- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-317-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00127-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Požeminiai darbai“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteisti: 1) 197 318 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pagrindinę skolą; 2) 8 386,02 Eur delspinigių už atsakovės vėlavimą nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 23 d. sumokėti ieškovei kainos dalį; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu teismas konstatuotų, kad darbai vėlavo dėl ieškovės kaltės ir delspinigiai galėtų būti taikomi jos atžvilgiu, ieškovė prašė sumažinti atsakovės pritaikytus ieškovės atžvilgiu delspinigius iki 650,25 Eur sumos ir priteisti jai iš atsakovės skirtumą tarp atsakovės nesumokėtos ieškovei kainos dalies ir sumažintos delspinigių sumos.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019 m. vasario 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. SUT 124 dėl šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 91320 iki ŠK 91322 ir nuo ŠK 91321 iki ŽL01 (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų (toliau – Sutartis). Sutarties Specialiosios dalies (toliau – SD) 5.1.2 punkte buvo numatyta darbų pabaiga 2019 m. rugsėjo 14 d., tačiau faktiškai darbai buvo užbaigti po 20 kalendorinių dienų, tik 2019 m. spalio 4 d.
3. Atsakovė dėl Sutartyje numatytų darbų vėlavimo ieškovės atžvilgiu pritaikė netesybas – 2 proc. Sutarties kainos dydžio delspinigius, už 10 kalendorinių dienų vėlavimą. Atsakovė delspinigius įskaitė į Sutarties kainos su PVM dalį (197 318 Eur), nesumokėdama jai šios Sutarties kainos dalies.
4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė ieškovei delspinigius pritaikė ir dalies Sutarties kainos nesumokėjo nepagrįstai ir neteisėtai, nes dėl Sutartyje numatytų darbų vėlavimo nebuvo ieškovės kaltės. Pažymėjo, kad tam tikrų darbų atlikimas vėlavo dėl NŽT veiksmų ir dėl pačios atsakovės veiksmų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina jos nepagrįstai ir neteisėtai nesumokėta Sutarties kainos dalis bei palūkanos dėl atsakovės vėlavimo sumokėti. Jeigu teismas nuspręstų, kad delspinigiai taikytini, tuomet atsakovės pritaikyti delspinigiai turėtų būti mažinami, nes dėl darbų vėlavimo atsakovė nepatyrė jokių nuostolių ir kitokių nepatogumų, o jos pritaikyti delspinigiai yra per dideli.
5. Ieškovė pažymėjo, kad dėl NŽT vėlavimo duoti sutikimą ir nepagrįstų reikalavimų darbai sugaišo 22 kalendorines dienas. NŽT vėlavimo įtaką darbų gaišinimui patvirtino tai, kad pagal ieškovės 2019 m. gegužės 10 d. pateiktą atsakovei darbų vykdymo grafiką ieškovė buvo numačiusi statybą leidžiantį dokumentą gauti iki 2019 m. birželio 21 d., tačiau jį gavo tik 2019 m. liepos 18 d.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės papildomų reikalavimų ieškovei pateikimo ir pavėluotai pateiktos mobilios katilinės darbai sugaišo 22 kalendorines dienas. Nors ieškovė darbus buvo suplanavusi pagal Sutarties sąlygas taip, kad visą darbų atlikimo laiką šilumos tiekimo tinklų vamzdynas bus atjungtas, tačiau atsakovė pareikalavo darbus atlikti etapais, neatjungiant viso šilumos tiekimo tinklų vamzdyno darbų atlikimo metu, o atjunginėjant jį trumpais (dažniausiai iki 10 valandų) periodais. Todėl ieškovė, negalėdama vienu metu vykdyti darbų visoje rekonstruotinos trasos apimtyje, turėjo pasitelkti daugiau darbo jėgos, mechanizmų ir tai užtruko ilgiau bei lėmė ieškovės prastovas. Dėl atsakovės reikalavimo darbus vykdyti etapais, neatjungiant šilumos tiekimo vartotojams, darbai sugaišo 15 kalendorinių dienų. Be to, Sutarties sąlygos reikalavo dalį vamzdyno rekonstrukcijos darbų (II etapą) atlikti tik prijungus mobilią katilinę, tačiau mobilią katilinę pateikti atsakovė pavėlino.
7. Nors ieškovė parengė ir atsakovei 2019 m. gegužės 10 d. pateikė darbų vykdymo grafiką, kurį atsakovė 2019 m. birželio 6 d. patvirtino ir perdavė ieškovei be pastabų ir pakeitimų. Jame į NŽT veiksmais nulemtą vėlavimą neatsižvelgė.
8. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl reikalingumo įrengti ir išmontuoti laikinas akles darbai sugaišo 5 kalendorines dienas. Dėl atsakovės reikalavimo kreiptis dėl tinklų atjungimo prieš 10 kalendorinių darbų ir nepagristo atsisakymo atjungti tinklą darbai sugaišo 4 kalendorines dienas. Dėl papildomų hidraulinių bandymų darbai sugaišo 6 kalendorines dienas.
9. Taigi, nors ieškovė savo papildomų pastangų dėka didžiąją dalį sugaišinto laiko kompensavo, nes galutinis darbų vėlavimas buvo tik 20 kalendorinių dienų, nepaisant to, atsakovė ieškovės atsakomybei nepagrįstai priskyrė 10 kalendorinių dienų vėlavimą baigti darbus. Ieškovės vertinimu darbų vėlavimas buvo ne dėl jos, o dėl pačios atsakovės ir NŽT kaltės, todėl nebuvo pagrindo atsakovei taikyti delspinigius ir juos išskaičiuoti iš Sutarties kainos. Net jeigu būtų laikoma, kad tokį įskaitymo sandorį atsakovė galėjo sudaryti, įskaitymo sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, buvo niekinis ir negaliojo. Atsakovė apie delspinigių pritaikymą ieškovei pranešė 2019 m. lapkričio 29 d., tačiau tuo metu delspinigių suma dar nebuvo mokėtina, nes Sutarties SD 6.6 punktas įtvirtino, kad Sutartyje numatyti delspinigiai turi būti sumokami per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties šalies reikalavimo juos sumokėti pateikimo kitai šaliai dienos. Tai reiškia, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 29 d. pranešimo apie 197 318 Eur delspinigių pritaikymą ieškovei dieną, atsakovė negalėjo įskaityti delspinigių į Sutarties kainą dar ir dėl to, kad atsakovės reikalavimo sumokėti delspinigius terminas dar nebuvo suėjęs.
10. Pagal Sutarties bendrosios dalies (toliau – BD) 12.6 punktą užsakovas (atsakovė), nesant apmokėjimo sulaikymo pagrindų, nesumokėjęs rangovui (ieškovei) už atliktus darbus per Sutarties SD 6.1 punkte nurodytą 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, rangovui pareikalavus, moka rangovui 0,05 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi ieškovės 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija POZ19 Nr. 199 atsakovė privalėjo apmokėti ne vėliau kaip 2019 m. spalio 30 d., todėl už visą jos apmokėjimo vėlavimą (85 dienos) atsakovei taikytini jos pačios Sutarties BD 12.6 punkte nustatyto dydžio delspinigiai, kurie yra 8 386,02 Eur (197 318 Eur x 0,05 proc. / 100 x 85).
11. Ieškovė pažymėjo, kad teismui nusprendus, kad delspinigiai ieškovei taikytini, atsakovės pritaikyti delspinigiai turėtų būti mažinami, nes dėl darbų vėlavimo atsakovė nepatyrė jokių nuostolių ir kitokių nepatogumų, o jos pritaikyti delspinigiai yra aiškiai per dideli, nes už atsakovės nurodomą 10 kalendorinių dienų vėlavimą atlikti darbus pritaikyti 197 318 Eur dydžio delspinigiai sudaro 20 proc. (1/5 dalį) visos Sutarties kainos kartu su PVM sumos (lygios 988 570 Eur), arba net 25 proc. (1/4 dalį) Sutarties kainos be PVM sumos (lygios 817 000 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovei AB „Požeminiai darbai“ 197 318 Eur skolą, 7 202,11 Eur delspinigių; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (204 520,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 815,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valstybei 12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad darbai pagal Sutartį vėlavo 20 kalendorinių dienų. Atsakovė dėl Sutartyje numatytų darbų vėlavimo ieškovės atžvilgiu pritaikė netesybas Sutarties SD 5.8 punkto pagrindu – 2 proc. Sutarties kainos dydžio delspinigius už 10 kalendorinių dienų vėlavimą, kurį atsakovė priskyrė rangovės atsakomybei, kitą dalį darbų vėlavimo (kitas 10 kalendorinių dienų) atsakovė priskyrė savo atsakomybei. Atsakovė kaip delspinigius ieškovei įskaitė sutarties kainos dalį, sudarančią 197 318 Eur pagal Sutarties BD 12.8 punkto nuostatas, nesumokėdama ieškovei šios Sutarties kainos dalies pagal jos 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija POZ19 Nr. 199.
