Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam B. G., gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams E. B. ir V. B., nukentėjusiųjų atstovams advokatams J. U., Vytautui Kupcikevičui, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams S. P., J. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų V. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir B. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas B. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 23.47 val. iki 2021 m. liepos 28 d. 15.00 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, B. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2021 m. liepos 28 d.

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų E. B. ir V. B. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš B. G. nukentėjusiajai E. B. priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iš B. G. valstybei priteisti 698 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Iš B. G. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos 106,48 Eur už automobilio „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. G. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., P. rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 26,400 km, vairuodamas automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo savo eismo juostoje kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta priešpriešais važiavusiu mopedu „K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas mopedo vairuotojas J. B., kuris nuo patirtų sužalojimų – pilvo sumušimo, plyšus kepenims ir kasai, kai tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, 2021 m. liepos 28 d., 4.20 val., VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje mirė.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. V. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį, sugriežtinant nuteistajam B. G. paskirtą bausmę, netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir priteisti jam iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo.

2.1. Nurodo, kad motyvuodamas skirtinos bausmės dydį, nuosprendį priėmęs teismas, nurodė, kad atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį. Nežiūrint į tokią savo paties išvadą dėl skirtinos bausmės trukmės – trumpesnė už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį – teismas nuteistajam paskyrė itin švelnią bausmę, minimaliai viršijančią įstatymo nustatytos bausmės minimumą, tačiau tolimą nuo bausmės vidurkio. Įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis sudaro 6 metus ir 6 mėnesius, tuo tarpu nuteistajam teismas skyrė tik 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, o ir šią bausmę sumažino trečdaliu. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis prieštarauja to pačio nuosprendžio rezoliucinei daliai. Be to, mano, kad motyvuodamas nuteistajam skirtiną bausmę teismas išdėstė nelogiškus teiginius, kurie tariamai (teismo vertinimu) švelnina nuteistojo atsakomybę. Teismo nuosprendyje išdėstyti kai kurie motyvai nepateisinami. Štai motyvuodamas bausmės nuteistajam švelninimą, teismas išdėstė tokius teiginius: „... vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis...“, „...kaltinamasis automobilį vairavo vėlų vakarą... tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo – kelias buvo faktiškai tuščias, vos viena kita transporto priemonė, esant geroms oro sąlygoms (nelijo)...“. Iš tokių teismo nuosprendyje išdėstytų teiginių galima susidaryti nuomonę, kad teismas beveik pateisina girto asmens vairavimą pakankamai sunkiomis kelio sąlygomis – tamsiu paros metu, nes tuomet, neva mažiau intensyvus eismas, arba jei ir nepateisina tokio kaltininko elgesio, tai vertina jį mažiau pavojingu. Su tokiu teismo nuosprendžio motyvu nesutinka, nes girto asmens vairavimas transporto priemonės tamsoje ir esant pavargusiam (tai matyti iš pačio nuteistojo parodymų) yra net pavojingesnis. Pažymi, kad motyvuodamas bausmės nuteistajam skyrimą ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, teismas nepagrįstai nuteistąjį įvertino išimtinai teigiama asmenybe ir būtent tokiam vertinimui suteikė prioritetą. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, kuomet buvo sulaikytas įvykio vietoje ir jam buvo nustatytas girtumas. Tuo tarpu byloje apklausta liudytoja R. T., kurios parodymai teismo posėdyje buvo perskaityti, parodė, kad jai pirmajai atvykus į įvykio vietą, vairuotojas nesirūpino pagalbos suteikimu nukentėjusiajam, neskambino pagalbos telefonu, bet skambino draugui, prašydamas greičiau jį išvežti iš įvykio vietos, dėl ko liudytoja, iškvietusi medicinos pagalbą, prašė kiek galima greičiau į įvykio vietą atsiųsti policijos pareigūnus, kad kaltininkas nepasišalintų. Šią, jo vertinimu, itin svarbią aplinkybę, apibūdinančią nuteistojo elgesį tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir itin reikšmingą realiam nuteistojo asmenybės ir jo nuoširdumo vertinimui, teismas paprasčiausiai ignoravo. Mano, kad toks nuteistojo elgesys, kuomet jis nepasišalino iš įvykio vietos tik todėl, kad nesulaukė draugų pagalbos, bet buvo sulaikytas privažiavusių kitų eismo dalyvių, neduoda pagrindo manyti, kad, susiklosčius kitokioms aplinkybėms, jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl toks jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo turėtų būti laikomas kliūtimi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

