- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-167-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01039-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Jurita Repšienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, kad K. P. nuosavybės teise priklausančio pastato/vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-04-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą/vasarnamį, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti bei buvo leista jį eksploatuoti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti daiktines (nuosavybės) teises į statinį, kad K. P. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą/vasarnamį, plane pažymėtą indeksu 6K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-04-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog 2005 m. birželio 9 d. pareiškėjas K. P. ir N. Š. sudarė rašytinę 2005 m. birželio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. P. nusipirko poilsio namelį 6K1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-04-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), kurį pardavėja N. Š. buvo įsigijusi asmeninės nuosavybės teise pagal 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3. Sudarant 2005 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavėja N. Š. perdavė pareiškėjui K. P. visus su poilsio namelio įsigijimu susijusius dokumentus. Pardavėja N. Š. 2005 m. birželio 9 d. sudarė ir dar kelias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias: poilsio namelį Nr. 3K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš jos nusipirko R. B., poilsio namelį Nr. 7K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos nusipirko O. Ž.; poilsio namelį Nr. 8Klž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos nusipirko S. Z.. Ilgą laiką tiek pareiškėjas, tiek kiti iš N. Š. poilsio namelius įsigiję asmenys valdė, naudojosi ir disponavo įsigytais poilsio nameliais be jokių trukdžių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie poilsio nameliai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti VĮ Registrų centre.
Šalies argumentai
4. Kadangi poilsio nameliai buvo įsigyti iš vieno pardavėjo (N. Š.) pagal analogiškus dokumentus, 2007 m. visi nurodyti poilsio namelių pirkėjai kartu su pardavėja bendru pareiškimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daiktų įregistravimo ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus - poilsio namelius 3K1Ž, 6Klž, 7Klž, 8K1Ž, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo. 2007 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre“ atsisakyta tenkinti prašymą dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo, kadangi dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatytų reikalavimų - nepateiktas statybos leidimas, taip pat nepateiktos notarinės pirkimo - pardavimo sutartys. 2007 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimu Nr. 206 paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2007 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centro sprendimas „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre“. Taigi, nors poilsio nameliams 3K1Ž, 6K1Ž, 7Klž, 8K1Ž, esantiems (duomenys neskelbtini), yra surinkti kadastro duomenys, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus kaip nekilnojamojo turto objektai jie nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių jų statybos teisėtumą.
5. Nors pareiškėjas yra sudaręs rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl poilsio namelio, plane pažymėto indeksu 6K1Ž, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, tol, kol neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, negalima įregistruoti nuosavybės teisių į jį. Pareiškėjas kreipėsi į įvairius archyvus, siekdamas gauti poilsio namelio įregistravimui būtinus dokumentus, tačiau reikiami dokumentai archyvuose nerasti.
Motyvuojamoji dalis
6. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl poilsio namelio, plane pažymėto indeksu 6K1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001 m. balandžio 19 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo ir daiktinių (nuosavybės) teisių į jį įregistravimo, nes kitu būdu negali įregistruoti nei pačio poilsio namelio, nei daiktinių (nuosavybės) teisių į jį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pareiškėjo nuomone, juridinius faktus, kad minėti pastatai buvo teisėtai pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus patvirtina prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai. Be to, šiuos rašytinius įrodymus jau yra įvertinę teismai – įsiteisėjusia 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo daline nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta, jog aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl tuo pačiu metu toje pačioje teritorijoje pastatytų ir esančių kitų konkrečių pastatų. Pažymi, kad pareiškėjui priklausantys pastatai, kaip ir kitų asmenų, kurių nuosavybės teisės buvo pripažintos minėta teismo daline nutartimi, buvo pastatyti viename valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
