- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2-384-797/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04608-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. U.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui advokatui A. G., atsakovui V. U., jo atstovei advokatei D. B., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo:
1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo V. U. nepilnamečiams vaikams E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant tokią tvarką:
tiek vaikų tėvas (V. U.), tiek vaikų motina (L. K.) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečiams vaikams ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu;
šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. Šalys įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu;
V. U. ir L. K. įsipareigoja, ugdydami vaikus, siekti, kad vaikai gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančių vaikų fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą;
valstybines šventes ir vaikų gimtadienius (tikrąją dieną) tėvai su nepilnamečiais vaikais praleidžia bendru sutarimu, o nesutarus, rotacijos principu - 2024 m. su motina, 2025 m. su tėvu ir t. t. Visais atvejais atsižvelgiama į vaikų norus, pageidavimus ir interesus;
dėl vaikų lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia atsižvelgdamos išskirtinai į kiekvieno vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę;
vaikų motina pateikia vaikų tėvui informaciją, susijusią su vaikų sveikata bei pasiekimais pagal paklausimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
V. U. pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis, vaikų sveikatos poreikių dėl sąlygų užtikrinimu (ypatingai dukters L. U. atveju dėl jai pasireiškiančios (duomenys neskelbtini)). Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta (jei šalys nesusitaria kitaip). Visais atvejais vaikai pasiimami ir grąžinami prie jų gyvenamosios vietos daugiabučio įėjimo laiptinės lauko durų;
V. U. kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., o kiekvieno mėnesio ketvirtąjį šeštadienį nuo 10:00 val. iki tos pačios dienos 18:00 val. (neišvykstant iš vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų), turi teisę bendrauti su vaikais, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos ir užtikrinant iki nustatyto laiko vaikų grįžimą į jų gyvenamąją vietą bei sudarant sąlygas vaikų motinai L. K. (kai vaikai yra su tėvu) susisiekti su vaikais telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, be to, iš anksto suteikiant jai visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt. (teismo posėdyje žodžiu reikalavimas buvo patikslintas, kad neišvykimas iš vaikų gyvenamosios vietos tuo atveju kai vaikai serga);
jeigu vaikai turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus ir/ar kitas veiklas, V. U. gali paimti vaikus bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikams galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučių pagalba ir pan.) pagal savo ir vaikų poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaikų interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.). Apie kiekvieną savo būsimą bendravimą su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis jis turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, pranešti vaikų motinai, priešingu atveju L. K. nėra ir negali būti įpareigojama užtikrinti vaikų galimybių naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujant su tėvu;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val.;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 18:00 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos / ar ugdymo įstaigos 10.00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 18:00 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus); vaikų vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas);
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (V. U. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir / ar gyvenamosios vietos 10:00 val. (ne darbo dieną) ir grąžinant iki tos pačios dienos 18:00 val. į jų gyvenamąją vietą;
kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) vaikai praleidžia kartu su motina L. K.. Vaikams tuo metu esant su tėvu, vaikų motina vaikus pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 18:00 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip;
negalėdamas nustatytu laiku susitikti su vaikais, tėvas V. U. informuoja nedelsiant motiną L. K., bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios. Tuo atveju, jei V. U. vėluoja atvykti pasiimti vaikus 1 valandą, L. K. pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaikais tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaikų susitikimo su tėvu laiką;
kiekvienas iš tėvų turi teisę savo atostogų metu kartu su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų raštu SMS žinute informavus kitą šalį (apie išvykimo trukmę, šalį, viešbutį, skrydžio Nr. bei grįžimo datą). Vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, būtinas kito tėvo sutikimas raštu SMS žinute;
šalys patvirtina suprantančios, kad šiam susitarime nurodytos teisės bendrauti su vaikais tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaikais, jų priežiūros forma. Šiame susitarime numatytas rūpinimasis vaikais nedraudžia nė vienai iš Šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikams;
šalys pažymi, jog šios bendravimo tvarkos vykdyme vadovausis racionalumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo vaikų interesų užtikrinimo atžvilgiu principais ir geranoriškai tarpusavyje spręs visus su bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu susijusius klausimus ateityje;
pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą;
visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.
3) Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei L. K. žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog išsiskyrė su atsakovu (duomenys neskelbtini) metais, kai vaikai buvo maži, todėl ir jų poreikiai buvo mažesni. Vaikų poreikiai didėja su jų amžiumi. Vyresnioji dukra mokosi papildomai. Abi mergaitės lanko būrelius. Mažesnioji dukra turėjo problemų su (duomenys neskelbtini), todėl vežė papildomai pas privatų gydytoją. Keisti išlaikymo dydį reikia dėl mokslų, mokymosi. Vyresnioji dukra lanko (duomenys neskelbtini), už kuriuos mokamas 25 Eur mėnesinis mokestis 25 Eur. Treniruočių rūbai kainuoja apie 60 Eur. Konkursiniai rūbai taip pat nemažai kainuoja. Pusmečiui užtenka nupirkto (duomenys neskelbtini) sijono, kelnes perka pagal poreikį, nusidėvėjimą. Taip pat vyresnioji mergaitė papildomai privačiai lanko (duomenys neskelbtini) pamokas, kainuojančias 15 Eur. Reikalingi 4 kartai per mėnesį. Taip pat vyresnioji mokosi papildomai, vieną kartą per savaitę lankosi pas mokytoją, kai sunkiai sekasi. Pamokos kaina apie 10 Eur. Kartais pas tą pačią mokytoją nuveda abi mergaites. Mažoji mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), kurie kainuoja 25 Eur. Jiems taip pat reikalinga apranga, kojinės. Dar lanko būrelį, susijusį su (duomenys neskelbtini), kuris kainuoja 20 Eur. Lanko ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), taip pat ,,(duomenys neskelbtini)“ būrelį. Būrelius vaikai rinkosi patys. Vyresnioji E. dar lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, kuris kainuoja 10-15 Eur. 2019 tokių išlaidų neturėjo, visos ugdymosi išlaidos buvo mokestis už darželį. Ieškovės teigimu, vaikams drabužius tenka pirkti dažnai, ypač batus. Nurodė, jog valstybės skiriamus vaiko pinigus gauna ji. Šiuos pinigus ji taupo sąskaitoje, kad kai sueis dukroms 18 metų, būtų joms pradinis finansinis pagrindas. Ieškovė nurodo, jog jos pajamos nuo 2019 metų padidėjo. Anksčiau uždirbdavo apie 1000 Eur, o dabar 1500 Eur, o nuo kovo mėn. pajamos dar turėtų didėti. Apie atsakovo turtinę padėtį nežino. Žino, kad tik tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog kiekvienam vaikui per mėnesį reikia po 500 Eur. Papildomai paminėjo, jog šaltuoju metu periodu perka papildus mažajai dukrai, skirtus imuniteto stiprinimui, nes ji dažnai sirgdavo, kurie kainuoja 24 Eur. Taip pat perka mergaitėms vitaminus. 2019 metais vieno vaiko poreikiai buvo maždaug apie 300 Eur. Taip pat nurodė, jog mažajai dukrai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl diagnozės nustatymo papildomai lankėsi pas gydytojus, kurių paslaugos kainavo, nėra kompensuojamos. Apie 80 Eur išleidžia vaistams, imunitetui stiprinti. Kai kuriuos vaistus kompensuoja valstybė. Papildomai be išlaikymo lėšų atsakovas dukroms buvo nupirkęs telefonus, kompiuterį. Jis už telefono paslaugas ir moka. Išlaikymą atsakovas perveda į sąskaitą, suma nuo 2019 m. nebuvo indeksuota. Būsto išlaikymas vasarą per mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Norėtų, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, detalizuota, nes norėtų žinoti tikslų laiką, kadangi dabar nėra aiškus vaikų pasiėmimo, grįžimo į jos namus laikas. Dar norėtų, kad vaikai būtų perduodami prie laiptinės, kad atsakovas neitų į jos namus, nori turėti savo asmeninę erdvę. Taip, kaip vyksta dabar atsakovo ir dukrų bendravimas, praleidžiamo laiko su vaikais prasme, ją tenkina. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, bet bendravimo tvarka turėtų būti konkreti. Nurodė, jog kai dukros serga nenorėtų, kad atsakovas vaikus išsivežtų už gyvenamosios vietos ribų. Pažymėjo, jog vaikai gali laisvai bendrauti su atsakovu. Nei vienai nedraudžia kalbėti telefonu. Dukros pačios kartais nereaguoja į jo skambučius. Pats atsakovas dukroms sako, kai mama nematys ir negirdės – paskambinkit, todėl tas slapukavimas yra skatinamas paties atsakovo. Mažoji dažnai grįžusi telefoną palieka nuošalyje. Pažymėjo, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka jai priimtina, jei dukros ir toliau gyventų su ja, nes tvarka taip pat konkreti. Ieškovė nurodo, jog ji pati su atsakovu telefonu nekalba, nebendrauja, tą žino ir mergaitės. Atsakovas viską įrašinėja, fiksuoja. Atsakovas visada vaikams akcentuoja, jog ji yra kalta dėl jų skyrybų. Nurodo, jog su ja vaikai gyvena nuo gimimo. Su atsakovu net ir santuokos metu kartu negyveno, tik savaitgaliais su atsakovu gyvendavo kaip šeima, ir tai ne kiekvieną. Atsakovo gyvenamosios sąlygos jai žinomos, jos geros, negalėtų teigti priešingai. Atsakovas bando pateikti, kad name gyventi sąlygos geresnės, tačiau jo gyvenamasis būstas nėra jo nuosavybė. Atsakovas domisi vaikų mokymosi rezultatais, tačiau neatvyksta į susirinkimus. Informacija apie ugdymą jam yra prieinama. Paaiškino, jog anksčia atsakovas buvo prašęs pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, o ji tokį prašymą prašė argumentuoti. Nurodo, jog yra kalbėjusi vaikais, ypač su vyresniąja dukra dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Grįžus po pabuvimo pas atsakovą mergaitės klausia, ar ji jų niekada nepaliks. Ieškovės nuomone, mergaitės per mažos kategoriškai jų klausti, kur jos nori gyventi. Žino, kad psichologei mergaitės pasakė, kad jos nori gyventi su atsakovu. Mano, jog tai nereiškia, kad jos nori visą laiką gyventi pas tėtį. Ieškovės teigimu, ji geriau pažįsta vaikus, geriau žino jų rutiną. Mano, kad mergaitės neįsivaizduoja, kad, pakeitus gyvenamąją vietą, joms viskas kardinaliai pasikeistų. Atsakovo teigimu, jeigu dukroms nepatiks, jos galės grįžti gyventi pas ją, tačiau tokio vaikų mėtymo būti tiesiog negali. Gyvenant su ja, nėra jokių vaikų elgesio, mokymosi problemų, nėra pagrindų perkelti vaiką į kitą vietą iš jam žinomos aplinkos. Mano, jog pasikeitimas turi atnešti naudą, išspręsti kažkokias problemas. Papildomai pažymėjo, jog ji buvo skyrybų iniciatorė, mergaitės žino, kad tėtis nenorėjo skirtis. Ji apie tai su vaikais nėra kalbėjusi. Atsakovas labai akcentuoja šeimą. Nurodo, jog buvo laikotarpis, kad vyresniajai dukrai E. buvo pykčio priepuoliai, dėl to ją buvo nuvedusi pas gydytoją. Ji buvo labai maža, nesijautė saugi, nes vieną savaitgalį būną ten, kitą ten. Ieškovė paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena su draugu ir vaikais. Mergaitės su draugu sutaria gerai. Su atsakovu vaikams saugu, nes ir pačios mergaitės yra savarankiškos. Santuokos metu su atsakovu kartu negyveno, o vaikai nuo gimimo su ja gyvena, todėl ji kategoriškai nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Mano, jog vaikų poreikiai yra patenkinami, nenutiko nieko, dėl ko vaikų gyvenamąją vietą reikėtų keisti. Keičiant vaikų gyvenamąją vietą, vaikams reikėtų keisti viską – mokyklą, namus, būrelius, draugus. Atsakovas gyvena visiškai kitoje savivaldybės teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, jog gyvenimas pas atsakovą vaikams asocijuojasi su pramogomis, laiko leidimu su pusbroliais, gali eiti miegoti kada nori, neribotai naudoja kompiuterį, telefoną. Pas ją darbo dienomis vaikai yra „įstatyti“ į rėmus, turi nusistovėjusį režimą, yra taisyklės. Prieš jos vaikus nėra smurtaujama.
