Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1788-1056/2024 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui S. Š. dėl restitucijos taikymo, nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-07-21 tarp ieškovo E. B. ir atsakovo S. Š. buvo sudaryta automobilio „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį už 3400,00 Eur sumą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida – 166689 km, automobilio trūkumų nenurodyta. Automobilio trūkumų nenurodyta ir internetinio tinklapio skelbime, kuriame buvo nurodyta informacija apie parduodamą automobilį „Subaru Forester“.

24. 2023-07-28 atliktas pirminis automobilio remontas, UAB „KGN“ atliktų darbų ir detalių suma – 1186,70 Eur (pardavimas: 0094 CSAN 07).

25. 2023-10-16 UAB „Autoerdvė“ transporto priemonės apžiūros rašte Nr. 231016-51 nurodyta, kad į įmonės autoservisą buvo pristatytas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant patikrinti techninę būklę ir nustatyti iš variklio sklindančių šalutinių garsų kilmę. Patikrinus automobilio techninę būklę nustatyta: i) variklio alyvos prasisunkimas; ii) šalutiniai garsai, sklindantys iš variklio skyriaus, akseleruojant garsas padidėja; nustatytas išilginis alkūninio veleno laisvumas, gedimo šalinimui reikia keisti variklio bloką komplekte su alkūniniu velenu; iii) atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta: a) variklio valdymo programinės įrangos pakeitimai (neatitinka gamintojo programinės versijos); b) išmetimo sistemoje trūksta kietųjų dalelių filtro (išmontuotas); c) realaus ir faktinio kilometražo (ridos) neatitikimas. Preliminariais skaičiavimais neardant automobilio numatoma remonto darbų sąmata – 8575,00 Eur. Automobilių techninio aptarnavimo įstaigoje fiksuota automobilio rida – 169734 km. 2023-10-16 UAB „Autoerdvė“ sąskaitos Nr. 4500359 už suteiktas paslaugas suma – 50,00 Eur, sąskaita apmokėta.

26. 2022-07-22 VĮ „Regitra“ AB SEB bankas mokėjimo nurodymu sumokėtas 178,25 Eur dydžio ekologinis mokestis. VĮ „Regitra“ 2023-07-26 motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio mokėjimo pranešime nurodyta, kad 2023-07-22 E. B. pavedimu sumokėjo 161,88 Eur transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos mokestį.

27. Iš į bylą pateiktų medicininių išrašų nustatyta, kad V. B. atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data – 2023-07-19, išrašymo data – 2023-07-28; iš pateiktų skambučių, susirašinėjimo išklotinių nustatyta, kad šalys kontaktavo nuo 2023-08-29 (ieškovo pranešimas atsakovui apie automobilio variklio trūkumus).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

28. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, nekompetentingas, šališkas; ieškovas pirko ne naują automobilį, jį apžiūrėjo, tačiau techninės apžiūros neatliko; atsakovui nebuvo žinoma apie esminius automobilio trūkumus; teismo išvada, kad automobilio esminiai trūkumai egzistavo iki automobilio pardavimo, visiškai nepagrįsta; ieškovas pats netinkamai eksploatavo automobilį.

29. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

30. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

31. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

32. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

33. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

34. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

35. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

36. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

37. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl restitucijos taikymo, nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ir žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2023-07-21 šalys sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį „Subaru Forester“ už 3400,00 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad automobilį pirko savo tėvui, kuris automobilį panaudojo porą savaičių. Po automobilio įsigijimo ieškovo tėvas buvo hospitalizuotas, todėl ieškovas pristatė automobilį į autoservisą, kur automobiliui buvo pakeistos įvairios detalės. Automobilis faktiškai buvo pradėtas naudoti po 2023-08-09. Naudojant automobilį kelias savaites, jis pradėjo leisti nebūdingus garsus, leisti juodus dūmus. 2023-09-27 automobilio apžiūros pas specialistą metu buvo nustatyta, kad variklio kalenimas yra atsiradęs dėl automobilio variklio ir alkūninio veleno problemų, preliminariai taip pat nustatyta, kad automobilio remontas ženkliai viršytų paties automobilio įsigijimo kainą. Po to buvo atlikta automobilio defektacija, kurios metu nustatyti esminiai automobilio defektai, kurie ieškovui nebuvo atskleisti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, kurių tvarkymo sąmata yra 8575,00 Eur. Ieškovas akcentavo, jog žinodamas tikrąją automobilio būklę, arba jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų mokėjęs tokios kainos, kokią sumokėjo, todėl esant tokioms aplinkybėms, jis turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius.

39. Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad buvo parduotas ne naujas, 14 metų senumo, automobilis. Prieš pirkdamas transporto priemonę ieškovas turėjo galimybę automobilį apžiūrėti, atlikti jo techninę apžiūrą. Ieškovui automobilis tiko, jis galėjo naudotis ir naudojosi pirkta transporto priemone pagal paskirtį. Ieškovo nurodyti smulkūs automobilio remonto darbai negali būti vertinami kaip esminiai automobilio trūkumai, o apie pašalintą kietųjų dalelių filtrą atsakovas nežinojo. Atsakovo vertinimu, esminiai automobilio trūkumai atsirado ieškovui automobilį netinkamai eksploatuojant.

40. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

41. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023-07-21, nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei skelbime apie parduodamą automobilį nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų ar defektų. 2023-07-28 buvo atliktas pirminis automobilio remontas, atlikti automobilio techninės priežiūros darbai. Ieškovas nurodė, kad automobilis buvo pirktas jo tėvui. Iš į bylą pateiktų medicininių išrašų nustatyta, kad ieškovo tėvas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje išbuvo nuo 2023-07-19 iki 2023-07-28. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2023-08-29 fiksuota ieškovo pretenzija atsakovui dėl nustatytų automobilio trūkumų; 2023-09-27 teiktas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl automobilio ir jo pirkimo kainos grąžinimo; atsakovas buvo pakviestas į automobilio defektaciją. 2023-10-16 UAB „Autoerdvė“ transporto priemonės apžiūros rašte Nr. 231016-51 nurodyta, kad į įmonės autoservisą buvo pristatytas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant patikrinti techninę būklę ir nustatyti iš variklio sklindančių šalutinių garsų kilmę; patikrinus automobilio techninę būklę nustatyta: i) variklio alyvos prasisunkimas; ii) šalutiniai garsai, sklindantys iš variklio skyriaus, akseleruojant garsas padidėja; nustatytas išilginis alkūninio veleno laisvumas, gedimo šalinimui reikia keisti variklio bloką komplekte su alkūniniu velenu; iii) atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta: a) variklio valdymo programinės įrangos pakeitimai (neatitinka gamintojo programinės versijos); b) išmetimo sistemoje trūksta kietųjų dalelių filtro (išmontuotas); c) realaus ir faktinio kilometražo (ridos) neatitikimas.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovo parduotas daiktas (automobilis) buvo netinkamos kokybės. Automobilio kokybės trūkumai buvo esminiai (atsukta automobilio rida, išmontuotas kietųjų dalelių filtras, pakeista gamintojo programinė įranga, variklio alyvos prasisunkimas, šalutiniai garsai iš variklio skyriaus, alkūninio veleno laisvumas, dėl ko reikalinga keisti visą variklio bloką kartu su alkūniniu velenu), kadangi ieškovo įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Esminiai automobilio trūkumai paaiškėjo panaudojus automobilį neilgą laiką, informacijos apie esminius automobilio trūkumus nebuvo nei skelbime apie parduodamą automobilį, nei automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Tokia informacija ieškovui, įgyjančiam automobilį, taip pat nebuvo atskleista. Atsakovo vertinimu, kadangi ieškovas pirko ne naują automobilį, turėjo pareigą jį atidžiai apžiūrėti, atlikti techninę apžiūrą, kad įsitikintų, jog automobilis yra be defektų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

43. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai paaiškėjo maždaug po mėnesio nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Trūkumų esmė buvo nustatyta tik atlikus detalią automobilio apžiūrą / defektaciją, kurioje atsakovas nedalyvavo. Apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, be to, jie buvo nustatyti tik detaliai apžiūrėjus transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas negarinėjamoje byloje įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio – kokybės trūkumus. Nustatytų defektų faktą patvirtina UAB „Autoerdvė“ 2023-10-16 transporto priemonės patikros aktas. Byloje įrodyta ir tai, kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio trūkumus. Nagrinėjamu atveju atsakovui neinformavus apie automobilio esminius trūkumus, ieškovas, pirkdamas transporto priemonę, atlikto tik išorinę automobilio apžiūrą, neturėjo galimybių išsiaiškinti esminių automobilio trūkumų, kurie paaiškėjo tik po detalios automobilio patikros. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovo parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo iš atsakovo įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Netrukus po automobilio įsigijimo paaiškėjo automobilio esminiai kokybės trūkumai, dėl kurių automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems prarastą galimybę jį eksploatuoti ir naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovas (pirkėjas) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties.

44. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo ieškovui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, į nagrinėjamą bylą nepateikė. Šiuo atveju atsakovo nurodyti argumentai, jog ieškovas pats galimai netinkamai eksploatavo automobilį, yra deklaratyvūs ir neįrodyti bei nepatvirtina, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Dėl atsakovo nurodytų argumentų, jog jis apie automobilio defektus (pašalintą kietųjų dalelių filtrą) nežinojo, pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio – esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra galimybės, o atsakovas neįrodė, jog pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo.

46. Spręsdamas dėl žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su transporto priemonės remontu / pagerinimu / aptarnavimu, taip pat teismas įvertino ir išlaidas, susijusias su ieškovo patirtomis išlaidomis dėl žalos išieškojimo ne teismo tvarka. Savo sprendimą priteisti ieškovo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl kurių patikimumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, nekompetentingas ar šališkas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2024-10-04 sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 2359,50 Eur; 2024-10-07 susitarimas prie teisinių paslaugų sutarties, pagal kurį ieškovas įsipareigojo minėtą sąskaitą apmokėti iki 2024-10-18.

50. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, minėtas rekomendacijas, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis (nors ir neviršija rekomendacijose nustatyto galimo šių išlaidų dydžio). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti ir argumentai, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo netenkinant, iš atsakovo ieškovui priteistina 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.