8. 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo dalinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kad: 1) Kretingos valstybinė statybų inspekcijos komisija 1968 m. vasario 28 d. išdavė leidimą statyti 15 vnt. poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1968 m. vasario 28 d. statybos leidimas Nr. 1-15 yra susijęs būtent su šiai bylai aktualiais poilsio nameliais - vasarnamiais; 2) statybų eigoje „Durpinininkų“ stovyklos vienstadijinis projektas buvo tikslinamas, derinamas su įvairiomis institucijomis, dėl to statomų statinių skaičius pakito; 3) byloje esantis Kapitalinės skyriaus statybos viršininko pasirašytas dokumentas, kuriame, be kita ko, nurodyta: Durpių pramonės valdyba; 36 vnt. poilsio namelių; 1968 m. statybos metai pagal buhalterinių dokumentų užpajamavimą; 1968 m. sausio 24 d. leidimas Nr. 18 dėl žemės sklypo skyrimo; leidimas statybos darbams vykdyti - Kretingos valstybinės statybos inspekcijos viršininko 1968 m. vasario 28 d. leidimas Nr. 1-15; nameliai atiduoti naudoti 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais) patvirtina, kad 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais buvo priimti ir atiduoti naudoti net 36 vnt. Durpių pramonės valdybos žinioje buvę poilsio nameliai - vasarnamiai, įskaitant poilsio namelį plane pažymėtą indeksu 6K1Ž; 4) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1968-1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir kad pastatai - vasarnamiai, (duomenys neskelbtini), valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti; 5) dalis poilsio namelių jau nuo 1991 m. gegužės mėn. buvo pradėti perdavinėti atitinkamoms durpių įmonėms, o Kuršėnų valstybinė durpių įmonė (vėliau - UAB „Tyras“, AB „Tyras“, UAB „Kuršėnų tyras“, UAB „Durpeta“) teikė šių, kitiems subjektams perduotų, poilsio namelių priežiūros/aptarnavimo paslaugas; 6) dėl poilsio namelių, žymimų indeksais 3Klž, 6K1Ž, 7Klž, 8K1Ž, yra nenuginčytų duomenų, kad UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, negalėjo šių poilsio namelių perimti į savo įmonės balansą, kadangi šie nameliai iki 2002 m. priklausė UAB „Durpra“, kuri 2002 m. gegužės 30 d. visus keturis minėtus namelius pardavė N. Š., o pastaroji 2005 m. birželio 9 d. indeksu 3K1Ž žymimą namelį pardavė R. B., po to ši 2012 m. balandžio 2 d. namelį pardavė A. N.; indeksu 6K1Ž žymimą namelį N. Š. pardavė K. P.; indeksu 7K1Ž žymimą namelį N. Š. pardavė O. Ž., po to šį namelį pardavė UAB „Durpeta“; o indeksu 8K1Ž žymimą namelį N. Š. 2005 m. birželio 9 d. pardavė S. Z.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Durpeta“, išskyrus indeksu 7Klž žymimą poilsio namelį, nedisponavo ir šiuo metu nedisponuoja indeksais 3Klž, 6Klž, 8K1Ž žymimais poilsio nameliais. Tai patvirtina ir byloje esanti UAB „Kuršėnų tyras“ ir N. Š. pasirašyta 2003 m. birželio 6 d. paslaugų teikimo sutartis, kuria remiantis UAB „Kuršėnų tyras“ įsipareigojo prižiūrėti 3, 6, 7, 8 namelius, užtikrinti nameliams komunalinių paslaugų, elektros energijos, šiukšlių išvežimo paslaugas, dujų tiekimą ir panašiai.
9. Tokiu būdu, 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo dalinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 nustatyta, kad poilsio namelis, pažymėtas plane indeksu 6Klž, yra pastatytas teisėtai, t. y. kad pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype, ir kad pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti. Po 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo dalinės nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 ir 2019 m. liepos 15 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1510-588/2019 (kartu su 2020 m. sausio 23 d, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020) priėmimo poilsio nameliai, pažymėti plane indeksais 3Klž bei 7Klž buvo įregistruoti VĮ Registrų centras, taip pat buvo atitinkamai įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. N. nuosavybės teisės į šiuos poilsio namelius. Pagal pateiktą 1969 m. pastatytų poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), išsidėstymo schemą, jų aprašymus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 medžiagą, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai, dėl kurių statybos teisėtumo ir nuosavybės įgijimo jau nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, yra toje pačioje vietoje, kaip ir pareiškėjui K. P. priklausantis poilsio namelis 6K1Ž, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, o jo statyba vyko kartu su kitais stovyklavietės pastatais, remiantis tais pačiais dokumentais.