Ieškovės atstovas advokatas prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog dėl išlaikymo dydžio ieškovės reikalavimai minimalūs. Atstovo nuomone, akivaizdu, jog 100 Eur išlaikymas nėra adekvatus šių dienų vaikų poreikiams patenkinti. Nurodo, jog yra visos sąlygos padidinti išlaikymą. Abiejų šalių siūlomos bendravimo tvarkos labai panašios, tiesiog ieškovės siūloma bendravimo tvarka tikslesnė, nurodomos valandos, tai būti tiksliau, šalims keltų mažiau konfliktų. Iš esmės prašoma bendravimo tvarka nekeičia esamos, tik ją sutikslina, ieškovė nesiekia riboti atsakovo praleidžiamo laiko su vaikais. Ieškovė mano, jog, kai vaikai serga, jie turėtų likti gyvenamosios vietos savivaldybės ribose. Visais kitais atvejais ieškovė neturi pretenzijų dėl bendravimo tvarkos. Dėl vaikų gyvenamosios vietos mano, jog atsakovas turėjo įrodyti vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo poreikį, o to neįrodė. Vienintelis dalykas, kuriuo vadovaujasi atsakovas, yra vaikų nuomonė, vaikų noras gyventi su juo. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti, kiek galima į vaikų norą, nuomonę atsižvelgti, ir iš kur jie atsirado. Atsakovas praėjus (duomenys neskelbtini) metams po skyrybų su ieškove vaikams vis dar sako, kaip jis jų motiną myli, tikisi, jog ieškovė kažkada gyvens kartu, rodo vaikams piešinius, koks yra teisingos prigimtinės šeimos modelis. Jo nuomone, tokia atsakovo komunikacija su vaikais neatitinka jų interesų, tai manipuliacija vaikais. Atsakovas niekada negyveno su ieškove, tačiau vis dar tikisi su ja gyventi, taip sukurdamas jiems įsivaizdavimą, kad mama yra bloga, nes ateities su atsakovu ji nebesieja. Atsakovas turi iliuzijas, kurios neatitinka realybės, ir niekada neatitiko, nes prigimtinė šeima realiai šių dviejų žmonių santykiuose ir neegzistavo. Vaikams menkiausia užuomina į bendrą tėvų gyvenimą sukuria jiems nepagrįstus lūkesčius. Vaikai dar yra neišgyvenę tėvų skyrybų, nes atsakovas jiems neleidžia to pamiršti, todėl jiems sunku pabaigti gedėjimo periodą. Vaikų interesai turi būti užtikrinti, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo:
1) Nepilnamečių E. U. ir L. U. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu) V. U., pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo;
2) Priteisti iš L. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. U. ir L. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 100,00 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. U., pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaikų išlaikymo;
3) Nustatyti L. K., bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiima vaikus savo pasirinkimu penktadienį po ugdymo proceso iš ugdymo įstaigų arba iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos, ir grąžina vaikus į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.; jei L. K. bendravimo su vaikais savaitgalis sutampa su Tėvo diena, šį savaitgalį bendravimas nevyksta;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja kasmet per Motinos dienos savaitgalį, vaikus pasiima ir grąžina 1-ame punkte nustatyta tvarka;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja nelyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. nuo 1 d. iki 15 d., lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. nuo 16 d. iki 30/31 d.; pasiima vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10:.00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo procese);
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja lyginiais metais per moksleivių rudens atostogas, nelyginiais metais – per moksleivių žiemos atostogas; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima jai patogiu laiku pirmą mokymo įstaigoje nustatytą atostogų dieną ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Naujus Metus nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 5 d.; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 23 d. jai patogiu laiku ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą sausio 5 d. iki 20:00 val.;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja lyginiais metais per Šv. Velykų moksleivių atostogas; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima jai patogiu laiku pirmą mokymo įstaigoje nustatytą atostogų dieną ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
Tėvas V. U. dukrų E. ir L. gimtadienius organizuoja lyginiais metais, mama L. K. – nelyginiais metais, vaikų gimtadieniuose turi teisę dalyvauti abu tėvai; tėvai vienas kitam žodžiu, el. paštu arba trumpąja žinute praneša apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš savaitę;
L. K. su dukromis E. ir L. elektroninių ryšių priemonėmis bendrauja neribotai;
Abu tėvai gali susitarti ir dėl kito L. K. bendravimo su dukromis E. ir L. laiko ir tvarkos.
3) Priteisti iš ieškovės L. K. atsakovui V. U. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su ieškinio reikalavimas nesutinka. Iš esmės nesutinka ir dėl bendravimo tvarkos. Jo skaičiavimais tokia ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma vaikams nereikalinga, užtenka po 300 Eur mėnesiui, iš kiekvieno tėvo po 150 Eur. Nurodė, jog jis moka dukroms ne tik išlaikymą, bet ir moka už telefono paslaugas. Jis vidutiniškai per mėnesį išleidžia po 200 Eur kiekvienai dukrai. Taip pat patiria išlaidas transportui, vaikams nupirkti telefonų aparatai kainuoja po 40 Eur metams. Dukroms buvo nupirkęs ir kompiuterį. Prisideda ir papildomai prie vaikų išlaikymo. Anksčiau dukrai E. apmokėdavo (duomenys neskelbtini) būrelį. Išlaikymo sumos neindeksuoja, nes vaikams teikiamo išlaikymo suma atitinka vaikų poreikius. Mano, kad 500 Eur suma yra per didelė. Dėl išlaikymo dydžio konsultavosi su pažįstamais, kurie turi panašaus amžiaus vaikus. Sutiktų su 150 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Atsakovo nuomone, papildomai reikia įvertinti valstybės teikiamos vaiko pinigus. Mano, jog priešieškinyje nurodytas išlaikymo dydis atspindi faktines išlaidas. Ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka jam netinka, nes tokio bendravimo jam nepakankama. Jam priimtina bendravimo tvarka, kuri yra nurodyta pareikštame priešieškinyje. Dabartinė tvarka gera, nes yra lanksti. Nori su dukromis matytis kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį ir nori su jomis praleisti pusę jų atostogų. Nors iš esmės jo ir ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos panašios, jis nori daugiau laiko praleisti su dukromis. Nurodo, jog nuo 2021 m. pabaigos vyresnioji dukra pradėjo kalbėti apie norą gyventi pas jį. Jai nepatinka ieškovės draugas. Dukroms nuo to laikotarpio prasidėjo pykčio priepuoliai. Atsakovo nuomone, dukra pas jį geriau jaučiasi. Mažoji dukra L. taip pat nori kartu su sese nuolat su juo gyventi. Be to, nurodo, kad jo aplinka artimesnė prigimtinei šeimai. Atsižvelgiant į tokį vaikų norą, jis prašė ieškovės keisti vaikų gyvenamąją vietą dar 2022 m., tačiau ieškovė nesutiko. 2024 m. apie tai užsiminus, ieškovė jį išvarė iš savo gyvenamosios vietos, kitoje vietoje apie tai kalbėti irgi nesutiko. Nurodo, jog jo gyvenamojoje vietoje yra tokių pat būrelių, kokius mergaitės lanko gyvendamos pas ieškovę, vaikus iš jo namų į mokyklą gali vežti mokyklinis autobusas. Arčiausia mokykla už (duomenys neskelbtini)km, tačiau už (duomenys neskelbtini) km yra gerai vertinama pagal mokinių paruošimą (duomenys neskelbtini) mokykla, kurią mergaitės ir galėtų lankyti. Vaikų noras gyventi su juo yra pagrindinis argumentas keisti jų gyvenamąją vietą. Neabejoja, jog ieškovė rūpinasi vaikais, bet emociniu ir psichologiniu požiūriu turi kur pasistengti. Atsakovo teigimu, jam prastai sekasi bendrauti su dukromis, kai jos būna pas ieškovę. Paaiškino, jog prisideda prie vaikų ugdymo, popamokinės veiklos tiek, kiek leidžia galimybės. Yra prisijungęs prie visų grupių, kontaktuoja su mokytojais, taip pat ir dėl jų sveikatos. Nurodė, jog bendravimas su vaikais nuotoliniu būdu yra problematiškas. Be to, pati ieškovė neskatina vaikų su juo bendrauti. Būdamos pas jį, dukros su ieškovė bendrauja. Yra įsitikinęs, kad vaikai tiesiog vengia su juo bendrauti esant ieškovei. Mano, jog mergaitės bijo, kad ieškovė pradės elgtis su jomis taip, kaip su juo, kad mama supyks. Pas jį būdamos mergaitės ne tik pramogauja, bet turi ir pareigas: pasikloja lovas ryte, močiutei padeda darže, padeda kažką atnešti, vyresnioji dukra žiemą kasa sniegą. Kaimo aplinka, jo gyvenamoji vieta mergaitėms patinka. Pas jį daug vietos, todėl mergaitės jaučiasi patogiai, turi daug vietos šokti. Paaiškino, jog sutiko, kad vaikai gyventų su ieškove skyrybų metu, nes tuo metu nebuvo kito pasirinkimo dėl mergaičių amžiaus. Taip pat nurodė, jog nuo 2015 m. iki santuokos nutraukimo pas ieškovę yra praleidęs 7 mėn., kadangi gyveno skirtingose vietose, jis (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaikais (duomenys neskelbtini), o jis pas ieškovę ir vaikus atvažinėdavo. Taip elgėsi, nes galėjo geriau užtikrinti dukrų poreikius gyvendamas kaime, nei gyvendamas (duomenys neskelbtini). Jo pajamos per mėnesį apie 1500 Eur. Jas gauna iš (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) ha deklaruojamos žemės, gauna Europos Sąjungos išmokas, apie (duomenys neskelbtini) Eur per metus. Iki 2020 m. jis buvo bedarbis, o jo mama buvo (duomenys neskelbtini) valdytoja. Vėliau aiškino, kad gavo tokias pat pajamas ir 2019 m. 2020 m. pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog iš mamos perėmė jos (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto neturi. Jokių medikamentų dėl sveikatos nevartoja, pas psichiatrą buvo 2020 m., diagnozę gydytojas nurodė, vaistus išrašė, bet vaistų atsakovas nevartojo.
