Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Anot pareiškėjo, jo tėvo paveldimą turtą sudarė įvairūs jo asmeniniai daiktai, tiek turintys materialią vertę (pvz., laikrodis), tiek ir jos neturintys (pvz., vairuotojo kortelė). Taip pat faktą, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) V. S. mirties pradėjo valdyti jo turtą, patvirtina ir tai, jog pareiškėjo motina tiek esant gyvam pareiškėjo tėvui V. S., tiek ir po jo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi jo motina A. S. po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) V. S. mirties jo paliktą turtą paveldėjo faktiškai priimdama jo palikimą, o pareiškėjas yra jos įpėdinis pagal įstatymą, tačiau be teismo sprendimo to padaryti nėra galimybių.

8. Teismas siuntė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui I. S. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisme 2022 m. sausio 10 d. iš kompetentingos Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, jog I. S. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Pakartotinai procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui I. S. siųsti kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teisme 2022 m. rugpjūčio 2 d. iš kompetentingos Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, jog suinteresuotam asmeniui I. S. dokumentų įteikti nepavyko. Suinteresuotam asmeniui I. S. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

9. Liudytojas I. P. (I. P.) teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Anot liudytojo, A. S. po sutuoktinio V. S. mirties perėmė pastarojo palikimą, bet nespėjo įregistruoti (kadangi pati mirė). Paaiškino, kad I. S. yra V. S. dukra, bet ji palikimo nepriėmė, nes išvyko į užsienį.

10. Liudytoja H. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po V. S. mirties liko žemės sklypas/-ai, bet nuosavybės teisės į jį/-uos nebuvo įregistruotas/-i. Anot liudytojos, A. S. nespėjo užregistruoti paveldėjimo po sutuoktinio mirties, tačiau toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja pažymėjo, kad V. S. vaikai nepaveldėjo pastarojo turto, bet nežino tikslių aplinkybių; I. S. yra išvykusi į užsienį. Nurodė, kad V. S. ir A. S. yra palaidoti kartu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

11. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su A. S. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)); turėjo sūnų I. S. (pareiškėją) ir dukrą I. S. (suinteresuotas asmuo).

12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki 2004 m. balandžio 27 d. priklausė V. S.; nuo 2004 m. balandžio 27 d. iki 2004 m. gegužės 24 d. minėtas butas priklausė suinteresuotam asmeniui I. S. pagal 2004 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2004 m. gegužės 24 d. minėtas butas priklauso asmenims, nesusijusiems su nagrinėjama civiline byla.

13. Iš Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. S-103/21 nustatyta, kad po V. S. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas suinteresuotam asmeniui I. S.. Prie minėto rašto Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuras pateikė savo 2015 m. gegužės 18 d. atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-19370-728/2015, kuriame, be kita ko, nuodyta, kad I. S. 2004 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biure parašė pareiškimą, kad po tėvo V. S. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų į turtą neturi ir ateityje neturės, bei sutinka, kad turtą, kurį sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtų mirusiojo dukra ir pareiškėjo sesuo I. S..

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Testamentų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2004 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S. mirties jo palikimą priėmė jo dukra I. S.; minėtas sprendimas įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje dalyvavo/buvo įtrauktas ir pareiškėjas, kuris neprieštaravo I. S. pareiškimui. Iš registrų duomenų matyti, kad I. S. po tėvo V. S. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, teikė ieškinius dėl I. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tačiau jo pareiškimai/ieškiniai buvo grąžinti pareiškėjui arba atsisakyta juos priimti (netinkamai juos pateikus arba nepašalinus nustatytų trūkumų).

15. Byloje pateikti įrodymai – laikrodžio nuotrauka, V. S. asmeninė vairuotojo kortelė, nuotrauka iš V. S. laidotuvių, kurios vyko (duomenys neskelbtini), ir S. kapo nuotrauka.

16. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

17. Pareiškėjas savo pareiškimą grindžia aplinkybėmis, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) V. S. mirties pradėjo valdyti jo turtą, nes pareiškėjo motina tiek esant gyvam pareiškėjo tėvui V. S., tiek ir po jo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Be to, jo tėvo paveldimą turtą sudarė įvairūs jo asmeniniai daiktai, tiek turintys materialią vertę (pvz., laikrodis), tiek ir jos neturintys (pvz., vairuotojo kortelė).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas aplinkybes, kad jo motina priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio V. S. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, grindžia teikiamomis fotonuotraukomis ir turimais asmeniniais V. S. daiktais (laikrodžiu, V. S. asmenine vairuotojo kortele). Nors, kaip jau buvo minėta, palikimo priėmimu nelaikoma vien palikėjo asmeninių daiktų ir dokumentų turėjimas; kita vertus, byloje esantys liudytojų ir pareiškėjo atstovo paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo motina priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio V. S. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tiek liudytojų, tiek pareiškėjo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo detalūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Tiek liudytojai, tiek pareiškėjo atstovas nurodė, jog A. S. (iki savo mirties) po savo sutuoktinio mirties turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi, jame gyveno ir jį prižiūrėjo (tai paneigiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta).