10. Nors pareiškėjas yra minimo pastato savininkas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pastatas būdamas nekilnojamuoju turtu nebuvo teisiškai įregistruotas, atitinkamai nuosavybės teisės negalėjo ir nebuvo registruotos į šiuos pastatus, todėl nebuvo teisinės ir faktinės galimybės juo disponuoti įstatymu nustatyta tvarka (notarinės formos sutartimis). Pastatu buvo disponuojama rašytinės formos sutartimi, todėl siekiant išvengti galimo ginčo, jog nuosavybės teisė į atitinkamą pastatą pareiškėjas neįgijo dėl to, jog sutartis buvo sudaryta ne notarinės formos, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuosavybės teises į šį pastatą įgijo įgyjamąja senatimi.
11. 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo dalinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018 nustatyta, kad poilsio nameliai, žymimi indeksais 3K1Ž, 6K1Ž, 7K1Ž, 8K1Ž, iki 2002 m. priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2002 m. gegužės 30 d. visus keturis namelius pardavė N. Š., o pastaroji 2005 m. birželio 9 d. indeksu 3Klž žymimą namelį pardavė R. B., po to ši 2012 m. balandžio 2 d. namelį pardavė A. N.; indeksu 6K1Ž žymimą namelį N. Š. pardavė K. P.; indeksu 7Klž žymimą namelį N. Š. pardavė O. Ž., po to ši namelį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“; o indeksu 8Klž žymimą namelį N. Š. 2005 m. birželio 9 d. pardavė S. Z.. Tokiu būdu, yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyti prejudiciniai faktai - tai, kad poilsio namelis, žymimas indeksu 6Klž, asmeninės nuosavybės teise priklauso K. P.. Taigi pareiškėjas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad sandorio sudarymo metu pastatas/vasarnamis, būdamas nekilnojamojo turto objektu, nebuvo teisiškai įregistruotas, atitinkamai nuosavybės teisės negalėjo ir nebuvo registruotos į šį pastatą, neturėjo nei teisinės, nei faktinės galimybės sudaryti notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.
12. Stovyklavietę „Durpininkai“ įrengė ir visus jos teritorijoje esančius poilsio namelius pastatė Durpių pramonės valdyba, kuri buvo likviduota 1988 m. gegužės 16 d. Nuo 1998 m. liepos 1 d. buvo įsteigtas Durpių pramonės gamybinis susivienijimas „Durpė“, kuris nuo 1990 m. sausio 1 d. tapo gamybiniu susivienijimu „Lietuvos durpės“. Gamybinis susivienijimas „Lietuvos durpės“ 1990 m. lapkričio 26 d. buvo padalytas į 14 atskirų įmonių, kurios vėliau buvo suskaitytos į visą eilę smulkesnių įmonių, kurios išsidalino atitinkamus namelius. Šios įmonės vėliau buvo privatizuotos į visą eilę bendrovių, įskaitant ir UAB „Durpra“. Pareiškėjas K. P. poilsio namelį 6K1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo sudarydamas rašytinę 2005 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš N. Š., kuri šį pastatą 2002 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš UAB „Durpra“. Tokiu būdu, pareiškėjas K. P. poilsio namelį 6Klž, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-04-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), įsigijo teisėtai, sąžiningai ir atvirai. Pareiškėjas K. P. nuo įsigijimo momento poilsio namelį nepertraukiamai valdo daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo 2005 m. birželio 9 d., ir visą šį laikotarpį atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai juo naudojasi, prižiūri, moka mokesčius už nameliui tiekiamą elektros energiją ir kitokį aptarnavimą, sudaro sutartis dėl namelio eksploatacijos ir t.t. Ankstesnis šio ginčo statinio savininkas - N. Š. - šį pastatą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 2002 m. gegužės 30 d., todėl bendras (susumuotas) valdymas trunka virš 20 metų.
