- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-520-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29677-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. B., P. B., H. D., A. B., R. J.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti P. B., H. D., A. B. ir R. J., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. B., G. B., H. D., A. B. ir R. J., veikdami kartu, taip pat kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu bei asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, 2019 m. liepos 14 d. 07.24 val. viešoje vietoje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, sugadindami picerijos inventorių, be jokios priežasties sukėlė tarpusavio muštynes, bei suduodami smūgius ir kojų spyrius nukentėjusiajam E. M., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairiame antakyje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva ir nosyje, pereinant į dešinės akies apatinį voką, kraujosruva kairio antakio minkštuose audiniuose, N. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kaktoje, D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva veide, žaizda pakaušio srityje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu G. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi - bauda, nustatant 30 MGL piniginės baudos dydį.
2.1. Skunde teigiama, kad G. B. paskirta bausmė yra pernelyg griežta, skirta neatsižvelgiant nei į nuteistojo realiai atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, nei į jo asmenybę bei į esminę aplinkybę, jog jis anksčiau nėra teistas. Tokiu būdu nukrypstant nuo bausmės skyrimo kriterijų, pasirenkant netinkamą materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimą ir taikymą.
2.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, parinkdamas pernelyg griežtą bausmės rūšį. Nors BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos kelios bausmės rūšys, tačiau apylinkės teismas skirdamas apeliantui laisvės apribojimo bausmę savo sprendimą motyvavo labai lakoniškai, formaliai ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra pakankami, ko pasėkoje bausmę skyrė neįvertinęs mažų mažiausiai dar dviejų galimų lengvesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų ir baudos).
2.3. Apelianto teigimu, laisvės apribojimo bausmė jo atžvilgiu yra pernelyg griežta, kadangi jis nėra teistas, mokosi, o nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsidarbinęs MB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo pareigose. Jis kartu su skundu pateikia dokumentą iš kurio matyti, kad jam nustatytas 1060 Eur atlyginimas, taip pat, kad jis yra siunčiamas į komandiruotę Švedijoje, patalpų vidaus ir išorės instaliaciniams darbams bei stebėjimo ir apsaugos sistemų montavimui (nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (o gal ir ilgiau)), tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė tam užkerta kelią.
2.4. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dviem nuteistiesiems yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau apeliantui tokia priemonė pagrįstai nepaskirta, kadangi jo apsvaigimas nuo alkoholio šiuo konkrečiu atveju buvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, aplinkybės, kad apeliantas prisipažino bei davė parodymus, nebuvo pakankamai įvertintos. Apeliantas nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo neklaidino, nepateikė prieštaringų ir sunkiai patikrinamų versijų, priešingai, tinkamai ir savalaikiai prisipažinęs, jis parodė kitų asmenų dalyvavimą bei prisidėjo prie objektyvios tiesos nustatymo byloje. Žala apelianto veiksmais taip pat nepadaryta. Apelianto manymu kritikuotinas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kuriuo nurodoma, kad „nusikaltimas baigtas“, kadangi veikos baigtumo momentas, esant materialiajai nusikalstamos veikos sudėčiai, jokiu būdu negali būti pripažįstamas reikšmingu motyvu bausmės skyrimui.
2.5. Skunde nurodoma, jog nubaudimas yra vienas, bet tikrai ne vienintelis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirties elementas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-39-788/2021), todėl apelianto manymu, jam skiriama tinkama bausmės rūšis būtų bauda, kadangi tokiu būdu būtų pasiekti realūs bausmės tikslai, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra dirbantis asmuo. Skirtingai nuo laisvės apribojimo, kurio kontrolė reikalauja valstybės resursų, bauda yra itin efektyvi nubaudimo priemonė ir bausmės rūšis. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, sunkumą, apeliantas mano, kad tinkamas jam skiriamos baudos dydis turėtų būti BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto minimalaus dydžio arba, atsižvelgiant į apelianto darbinės patirties nebuvimą (tik pradedantis dirbti), toks dydis galėtų būti ir mažintinas iki 30 MGL.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti ir G. B. skirti baudą, prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama G. B. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu nesutinka tik su jam paskirta laisvės apribojimo bausme, prašydamas ją pakeisti į baudą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu G. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau jam skirta savo rūšimi per griežta bausmė.
8. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas G. B. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kuri dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo buvo sumažinta iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, paliekant G. B. skirtus įpareigojimus susijusius su buvimu namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėjimu dirbti arba užsiregistravimu Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog G. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, mokosi. Atsižvelgdamas į visa tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad tikslinga G. B. skirti laisvės apribojimo bausmę.
9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat į bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismo pareiga, ne tik paskirti bausmę, bet turi parinkti tokią bausmės rūšį, kuri darytų teigiamą poveikį nusikaltusiam asmeniui, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vertino aplinkybes turinčias reikšmės bausmės paskyrimui, tačiau ne pakankamai individualizavo parenkamos bausmės rūšį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, G. B. pripažintas kaltu dėl to, kad su kitais asmenimis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, sugadindami picerijos inventorių, be jokios priežasties sukėlė tarpusavio muštynes ir trims nukentėjusiesiems padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Iš byloje aprašyto vaizdo įrašo apžiūros protokolo (baudžiamosios bylos Nr. 1-305-573/2021, 1 t., b. l. 133-139) matyti, jog pirmasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje pavartojo ne G. B., jis taip pat nebuvo konflikto iniciatorius. Muštynės vyko tarp neblaivių jaunuolių, kokius veiksmus atliko apeliantas, negalėjo nurodyti nukentėjusieji, o tuo pačiu ir pats apeliantas, o tai teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog G. B. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo spontaniški, nebuvo iš anksto suplanuoti, daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemti susiklosčiusių aplinkybių, pažymint ir tai, kad G. B. atžvilgiu civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo. G. B. jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu jis mokėsi, o bylą perdavus teismui ir dar prieš baigiamąsias kalbas šioje byloje jis jau buvo įsidarbinęs ir dirbo mažojoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu ir turėjo legalias pajamas (baudžiamosios bylos Nr. 1-1736-573/2021, 1 t., b. l. 87-92), kurioje Sodros duomenimis G. B. dirba iki šiol. Vertintina ir tai, kad jis nors ir buvo praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos. Nuo veikos padarymo (2019 m. liepos 14 d.) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dveji metai, tačiau Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis nėra kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Šios visos aplinkybės rodo, kad G. B. yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taikylių ir jo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinis, todėl bausmės tikslams pasiekti teisėjų kolegijos nuomone pakanka ir švelnesnės bausmės rūšies nei apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
11. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kad nusikaltimas baigtas, tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Įstatymas įpareigoja teismus, vienodai vertinti visas aplinkybes, sąlygojančias teisingą bausmės parinkimą, tai pirmos instancijos teismas ir padarė, tačiau tik pernelyg formaliai vertino apelianto veiksmų pavojingumą, jo asmenybę, laiko tarpą po nusikalstamos veikos padarymo ir tai, kad G. B. būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas darbingumo apribojimų, gali turėti darbą, gali gauti pajamas ir tuo pačiu atlikti jam paskirtą bausmę, be jokių sunkumų. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymint, kad to neneigė ir pats kaltinamasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodymas, jog jis nelabai ką prisimena, buvo išgėręs (baudžiamosios bylos Nr. 1-305-573/2021, 5 t., b. l. 79-80). Nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas, nes jis nenutrūko pasikėsinimo stadijoje, o sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, t. y. sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
12. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda (2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įstatymo redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.). Nors nuteistasis skunde prašo atsižvelgiant į jo darbinės patirties nebuvimą mažinti sankcijoje numatytos minimalios baudos paskyrimą iki 30 MGL, tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad G. B. nustatyta viena atsakomybę sunkinanti bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje nėra duomenų, jog nuteistajam galėtų būti taikomos BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, jo gaunamas darbo užmokestis yra žymiai didesnis už šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat tai, kad nuteistasis turi galimybę papildomai užsidirbti vykdamas į komandiruotes Švedijoje, nustato G. B. skiriamos baudos dydį artimą minimaliai įstatymo nustatytai ribai – 60 MGL. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į nedidelę darbinę patirtį, nustatytinas šešių mėnesių savanoriškas baudos sumokėjimo terminas.
13. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. B., kurią sudaro 81,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies dėl neteisingai paskirtos bausmės, todėl valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį: G. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskirti baudą – 60 MGL (3000 Eur) dydžio, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. B. 40 MGL (2000 Eur – dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti iš G. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.