- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1483-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04608-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- L. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-384-797/2025 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir pagal atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei L. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 nustatytą bendravimo tvarką su vaikais; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog išsiskyrė su atsakovu 2019 m., kai vaikai buvo maži, todėl ir jų poreikiai buvo mažesni. Vaikų poreikiai didėja su jų amžiumi. Ieškovė nurodo, jog jos pajamos nuo 2019 m. padidėjo. Anksčiau uždirbdavo apie 1 000 Eur, o dabar 1 500 Eur, o nuo kovo mėn. pajamos dar turėtų didėti. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino. Nurodė, jog kiekvienam vaikui per mėnesį reikia po 500 Eur. Paminėjo, jog perka papildus, vitaminus, vaistus. Atsakovas dukroms buvo nupirkęs kompiuterį, telefoną, moka už jo paslaugas. Išlaikymą atsakovas perveda į sąskaitą, suma nuo 2019 m. nebuvo indeksuota. Nori, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu. Ieškovė nuomone, neįrodytas objektyviai egzistuojantis poreikis pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Aplinkos keitimas vaikams sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Nurodė, jog su ja vaikai gyvena nuo gimimo. Pažymėjo, kad ir santuokos metu su atsakovu kartu negyveno.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu), pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaikų išlaikymo; 3) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė tenkinti jo priešieškinį, su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovo nuomone, prašoma priteisti dukroms išlaikymo suma yra per didelė, užtektų vienam vaikui 300 Eur išlaikymo mėnesiui (iš kiekvieno tėvo po 150 Eur). Nurodė, jog jis moka dukroms ne tik išlaikymą, bet ir už telefono paslaugas, taip pat patiria išlaidas transportui. Dukroms buvo nupirkęs ir kompiuterį. Išlaikymo sumos neindeksuoja, nes vaikams teikiamo išlaikymo suma atitinka vaikų poreikius. Maisto, rūbų poreikis, gyvenamojo būsto išlaidos nepasikeitė, nes jų reikėjo anksčiau, reikia ir dabar. Be to, ieškovė gauna valstybės mokamus pinigus, kurie skirti kasdienių būtiniausių poreikių tenkinimui kas mėnesį, tačiau pati pripažino, jog šiuos pinigus perveda į sąskaitą, taupo vaikams. Mano, kad gaunamų pinigų (kiekvienam vaikui po 100 Eur) pakanka vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka jam netinka, nes tokio bendravimo jam nepakankama. Pažymėjo, kad nuo 2021 m. pabaigos vyresnioji dukra pradėjo kalbėti apie norą gyventi pas jį. Jai nepatinka ieškovės draugas. Atsakovo nuomone, dukra pas jį geriau jaučiasi. Mažesnioji dukra taip pat nori nuolat su juo gyventi. Jo gyvenamojoje vietoje yra tokių pat būrelių, kokius mergaitės lanko gyvendamos pas ieškovę, vaikus iš jo namų į mokyklą gali vežti mokyklinis autobusas. Pas jį būdamos mergaitės ne tik pramogauja, bet turi ir pareigas: pasikloja lovas ryte, močiutei padeda darže, padeda kažką atnešti, vyresnioji dukra žiemą kasa sniegą. Kaimo aplinka, jo gyvenamoji vieta mergaitėms patinka. Pas jį daug vietos, todėl mergaitės jaučiasi patogiai. Paaiškino, kad skyrybų metu sutiko, jog vaikai gyventų su ieškove, nes tuo metu nebuvo kito pasirinkimo dėl mergaičių amžiaus. Jo pajamos per mėnesį apie 1 500 Eur. Nekilnojamojo turto neturi.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateikė išvadą, jog skyrius nėra gavęs pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadyba ieškovei ir atsakovui nėra taikoma. Iš bylos duomenų nustatė, kad šeima ir būdami santuokoje kartu negyveno, todėl vaikų auginimas po santuokos nutraukimo nedaug keitėsi. Kol šalys gyveno santuokoje, atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę ir tokiu būdu dalyvavo savo vaikų auginime, o, santuokai nutrūkus, atsakovas jas parsiveža į savo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog buvo įvertintos šalių gyvenimo sąlygos. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos atsakovo šeimoje. Vaikams skirti atskiri kambariai. Taip pat buvo lankytasi ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur sąlygos vaikams gyventi yra tinkamos. Vaikai turi atskirą kambarį, kuris įrengtas pagal amžių ir poreikius. Skyrius neturi duomenų, jog vaikų gyvenamoji aplinka pas ieškovę tapo nesaugi, ar neatitinka reikalavimų. Vaikai išsakė nuomonę, jog nori gyventi su tėčiu, tačiau vaikų noras gyventi su atsakovu grįstas emocijomis. Vaikų norai nebūtinai sutampa su jų interesais – saugumu ir stabilumu. Institucijos atstovės nuomone, sąlygų, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą, kuri nuo vaikų gimimo yra su ieškove, nėra. Mano, jog reikia nustatyti detalią bendravimo su vaikais tvarką. Vaikų poreikiai nuo 2019 metų yra pasikeitę. Be to, nuo 2019 metų išlaikymas nebuvo indeksuotas. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikams nėra per didelis, nesiekia MMA, todėl poreikio papildomai įrodinėti nereikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 3 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatė, kad nepilnamečių vaikų gaunamas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys vaikų motina; 3) pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaikais; 4) kitą ieškinio dalį teismas atmetė; 5) priešieškinį atmetė; 6) priteisė iš atsakovo ieškovei 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 7) priteisė iš atsakovo valstybei 81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų E. U. ir L. U. tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Taip pat šalys nustatė, jog tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti auklėjime. Detalus matymosi su vaikais grafikas nenustatytas. Šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui tėvas (atsakovas) mokės po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus perduodant grynais ar pavedimu į mamos nurodytą sąskaitą banke, už einamąjį mėnesį, iki to mėnesio paskutinės dienos.
Šalies argumentai
8. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą yra jų noras. Ieškovė su tokiu atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, atsižvelgė į psichologės pateiktą išvadą, jog: vaikų noras gyventi su tėvu grįstas emocijomis, kur jiems labai smagi vieta, o buvimas pas mamą daugiau atliepia kasdienes pareigas, kurios ne visada būna malonios; vaikai yra mažo amžiaus, paveikūs, jie lankosi pas tėvą savaitgaliais, tėvas jas ,,užpila“ pozityviu dėmesiu, todėl joms gali atrodyti, kad taip bus nuolat; abejonės dėl vaikų noro gyventi pas tėvą kyla dėl to, kad gyvenant pas tėvą nuolat, prasidėtų ta pati rutina, tada daug kas gali keistis; vaikų norai, nebūtinai atitinka vaikų interesus.
11. Teismas padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, kuri nuo jų gimimo yra nustatyta su mama, bei vaikų atskyrimas nuo motinos, draugų ir įprastos socialinės aplinkos, kurioje jie nuolat gyvena, pažeistų vaikų interesus. Teismas pažymėjo, kad vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumas yra itin svarbus jų psichologinei gerovei ir socialinei radai užtikrinti. Teismo vertinimu, vien vaikų išreikštas noras, atsižvelgiant į jų amžių, brandą, nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove šiuo metu atitinka vaikų interesus ir jiems neprieštarauja. Siekdamas užtikrinti vaikų aplinkos stabilumą, jų interesų apsaugą, teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu.
12. Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas atmetė ir kitus priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikams iš ieškovės priteisimo ir dėl vaikų bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo.
13. Teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, įvertinus abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos siūlomus variantus – sąlygas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimuose nurodė perteklines sąlygas ir į bendravimo tvarką iš teisės normų perkėlė tėvų teises ir pareigas, todėl teismas sprendė dėl konkrečių bendravimo sąlygų nustatymo, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad atsakovas noriai bendrauja su vaikais, atsižvelgdamas ir į jau nusistovėjusią bendravimo tvarką, kuri nebuvo detalizuota. Teismas pakeitė 2019 m. nustatytą bendravimo tvarką, ją išplečiant ir nustatant bendravimą švenčių dienomis, tam tikrais savaitgaliais su konkrečiu vaikų paėmimo ir grąžinimo laiku.
Šalies argumentai
14. Ieškovė prašė padidinti vaikams išlaikymą nuo 100 Eur iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas su išlaikymo suma nesutiko, jo nuomone, vaikų poreikiams pakanka 100 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, šioje byloje nėra iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Teismas nustatė, kad abiejų vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 200 Eur suma. Įvertinęs vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas ir atskaičiavęs ieškovei mokamą valstybės išmoką vaikams, teismas sprendė, kad dukroms išlaikyti per mėnesį reikalinga suma apie 1 000 Eur, kurią ieškovė ir atsakovas privalo teikti.
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad po 2019 m. balandžio 5 d., kai buvo nustatytas išlaikymas vaikams, praėjo beveik šešeri metai, vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją taip pat padidėjo, nes žymiai padidėjo maisto, prekių, paslaugų kainos, todėl priteisto išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį yra skurdus ir šiuo metu negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių. Teismas, įvertinęs padidėjusius vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo 2019 m. mokėjo tik po 100 Eur kiekvienam vaikui, sprendė, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo sumą vaikams iki 250 Eur kiekvienam vaikui.
17. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo teismas priteisė ir 81 Eur žyminį mokestį valstybei už išlaikymo dydžio padidinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Teismas neatskleidė visų bylos aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais (bylos esmės). Teismas neatskleidė vaikų noro gyventi su atsakovu susiformavimo priežasčių, netinkamai įvertino vaikų interesus, neįvertino galimos emocinės žalos, kurią patirs vaikai, neatsižvelgus į jų norą.
16.2. Teismas nepagrįstai pasirėmė išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, kad atsakovas daro vaikams įtaką dėl jų gyvenamosios vietos pasirinkimo. Atsakovas pažymi, kad tokios įtakos nedaro.
16.3. Teismas pripažino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose vaikams yra sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, tačiau teismas nesigilino į emocinę aplinką. Apelianto nuomone, psichologė ir teismas praleido svarbią aplinkybę – kartu gyvenančio ieškovės draugo, apie kurį byloje nėra jokių duomenų, įtaką tam, kad šalių dukros išreiškė norą gyventi su tėvu.
16.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių dukros nori gyventi su atsakovu todėl, kad pas jį lankosi savaitgaliais, gauna pozityvaus dėmesio, todėl joms gali atrodyti, kad taip bus nuolat, tačiau gyvenant pas tėvą nuolat, prasidėtų ta pati rutina ir daug kas gali keistis. Pas atsakovą dukros tiek būdamos savaitgaliais, tiek per atostogas turi ir linksmybių laiką, ir kasdienį režimą ir rutiną (pasirūpinti asmens higiena, susitvarkyti kambarį, pasikloti lovą, laiku eiti miegoti, linksmybes periodiškai keisti ugdymo užsiėmimais ir pan.). Be to, jos mokomos padėti buityje, ūkio darbuose ir į tai nuoširdžiai įsitraukia, nes patinka būti kaime, gamtoje, padėti tėvui ir močiutei.
