Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjų Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje Nr. B2-1492-153/2012, patenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi iškelta UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“.

2011 m. birželio 30 d. įvykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti atitinkami nutarimai, tarp jų ir tokie nutarimai: Nr. 5 – tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą; Nr. 6 – įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu netaikyti įmonei likvidavimo procedūros iki kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę; Nr. 7 –patvirtinti teismo nustatytas administravimo išlaidas – 29 776,86 Lt per mėnesį + PVM ir nustatyti administratoriaus mėnesinį atlyginimą – 12 000 Lt nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo ir administratoriaus atlyginimo nustatymo; Nr. 8 – patvirtinti administratoriaus siūlomą pavedimo sutarties projektą.

Pareiškėjai BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriai Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti negaliojančiais atsakovo 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo ginčo nutarimus Nr. 5, 6, 7 ir 8. Skunde pareiškėjai nurodė, kad minėti nutarimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjai skunde argumentuodami ginčo nutarimo Nr. 7, t. y. dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, neteisėtumą, nurodė, kad patvirtintos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos – 29 776,86 Lt ir administratoriaus atlyginimas – 12 000 Lt per mėnesį yra ženkliai viršijančios įmonės galimybes padengti tokias išlaidas. Vien nuo bankroto bylos iškėlimo dienos per 4 mėnesius skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu už bankroto administravimo ir administratoriaus paslaugas yra siūloma sumokėti 157 196,91 Lt, t. y. beveik pusę atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertės (481 730 Lt), nors nebuvo atlikti realūs bankroto proceso veiksmai, sukuriantys kreditoriams realią turtinę naudą.

Atsiliepime į pareiškėjų skundą atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismo nustatyto dydžio administravimo išlaidų sąmata laikytina pagrįsta, o atsakovo ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudaro daugiau nei 24 mln. Lt, dėl to turto vertė yra daug kartų didesnė nei administravimo paslaugų kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjų Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. skundą patenkino ir 2011 m. birželio 30 d. įvykusio bankrutuojančios UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimus: Nr. 5 – tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą; Nr. 6 – įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu netaikyti įmonei likvidavimo procedūros iki kreditorių susirinkimo sprendimo likviduoti įmonę; Nr. 7 – patvirtinti teismo nustatytas administravimo išlaidas – 29 776,86 Lt per mėnesį + PVM, ir nustatyti mėnesinį atlyginimą 12 000 Lt nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo dėl patvirtinimo administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo nustatymo bei Nr. 8 – patvirtinti administratoriaus siūlomą pavedimo sutarties projektą, – panaikino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundai dėl ginčo nutarimų Nr. 5, 6, 7, 8 laikytini pagrįstais, todėl minėtus nutarimus panaikino. Taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog iki pareiškėjų skundas buvo išnagrinėtas teismo posėdyje, o pažeidimai, kuriuos skundė kreditoriai, buvo pašalinti kreditorių komitetui 2011 m. liepos 21 d. ir 2012 m. sausio 11 d. skundžiamais klausimais priėmus atitinkamus nutarimus.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (ginčo nutarimas Nr. 7) teismas pažymėjo, kad administratorius teismo posėdyje pateikė kreditorių komiteto posėdžio 2011 m. liepos 21 d. protokolą, kuriuo nutarta administravimo išlaidas sumažinti iki 17 955 Lt, o administratoriaus atlyginimą – iki 6 000 Lt ir nustatyti administratoriui 5 procentų sėkmės mokestį. Iš viso administravimo išlaidoms skirta – 25 215 Lt. Teismas pažymėjo, kad administratorius iš esmės sutiko su šiuo įmonės komiteto nutarimu ir nurodė, kad šis nutarimas įsigaliojo ir nebuvo skundžiamas. Teismas sutiko su pareiškėjų motyvais, kad skundžiamu nutarimu patvirtintos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas gerokai viršijo įmonės galimybes apmokėti šias išlaidas. Vien nuo bankroto bylos iškėlimo dienos per 4 mėnesius skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra siūloma atsakovui sumokėti už bankroto administravimo ir administratoriaus paslaugas 157 196,91 Lt, t. y. beveik pusę atsakovo nekilnojamojo turto vertės (481 730 Lt). Nesant byloje duomenų apie tai, kad bankroto proceso procedūros vykdymo metu buvo atlikti veiksmai, sukuriantys kreditoriams realią turtinę naudą, pareiškėjų motyvus dėl administravimo išlaidų mažinimo teismas laikė pagrįstais. Teismas nurodė, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus dėl administratoriui paskirto atlyginimo sumos, teismo nuomone, visų pirma turi būti atsižvelgta į bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį, t. y. ar įmonė išgali sumokėti administratoriui didėlį atlyginimą, taip pat turi būti atsižvelgta ir į administratoriaus darbo krūvį šioje įmonėje. Be to, teismas pabrėžė, kad įmonės ilgalaikis turtas nėra didėlės vertės – 481 730 Lt, o administratorius tik planuoja gauti pajamas iš įmonės skolininkų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjų skundas dėl neproporcingai didelio atlyginimo administratoriui laikytinas pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikintas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti administratoriaus atlyginimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nustatytas administratoriaus atlyginimas yra analogiškas nustatytam Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Priimant šią nutartį teismui buvo žinoma bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis ir jai priklausančio turto vertė. Todėl, skundžiama nutarties dalis prieštarauja Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarčiai.

