Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei L. K. dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas Bosch serviso vadovas Ž. V. paliudijo, kad į servisą buvo atvežtas ieškovės automobilis, atlikta pirminė diagnostika ir važiuoklės patikra. Buvo nustatyta, kad nedirba cilindras, nes yra sugedę visi keturi purkštukai. Jų taisymui nukreipė į Gargždų servisą. Techninės apžiūros su tokiais rodikliais automobilis nepraeitų, nes jis techniškai netvarkingas, dūmija. Taip pat nustatė suplyšusią variklio pagalvę, nes ji neprisukta. Be to, pastebėjo, kad variklis buvo su užrašu „džiukas“, o tai reiškia, kad jis buvo pakeistas. Tokiu žymėjimu paprastai yra žymimos senos detalės laužynuose. Vėliau keitė sankabą, sankabinį guolį. Patvirtino, kad visi keturi purkštukai iš karto negalėjo sugesti. Be oro paėmimo žarnos eksploatuoti automobilio negalima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė 2021-09-02 Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės 2012m. laidos automobilį Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 14). 2021-09-15 UAB „Autodalių pasaulis“ Bosch servisas atliko automobilio patikrą, kurios metu buvo nustatytas netinkamas kuro purkštukų darbas, sankabos susidėvėjimas/ defektas, priekinės dešinės pusės variklio pagalvė nepilnas prisukimas bei galimai keistas automobilio variklis, nes ant vožtuvų dangtelio matomas lietuviškas užrašas „džiukas“ (e. bylos 1t., b. l. 16). 2021-09-20 Defektų aktu konstatuotas variklio purkštukų gedimas (e. bylos 1t., b. l. 17). Automobilio remonto darbams ieškovė patyrė išlaidų automobilio diagnostikai ir pakaitinimo žvakių relės keitimui (105 Eur), variklio kompiuterinei diagnostikai ir purkštukų įrangos tikrinimui (40 Eur), purkštukų valymui ir kodavimui (1270 Eur), durelių rankenėlės pakeitimui (102 Eur), generatoriaus sankabinio guolio ir variklio pagalvės tvirtinimui kronšteinu (140 Eur), viso 1657 Eur (e. bylos 1t., b. l. 67-71). Pretenzija atsakovei pateikta 2021-09-20 (e. bylos 1t., b. l. 35,36).

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ str.).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CPK 6. 327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Taigi, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reikalingų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet tų daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2017-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-695/2017 ir kt.)

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti parduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-0703 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ir savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Jeigu pardavėjas šios pareigos nevykdė ir tokio daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

