- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2A-674-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01039-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė:
1.1. Siekiant įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. nuosavybės teise priklausančio pastato / vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001 m. balandžio 19 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6 punktas), pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą / vasarnamį, jį pastačius tuometinės valstybinės komisijos jis pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista jį eksploatuoti.
1.2. Siekiant įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į statinį, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą / vasarnamį, plane pažymėtą indeksu 6K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001 m. balandžio 19 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6 punktas), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2005 m. birželio 9 d. pareiškėjas ir N. Š. sudarė rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas nusipirko poilsio namelį, pažymėtą indeksu 6K1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavėja N. Š. buvo įsigijusi asmeninės nuosavybės teise pagal 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Durpra“. Teigia, kad sutarties sudarymo metu pardavėja perdavė pareiškėjui visus su poilsio namelio įsigijimu susijusius dokumentus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pardavėja 2005 m. birželio 9 d. sudarė ir dar kelias pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias: poilsio namelį, pažymėtą Nr. 3K1Ž, įsigijo R. B., poilsio namelį, pažymėtą Nr. 7K1Ž, įsigijo O. Ž.; poilsio namelį, pažymėtą Nr. 8Klž, įsigijo S. Z. Nurodė, kad ilgą laiką tiek pareiškėjas, tiek kiti iš pardavėjos poilsio namelius įsigiję asmenys valdė, naudojosi ir disponavo įsigytais poilsio nameliais be jokių trukdžių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie poilsio nameliai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti VĮ Registrų centre.
2.2. 2007 metais visi nurodyti poilsio namelių pirkėjai kartu su pardavėja su bendru pareiškimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daiktų įregistravimo ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus – poilsio namelius, pažymėtus indeksais 3K1Ž, 6Klž, 7Klž, 8K1Ž, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo. 2007 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre“ atsisakyta tenkinti prašymą dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo, kadangi dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatytų reikalavimų – nepateiktas statybos leidimas, taip pat nepateiktos notarinės pirkimo–pardavimo sutartys. 2007 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimu Nr. 206 paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2007 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre“. Mano, kad nors poilsio nameliams, pažymėtiems indeksais 3K1Ž, 6K1Ž, 7Klž, 8K1Ž, esantiems (duomenys neskelbtini), yra surinkti kadastro duomenys, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus kaip nekilnojamojo turto objektai jie nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių jų statybos teisėtumą.
2.3. Nors pareiškėjas yra sudaręs rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl poilsio namelio, plane pažymėto indeksu 6K1Ž, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, tol, kol neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, negalima įregistruoti nuosavybės teisių į jį. Pareiškėjas kreipėsi į įvairius archyvus, siekdamas gauti poilsio nameliui įregistruoti būtinus dokumentus, tačiau akcentavo, kad reikiami dokumentai archyvuose nerasti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą turint tikslą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato / vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6K1ž, pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą / vasarnamį, jį pastačius tuometinės valstybinės komisijos jis pripažintas tinkamu naudoti ir leista jį eksploatuoti. Kitos pareiškimo dalies netenkino.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Durpeta“ ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ pareiškimus ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys (duomenys neskelbtini), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti: 3) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 4) J. M. nuosavybės teise priklausantys (valdomi) statiniai, plane žymimi indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatyti 1969 m., esantys valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 6) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 7) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; 8) UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą – poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog techninis projektas bei statybos leidimas statyti poilsio namelį, pažymėtą indeksu 6K1ž, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir J. M., A. M. nurodomus namelius, esančius tuo pačiu adresu, buvo išduoti ir minėti nameliai valstybinės komisijos buvo priimti bei perduoti naudoti.
4.2. Pažymėjo, kad šioje byloje tais pačiais pagrindais ir įrodymais reikalavimus pareiškė ir pareiškėjas, kuris prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktą ir daiktines teises į jį, nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksu 6K1ž, pastatytų 1969 m., valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, o pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista juos eksploatuoti, be to, jis nuosavybės teisę į statinį, plane žymimą indeksais 6K1ž, įgijo pagal įgyjamąją senatį.