2.2. Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė ir dėl jo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie su sūnumi visuomet gyveno kartu, kartu ir dirbo, nuolatos bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, todėl sūnaus praradimas sukėlė jam itin didelius išgyvenimus. Dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – pačio artimiausio jam žmogaus mirtį, nebeteko bet kokios galimybės bendrauti su mylimu žmogumi, prarado viltį ir lūkesčius, kad iki šiol nevedęs sūnus kada nors sukurs šeimą, turės vaikų, kuriuos jis padės auginti, džiaugsis anūkais, visi kartu sutiks šeimos šventes, taip pat, kad sūnus pasirūpins senatvėje, kaip tai darė iki žūties. Staigi ir netikėta vaiko mirtis jam, kaip tėvui, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis. Taigi, dėl kaltų nusikalstamų nuteistojo veiksmų jis patyrė labai didelę neturtinę žalą, kuri jam privalo būti teisingai atlyginta. Pabrėžia, kad iš draudimo bendrovės prašė 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, AB Lietuvos draudimas, jo patirtą neturtinę žalą įvertino tik 21 075,87 Eur, civiliniu ieškiniu iš atsakovo prašė jam priteisti 78 924,13 Eur. Išsiaiškinęs, kad iš tiesų jo neturtinė žala buvo įvertinta dar mažiau – tik 19 260 Eur, ieškinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio padidinti neprašė, sutiko, kad teismas iš atsakovo jam priteistų būtent ieškinyje nurodytą neturtinės žalos dydį. Mano, kad jo reikalavimas neprieštaravo teismų praktikai. Teigia, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai atmesti, ignoravo teismų praktiką, o savo sprendimą pagrindė ne tik bylos aplinkybėms, bet ir sveikam protui prieštaraujančiais motyvais. Sprendimą, kad dėl sūnaus žūties jam padaryta neturtinė žala vertintina tik tiek, kiek jam yra išmokėjęs atsakovas, t. y. tik 19 260 Eur, teismas tik deklaratyviai motyvavo tuo, kad atsižvelgia į kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę bei šeimyninę padėtį, tuo pačiu nurodydamas, jog jis nebuvo žuvusio sūnaus išlaikomas ar nuo jo finansiškai priklausomas. Teigia, jog būtent toks jo patirtos neturtinės žalos įvertinimas, kokį nustatė atsakovas, neva atitinka teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Spręsdamas apie nusikalstamą veiką padariusio asmens realią kaltę, teismas be pagrindo jo veiksmus pripažino mažiau kaltais, nes jie buvo neatsargūs, atsitiktiniai. Kaip matyti iš pačio nuteistojo parodymų, jis ne tik išvažiavo iš Klaipėdos į Panevėžį, būdamas girtas, bet gėrė alų ir pakeliui. Tai rodo, jog jis tyčia vairavo automobilį neblaivus ir dar svaiginosi kelyje, kas rodo padidintą jo pavojingumą ir jokiu būdu ne atsitiktinę nusikalstamą veiką. Jo žiniomis, nuteistasis girtavo ir iki nusikalstamos veikos, dėl ko buvo priverstas išeiti iš darbo buvusioje darbovietėje. Spręsdamas dėl jo patirtos neturtinės žalos įvertinimo mažiau, teismas nurodė, jog jis nebuvo finansiškai priklausomas nuo žuvusio sūnaus ir neva dėl to patyrė mažesnę žalą. Jis neprašė priteisti turtinės žalos dėl prarastų kokių nors pajamų, bet negrįžtamai kaltininko sukeltos pasekmės jam nuo to nėra mažiau skaudžios. Nuteistojo elgesys po jo sukelto įvykio, kuomet jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų padėti jo veiksmais sužalotam jo sūnui, bet siekė pasišalinti iš įvykio vietos, kuomet jis purtė skausmą kenčiantį sulaužytais kaulais sūnų, liepdamas keltis ir eiti, sukėlė jam dar didesnes psichologines kančias ir toks jo elgesys anaiptol nerodo kokio nors gailesčio. Kita vertus, spręsdamas dėl jo patirtos neturtinės žalos mažinimo ta aplinkybe, kad jis nebuvo finansiškai priklausomas nuo žuvusio sūnaus, teismas jau visiškai priešingai vertino nuteistojo šeimynines aplinkybes ir laikė tai pagrindu mažinti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą – nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi garbaus amžiaus mamą, kuriai padeda. Toks prieštaringas iš esmės panašių aplinkybių vertinimas negali būti pateisinamas. Negali būti pripažintas pagrįstu teismo nuosprendyje išdėstytas teiginys, jog atsakovo išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktiką. Mano, kad jo civiliniu ieškiniu prašytas neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatoms, kur numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra net 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą). Nors tokio dydžio žala įstatymu numatyta visiems eismo įvykyje nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, tačiau šiuo atveju visų nukentėjusiųjų prašyta suma toli gražu nesiekia 1/20 dalies įstatymu nustatytos maksimalios draudimo išmokos. Nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu motyvu, jog jo neturtinės žalos įvertinimas, kurį nurodė atsakovas ir kurį priėmė teismas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Daugelyje atvejų net administraciniais nusižengimais padaryta žala gamtai neteisėtai sumedžiojant gyvūnus, įvertinama daugiau, nei šiuo atveju įvertinta jam padarytoji žala atėmus jo jauno sūnaus gyvybę.