14. Sutarties SD 6.6. punkte numatyta delspinigių sumokėjimo terminas ir sutarties šalies reikalavimas juos sumokėti, Sutarties BD 12.8. punkte numatyta, kad rangovui mokėtina suma mažinama jam priskaičiuotų delspinigių ar kitokių netesybų suma ir dėl to nereikalingas atskiras užsakovo pranešimas rangovui, nėra neprotinga ir nesąžininga, neprieštarauja Sutarties BD 10.9 punkte nurodytam reguliavimui. Apžvelgęs Sutarties ir jos prieduose numatytas nuostatas, teismas konstatavo, kad atsakovė galėjo remtis tiek viena, tiek kita sutarties nuostata.
15. Teismas nustatęs, kad ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. NŽT pateikė prašymą Nr. GST-5520 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o NŽT 2019 m. gegužės 30 d. ieškovui pateikė atsakymą, nurodydamas ieškovo prašymo trūkumus, tai, kad ieškovė jau 2019 m. gegužės 31 d. NŽT pateikė papildomus paaiškinimus, o NŽT sutikimą ieškovei davė tik 2019 m. birželio 13 d., pritarė ieškovės pozicijai, kad tai turėjo įtakos darbų vėlavimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal NŽT direktoriaus 2013 m. rusėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 9 punktą, NŽT teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar kartu su prašymu pateikti visi reikalingi dokumentai. Jeigu su prašymu išduoti sutikimą pateikti ne visi reikalingi dokumentai, NŽT teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam asmeniui, informuodamas jį apie trūkumus. Toliau šio įsakymo 10 punkte nurodyta, kad NŽT teritorinis skyrius, gavęs visus reikalingus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priima per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. NŽT turėjo trūkumus nustatyti per 5 darbo dienas, juos nustatė per 16 darbo dienų. Atitinkamai teismas konstatavo, kad NŽT 11 darbo dienų vėlavimas sąlygojo ieškovės tolimesnių darbų vėlavimą.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, o nuo valstybės institucijos veiksmų, projektavimo darbai užtruko 11 darbo dienų ilgiau, sprendė, jog atsakovė neturėjo teisės dėl to skaičiuoti ieškovei delspinigių, nes darbų vėlavimas buvo sąlygotas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovės. Teismas pažymėjo, kad nustačius šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, kitos ieškovės nurodytos priežastys (dėl darbų etapavimo) neteko teisinės reikšmės, tačiau trumpai pasisakė ir dėl šių aplinkybių.
17. Teismas su ieškovės teiginiais, kad dėl atsakovės papildomų reikalavimų, susijusių su darbų etapavimu ir atskirais etapų darbais, ji vėlavo atlikti darbus laiku 22 kalendorines dienas, nesutiko. Aplinkybę, kad darbai bus vykdomi etapais, ieškovė žinojo dar 2019 m. balandžio 30 d., nes toks buvo užsakovo poreikis bei atliekamo darbo specifika (neatjungti vartotojams karšto vandens tiekimo keliems mėnesiams), rangovas pagal sutarties sąlygas buvo įsipareigojęs susipažinti su visais užsakovo vidaus teisės aktais (Sutarties SD 8.3 p., techninių specifikacijų 4.2.1 p.), vamzdynų atjungimas pagal suderintą darbų grafiką buvo numatytas tik dvi dienas nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Taigi šalių suderintas darbo grafikas neatitiko faktinės situacijos ir ieškovė, atsižvelgdama į rangos sutarties specifiką, žinodama atsakovės poziciją bei jai pritardama, sutiko su nenumatytų darbų atlikimu, kurie buvo reikalingi tam, kad vykdyti darbus etapais, pretenzijų dėl to nereiškė, todėl prisiėmė visą su papildomų darbų atlikimu susijusią riziką.