Atsakovo atstovė prašo priešieškinį tenkinti, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog abi mergaitės, nors myli ir ieškovę, nori gyventi su atsakovu ir jos tą pasakė visiems. Sprendimas, kuriame vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, buvo padarytas tuo metu, kai vaikai buvo mažamečiai, todėl jie niekaip negalėjo išsakyti savo nuomonės. Gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nebuvo vertinamas pagal vaikų norą. Dabar mergaitės gali savo norą pasakyti, jis akivaizdus, nėra dviprasmis. Nieko blogo nenutiktų, jei gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, kadangi jis patenkina visus mergaičių poreikius, jos būtų ugdomos, vaikų interesai niekaip nenukentėtų. Mergaičių močiutė nurodė, jog jos visada kalbėjo, kad nori gyventi su atsakovu, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą anksčiau, nes jos buvo pakankamai mažos. Psichologė teismo posėdyje atsakė nevienareikšmiškai, kas būtų, jeigu į jų norą nebūtų atsižvelgta, gali atsiliepti ir neigiamai, šitos aplinkybės niekas nenuginčijo. Atstovės nuomone, matomi tam tikri pavojaus signalai dėl mergaičių ir ieškovės ryšio. Tai pasireiškia tuo, kad būdamos pas ieškovę, mergaitės vengia bendrauti su atsakovu, nutraukia pokalbį, bendrauja su juo tada, kai mamos nebūna namuose. Mergaitei pasiskundus dėl ieškovės draugo, ieškovė pasakė, kad draugas nieko blogo nedarė, nepatikėjo vaiko žodžiu, todėl galima daryti išvadą, kad neliko tarp jų saugaus ryšio, tačiau jis išlikęs su tėčiu. Ieškovė mano, jog būrelius vaikai gali pasirinkti patys, o nuomonės dėl gyvenamosios vietos dėl amžiaus išreikšti negali. Pažymėjo, jog atsakovo namus mergaitės pažįsta nuo gimimo, mergaitės juose nori gyventi, yra sudarytos puikios sąlygos. Jos taip pat žino apie naujas ugdymo įstaigas. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su tėčiu, vaikų interesai nukentėtų, vaikai prarastų pasitikėjimą suaugusiais, nusiviltų. Ieškovė meilę ir dėmesį jau dalina ne tik vaikams, bet ir draugui, o atsakovas tik dukroms. Tiek atsakovo, tiek liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pas atsakovą mergaitės ne vien tik pramogauja, vyksta ir ugdymo procesas, yra atliekami ir ūkio darbai, nes atsakovas gyvena kaimo vietovėje. Atstovės nuomone, mergaitės pas atsakovą gyvena pilnavertį gyvenimą, kaip šeimos narės. Atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą su juo yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, atitinkantis ne tik vaikų norus, bet ir interesus. Bendravimo tvarką, nurodytą priešieškinyje, prašo nustatyti, nes, mergaitėms gyvenant su atsakovu, tokia tvarka užtikrintų pilnavertį ieškovės dalyvavimą vaikų auklėjime, auginime. Atsakovas niekaip neriboja vaikų bendravimo su mama. Išlaikymo dydis nesikeičia, prašo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 100 Eur išlaikymo priteisimo iš ieškovės. Po priteisto išlaikymo neatsirado nei vaikų liga, nei sužalojimas, ar slaugymas, todėl tenkinti tokio ieškovės reikalavimo negalima. Be to, teismui tvirtinant sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys įsivertino, kiek reikia vaikų poreikiams, kiek kiekviena iš šalių turėtų prisidėti. Jeigu teismas tokią sutartį tvirtino ir nepasisakė, kad ji pažeidžia vaikų interesus, teismo sprendimu pripažinta, kad šita suma yra pakankama. Už mokyklą mokėti nereikia, todėl mokslas nekainuoja, maisto, rūbų poreikis, gyvenamojo būsto išlaidos nepasikeitė, nes jų reikėjo anksčiau, reikia ir dabar. Be to, ieškovė gauna valstybės mokamus pinigus, kurie skirti kasdienių būtiniausių poreikių tenkinimui kas mėnesį, tačiau pati pripažino, jog šiuos pinigus perveda į sąskaitą, taupo vaikams. Pinigų ieškovė nepanaudoja vaikams, skiria taupymui, todėl mano, kad gaunamų pinigų (kiekvienam vaikui po 100 Eur) pakanka vaikų poreikiams užtikrinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovo reikalavimas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu turėtų būti atmestas, kadangi neįrodytas objektyviai egzistuojantis poreikis pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ji nesirūpintų vaikais, darytų jiems neigiamą įtaką, smurtautų prieš juos, todėl jokių objektyvių pokyčių, turinčių reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, palyginus su situacija, buvusia priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nėra. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Ginčo šalių nepilnamečiai vaikai: E. U. ir L. U. nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena tik su ieškove. Dar santuokoje šalys iš esmės gyveno skirtingose vietose, nes (duomenys neskelbtini). Taigi, vaikų prisirišimas prie esamos gyvenamosios vietos yra tvirtas ir stiprus. Jų nepertraukiamo gyvenimo su motina ir abiejų seserų kartu laikotarpis net (duomenys neskelbtini) metai. (duomenys neskelbtini) jos lankė darželį, dabar mokyklą, neformalaus ugdymo užsiėmimus ir kt. veiklas. Ieškovė nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikams gyvenant motinos gyvenamojoje vietoje, jiems sudaryta saugi aplinka, atitinkanti reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsakovas iki šios dienos nėra savarankiškai įgijęs būsto, gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame name, o vaikams atvykus pas tėvą, jie visi kartu glaudžiasi pas atsakovo (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas nemoka jokių mokesčių (už jį sumoka (duomenys neskelbtini)), realiai dirba (duomenys neskelbtini), tad jo finansinė padėtis nėra stabili ir tiesiogiai priklauso nuo (duomenys neskelbtini), be kurios jis negalėtų vaikams užtikrinti stabilių gyvenimo sąlygų. Iš esmės atsakovo (duomenys neskelbtini) padeda jam prižiūrėti vaikus, kai šie lankosi pas tėvą. O ieškovė pati užtikrina dukrų interesus – rūpinasi jų dienotvarke, mokslais, sveikata, jos namuose aplinka dukroms yra saugi, su visais reikiamais patarnavimais, buitine technika ir baldais. Ieškovė iš esmės viena vaikams atstovauja mokykloje, rūpinasi vaikų ugdymu, domisi jų pasiekimais, elgesiu, dalyvauja klasės susirinkimuose, bendradarbiauja su pedagogais, neformalaus ugdymo vadovais, korepetitoriais, kai tuo tarpu tėvas tik formaliai dalyvauja ugdyme – reikalaudamas vien ataskaitų iš ieškovės ir/ar mokymo įstaigos, tačiau realiai nesidomi vaikų mokymosi sunkumais ir sėkmėmis, nedalyvauja susirinkimuose ir renginiuose. Vaikai turi tvirtus socialinius ryšius (duomenys neskelbtini), kuriuos būtina išsaugoti ir kurie šiuo konkrečiu atveju turi lemiamą reikšmę. Vaikai čia lanko ne tik mokyklą, bet ir neformalaus ugdymo būrelius. L. jau trejus metus sėkmingai lanko (duomenys neskelbtini), nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini) renginius Lietuvoje ir už jos ribų. Elena lanko (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ būrelį. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) min. kelio pėsčiomis atstumu nuo mokyklos. Joms sudarytos visos sąlygos mokytis augti ir tobulėti. Ieškovė turi draugą, visi puikiai sutaria, ji dirbanti, išlaikanti nepilnamečius savo vaikus, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sudaryta saugi aplinka. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie jos draugą yra niekuo nepagrįsti. Paaiškino, kad po savaitgalio tėvo namuose mergaitės būna labai emociškai sudirgintos, todėl ieškovė daro prielaidą, kad vaikai nuteikinėjami prieš motiną. Atsakovo iniciatyva vaikams rodomi vaizdo įrašai galimai traumuoja vaikus psichologiškai, neatitinka vaikų interesų, norų ir pažiūrų, daro neigiamą įtaką vaikų brandai ir pasaulėžiūrai. Ginčo šalių santykius atsakovas vaikams pateikia prilygindamas Rusijos agresijai prieš Ukrainą, nuolat kuria tokio pobūdžio vaizdinę medžiagą. Ieškovės vertinimu, šalių nepilnamečiai vaikai pagrįstos nuomonės ginčo klausimu išreikšti tikrai negalėtų. Nors jie vienodai prisirišę prie abiejų tėvų, tačiau vaikų galimą poziciją dėl gyvenimo su tėvu galėtų nulemti netiesiogiai atsakovo daromas nuolatinis poveikis. Mergaitės nėra pajėgios suformuluoti savarankiškos nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvais klausimais, nes jos nėra pajėgios suprasti ilgalaikių šių klausimų sprendimo pasekmių, taip pat to padaryti jos negali dėl išgyvenamo lojalumo tėvui konflikto. Realiai jos bijo reikšti stipresnį prielankumą vienam iš tėvų (ypatingai po grįžimo iš atsakovo), nes tiki, kad tokiu atveju įskaudins ir atstums tėvą. Gyvenamosios vietos keitimas neabejotinai padarytų neigiamą įtaką vaikų socialiniams ryšiams. Vaikų atskyrimas nuo motinos, draugų ir kitos socialinės aplinkos, vienareikšmiškai reikštų vaikų interesų pažeidimą.
