Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei E. B. ir jos atstovams advokatams Audriui Leonavičiui ir Jonui Urbonui,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui V. B. ir jo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 23.20 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys- Šiauliai (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo savo eismo juostoje kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta priešpriešais važiavusiu mopedu „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas mopedo vairuotojas J. B., kuris nuo patirtų sužalojimų – pilvo sumušimo, plyšus kepenims ir kasai, kai tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, 2021-07-28, 4.20 val., VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė Intensyvios terapijos skyriuje mirė.

Kaltinamasis B. G. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021-07-27 tamsiu paros metu, apie 22.00-23.00 val., vienas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo su Ford Tranzit automobiliu, kurį buvo pasiskolinęs iš J. Č., iš Klaipėdos į Panevėžį. Prieš važiuodamas jis Klaipėdoje buvo išgėręs tris 7 laipsnių stiprumo butelius alaus, truputį jautėsi apsvaigęs, bet jautėsi gerai. Dar vieną butelį jis išgėrė kelyje, buvo sustojęs. Važiuodamas jis buvo pavargęs ir alkoholis turėjo įtakos, truputį primygo ir (duomenys neskelbtini) kilometre išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su motociklu Kawasaki, kuriuo važiavo J. B. ir žuvo. Viskas įvyko labai greitai. Ten yra šiek tiek lenktas kelias, motociklas atsirado labai greitai, jis pats dar bandė išvengti susidūrimo sukdamas į šalikelę, į dešinę, bet nepavyko išvengti ir susidūrė. Mopedas trenkėsi į jo automobilio keleivio pusę. Jis važiavo leistinu greičiu. Kai įvyko kontaktas, jis sustojo šalikelėje, nuėjo prie motociklininko, vairuotojas buvo dar gyvas, kvėpavo, kalbino šį, bet pastarasis nereagavo. Po to atsirado žmonių, iškvietė greitąją ir policiją. Jo paties telefonas buvo mašinoje, jis būtų nuėjęs iškviesti pagalbos, bet nespėjo, atsirado žmonės. Žmonės sustojo šalikelėje. Tuo tarpu jis buvo prie nukentėjusiojo, buvo pasimetęs, klausė ką reikia daryti, paprašė žmonių, kad iškviestų greitąją. Atvykę pareigūnai tikrino jo neblaivumą, su rodmenimis jis sutiko. Jokiomis kitomis priemonėmis neblaivumas jam nebuvo tikrinamas. Jis pirmą kartą sėdo už vairo neblaivus, blogai vertina savo tokį veiksmą. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo, automobilis buvo apdraustas. Kelių eismo taisyklės jam žinomos. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus, bet jam reikėjo grįžti į Panevėžį, atiduoti tą automobilį. Po įvykio jis nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, nuėjo į mašiną ir atsisėdo. Po įvykio jis skambino draugui, klausė, ką daryti tokioje situacijoje, kad atvažiuotų, išgelbėtų, kad mašiną išvežti, kad grįžti namo. Įvykio metu buvo sustresavęs ir nelabai viską atsimena. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų žuvo žmogus. Labai gailisi dėl įvykio. Tėvo nukentėjusiojo jis atsiprašė iš karto, o nukentėjusiosios tik šiandien, prieš posėdį, atsiprašė. Po įvykio jis pats į medikus nesikreipė. Jis pats dirba, gyvena vienas, turi 83 mamą, kuri gyvena atskirai, bet jis ja rūpinasi, be to, jis kurį laiką kas mėnesį draudimui moka maždaug po 850 Eur už nukentėjusiesiems išmokėtas žalas.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios E. B. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2021-07-27 ji kartu su sūnumi J. B. buvo kapinėse, sutvarkė kapus. Sūnus kaip niekada buvo su ja atviras, papasakojo jai savo svajones, norėjo pirkti sklypą ir statyti namą. J. šeimos nebuvo sukūręs. Namo grįžo apie 20 val., ji grįžo į savo namus, o J. grįžo pas savo tėvą, kadangi ten gyveno. Sekančios dienos rytą į jos buto duris paskambino policija ir pranešė, kad J. žuvo eismo įvykio metu. Mano, kad jis tą vakarą motociklu važiavo tiesiog pasivažinėti ir pravėdinti galvos, jis neturėjo kažkokio tikslo kur nors nuvažiuoti. J. buvo labai geras sūnus, niekada nekėlė jokių problemų, niekada neprašydavo pinigų, jis juos pats užsidirbdavo. Vienas jos sūnus mirė anksčiau, o dabar, žuvus J., vaikų nebeliko. Dėl žuvusio sūnaus J. B. patyrė moralinę žalą. Yra informuota, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 112-114, 125-126, 130-131).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad žuvusysis J. B. – jos sūnus, kuris buvo pagalba, veždavo visur. Sūnus buvo artimiausias jai žmogus, į kurį galėdavo bet kada kreiptis. Sūnus gyveno su tėčiu, nes jis nenorėjo griežtos mamos priežiūros, norėjo gyventi savarankiškai. Ji pati su sūnaus tėvu V. B. negyvena jau apie 8 metus. Ar J. ir tėvą siejo glaudesni ryšiai, negali pasakyti. Jos santykiai su sūnumi buvo glaudūs, nors jis kartu ir negyveno, bet pagalbos iš jo visada tikėjosi. Bet kuriuo momentu ji galėdavo sūnų pasikviesti, jis jai padėdavo sunkiai panešti, paveždavo visur, kur reikėdavo. Ji iš sūnaus neimdavo pinigų, jai užteko savų ir nebuvo reikalo skirti jam savo lėšų jai. Dažniausiai ji bendraudavo su sūnumi telefonu. Buvo savaičių, kai sūnus ir nepaskambindavo, bet būdavo, kad ir labai dažnai susitikdavo. Per šventes dažniausiai jis būdavo pas ją. Paskutinį vakarą sūnus buvo su ja atviras, pasakė, kad nori sukurti šeimą, namą statyti. Dabar nebėra į ką jai atsiremti, ji likusi vienui viena. Ji pati serga diabetu. Po įvykio suprastėjo jos sveikata, padidėjo jos jautrumas, ji dažnai iškrenta. Gal čia dėl diabeto, bet gal ir dėl emocinės būklės. Pas gydytojus oficialiai nesikreipė po įvykio. Draudimas jai yra išmokėjęs 19 260 Eur žalos. Ji palaiko patikslintą savo civilinį ieškinį dėl papildomų 50 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Jos apsisprendimą dėl šio ieškinio įtakojo logika. Nukentėjusioji parodė, kad ji nuo 1995 metų serga cukriniu diabetu, vestibulopatija serga gal 5-6 metai, glaukoma ir kurtumas jai jau nuo seniau. Anksčiau tyrėsi dėl onkologinės ligos, prieš 12 metų yra išsioperavusi kiaušidžių vėžį. 2019 metais darėsi mamogramą, tada jokių užuomazgų nebuvo rasta, o dabar diagnozavo jai onkologinę ligą.