18. Teismas sprendė, kad nenustačius delspinigių taikymo sąlygų rangovui, iš atsakovės ieškovei priteistina nesumokėta ir sulaikyta 197 318 Eur suma. Pagal Sutarties BD 12.6 punktą, užsakovas, nesumokėjęs rangovui už atliktus darbus per nustatytą terminą, moka rangovui 0,05 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi ieškovės 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė privalėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 11 d., todėl už dalies sąskaitos neapmokėjimą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. sausio 20 d. (73 kalendorines dienas) iš atsakovės ieškovei priteistina 7 202,11 Eur suma. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (204 520,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 7 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Požeminiai darbai“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo motyvus, kuriuose teismas konstatavo, kad ieškovės 2019 m. gegužės 8 d. prašymas turėjo trūkumus; atsakovės veiksmai vykdant Sutartį nesukėlė papildomo darbų vėlavimo, nes ieškovė prisiėmė visą su papildomų darbų atlikimu susijusią riziką; Sutarties BD 12.8 punkto nuostata, leidžianti atsakovei nieko nepranešti ieškovei apie priskaičiuotų delspinigių išskaičiavimą (įskaitymą), yra teisėta ir taikytina. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais motyvais:
19.1. Apeliantės vertinimu NŽT nepagrįstai jai nustatė trūkumus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. raštu taisė NŽT 2019 m. gegužės 30 d. rašte nurodytus ieškovės prašymo trūkumus, todėl šis sprendimo motyvas yra šalintinas.
19.2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad sudarydama sutartį ji žinojo, kad darbai vyks etapais, neatjungiant šilumos tiekimo tinklo vienu metu visoje rekonstruotinoje trasoje ir kartu karšto vandens tiekimo vartotojams. Jos vertinimu, aplinkybė, kad ji dėl to neteikė rašytinių pretenzijų atsakovei, nepaneigia to, jog darbai vėlavo dėl atsakovės ir NŽT veiksmų.
19.3. Ieškovės įsitikinimu, Sutarties BD 12.8 punkto nuostatos dalis, leidžianti atsakovei nieko nepranešti ieškovei apie priskaičiuotų delspinigių taikymą yra neprotinga ir nesąžininga, prieštarauja Sutarties BD 10.9 punkte nurodytam priešingam reguliavimui. Aplinkybė, kad ieškovė šios Sutarties sąlygos neginčijo nepagrindžia jos teisėtumo.
19.4. Ieškovė paaiškino, kad ji yra suinteresuota sprendimo motyvų panaikinimu, nes gali būti, kad atsakovė skųs teismo sprendimą, o tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertins tik tuos sprendimo pagrindus, kuriuos skundžia ginčo šalys. Taigi skundžiami sprendimo motyvai, jeigu nebūtų apskųsti ir panaikinti, įgautų prejudicinę reikšmę ir res judicata galią ginčo šalių atžvilgiu, galėtų turėti įtakos ginčo šalių santykiams ateityje, galėtų būti panaudoti kituose jų ginčuose, jeigu tokie ginčai kiltų.
Atsiliepimas
20. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
20.1. Ieškovė žinojo, kad visi darbai bus vykdomi etapais, todėl šilumos tiekimo rekonstravimo darbai vėlavo dėl jos kaltės.
20.2. Ieškovė netinkamai pateikė NŽT paraišką ir tai lėmė darbų vėlavimą.
20.3. Ieškovė neturėjo teisės pratęsti rangos sutarties termino. Sutartyje ne viena kartą yra pabrėžta, kad darbų atlikimo terminas yra laikomas esmine šios sutarties sąlyga. Dėl termino pranašumo prieš kitus viešojo pirkimo dalyvius, ieškovė buvo pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja – ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas geriausiai atitinkantis darbų atlikimo terminą ir kainos santykį. Todėl atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad visi darbai bus atlikti laiku ir nėra jokios darbų neatlikimo laiku rizikos.
20.4. Rangos sutarties sąlyga, leidžianti atsakovei atlikti įskaitymą, yra teisėta ir taikytina.
Šalies argumentai
21. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Šilumos tiekimo rekonstravimo darbai vėlavo dėl ieškovės neapdairumo ir kaltės, netinkamo pasiruošimo vykdyti sutartį etapais. Darbų etapavimas ieškovei buvo žinomas ir suprantamas, kadangi ieškovė yra profesionalė, šilumos ūkio rekonstrukcijos darbus atliekanti ne pirmą kartą, todėl tokių darbų atlikimo specifika jai buvo žinoma. Iš viešai skelbiamos informacijos apie atsakovės veiklą matyti, kad vykdant šilumos ūkio rekonstravimo darbus įprasta praktika, jog karšto vandens tiekimas yra atjungiamas iki 5 dienų. Faktą, kad ieškovė žinojo apie darbų vykdymą etapais ir tai, kad šilumos vartotojai negali būti atjungti nuo karšto vandens tiekimo ilgesnį laiką, pripažino ir ieškovės darbuotojai. Taip pat ieškovė patvirtino, kad praeityje yra įvykdžiusi atsakovei rangos sutartį, kuri taip pat buvo vykdoma etapais. Pagal Sutartį ieškovė turėjo būti susipažinusi su atsakovės vidiniais dokumentais, kuriuose yra numatytos šilumos tiekimo pertraukos ir jų maksimali trukmė. Pretenzijas ieškovė pradėjo reikšti tik supratusi, kad darbų Sutartyje numatytu terminu įvykdyti nesugebės, todėl pradėjo remtis aplinkybėmis, kurios galimai padės išvengti piniginių nuostolių dėl termino praleidimo.