4.3. Teigia, kad nors pareiškėjas nebuvo bylos dalyvis minėtoje civilinėje byloje, kurioje pagal dalinę apeliacinės instancijos teismo nutartį buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl statinių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti, leidimo juos eksploatuoti, tačiau teismui pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškėjas grindžia tais pačiais įrodymais: 1968 m. sausio 19 d. ir 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštais, 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. raštu, 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimu Nr. I-15, 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvada, 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. raštu, 1968 m. birželio 13 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduoto A. R. raštu bei Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. patvirtintu įrašu apie poilsio namelių atidavimą naudoti ir kitais), kurių pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai. Teismas nusprendė, kad ši pareiškėjo pareiškimo dalis įrodyta, todėl visiškai tenkintina.
4.4. Taip pat teismas konstatavo, jog daline Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įvertinti rašytiniai įrodymai apima ir pareiškėjo įgytų ir valdomų statinių statybos teisėtumo pagrindimą, nes pagal pateiktą 1969 m. (duomenys neskelbtini), pastatytų poilsio namelių išsidėstymo schemą, jų aprašymus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis akivaizdu, kad UAB „Durpeta“, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai, dėl kurių statybos teisėtumo ir nuosavybės įgijimo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, yra toje pačioje vietoje, kaip ir pareiškėjo statiniai, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti ir jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti / atkurti tokių dokumentų, todėl konstatavo, jog siekiant įforminti nuosavybės teisę toks faktas nustatytinas šiuo teismo sprendimu.
4.5. Nurodė, kad nustatytinu juridinę reikšmę turinčiu faktu dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti bus sukurtos teisinės pasekmės ir pareiškėjas turės galimybę kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo viešajame Nekilnojamojo turto registre. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nuosavybės teise jau valdomas statinys pareiškėjo yra įgytas įgyjamosios senaties būdu, yra perteklinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, juo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į vasarnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 6Klž, atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas, tačiau byloje nėra tinkamų statinio teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad šiuo atveju, šis daiktas (vasarnamis) neturi teisinės registracijos, suteikto adreso bei suformuoto žemės sklypo. Tuo tarpu pripažinimas tinkamu naudoti niekaip neįrodo šio vasarnamio teisėtumo, neįrodo, kad poilsio namelis buvo pastatytas turint tam teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip minėta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, statiniai formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka, o teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai.
6.2. Teigia, kad daiktinės teisės įregistravimo sąlyga yra ta, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl mano, jog valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė gali būti registruojama tik tuo atveju, jei Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka suformuotas nekilnojamasis daiktas – pastatas. Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjo valdomas vasarnamis niekada nebuvo registruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Sutarties objektas nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad į sukuriamą nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 dalies 2 punktas, 11 ir 13 straipsniai). Mano, kad pareiškėjo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent – pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas. Be kita ko, nurodė, jog bylos nagrinėjimo objektas (vasarnamis) buvo įsigytas nesilaikant nekilnojamojo daikto įgijimui nustatytų sutarties reikalavimų, t. y. nesudarant notarinės sutarties. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nėra dingę ir pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kadangi sudarytas sandoris prieštarauja CK 6.393 straipsnio 1 daliai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad dėl ginčo statinio teisėtumo yra priimtas ir įsiteisėjęs prejudicinis sprendimas –Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/201, taip pat į bylą buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai (tiek surinkti paties pareiškėjo, tiek panaudoti iš pridėtų civilinių bylų), kurie patvirtina, jog ginčo poilsio namelis buvo pastatytas teisėtai. Teigia, kad minėta nutartimi jau buvo nustatyta, jog poilsio namelis, pažymėtas plane indeksu 6Klž, yra pastatytas teisėtai, t. y. pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype, o pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020 25–27 punktai). Teigia, kad ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, be to, laikytina prejudiciniu sprendimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 UAB „Durpeta“ pareiškimas dėl šio ginčo namelio atmestas ne dėl to, kad teismui pritrūko statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, o tik tuo pagrindu, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Durpeta“ nėra įgijusi šio poilsio namelio ir kad pagal paprastos rašytinės formos 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį šį poilsio namelį iš UAB „Durpra“ yra įgijusi N. Š.
8.2. Teigia, kad prejudiciniais sprendimais kiti šalia poilsio namelio, pažymėto indeksu 6K1Ž, esantys analogiški poilsio nameliai, sudarę „Durpininkų“ stovyklavietės kompleksą, yra pripažinti pastatytais teisėtai ir yra įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl mano, kad nesant byloje jokių duomenų, kad šis ginčo poilsio namelis būtų pastatytas vėliau nei kiti stovyklavietės poilsio nameliai, ir nesant duomenų, kad kada nors būtų buvusi vykdoma nelegali statyba (o tokių duomenų apeliantė nepateikė), nėra pagrindo šio poilsio namelio teisinio likimo išskirti iš kitų toje pačioje teritorijoje tuo pačiu metu pastatytų kaip vientiso komplekso poilsio namelių.