2. Teismas neįvertino bankrutuojančios įmonės turtinės padėties ir galimybės mokėti administratoriui kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą, apsiribodamas paviršutiniška išvada, kad įmonės ilgalaikis turtas nėra didelės vertės (481 730 Lt), o administratoriaus atlyginimas sudaro ženklią jo dalį, todėl teismas pareiškėjų skundą dėl neproporcingai didelio administratoriaus atlyginimo laikė pagrįstu.

3. Teismas nepagrįstai visą atsakovo turimą turtą sutapatino su ilgalaikiu turtu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi didelės vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro nebaigti statyti objektai Telšiuose, Alytuje ir Kaune ir kurio vertė – 23 784 003 Lt. Tai yra didelės vertės nekilnojamasis turtas, kuris įmonės buhalterinėje apskaitoje įvardijamas kaip trumpalaikis turtas tik todėl, kad atsakovo veikla – statyba ir prekyba nekilnojamuoju turtu, o atsakovo prekės – nekilnojamieji daiktai.

4. Šiuo metu teismuose nagrinėjami ginčai bei ruošiami ieškiniai dėl 9 989 885 Lt, 5 688 151,57 Lt bei 3 800 000 Lt sumų priteisimo. Taigi atsakovo turto vertė yra itin didelė ir viršija 24 milijonus litų.

5. Kreditorių susirinkimo nustatytas administratoriaus atlyginimas sudaro labai nežymią, t. y. vos 0,3 proc. minėto turto dalį, todėl bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis yra daugiau negu pakankama mokėti administratoriui nustatytą atlyginimą.

6. Tokio dydžio administratoriaus atlyginimas nustatytas tik iki kreditorių komiteto posėdžio, kuris įvyko 2011 m. liepos 21 d. Kaip tik šiuo laikotarpiu administratorius turėjo daugiausia darbo, todėl logiška, kad šiuo laikotarpiu jo atlyginimas yra didesnis negu nustatytas vėliau.

7. Didelės vertės bei iš daug nekilnojamojo turto objektų susidedantis bankrutuojančios įmonės turtas savaime sąlygoja administratoriui daugiau darbo, kuris turi tuo turtu ne tik rūpintis, jį prižiūrėti, užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, bet ir jį realizuoti.

8. 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nusprendė tęsti bankrutuojančios įmonės veiklą ir priešingą sprendimą priėmė tik 2012 m. sausio 11 d., todėl administratorius turėjo pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, o tai sąlygojo ir didesnį administratoriaus darbo krūvį. Ši aplinkybė turi įtakos administratoriaus atlyginimo dydžiui iki 2011 m. liepos 21 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai nevertino.