21.2. Ieškovės netinkamai užpildyta ir NŽT pateikta paraiška buvo papildomas veiksnys, lėmęs galutinį darbų vėlavimą. Ieškovė nepagrindė, kodėl ji 4 dienas vėlavo NŽT pateikti parašką (2019 m. gegužės 8 d.), nors į ją turėjo kreiptis nuo 2019 m. gegužės 4 d., dėl ko buvo sugaištos 4 papildomos dienos. Ieškovės argumentas, kad NŽT neva nepagrįstai konstatavo prašymo išduoti statybos leidimą trūkumus, yra neatitinkantis tikrovės. Jeigu ieškovė iš karto būtų tinkamai užpildžiusi paraišką bei pridėjusi nekilnojamojo turto registro sklypų išrašus, leidimo išdavimas būtų užtrukęs ženkliai trumpiau. Be to, galimas NŽT vėlavimas buvo tik priimant sprendimą grąžinti ieškovės prašymą trūkumams pašalinti, o kai pastarieji buvo pašalinti, NŽT visus veiksmus atliko įstatyme numatyta tvarka. Todėl ieškovės argumentus, kas jos darbų vėlavimą lėmė išskirtinai tik NŽT veiksmai, nepagrįsti.
21.3. Ieškovė neįgijo teisės į Sutarties termino pratęsimą. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų NŽT neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovė matydama, kad NŽT vėluoja priimti sprendimą, nesiaiškino tokio vėlavimo priežasčių, neskundė NŽT veiksmų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, jog leidimo išdavimas taptų operatyvesnis, nors tokią galimybę turėjo. Atsakovės įsitikinimu, NŽT veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas galėjo būti nustatytas tik administracine tvarka ir to nepadarius, nėra teisinio pagrindo konstatuoti NŽT neteisėtą veikimą. Jeigu tai būtų padaryta, teismas priėmė sprendimą neįtraukęs NŽT į bylą, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
21.4. Teismas nepagrįstai, vertindamas darbų vėlavimo priežastis, rėmėsi vien NŽT tariamu neveikimu. Atsakovės vertinimu ieškovė sutartį vykdė netinkamai, nes nenumatė papildomų terminų, neskyrė reikiamų resursų rangos darbus vykdyti etapais, kas lėmė mažiausiai 22 dienų vėlavimą. Ieškovė vėlavo pateikti paraišką NŽT ir dėl netinkamai užpildytos paraiškos ir nepateiktų priedų ir dėl to atsiradusio pakartotinio paraiškos nagrinėjimo NŽT buvo sugaišta papildomai 13 dienų.
21.5. Ieškovei laiku nebaigus vykdyti darbų, atsakovei turi būti priteisti delspinigiai. Ieškovei buvo žinomas Sutarties darbų atlikimo terminas. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis buvo skelbiamas viešai ir su juo ieškovė buvo susipažinusi. Rangos sutarties termino specifiškumas, susiejant jį su šildymo sezono pradžia bei pasiūlymų vertinimo kriterijumi, lėmė, kad Sutarties SD 5.8 punkte numatytas delspinigių dydis negalėjo būti mažinamas.
22. Ieškovė AB „Požeminiai darbai“ atsiliepime į atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą atsakovės sprendimo skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė iš esmės pakartoja savo motyvus nurodytus apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 15 d. rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, įsipareigojo atsakovei iki 2019 m. rugsėjo 14 d. atlikti šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 91320 iki ŠK 91322 ir nuo ŠK 91321 iki ŽL01 (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus (Sutarties SD 5.1.2 punktas). Iš byloje pateikto Darbų vykdymo grafiko matyti, kad darbai turėjo būti vykdomi nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., tačiau tiek bylos šalių paaiškinimai, tiek ieškovės byloje pateiktas 2019 m. spalio 7 d. pranešimas patvirtina, jog darbai pagal Sutartį buvo baigti 2019 m. spalio 4 d. – praleidus terminą 20 kalendorinių dienų. Taigi, ieškovė laiku sutarties neįvykdė.