16.5. Bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes skundžiamame sprendime savo iniciatyva ieškovės naudai įrašė tokias aplinkybes, kokių net pati ieškovė nenurodė, kurios neatitinka tikrovės. Teismo posėdžiuose niekas nekalbėjo apie konkursinių rūbų kainą, tačiau sprendime įrašyta, kad jie brangiai kainuoja. Atsakovas susisiekė su viena iš dukros šokių kolektyvo draugės mama, kuri jam parašė, kad konkursinius rūbus parūpina vadovė, už juos mokėti nereikia, šokių sijonas naudojamas tas pats, kuris pirktas prieš kelis metus už 10 Eur. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovės būsto išlaikymas vasarą per mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Tačiau ieškovė aiškiai nurodė, kad tokios būsto išlaidos buvo ne vasarą, o 2025 m. sausio mėn., šildymo sezonu metu. Atsakovo nuomone, vaikų būsto išlaikymo dalis sudaro iki 30 Eur per mėnesį. Teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir viską vertino šabloniškai bei atsainiai.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kadangi nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas. Vaikai neįvardino ir nenurodė priežasčių dėl kurių nenori gyventi su mama, o priešingai, teigė, jog su mama sekasi gerai sutarti, pas ją jaučiasi gerai, mėgsta skaityti knygas. Priešingos išvados nesuponuoja ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl kartu gyvenančio ieškovės draugo. Apibendrinant vaikų išsakytas nuomones nėra pagrindo išvadai, jog vaikų interesai gyvenant su ieškove būtų pažeidžiami, jų gyvenamoji aplinka jiems būtų nesaugi ar nestabili. Tuo tarpu iš gausių paties atsakovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas fiksuoja vaikų pokalbius, filmuoja juos, įrašinėja pokalbius su ieškove ir kitais asmenimis, sistemingai kaupia vaizdo ir garso medžiagą. Tokie veiksmai prieštarauja vaiko teisei į privatumą.
17.2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, pagrįstai laikėsi teismų praktikoje pripažįstamo orientaciniu būtiniems poreikiams patenkinti minimalaus atlyginimo kriterijaus. Ieškovės prašoma padidinti suma iki 250 Eur yra ženkliai mažesnė už pusę minimalaus atlygio. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė nepagrindė visų padidėjusių vaikų poreikių. Nepilnamečių vaikų poreikiams nurodytos sumos yra skiriamos būtiniesiems, bendriesiems poreikiams patenkinti, tokiems kaip maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
4. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškinyje nurodytą.
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019, ir: 1) pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; 3) nustatyti atsakovo prašomą ieškovės su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.
6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 3 d. iki vaikų pilnametystės; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019 nustatytą bendravimo tvarką su vaikais.
7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad apeliantas nesutinka: 1) su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu; 2) taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 250 Eur sumos.
8. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ir patenkintas ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo nepilnamečiams dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
9. Atsakovas teigia, kad kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgdamas į vaikų norus. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepakeisdamas vaikų gyvenamosios vietos, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į vaikų norus, neatskleidė vaikų noro gyventi su juo susiformavusių priežasčių, netinkamai įvertino vaikų interesus ir galimą žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti, juos laiko nepagrįstais.
10. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
11. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
12. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
13. Kasacinio teismo praktikoje esminis aplinkybių pasikeitimas konkrečiai neapibrėžiamas, tačiau pateikiami pavyzdžiai: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
14. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
15. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-841/2019, kuriuo buvo patvirtinta ir šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys minėtoje sutartyje, be kita ko, susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, bendravimo su tėvu tvarkos ir išlaikymo dydžio.
17. Atsakovas šioje byloje pateikė priešieškinį, be kita ko, prašydamas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, išsamiai aptarė kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus kriterijus, išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, nepilnamečių vaikų nuomonę, išvadą duodančios institucijos išvadą, liudytojų parodymus) ir padarė motyvuotas bei išsamias išvadas. Įvertinęs aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu vaikų gyvenimas su motina atitinka jų interesus ir nėra įrodymų, jog dabartinė aplinka jiems tapo nesaugi dėl ko reikėtų pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, ir, jų nekartodama, toliau pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
19. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esminę aplinkybę – vaikų išreikštą norą gyventi su tėvu.
20. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Taigi, vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau ne lemianti sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
23. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi buvo pavesta psichologei išsiaiškinti vaikų nuomonę apie santykius su tėvais, norą, motyvus gyventi su vienu iš jų. Šiaulių apylinkės teismo psichologė po įvykusio susitikimo su vaikais pateikė išvadą. Be to, Šiaulių apylinkės teismo psichologė buvo apklausta ir teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu apklausta psichologė nurodė, kad: abu tėvai geba patenkinti vaikų poreikius, vaikai jaučiasi saugūs su abiem tėvais; noras gyventi su tėvu siejamas su linksmai leidžiamu laiku, savaitgaliais patiriamu pozityvaus dėmesio efektu; šis noras labiau emocinis ir sietinas su pramogomis, o pas mamą daugiau pasireiškia kasdieninės pareigos (kėlimasis, mokymasis). Psichologė pabrėžė ir tai, kad vaikų suvokime tėvų skyrybos nėra iki galo įvykusios, todėl jų norai gali būti paveikti lojalumo konflikto ir tėvo perteikiamos vizijos apie šeimą (tėvo norą gyventi su vaikų motina). Psichologė pažymėjo, kad vaikai pozityviai vertino galimus pokyčius (mokyklos, aplinkos, draugų), tačiau neįvertina galimų pasekmių.
24. Institucijos atstovė taip pat pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nėra pagrindo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Institucijos atstovės nuomone, atsakovas daro įtaką vaikų nuomonei, formuodamas „savo šeimos“ viziją, kuri neatitinka realios situacijos.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, spręstina, kad duomenų apie tai, jog vaikų dabartinė gyvenamoji vieta būtų nesaugi, nėra. Vaikų noras gyventi su tėvu, atsižvelgiant į jų amžių (6 ir 9 m.), nėra pakankamai brandus ir siejamas ne su nesaugumo jausmu ar stipresniu prisirišimu prie tėvo, bet su pramoginiu buvimu savaitgaliais pas tėvą. Šis noras grindžiamas trumpalaikiais teigiamais įspūdžiais, o ne ilgalaikiu kasdieninio gyvenimo ir pokyčių (mokyklos, draugų, aplinkos) tinkamu įvertinimu. Dėl šių priežasčių pagrįstai pirmosios instancijos teismas vaikų išreikšto noro gyventi su tėvu nevertino kaip lemiamos aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti jų gyvenamąją vietą.
26. Atsakovas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog kartu su ieškove gyvena jos draugas, kuris nepatinka vaikams. Atsakovas teigia, kad ieškovės gyvenimas su draugu galėjo turėti įtakos vaikų emocinei būsenai (patiriamam diskomfortui).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši aplinkybė (ieškovės gyvenimas su draugu) keltų grėsmę vaikų saugumui ar gerovei. Psichologė teismo posėdyje nurodė, kad vaikai šios aplinkybės net neminėjo, o tai leidžia spręsti, kad ji jiems nesukelia diskomforto.
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad: 1) atsakovas neįrodė esminio aplinkybių pasikeitimo esamoje vaikų gyvenamojoje vietoje, dėl kurio ji taptų nesaugi ar netinkama vaikų vystymuisi; 2) nėra duomenų, jog gyvenimas su mama neatitinka vaikų interesų ar keltų jiems grėsmę; 3) vaikų atskyrimas nuo motinos, su kuria jie gyvena nuo gimimo, taip pat nuo pažįstamos socialinės aplinkos, mokyklos ir draugų, pažeistų vaikų interesus; 4) vaikų nuomonė dėl jų amžiaus nelaikytina pakankamai brandžia, kad lemtų jų gyvenamosios vietos pakeitimą.
