Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui M. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo

8. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (CK 3.155 straipsnis), vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

11. Teismas pažymi, kad nors pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose atsakovo dalyvavimas yra būtinas, tačiau teismas turi teisę išimtinais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis) išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju, neradus atsakovo ieškovės nurodytu adresu, Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta M. Š. paieška per policiją. (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – komisariatas) pažyma dėl M. Š. paieškos, kurioje nurodyta, kad komisariate nuo (duomenys neskelbtini) pagal antstolės A. P. patvarkymą dėl paieškos paskelbimo yra vykdoma M. Š. paieška. Paieškos duomenimis M. Š. yra išvykęs į užsienį, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus, paieška tęsiama, nustačius M. Š. buvimo vietą informuos papildomai. Byloje buvo išreikalauti duomenys iš Gyventojų registrų tarnybos apie atsakovo šeimos sudėtį, telefonu pavyko susisiekti su atsakovo M. Š. tėvu, kuris teismui nurodė atsakovo elektroninį paštą. Atsakovas atsiuntė teismui laišką elektroniniu paštu, kuriame nurodė, kad viską gavo ir sutinka, klausė, ar yra galimybė nuotoliniu būdu sutikti su tėvystės sutikimu be jokių DNR. Teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė teismui pateikė susirašinėjimą su atsakovu Messenger programoje, kuriame atsakovas klausia ieškovės, ar įmanoma kažkaip sutikti ir priimti, grįžti nelabai gali. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovas M. Š. savo tėvystę pripažino, grįžti ir atlikti DNR ekspertizę nurodė, kad negali, todėl yra visos sąlygos tėvystės pripažinimui.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai ir kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir šiuo metu kartu negyvena. Ieškovė su atsakovu susipažino per Facebook programą, turėjo intymių santykių. Atsakovas M. Š. nepilnametės dukters gimimo liudijime neįrašytas tėvu, nes geranoriškai nepripažino savo tėvystės. Ieškovė nurodė, kad po dukters gimimo iš karto atsakovą informavo, kad jis yra tėvas, atsakovas buvo atvykęs, tačiau tėvystės geranoriškai nepripažino, išlaikymo neteikė, su dukra nebendravo. Po poros metų atsakovas vėl buvo pasirodęs pas ieškovę, tačiau tėvystės nepripažino, dukros neišlaikė ir su ja nebendravo.

13. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės, jos atstovės, Skyriaus atstovės paaiškinimais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, pripažįsta įrodytu faktą, kad atsakovas M. Š. yra E. Ž. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. Ž. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas prieštaravimų dėl pavardės nepateikė, Skyriaus atstovė nurodė, kad šiuo atveju vaiko interesus labiau atitiks mergaitei paliekant pavardę „Ž.“, todėl siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, nustačius tėvystę nepilnametei A. Ž. paliekama pavardė „Ž.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

17. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama E. Ž. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, Skyriui pateikus sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama E. Ž. atitiks geriausius nepilnametės interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) E. Ž. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

19. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

20. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

21. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

25. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas jas laiko pagrįstomis, protingomis ir atitinkančias vaiko poreikius. Iš teismui pateikto išrašo iš e. sveikatos matyti, kad nepilnametei A. Ž. nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, ji siunčiama aktyviai reabilitacijai, reikalinga logoterapija, kineziterapija, masažas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan., be to, ir specialusis gydymas.

26. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

27. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Remiantis ieškovės E. Ž. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį sūnų M. Ž. – S., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesio pajamas sudaro 348 Eur nedarbo draudimo išmoka, 144 Eur socialinė pašalpa, 194 Eur vaiko pinigai (vienam vaikui). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi.

29. Atsakovas M. Š. pažymų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo sumos.

30. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovės, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. Š. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros Amelijos išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

31. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad išlaikymą dukrai jis mokėjo, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie dukros gimimą žinojo, tačiau jos neišlaikė, su ja nebendravo, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – (duomenys neskelbtini) 200 Eur x 12 mėn. x 3 m.) (CK 3.200 str.). Šiuo atveju ieškovės prašomas laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) patikslinamas nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – (duomenys neskelbtini), nes išlaikymo atsakovas neteikė nuo pat dukros gimimo ir įsiskolinimas gali būti priteisiamas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

36. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus ir jos amžių, vaiko ir atsakovo ryšio nebuvimą, kadangi atsakovas su dukra nėra bendravęs.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad tarp atsakovo ir nepilnametės dukros ryšys nėra susiformavęs, į vaiko amžių, į tai, kad Skyriaus atstovė neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, pažymėjo, kad konkreti bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, teismas sprendžia, kad ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, yra optimali ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl nurodytos bendravimo tvarkos, ji nustatoma pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką, t. y. M. Š. galės bendrauti su nepilnamete dukra A. Ž. du metus vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu mamai kiekvienos mėnesio savaitės penktadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Kiekvieną dieną atsakovas nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Po 2 metų, jei atsiras tarp jų tarpusavio santykiai ir dukra jausis saugi ir rami, atsakovas galės su dukra bendrauti vienas nedalyvaujant mamai tokiu grafiku: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimant dukrą šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant iki sekmadienio 17.00 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute (CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 162 Eur (7200 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteisiamas iš atsakovo.

40. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 79,17 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

41. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo M. Š. paieška. Atsakovui M. Š. pateikus sutikimą su ieškiniu elektroniniu paštu ir nustačius tėvystę, atsakovo paieška nutraukiama nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustačius tėvystę, nepilnametei A. Ž. palikti pavardę „Ž.“.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki A. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini):

- M. Š. galės bendrauti su nepilnamete dukra A. Ž. du metus vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu mamai kiekvienos mėnesio savaitės penktadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

- kiekvieną dieną atsakovas nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bendrauja su dukra telefonu ar kitomis

ryšio priemonėmis.

- po 2 metų, jei atsiras tarp tėvo ir dukros tarpusavio santykiai ir dukra jausis saugi ir rami, atsakovas galės su dukra bendrauti vienas nedalyvaujant mamai tokiu grafiku: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimant dukrą šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžinant iki sekmadienio 17.00 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 243 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 79,17 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Atšaukti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi paskelbtą atsakovo M. Š. paiešką nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.