Institucijos atstovė pateikė išvadą, jog skyrius nėra gavęs pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadyba ieškovei ir atsakovui nėra taikoma. Iš bylos duomenų matyti, jog šeima ir būdami santuokoje kartu negyveno, todėl vaikų auginimas po santuokos nutraukimo nedaug keitėsi. Ji suprato, kad kol šalys gyveno santuokoje, atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę ir tokiu būdu dalyvavo savo vaikų auginime, o, santuokai nutrūkus, atsakovas jas parsiveža į savo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog buvo įvertintos šalių gyvenimo sąlygos. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos atsakovo šeimoje. Vaikams skirti atskiri kambariai. Taip pat buvo lankytasi ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, kur sąlygos vaikams gyventi yra tinkamos. Vaikai turi atskirą kambarį, kuris įrengtas pagal amžių ir poreikius. Nurodė, jog kasacinio teismo praktika formuojama tokia, kad, pareiškus ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti vaiko aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sudaryta, nustačius kitą gyvenamąją vietą. Skyrius neturi duomenų, jog vaikų gyvenamoji aplinka pas ieškovę tapo nesaugi, ar neatitinka reikalavimų. Sprendžiant vaikų klausimą, vaikų nuomonės turi būti išklausytos. Vaikai išsakė nuomonę, jog nori gyventi su tėčiu, tačiau byloje svarbu, kokio amžiaus yra vaikai ir kas nulemia tokią vaikų nuomonę, kurią jie išsako, ir kaip tai atliepia vaikų interesus. Svarbiausia yra vaiko interesai, o tai yra stabili ir saugi, pastovi emociškai ir fiziškai jų gyvenamoji aplinka. Reikšminga yra tai, jog nors šalys kaip šeima negyveno ir santuokos metu, ieškovės ir atsakovo lūkesčiai skiriasi, abu juos aiškiai transliuoja vaikams, o tai nulemia, kad vaikai išgyvena nesaugumo jausmą, yra prielaidos lojalumo konfliktui, vieno iš tėvų atstūmimui. Atstovės nuomone, vaikai aplinkybių verčiami būti atsakingais už savo sprendimus, norus, poziciją, todėl tėvai turi stengtis ir neužkrauti vaikams tokios naštos. Mano, jog vaikų noras gyventi su atsakovu grįstas emocijomis. Joms linksma pas atsakovą, nėra abejonių, kad joms būtų negera atsakovo namuose. Tą patį patvirtino posėdyje paaiškinimus teikusios atsakovo giminaitės. Mergaitėms atsakovo namai asocijuojasi su linksmybėmis, geru laiko praleidimu, bendraamžiais pusbroliais, todėl neaišku, kiek vaikai adekvačiai gali vertinti, kas nutiktų, jei nuolat gyventų su juo. Galima spręsti, kad gyvenimas su mama vaikams asocijuojasi su stabilumu, mokymusi, pareigomis. Institucijos atstovės nuomone, jog iš esmės vaikų emocinius poreikius tenkina abu tėvai, tačiau šalių santykis toks, koks yra iki šiol, nėra naudingas vaikams. Mano, jog sąlygų, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą, kuri nuo vaikų gimimo yra su ieškove, nėra. Institucijos nuomone, vaikų norai nebūtinai sutampa su jų interesais – saugumu ir stabilumu. Institucijos atstovės nuomone, susidaro toks įspūdis, kad nuo 2021 m. atsakovas daro vaikams įtaką dėl jų gyvenamosios vietos pasirinkimo. Akivaizdu, jog šalių lūkesčiai yra skirtingi ir jie permetami vaikams. Atsakovo daromą įtaką vaikams įžvelgia vertindama ir psichologės pasisakymą, pačio atsakovo pateiktus duomenis, jo pasisakymus, nuomonę apie prigimtinę šeimą, kuri, pasak jo, atitinka tik jo šeimą, nes ieškovė turi draugą. Institucijos atstovės nuomone, susidaro toks įspūdis, kad vaikams yra perteikiama ir aiškiai demonstruojama tėčio šeimos vizija, kuri skiriasi nuo ieškovės šeimos vizijos, ir šalių gyvenimo realybės, todėl vaikai gyvena iškreiptoje tikrovėje. Atsakovas turi įrodyti, kad aplinka su mama tapo nesaugi, ir kad saugi būtų tiktai su juo. Būtinumo keisti aplinką tikrai nėra. Sprendimus priima suaugę žmonės ir tėvai, vaikai neatsakingi už jų priėmimą, ypač tokio amžiaus. Pasitikėjimą suaugusiais ir jų sprendimais kuria patys suaugusieji. Atsižvelgiant į byloje pateiktą medžiagą ir šalių pateiktus paaiškinimus, tarp šalių kylančius nesutarimus, mano, jog reikia nustatyti detalią bendravimo su vaikais tvarką, nes šalys gyvena skirtingose savivaldybėse. Ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis nėra per didelis, tai nekelia abejonių. Vaikų poreikiai nuo 2019 metų yra pasikeitę. Be to, nuo 2019 metų išlaikymas nebuvo indeksuotas. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikams nėra per didelis, nesiekia MMA, todėl poreikio papildomai įrodinėti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė L. K. ir atsakovas V. U. yra nepilnamečių vaikų E. U., gim. (duomenys neskelbtini)ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų L. U. (K.) ir V. U. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų: E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. U.. Taip pat šalys nustatė, jog tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti auklėjime. Detalus matymosi su vaikais grafikas nenustatomas. Šalys susitarė, kad tėvas apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką ir vietą privalo įspėti mamą bent prieš 3 (tris) dienas telefonu ar trumpąja SMS žinute. Dėl vaikų išlaikymo šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų: E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas (atsakovas) kiekvienai skirs po 100 eurų kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus perduodant grynais ar pavedimu į mamos nurodytą sąskaitą banke, už einamąjį mėnesį, iki to mėnesio paskutinės dienos.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti nepilnamečių vaikų E. U. ir L. U. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas nurodo, kad to pagrindas yra vaikų noras.
Ieškovė su tokiu atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, jog nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, perkelti gyventi dukras į kitą vietą iš joms žinomos aplinkos, gyvenant su ja, nėra jokių vaikų elgesio, mokymosi problemų. Nurodo, jog gyvenamosios vietos pasikeitimas turi atnešti naudą, išspręsti kažkokias problemas, o jų nėra.
Įstatymas numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, tokį klausimą sprendžia teismas (CK 3.169 str. 2 d.).
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, jei jis neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras, jo poreikių patenkinimą, interesų užtikrinimą.
Kadangi tarp šalių kilo ginčas vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertinus vaikų amžių, buvo nuspręsta, jog tikslinga išsiaiškinti vaikų ryšį su tėvais, norą ir motyvus gyventi su tėvu ar su motina, jų nuomonę apie tėvus, ir/ar kas tokią nuomonę formuoja, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-01-03 buvo priimta nutartis, kurioje teismo specialistei psichologei buvo pavesta organizuoti pokalbį su vaikais, atsakyti į pateiktus klausimus ir pateikti išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo psichologė išvadoje nurodo, jog individualaus pokalbio metu bendravo su L. U.. Pokalbio pradžioje ji nerimastinga, ilgainiui atsipalaiduoja, tampa spontaniškesnė, palaiko pokalbį su psichologe. Atsakymai į klausimus - lakoniški, trumpi. Emocijos labilios, keičiasi priklausomai nuo pokalbio temos, sunku jas atpažinti, įvardinti. Mergaitė sunkiau susitelkia ilgesniam pokalbiui, greitai pavargsta, vyrauja konkrečios operacijos, todėl sunku operuoti abstrakčiomis sąvokomis, nustatyti sudėtingesnius loginius priežasties - pasekmės ryšius, modeliuoti hipotetinius scenarijus, numatyti tolimąsias įvykių, elgesio pasekmes (pvz. kaip, su kuo, kur ateityje gyvens ir pan.). Paklausta dėl ko atvyko, negali nurodyti priežasties („Nežinau dėl ko šiandien atvykau. Nežinau apie ką šiandien kalbėsime.“). Paprašyta papasakoti apie šeimą, mergaitė nurodo, jog šiuo metu gyvena mamos aplinkoje, pasakoja apie savo kasdienybę („Aš gyvenu su mama, gyvena sesė E. Gyvename trise. Su mama sekasi gerai sutarti, mėgstam žaisti, žiūrėti teliką. Mėgstu skaityti knygas pas ją, rašyti į sąsiuvinius.“; „Pas mamą jaučiuosi gerai.“; „Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), mėgstu žaisi su pusbroliais, žiūrim teliką, visokias laidas.“; „Norėčiau gyventi šeimoj. Su tėčiu ir mama.“; „Jei nesusitaikys [kalba apie tėvus], norėčiau gyventi pas tėtį, nes ten bendraujam su pusbroliais ir viskas.“; „Su tėčiu žiūrim filmus, mėgstu piešti ir viskas.“; „Jei būčiau pas tėtį, nežinau kaip būtų su sese. Kartais su ja mėgstame pyktis, kartais pažaidžiam. Net nežinau, ar galėčiau gyventi atskirai nuo sesės.“; „Nesam kalbėję, ką reikėtų čia kalbėti apklausoje. Nežinau kaip sesė sutaria su tėčiu.“; „Tėvai nelabai gerai sutaria. Net nežinau kodėl pykstasi.“; „Nupiešiau savo šeimą, mano šeima čia, namas, tėvai, kolonkė muzikos klausomės. Mano šeima tai namas ir širdis [šeimą apibraukia širdimi, išdėsto pirmą mamą, šalia jos tėtį, abu susikabinę, tada L., šalia jos sesė, šalia pavaizduoja bendrus namus]. Iš pokalbio su mergaite matyti, kad emociškai sunku priimti įvykusių skyrybų faktą. Vaiko šeimos vaizdinyje - sutariantys, kartu gyvenantys tėvai, sesė. Matyti, kad, esant skyrybų situacijai, pagrindinis mergaitės poreikis saugumas ir stabilumas, darnūs tarpusavio santykiai. Bendraujant su vaiku stebimos lojalumo konflikto tendencijos, kurias dar labiau kursto įtemptas tėvų tarpusavio ryšys, nesutarimai dėl dukrų gyvenamosios vietos. Mergaitė, išgyvendama prieraišumo jausmus abiem tėvams, jaučia kaltės jausmą, bandydama pasirinkti vieną iš jų. L. nurodo, jog šiuo metu norėtų gyventi su tėčiu, pagrindine priežastimi įvardindama smagiai leidžiamą laiką su pusbroliais. Matyti, kad tėčio aplinka asocijuojasi vien su teigiamomis emocijomis, pramogomis. Paklausta, kaip pasikeistų jos gyvenimas ir rutina gyvenant pas tėtį, mergaitė nurodo, jog prisitaikytų („keistųsi kažkas, bet manau būtų visai gerai, įprasčiau greitai“). Toks požiūris ilgalaikėje perspektyvoje gali kelti sunkumų vaiko adaptacijoje (skatinti formuotis kategoriškiems „viskas arba nieko“, „geras ir blogas“ aplinkos vertinimams, sunkinti emociškai artimų santykių kūrimą ir palaikymą, socialiniai adaptyviais būdais tvarkytis su stipriomis emocijomis. Pabrėžiama, kad tiek mama, tiek tėtis turi įtakos tam, kaip mergaitė jaučiasi ir kokį požiūrį formuoja kito iš tėvų atžvilgiu.