25. Atsakovė dėl Sutartyje numatytų darbų vėlavimo ieškovės atžvilgiu pritaikė netesybas Sutarties SD 5.8 punkto pagrindu – 2 proc. Sutarties kainos dydžio delspinigius už 10 kalendorinių dienų vėlavimą, kurį atsakovė priskyrė rangovės atsakomybei, kitą dalį darbų vėlavimo (kitas 10 kalendorinių dienų) atsakovė priskyrė savo atsakomybei. Atsakovė kaip delspinigius ieškovei įskaitė sutarties kainos dalį, sudarančią 197 318 Eur pagal Sutarties BD 12.8 punkto nuostatas, nesumokėdama ieškovei šios Sutarties kainos dalies pagal jos 2019 m. rugsėjo 30 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija POZ19 Nr. 199.
26. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė vadovaudamasi šalių sudaryta Sutartimi pagrįstai ieškovei skaičiavo delspinigius ir nesumokėjo dalies sutarties kainos – atliko delspinigių įskaitymą.
Dėl ieškovės kaltės laiku neįvykdžius prievolės atlikti rangos darbus ir atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius.
27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
28. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
29. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
30. Kaip jau minėta, pagal Sutarties SD 5.1.2. punktą, ieškovė įsipareigojo projektavimo ir rekonstravimo darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Taip pat šalys sutarties 5.8 punkte susitarė, kad ieškovei dėl savo kaltės neatlikus projektavimo ir rekonstravimo darbų per Sutarties 5.1.2 punkte nustatytą terminą, ieškovė mokės atsakovei 2 proc. bendros Sutarties vertės, nurodytos 2.3 punkte (988 570,00 Eur), dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo mėn. raštu informavo ieškovę, kad iki 2019 m. rugsėjo 14 d. jai neįvykdžius Sutarties SD 5.1.2 punkte numatytų įsipareigojimų, nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai numatyti Sutarties 5.8 punkte. Nors remiantis byloje esančiu ieškovės raštu apie atliktus darbus, ieškovė vamzdyno montavimo darbus užbaigė tik 2019 m. spalio 4 d., t. y. 20 kalendorinių dienų vėluodama, tačiau atsakovė delspinigius ieškovei paskaičiavo tik už 10 kalendorinių dienų ir 2019 m. lapkričio mėn., informavo ieškovę, jog sulaiko dalies, proporcingos delspinigių už 10 kalendorinių dienų darbų vėlavimo termino dydžiui, mokėjimą. Taip pat 2019 m. lapkričio mėnesio raštu „Dėl PVM sąskaitos faktūros serijos POZ19 Nr. 199 įskaitymo“, atsakovė informavo ieškovę, kad išnagrinėjus visą rangovės pateiktą informaciją dėl darbų vėlavimo, buvo priimtas sprendimas pagal Sutarties SD 5.8 punkto nuostatas, rangovei priskaičiuotus 197 318 Eur dydžio delspinigius už 10 kalendorines dienas pagal Sutarties BD 12.8 punkto nuostatas išskaičiuoti iš rangovo PVM sąskaitos faktūros mokėtinos sumos.
32. Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl delspinigių dydžio ir jų apskaičiavimo tvarkos nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nutartyje papildomai nepasisako.
33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieškovei delspinigiai negalėjo būti pritaikyti, nes ji ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės laiku vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – ieškovė dėl trečiojo asmens – NŽT veiksmų negalėjo planuoti laiku užbaigti projekto bendrosios ekspertizės ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą bei pateikti prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
34. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė darbus vėlavo atlikti dėl savo neapdairumo ir kaltės (netinkamo pasiruošimo vykdyti sutartį), o galutinį vėlavimą atlikti darbus lėmė ieškovės NŽT pateikta, netinkamai užpildyta paraiška.
35. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ji negalėjo įvykdyti darbų laikų ne tik dėl NŽT veiksmų, tačiau ir dėl atsakovės veiksmų vykdant sutartį – darbų skirstymo etapais, suderintu laiku nepateiktos darbams numatytos mobilios katilinės.
36. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė vėlavo įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ne dėl savo kaltės, o dėl NŽT (ne) veikimo.
37. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 8 d. NŽT pateikė prašymą Nr. GST-5520 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tačiau NŽT 2019 m. gegužės 30 d. pateiktu atsakymu, nustatė ieškovės prašymui trūkumus – nurodė pateikti žemės sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Ieškovė 2019 m. birželio 1 d. prašymu Nr. GST-6717, remdamasis UAB Energetikos inžinerija 2019 m. gegužės 34 d. paaiškinimu, nurodė NŽT, kad esamiems šilumos tiekimo tinklams jau yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektą naujų apribojimų sklypuose neatsiranda ir esamų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai nepakinta. Atsižvelgdama į ieškovės prašymą ir jame nurodytus motyvus, NŽT 2019 m. birželio 13 d. davė sutikimą dėl objektų statybos/rekonstrukcijos.
38. Pažymėtina, kad pagal NŽT direktoriaus 2013 m. rusėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – ir taisyklės) 9 punktą, NŽT teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar kartu su prašymu pateikti visi reikalingi dokumentai. Jeigu su prašymu išduoti sutikimą pateikti ne visi reikalingi dokumentai, NŽT teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam asmeniui, informuodamas jį apie trūkumus. NŽT teritorinis skyrius, gavęs visus reikalingus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priima per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos (taisyklių 10 punktas).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad NŽT nustatydama ieškovės prašymo trūkumus, nesilaikė taisyklių 9 ir 10 punktuose nustatytų terminų, nes trūkumus nustatė praėjus 16 darbo dienų nuo ieškovės prašymo pateikimo – 11 darbo dienų vėluodama. Taigi, nors ieškovė praleido sutarties vykdymo terminą, tačiau darytina išvada, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ieškovei skaičiuoti delspinigius už 10 kalendorinių dienų vėlavimą, nes jį sąlygojo valstybinės institucijos veiksmai, kurie pavėlino projektavimo darbus 11 darbo dienų.
40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovė pati buvo neapdairi, nes jos 2019 m. gegužės 8 d. pateiktas prašymas turėjo trūkumų. Tai, kad NŽT ieškovės 2019 m. gegužės 8 d. prašymui nustatė trūkumus, o ieškovė tokių trūkumų neskundė, savaime nereiškia, jog ieškovė buvo neapdairi ar netinkamai užpildė paraišką. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovė po trūkumų nustatymo, jokių trūkumų nešalino ir tik pateikė NŽT prašymą, kuriame paaiškino, kad trūkumų šalinti nėra pagrindo. Tuo tarpu NŽT, atsižvelgdama į ieškovės pateiktus paaiškinimus, ieškovės prašymo antrą kartą neatmetė, bet jį tenkino ir išdavė leidimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė veikė neapdairiai ir jos vėlavimą įtakojo tai, kad ji pateikė NŽT paraišką su trūkumais, nes toks vertinimas būtų formalus ir neatspindėtų realios situacijos.
41. Pažymėtina, kad Sutarties BD 10.10 punktas numato galimybę pratęsti, atskirų darbų atlikimo pradžios ar pabaigos terminus, rašytiniu šalių susitarimu, kai: 1) užsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir todėl rangovas negali laiku atlikti darbų (Sutarties BD 10.10.1. punktas); 2) Rangovo darbų atlikimo terminus įtakoja ypač nepalankios meteorologinės sąlygos (Sutarties BD 10.10.2. punktas); 3) valstybės ar savivaldos institucijų veiksmai arba bet kokios kitos kliūtys, priskirtinos užsakovui ir (ar) užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims, trukdo rangovui laiku atlikti darbus (Sutarties BD 10.10.3. punktas); 4) valstybės ar savivaldos institucijų veiksmai arba bet kokios kitos kliūtys, priskirtinos užsakovui ir (ar) užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims, trukdo rangovui laiku atlikti darbus (Sutarties BD 10.10.4. punktas). Pagal Sutarties BD 10.11 punktą, šalys įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti viena kitą apie Sutarties BD 10.10 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą, o Sutarties 10.10 punkte numatė, jog Sutartyje aptartais atvejais darbų atlikimo terminai gali būti pratęsiami ne ilgiau nei tęsiasi tokios aplinkybės.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties nuostatas ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šalys buvo numatę galimybę pratęsti sutarties įvykdymo terminą, jei sutartis negalės būti įvykdyta laiku dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybė, t. y. dėl trečiųjų asmenų (ne)veikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakymu į 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovės pranešimą dėl delspinigių skaičiavimo, prašė atsakovės pratęsti sutarties 10.10 punkto terminą, leisti įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir neskaičiuoti delspinigių, tačiau atsakovė netenkino ieškovės prašymo pratęsti terminą ir jo nepratęsė nors tam buvo visos Sutartyje numatytos sąlygos.
43. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad nustačius NŽT vėlavimą išduoti sutikimą kaip nuo ieškovės nepriklausiusią aplinkybę, aplinkybės dėl atsakovės darbų skirstymo etapais ar kito atsakovės (ne)veikimo susijusio su Sutarties vykdymu, nėra teisiškai reikšmingos, nes šis vėlavimo terminas yra ilgesnis už terminą, už kurį atsakovė skaičiavo delspinigius.
Dėl įskaitymo
44. Vienas iš prievolių pasibaigimo būdų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas suėjęs arba kurių terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 19 punktą ir jame nurodytą praktiką).
45. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė taikydama delspinigius galėjo remtis Sutarties BD 6.6 ir 12.8 punktais, tačiau pažymėjo, kad tam būtina įvertinti ar buvo sąlygos delspinigių skaičiavimui. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė sąlygų delspinigių taikymui, todėl sutiktina, kad atsakovė neturėdama vienarūšio priešpriešinio reikalavimo ieškovei, negalėjo atlikti delspinigių išskaitymo iš ieškovės 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovei už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti bei vienašalio įskaitymo būdu išieškoti netesybas (delspinigius).
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius, jog konkrečiu atveju įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, nėra pagrindo svarstyti, ar Sutarties BD 12.8 punkto nuostata leidžia nepranešus ieškovei atlikti delspinigių išskaičiavimą, nes ši aplinkybė nėra reikšminga teisingam bylos išnagrinėjimui ar jos rezultatui.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
47. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl darbų etapavimo. Ji teigia, kad atsakovė nepagrįstai buvo nurodė atlikti darbus tam tikrais etapais, neatjungiant šilumos jo gavėjams, nes toks reikalavimas nebuvo nurodytas pirkimo dokumentuose – jei toks darbų vykdymo būdas atsakovei buvo reikalingas, tai ji galėjo/privalėjo jį nurodyti pirkimo dokumentuose.
48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė konkrečiu atveju neprašo panaikinti teismo sprendimo, todėl palikus jį galioti, teismo argumentai dėl darbų etapavimo ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl plačiau dėl jų pasisakyti nėra tikslo.
49. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl darbų atlikimo etapais, nes teismas teisingai konstatavo, kad nors rangos sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimas etapais, tokį darbų paskirstymą lėmė ir nurodė atlikti būtent užsakovas, tam, kad vartotojai nebūtų atjungti nuo karšto vandens visą rekonstravimo laikotarpį. Be to, teismas teisingai nustatė, kad iš užsakovo ir ieškovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, jog aplinkybė, kad darbai bus vykdomi etapais, ieškovei buvo žinoma dar 2019 m. balandžio 30 d. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė sutiko su nenumatytų darbų atlikimu, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl darbų etapavimo, todėl būdama susipažinusi su užsakovo vidaus teisės aktais ir specifika prisiėmė visą su papildomų darbų atlikimu susijusią riziką.
Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų
50. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, kolegija nemato pagrindo tenkinti ieškovės skundą, nes jos ginčijami sprendimo motyvai yra teismo nurodyti tinkamai, o be to jie jokių teisinių pasekmių, esant atmestam atsakovės skundui, ieškovei nesukelia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir žyminių mokesčių sumokėjimą nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
54. Ieškovė AB „Požeminiai darbai“ pateikė 1 512,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė tokios sumos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – SEB banko patvirtinimą apie lėšų, įskaitymą atliktą 2021 m. sausio 25 d.
55. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į AB „Požeminiai darbai“ apeliacinė skundą priteisti 1 361,25 Eur sumą bei prie prašymo prideda įrodymus pagrindžiančius tokios sumos apmokėjimą – 2021 m. sausio 27 d. SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.
56. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1 454,8 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur x 1,3). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių prašomos priteisti 1 512,50 Eur ir 1 361,25 Eur sumos už atsiliepimų į apeliacinius skundu parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimų į apeliacinius skundus turinius bei apimtis, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės AB „Požeminiai darbai“ atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai iš ieškovės AB „Požeminiai darbai“ 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 151,25 Eur suma (1 512,50 Eur – 1 361,25 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumas tinklai“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 151,25 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.