Iš nukentėjusiojo V. B. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad jo sūnus J. B. gyveno kartu su juo. Su sūnumi sutarė gerai, tarpusavio santykiai buvo artimi. 2021-07-27, apie 22.30 val., J. motociklu išvažiavo iš namų pas savo brolį V.. Kiek laiko jis ten pabuvo, nežino. Kur vėliau J. važiavo keliu Panevėžys - Šiauliai, jis net neįsivaizduoja. Apie tai, kad J. žuvo eismo įvykio metu, jis sužinojo sekančią dieną, jį apie tai informavo žmona. J. tą dieną tikrai buvo blaivus, apskritai alkoholį jis vartodavo labai retai. Dėl žuvusio sūnaus J. patyrė moralinę žalą. Dėl laidotuvių išlaidų patyrė turtinę žalą. Yra informuotas, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Jis, jo žmona ir sūnus kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Iki šiol dar nepateikė visų žalą patvirtinančių dokumentų, todėl žala dar nėra apskaičiuota ir apmokėta. Tyrėja jam išaiškino, kad turi teisę ikiteisminio tyrimo metu pateikti civilinį ieškinį, tačiau jis jo šiuo metu neteiks, nes nežino, kokią sumą išmokės draudimo bendrovė. Jeigu draudimo bendrovė jam žalos iki teismo posėdžio dienos pilnai neapmokės, jis civilinį ieškinį pareikš teisme (1 t., b. l. 156-157, 170-171).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad žuvusysis J. B. – jo sūnus, jie abu 6-7 metus dviese kartu gyveno ir vedė ūkį, tai pats artimiausias jo žmogus, jų santykiai buvo glaudūs, sūnus jam padėdavo prie ūkio. Kitas jo sūnus gyvena atskirai ir turi savo šeimą, tai toks tolimesnis bendravimas. Sūnaus motina E. B. gyveno bute, nes jos tėvas susirgęs, prižiūrėdavo tėvą. Su žmona jie nėra išsituokę. Sūnus ir motina gyveno atskirai, bet sūnus padėdavo motinai, nes ji pati prižiūrėdavo savo tėvą. Motina turėjo sveikatos problemų, sūnus jai padėdavo, dabar jis jai padėti turės. Mano, kad jo ryšis su sūnumi buvo glaudesnis nei jo su motina. Draudimas jam yra atlyginęs neturtinės žalos 19 000 Eur. Jis dar prašo priteisti iš draudimo papildomai 78 924,13 Eur, nes nepakankama suma buvo išmokėta, vien bauda už stumbro užmušimą yra 36 000 Eur, o čia žmogaus nužudymas vertinamas tik 19 000 Eur. Jam atrodo, kad žmogaus gyvybė vertingesnė už žvėries. Turtinė žala jam yra atlyginta pilnai, bet neturtinės žalos prašo viso 100 000 Eur. Į gydytojus dėl depresijos jis pats nesikreipė. Jis pensininkas, nereikia dirbti, vaistai-pasėdėjimas prie televizoriaus. 78 924,13 Eur gaunasi iš prašomų 100 000 Eur minusavus tai, kas jam buvo išmokėta. Jis savo ieškinį palaiko pilnumoje.

