- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2-1788-1056/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01326-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- S. Š.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Giedrė Gudžiūnaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui S. Š. dėl restitucijos taikymo nutraukus transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui E. B. iš atsakovo S. Š. automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kainą – 3400 Eur; automobilio remonto ir defektacijos išlaidas – 1236,7 Eur; automobilio registracijos metu sumokėtą ekologinį mokestį – 178,25 Eur; ir nuostolius, patirtus dėl žalos išieškojimo ikiteismine tvarka – 325 Eur už teisinę pagalbą rengiant pretenziją atsakovui; 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2023 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
3. Ieškovas, jo atstovė ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. E. B. ir S. Š. sudarė automobilio „Subaru Forester“ pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria atsakovas pardavė ieškovui automobilį, atsakovas ieškovui už automobilį sumokėjo 3400 Eur sumą. ieškovas automobilį pirko savo tėvui V. B., kuris Automobilį panaudojo porą savaičių ir tuomet automobilis sugedo taip, kad nebegalėjo būti naudojamas. Po automobilio įsigijimo ieškovo tėvas V. B. buvo hospitalizuotas, todėl ieškovas pristatė automobilį į autoservisą, kur automobiliui buvo pakeistos įvairios detalės. Automobilis faktiškai pradėtas naudoti po 2023-08-09. Naudojant automobilį kelias savaites, jis pradėjo leisti nebūdingus garsus (variklio kalenimas) bei leisti juodus dūmus. Ieškovas 2023-08-29 susisiekė su Pardavėju pasiteirauti apie galimai paslėptus automobilio defektus, kurie nebuvo nurodyti sutarties sudarymo metu. Automobilio apžiūros pas specialistą metu buvo nustatyta, kad variklio kalenimas yra atsiradęs dėl automobilio variklio ir alkūninio veleno problemų, preliminariai taip pat nustatyta, kad automobilio remontas ženkliai viršytų paties automobilio įsigijimo kainą. Pardavėjas buvo pakviestas į automobilio defektaciją, į kurią neatvyko ir kurios metu nustatyti automobilio defektai: variklio alyvos prasisunkimas; pašaliniai garsai sklindantys iš variklio skyriaus, akseleruojant garsas padidėja; nustatytas išilginis alkūninio veleno laisvumas, gedimo šalinimui reikia keisti variklio bloką komplekte su alkūniniu velenu; variklio valdymo programinės įrangos pakeitimai; išmetimo sistemoje trūksta kietųjų dalelių filtro; realaus ir faktinio kilometražo (ridos) neatitikimas. Nustatyti esminiai defektai, trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį. Atsakovas iš pradžių sutiko pasiimti automobilį, bet sakė, kad neturi pinigų grąžinimui. Vėliau nebesutiko pasiimti automobilio. Tėvas išgirdo variklio kalenimą, pastebėjo dūmingumą, automobilį nuvežė į (duomenys neskelbtini) serfisą. Tėvas automobilį naudojo vykimui pas gydytojus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pašalinius garsus iš variklio tėvas išgirdo maždaug rugpjūčio 14 d. Tuomet susiderino su autoservisu, sakė tėvui su mašina nebevažinėti. Į (duomenys neskelbtini) defektacijai mašina buvo nugabenta su „traliuku“.
4. Atsakovas, jo atstovas prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiimdamas transporto priemonę ieškovas ją apžiūrėjo, padarė bandomąjį važiavimą, liko patenkintas. Mašiną pardavinėjo už 3650 Eur. Nurodė ieškovui trūkumus kad reikia keisti galinį guolį, variklio tepalą, todėl ieškovo prašymu kainą sumažino iki 3400 Eur. Automobiliui pardavimo dienai buvo jau 14 metų. Automobilį atsakovas pirko 2018 metų lapkričio mėnesį. Jo rida buvo apie 120000 km. Kad buvo išpjautas katalizatorius atsakovas nežinojo. Ieškovas tvarkė, remontavo automobilį, t. y. keitė įvairias detales. Tai yra normalu, nes perkant transporto priemonę kuriai jau 14 metų, rida apie 166000 km, savaime aiškus yra detalių nusidėvėjimas. Ieškovas galėjo ir naudojosi nupirkta transporto priemone pagal paskirtį. Ieškovas 4 mėnesius netinkamai eksploatavo transporto priemonę, dėl ko atsirado ir kiti mašinos defektai: po tepalo keitimo važiuojant buvo nuolat viršijami transporto priemonės eksploatavimo parametrai, dėl ko „pramušta“ tepalo tarpinė, atitinkamai sumažėjo tepalo ir atitinkamai atsirado detalių dilimas ir atsirado minėti gedimai. Techninę apžiūrą automobilis buvo praėjęs gruodžio mėnesį. Nurodė, kad ieškovas ar jo tėvas netinkamai automobilį naudojo. Agresyviai mašina važinėjo. Po to, kai pasigirdo pašaliniai garsai, nebebuvo galima su mašina važiuoti. Ieškovas atsakovui sakė, kad mašina į (duomenys neskelbtini) defektacijai važiavo pati, ne ant „tralo“. Iš serviso pažymoje užfiksuotos ridos matyti, kad nuvažiuota 3000 km. Prašo ieškinį atmesti.
5. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis pradėjo dūminti. Nuvažaivo pas meistrus, bet buvo didelės eilės, reikėjo ilgai laukti. Pirmą kartą dūmus pamatė pirmą kartą važiuodamas į (duomenys neskelbtini). Tada važiavo Į (duomenys neskelbtini) pas meistrus 25 km, užsirašė į eilę. Tada dar du kartus į (duomenys neskelbtini) važiavo, nors ir dūmijo mašina. Sūnus į (duomenys neskelbtini) išsivežė mašiną su „traliuku“.
6. Liudytojas M. S. teisme nurodė, kad vyko su E. B. padėti jam parsivaryti perkamo automobilio liepos 21 d. Pirkimas truko apie pusvalandį, ieškovas pravažiavo mašina, apžiūrėjo. Atsakovas nurodė, kad trūkumų nėra. Jis pats (liudytojas) nėra kompetentingas, jis nevažiavo, stovėjo šalia. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) mašiną „Subaru“ vairavo ieškovas, jie išsiskyrė prie (duomenys neskelbtini), atsisveikino telefonu, apie automobilio būklę nekalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
7. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad 2023 m. liepos 21 d. tarp ieškovo E. B. ir atsakovo S. Š. sudaryta automobilio „Subaru Forester“ pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį už 3400 Eur sumą.
8. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida 166689 km. 2023 m. liepos 28 d. atliktas pirminis remontas automobilio remontas, atliktų darbų ir detalių suma – 1186,70 Eur. 2023 m. spalio 16 d. automobilių techninio aptarnavimo įstaigoje fiksuota automobilio rida 169734 km.
9. 2023 m. spalio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad į įmonės autoservisą buvo pristatytas automobilis „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti techninę būklę ir nustatyti iš variklio sklindančių pašalinių garsų kilmę. Patikrinus automobilio techninę būklę nustatyta: i) variklio alyvos prasisunkimas; ii) pašaliniai garsai, sklindantys iš variklio skyriaus, akseleruojant garsas padidėja; nustatytas išilginis alkūninio veleno laisvumas, gedimo šalinimui reikia keisti variklio bloką komplekte su alkūniniu velenu; iii) atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta: a) variklio valdymo programinės įrangos pakeitimai (neatitinka gamintojo programinės versijos); b) išmetimo sistemoje trūksta kietųjų dalelių filtro (išmontuotas); c) realaus ir faktinio kilometražo (ridos) neatitikimas. Preliminariais skaičiavimais neardant automobilio numatoma remonto darbų sąmata – 8575 Eur.
10. Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Ieškovas teigė, jog jo iš atsakovo įsigyta transporto priemonė dėl variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama, dėl ko jis patyrė nuostolių. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad pardavė ieškovui transporto priemonę be defektų.
Motyvuojamoji dalis
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
12. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
13. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
14. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
16. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 29 punktas).
17. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, nusipirkęs automobilį iš ieškovo, jį parsivarė į (duomenys neskelbtini). Po savaitės pristatė automobilį servisą, kuriame buvo pakeistos įvairios detalės ir atlikti kiti techninės priežiūros darbai. Ieškovo tėvas iš ligoninės išrašytas 2023 m. liepos 28 d. Ieškovo ir liudytojo V. B. paaiškinimais, automobilį V. B. pradėjo naudoti tik rugpjūčio pradžioje, kadangi dėl ligos vartojo stiprius vaistus ir negalėjo vairuoti. Liudytojas V. B. nurodė, kad pašaliniai garsai iš variklio ėmė sklisti ir pasirodė dūmingumas jau pirmos kelionės pas gydytojus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) metu. Jis apie tai pranešė sūnui. Ieškovas liepė tėvui nebesinaudoti automobiliu. Iš byloje pateiktos skambučių išklotinės nustatyta, kad ieškovas su atsakovu pirmą kartą kontaktavo po automobilio pardavimo 2023 m. rugpjūčio 29 d. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įsigijęs automobilį ieškovas elgėsi pakankamai apdairiai, t. y. automobilį užregistravo į servisą remontui, tėvui išgirdus pašalinius garsus iš variklio, pastebėjus dūmingumą, susisiekė su atsakovu, kvietė jį bendrai automobilio apžiūrai, tralu automobilį nugabeno į defektaciją (duomenys neskelbtini).