20. Taigi, pareiškėjo ir liudytojų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš esmės patvirtina, kad A. S. po sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (jo dalį), toliau naudojosi nurodytu butu (jo dalimi), mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina liudytojų ir pareiškėjo atstovo paaiškinimai (paaiškinimai, jei jie yra detalūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, yra pakankami įrodymai siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013)). Taip pat A. S. savo gyvenamąją vietą nuo 1977 m. gruodžio 21 d. iki mirties deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

21. Bylos medžiaga patvirtina, kad po V. S. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas suinteresuotam asmeniui I. S. (pareiškėjo seseriai ir V. S. dukteriai).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019).

23. Pagal CK 5.11 straipsnį paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).

24. Paveldėjimui pagal įstatymą reikia, kad kiekvienas tos eilės įpėdinis atliktų įstatymo nustatytus veiksmus, įgyvendinančius jo teisę į palikimą. Bet kuris iš įpėdinių, atlikęs veiksmus palikimui priimti, turi teisę gauti lygią su kitais tos pačios eilės įpėdiniais palikimo dalį. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį kitos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Tai reiškia, kad, paveldėjus pirmesnės eilės įpėdiniui, paskesnės eilės įpėdinis nepaveldi. Ši taisyklė reglamentuoja paveldėjimą tarp įpėdinių iš skirtingų įpėdinių eilių, bet nėra pagrindo jos taikyti tos pačios eilės įpėdiniams. Jeigu teisę į palikimą įgyvendina keli vienos eilės įpėdiniai, tai jie visi paveldi lygiomis dalimis ir vieno iš jų atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenušalina kito tos pačios eilės įpėdinio nuo palikimo priėmimo. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalis vien tai, kad vienas iš pirmos eilės įpėdinių yra priėmęs palikimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis negalėjo priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

25. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1574-562/2021, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo priėmimo, be kita ko, išaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo V. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. S.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip byloje jau nustatyta, pareiškėjo tėvo V. S. palikimo priėmimo ir jo pradėjimo faktiškai valdyti klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004; pareiškėjo tėvo V. S. palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo sesuo I. S., jai įstatymų numatyta tvarka išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau, anot Vilniaus apygardos teismo, nurodytos aplinkybės neatima iš pareiškėjo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

26. Taigi, teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo sesuo I. S. priėmė tėvo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, neatima galimybės pareiškėjui taip pat reikšti reikalavimą dėl šio palikimo priėmimo fakto nustatymo motinos atžvilgiu, t. y. kad šį palikimą priėmė ir jo motina.

27. Remiantis bylos duomenimis, po V. S. mirties (esant gyvai A. S.) per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi (iki 2004 m.), paveldėjimo byla neužvesta (esant gyvai A. S.); įregistruotų mirusio asmens V. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. mirties jo palikimą iki 2004 m. balandžio 26 d., kai I. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. S. po jos sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą (bent jau jo dalį – nurodytą butą) valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. S. po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

28. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-103/21, be kita ko, prašė atlyginti 19,35 Eur išlaidų, kurios atsirado ruošiant atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-19370-728/2015. Kita vertus, teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuras nagrinėjamoje byloje nėra suinteresuotas asmuo (buvo pašalintas iš civilinės bylos teismo 2021 m. birželio 21 d. rezoliucija), todėl jos jam negali būti atlygintos; be to, minėtos išlaidos patirtos kitoje civilinėje byloje ir yra nesusijusios su nagrinėjama civiline byla.

30. Pareiškėjas, teismo nurodymu, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo užstatą už procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui I. S. (du kartus: pirmą kartą – 100 Eur; antrą kartą – 90 Eur); iš minėtų sumų buvo panaudota 172,99 Eur – apmokėti procesinių dokumentų siuntimai suinteresuotam asmeniui, todėl egzistuoja pagrindas grąžinti pareiškėjui 17,01 Eur ((100 Eur + 90 Eur) - 172,99 Eur) nepanaudoto užstato permoką (į tą pačią sąskaitą, iš kurios ir buvo įmokėti abu užstatai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Grąžinti pareiškėjui I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 12 d. ir 2022 m. vasario 2 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų užstatų permoką – 17,01 Eur (septyniolikos eurų 1 ct) sumą; nurodytą permokos sumą pervedant į E. K. (E. K.) priklausančią banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalies – dėl depozitinių lėšų permokos grąžinimą, vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.