Iš nukentėjusiojo V. B. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad 2021-07-27, apie 21 val., jo brolis J. B. buvo atvažiavęs pas jį į namus. Jie pasikalbėjo ir šis išvažiavo. Jie abu važinėdavo motociklais ir turėdavo savo tokius ratukus, kur tiesiog prasiblaškymui pravažiuodavo. Vienas iš tokių ratukų buvo važiuojant keliu Panevėžys - Šiauliai link Pakruojo, paskui pro Joniškį ir grįžta namo į Panevėžį. Tą vakarą, kai J. buvo pas jį, jis pats truputį sirguliavo, todėl su J. nevažiavo ir J. išvažiavo vienas. Apie tai, kad J. žuvo eismo įvykio metu, jis sužinojo sekančios dienos ryte. J. buvo jo vienintelis brolis. Su juo labai gerai sutarė, kartu leisdavo laisvalaikį, artimai bendraudavo. Labai išgyvena dėl J. netekties. Dėl brolio mirties patyrė moralinę žalą. Yra informuotas, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jam dar nėra paskaičiavusi žalos atlyginimo sumos. Kitiems šeimos nariams jau yra paskaičiuota. Pretenzijų įtariamajam turi. Su įtariamuoju bendrauti nepageidauja (1 t., b.l. 179-180, 192).

Iš liudytojo J. Č. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. M. vardu, tačiau realiai šis automobilis priklauso jam ir jo draugui R. M.. J. M. yra R. tėvas. Už automobilį su R. mokėjo lygiomis dalimis per pusę. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių gedimų nebuvo nustatyta. 2021-07-26 jo draugas B. G. paprašė vienai parai paskolinti šį automobilį. Kadangi B. G. yra jo draugas, juo visiškai pasitiki, tai automobilį be jokių problemų jam paskolino. Niekada nebuvo girdėjęs ar matęs, kad B. G. būtų neblaivus vairavęs automobilį. Automobilį jšis turėjo jam grąžinti liepos 27 d. Apie tai, kad B. G. pateko į eismo įvykį, jis sužinojo iš karto, kai jis įvyko, jam telefonu paskambino B. G. ir apie tai pasakė. Šis jam dar pasakė, kad yra truputį išgėręs, dėl to labai nustebo. Kad šio eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas, jis žino (2 t., b. l. 1-3).

Iš liudytojos R. T. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2021-07-27 vakare ji, vairuodama savo automobilį, važiavo iš Šiaulių į Panevėžį po K. K. koncerto. Tai buvo vėlus metas, mano apie 23-24 val. Tuo metu buvo tamsus paros metas, giedra, kelio danga drėgna, kelias nebuvo apšviestas, matomumas geras, važiuojant ilgųjų šviesų nenaudojo, matėsi viskas gerai. Eismas nebuvo intensyvus. Nuo Šeduvos iki pat Pociūnų neprasilenkė nei su vienu automobiliu. Priekyje jos arti važiuojančių automobilių ta pačia kryptimi taip pat nebuvo. Jos važiavimo greitis buvo iki 90 km/h. Pravažiavusi Pociūnus, pamatė, kad jos važiavimo pusėje kelkraštyje stovi automobilis (mikroautobusas) su avarinėmis šviesomis. Artėdama prie šio automobilio, pamatė ant kelio nuolaužas, iš kurių suprato, kad įvyko eismo įvykis. Tada pamatė ant kelio, jos važiavimo juostoje, gulintį žmogų. Sustojo ir išlipo iš automobilio. Priėjusi prie gulinčio žmogaus, pamačiusi, kad jis dejuoja, iš karto paskambino 112 pranešti apie įvykį. Žmogus gulėjo su motociklininko šalmu, tada suprato, kad jis yra motociklo vairuotojas. Ji garsiai pradėjo šaukti, kur vairuotojas, nes matė, kad mikroautobuse niekas nesėdi. Jai pašaukus, iš kažkur atėjo vyras, kuris matėsi, kad yra neblaivus, buvo apsišlapinęs, ir su viena basa koja. Jis pasisakė, kad yra vairuotojas. Ji jo paklausė, ar jis iškvietė pagalbą, jis atsakė, kad nekvietė. Tuo metu, kai atėjo prie jos, mikroautobuso vairuotojas kalbėjo su kažkuo telefonu. Ją labai nustebino išgirsto pokalbio nuotrupos: „padariau avariją“, „mane reikia išvežt“, ir „oj, jau kažkas sustojo...“. Iš tokių jo žodžių suprato, kad jis net neketino kviesti pagalbos, o ieškojo, kaip pasišalinti iš įvykio vietos. Ji, skambindama 112, ir operatorei sakė, kad greičiau kviestų policiją, nes vairuotojas galimai neblaivus ir gali bėgti. Tada vairuotojas priėjo prie motociklo vairuotojo ir, paėmęs už atlapų, pradėjo jį purtyti, sakydamas "kelkis žmogau ir eik iš čia". Ji pasakė, kad nebeliestų motociklo vairuotojo. Tada mikroautobuso vairuotojas nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį. Į įvykio vietą pagalbos tarnybos atvažiavo labai greit. Įvykio vietoje dar buvo sustojęs jaunas vyras, jo nepažįsta, kuris jai padėjo apsaugoti įvykio vietą, kad kitas automobilis neužvažiuotų ant gulinčio motociklo vairuotojo. Ji nei vieno eismo įvykio dalyvio nepažįsta ir nematė, kaip įvyko eismo įvykis. Motociklą pamatė tik po kurio laiko, kai jau pasidarė po aplinką. Motociklo vairuotojas tik dejavo, su juo susikalbėti nebuvo įmanoma. Mikroautobuso vairuotojas nieko nepasakojo, kaip įvyko įvykis (2 t., b. l. 7-9).