13. Rašytinės sutarties sudarymas neatitiko tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo, tačiau atsižvelgiant į ginčo statinio teisinį statusą (neįregistruotas) kitokio pobūdžio pirkimo-pardavimo sutartis ir negalėjo būti sudaryta, be to analogiškos rašytinės (ne notarinės) sutartys buvo sudaromos ir dėl kitų šioje „Durpininkų“ poilsiavietėje įsikūrusių poilsio namelių, kurių daiktinės teisės vis tik vėliau šių paprastų rašytinių sutarčių pagrindu buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, perleidimo.
14. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių statinio teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju, šis daiktas (vasarnamis) neturi teisinės registracijos, suteikto adreso bei suformuoto žemės sklypo. Nepaisant to, kad pareiškėjas savo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018, tačiau pažymėtina, kad nutartyje nustatyta tik tai, kad poilsio namelis 6K1ž yra pripažintas tinkamas naudoti. Tačiau akcentuotina, jog pripažinimas tinkamu naudoti niekaip neįrodo šio vasarnamio teisėtumo, neįrodo, kad poilsio namelis buvo pastatytas turint tam teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog pareiškėjo valdomas vasarnamis niekada nebuvo registruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Sutarties objektas, nekilnojamasis turtas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad į sukuriamą nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 dalies 2 punktas, 11 ir 13 straipsniai). Taigi, K. P. siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent – pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas. Be kita ko, nustatyta, jog bylos nagrinėjimo objektas (vasarnamis) buvo įsigytas nesilaikant nekilnojamojo daikto įgijimui nustatytų sutarties reikalavimų, t. y. nesudarant notarinės sutarties. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nėra dingę ir pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kadangi sudarytas sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.393 straipsnio 1 daliai.
15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, jog su pateiktu pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas - 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Pagal tuometės LTSR Ministrų tarybos 1969 m. spalio 20 d. potvarkio Nr. 884-p 1 punktą, buvo uždrausta statyti vasarnamius Kretingos rajono Šventosios apylinkės teritorijoje ir pavesta valstybiniam statybos reikalų komitetui kontroliuoti, kad šis potvarkis būtų vykdomas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas jų naudojimo terminas, o jie patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 m. gruodžio 23 d. viešai visuomenei pateiktoje ataskaitoje Nr. VA-P-60-2-19 „Žemės naudojimo valstybinė kontrolė“ ir 2016 m. spalio 10 d. pateiktoje ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ buvo konstatuota, kad valstybinė žemė, esanti Šventosios gyvenvietėje, naudojama neefektyviai ir neracionaliai (valstybinė žemė naudojama be jokio teisinio pagrindo, valstybei nemokami mokesčiai už naudojimąsi valstybine žeme ir pan.), todėl turi būti siekiama, kad iš valstybinės žemės būtų pašalinti visi statiniai, kurie, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti. Šie Valstybės kontrolės duomenys yra vieši ir paskelbti institucijos tinklapyje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (LAT 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas K. P. nepateikė notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties dėl poilsio namelio įsigijimo.