3. E. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo atmestas jos civilinis ieškinys ir nepriteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš civilinių atsakovų B. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Nurodo, kad teismas neanalizavo nei jos pateikto patikslinto ieškinio, nei papildomų dokumentų, nei jos paaiškinimų. Teismas vieną iš visiškai neatitinkančių neturtinės žalos atlyginimo sampratos motyvų, kodėl ieškinys yra atmestinas, nurodė, kad „<...Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje vertintina ir tai, kad E. B. ir V. B. nebuvo išlaikomi žuvusiojo sūnaus J. B., kuris, nors ir gyveno kartu su tėvu bei palaikį ryšius su atskirai gyvenančia mama, buvo pilnametis, savarankiškas, sūnaus finansinė parama jų gyvenime nebuvo būtina, jie nebuvo jo išlaikomi ar nuo jo finansiškai priklausomi....>“. Pažymi, kad ji, kaip nukentėjusioji, neprašė atlyginti turtinės žalos, todėl teismo nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo neturi būti siejamos su neturtine žala. Kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, kad serga cukriniu diabetu I tipo su daugybinėmis mikrokraujagyslių komplikacijomis, vestibulopatija, neurosensorinis prikurtumas, glaukoma. Dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų jos sveikata prastėja – vis labiau prastai mato, o 2022 m. balandžio 21 d. jai buvo nustatytas dešinės krūties piktybinis navikas. 2022 m. birželio 10 d. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė R. S. sudarė Medicinos dokumentų išrašą E027, kuriame nurodyta diagnozė, atlikti tyrimai, 2022 m. birželio 26 d. yra planuojamas operacinis gydymas – hospitalizacija į krūtų ligų skyrių. 2022 m. birželio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) gydytoja E. S. patvirtino, kad iki sūnaus žūties, jai nebuvo nustatytas onkologinis susirgimas. Gydytojos išraše nurodyta, kad 2021 m. liepos 28 d. jai buvo skirti raminantys vaistai dėl stresinės situacijos po sūnaus žūties (F43.2). Nuo 2016 m. gruodžio mėn., kai neteko pirmojo sūnaus, pradėjo lankyti savitarpio pagalbos grupę nusižudžiusių artimiesiems bei iki šiol dalyvauja individualiose psichologo konsultacijose. Todėl teismo padaryta išvada, kad „<....byloje nėra objektyvių duomenų, jog patikslintame E. B. civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiosios E. B. sveikatos sutrikimai tiesiogiai susiję su sūnaus J. B. žūtimi...” yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad netekusi vienintelio sūnaus patyrė žodžiais nenusakomus, labai sunkius ir skausmingus išgyvenimus. Ją su mirusiu sūnumi siejo tvirtas emocinis ryšys, tarpusavio santykiai pasižymėjo nuolatiniu betarpišku, nenutrūkstamu bendravimu, nuoširdumu ir artumu, abipuse pagalba kasdieniniame gyvenime, todėl staiga ir netikėtai netekus artimiausio žmogaus, ji patyrė šoką, didelius ir itin skausmingus išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju, neturtinė žala yra jos dvasiniai išgyvenimai, kurie sąlygojo jai sveikatos būklės suprastėjimą. Šią žalą sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, nes jos psichologinės, emocinės, geros sveikatos būklės, buvusios iki tol, kol ji patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Pasekmės, dėl ko buvo patirta žala, yra nepataisomos, artimo ir mylimo žmogaus nėra gyvųjų tarpe, nėra pilnumos, laimingo gyvenimo, o vienatvės jausmas tampa tik didesnis. Patiriamo išgyvenimo pasekmes ji neišvengiamai jaus visą gyvenimą. Pabrėžia, kad teismas atmesdamas jos žodinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje privalėjo nurodyti atmetimo motyvus.