Iš liudytojo M. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-07-27 jis dirbo ekipaže „1910“ kartu su G. R.. 23.28 val. gavo iškvietimą į eismo įvykį, įvykusį už Smilgių, Panevėžio r. , kurį padarė galimai neblaivus vairuotojas. Atvykę į įvykio vietą, rado ant kelio gulintį motociklo vairuotoją, kuris matėsi, kad yra sužalotas. Netoliese kelkraštyje stovėjo mikroautobusas baltas „Ford Transit“, jo valstybinių numerių neprisimena, bet juos yra nurodęs po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime. Šalia buvo vyriškis, prisistatęs mikroautobuso vairuotoju. Jo anketinių duomenų apklausos metu neprisimena, bet jo veidą puikiai atsimena, jo anketiniai duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte. Nuo šio vyriškio sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, vos stovėdamas ant kojų, buvo nerišli kalba, nesiorientavo aplinkoje. Šiam asmeniui buvo tikrintas blaivumas, surašant neblaivumo nustatymo aktą. Pirmu pūtimu jis į alkotesterį įpūtė 1,43 promilės, po 18 min. jis į alkotesterį įpūtė 1,36 promilės. Bendraujant su mikroautobuso vairuotoju, šis sakė, kad važiavo iš Klaipėdos, bei manė, kad partrenkė stirną, dėl ko įvyko susidūrimas, nesakė nieko. Šis asmuo buvo pristatytas į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą tolesniems veiksmams. Įvykio vietoje ant kelio gulėjęs motociklo vairuotojas, buvo nesąmoningas, girdėjosi nevalingas kriokimas. Jiems atvykus, įvykio vietoje buvo ir pranešėja moteris, jos anketiniai duomenys buvo pateikti jo tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 13-15).

Iš liudytojo Ž. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėju. 2021-07-27, 23:20 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, įvykusį kelyje Panevėžys-Šiauliai netoli Šiaulių apskrities pradžios. Į eismo įvykį važiavo kartu su vyresniąja tyrėja S. J.. Kai atvyko į eismo įvykio vietą, jau buvo atvykę patrulių kuopos mobilaus būrio vyriausieji patruliai. Kelkraštyje į Panevėžio pusę stovėjo baltos spalvos mikroautobusas su apgadinimais priekyje dešinėje pusėje. Nuo šio mikroautobuso dešinės pusės galinio rato matėsi stabdymo žymė, kuri tęsėsi per žalią veją, kelkraštį, ir jos pradžia buvo ties važiuojamosios dalies kraštu. Nuo šios vietos ant važiuojamosios kelio dalies matėsi įstrižai išsiliejusių tamsios spalvos skysčių žymė, panašių į tepalų, kuri tęsėsi per visą važiuojamąją kelio dalį Panevėžio kryptimi ir dar apie 1 m atstumu nuo vidurio linijos jau Šiaulių krypties važiuojamojoje dalyje, apklausos metu tikslių matavimų neprisimena, tačiau tai turėjo būti atvaizduota eismo įvykio vietos plane. Už šios žymės Šiaulių krypties važiuojamojoje kelio dalyje matėsi įbrėžimas asfalte, bei už jo trumpa stabdymo žymė. Nuo šios stabdymo žymės matėsi akivaizdžiai išsiskiriantys dviejų skirtingų transporto priemonių palikti pėdsakai, t.y. jau jo minėta skysčių žymė, pereinanti į stabdymo žymę kelkraštyje, besibaigianti ties mikroautobuso dešinės pusės galiniu ratu. Ir kitos transporto priemonės-motociklo, prasidedanti rėžiu asfalte Šiaulių krypties važiuojamojoje kelio dalyje, pereinanti į išsiliejusius skysčius tamsios spalvos, panašios į tepalų, besitęsiančiu įstrižai kelio per Panevėžio krypties važiuojamąją kelio dalį ir ties kelkraščiu tęsiasi jau šoninio slydimo žymė iki pievoje gulinčio motociklo. Iš šių pėdsakų suprato, kad mikroautobusas, važiuodamas link Panevėžio, išvažiavo į priešpriešinį eismą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu motociklu. Tai patvirtino ir mikroautobuso vairuotojas. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, matėsi iš jo nerišlios kalbos, jis nelaikė lygsvaros, svirdinėjo, buvo paraudę akys. Sakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus dar Klaipėdoje. Šiam vairuotojui, jau patrulių kuopos pareigūnai buvo nustatę girtumą, virš 1 promilės, tiksliai nepamena, berods 1,5 ribos nesiekė, tačiau patruliai buvo užpildę neblaivumo nustatymo aktą, kuriame matėsi jam nustatyti tikslūs girtumai (2 t., b. l. 19-21).