8.3. Nurodė, kad N. Š. pagal paprastos rašytinės formos 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Durpra“ nusipirko Šventosios poilsio stovykloje „Durpininkas“ UAB „Durpra“ nuosavybės teise priklausiusius poilsio namelius Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, surašant ilgalaikio materialiojo turto priėmimo–perdavimo aktą. Teigia, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio poilsio namelių – kaip įmonės ilgalaikio turto – perleidimui nebuvo numatytas reikalavimas sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020 36 punkte yra konstatuoti prejudiciniai faktai, kad šio „sandorio forma pasirinkta pagal sandorio objektą, atsižvelgiant į kitus sandorius, sudarytus dėl tokių pat namelių tokia pat paprasta rašytine forma, todėl šiuo atveju sandorio forma įtakos neturi“ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020 36 punktas).
8.4. Pažymėjo, kad vėliau N. Š. šiuos poilsio namelius pardavė sudarydama tokias pat paprastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartis kaip ir su pareiškėju, pagal kurias poilsio namelį, pažymėtą Nr. 3K1ž, iš jos įsigijo R. B., poilsio namelį, pažymėtą Nr. 7K1ž, įsigijo O. Ž., poilsio namelį, pažymėtą Nr. 8K1ž, įsigijo S. Z.. Dar vėliau O. Ž. pagal parastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra analogiška pareiškėjo sudarytai sutarčiai, poilsio namelį, pažymėtą indeksu 7K1ž, pardavė UAB „Durpeta“, o R. B. taip pat pagal paprastą rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, analogišką pareiškėjo sudarytai sutarčiai, pardavė poilsio namelį, pažymėtą indeksu 3K1ž, A. N.. Atkreipė dėmesį į tai, jog nepaisant to, kad poilsio namelis, pažymėtas indeksu 3K1ž, buvo įgytas pagal paprastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. pagal tokią pat sutartį, kokią sudarė ir pareiškėjas, 2019 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1510-588/2019 (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020) nustatytas juridinis faktas – šiam A. N. nuosavybės teise priklausančiam statiniui pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą, pastačius tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista jį eksploatuoti.
8.5. Nurodė, kad nors pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog tiek N. Š., tiek O. B., tiek O. Ž., tiek S. Z., tiek UAB „Durpeta“, tiek A. N., tiek paties pareiškėjo sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir sandorių forma pasirinkta pagal sandorio objektą (neregistruotas poilsio namelis, dėl kurio teisinio statuso – tai nekilnojamasis daiktas ar laikinas statinys – kurį laiką egzistavo skirtingos valstybės institucijų pozicijos ir vyko ginčai), atsižvelgiant į kitus dėl šio ir analogiškų poilsio namelių sudaromus sandorius, sudarytus tokia pat paprasta rašytine forma, t. y. remiantis nusistovėjusia sandorių sudarymo praktika.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo tenkinti apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120- 695/2017 suformavo teismų praktiką, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Pažymėjo, kad statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Minėto straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose įtvirtinta, kokias bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėja teismai. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
14. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
15. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (vasarnamį) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, todėl, apeliantės nuomone, pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu reikšdamas du reikalavimus: 1) siekdamas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui K. P. nuosavybės teise priklausančio pastato / vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą / vasarnamį, jį pastačius tuometinės valstybinės komisijos jis pripažintas tinkamu naudoti ir leista jį eksploatuoti; 2) siekiant įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į statinį, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. P. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą / vasarnamį, plane pažymėtą indeksu 6K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
18. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą turint tikslą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato / vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6K1ž, pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą / vasarnamį, jį pastačius tuometinės valstybinės komisijos jis pripažintas tinkamu naudoti ir leista jį eksploatuoti. Tačiau pareiškimo dalies dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą / vasarnamį, nustatymo netenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys neginčija sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą / vasarnamį, todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
19. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti, ir jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti / atkurti tokių dokumentų. Taigi byloje būtina nustatyti, ar yra visos kitos sąlygos, būtinos siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
20. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018) nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, nes pasisakyta dėl tų pačių dokumentų, kuriais remiasi pareiškėjas. Byloje nustatyta, kad nepaisant to, jog pareiškėjas nebuvo bylos dalyvis Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018, minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismui pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo grindžiamas tais pačiais įrodymais, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018: 1968 m. sausio 19 d. ir 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštais, 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. raštu, 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimu Nr. I-15, 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvada, 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. raštu, 1968 m. birželio 13 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduoto A. R. raštu bei Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. patvirtintu įrašu apie poilsio namelių atidavimą naudoti ir kitais). Skundžiamu sprendimu padaryta išvada, kad nurodytos aplinkybės, kurios buvo nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje, yra prejudiciniai faktai ir jais vadovaujamasi tenkinant šį pareiškėjo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje užfiksuotus faktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
21. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinė nutartis yra įsiteisėjusi. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio yra pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N., J. M., suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. M., UAB „Renavo durpynas“, AB „Rėkyva“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba, R. B., O. Ž., S. Z., iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Durpeta“ ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ pareiškimus ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys (duomenys neskelbtini), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti: 3) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23 (duomenys neskelbtini) K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 4) J. M. nuosavybės teise priklausantys (valdomi) statiniai, plane žymimi indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatyti 1969 m., esantys valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 6) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 7) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; 8) UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą – poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį (duomenys neskelbtini). Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).
