- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2708-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00613-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- E. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovei R. J. dėl būtinųjų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. R. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė iš atsakovės R. J. priteisti 54 424,12 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būtinųjų remonto išlaidų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) ieškovas prašė leisti atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini). (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) būtinuosius statybos (statinių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sutvarkymo darbus, nurodytus statybų eksperto dr. J. R. parengtoje „Eksperto išvadoje 2023 m. liepos 25 d. Nr. 23-07/03“, bei detalizuotus specialisto A. K. 2023 m. liepos 28 d. lokalinėje sąmatoje – be bendraturčio sutikimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Šalys 2024 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė taikos sutartį, prašydamos patvirtinti 2024 m. rugsėjo 6 d. šalių sudarytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti, grąžinti 75 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio sumos, išspręsti bylinėjimosi paskirstymo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi šalių prašymą tenkino: 1) patvirtino tarp ieškovo E. R. ir atsakovės R. J. 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarytą taikos sutartį; 2) civilinę bylą nutraukė; 3) šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino; 4) grąžino ieškovui E. R. 864 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas laikė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, todėl taikos sutartį patvirtino.
6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad šalys taikos sutarties 12 punktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad nors taikos sutarties nuostata nebuvo susitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau pripažino, kad tokia nuostata nebuvo atsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Teismo vertinimu, nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys aiškiai išreiškė valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka, o toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
7. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas nurodė, kad šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-10752019).
8. Teismas pažymėjo, kad nors bylos baigtis patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį teikia pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu, tačiau kartu nurodė, kad šalims nepavyko taikiai susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatė, kad ieškovas patyrė 4 046,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus jas patvirtinančius dokumentus, kurias sudaro: 1 300,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 1 152,00 Eur žyminis mokestis, 167,30 Eur išlaidos antstoliui M. P. už faktinių aplinkybių konstatavimą, 968,00 Eur UAB „Įraža“ už statybos ekspertizę, 302,50 Eur specialistui A. K. už lokalinės sąmatos sudarymą ir 157,30 Eur už sąmatos tikslinimą. Atsakovė pagal 2024 m. rugsėjo 12 d. pateiktą prašymą patyrė 5 224,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
9. Įvertinęs šalių išdėstytus argumentus, į bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismas sprendė, jog šiuo atveju abi šalys kaltos dėl proceso eigos ir trukmės. Teismas nurodė, kad ieškinys teisme buvo gautas 2023 m. sausio 17 d., šalinant trūkumus 2023 m. vasario 14 d., o 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareikštas papildomas reikalavimas. Teismo vertinimu, šalių bendradarbiavimas pradinėse proceso stadijose, kad būtų galima išvengti bylinėjimosi išlaidų, neįvyko, bylos ir ginčo procesas vyko ilgą laiką, t. y. susitarimas užtruko ir šalys teisminiame procese patyrė atitinkamas išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas bei atsakovė galėtų save atstovauti, todėl laikė, kad savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jie turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir tokį ieškovo bei atsakovės elgesį vertino kaip tinkamą.
10. Aplinkybės, kad taikos sutartimi ieškovas atsisakė savo turtinių ir neturtinių reikalavimų atsakovei (2 ir 3 punktai), teismas nevertino kaip ieškovo netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl statybos remonto darbų atlikimo (4 ir 5 punktai), augalų panaikinimo (6 ir 11 punktai), pagalbinių pastatų remonto (9 ir 10 punktai). Todėl pritarė šalims, jog taikos sutartis buvo sudaryta derybų metu, t. y. tarpusavio nuolaidų būdu. Nepaisydamas kiekvienos iš šalių kaltinimo viena kitos dėl proceso ir susidariusių bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendė, kad bylos proceso pagrindu ir buvo pasiektas susitarimas. Teismo vertino nesant pagrindo išvadai, jog dėl teisminio proceso ir byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kalta išimtinai viena iš šalių, juolab kad nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovo ar atsakovės procesinį elgesį, sąmoningą proceso vilkinimą.
