- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-1574-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11714-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. priėmė (duomenys neskelbtini) d. mirusio V. S. (V. S.) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo klausimu.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra V. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir A. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d., kartu gyvenusių adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus.
3. Teigė, kad po pareiškėjo tėvo mirties, jo turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo motina, kuri yra mirusiojo pareiškėjo tėvo įpėdinė pagal įstatymą.
4. Nurodė, kad paveldimo turto masę sudarė įvairūs pareiškėjo tėvui V. S. priklausę asmeniniai daiktai, tiek turintys materialiąją vertę, tiek ir jos neturintys. Teigė, kad faktą, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) V. S. mirties pradėjo valdyti jo turtą, patvirtina ir tai, jog pareiškėjo motina tiek esant gyvam jo tėvui V. S. kartu su juo gyveno iki pat jo mirties adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tiek liko ten gyventi ir jam mirus.
5. Pažymėjo, jog nurodytas aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojai I. P. (I. P.) bei H. P., kuriuos į teismo posėdį įsipareigoja pakviesti pats pareiškėjas, teismui nusprendus, kad tai yra reikalinga.
6. Papildomai pareiškėjas nurodė, jog nežino, kas paveldėjo jo tėvo turtą faktiškai, todėl prašė pateikti šiuo klausimu užklausą Vilniaus miesto 14-ajam notarų biurui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16819-1099/2021 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atsisakė priimti.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo V. S. mirties jo palikimą priėmė jo dukra I. S., ir kad minėtas sprendimas įsiteisėjęs, pažymėjo, kad nurodytoje byloje dalyvavo/buvo įtrauktas ir pareiškėjas, kuris neprieštaravo I. S. pareiškimui. Pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, teikė ieškinius dėl I. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tačiau jo pareiškimai/ieškiniai buvo grąžinti pareiškėjui arba atsisakyta juos priimti (netinkamai juos pateikus arba nepašalinus nustatytų trūkumų).
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas sudarė teisinį pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas tarp V. S. įpėdinių – pareiškėjo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nerealizavo savo teisės priimti tėvo palikimą (jo dalį), ir I. S., įgyvendinusios šią teisę. Nors šiuo atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina po tėvo mirties priėmė pastarojo palikimą pradėjusi jį valdyti, tačiau, teismo vertinimu, faktiškai pareiškėjas siekia (tą nurodė ir pareiškime) paveldėti tėvo turtą, kadangi yra paveldėjęs (ir tai įregistravęs) motinos turtą.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek pareiškėjas, tiek jo mirusi motina, tiek I. S. pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą, o nuosavybės teisinių santykių subjektai, tarp kurių yra kilęs ginčas, todėl konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; pareiškėjui išaiškino, kad siekdamas paveldėti tėvo turtą ar nustatyti, jog minėtas turtas buvo paveldėtas jo motinos, jis turėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 (kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytas asmuo ir konstatuota, jog jis paveldėjo pareiškėjo tėvo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti) ir/arba ginčyti po tėvo mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek jo mirusi motina, tiek I. S. pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą, o nuosavybės teisių subjektai, tarp kurių yra kilęs ginčas, todėl šiuo atveju pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o pareiškėjas turi kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2- 1747-10/2004 ir/arba ginčyti po tėvo mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
11.2. Tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 jau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po (duomenys neskelbtini) d. mirusio V. S. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo sesuo I. S., nepanaikina pareiškėjo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. S.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti pareiškėjo pareiškimą, nepagrįstai vadovavosi skundžiamoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Teismo cituojamose bylose buvo nustatomi kitokie juridinę reikšmę turintys faktai ir tarp šalių buvo kilę kitokio pobūdžio ginčai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo V. S. mirties jo palikimą priėmė jo duktė I. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 yra įsiteisėjęs. Patikrinus nurodytos bylos duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, matyti, jog byloje dalyvaujantis asmuo buvo ir pareiškėjas, neprieštaravęs savo sesers I. S. pareiškimui. Registrų duomenys patvirtina, jog pareiškėjo seseriai I. S. po jos ir pareiškėjo tėvo V. S. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
15. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina tai, jog nagrinėjamos bylos pareiškėjas ne kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004. Be to, pareiškėjas ne kartą yra teikęs ieškinius dėl jo seseriai I. S. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tačiau visi jo pareiškimai ar ieškiniai buvo grąžinti arba juos teismai atsisakė priimti.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo pareiškimą priimti ir nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, skundžiama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, sprendė, jog tarp pareiškėjo ir jo sesers yra kilęs ginčas, ir pareiškėjas, siekdamas paveldėti tėvo turtą ar nustatyti, jog minėtas turtas buvo paveldėtas jo motinos, turėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 ir/arba ginčyti po tėvo mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje pateiktomis išvadomis ir nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o pareiškėjas turi kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004 ir/arba ginčyti po tėvo mirties išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Be to, anot pareiškėjo, jo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. S., nepanaikina aplinkybė, kad pareiškėjo sesuo jau yra priėmusi palikimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kadangi nagrinėjamų bylų aplinkybės yra netapačios.
Dėl pareiškėjo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškimo nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka.
19. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
20. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas šiuo atveju turi teisę prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo V. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. S., atkreipia dėmesį, kad, kaip byloje jau nustatyta, pareiškėjo tėvo V. S. palikimo priėmimo ir jo pradėjimo faktiškai valdyti klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1747-10/2004. Pareiškėjo tėvo V. S. palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjo sesuo I. S., jai įstatymų numatyta tvarka išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau, kaip teisingai atkreiptas dėmesys atskirajame skunde, nurodytos aplinkybės neatima iš pareiškėjo teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo sesuo priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, neatima galimybės pareiškėjui taip pat reikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
22. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas šiuo atveju negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pats nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, galėjo stokoti teisinių žinių, tačiau iš esmės į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškimo esmės ir jo pagrįstumo nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, turėjo tokį pareiškimą priimti ir nagrinėti jį iš esmės, pasisakydamas dėl jo pagrįstumo pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste.
Dėl teismo precedento taikymo nagrinėjamoje byloje.
23. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kadangi nagrinėjamų bylų aplinkybės yra netapačios.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika neturėjo esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškimo priėmimo, taigi, ir skundžiamosios nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
25. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios atskirojo skundo dalies plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo I. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.