3.2. Nesutiktina su teismo išdėstyta pozicija tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2022 m. gegužės 20 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame buvo prašoma iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašyme buvo nurodytas tikslus išlaidų apskaičiavimas, pridėta sąskaita ir mokėjimo nurodymas pagal sąskaitą. Kadangi jos atstovas į bylą įstojo jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, jam reikėjo atlikti daug pasirengimo veiksmų: 1) konsultacijos (2 val.); 2) prašymo susipažinti su bylos medžiaga rengimas (1 val.); 3) susipažinimas su bylos medžiaga (2 val.); 4) prašymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo rengimas (1 val.); 5) patikslinto ieškinio rengimas (3 val.); 6) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (1 val.); 7) pasirengimas bylos nagrinėjimui (3 val.); 8) atstovavimas teismo posėdyje (2 val.). Atsižvelgus į tai, prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą prašymą ir sąskaitas.

4. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti. Mano, kad abiem apeliantams išmokėta po 19 260 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, yra tinkamas, pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas, tiek kiek neturtinė žala gali būti nustatyta ir įvertinta dėl savo specifikos. Šiuo atveju turėtų būti vertinama, jog 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu apeliantai neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, gyveno ir ūkį vedė atskirai nuo mamos (kartu su tėvu).

4.1. Pastebi, jog pateikdama pirminį civilinį ieškinį E. B. teismo prašė prie jau išmokėtų 19 260 Eur priteisti dar 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio nori atsisakyti. Vėliau persigalvojo ir ieškinį palaikė. Dar vėliau, pasisamdžiusi naują advokatą, vietoje iki tol turėto valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jai teikusio advokato, savo reikalavimą padidino daugiau nei dvigubai, iki papildomai 50 000 Eur sumos. Teigia, kad tiek pirmoji, tiek vėliau daugiau nei dvigubai padidinta ieškinio suma šiuo atveju neturėtų būti priteista, nes neatitinka nei teismų praktikos, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, yra ne civilinės ieškovės patirto dvasinio, fizinio skausmo ir kitų neigiamų padarinių į(si)vertinimas realia pinigų suma, o greičiau siekis nubausti kaltininką. Prašo teismo, be jau nurodytų aplinkybių, kad 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu apeliantė neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, gyveno ir ūkį vedė atskirai nuo motinos, įvertinti, kad pati apeliantė 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus su ja negyveno jau daugiau kaip 5 metus, ji su žuvusiuoju bendravimą palaikydavo telefonu, susiskambindavo, kartais tik kas kelias savaites, susitikdavo tik didžiųjų, šeimos švenčių metu arba kai apeliantė paprašydavo žuvusiojo ją kažkur nuvežti. Apeliantė pati nurodė ir tai, kad žuvusysis buvo pakankamai uždaras, mamai dėl savo ateities planų, išgyvenimų neatviravo, išskyrus, paskutinį kartą išsakytą svajonę statytis namą, pasiteiraujant, kiek prie to finansiškai galėtų prisidėti mama. Savo reikalaujamos neturtinės žalos dydį apeliantė grindė iš esmės tuo, kad nebeliko kas padėtų, į ką galėtų atsiremti. Pažymi, kad pagrindo priteisti papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti nesudaro prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, kurie dėl nesuprantamų priežasčių, nebuvo pateikti anksčiau. Pirma, pridėti medicininiai dokumentai apie onkologines ligas niekaip nepagrindžia jų ryšio su eismo įvykiu. Iš jų matyti, jog šios srities medicininės problemos apeliantei pasireiškė dar nuo 2009 metų. Deja, bet onkologinės ligos yra linkusios atsinaujinti. Antra, pateikta pažyma iš savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems patvirtina, kad apeliantė nuo 2016 metų iki šiol lanko savitarpio pagalbos ir psichologo konsultacijas dėl keletą metų prieš 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykį nusižudžiusio kito savo sūnaus. Taigi, ne 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykis ir jo padariniai, o kito vaiko savižudybės sukeltas skausmas, dvasiniai išgyvenimai lemia, kad apeliantė jau keletą metų lanko savitarpio pagalbos grupę ir psichologo konsultacijas.