Byloje nustatyta, jog ieškovė 2021-09-02 iš atsakovės įsigijo 2012 m. laidos automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog jai parduotas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pirkimo pardavimo sutartyje jokių automobilio trūkumų, išskyrus nulūžusios durų rankenėlės, už kurią atsakovė įsipareigojo kompensuoti iš draudimo lėšų, ir žodžiu nurodyto galimo sankabos defekto, pažymėta nebuvo. Tačiau 2021-09-15 atlikus automobilio Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini) patikrą Bosch servise, buvo nustatytas: 1) netinkamas kuro purkštukų darbas; 2) neveikia pakaitinimo žvakių valdymo rėlė; 3) nustatytas sankabos susidėvėjimas/ defektas; 4) galimai keistas automobilio variklis, nes ant vožtuvų dangtelio matomas lietuviškas užrašas „Džiukas“ ir nepilnai prisuktos dešinės pusės variklio pagalvės; 5) priekinės dešinės pusės variklio pagalvė galimai išplyšo, nebuvo pilnai prisukta; 6) generatoriaus laisvos eigos sankaba užsikirtusi. (e. bylos 1 t., b. l. 16). 2021-09-20 Defektavimo aktu IĮ Gargždų dyzelių servisas patvirtino keturių purkštukų elektrinės dalies gedimą bei konstatavo, jog eksploatuojant purkštukų elektrinių dalių sugadinti neįmanoma (e. bylos 1t., b. l. 17). Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas Ž. V., Bosch serviso vadovas, papildomai paaiškinęs, jog toks automobilis nebūtų praėjęs techninės apžiūros, yra nesaugus naudoti, o markeriu užrašytas pavadinimas „Džiukas“ ant automobilio variklio reiškia, kad gamyklinis variklis buvo pakeistas senu iš laužyno, nes tokiu būdu nurodoma, kokios markės automobilio detalė yra. Remiantis nurodytais duomenimis galima pagrįstai teigti, kad automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, ir be pardavėjo atskleisto sankabos defekto, turėjo ir variklio defektą (keturių purkštukų elektrinės dalies gedimą), sąlygojusį variklio dūmingumą. Nors pirkėjas turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, privalo patikrinti perkamo daikto kokybę, variklio dūmijimas, teismo vertinimu, automobilio pirkimo metu vidutinio ir atidaus pirkėjo galėjo būti nepastebėtas, nes karštas variklis dūmija mažiau. Šią aplinkybę teisme patvirtino Bosch serviso meistras. Įvertinus tai, kad nurodyti automobilio defektai buvo konstatuoti nepraėjus dviem savaitėms po automobilio įsigijimo, spręstina, jog tokie automobilio gedimai egzistavo ir daikto perdavimo metu, - duomenų, kad jie būtų atsiradę dėl netinkamo automobilio eksploatavimo po automobilio pardavimo, nėra. Galima sutikti su atsakovės teigimu, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks, nei analogiško naujo daikto, ir nepriekaištingo veikimo negalima tikėtis, tačiau šiuo atveju variklio defektai, įskaitant ir jo keitimą, su pirkėju turėjo būti aptarti, nes turi tiesioginės įtakos jo apsisprendimui sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad netrukus po automobilio įsigijimo nustatyti variklio darbo trūkumai (sugedusi keturių purkštukų elektrinė įranga, suplyšusi variklio pagalvė be oro paėmimo žarnos, užsikirtęs generatoriaus sankabinis guolis) galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Bylos duomenimis atsakovė automobilį Nissan Juke įsigijo 2016 m., taigi, juo naudojosi beveik šešerius metus. Atsakovės automobilio remontu nuolat rūpinosi jos sutuoktinis M. K.. Įvertinus tai, kad anksčiau automobilis buvo eksploatuojamas Prancūzijoje, akivaizdu, kad variklio su užrašu „Džiukas“ keitimas turėjo būti atliktas Lietuvoje. Remiantis tuo, pardavėjo teiginiai, kad apie variklio keitimą ir jo defektus jam nebuvo žinoma, vertintina kaip gynybinė teisinė pozicija. Kritiškai vertintinas ir į bylą pateiktas atsakovės užsakymu atliktas nepriklausomo turto vertintojo MB „Bonada“ atliktas retrospektyvinis automobilio Nissan Juke turto rinkos vertinimas, nustatęs, kad automobilio pardavimo dienai (2021-09-02) jo rinkos vertė yra 6920 Eur. Pažymėtina, kad turto vertintojas automobilio neapžiūrėjo, o vadovavosi tik atsakovės pateiktomis nuotraukomis. Taigi buvo įvertinta transporto priemonės bendra techninė būklė, neatsižvelgus į konkretaus automobilio defektus ir trūkumus (pvz. nulūžusi vairuotojo pusėje durų rankenėlė, įskilusi lempa), kurie gali būti matomi vizualiai, o taip pat ir nematomi (sankabos defektas, variklio gedimas), kurie ženkliai darytų įtaką transporto priemonės rinkos kainos nustatymui. Kita vertus, kliūčių apžiūrėti ir įvertinti automobilio būklę, nebuvo. Ieškovė informavo atsakovę dėl automobilio gedimų bei remonto eigos, kvietė atvykti apžiūrėti, tartis (e. bylos 1t., b. l. 79,80).

Bylos duomenimis ieškovė pakeitė sulūžusią durų rankenėlę už 102 Eur (e. bylos 1t., b.l . 71), todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovė šių išlaidų nėra kompensavusi, kaip įsipareigojo pirkimo pardavimo sutartimi, jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės. Kitos ieškovės patirtos išlaidos buvo skirtos automobilio trūkumams, kurie nebuvo aptarti sutarties sudarymo metu, pašalinti bei laikytini paslėptais daikto trūkumais, nes apie juos bet kuris vidutinis pirkėjas, šiuo atveju ieškovė, nežinojo arba negalėjo žinoti. Be to, parduodamo naudoto daikto neatitikimai egzistavo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jei jie ir paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Išlaidų, patirtų šalinant automobilio trūkumus, dydis paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo kvitais (e. bylos 1t., b. l. 67-71).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir kt.).

Teismo vertinimu į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, jog nustatyti daikto trūkumai priklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, t. y. egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjai momentu, automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, be papildomų išlaidų remontui nebuvo tinkamas naudoti, neatitiko bendrųjų kokybės reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovės išlaidas ieškovei, viso 1657 Eur. Atsižvelgiant į tai į ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas surašant ieškinį bei už atstovavimą teisme. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovės priteistinos pilnai (CPK 98 straipsnis). Tokiu būdu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina viso 1037 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1000 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 37 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1657 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) žalos atlyginimo bei 1037 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.