Individualaus pokalbio metu psichologė taip pat bendravo su E. U.. Savo išvadoje nurodo, jog susitikimo pradžioje tyli, jaučia nerimą, pokalbio eigoje atsipalaiduoja, į pateikiamus klausimus atsako konkrečiai, trumpai. Emocijos labilios, jaučia įtampą kalbėdama apie šeimą, santykius joje. Stebimas greitas nuovargis. Mergaitės mąstymas konkretus, jai sunku suprasti loginius priežasties-pasekmės ryšius, kelti prielaidas apie galimas jos ar tėvų elgesio pasekmes ir nuspręsti, kaip elgtis, atsižvelgus į galimus vienos ar kitos situacijos padarinius. Vaiko priimti sprendimai yra nulemti emocinės jos būsenos, susidariusios situacijos ir, žinoma, šalia esančių suaugusiųjų elgesio, būsenos ir demonstruojamų nuostatų. E. atitinkamai jos amžiui yra priklausoma nuo suaugusiųjų priežiūros, elgesio ir rūpesčio, lengvai pasiduoda kitų (ypatingai jai reikšmingų suaugusiųjų) poveikiui. Paprašyta įvardinti, dėl ko atvyko, nurodo, ką jai sakė tėtis („Nelabai žinau apie ką šiandien kalbėsime. Sakė tėtis, kad čia tiesiog manęs kažkaip čia paklausinės.“; „Šiuo metu gyvenu su mama, bet kas antrą savaitgalį būnu su tėčiu. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini).“; „Su mama kol kas viskas gerai. Ateityje norėčiau gyventi su tėčiu. Man atrodo norėčiau gyventi pas tėtį, nes man ne taip skauda širdutę.“; „Su mama viskas gerai, kai susipykstam, tada vėl susitaikom. Su ja nekalbame, kur norėčiau gyventi“; „Savaitgaliais visur su mama važiuojam, labai smagiai praleidžiam laiką.“; „Pas tėtį atvažiuoja pusbroliai, su jais labai smagu.“; „Pas tėtį turim pažaidę susitvarkyti, pas mamą panašiai.“; „Su sese dažniausiai draugaujam, kai nepasidalinam, susipykstam, bet po kelių minučių susitaikom.“; „Jei atskirai gyventume gal būtų liūdna, bet vis tiek reikia viską išbandyti. Gal biškį išsivaizduoju, kad būtų liūdna.“; „Mama su tėčiu nelabai sutaria, tėtis nori vėl susigrąžinti šeimą.“; „Piešinyje nupiešiau mus su šeima. Esame prie jūros ir visi susikibę rankomis, pasidėję pledą ir pasiruošę eiti maudytis. Jaučiamės gerai. Norėčiau turėti šeimą ir šuniuką Maltos bišoną [nupiešia tėtį susikibusį rankomis su savimi, tada įsikibusią sesę ir mamą]. Iš pokalbio su E. matyti, kad esminis vaiko poreikis - jaustis saugiai, turėti tarpusavyje sutariančią šeimą. Matyti, kad mergaitė dar nėra priėmusi tėvų skyrybų fakto, tai dar labiau sąlygoja tėčio išsakomi lūkesčiai mamos, visos šeimos atžvilgiu, kai vaikų akivaizdoje kalbama apie šeimos susigrąžinimą, gyvenimą kartu. Akcentuojama, kad įvykus skyrybų situacijai, svarbu su vaikais apie tai kalbėti aiškiai, jų suprantama kalba apibūdinti esamą situaciją, stebėti ir įvardyti vaikų jausmus, stengtis nekurti, taip pat nepriskirti suaugusiųjų lūkesčių. Tikėtina, kad mergaitei girdint tėčio norą atkurti šeimos santykius, kyla natūralus pyktis mamai, kuri kalba apie norą juos nutraukti. Stebimos lojalumo konflikto apraiškos. E. jaučia kaltės jausmą, kai reikia rinktis vieną iš tėvų, stengiasi juos abu vaizduoti teigiamai, kalbėjimas apie šeimą kelia didelį nerimą. Šiuo metu išreiškia norą gyventi su tėčiu. Jo aplinką suvokia kaip smagią, kadangi daug laiko leidžia su pusbroliais, žaidžia su jais. Matyti, kad tėčio aplinka mergaitei siejasi su linksmu laiko leidimu, pramogomis, mamos su kasdienine rutina ir pareigų atlikimu. Toks griežtesnis atskyrimas („su mama nenoriu, su tėčiu noriu“) tuo momentu nuramina vaiką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kelia klausimų. Psichologė akcentuoja, jog vienas iš pagrindinių tėvų uždavinių - emociškai saugios aplinkos sukūrimas vaikams, kur tėvai tampa pagrindiniu bendravimo, bendradarbiavimo pavyzdžiu. Stengiantis vengti trikdyti harmoningą dukrų raidą, derėtų užtikrinti abiejų tėvų įsitraukimą į vaikų auklėjimą, tačiau tuo metu vengiant tarpusavio konfliktų, vaizdo, garso, žinučių, vaikų balsų registravimo, tuo metu kreipiant pagrindinį dėmesį į kokybišką laiko praleidimą su atžalomis.
Teisme buvo apklaustos liudytojos. Kadangi sprendžiamas svarbus klausimas, susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, teismas detaliai nurodo, ką teismo posėdyje jos patvirtino ar paneigė.
Liudytoja apklausta psichologė V. L. patvirtino, kad bendravo su mergaitėmis, iš pradžių jos buvo nedrąsios, vėliau jau kalbėjo laisvai. Iš jų jautėsi neišgedėtas šeimos jausmas, jos dar turi lūkestį, kad vis dar gali gyventi kartu su mama ir tėčiu. Susidarė toks įspūdis, kad abu tėvai geba patenkinti jų poreikius, su abiem tėvais jaučiasi saugios. Savo norą gyventi su tėčiu vaikai motyvavo tuo, kad pas jį labai linksma, atvažiuoja pusbroliai, su jais leidžia laiką, gerai jaučiasi būdamos pas tėtį. Jos turi viltį, kurią vaikams įteigė tėtis, kad šeima dar gali būti kartu, kad atsikurs, nes tėtis labai myli mamą. Tada lyg ir yra pyktis mamai, kad ji tampa šeimos griūties, skyrybų iniciatore. Atkreipė dėmesį, jog neteisingai bendraujama su vaikais, nes vaikams reikėtų aiškinti realią šeimos situaciją ir tą turi daryti abu tėvai, kad vaikams nebūtų suteikta nepagrįsta viltis, lūkesčiai. Kai tėvai skirtingai vaikams aiškina situaciją, vieši lojalumo konfliktas, prasideda tėvų atstūmimo procesas ir mama vaikų akimis tampa šeimos ardytoja, pasireiškia nesąmoningas pyktis mamai. Tai stipriai matėsi, piešiniai įrodo, kad vaikai piešia visą šeimą. Psichologė bendravo ir su tėvais, pastebėjo, kad tėtis nori gyventi su vaikais, bet išlikęs ir noras turėti mamą šalia. Mama labai jautri, solidarizuojasi su vaikais, jautėsi jos apsisprendimas, kad santykis su vaikų tėčiu neįmanomas. Susidarė toks įspūdis, jausmas, kad tarp šalių dar vyksta skyrybų procesas, taip suprato iš vaikų, nors jau 6 metai nuo santuokos nutraukimo. Vaikai mažo amžiaus, atsiras fiziologiniai dalykai, kur bus reikalinga ir labai svarbi motinos pagalba ir parama. Psichologė pastebi, kad vaikų noras gyventi su tėčiu grįstas emocijomis, kur jiems labai smagi vieta, o buvimas pas mamą daugiau atliepia kasdienes pareigas: kėlimasis, mokymasis, ir ne visada jos būna malonios. Abejonės dėl vaikų noro gyventi pas tėtį kyla dėl to, kad gyvenant pas tėtį nuolat, prasidėtų ta pati rutina, tada daug kas gali keistis. Šiuo metu, kai vaikai lankosi pas jį savaitgaliais, tėtis jas ,,užpila“ pozityviu dėmesiu, todėl joms gali atrodyti, kad taip bus nuolat. Nurodo, jog vaikams emociniame lygmenyje tėvų skyrybos nėra įvykusios, tą parodo jų piešiniai ir tai nėra sveika ir vaikų interesų atžvilgiu nėra teisinga, nes vaikai neužtikrinti. Sukuriama didžiulė viltis vaikams, kuri negali įvykti ir tai turi būti paaiškinta vaikams ir psichologė čia mato daugiau tėčio atsakomybę. Vaikai, apsilankę pas ją, pasakė, kad dabar nuo jų priklausys, su kuo ir kur jos gyvens. Vaikai neturi būti įtraukti į tai, neturi jausti atsakomybės dėl sprendimo priėmimo. Tėtis neturėtų skatinti lojalumo konflikto, vaikai minėjo, kad tėtis su dukromis kalbėjo apie tai, kaip apsispręsti, tas matėsi. Jautėsi, kai jeigu vaikas pasakys, kad nori gyventi su tėčiu, tai lyg mamą išduotų. Vaikai mažo amžiaus, jie paveikesni, be gyvenimiškos patirties, vadovaujasi emocijomis, jausmais, išgyvenimais. Vaikų poreikis yra linksmai leisti laiką, bet psichologei kilo klausimas, kiek ilgai tai atitiktų vaiko interesus. Poreikiai nebūtinai turi atitikti vaikų interesus. Apie ieškovės draugą iš vaikų ji nieko negirdėjo, jai ši aplinkybė nebuvo žinoma. Vaikai paprastai turi tendenciją drąsiai pasakyti, kas juos erzina, ko nekenčia ir pan. Mergaitės būtų pajėgios pasakyti, jei kas nors būtų ne taip, nes vaikai yra spontaniški, kalba tai, kas ateina į galvą. Psichologė patvirtino, kad vaikams ji aiškino, kad dėl jų gyvenamosios vietos spręs suaugę žmonės, nes nuo jų reikia nuimti naštą, kaltę dėl jų sprendimo. Tėvai turi bendrauti tarpusavyje apie vaikus ir dėl vaikų ir