16. Teismo posėdyje pareiškėjo K. P. atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad poilsio namelis plane pažymėtas 6K1ž buvo pastatytas teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Iš byloje pateiktos lentelės matyti, kad Šventosios nameliai kartu su visa „Durpininkų“ stovyklaviete buvo atiduoti naudojimui remiantis 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais. Nurodo, kad šis dokumentas yra patvirtinantis statybos teisėtumą, šiame dokumente yra nurodytos datos, valstybinės komisijos aktai, o pagal tuo metu galiojusius teisės aktus užbaigus statybą būdavo sudaroma valstybinė komisija, kuri tikrindavo statybos teisėtumą. Būtent šiame dokumente yra nurodoma, kad Šventosios nameliai buvo atiduoti naudojimui remiantis tokios komisijos aktais. Patys komisijos aktai nėra išlikę, jų nepavyko rasti. Taigi namelis 6K1ž buvo pastatytas teisėtai, buvo išduotas leidimas ir pripažintas tinkamas naudoti. Pareiškėjas namelį indeksu 6K1ž įsigijo iš N. Š., kuri buvo įsigijusi keletą poilsio namelių 3K1ž, 6K1ž, 7K1ž, ir 8K1ž. Dėl trečio namelio yra priimti du teismo sprendimai, kuriais šis namelis tokiu pat būdu parduotas kaip pareiškėjui K. P. rašytine sutartimi, ne notarine, buvo pripažintas pastatytas teisėtai ir taip pat buvo nustatytas juridinis faktas, kad pagal įgyjamąją senatį asmuo šį namelį įgijo. Taigi 1974 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta kadastro ir registro dokumentų byla, kurioje taip pat buvo inventorizuotas ir ginčo objektas poilsio namelis 6K1ž, kas patvirtina, kad namelis buvo pastatytas teisėtai. Jis yra inventorizuotas, tačiau nėra įregistruotas Registrų centre. Dėl to, kad namelis nebuvo įregistruotas, sutartis nėra notarinės formos, tačiau pirkimo-pardavimo sutartys yra įrodymas, kad sąžiningas valdytojas yra pareiškėjas. Be to, pabrėžė, kad byloje yra nenuginčytas įsiteisėjęs prejudicinis sprendimas, kuris jau yra pasakęs, kad šis namelis yra pastatytas teisėtai. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje esančius rašytinius įrodymus bei į prejudicinį sprendimą, mano, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
17. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2019 m. liepos 16 d. pavedimą Nr. S-2471 dėl Seimo audito komiteto kreipimosi dėl situacijos, susijusios su Baltijos pajūrio teritorijoje pastatytų poilsio namelių problematikos sprendimu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. liepos 31 d. Valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ Nr. VAP-30-2-13 nurodė, kad Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba bei Palangos miesto savivaldybė neturėjo bei dabar neturi funkcijos spręsti statinių teisėtumą. Dėl šitų statinių Šventosios teritorijoje jau buvo pasisakyta ne viename teisme, kad tai laikinieji statiniai. Nacionalinė žemės tarnyba prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti.
18. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio, laiką ir vietą informuota tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y, poilsio namelio 6K1Ž, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo
19. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taip pat pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
20. 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo daline nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, A. N., J. M., suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Renavo durpynas“, akcinės bendrovės „Rėkyva“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., O. Ž., S. Z. iš dalies patenkino pareiškėjo UAB “Durpeta” ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. M., A. M., UAB “Renavo durpynas” pareiškimus ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad : 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys (duomenys neskelbtini), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti: 3) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 4) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 6) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. 4400-4302-5525, plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 7) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; 8) UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą – poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį (duomenys neskelbtini).
21. Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad techninis projektas bei statybos leidimas poilsio nameliui 6K1ž esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir J. M., A. M. nurodomiems nameliams esantiems tuo pačiu adresu, statymui leidimai buvo išduoti ir minėti nameliai valstybinės komisijos buvo priimti bei perduoti naudoti.
22. Šioje byloje tais pačiais pagrindais ir įrodymais reikalavimus pareiškė ir pareiškėjas K. P., prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į jį, kad jam nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksu 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytų 1969 m., valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)mieste, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti, bei, kad jis nuosavybės teise įgijo į statinį, plane žymimus indeksais 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal įgyjamąją senatį.