4.2. Tiek civiliniu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu V. B. prašo prie jau išmokėtų 19 260 Eur priteisti dar 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad tokia suma šiuo atveju neturėtų būti priteista, nes neatitinka nei teismų praktikos, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, yra ne apelianto patirto dvasinio ir fizinio skausmo ir kitų neigiamų padarinių į(si)vertinimas realia pinigų suma, o greičiau dėl įvykio kilęs pyktis, noras nubausti kaltininką. Prašo teismo, be jau nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apeliantas neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, įvertinti ir tai, kad duodamas paaiškinimu 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu apeliantas nenurodė ir nepaaiškino kuo pasireiškė jo ir žuvusiojo emocinis artumas, asmeninis tarpusavio ryšys, jo kokybė, nuoširdumas, intensyvumas ir pastovumas. Paminėjo tik tai, jog gyveno tame pačiame name ir jis kaip tėtis pasvajojo apie anūkus, nors žuvusysis nebuvo vedęs, neturėjo ilgametės draugės ir realių šeimos planų be, kaip mama (apeliantė) įvardino, paskutinėmis gyvenimo dienomis, išsakytos svajonės apie namą ir šeimą. Taip pat mano, kad neturtinės žalos dydžio dėl per eismo įvykį žuvusio sūnaus ir baudų už laukinius gyvūnus lyginimas, yra netinkamas. Pabrėžia ir vertina tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje nurodo, kad žuvus artimajam, vertinant neturtinę žalą atsižvelgtina ir į nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Apeliantas turi sūnų su kita moterimi (ne apeliante), su kuriuo palaiko artimus ryšius (pastarasis sūnus dalyvavo viso žalos administravimo procese, teismo salėje visuose posėdžiuose buvo kartu su apeliantu), turi jo anūkus.

4.3. Pažymi, kad apeliantų reikalaujamos neturtinės žalos dydžių pagrįstumas turi būti įvertintas, be kita ko, imant domėn tai, jog, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, todėl remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad kaltinamasis jam grąžintų sumokėtas dėl padarytos žalos sumas. Atitinkamai draudikas jau turi regresinio reikalavimo teisę ir ją įgyvendina dėl jau išmokėtų draudimo išmokų (po 19 260 Eur neturtinės žalos apeliantams, 9 630 Eur žuvusiojo broliui, virš 1 000 Eur turtinė žala apeliantams, 2 256,97 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už J. B. suteiktas medicinines paslaugas). Kaltinamasis dalimis moka sumas draudikui. Teismui bent iš dalies tenkinus apeliantų reikalavimus ir atitinkamai draudikui tuo pagrindu išmokėjus apeliantams priteistas sumas, jis iš kaltinamojo įgis reikalavimo teisę ir į jas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis B. G. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė E. B. apeliacinį skundą atmesti, V. B. - tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą nuosprendį, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantai skundžia nuosprendį dėl B. G. paskirtos bausmės, jiems priteistos neturtinės žalos dydžių bei bylinėjimosi išlaidų, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl B. G. paskirtos bausmės

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas B. G. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažino 1/3 dalimi ir jam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, B. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. V. B. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, prašo sugriežtinti B. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėti.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, B. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą, nustatė jos dydį, sumažino ją 1/3 dalimi bei jos vykdymą atidėjo. Taip pat tinkamai buvo parinkti B. G. skirti įpareigojimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

10. B. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis B. G. ankščiau neteistas, per penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, yra nevedęs, prižiūri senyvo amžiaus (gim. 1939 m.) motiną, nukentėjusiųjų atsiprašė, moka draudikui UAB „Lietuvos draudimas“ įmokas už nukentėjusiesiems atlygintą žalą.

11. Įvertinus visas šias aplinkybes, daryti išvada, kad bausmės tikslai B. G. gali būti pasiekiami jam skirta laisvės atėmimo bausme, kurios dydis artimas minimaliam. Pažeidimo ją sumažinant 1/3 dalimi, nagrinėjamu atveju, padaryta nebuvo. B. G. skirta bausmė yra adekvati ir teisinga, jos griežtinti jokio objektyvaus pagrindo nėra. Priešingai nei nurodo V. B., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, skiriant B. G. bausmę, jokių prieštaravimų nėra. Motyvuose teismas nurodė, kad skiriamo laisvės atėmimo trukmė nustatoma mažesnė už vidurkį, kas ir buvo padaryta. Tai, kad ji yra artima minimumui, o ne vidurkiui nelaikytina prieštaravimu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

13. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. G. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant dvejiems metams šešiems mėnesiams ir įpareigojant B. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad B. G. nusikaltimą padarė pirmą kartą, penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka (nusižengimai nėra šiurkštūs), anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas leido teismui spręsti, jog šis kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas būtent dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad B. G., nusikaltimo padarymo metu dirbo, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiųjų teisme atsiprašė, su ieškiniais sutiko ir įsipareigojo jiems atlyginti žalą, sistemingai moka įmokas draudikui, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, nevengė baudžiamosios atsakomybės, savo veiksmus įvertino neigiamai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

14. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

15. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo B. G., ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika bei su nuteistojo asmenybe - padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsižvelgė į tai, kad B. G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka (nusižengimai nėra šiurkštūs), charakterizuojamas teigiamai. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir sutiko atlyginti žalą, sistemingai moka draudikui įmokas už pastarojo nukentėjusiesiems išmokėtą žalą, padeda garbaus amžiaus mamai. Be to, apeliacinės instancijos teismui išsamiau tikrinant B. G. asmenybę, pateikus užklausą įmonėms, kuriose anksčiau jis dirbo (UAB „B. A.“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), gauta teigiama B. G. charakterizuojanti medžiaga. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas B. G. atidėti bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskyrė įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nereiškia, jog kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistasis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, asmuo, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nėra paliekamas be priežiūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamus nuteistojo elgesio apribojimus, tarp kurių yra įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taipogi ir alkoholio), kurių laikymąsi pavesta prižiūrėti probacijos tarnybai. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.

17. Vien tik tai, kad įvykio metu pagalbą iškvietė ne B. G., o liudytoja R. T., nėra priežastis netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad B. G. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,43 prom. girtumo laipsnis, o antruoju – 1,36 prom., jam nustatyta neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą jis negali. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti, įvykio vietoje buvę, pareigūnai M. R., Ž. B. ir G. R. patvirtino, kad B. G. svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje. Taigi, akivaizdu, kad dėl tokios savo būsenos B. G. galėjo nesusiprasti kokių veiksmų pirmiausia turi imtis kilusioje situacijoje. Be to, ir pats nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, kad buvo strese, pasimetęs. Taip pat šiuo atveju negalima daryti išvados, kad B. G. siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jam, kaip teigiama V. B. apeliaciniame skunde, tai nepavyko dėl to, jog nesulaukė pagalbos iš savo draugų ir buvo sulaikytas kitų eismo dalyvių, bei teigti, kad tai yra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tokią išvadą padarė remdamasis R. T. duotais parodymais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad išgirdo B. G. ir kažkokio asmens pokalbio telefonu nuotrupas: „padariau avariją“, „mane reikia išvežti“, „oj, jau kažkas sustojo...“, iš ko suprato, jog B. G. neketino kviesti pagalbos, o ieškojo kaip pasišalinti iš įvykio vietos. Jokių kitų įrodymų galinčių tai patvirtinti byloje surinkta nebuvo. Taigi, konstatuoti, kad B. G. tokį siekį turėjo negalima. Tai tėra liudytojos subjektyvi nuomonė, susidariusi nugirdus kelias pavienes frazes. Pažymėtina, kad prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas.

18. Iš V. B. pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis kaip netinkamus, švelninant nuteistajam bausmę, laiko teismo motyvus – „... vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis...“, „...kaltinamasis automobilį vairavo vėlų vakarą... tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo – kelias buvo faktiškai tuščias, vos viena kita transporto priemonė, esant geroms oro sąlygoms (nelijo)...“. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiais teiginiais apylinkės teismas grindė ne B. G. skiriamą bausmę, o jo kaltę bei veikos kvalifikavimą dėl kurių šiuo atveju ginčas nėra keliamas. Esant šiai aplinkybei plačiau dėl šių apeliacinio skundo teiginių apygardos teismas priimamoje nutartyje nepasisako.

Dėl neturtinės žalos

13. Nukentėjusysis V. B. pateiktu civiliniu ieškiniu iš atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos – 2021 m. liepos 27 d. nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo, o nukentėjusioji E. B. patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš B. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos abu civilinius ieškinius atmetė. Buvo konstatuota, kad šiuo atveju iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam po 19 260 Eur yra pakankamas, adekvatus ir atitinka šiuo metu susiformavusią teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, todėl priteisti papildomą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ar solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo, nėra pagrindo. E. B. ir V. B. su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, prašo jų civilinius ieškinius tenkinti.

14. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. G., pažeisdamas KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą neatsargų nusikaltimą, kurio metu sužalojimus patyrė ir dėl jų ligoninėje mirė E. B. ir V. B. sūnus J. B.. Akivaizdu, jog dėl tokių B. G. veiksmų, netekus vieno artimiausių ir mylimiausių žmonių, nukentėjusieji patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, kadangi juos su sūnumi siejo stiprus ryšys – J. B. gyveno kartu su tėvu, o su mama bendraudavo telefonu, kai reikėdavo visuomet jai padėdavo, emocinį sukrėtimą, šoką, prarado lūkesčius dėl ateities. Šio nukentėjusiųjų patiriamo dvasinio skausmo visiškai kompensuoti neįmanoma, kadangi įvykusio įvykio pasekmės yra negrįžtamos, tačiau, tai turi būti padaryta kuo teisingiau. Bylos duomenimis civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ tiek E. B., tiek V. B. sumokėjo po 19 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareikštų civilinių ieškinių matyti, kad E. B. prašo papildomai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o V. B. – 78 924,13 Eur bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad B. G. savo kaltę dėl aptariamo nusikaltimo pripažino nuo pat proceso pradžios, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nukentėjusiųjų atsiprašė, yra nevedęs, rūpinasi senyvo amžiaus mama, dirba ir šiuo metu jau moka draudikui įmokas už išmokėtas žalas, taip pat tai, jog J. B. jau buvo pilnametis, nors ir gyveno su tėvu, tačiau iš esmės gyveno savarankišką gyvenimą, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimų dydžiai yra teisingi ir adekvatūs jų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, jų didinti nėra teisinio pagrindo.

17. Vien tik tai, kad nukentėjusysis V. B. yra girdėjęs, kad B. G. girtavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko buvo priverstas išeiti iš darbo, nėra pagrindas didinti jam neturtinės žalos atlyginimą, juolab kai šių jo teiginių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Sutiktina, su V. B. apeliacinio skundo teiginiais, kad tai, jog B. G. ne tik sėdo už vairo neblaivus ir važiavo iš Klaipėdos į Panevėžį, bet dar ir vartojo alkoholį kelionės metu rodo padidintą jo veiksmų pavojingumą, taip pat ir su tuo, kad jo veiksmai po įvykio nebuvo tinkami, tačiau, kaip ir minėta, savo veiksmų jis viso proceso metu neneigė, juos smerkė, gailėjosi dėl jų, atsiprašė, todėl tai taip pat nėra pagrindas priteisti didesnę moralinę kompensaciją.

18. E. B., grįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicininius dokumentus iš kurių matyti, kad jai šiemet buvo diagnozuotas krūties piktybinis navikas, kurio atsiradimą, pasak jos, lėmė patiriami dvasiniai išgyvenimai, kadangi iki sūnaus žūties jai onkologinis susirgimas nebuvo nustatytas, ką patvirtina 2022 m. birželio 9 d. jai išduoto medicininio pažymėjimo duomenys. Tokie apeliantės argumentai atmetami. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtas E. B. onkologinės ligos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su sūnaus žūtimi. Vien tik tai, kad jis iki sūnaus žūties jai nebuvo konstatuotas, dar nereiškia, kad jo atsiradimą lėmė būtent tai. Taip pat jos šiuo metu patiriami dvasiniai išgyvenimai nėra laikytini prastesnio regėjimo priežastimi, teismo vertinimu šios aplinkybės yra visiškai nesusiję. Pati nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, jog jau nuo seniau serga glaukoma. Iš E. B. pateikto 2022 m. birželio 9 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad jai (duomenys neskelbtini), t. y. iš karto po sūnaus žūties, buvo skirti raminamieji vaistai stresinei situacijai, jokių kitų duomenų, jog ir vėliau jai šie vaistai buvo skiriami byloje nėra. Taigi, ši aplinkybė taipogi nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo didinimui, kadangi tai tebuvo vienkartinis atvejis, tolimesni su tuo susiję susirgimai nukentėjusiajai konstatuoti nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš E. B. pateiktos pažymos apie savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems lankymą matyti, kad ji ją lankyti pradėjo dar iki aptariamo įvykio, t. y. nuo 2016 metų, ką lėmė visiškai kiti įvykiai ir patirti dvasiniai išgyvenimai.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas). Kita vertus, neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimas negali virsti pasipelnymo šaltiniu.

20. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje vertintina ir tai, kad E. B. ir V. B. nebuvo išlaikomi žuvusiojo sūnaus J. B., kuris, nors ir gyveno kartu su tėvu bei palaikė ryšius su atskirai gyvenančia mama, buvo pilnametis, savarankiškas, sūnaus finansinė parama jų gyvenime nebuvo būtina, jie nebuvo jo išlaikomi ar nuo jo finansiškai priklausomi. Be to, įvertintinos aplinkybės, jog civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. be išmokėtos po 19 260 Eur dydžio draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti, dar 9 630 Eur išmokėjo nukentėjusiajam V. B. neturtinei žalai atlyginti, bei visiems – turtinę žalą. Nepagrįsti apelianto V. B. argumentai, kad žala gamtai labiau vertinama, nei žmogaus gyvybė, kadangi nėra pagrindo šių kriterijų (žalos gamtai dydžio) nagrinėjamos bylos kontekste nei vertinti, nei lyginti, o tuo labiau į juos atsižvelgti.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo žuvusiojo tėvams priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytos žalos ypatumus, bendruosius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, taip pat neprasilenkia su teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018). Taigi, analizuojamu atveju V. B. ir E. B. yra priteistos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos (kiekvienam po 19 260 Eur), nei formuojamos praktikos vidurkis. Įvertinus šioje nutartyje aptartus jų išgyvenimus, taip pat į B. G. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei pačios veikos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog didinti šių sumų objektyvaus pagrindo nėra.

22. Nenustačius aiškaus ne proporcingumo tarp kaltininko padarytos veikos ir sukeltų padarinių bei nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sumų, apeliantų skundai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

24. Nukentėjusiosios E. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašomų išieškoti bylinėjimosi išlaidų (už atstovo advokato J. U. atstovavimą) dydį 2 000 Eur sumažinti iki 1 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios E. B. atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, sprendžiant šį klausimą, pirmosios instancijos teisme būtų buvę padarytos teisės taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, rekomendacijomis dėl maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato pagalbos teikimą, kaltinamojo turtinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistinas sumas (tame tarpe už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų aiškinimu, formuojama teismų praktika, nukentėjusiosios E. B. atstovo dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių visumos įvertinimu. Nors skunde teigiama, kad bylos proceso metu nukentėjusiosios atstovas į bylą įstojo jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ir jam reikėjo atlikti daug pasirengimo veiksmų, tačiau kaip matyti, į visas šias aplinkybes teismas atsižvelgė. Byloje teismo buvo pagrįstai įvertinta, jog advokatas J. U. nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją E. B. pradėjo atstovauti teismui iš esmės bebaigiant bylos nagrinėjimą (kuomet įrodymų tyrimas buvo nutrauktas), ir nors advokatas J. U. atstovaujamosios interesais paruošė kelis dokumentus – tris prašymus ir patikslintą ieškinį, teismas pagrįstai pastebėjo, kad paminėtų prašymų apimtis yra labai maža (prašymai susideda iš 2-3 sakinių, prašyme atkartojami patikslinto civilinio ieškinio teiginiai), o patikslintas civilinis ieškinys papildytas iš esmės tik keliomis naujomis aplinkybėmis. Be to, ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, bylą sudaro ne pilni trys tomai, ir, kaip minėta, advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo teismui bebaigiant ją nagrinėti, jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame atnaujinus įrodymų tyrimą prie bylos prijungti keli nauji dokumentai ir, nutraukus įrodymų tyrimą, išklausytos baigiamosios kalbos, kuriose atstovas iš esmės pakartojo patikslinto civilinio ieškinio nuostatas. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė prašomas išieškoti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Iš B. G. išieškota suma – 1 000 Eur laikytina atitinkančia nukentėjusiosios atstovo turėtas darbo sąnaudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išieškotų atstovavimo išlaidų dydžio, kaip išspręsto teisingai. Dar kartą atkreipiamas nukentėjusiosios dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

25. Taip pat nukentėjusiosios E. B. atstovas advokatas J. U. prašo jo atstovaujamajai priteisti iš kaltinamojo B. G. 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą. Išieškant iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas buvo netenkintas, remiantis teismo praktika dėl išlaidų priteisimo, prašomos išieškoti iš nuteistojo B. G. 1 000 Eur turėtos nukentėjusiosios išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

27. 2022-08-08, 2022-12-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą B. G. valstybei priteistinos viso 163,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės R. Butnevičienės užmokestis. 2022-10-26, 2022-12-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. B. valstybei priteistinos viso 697,93 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. Kupcikevičiaus užmokestis.

28. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų V. B. ir E. B. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi yra atmetami. Nuteistasis B. G. P. apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis B. G. nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. B. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl išlaidų priteisimo atmesti.