11. Atsižvelgdamas į aptartą šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mąstą, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra priteistinos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kadangi šalys sudarė taikos sutartį, ieškovui grąžino 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra, 864,00 Eur (1 152 Eur × 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys tarpusavyje nesusitarė, kaip bus padengiamos 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jų valstybės naudai sprendė nepriteisti, kadangi padalinus jas lygiomis dalimis šalims nėra viršijama 8 Eur minimali valstybei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Apeliantė (atsakovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašydama: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovo E. R. atsakovei 5224 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. visas pasirengimas bylos nagrinėjimui bei su tuo susijusių procesinių dokumentų teikimas vyko atsakovei ginantis nuo ieškinio reikalavimų, atsakovė visą laiką laikėsi savo atsiliepime ir triplike išdėstytos pozicijos ir nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos pusę ieškovo nepatirtų išlaidų už neatliktus remonto darbus. Nors ieškovas vadino ketinamus atlikti darbus būtinaisiais, tačiau per pusantrų metų iki bylos nutraukimo jokių darbų neatliko ir net nepradėjo. Buvo akivaizdu, kad ieškovo turtinis reikalavimas buvo nepagrįstas nuo pat pradžių, kadangi ieškovas tiesiog siekė atsakovės sąskaita iš anksto užsitikrinti bendro namo rekonstrukcijos finansavimą;
13.2. kadangi ieškovo turtinis reikalavimas buvo nuo pat pradžios nepagrįstas ir negalėjo būti teismo patenkintas, šalims taikos sutartimi susitarus dėl kitų neturtinių dalykų, ieškovas savo turtinio reikalavimo atsisakė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, kadangi ieškovui neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Ieškovas atsisakė savo turtinio reikalavimo tik todėl, kad atsakovė nesutiko ir dėjo visas pastangas įrodyti šio reikalavimo nepagrįstumą, todėl atsakovė turi teisę gauti atitinkamą bylinėjimosi išlaidų kompensavimą;
Šalies argumentai
13.3. ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) be pirminio turtinio reikalavimo papildomai prašė teismo leisti jam be atsakovės sutikimo atlikti bendrų su atsakove statinių būtinuosius statybos bei žemės sklypo sutvarkymo darbus. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl leidimo atlikti statybos remonto darbus bendrame gyvenamajame name, o iš karto pradėjo nuo ieškinio priteisti jam nepatirtas išlaidas už neatliktus statybos remonto darbus. Atsakovė viso proceso metu sutiko ir neprieštaravo, kad ieškovas atliktų statybos remonto darbus savo valdomoje turto dalyje pagal nustatytas naudojimo tvarkos ribas, savo lėšomis, tačiau ieškovas antrąjį reikalavimą pareiškė siekdamas atlikti statybos remonto darbus pagal jo pateiktą A. K. sąmatą, apimant visą atsakovės valdomą ir naudojamą turto dalį, tačiau sąmatoje yra nurodytos tik bendros darbų apimtys, neišskiriant darbų apimčių ieškovo ir atsakovės valdomose dalyse. Sudaryta taikos sutartis ir įtvirtino tai, su kuo atsakovė visada sutiko ir neprieštaravo, t. y. kad ieškovas turi teisę atlikti statybos remonto darbus savo naudojamoje namo dalyje, o atsakovės naudojamo turto dalyje - tik konkrečiai sutartose ir įvardintose vietose, laikydamasis prie taikos sutarties pridėtose fotonuotraukose pažymėtų gyvenamojo namo ar žemės sklypo dalių ribų. Taigi antrasis neturtinis ieškovo reikalavimas byloje buvo netinkamai suformuluotas ir nepagrįstas leistinais įrodymais, todėl negalėjo teismo būti patenkintas, priimant ieškovui palankų sprendimą. Todėl ir dėl antrojo reikalavimo atsakovės patirtos išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo;
13.4. pagal patvirtintos taikos sutarties nuostatas įformintas ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymas, ankstesnių neteisėtų veiksmų pasekmių pašalinimas ir į ateitį nukreiptas šalių tarpusavio santykių sureguliavimas ir patikslinimas, todėl, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taikos sutartis turėjo būti vertinama šalių naudingumo aspektu;