bendrauti gražiai dėl vaikų interesų. Tuo metu, kai tėvai pradeda bendrauti, kalbėtis ir nesipykti, tada vaikai pasijaučia gerai. O šiuo atveju jautėsi įtemptas tėvų bendravimas, vaikų mama vengia bendrauti, nes tėvas įrašinėja, fiksuoja visus pokalbius ir dėl tokio bendravimo vaikai jaučia įtampą. Bendravimas tampa įrodymų rinkimu, o su vaikais reikia bendrauti, pasidėti telefonus ir smagiai su jais leisti laiką. Vaikai jai sakė, kad tėtis filmuoja, įrašinėja. Šiuo atveju abu tėvai turi keisti savo elgesį ir tai daryti dėl vaikų. Tėvai turėtų turėti daugiau empatijos vaikų atžvilgiu, jiems nereikia aiškinti, kas buvo skyrybų iniciatorius, nes vaikų interesas yra turėti ir mamą ir tėtį. Tėtis nebeturėtų vaikams toliau transliuoti, kad jis ir toliau nori gyventi su mama, norisi, kad tėtis nebūtų auka, vaikai transliuoja, kad: ,,tėtis labai myli mamą“. Vaikams labai gyva mintis, kad šeima gyvens kartu. Jaučiamas didelis lojalumo konfliktas, jos bijo įskaudinti mamą, todėl ir pokalbį užbaigia su tėčiu, kai mama grįžta į namus. Abu tėvai atliepia vaikų poreikius. Tėvai neturi vaikams sakyti, ką jie turi kalbėti, nes tai ir gaunasi jų įtaka. Mergaitės pozityviai vertino, kad pas tėtį keistųsi mokykla, aplinka, draugai, jos to nori, bet pasikeitusių patirčių rezultatas gali keistis, nes jos neįvertina galimų pasekmių.
Teisme buvo apklaustos ir kitos liudytojos: atsakovo brolio sutuoktinė J. U., atsakovo mama V. U. ir atsakovo sesuo V. K..
Liudytoja J. U. teismo posėdyje parodė, jog yra atsakovo brolio žmona, gyvena (duomenys neskelbtini). Su ieškove nebendrauja. Lankosi namuose, kuriuose gyvena atsakovas, kas antrą savaitgalį. Jos santykis su šalių dukromis puikus. Pati turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Vaikai pas atsakovą gerai leidžia laiką. Žiemą darbo nėra, o vasarą padeda ūkio darbus padaryti, uogas renka, padeda gaminti maistą. Su šalių dukromis bendrauja telefonu, kai jos būna kaime pas atsakovą. Paaiškino, jog atsakovo mamai mergaitės sakė, jog nori gyventi su tėčiu. Su tėčiu mergaitės bendrauja gražiai. Jai žinoma, kai mergaitės būna pas atsakovą, telefonu bendrauja su ieškove. Kai ieškovė ir atsakovas buvo susituokę, negyveno kartu. Atsakovas lankydavo vaikus (duomenys neskelbtini) savaitgaliais. Nėra girdėjusi iš mergaičių, kad pas mamą joms yra blogai, kad su jomis elgiamasi netinkamai.
Liudytoja V. U. teismo posėdyje patvirtino, jog yra atsakovo mama. Dabar su ieškove nebendrauja, jaučia nuoskaudą dėl ieškovės ir atsakovo skyrybų. Sutuoktiniai buvo sutarę, kad tam tikrą laiką gyvens atskirai, vėliau atsakovas turėjo išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), bet taip neatsiliko, jis liko (duomenys neskelbtini), jos ūkyje. Nurodė, jog jai priklauso namas, kuriame gyvena ir atsakovas. Ji sutinka, kad šiame name nuolat gyventų atsakovo dukros, jos anūkės. Su anūkėmis susitinka pakankamai dažnai, kas antrą savaitgalį, taip pat jų atostogų metu. Jos santykis su anūkėmis labai geras: daug bendrauja, padeda virtuvėje, dirbti ūkio darbus, skinti uogas. Ir iki santuokos ir santuokos metu ieškovė ir atsakovas važinėjo vienas pas kitą, kadangi gyveno skirtinguose miestuose. Atsakovas per mėnesį porą kartų važiuodavo pas vaikus į (duomenys neskelbtini). Mano, jog mergaitės pas atsakovą jaučiasi kaip namuose, yra laimingos. Jos ne vieną kartą sakė, kad nori gyventi su atsakovu. Jai žinoma, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos tik dabar dėl vaikų amžiaus, anksčiau tiesiog jos buvo per mažos. Nemano, kad pas ieškovę mergaitėms gyventi nesaugu, bet atsakovas nėra blogesnis. (duomenys neskelbtini) m. ji atsakovui perleido savo ūkį. Kokios atsakovo pajamos, ji nežino, tačiau mano, kad pakankamos gyventi. Atsakovo sveikata puiki, jokių vaistų jis nevartoja, nepastebėjo jokio pasikeitusio elgesio, jis ramaus būdo, rūpestingas.
Liudytoja V. K. teismo posėdyje patvirtino, jog yra atsakovo sesuo. O su ieškove šiuo metu nebendrauja, buvo pažįstamos, draugės. Brolio dukras mato kartą per mėnesį atvykusi į namus, kuriuose gyvena jos mama ir atsakovas. Ryšio priemonėmis su jomis nebendrauja. Ji turi du vaikus (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitės nori praleisti daug laiko brolio namuose, noriai atvažiuoja, o išvažiuoti nenori, graudinasi. Atsižvelgdama į mergaičių ir atsakovo ryšį, mano, kad jos norėtų gyventi su atsakovu. Mergaitės būdamos pas atsakovą puikiai jaučiasi, kuria pasirodymus, šoka, sugalvoja žaidimų tiek namuose, tiek lauke, taip pat mėgsta pasidarbuoti, padeda gaminti maistą. Mano, kad jos brolis (atsakovas) būtų pajėgus rūpintis vaikais, moka gaminti maistą, yra labai geras tėtis. Atsakovo elgesyje nepastebėjo nieko blogo, neadekvatumo. Mano, jog 100 Eur išlaikymo suma nėra pakankama, galėtų būti ir didesnė. Brolio turtinės padėties nežino. Ar yra pagrindas keisti gyvenamąją vietą taip pat nežino. Mano, jog ieškovė suteikia viską, kas geriausia. Nurodė, jog skaudu, kad ieškovė nori apriboti vaikų lankymąsi kaime.
Iš liudytojų apklausų matyti, jog abu tėvai tinkamai gali pasirūpinti vaikais, vaikai pas abu jaučiasi saugiau, nėra nustatyta, kad prieš vaikus būtų smurtaujama, jų gyvenamuosiuose būstuose vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, supirkti reikalingi baldai, tinkamai pasirūpinama jų ugdymu. Psichologė atkreipė tėvų dėmesį į tėvų tarpusavio nebendravimą ir į tai, kad kaip tėvų elgesys kenkia vaikų interesams.
Institucijos atstovė pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama. Nurodė, kad abu tėvai gali ir nori pasirūpinti savo vaikais ir iš esmės vaikų emocinius poreikius tenkina abu tėvai, tačiau nurodo, jog sąlygų, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą, kuri nuo vaikų gimimo yra su ieškove, nėra. Institucijos atstovės nuomone, vaikų norai nebūtinai sutampa su jų interesais – saugumu ir stabilumu, o jai susidarė toks įspūdis, kad nuo 2021 m. atsakovas daro vaikams įtaką dėl jų gyvenamosios vietos pasirinkimo, tai įžvelgia vertindama ir psichologės pasisakymą, pačio atsakovo pateiktus duomenis, jo pasisakymus, nuomonę apie prigimtinę šeimą, kuri, pasak jo, atitinka tik jo šeimą, nes ieškovė turi draugą. Institucijos atstovės nuomone, susidaro toks įspūdis, kad vaikams yra perteikiama ir aiškiai demonstruojama tėčio šeimos vizija, kuri skiriasi nuo ieškovės šeimos vizijos ir šalių gyvenimo realybės, todėl vaikai gyvena iškreiptoje tikrovėje. Atsakovas turi įrodyti, kad vaikams aplinka su mama tapo nesaugi, ir kad saugi būtų tiktai su juo, o to nesant, būtinumo keisti gyvenamąją vietą nėra.
Įstatymas numato, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, nes, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT nutartis Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).
Aplinkybių pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuris kasacinio teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiamas, tačiau išaiškinta, kad tai galėtų būti: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (LAT nutartis Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT nutartis Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, nes vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (LAT nutartis Nr. 3K-3-506/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ir kt.).
Šiuo atveju šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) m., vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina – ieškove. Atsakovas nurodo, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes vaikai išreiškė norą gyventi su juo.
Vaikai su motina gyvena nuo pat jų gimimo, jų gyvenamoji aplinka yra stabili, saugi. Aplinkos nesaugumo pas tėtį taip pat nenustatyta, bet nustatyta atsakovo priklausomybė filmuoti, įrašinėti pokalbius. Atsakovas yra mylintis tėtis ir vaikais rūpinasi, bendrauja su jais.