Iš liudytojo G. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-07-27 dirbo ekipaže „1910“ kartu su vyr. patruliu M. R.. Nakties metu, tiksliai valandų neprisimena, buvo gautas iškvietimas, kad Šiaulių kelyje, už Smilgių, įvyko eismo įvykis. Atvykę į įvykio vietą, pamatė ant kelkraščio gulintį žmogų, kurio galva buvo ant važiuojamosios kelio dalies, kairėje kelio pusėje (žiūrint link Šiaulių). Žmogus pradėjo krenkšti, matėsi, kad dar gyvas, nors iš pradžių gyvybės ženklų nerodė. Netrukus atvažiavo medikai. Prie M. R. priėjęs vyras prisipažino, kad jis partrenkė motociklą, sakė, kad važiavo iš Klaipėdos į Panevėžį. Apžiūrėjus įvykio vietą, tai, kad jis mikroautobusu važiavo nuo Šiaulių pusės link Panevėžio, patvirtino ir ant kelio likę pėdsakai, kuriuos jis užfiksavo eismo įvykio vietos plane. Pagal pėdsakus matėsi, kad mikroautobuso ir „Kawasaki“ susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint kryptimi nuo Šiaulių link Panevėžio. Būtent šioje eismo juostoje matėsi mikroautobuso trumpa stabdymo žymė, kuriai nutrūkus, išsiskiria dveji pėdsakai, vieni tęsiasi įstrižai kelio link mikroautobuso galutinės sustojimo vietos, t.y. ant asfalto išsiliejusių skysčių ir ant kelkraščio slydimo žymė iki pat mikroautobuso dešinės pusės ratų. Šią slydimo žymę, mano, kad paliko po smūgio išlūžęs priekinis dešinės pusės ratas. Kiti atsiskyrę nuo susidūrimo vietos pėdsakai, tai yra įbrėžimas ant asfalto, kuriam pasibaigus įstrižai kelio tęsiasi išsilieję skysčiai, bei kelkraštyje iki pat motociklo šoninio slydimo žymė. Šią žymę plane buvo nupiešęs, tačiau nepažymėjęs ir neaprašęs. Kad motociklas važiavo nuo Panevėžio link Šiaulių, buvo akivaizdu, kadangi matėsi, kad jam yra deformuotas priekinis ratas, šakė, t. y. susidūrimas įvyko priekiu. Apie mikroautobuso vairuotoją gali pasakyti, kad matėsi, kad jis buvo neblaivus, t. y. jis svirduliavo, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus blaivumą, pamena, kad tikrai daugiau nei 1 promilės, bet tiksliai apklausos metu pasakyti negali, alkoholio kiekio matuoklio parodymai buvo užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (2 t., b. l. 25-27).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra kelio Panevėžys - Šiauliai (duomenys neskelbtini) km ruože. Automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas priekiu į pietryčių pusę; priekinio kairės pusės rato ašis yra nutolusi nuo siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties eismą 7,5 m, o tos pačios pusės galinio rato ašis yra nutolusi nuo siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties eismą – 7 m, ir yra 36,5 m atstumu iki mopedo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (priekiu guli į vakarų pusę) galinio rato ašies. Mopedo galinio rato ir priekinio rato ašis iki pietinio važiuojamosios dalies krašto yra 7,8 m atstumu. Mopedo priekinio rato ašis iki artimiausios sankryžos Šiaulių kryptimi yra nutolusi 15,5 m. Ant pietinio kelkraščio guli žmogus, kurio galva ant važiuojamosios kelio dalies. Nuo žmogaus galvos iki mopedo galinio rato ašies yra 7,10 m atstumas, o nuo kojų iki mopedo galinio rato ašies yra 7,20 m atstumas. Nuo automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinės pusės rato matyti įstriža stabdymo žymė, besitęsianti įstrižai per kelkraštį, yra 25 m ilgio, ir baigiasi ties pietiniu važiuojamosios dalies kraštu. Toliau nuo šios vietos tęsiasi įstriža išsiliejusių skysčių žymė ant asfalto, besitęsianti per pietinę važiuojamąją kelio dalį ir pereinanti į šiaurinę važiuojamąją kelio dalį ir baigiasi 2,8 m atstumu nuo šiaurinio važiuojamosios dalies krašto bei yra 0,5 m pločio ir 22,6 m ilgio. Nuo mopedo „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato ašies per veją ir kelkraštį iki pietinio važiuojamosios dalies krašto matyti šoninio slydimo žymė 8,9 m ilgio. Nuo šios vietos toliau ant važiuojamosios kelio dalies matyti įstriža skysčių išsiliejimo žymė, besitęsianti įstrižai per važiuojamąją kelio dalį 5,3 m atstumu ir baigiasi 3,5 m nuo pietinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Nuo šio išsiliejusio skysčio pabaigos ant kelio važiuojamosios dalies matyti įbrėžimas asfalte, kuris prasideda 4,3 m atstumu nuo šiaurinio važiuojamosios kelio dalies krašto, yra 1 m ilgio, kerta kelio vidurio liniją. 0,5 m ilgio stabdymo žymė yra 3,5 m atstumu nuo šiaurinio važiuojamosios dalies krašto ir 3,3 m atstumu iki artimiausios sankryžos Šiaulių kryptimi. Nuo šios stabdymo žymės ir išsiskiria jau aprašyti dveji pėdsakai- įbrėžimas, skysčiai ir slydimo žymė iki „Kawasaki“, bei išsiliejusių skysčių ir stabdymo žymė iki „Ford Transit“. Ties automobilio galine dalimi ant važiuojamosios kelio dalies matyti pasklidęs žvyras. Pagal mopedo skysčių pėdsaką matyti ant važiuojamosios kelio dalies 6,1 x4,8 m plote išsiliejusių skysčių ir nuolaužų šleifas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 8 m. Kelkraščio plotis: 2,5 m. Kelio važiuojamosios dalies ženklinimas: siaura ištisinė linija (KET 1.1), plati ištisinė linija (KET 1.2). Griovio gylis 6,1 m. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje: tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus,- 30 m, tolimųjų šviesų žibintus- 150 m. Transporto priemonių judėjimo kryptis: automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo į rytų pusę (link Panevėžio); mopedas „Kawasaki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, judėjo į vakarus, link Šiaulių miesto (1 t., b. l. 28-55).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mopedas „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apgadintas mopedo priekinis ratas, mopedo priekis (1 t., b. l. 56-63).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas keleivinis automobilis „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 64-72).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. liepos 27 d., 3.47 val. B. G. nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai; eiti tiesiai pėda po pėdos jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alcotest 6810 2021-07-27, 23.47 val., jam nustatytas 1,43 promilių girtumas, 00.05 val. – 1,36 promilių girtumas (1 t., b. l. 23-24).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2021-07-27, 23.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis buvo 17 km, 24 val. - 12 km, kritulių nebuvo (2 t., b. l. 31).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: a) pilvo sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pilve, kepenų ir kasos plyšimais; plyšimais ir kraujosruvomis plonųjų žarnų pasaituose; b) atviri dešinio šlaunikaulio, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, krūtinkaulio lūžis; gaktinės sąvaržos išsiskyrimas; c) odos nubrozdinimai kakle, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, juosmens kairėje pusėje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse; poodinės kraujosruvos kapšelyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti motociklo ir automobilio dalys aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. J. B. mirė nuo pilvo sumušimo, plyšus kepenims ir kasai. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę. J. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 35-37).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilio „Ford Transit“ vairuotojas B. G. važiavo keliu Šiauliai - Panevėžys, Panevėžio link. Važiuodamas tiesiu keliu, automobilio „Ford Transit“ vairuotojas B. G. įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko automobilis „Ford Transit“ priekinės dalies dešine puse, apie 3,5 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, apie 84 km/h greičiu susidūrė su priešpriešiais važiavusio motociklo priekine dalimi. Po smūgio motociklas ir jo vairuotojas J. B. buvo nublokšti į dešinę, o automobilis „Ford Transit“ buvo sustabdytas dešiniame kelkraštyje, dalinai šalikelėje, kaip užfiksuota eismo įvykio plane. Transporto priemonių susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje, skirtoje važiuoti Šiaulių link, automobiliui „Ford Transit“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir dešinės pusės priekiniu ratu būnant apie 3,5 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Ford Transit“ vairuotojas B. G. prieš pat susidūrimą su motociklu „Kawasaki“ važiavo apie 84 km/h greičiu. Motociklo „Kawasaki“ vairuotojas J. B. prieš pat susidūrimo, su automobiliu „Ford Transit“, važiavo apie 76 km/h greičiu. Tuo metu, kai automobilis „Ford Transit“ įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, iki motociklo buvo nemažesnis 96,7 m atstumas. Motociklo vairuotojas J. B., važiuodamas 90 km/h greičiu ir stabdydamas, neturėjo techninės galimybės sustoti iki susidūrimo vietos. Automobilio „Ford Transit“ vairuotojo B. G. veiksmai, - įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su J. B. vairuotu motociklu, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (2 t., b. l. 43-50).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – lengvojo komercinio automobilio „Ford 350 M TDE”, kategorija N1-BB, kėbulo tipas-furgonas, durų skaičius-4, kuras-dyzelis, variklio darbinis tūris – 2402 cm³, variklio galia 92 KW (125 AG), svoris 1,61 t, bendra masė-3,5 t, gamybos periodas – 2001-2005 m., pasirinkti metai 2001 m., kaina Lietuvoje be PVM – 1548,40 Eur, su PVM – 1960,00 Eur (1 t., b. l. 75).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto AB „Lietuvos draudimas“, matyti, kad automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja nuo 2021-04-15 iki 2022-04-14 (1 t., b. l. 77).