13.5. atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas vien dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio ir piktnaudžiavimo teisėmis. Pagrindas kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria, tuo tarpu ieškovo tariamas ginčas su bendraturte (atsakove) neturėjo realaus pagrindo ir nebūtų kilęs, jeigu ieškovas: 1) būtų kreipęsis į atsakovę, o ne su ieškiniu į teismą; 2) iš karto būtų pateikęs atsakovei visą būtiną informaciją atitinkamiems atsakovės sprendimams priimti ir sutikimams duoti. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie kreipimąsi į turto bendraturtę - atsakovę dėl bendro turto valdymo ir naudojimo problemų. Taigi, ieškovas piktnaudžiavo procesu, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį ir prašydamas teismo priteisti jam iš atsakovės išlaidas statybos remonto darbų, kurių jis neatliko ir išlaidų nepatyrė. Nors visuose savo procesiniuose dokumentuose ieškovas tvirtino, kad jo ketinami atlikti statybos remonto darbai yra būtinieji, kad juos reikia atlikti be bendraturtės - atsakovės sutikimo, ir kad reikia iš anksto priteisti iš atsakovės jo nurodytų darbų kainą, proceso metu jokie ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino statybos darbų būtinumo. Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, ieškovas pateikė teismui savo pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo nauju reikalavimu, kurį ieškovas galėjo suformuluoti ir pareikšti dar 2023-01-27 dieną, kai teismas nutartimi buvo nustatęs ieškinio trūkumus bei įpareigojo ieškovą per nustatytą terminą pateikti atsakovės sutikimą remonto darbams atlikti arba tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą. Toks ieškovo procesinis elgesys turėjo būti laikomas piktnaudžiavimu ir neabejotinai padidino atsakovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas;
13.6. atsakovė teikė tik tuos procesinius dokumentus, kuriuos buvo įpareigota arba privalėjo pateikti. Taip pat, atsakovė sąžiningai naudojosi visomis savo procesinėmis teisėmis, teikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė į bylą buvo įtraukta ne savo noru ir ne savo pageidavimu, todėl, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, neturi patirti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
14. Ieškovas E. R. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
14.1. atsakovė nepagrįstai teigia, jog dėl teisminio proceso kaltas išimtinai ieškovas, kadangi neišnaudojo kitų, neteisminių būdų. Tačiau atsakovė ilgus metus nesirūpino bendru ieškovo ir atsakovės turtu, nebendradarbiavo su ieškovu, tokiu būdu pažeisdama savo, kaip bendraturtės pareigą ir savo neveikimu padarė žalą bendram turtui. Ieškovas neturėjo jokios realios galimybės susisiekti su atsakove, kadangi: 1) atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tame pačiame apleistame gyvenamajame name, dėl kurio būtinųjų remonto darbų ir išlaidų ir kilo ginčas tarp šalių, tačiau jame negyvena; 2) ieškovui nebuvo žinomi jokie kiti atsakovės kontaktai; 3) ieškovas neturėjo galimybės sužinoti, kur iš tiesų gyvena ir dirba atsakovė. Tai, kad atsakovė negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir netikrina jai skirtos pašto korespondencijos, patvirtina ir tai, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, juos siunčiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o įteikti per atsakovės darbovietę. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra galimybių užbaigti bylą taikos sutartimi, o dar neprasidėjus pirmajam byloje paskirtam teismo posėdžiui, šalys nusprendė, kad egzistuoja reali galimybė susitarti taikiai ir tuo pagrindu teikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi pagrįsta teismo išvada, jog abi šalys kaltos dėl proceso ir jo trukmės;
