Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria byloje Nr. B2-1611-273/2014 atmestas pareiškėjo R. N. skundas dėl bankrutuojančios A. I. individualios įmonės 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. sausio 28 d. įvyko A. I. BIĮ kreditorių surinkimas, kurio metu 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl A. I. turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo“ priimtas nutarimas patvirtinti A. I. turto pardavimo tvarką ir kainas pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pateiktą pasiūlymą.

A. I. BIĮ bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ prašė skundą atmesti motyvuodamas tuo, kad tiek pareiškėjas, tiek kreditorius AB „Swedbank“ balsavimo raštu biuletenius ir savo projektus 2-uoju darbotvarkės klausimu pateikė kreditorių susirinkimo dieną. Taigi objektyviai nebuvo galima informuoti visų kreditorių apie pateiktus pasiūlymus. Kadangi skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, vien tik procedūriniai pažeidimai, kurie neapribojo kreditorių teisių, negali būti pagrindas panaikinti skundžiamo nutarimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliekama apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė teisės taikymo bei faktų analizės aspektais (CPK 320, 338 straipsniai). Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino A. I. BIĮ kreditorių susirinkimo darbotvarkės pažeidimus ir tokiu būdu priėmė procesinį sprendimą, prieštaraujantį suformuotai teisminei praktikai.

Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teismui įgyvendinant šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007). Nors nurodytų procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-514/2012), nes nutarimų naikinimas vien tik dėl formalių priežasčių būtų nesuderinamas su bankroto proceso tikslais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų esme. Padarytų procedūrinių pažeidimų pobūdis yra fakto klausimas, nustatinėjamas individualiai atskiroje byloje.

Nustatyta, kad A. I. BIĮ bankroto administratorius 2014 m. sausio 14 d. pranešimu, išsiųstu e. paštu, informavo įmonės kreditorius apie 2014 m. sausio 28 d. organizuojamą jų susirinkimą, kurio metu bus sprendžiami klausimai dėl susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo ir A. I. turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo (b. l. 41-45). A. I. BIĮ kreditoriams taipogi buvo išsiųsti siūlomų priimti nutarimų projektai, balsavimo raštu biuleteniai ir duomenys, susiję su A. I. priklausančio turto verte (b. l. 20-21, 23, 42). Kreditorių susirinkimo dieną kreditoriai BUAB „ISG Service“ ir AB „Swedbank“ pateikė A. I. BIĮ bankroto administratoriui balsavimo raštu biuletenius, kuriuose 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl A. I. turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo“ pateikė savo siūlomus nutarimo projektus, už kurių priėmimą ir atidavė savo balsus (b. l. 24-26). Kadangi susirinkime nei vienas iš kreditorių tiesiogiai nedalyvavo, savo valią išreiškė balsuodami raštu, apie BUAB „ISG Service“ ir AB „Swedbank“ pateiktus nutarimų projektus kitiems kreditoriams nebuvo žinoma, dėl to jie objektyviai negalėjo dėl jų išreikšti savo pozicijos. Vis dėlto ši aplinkybė yra formali ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino kreditorių susirinkimo nutarimo.

Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 24 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju A. I. BIĮ 2014 m. sausio 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas kreditoriaus AB „Swedbank“ pateiktas nutarimo projektas, už kurį, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, balsavo tik jo teikėjas. AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas, teismo patvirtintas A. I. BIĮ bankroto byloje, sudaro 55,533 procentus visų įmonės kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi AB „Swedbank“ de jure gali vienasmeniškai spręsti visus su bankroto procesu susijusius klausimus, kurie priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnis). Atitinkamai šiam kreditoriui 2014 m. sausio 28 d. susirinkime išreiškus valią dėl jo pasiūlyto nutarimo priėmimo, jo turimų balsų pakako tokiam nutarimui priimti. Esant tokiai faktinei situacijai pareiškėjo skundžiamo kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimas vien tik dėl tos priežasties, kad kiti A. I. BIĮ kreditoriai nebuvo informuoti apie AB „Swedbank“ pateiktą nutarimo projektą ir negalėjo už jį balsuoti, būtų nesuderinamas su bankroto procesui keliamais operatyvumo, ekonomiškumo tikslais. Netgi ir grąžinus kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl A. I. turto kainų ir pardavimo tvarkos nustatymo iš naujo, kreditorius AB „Swedbank“ vienasmeniškai, t. y. nepaisant kitų A. I. BIĮ kreditorių valios, galėtų priimtų tokį pat nutarimą. Taigi vien tik formalūs procedūriniai kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjo skundo pagrįstu.

Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes esminiais aspektai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą BUAB „Belmedas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011). Bankroto proceso sąsajos su viešuoju interesus įpareigoją teismą tais atvejais, kai yra skundžiamas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas, jo teisėtumą ex officio patikrinti ne tik pagal skunde išdėstytus pagrindus, bet ir įvertinti nutarimo atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju ginčo nutarimo prieštaravimo nurodytiems imperatyvams nenustatyta. Įrodymų, kad kreditorius AB „Swedbank“ nesąžiningai naudotųsi savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis, be kita ko, kad jo pasiūlyta ir priimta A. I. turto realizavimo tvarka pažeistų kreditorių mažumos teises, pareiškėjas nepateikė (žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą BUAB „Bendri projektai“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą BUAB „Natūralios sultys“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-387/2012). Nurodytų aplinkybių jis ir neįrodinėjo.

Tiek skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad šios bylos faktinės aplinkybės turi būti kvalifikuojamos taip pat kaip Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, bylos Nr. 2-947/2010. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad skiriasi nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2-947/2010 faktinės aplinkybės, t. y. nurodytoje byloje kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus buvo priimtas kreditorių mažumos balsais, daugumą balsų turintiems kreditoriams nežinant apie pateiktą nutarimo projektą. Taigi ši byla negali būti sprendžiama analogiškai kaip ir byla Nr. 2-947/2010.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.