18. Pažymėtina, kad byloje nėra galimybė tiksliai nustatyti, koks atstumas buvo nuvažiuotas po automobilio įsigijo iki trūkumų pasirodymo: ieškovas ir liudytojas V. B. nurodo, kad buvo apie 300 km, pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilių serviso duomenis, automobiliu buvo nuvažiuota 3000 km, tačiau teismas pastaruosius duomenis laiko nepatikimais, kadangi byloje nustatyta, kad automobilio reali ir faktinė rida neatitinka, nėra galimybės nustatyti, ar automobilio ridos galimas pakeitimas neturi įtakos jos vėlesniam fiksavimui.
19. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į transporto priemonei nustatytus defektus, jų apimtį, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovo deklaruojamas automobilio variklio trūkumas (dūmingumas, pašaliniai garsai) susiformavo didesniu laikotarpiu iki automobilio pirkimo-pardavimo.
20. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovo transporto priemonės eksploatavimas, pasireiškus pirmiesiems variklio pašaliniams garsams, pastebėjus dūmingumą, galėjo padaryti įtakos automobilio defektacijos metu nustatytiems transporto priemonės trūkumams, jų pobūdžiui ir (ar) mastui.
22. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovas žinojo ar ne apie esminius automobilio trūkumus ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.
23. Teismas sprendžia, kad ieškovas šioje byloje tinkamai įgyvendinimo jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Tuo tarpu teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė to, jog jis pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo.
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigyta naudota transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų, jos, neatlikus remonto darbų, negalima naudoti pagal paskirtį, atsakovas su ieškovu neaptarė po sutarties sudarymo nustatytų trūkumų, ir ieškovas, sutarties sudarymo metu, negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Ši aplinkybe vertinama esminiu pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, reglamentuojantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
25. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nutraukus automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų galimybę taikyti restituciją natūra (CK 6.146 straipsnio 1 dalis). Pritaikius restituciją, ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. ieškovui grąžintini už automobilį sumokėti pinigai, o automobilis grąžintinas atsakovui. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas įpareigotinas per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti automobilį „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo žalą – automobilio remonto (1186,70 Eur) ir defektacijos (50 Eur) išlaidas, iš viso 1236,70 Eur.
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
28. Tai, kad ieškovas patyrė tokio dydžio išlaidas, patvirtina rašytiniai įrodymai – 2023 m. liepos 28 d. pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas: 0094 CSAN 07 (1186,70 Eur) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilio patikra (atlikti darbai su PVM) kainavo 50 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina žala – šio automobilio pirminio remonto (automobilio pagerinimo) (1186,70 Eur) ir defektacijos (50 Eur) išlaidos, iš viso 1236,70 Eur (1186,70 + 50 Eur = 1236,70 Eur, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 2 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.4311 straipsnis, 2023 m. liepos 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis).
29. Be to, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ir aukščiau minėto automobilio registracijos metu sumokėtą 178,25 Eur ekologinį mokestį. Tai, kad tokio dydžio mokestį ieškovas sumokėjo VĮ Regitra, patvirtina 2023 m. liepos 22 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo patvirtinimas ir VĮ Regitra 2023 m. liepos 26 d. motorinės transporto priemonės registracijos mokesčio mokėjimo pranešimas, serija MP Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 22 d. E. B. pavedimu sumokėjo 161,88 Eur transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos mokestį. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 178,25 Eur ekologinis mokestis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 2 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.4311 straipsnis, 2023 m. liepos 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis).
30. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ir 325 Eur nuostolius, patirtus dėl žalos išieškojimo ikiteismine tvarka už teisinę pagalbą rengiant pretenziją atsakovui. Iš 2023 m. spalio 24 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad E. B. pavedimu sumokėjo 325 Eur Giedrei Gudžiūnaitei už suteiktas teisines paslaugas – susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir pretenzijos parengimą pagal 2023 m. spalio 24 d. sąskaitą GGA Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistini ir 325 Eur nuostoliai, patirti dėl žalos išieškojimo ikiteismine tvarka už teisinę pagalbą rengiant pretenziją atsakovui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
31. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5139,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Ieškovas byloje turėjo 2275 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą.
automobilio „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kainą - 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų),
žalą – šio automobilio remonto (1186,70 Eur) ir defektacijos (50 Eur) išlaidas, iš viso 1236,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus 70 ct),
šio automobilio registracijos metu sumokėtą 178,25 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 25 ct) ekologinį mokestį,
325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) nuostolius, patirtus dėl žalos išieškojimo ikiteismine tvarka už teisinę pagalbą rengiant pretenziją atsakovui,
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5139,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
bylinėjimosi išlaidas - 58 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 2275 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidas ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiimti automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.