14.2. byla baigta nepriėmus teismo sprendimo, todėl atskiruoju skundu neturėtų būti nagrinėjamas ieškinio ar atsikirtimų į jį teisinis pagrįstumas. Ieškovas, matydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškinio (ne) pagrįstumas sprendžiamas galutiniu teismo sprendimu;
14.3. nors teismui pateiktas dokumentas pavadintas atsisakymu nuo ieškinio iš dalies, tai yra iš esmės piniginio reikalavimo sumažinimas, kas pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra skirtingi teisiniai institutai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024). Remiantis kasacinio teismo praktika nėra jokio pagrindo ieškovo veiksmus, sumažinant ieškinio reikalavimą, vertinti kaip nesąžiningus;
Atsiliepimas
14.4. pritartina apeliantei, jog ieškinio dalykas patikslintas jau pasibaigus pasirengimo bylai nagrinėti teisme stadijai, tačiau šio dokumento pateikimas proceso neužvilkino, kadangi bylos nagrinėjimas atidėtas ginčo šalims nurodant galimybę susitarti taikiai. Nors dėl pateikto patikslinto ieškinio vieną kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau atsakovė nepateikė jokio atsiliepimo į patikslintą ieškinį, o nuomonę dėl to išdėstė atskirajame skunde. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad ieškovas visgi aplaidžiai pasinaudojo procesine teise ir dėl pateikto patikslinto ieškinio vieną kartą teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, dėl ko procesas pailgėjo dėl ieškovo kaltės, turėtų būti įvertintas ir atsakovės elgesys, kuomet buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą užtikrinant teisę atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimas taip nebuvo ir pateiktas;
14.5. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant jokio pagrindo kurios nors iš šalių procesinį elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu;
Atsiliepimas
14.6. atsakovės interpretacija, jog pateiktoje taikos sutartyje ieškovo nurodymas, kad ieškovas atsisako savo turtinių ir neturtinių reikalavimų atsakovei (2 ir 3 punktai) ir tai, atsakovės vertinimu, turėtų būti laikoma bylos baigtimi, naudinga atsakovei, o iš ieškovo priteistinos atsakovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos, neturi teisinio pagrindo. Iš esmės ši atsisakymo nuo reikalavimų atsakovei formuluotė į sutartį buvo įrašyta aiškumo dėlei. Ginčas buvo išspręstas šalių abipusių nuolaidų būdu, pasiekiant šalims priimtiną ginčo išsprendimo būdą, apibrėžtą detaliomis taikos sutarties sąlygomis. Šis pareiškimas negali būti prilyginamas ieškinio atsisakymui, kaip savarankiškai procesinei teisei, nes taikos sutartyje, kuria atsisakoma ieškinio reikalavimų nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, tačiau nurodoma, kad yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį ir dėl to nutraukiant civilinę bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
18. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-943/2023, 11 punktas).
19. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
22. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra taikos sutarties, t. y. šalių susitarimo dalykas. Šiuo, konkrečiu atveju, kaip matyti, šalys šiuo aspektu nesusitarė, taikos sutarties 12 punktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pavedė išspręsti pirmosios instancijos teismui pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
23. Teismas, įvertinęs šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, ginčo pobūdį ir mąstą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais sprendė nei vienai iš šalių nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienai iš šalių paliko jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 94 straipsnio nuostatas, nuosekliai nurodoma, kad:
i) civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.);
ii) teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).
25. Taigi, remiantis CPK nuostatomis bei aptarta kasacinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas spręstinas pagal dalyvavusių byloje asmenų procesinius santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, įvertinant priežastis, nulėmusias ieškinio pateikimą bei jų procesinius veiksmus.
26. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, apeliantė įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi bylinėjimosi išlaidos patirtos išimtinai dėl ieškovo veiksmų. Šią savo poziciją visų pirma, grindžia tuo, jog ieškovas, neišnaudojęs neteisminių būdų, t. y. nesikreipęs į pačią atsakovę, pateikė teismui ieškinį. Viena vertus, pastebėtina, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su turtiniais ir neturtiniais reikalavimais atsakovei. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsakovei apie iškeltą civilinę bylą pranešta ir procesiniai dokumentai įteikti siunčiant atsakovei dokumentus į darbovietę, tuo tarpu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Ieškovas nurodo, kad su atsakove neturėjo galimybės susisiekti, sužinoti jos gyvenamosios vietos adreso, neturėjo jokių atsakovės kontaktų, o atsakovė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (deklaruota ginčo objekte) nesilanko, neatsiima jai skirtos korespondencijos. Įvertinęs šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko tikėtina aplinkybę, jog ieškovas neturėjo galimybės susisiekti su atsakove, o atsakovė savo ruožtu nesilaikė pareigos tikrinti korespondenciją, siunčiamą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Todėl tai, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nevertintina kaip išimtinė ieškovo kaltė, jog nebuvo pasinaudota kitais būdais kilusiems klausimams dėl remonto darbų išspręsti.
27. Antra, apeliantė įrodinėja, kad dėl civilinio proceso trukmės yra atsakingas ieškovas, savo procesiniais veiksmais užtęsęs civilinės bylos nagrinėjimą. Tačiau nėra pagrindo pritarti apeliantei, jog dėl užsitęsusio civilinės bylos proceso, kurio trukmė prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra kaltas išimtinai ieškovas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių bendradarbiavimas pradinėse proceso stadijose, kad būtų galima išvengti bylinėjimosi išlaidų, neįvyko, o bylos ir ginčo procesas vyko ilgą laiką, t. y. susitarimas užtruko ir šalys teisminiame procese patyrė atitinkamas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog prie proceso trukmės prisidėjo vėlgi abi šalys, kurios tik pasibaigus pasirengimo bylai paruošiamųjų dokumentų būdu stadijai, sprendė, jog egzistuoja reali galimybė pasiekti taikų susitarimą (iš civilinės bylos proceso matyti, jog dėl vykstančių derybų taikos klausimu buvo atidėti du teismo posėdžiai). Tuo tarpu pastebėtina, kad procesiniuose dokumentuose atsakovė apskritai nurodė nesant galimybių užbaigti bylą taikos sutartimi.
28. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams dėl pabrėžiamo akivaizdžiai (ne)pagrįsto ieškinio aspekto, kuris, apeliantės teigimu, pagrindžia ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Viena vertus, civilinė byla baigta nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tačiau nevertintas ieškinio ar atsikirtimų į jį teisinis pagrįstumas. Taigi ir teikiant atskirąjį skundą tokiu vertinimu nėra pagrindo remtis ar, tuo labiau, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertinti ieškovo keltus ieškinio reikalavimus. Kita vertus, akcentuotina, kad taikos sutarties sudarymas nereiškia ieškinio pripažinimo ar tai, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, nes jos sudarymas sprendžiamas abipusių nuolaidų būdu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tai, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu ir susitarė gera valia, savaime nereiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Taigi, taikos sutartimi šalių sulygtos sąlygos yra tarpusavio derybomis pasiektas kompromisas ir tai, kad ieškovas atsisakė dalies savo reikalavimų ar juos atitinkamai modifikavo, nereiškia, jog reikalavimus atsakovės atžvilgiu reiškė nepagrįstai. Todėl nepritartina apeliantės argumentams, jog ieškinio reikalavimai pareikšti ieškovui piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, o tai ieškovas pripažino sulygtomis taikos sutarties sąlygomis.
29. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-248/2021, 18 punktas).