Atsakovas, nurodydamas, kad yra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikai gyvena, tapo nesaugi, o įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl sąlygų pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nepateikė, išskyrus teiginį, kad esminis dalykas keisti vaikų gyvenamąją vietą yra vaikų noras. Sprendžiant klausimą dėl šio pagrindo – vaikų noro, kuris yra svarbus, atkreiptinas dėmesys į vaikų amžių, jų brandą, kad E. yra (duomenys neskelbtini), o L. – (duomenys neskelbtini) metai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina įrodymų visumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad psichologė pateikė išvadą, jog vaikų noras gyventi su tėčiu grįstas emocijomis, kur jiems labai smagi vieta, o buvimas pas mamą daugiau atliepia kasdienes pareigas, kurios ne visada būna malonios; vaikai yra mažo amžiaus, paveikūs, jie lankosi pas tėtį savaitgaliais, tėtis jas ,,užpila“ pozityviu dėmesiu, todėl joms gali atrodyti, kad taip bus nuolat; kad abejonės dėl vaikų noro gyventi pas tėtį kyla dėl to, kad gyvenant pas tėtį nuolat, prasidėtų ta pati rutina, tada daug kas gali keistis; nurodo, jog vaikų norai, nebūtinai atitinka vaikų interesus.
Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, kuri yra nuo vaikų gimimo, atskirtis nuo motinos, draugų ir kitos socialinės aplinkos, kurioje vaikai gyvena nuolat, reikštų vaikų interesų pažeidimą, nes stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei užtikrinti, socialinei aplinkai, todėl vien vaikų noro, įvertinant E. ir L. amžių, jų brandą, nepakanka spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (LAT nutartis Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.). Teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove šiuo metu atitinka vaikų interesus ir jiems neprieštarauja, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams aplinkos stabilumą, jų interesų užtikrinimą, atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu (CK 3.169 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl kitų priešieškinio reikalavimų
Kadangi atmestas priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams iš ieškovės po 100 Eur priteisimo ir dėl vaikų bendravimo tvarkos su ieškove nustatymo, nes vaikų gyvenamoji vieta lieka nepakeista, todėl nagrinėtini ieškinio reikalavimai (CPK 178, 185 str.).
Dėl ieškinio reikalavimo - bendravimo tvarkos pakeitimo
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (LAT nutartis Nr. 3K-3-157-916/2021).
Ieškovė prašo pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ją detalizuojant, kadangi atsiranda ginčai su atsakovu. Atsakovas priešieškinyje nurodė bendravimo tvarką, kurią prašė nustatyti ieškovei, nes buvo prašoma keisti vaikų gyvenamąją vietą.
Teismo sprendimas ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:
1.2 Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti auklėjime. Detalus matymosi su vaikais grafikas nenustatomas. Šalys susitarė, kad tėvas, apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką ir vietą, privalo įspėti mamą bent prieš 3 (tris) dienas telefonu ar trumpąja SMS žinute.
Ieškinys yra pareikštas dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo:
tiek vaikų tėvas (V. U.), tiek vaikų motina (L. K.) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnamečius vaikus ir dalyvaujant jų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu;
Žemesnės instancijos teismas
šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaikų teises gyventi ir augti, būti sveikais, turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniški ir dori, laikytųsi teisės ir moralės normų. Šalys įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaikų atžvilgiu;
V. U. ir L. K. įsipareigoja ugdydami vaikus siekti, kad vaikai gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančių vaikų fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą;
valstybines šventes ir vaikų gimtadienius (tikrąją dieną) tėvai su nepilnamečiais vaikais praleidžia bendru sutarimu, o nesutarus - rotacijos principu - 2024 m. su motina, 2025 m. su tėvu ir t. t. Visais atvejais atsižvelgiama į vaikų norus, pageidavimus ir interesus;
dėl vaikų lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia atsižvelgdamos išskirtinai į kiekvieno vaiko poreikius, gabumus, norus bei nuomonę;
vaikų motina pateikia vaikų tėvui informaciją, susijusią su vaikų sveikata bei pasiekimais pagal paklausimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį;
V. U. pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis, vaikų sveikatos poreikių dėl sąlygų užtikrinimu (ypatingai dukters L. U. atveju dėl jai pasireiškiančios (duomenys neskelbtini)). Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta (jei šalys nesusitaria kitaip). Visais atvejais vaikai pasiimami ir grąžinami prie jų gyvenamosios vietos daugiabučio įėjimo laiptinės lauko durų;
Žemesnės instancijos teismas
V. U. kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., o kiekvieno mėnesio ketvirtąjį šeštadienį nuo 10:00 val. iki tos pačios dienos 18:00 val. (neišvykstant iš vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų), turi teisę bendrauti su vaikais, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos ir užtikrinant iki nustatyto laiko vaikų grįžimą į jų gyvenamąją vietą bei sudarant sąlygas vaikų motinai L. K. (kai vaikai yra su tėvu) susisiekti su vaikais telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, be to, iš anksto suteikiant jai visą informaciją apie vaikų buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;
jeigu vaikai turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus ir/ar kitas veiklas, V. U. gali paimti vaikus bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau privalo užtikrinti vaikams galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučių pagalba ir pan.) pagal savo ir vaikų poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaikų interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.). Apie kiekvieną savo būsimą bendravimą su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis jis turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, pranešti vaikų motinai, priešingu atveju L. K. nėra ir negali būti įpareigojama užtikrinti vaikų galimybių naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujant su tėvu;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val.;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30 / 31 d. iki 18:00 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos / ar ugdymo įstaigos 10:00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 18:0 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą, vasaros stovyklų datas, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus); vaikų vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos galioja ta pati bendravimo tvarka (grafikas);
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (V. U. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir / ar gyvenamosios vietos 10:00 val. (ne darbo dieną) ir grąžinant iki tos pačios dienos 18:00 val. į jų gyvenamąją vietą;
kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) vaikai praleidžia kartu su motina L. K.. Vaikams tuo metu esant su tėvu, vaikų motina vaikus pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 18:00 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip;
negalėdamas nustatytu laiku susitikti su vaikais, tėvas V. U. informuoja nedelsiant motiną L. K., bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios. Tuo atveju, jei V. U. vėluoja atvykti pasiimti vaikus 1 valandą, L. K. pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaikais tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaikų susitikimo su tėvu laiką;
kiekvienas iš tėvų turi teisę savo atostogų metu kartu su vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų raštu SMS žinute informavus kitą šalį (apie išvykimo trukmę, šalį, viešbutį, skrydžio Nr. bei grįžimo datą). Vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, būtinas kito tėvo sutikimas raštu SMS žinute;
šalys patvirtina suprantančios, kad šiam susitarime nurodytos teisės bendrauti su vaikais tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaikais, jų priežiūros forma. Šiame susitarime numatytas rūpinimasis vaikais nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikams;
šalys pažymi, jog šios bendravimo tvarkos vykdyme vadovausis racionalumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo vaikų interesų užtikrinimo atžvilgiu principais ir geranoriškai tarpusavyje spręs visus su bendravimo tvarkos tinkamu vykdymu susijusius klausimus ateityje;
pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą;
visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.
Priešieškinyje atsakovas prašė tokios ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos:
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiima vaikus savo pasirinkimu penktadienį po ugdymo proceso iš ugdymo įstaigų arba iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos arba šeštadienį iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos, ir grąžina vaikus į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.; jei L. K. bendravimo su vaikais savaitgalis sutampa su Tėvo diena, šį savaitgalį bendravimas nevyksta;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja kasmet per Motinos dienos savaitgalį, vaikus pasiima ir grąžina 1-ame punkte nustatyta tvarka;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja nelyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. nuo 1 d. iki 15 d., lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. nuo 16 d. iki 30/31 d.; pasiima vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val. (visais atvejais atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo procese);
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja lyginiais metais per moksleivių rudens atostogas, nelyginiais metais – per moksleivių žiemos atostogas; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima jai patogiu laiku pirmą mokymo įstaigoje nustatytą atostogų dieną ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Naujus Metus nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 5 d.; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 23 d. jai patogiu laiku ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą sausio 5 d. iki 20:00 val.;
L. K. su dukromis E. ir L. bendrauja lyginiais metais per Šv. Velykų moksleivių atostogas; vaikus iš tėvo V. U. gyvenamosios vietos pasiima jai patogiu laiku pirmą mokymo įstaigoje nustatytą atostogų dieną ir grąžina į tėvo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
Tėvas V. U. dukrų E. ir L. gimtadienius organizuoja lyginiais metais, mama L. K. – nelyginiais metais, vaikų gimtadieniuose turi teisę dalyvauti abu tėvai; tėvai vienas kitam žodžiu, el. paštu arba trumpąja žinute praneša apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš savaitę;
L. K. su dukromis E. ir L. elektroninių ryšių priemonėmis bendrauja neribotai;
Abu tėvai gali susitarti ir dėl kito L. K. bendravimo su dukromis E. ir L. laiko ir tvarkos.
Kadangi vaikų gyvenamoji vieta lieka nepakeista, o tarp šalių kyla ginčas ir dėl bendravimo tvarkos, todėl pakeistina ir nustatytina atsakovo V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, įvertinus abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos siūlomus variantus – sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė savo reikalavimuose nurodo perteklines sąlygas ir į bendravimo tvarką iš teisės normų perkelia tėvų teises ir pareigas, todėl teismas sprendžia dėl konkrečių bendravimo sąlygų nustatymo, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad atsakovas noriai bendrauja su vaikais, atsižvelgdamas ir į jau nusistovėjusią bendravimo tvarką, kuri nebuvo detalizuota, todėl pakeistina 2019 m. nustatyta bendravimo tvarka, ją išplečiant ir nustatant bendravimą švenčių dienomis, tam tikrais savaitgaliais su konkrečiu vaikų paėmimo ir grąžinimo laiku (CPK 376 str.).
Sprendžiant bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad šalys, net ir būdamos susituokusios, kartu negyveno, ieškovė su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini), šeima susitikdavo savaitgaliais, kai atsakovas atvykdavo į (duomenys neskelbtini), o ieškovė – į (duomenys neskelbtini).
Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, ką teismo posėdyje nurodė psichologė, kad tėvai tarpusavyje turi bendrauti su vaikais ir dėl vaikų, tėvai turi būti empatiški vaikų atžvilgiu ir vengti visiško nebendravimo, bet jo siekti dėl geriausių vaikų interesų, į tai atsižvelgtina nustatant bendravimo tvarką.