29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus esminius aspektus ir, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pakeisti šalių susitarimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įrašė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (esą „nemažai kainuoja konkursiniai rūbai“). Apelianto duomenimis, šiuos rūbus perka vadovė, tėvams mokėti nereikia. Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovės nurodytais duomenimis dėl būsto išlaikymo dydžio. Apelianto teigimu, vaikų dalis būsto išlaikymui sudaro apie 30 Eur per mėnesį. Apeliantas teigia, kad ir kitos išlaidos buvo įvertintos netinkamai.
31. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
32. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
33. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
35. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, priėmimo metu šalių vienai dukrai buvo 3 metai, o kitai – beveik 6 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – 9 ir 6 metai. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog per tokį laiko tarpą pasikeitė (padidėjo) prekių ir paslaugų kainos, taip pat visuotinai žinoma, kad vaikui augant, natūraliai didėja ir jo poreikiai, kurių patenkinimu užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, esant pasikeitusiems iš esmės vaikų poreikiams.
36. Nors atsakovas apeliaciniame skunde neginčija paties vaikų poreikių pasikeitimo fakto, tačiau, kaip minėta anksčiau, nurodo, kad tam tikri ieškovės nurodyti vaikų poreikių dydžiai yra per dideli ir nepagrįsti.
37. Pažymėtina, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
38. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 1 200 Eur, ją detalizavo, nurodydama, kad patiria išlaidas maistui, aprangai, higienai, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui, būreliams, transportui, komunaliniams mokesčiams ir kt.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad drabužiams ir avalynei turi būti skiriama tiek lėšų, kad galima būtų užtikrinti, jog vaikai turėtų ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, mokyklinę uniformą, laisvalaikio aprangą, taip pat turėtų ir lankomiems užsiėmimams aprangą ir avalynę. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nurodytos sumos vaikų drabužiams, avalynei yra realios ir pagrįstos. Be to, ieškovės nurodyta suma, reikalinga per mėnesį nepilnamečių vaikų maistui – 200 Eur, vėlgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina per didele, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, t. y. nepilnamečių vaikų amžių, maitinimosi poreikius, pasikeitusias kainas ir pan. Pažymėtina, kad vaikui augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl, kaip minėta anksčiau, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti vis daugiau lėšų. Visapusiškam vaiko (vaikų) vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko (vaikų) laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos šių kategorijų išlaidos yra realios.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl vaiko poreikius tenkinančios sumos, orientaciniu kriterijumi pripažintinas MMA dydžio išlaikymas. Šis kriterijus, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė 2024 m. spalio mėn. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma 2024 m., o 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina.
42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė gauna po 122,50 Eur valstybės išmoką kiekvienam vaikui kas mėnesį, sumažino vaikų poreikių sumą ir sprendė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma sudaro 1 000 Eur, t. y. po 500 Eur kiekvienam vaikui, kurią turi teikti abu tėvai.
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo išlaikymo suma (250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui), nesiekia nė pusės 2024 m. buvusios MMA dydžio ir akivaizdžiai nėra per didelė.
44. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nepatiria jokių išlaidų, susijusių su konkursinių rūbų pirkimu, kad vaikų komunalinių išlaidų dalis sudaro 30 Eur per mėnesį, nors, kaip minėta anksčiau, įrodymus, kad vaiko poreikiams patenkinti suma yra mažesne nei MMA, turėjo pateikti būtent atsakovas.
45. Be to, šiuo atveju ypatingai svarbu akcentuoti tai, kad šalių susitarimu, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu, nustatyta (priteista) atsakovo mokama vaiko išlaikymui suma, t. y. po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, akivaizdžiai nepatenkina net minimalių vaikų poreikių. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikus galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, t. y. 100 Eur per mėnesį, nebūtų užtikrintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad vaiko poreikius tenkinanti suma šiuo atveju yra 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš kurių po 250 Eur privalo teikti atsakovas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikiai būtų mažesni ar kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma būtų nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies ir atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą (jo dalį), todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi šioje byloje atsakovo apeliacinis skundas atmestas, tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 010,35 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 010,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.