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į nukentėjusiosios, civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį nurodė, jog civilinės ieškovės prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma – viso 39260 Eur (19260 Eur jau išmokėta ir 20000 Eur prašoma priteisti) neatitinka teismų praktikos, rekomendacijų nuostatų dėl maksimalaus tokiais atvejais mokėtino draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai atlyginti, todėl negali būti tenkama pilna apimtimi. Civilinei ieškovei išmokėta 19260 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra tinkamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas (3 t., b.l. 1-14).

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį nurodė, jog civilinio ieškovo prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka teismų praktikos, rekomendacijų nuostatų dėl maksimalaus tokiais atvejais mokėtino draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai atlyginti, todėl negali būti tenkama pilna apimtimi. Civiliniam ieškovui išmokėta 19260 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra tinkamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas (3 t., b.l. 28-32).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ – atstovė S. P. paaiškino, kad kadangi kaltinamasis savo atsakomybę dėl eismo įvykio pripažino, draudikas jau yra išmokėjęs draudimo išmokas pretenzijas ir prašymus dėl žalos atlyginimo pareiškusiems J. B. artimiesiems: mamai E. B., tėčiui V. B. ir broliui V. B., kurios yra pakankamos atlyginti tiek neturtinę, tiek turtinę žalą. Dėl turtinės žalos atlyginimo jokių ginčų nelieka, tik dėl neturtinės. E. B. išmokėta 19 260 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, V. B. - 19 260 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, V. B. – 9 630 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Tai yra maksimumas, kiek draudimas pagal teismų praktiką ir rekomendacijas gali išmokėti. Mano, kad išmokėtos sumos yra pakankamos, o mamos ir tėčio prašymai dėl papildomų sumų yra neadekvatūs ir nepagrįsti nei teismų praktika, nei rekomendacijomis, todėl civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti. Nurodo, kad atsiliepime dėl V. B. civilinio ieškinio yra įrašyta netiksli suma: vietoje 20 000 Eur turi būti įrašyta 78 924,13 Eur. Atkreipia dėmesį, kad eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, todėl draudimas visą tą sumą, kurią išmokės dėl šito eismo įvykio, turės teisę išsiieškoti iš kalto asmens. Dėl prašomų 5% palūkanų priteisimo: čia kaip ir bylinėjimosi išlaidos, kurios turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo.