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintas prejudicinis faktas, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
24. Nors pareiškėjas K. P. nebuvo bylos dalyviu minėtoje civilinėje byloje, kurioje pagal dalinę apeliacinės instancijos teismo nutartį buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl statinių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti, leista juos eksploatuoti, tačiau teismui pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo grindžia tais pačiais įrodymais: 1968 m. sausio 19 d. ir 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštais, 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. raštu, 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimu Nr. I-15, 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvada, 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. raštu, 1968 m. birželio 13 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduoto A. R. raštu bei Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. patvirtintu įrašu apie poilsio namelių atidavimą naudojimui ir kitais), kurių pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai UAB „Durpeta”, J. M., A. M. ir UAB „Renavo durpynas”. Esant prejudiciniam faktui dėl įrodymų įvertinimo, kuriais pareiškėjas K. P. grindžia savo pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl statinio 6K1ž, esančio Kopų 3, Palangoje, statybos teisėtumo, šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti, teismas sprendžia, kad pareiškėjo K. P. ši pareiškimo dalis įrodyta, todėl pilnai tenkintina. Teismas daro išvadą, kad daline 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įvertinti rašytiniai įrodymai apima ir pareiškėjo K. P. įgytų ir valdomų statinių statybos teisėtumo pagrindimą, nes pagal pateiktą 1969 m. Kopų 3, Palangoje, pastatytų poilsio namelių išsidėstymo schemą, jų aprašymus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis akivaizdu, kad UAB „Durpeta”, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas” poilsio nameliai, dėl kurių statybos teisėtumo ir nuosavybės įgijimo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, yra toje pačioje vietoje, kaip ir pareiškėjo K. P. statiniai, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pažymėtina, kad pareiškėjas K. P. rašytiniais įrodymais patvirtino, kad minėtą statinį 6K1ž (kaip priklausinį) įgijo sandoriu 2005 m. birželio 9 d. Suinteresuoti asmenys ir Palangos miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad pareiškėjas K. P. minėtą statinį įgijo sandoriu. Pareiškėjas K. P. statinį 6K1ž valdo, ir juo naudojasi nuo 2005 m. birželio 9 d. ir nėra tai paneigiančių įrodymų ir ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas K. P. yra teisėtas statinio įgijėjas ir valdytojas. Taip pat darytina išvada, kad pareiškėjas K. P. neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti ir jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti / atkurti tokių dokumentų, todėl nuosavybės teisės įforminimui toks faktas nustatytinas šiuo teismo sprendimu.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad K. P. nuosavybės teise įgijo į statinį, plane žymima indeksais 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal įgyjamąją senatį
25. Tenkinant pareiškėjo K. P. pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į jį, kad pareiškėjui K. P. nuosavybės teise priklauso (valdomas) statinys, plane žymimas indeksu 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1969 m., valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) mieste, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti, nėra pagrindo tenkinti kitos pareiškimo dalies dėl to pačio statinio valdymo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu. Nustatytinu juridinę reikšmę turinčiu faktu dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti, bus sukurtos teisinės pasekmės ir pareiškėjas K. P. turės galimybę kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo viešajame Nekilnojamo turto registre. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėjo K. P. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nuosavybės teise jau valdomas statinys pareiškėjo K. P. yra įgytas įgyjamosios senaties būdu, yra perteklinis. Pažymėtina, kad pareiškėjas K. P. statinį įgijo sandoriu - pirkimo – padavimo sutartimi. Joje nurodyta, kad įgyjamas vasarnamis (poilsio namelis), todėl darytina prielaida, kad sandorio forma pasirinkta pagal sandorio objektą, atsižvelgiant į kitus sandorius, sudarytus dėl tokių pat poilsio namelių tokia pat paprasta rašytine forma. Pareiškėjas K. P. juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu teikia vadovaudamasis teismų praktika, tačiau teismas sprendžia, kad šios bylos kontekste teismų praktika dėl sandorio formos, neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių. Paminėto pagrindu, pareiškėjo K. P. prašomas nustatyti juridinės reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisės valdymo įgyjamosios senaties būdu netenkintinas, nes toks faktas nesukels jam teisinių pasekmių (Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-826/2020).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad K. P. nuosavybės teise priklausančio pastato/vasarnamio, plane pažymėto indeksu 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-04-19 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.6. p.), pastatyto valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šį pastatą/vasarnamį, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti bei buvo leista jį eksploatuoti.
Kitos pareiškimo dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.