9. 2012 m. sausio 11 d. kreditorių komitetas revizavo 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administratoriaus atlyginimą. Todėl 2012 m. sausio 11 d. kreditorių komitetas nustatė administratoriaus atlyginimą į ateitį, tačiau nepakeitė 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo patvirtinto administratoriaus atlyginimo dydžio praeityje. Todėl įsiteisėjus skundžiamai nutarties daliai, administratoriaus atlyginimas iki 2012 m. sausio 11 d. apskritai būtų nenustatytas. Kadangi tokia situacija negalima, tuo atveju, jeigu būtų panaikintas 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti administratoriaus atlyginimą, šis klausimas turėtų būti iš naujo svarstomas kreditorių komitete.

Pareiškėjai Ž. K., D. G., M. Š. ir D. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjai nurodė, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, dėl ko jai ir buvo iškelta bankroto byla, o turimo ilgalaikio turto yra nedaug (481 730 Lt). Administratoriaus įvardintas trumpalaikis turtas nėra likvidus. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki šiol administratorius nerealizavo šio turto, iš kurio būtų galima gauti pajamų, padengti administravimo išlaidas ir atsiskaityti su kreditoriais. Vertinant administravimo paslaugų kainą, būtina atsižvelgti į tai, kiek likvidaus turto turi įmonė, tuo tarpu bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad trumpalaikis turtas yra likvidus. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad administravimo paslaugų kaina nustatoma darbų, kuriuos bankroto administratorius atliko iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kiekiu, kokybe, sudėtingumu ir pan. Šiuo atveju bankrutuojanti įmonė yra iškėlusi kelis ginčus teisme, kuriuose įmonės interesus atstovauja advokatas. Taip pat, pareiškėjai nurodė, jog pats administratorius nekilnojamuoju turtu nesirūpina, o tai atlieka samdomi darbuotojai. Pats administratorius tik paskelbė vienas turto varžytynes, kurios neįvyko. Todėl pareiškėjai daro išvadą, jog administratorius atlieka tik formalius ir minimalius veiksmus, kurie nesudaro pagrindo didelėms administravimo išlaidoms nustatyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei patvirtintas administratoriaus atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. įvykusio BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimti atitinkami nutarimai. Nors minėto kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 7 dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir nebuvo priimtas, tačiau bendru sutarimu patvirtintos Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytos administravimo išlaidos – 29 776,86 Lt + PVM per vieną mėnesį ir administratoriaus atlyginimas 12 000 Lt + PVM per vieną mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo, kuris patvirtins administravimo išlaidas ir nustatys administratoriaus atlyginimą (b. l. 10 – 18). 2011 m. liepos 21 d. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto nutarimu Nr. 2 buvo patvirtintos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos – 17 955 Lt, įskaitant VSDFV įmoką ir PVM, per vieną mėnesį, kurias administratorius turi teisę panaudoti savo nuožiūra bei nustatytas administratoriaus atlyginimas – 6 000 Lt + PVM per vieną mėnesį. Taip pat administratoriui nustatytas 5 procentų sėkmės mokestis nuo išieškotų ir gautų, pardavus turtą, sumų (b. l. 125 – 128). Bankrutuojančios įmonės kreditoriai pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi minėtą skundą patenkino ir panaikino 2011 m. birželio 30 d. nutarimą dėl administravimo išlaidų bei atlyginimo administratoriui patvirtinimo (b. l. 183 – 187). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administratorius iš esmės sutiko su vėlesniu įmonės komiteto susirinkimo nutarimu ir jo neginčijo, tuo tarpu ankstesniu nutarimu patvirtintos įmonės administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas gerokai viršijo įmonės galimybes apmokėti šias išlaidas. Vien nuo bankroto bylos iškėlimo dienos per 4 mėnesius skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu siūloma atsakovui sumokėti už bankroto administravimo ir administratoriaus paslaugas 157 196,91 Lt, t. y. beveik pusę atsakovo nekilnojamojo turto vertės (481 730 Lt). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bankroto proceso procedūros vykdymo metu buvo atlikti veiksmai, sukuriantys kreditoriams realią turtinę naudą, todėl pareiškėjų motyvus dėl administravimo išlaidų mažinimo laikė pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjų skundas dėl neproporcingai didelio atlyginimo administratoriui laikytinas pagrįstu.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nurodo, kas sudaro administravimo išlaidas – tai atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras. Administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus; o kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus (t.y., ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 2-723/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012).

Nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime bendru sutarimu patvirtintos Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytos administravimo išlaidos – 29 776,86 Lt + PVM per vieną mėnesį ir administratoriaus atlyginimas 12 000 Lt + PVM per vieną mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto susirinkimo sprendimo, kuris patvirtins administravimo išlaidas ir nustatys administratoriaus atlyginimą.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad minėtame susirinkime nustatytas administratoriaus atlyginimas yra analogiškas nustatytam teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Priimant šią nutartį teismui buvo žinoma bankrutuojančios įmonės padėtis bei turto vertė, todėl skundžiama teismo nutarties dalis prieštarauja teismo nutarčiai, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administravimo išlaidos skirstomos į administratoriaus atlyginimą ir į išlaidas, skirtas apmokėti administratoriaus patiriamoms išlaidoms, vykdant bankroto procedūras. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, tvirtindamas sumą, reikalingą apmokėti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms, t. y. tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, nenustato atlyginimo administratoriui; atlyginimą bankroto administratoriui už laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Jeigu pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, vis dėlto nustatė ir atlyginimo administratoriui dydį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tai savaime nereiškia, kad toks teismo procesinis sprendimas neteisėtas. Tokiu atveju, kai teismas atliko kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą šią funkciją, kreditoriai susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, gali nutarti patvirtinti bendrą administratoriaus atlyginimui skirtiną sumą, į ją įskaitant ir teismo nustatytą administratoriui atlyginimo dydį, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas nustato administratoriui atlyginimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei laikantis Lietuvos apeliacinio teismo pozicijos analogišku klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011), laikytina, kad kreditoriai pirmajame susirinkime gali nutarti tiek padidinti, tiek ir sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui. Taigi bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas gali patvirtinti ir kitokią administravimo išlaidų sumą bei atlyginimą administratoriui nei patvirtinta teismo nutartyje, todėl tokie apelianto atskirojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas neįvertino bankrutuojančios įmonės turtinės padėties ir galimybės mokėti administratoriui kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo paviršutiniška išvada, kad įmonės ilgalaikis turtas nėra didelės vertės, o administratoriaus atlyginimas sudaro ženklią jo dalį. Be to, teismas nepagrįstai visą atsakovo turimą turtą sutapatino su ilgalaikiu turtu ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi didelės vertės trumpalaikio turto. Su tokiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Iš byloje esančio bankrutuojančios įmonės 2011 m. vasario mėnesio 22 d. balanso matyti, kad įmonė turto turėjo iš viso 24 265 732 Lt sumai. Iš jų ilgalaikis turtas sudarė tik 481 730 Lt, o trumpalaikis turtas – 23 784 003 Lt (b. l. 167). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstai nurodė, kad minėtu nutarimu vien nuo bankroto bylos iškėlimo dienos per 4 mėnesius skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nepagrįstai siūloma administratoriui už bankroto administravimo ir administratoriaus paslaugas sumokėti net 157 196,91 Lt sumą. Tuo tarpu ši suma sudaro net trečdalį atsakovo nekilnojamojo turto vertės (481 730 Lt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas argumentuodamas, jog įmonė valdo didelės vertės trumpalaikį turtą, nepateikė jokių įrodymų apie jo likvidumą, t. y. jokių duomenų apie tai, kad apelianto minimą turtą per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki šios dienos būtų bandyta parduoti ar jį kitaip realizuoti. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įmonės trumpalaikis turtas – tai nebaigti statyti nekilnojamojo turto objektai, o tai patvirtina tą aplinkybę, jog šis turtas nėra likvidus. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimą pagrįstai atsižvelgė tik į bankrutuojančios įmonės likvidų ilgalaikį turtą.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo argumentu, jog tokio dydžio administratoriaus atlyginimas nustatytas tik iki kreditorių komiteto posėdžio, kuris įvyko 2011 m. liepos 21 d., o kaip tik šiuo laikotarpiu administratorius turėjo daugiausia darbo, todėl logiška, kad šiuo laikotarpiu jo atlyginimas yra didesnis negu nustatytas vėliau. Be to, didelės vertės ir iš daug nekilnojamojo turto objektų susidedantis bankrutuojančios įmonės turtas savaime sąlygoja administratoriui daugiau darbo, kuris turi tuo turtu ne tik rūpintis, jį prižiūrėti, užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, bet ir jį realizuoti. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog būtent tuo laikotarpiu, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komiteto posėdžio, t. y. iki 2011 m. liepos 21 d., administratorius turėjo daugiausia darbo. Vien tik didelis skaičius bankrutuojančios įmonės turimų nekilnojamojo turto objektų nesudaro pagrindo teigti, kad administratorius tam tikru laikotarpiu turėjo daugiau darbo nei turi šiuo metu. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kai kurie iš apelianto minimų nekilnojamojo turto objektų bankroto procese buvo realizuoti. Taip pat iš administravimo išlaidų sąmatos paskaičiavimo, pridėto prie 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad turto saugojimo išlaidos sudaro 980 Lt per mėnesį, o tai suponuoja išvadą, jog minėto turto saugojimu administratorius rūpinasi per kitus asmenis, todėl patiria ne tiek daug laiko sąnaudų. Taip pat apeliantas teigia, jog šiuo metu teismuose nagrinėjami ginčai bei ruošiami ieškiniai dėl kelių milijonų litų piniginių sumų priteisimo, o tai sąlygoja žymiai didesnį administratoriaus darbo krūvį, tačiau iš minėto paskaičiavimo matyti, kad teisinių paslaugų išlaidos sudaro 7 000 Lt per vieną mėnesį. Taigi darytina išvada, jog jis teisinėms paslaugoms atlikti samdė kitus asmenis, tokiu būdu taip pat nepatirdamas tiek daug laiko sąnaudų, kad jo darbo krūvis būtų žymiai išaugęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad padaryti išvadai, jog minėtų teisinių ginčų vedimas sąlygojo didelį papildomą administratoriaus darbo krūvį nėra teisinio pagrindo.