V. U. bendrauja su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (neinant į ieškovės būstą) ir užtikrinant iki nustatyto laiko vaikų grąžinimą į jų gyvenamąją vietą;
Tuo atveju, jeigu vaikai turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus ir/ar kitas veiklas, V. U. gali paimti vaikus bendrauti iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau turi užtikrinti vaikams galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais ir pan.) pagal savo ir vaikų poreikį, norą ir galimybes;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienų lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. (neinant į ieškovės būstą) ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną iki 20:00 val., o kiekvienų nelyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20:00 val. Vaikų vasaros stovyklų, vaikų vasarą lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (V. U. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą, jei šalys nesusitaria kitaip;
Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) vaikai praleidžia kartu su motina L. K., jei šalys nesusitaria kitaip;
V. U. dukrų E. ir L. gimtadienius organizuoja lyginiais metais, mama L. K. – nelyginiais metais, vaikų gimtadieniuose turi teisę dalyvauti abu tėvai; tėvai vienas kitam žodžiu, el. paštu arba trumpąja žinute gali pranešti apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš savaitę;
V. U. su vaikais bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 2 d.; vaikus paimant iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. abiem tėvams patogiu laiku ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sausio 2 d. iki 20:00 val.; ir nelyginiais metais per Šv. Velykas, vaikus paimant Šv. Velykų išvakarėse abiem tėvams patogiu laiku ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šventėms pasibaigus iki 20:00 val.;
Jeigu V. U. negali nustatytu laiku susitikti su vaikais ar L. K. negali perduoti vaikų jų tėvui, tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios;
Vaikams susirgus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (tėvų liga, kt. labai svarbios priežastys), dėl kurių bendravimas su vaikais tampa negalimu, tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti kitą bendravimo su vaikais laiką;
Vaikų atostogų metu tėvai turi teisę su vaikais išvykti iš Lietuvos, apie tai informuodami vienas kitą prieš septynias dienas.
Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaikų norą ir/ar poreikius, savo galimybes, bet neturi piktnaudžiauti tėvų valdžia.
Kita prašoma nustatyti bendravimo tvarka atmestina, kaip perteklinė ( CPK 178, 185 str.).
Dėl vaikų poreikių ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo
Ieškovė pareiškė reikalavimą padidinti vaikams išlaikymą iki 250 Eur kiekvienam vaikui, sprendime buvo nustatytas po 100 Eur išlaikymas iš tėvo. Atsakovas su išlaikymo suma nesutinka, mano, jog vaikų poreikius atitinka po 100 Eur suma per mėnesį, vaiko poreikiai galėtų siekti apie 300 Eur, bet tokio pat dydžio – po 100 Eur išlaikymo prašė vaikams priteisti iš ieškovės.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ar motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 str.).
Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Atsakovo atstovė nurodo, jog šiuo atveju nėra įstatyme numatytos sąlygas, kuri būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį vaikams: vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Tačiau su tokia pozicija teismas nesutinka, nes teismų praktikoje šis klausimas sprendžiamas ir dėl padidėjusių vaiko poreikių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostata, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, spręstina, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius.
Teismas nesutinka su atsakovo (atstovės) argumentu, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimą, šioje byloje nėra iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Kasacinis teismas nurodęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dirba, šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) m. nuosavybės teise turi butą, abiejų šalių pajamos buvo ir dabar yra apie 1500 Eur, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kur turi ūkį ir iš jo gaunamų pajamų gyvena. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl abu turi ir gali teikti išlaikymą vaikams, atitinkantį jų poreikius (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 250 Eur, atsakovas nesutinka ir nurodo, jog pagal jo paskaičiavimą teikiamo išlaikymo sumos po 100 Eur kiekvienam vaikui visiškai užtenka vaikų poreikiams užtikrinti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą.
Ieškovė pateikė išlaidų vaikams išlaikyti poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad abiejų vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1200 Eur suma, kurią sudaro ne tik išlaidos maistui, rūbams, avalynei, ugdymo reikmėms, sveikatai, bet iš būsto išlaikymo išlaidos, laisvalaikio praleidimo išlaidos, nes tėvų turtinė padėtis vaikams leidžia mokėti ne tik minimalų būtinąjį, bet ir didesnį išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 40 Eur kainuoja papildomas vaikų ugdymas, taip pat kainuoja būreliai – E. papildomai mokosi matematikos ir lietuvių, taip pat lanko šokių būrelį „(duomenys neskelbtini)“ (125 Eur), o L. lanko (duomenys neskelbtini), dainavimo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ būrelį (74 Eur). Laisvalaikio išlaidos (pramogos, gimtadieniai, baseinas, spektakliai, kino teatras, ekskursijos) – 100 Eur, kišenpinigiai užkandžiams į mokyklą – 20 Eur, rinkliava į klasės/grupės fondą - 50 Eur per metus (arba 4 Eur per mėnesį). Taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis už komunalinius patarnavimus (elektra, šildymas) apie 230 Eur. Nurodo, jog transportui reikia skirti 100 Eur per mėnesį, pakilo maisto, paslaugų, prekių kainos. Iš šalių vaikams reikalingos sumos, skirtos būtiniesiems poreikiams tenkinti, atskaičius ieškovei teikiamą valstybės išmoką vaikams., kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur, laikytina, jog dukroms išlaikyti per mėnesį reikalinga apie1000 Eur suma, kurią ieškovė ir atsakovas, būdami nepilnamečių vaikų tėvais privalo teikti.
Teismas sprendžia, kad po 2019-04-05, kai buvo nustatytas išlaikymas vaikams, praėjo beveik šešeri metai, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Neabejotinai vien dėl vaikų amžiaus išaugo lėšų poreikis jų maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jų poreikiams. Šalys nurodo, jog išlaikymo suma nuo 2019 m. nebuvo indeksuojama ir atsakovas mokėjo po 100 Eur vaikams. Vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją per šešerius metus taip pat padidėjo, nes žymiai padidėjo maisto, prekių, paslaugų kainos, todėl priteisto išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį yra skurdus ir šiuo metu negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių.
Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, aprūpina vaikus tinkamu jiems gyventi būstu, be to, ieškovei tenka ir nuolatinė kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Vaikai gauna lėšas, kurias teikia valstybė (vaiko pinigus). Ieškovė nurodo, jog juos taupo vaikams ir jų nenaudoja kasdienėms reikmėms, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovui pareigos išlaikyti vaikus ir prisidėti didesne suma, nei buvo priteista teismo 2019 m. po 100 Eur. Teismas, įvertinęs padidėjusius vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo 2019 m. mokėjo tik po 100 Eur kiekvienam vaikui, kurių poreikiai išaugo ir nebeatitinka net minimaliųjų poreikių, sprendžia, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo sumą vaikams iki 250 Eur kiekvienam, todėl pakeistinas teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2024-10-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.201, 3.208 str., CPK 178, 185 str.).
Po ieškinio priėmimo, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur. Išaiškintina šalims, kad jei atsakovas laikiną išlaikymą nuo jo priteisimo vaikams mokėjo, todėl ieškovė turi išlaikymo sumą įskaityti ir nereikalauti iš atsakovo išlaikymo nuo 2024-10-03.
Kadangi 2019-04-05 teismo sprendimu uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečių vaikų gaunamą išlaikymą nebuvo nustatyta, todėl ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas ir abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas (ieškovė – 110 Eur žyminį mokestį ir 2355,33 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovas -1815 Eur atstovavimo išlaidas ir 110 Eur žyminį mokestį), bet iš esmės ginčas išnagrinėtas ieškovės naudai, todėl tik minimalia suma mažintinas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis (įskaitant atsakovui priklausančių) ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 2350 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Iš atsakovo 81 Eur valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (jo skirtumą, mokėti į VMI sąskaitą, įmokos kodas - 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307, 376 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. U., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2024-10-03 iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų gaunamas išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys vaikų motina L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą bendravimo tvarką su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią V. U. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
V. U. bendrauja su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos (neinant į ieškovės būstą) ir iki sekmadienio 20:00 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
Tuo atveju, jeigu vaikai turi iš anksto suplanuotus ugdomuosius užsiėmimus ir/ar kitas veiklas, V. U. gali paimti vaikus iš karto po tokių užsiėmimų arba prieš juos, tačiau turi užtikrinti vaikams galimybes tokiuose užsiėmimuose dalyvauti;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais ir pan.) pagal savo ir vaikų poreikį, norą ir galimybes, jei tai neprieštarauja vaikų interesams;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. (neinant į ieškovės būstą) ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val.;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais E. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienų lyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. (neinant į ieškovės būstą) ir grąžinant to paties mėnesio paskutinę dieną iki 20:00 val., o kiekvienų nelyginių metų vasaros kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20:00 val. Vaikų vasaros stovyklų, vaikų vasarą lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas;
V. U. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (V. U. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą, jei šalys nesusitaria kitaip;
Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (L. K. gimimo dieną) vaikai praleidžia kartu su motina L. K., jei šalys nesusitaria kitaip;
V. U. dukrų E. ir L. gimtadienius organizuoja lyginiais metais, mama L. K. – nelyginiais metais, vaikų gimtadieniuose turi teisę dalyvauti abu tėvai; tėvai vienas kitam žodžiu, el. paštu arba trumpąja žinute gali pranešti apie vaikų gimtadienio šventės vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš savaitę;
V. U. su vaikais bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 2 d.; vaikus paimant iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. abiem tėvams patogiu laiku ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sausio 2 d. iki 20:00 val. ir nelyginiais metais per Šv. Velykas, vaikus paimant Šv. Velykų išvakarėse abiem tėvams patogiu laiku ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šventėms pasibaigus iki 20:00 val.;
Jeigu V. U. negali nustatytu laiku susitikti su vaikais ar L. K. negali perduoti vaikų jų tėvui, tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios;
Vaikams susirgus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (tėvų liga, kt. labai svarbios priežastys), dėl kurių bendravimas su vaikais tampa negalimu, tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti kitą bendravimo su vaikais laiką;
Vaikų atostogų metu tėvai turi teisę su vaikais išvykti iš Lietuvos, apie tai informuodami vienas kitą prieš savaitę;
Abu tėvai bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaikų norą ir/ar poreikius, savo galimybes, bet neturi piktnaudžiauti tėvų valdžia.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. U. ieškovei L. K. 2350 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. U. valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.