Kaltinamasis B. G. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas mopedo vairuotojas J. B., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Šie jo parodymai esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų bei specialistų išvadų duomenimis, neblaivumo nustatymo akto duomenimis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse detalėse yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 23.20 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys- Šiauliai (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo savo eismo juostoje kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta priešpriešiais važiavusiu mopedu „Kawasaki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas mopedo vairuotojas J. B., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą ir pan. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo vėlų vakarą – apie 23.20 val., tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo – kelias buvo faktiškai tuščias, vos viena kita transporto priemonė, esant geroms oro sąlygoms (nelijo), automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo savo eismo juostoje kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta priešpriešais važiavusiu mopedu. Pats kaltinamasis parodė, kad prieš išvažiuodamas Klaipėdoje išgėrė tris butelius alaus ir dar vieną butelį išgėrė sustojęs kelyje, truputį jautėsi apsvaigęs, bet jautėsi gerai, taipogi parodė buvęs pavargęs. Nors pagal byloje surinktus įrodymus kaltinamasis B. G. nejautė, kad jo apsvaigimo nuo alkoholio lygis ar, jo teigimu, nuovargis, jam būtų trukdęs tinkamai suvokti aplinką ir vairuoti, bei nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai (šiuo atveju – dėl jo sukelto eismo įvykio įvykusi mopedo vairuotojo J. B. žūtis), bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant tokioms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui. Tokie B. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

B. G. padarė vieną baigtą, neatsargų nusikaltimą. Jis nėra teistas, administracine tvarka baustas, dirba, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, proceso metu ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Jis yra nevedęs, turi ir, jo teigimu, prižiūri garbaus amžiaus mamą. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis jau kurį laiką sistemingai moka draudikui įmokas už pastarojo šioje byloje nukentėjusiesiems išmokėtą žalą, kas atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį bei liudija apie jo požiūrį į savo atliktus veiksmus, jo pastangas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą skiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma.

Šioje byloje kaltinamajam už neatsargaus nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė neviršija šešerių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų kaltinamajam paskirtoji bausmė atitinka. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Kaip minėta, B. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris yra šiurkštus, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka (nusižengimai nėra šiurkštūs), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, dirba, sistemingai moka draudikui įmokas už pastarojo nukentėjusiesiems išmokėtą žalą, turi garbaus amžiaus mamą, kuriai padeda. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo B. G. vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiantį KET. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad B. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jo atžvilgiu pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti ir paveikti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-693/2019, Nr. 2K-85-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-626/2017 ir kt.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas B. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-07-27 23.47 val. iki 2021-07-28 15.00 val. (1 para) (2 t., b. l. 94-95, 97-98).

Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajam B. G. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į B. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį – sąlygojusį eismo įvykį, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris lygus vidurkiui – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2021 m. liepos 28 d.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (2 t., b. l. 120-131), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė E. B. galutiniu patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo B. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 66-71), o nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ 78924,13 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo žalos padarymo dienos 2021-07-27 iki visiško atsiskaitymo (3 t., b.l. 15-18).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo B. G. sukelto eismo įvykio žuvo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų E. B. ir V. B. sūnus J. B.. Abu šie nukentėjusieji parodė, kad iki šio tragiško įvykio tarp jų ir jų sūnaus buvo artimas, glaudus ryšys. Netikėti tokiais pastarųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Tėvai parodė dėl netikėtos sūnaus netekties itin išgyvenantys ir patiriantys neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, pablogėjo jų psichinė būklė, dėl to jiems buvo padaryta neturtinė žala.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir nėra ginčo, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kurioje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavęs kaltinamojo valdyme buvęs automobilis, nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. išmokėjo po 19 260 Eur dydžio draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Be jau gautų sumų nukentėjusioji, civilinė ieškovė E. B. prašo teismo priteisti jai papildomai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. B. – papildomai 78924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. B. G., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, kurio įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiuosius tėvus ir žuvusįjį sūnų siejo artimi ryšiai, o nusikalstami B. G.veiksmai, dėl kurių jie neteko savo artimojo, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pasekmės negrįžtamos. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus kaltinamojo kaltės laipsniui) bei realus. Taigi, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ne tik į nusikalstama veika padarytas pasekmes, bet ir kitus aukščiau paminėtus kriterijus: į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, jo kaltę, turtinę bei šeimyninę padėtis, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Kaip matyti, B. G. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, jos neneigė, surinktų įrodymų visuma rodo atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Proceso metu kaltinamasis nukentėjusiųjų ne kartą atsiprašė, nuoširdžiai gailisi. Pats kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, turi garbaus amžiaus mamą, kuriai padeda, jis yra sveikas ir darbingas, dirba ir sistemingai moka draudikui įmokas už pastarojo nukentėjusiesiems išmokėtą žalą.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje vertintina ir tai, kad E. B. ir V. B. nebuvo išlaikomi žuvusiojo sūnaus J. B., kuris, nors ir gyveno kartu su tėvu bei palaikė ryšius su atskirai gyvenančia mama, buvo pilnametis, savarankiškas, sūnaus finansinė parama jų gyvenime nebuvo būtina, jie nebuvo jo išlaikomi ar nuo jo finansiškai priklausomi.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. jau išmokėjo po 19 260 Eur dydžio draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti (be jų, dar 9 630 Eur išmokėta nukentėjusiajam V. B. neturtinei žalai atlyginti, bei visiems – turtinė žala), į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog patikslintame E. B. civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiosios E. B. sveikatos sutrikimai tiesiogiai susiję su sūnaus J. B. žūtimi, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų formuojama praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.), daro išvadą, kad šiuo atveju iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam po 19 260 Eur yra pakankamas, adekvatus ir atitinka šiuo metu susiformavusią teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, todėl priteisti papildomą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ar, kaip nurodo nukentėjusiosios atstovas – solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų E. B. ir V. B. civiliniai ieškiniai atmestini.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės E. B. atstovas advokatas Jonas Urbonas teisme pateikė prašymą priteisti iš B. G. E. B. naudai 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti bei atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b.l. 73-75). Advokatas prašyme išvardino atliktų darbų išklotinę su darbų įkainiais: 1) konsultacijos (2 val. x 100 Eur) – 200 Eur; 2) prašymo susipažinti su bylos medžiaga rengimas (1 val. x 150 Eur) – 150 Eur; 3) susipažinimas su bylos medžiaga (2 val. x 150 Eur) – 300 Eur; 4) prašymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo rengimas (1 val. x 150 Eur) – 150 Eur; 5) patikslinto ieškinio rengimas (3 val. x 100 Eur) – 300 Eur; 6) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (1 val. x 150 Eur) – 150 Eur; 7) pasirengimas bylos nagrinėjimui (3 val. x 150 Eur) – 450 Eur; 8) atstovavimas teismo posėdyje (2 val. x 150 Eur) – 300 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Šiuo konkrečiu atveju būtent taip teismas ir mano, kad prašoma priteisti suma už advokato Jono Urbono paslaugas yra nepagrįstai didelė.