Taip pat apeliantas atskirajame skunde teigia, kad 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimas nusprendė tęsti bankrutuojančios įmonės veiklą ir priešingą sprendimą priėmė tik 2012 m. sausio 11 d., todėl administratorius turėjo pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, o tai sąlygojo ir didesnį administratoriaus darbo krūvį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentu, jog galimai jis patyrė daugiau laiko sąnaudų ir turėjo didesnį darbo krūvį aukščiau minėtu laikotarpiu įmonei tęsiant savo veiklą nei tuo atveju, jeigu įmonė veiklos būtų netęsusi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkimo 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo patvirtinta tiek administravimo išlaidų sąmata, tiek ir atlyginimas administratoriui, kuris laikytinas pakankamu tokio pobūdžio bankroto administravimo procedūroms atlikti.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad 2012 m. sausio 11 d. kreditorių komitetas revizavo 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administratoriaus atlyginimą. Todėl 2012 m. sausio 11 d. kreditorių komitetas nustatė administratoriaus atlyginimą į ateitį, tačiau nepakeitė 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo patvirtinto administratoriaus atlyginimo dydžio praeityje. Todėl įsiteisėjus skundžiamai nutarties daliai, administratoriaus atlyginimas iki 2012 m. sausio 11 d. apskritai būtų nenustatytas. Kadangi tokia situacija negalima, tuo atveju, jeigu būtų panaikintas 2011 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti administratoriaus atlyginimą, šis klausimas turėtų būti iš naujo svarstomas kreditorių komitete. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Kaip minėta aukščiau, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto susirinkimo 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo patvirtinta tiek administravimo išlaidų sąmata, tiek ir atlyginimas administratoriui, todėl apelianto atskirojo skundo teiginiai, jog įsiteisėjus skundžiamai nutarties daliai, administratoriaus atlyginimas iki 2012 m. sausio 11 d. apskritai būtų nenustatytas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.