30. Ketvirta, kaip matyti iš apeliantės argumentų, atskirajame skunde akcentuojami ir ieškovo procesiniai veiksmai - ieškinio reikalavimų sumažinimas bei ieškinio dalyko patikslinimas, kuriuos apeliantė laiko piktnaudžiavimu procesu. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, jog ieškovo procesinius veiksmus - ieškinio reikalavimų sumažinimą bei ieškinio dalyko patikslinimą reikėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar civilinės bylos proceso vilkinimą. Pastebėtina, kad materialinio ieškinio reikalavimo - nurodomos sumos būtiniesiems darbams atlikti apimties pokytis buvo grindžiamas patikslinta lokaline sąmata ir šiuo atveju atsakovės teisinės pagalbos išlaidoms lemiamos įtakos neturėjo, kadangi reikalavimas bei jo pagrindas, nepaisant išlaidų sumos būtiniesiems darbams atlikti dydžio, iš esmės išliko. Pasisakant dėl ieškinio patikslinimo (papildymo) vėlgi pastebėtina, kad toks reikalavimas, viena vertus nenulėmė ženklių bylinėjimosi išlaidų pokyčių, o, kita vertus, toks procesinio dokumento pateikimas civilinės bylos proceso neužvilkino, kadangi bylos nagrinėjimas atidėtas šalims pageidaujant susitarti taikiai. Kita vertus, atsakovė, pageidavusi perkelti 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdį dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo, jo byloje taip ir nepateikė.
31. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nenustatė, kad išskirtinai ieškovas būtų piktnaudžiavęs procesu ar jo procesinis elgesys kokiu nors būdu buvęs netinkamas (t. y. kad procesu buvo naudojamasi ne pagal jo paskirtį). Išskirtinai netinkamo ieškovo procesinio elgesio nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, prie civilinės bylos proceso trukmės ir eigos prisidėjo abi šalys, kadangi šalys nebendradarbiavo tarpusavy pradinėse proceso stadijose, o taikų susitarimą pasiekė tik jau bylą pradėjus nagrinėti teismo posėdžiuose. Pasisakant ieškovės akcentuojamu naudingumo aspektu, pastebėtina, kad sudaryta taikos sutartimi šalys susitarė dėl statybos remonto darbų atlikimo (4 ir 5 punktai), augalų panaikinimo (6 ir 11 punktai), pagalbinių pastatų remonto (9 ir 10 punktai), taigi, buvo pasiekti ir ieškovui naudingi susitarimai tarpusavio nuolaidų būdu. Todėl kartu nepritartina atsakovei, jog bylos baigtis iš esmės naudinga tik atsakovei, kaip bando įrodyti atsakovė atskirojo skundo argumentais siekdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
32. Be kita ko, atsakovė neteisingai interpretuoja taikos sutarties 2 ir 3 punktus, kuriais įtvirtintas ieškovo atsisakymas atitinkamų turtinių ir neturtinių reikalavimų, laikydama tokį atsisakymą savarankišku procesiniu veiksmu, įtvirtintu CPK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats ginčas buvo išspręstas tarpusavio sutarimu taikant abipuses nuolaidas, šalims sudarius taikos sutartį ir ją patvirtinus teisme, byla nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis). Tuo tarpu tam, kad atsisakymas nuo ieškinio būtų priimtas, turi būti įgyvendintos ir kitos CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos (teikiamas prašymas dėl ieškinio atsisakymo, nurodoma, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės), kai tuo tarpu teismui teikiant tvirtinti taikos sutartį nurodyta, jog šalims yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės (taikos sutarties 15 punktas), o šalys prašė teismo patvirtinti taikos sutartį (taikos sutarties 16 punktas).
33. Remiantis išdėstytu ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
34. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Tuo tarpu ieškovo, nesutikusio su atskiruoju skundu, patirtos išlaidos atlyginamos.
36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytą dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. R. iš atsakovės R. J. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.