Bylos duomenys liudija, kad advokatas Jonas Urbonas nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją E. B. pradėjo atstovauti teismui iš esmės bebaigiant bylos nagrinėjimą (kuomet įrodymų tyrimas buvo nutrauktas). Nors advokatas Jonas Urbonas atstovaujamosios interesais paruošė kelis dokumentus – tris prašymus (aukščiau paminėti 2, 4, 6 punktai) ir patikslintą ieškinį, teismas pastebi, kad paminėtų prašymų apimtis yra labai maža (2 ir 6 punktuose nurodyti prašymai susideda iš 2-3 sakinių, 4 punkte paminėtame prašyme atkartojami patikslinto civilinio ieškinio teiginiai), o patikslintas civilinis ieškinys papildytas iš esmės tik keliomis naujomis aplinkybėmis (naujais teiginiais), likusiose atkartojant jau byloje esančio nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nuostatas, cituojant teisės aktus ir teismų praktiką. Teismo vertinimu, tokių dokumentų parengimas profesionaliam teisininkui nereikalauja tokių laiko bei darbo sąnaudų, kaip advokatas nurodė savo prašyme. Pažymėtina ir tai, kad ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, bylą sudaro ne pilni trys tomai, ir, kaip minėta, advokatas į bylos nagrinėjimą įstojo teismui bebaigiant ją nagrinėti, jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame atnaujinus įrodymų tyrimą prie bylos prijungti keli nauji dokumentai ir, nutraukus įrodymų tyrimą, išklausytos baigiamosios kalbos, kuriose atstovas iš esmės pakartojo patikslinto civilinio ieškinio nuostatas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, advokato Jono Urbono atstovavimo bylos nagrinėjimo proceso metu nevertina kaip aktyvaus ir sprendžia, kad jo suteiktų teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtis nebuvo didelė. Nors suteiktų teisinių paslaugų kiekis, atstovo parengtiems dokumentams būtinos darbo ir laiko sąnaudos leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, visgi yra neadekvačios bylos ir suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumui, bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo nuomone, už atstovo paslaugas pirmosios instancijos teisme prašoma priteisti 2000 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui, todėl ši suma, be kita atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, šiuo nuosprendžiu iš jo priteistinas sumas (tame tarpe už E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą) mažintina iki, teismo vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 1000 Eur, šias išlaidas priteisiant E. B. iš kaltinamojo.

Bylos duomenimis nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams E. B. ir V. B. antrinę teisinę pagalbą suteikė advokatai Audrius Leonavičius ir Vytautas Kupcikevičius. Byloje esančios pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina pastarųjų advokatų suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – atitinkamai 376,60 Eur ir 321,40 Eur (3 t., b.l. 40-42, 56-58). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos bendroje sumoje 698 Eur (376,60+321,40) už minėtiems nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo B. G. valstybės naudai.

Iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos, BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis laikytinos automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 106,48 Eur (1 t., b. l. 88-101).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti B. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 27 d. 23.47 val. iki 2021 m. liepos 28 d. 15.00 val. (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, B. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2021 m. liepos 28 d.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant saugojimui VĮ „Regitra“.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį atmesti.

- nukentėjusiajai E. B. – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti;

- valstybei – 698 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti;

- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – 106,48 Eur (vieną šimtą šešis eurus 48 euro centus) už automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT 35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.