24. Nors pareiškėjas ir nebuvo civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 šalis, tačiau minima Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi, sprendžiant dėl UAB „Durpeta“ reikalavimų, buvo pasisakyta dėl poilsio namelių, žymimų indeksais 3K1ž, 7K1ž, 8K1ž, taip pat ir dėl pareiškėjo prašomo pripažinti poilsio namelio, žymimo indeksu 6K1ž. Teismas pažymėjo, jog byloje yra nenuginčytų duomenų, kad UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, negalėjo šių poilsio namelių perimti į savo įmonės balansą, kadangi šie nameliai iki 2002 m. priklausė UAB „Durpra“, kuri 2002 m. gegužės 30 d. visus keturis minėtus namelius pardavė N. Š., o pastaroji 2005 m. birželio 9 d. indeksu 3K1ž žymimą namelį pardavė R. B., po to ši 2012 m. balandžio 2 d. namelį pardavė A. N.; indeksu 6K1ž žymimą namelį N. Š. pardavė K. P. (pastaba: pareiškėjui šioje byloje). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Durpeta“, išskyrus indeksu 7K1ž žymimą poilsio namelį, nedisponavo ir šiuo metu nedisponuoja indeksais 3K1ž, 6K1ž, 8K1ž žymimais poilsio nameliais.
25. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis tiesiogiai įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinės nutarties 32–48 punktuose analizavo aplinkybes dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (ar pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir pastatai valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti), vertino tuos pačius įrodymus, kuriais rėmėsi pareiškėjas (36–45, 47 punktai). Apeliantė nepateikė argumentų ar duomenų, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai turėjo būti vertinami kitaip nei įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo dalinėje nutartyje, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje nustatytu prejudiciniu faktu, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pagal 1968–1969 m. galiojusia tvarka tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą, išduotą statybos leidimą ir buvo pripažinti tinkamais naudoti.
26. Pagal pateiktą 1969 m. pastatytų poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), išsidėstymo schemą, jų aprašymus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis akivaizdu, kad UAB „Durpeta“, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai, dėl kurių statybos teisėtumo ir nuosavybės teisės įgijimo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, yra toje pačioje vietoje, kaip ir pareiškėjo statiniai, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Apeliantai šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Dar daugiau, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-1510-588/2019 pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“, valstybės įmonei Registrų centrui, L. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Minėtoje byloje buvo reiškiami analogiški reikalavimai, t. y. siekdamas įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus bei daiktines teises į juos, pareiškėjas A. N. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 19K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 31K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytų 1969 m. valstybės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, o pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista juos eksploatuoti. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. sprendimu tenkino šį pareiškėjo A. N. reikalavimą, o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020 Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
28. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2YT-1510-588/2019, tiek ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020 iš esmės buvo remtasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018) nustatytais faktais, kaip prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamu sprendimu nustatytas aplinkybes minėtų prejudicinę reikšmę turinčių procesinių sprendimų kontekste, daro išvadą, jog priešingos pozicijos laikymasis ne tik prieštarautų įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotoms aplinkybėms, tačiau kartu toks aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, o toks teismo sprendimas nebūtų nei teisėtas, nei pagrįstas.
29. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai įvertino įrodymus, susijusius su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.