Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo H. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Paskirtą baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleistas Ž. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. N. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 14 d., apie 7.24 val., viešoje vietoje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su P. B., A. B., G. B., H. D., R. J., L. R. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurių atžvilgiu tyrimai išskirti, bei Ž. A., niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, sugadindami picerijos inventorių ir be jokios priežasties sukeldami tarpusavio muštynes su D. Š., N. P. ir E. M., padarė jiems sužalojimus, kurie pagal specialisto išvadas konstatuojami nežymiais sveikatos sutrikdymais, o būtent: jis dešine ranka sudavė ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus N. J. į nugaros sritį, vieną kartą spyrė koja N. J. į viršutinę kūno dalį, ne mažiau kaip du kartus kairės rankos kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į viršutinę kūno dalį, o vėliau į tą patį asmenį stūmė ir stalą, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Apeliantas pripažįsta, kad kaltinime inkriminuotu laiku – 2019 m. liepos 14 d., apie 7.24 val., dalyvavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ vykusiose muštynėse ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką, tačiau nesutinka su tam tikromis pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis, taip pat su paskirtos baudos dydžio apskaičiavimu.

5. Patikrinus nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame apylinkės teismo sprendime atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas esminių trūkumų neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo nėra pagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai, kad tam tikros nustatytos aplinkybės neatitinka nuteistojo H. N. lūkesčių, nepatvirtina skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia H. N. kaltę.

6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai: šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad H. N., veikdamas kartu su kitais asmenimis, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dalyvavo muštynėse ir naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Vadovaujantis teismų praktika, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Tuo tarpu vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021).

8. Nuteistasis pripažįsta, kad elgėsi agresyviai, nes įsivėlė į muštynes ir naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau pažymi, jog neveikė kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis, pastarųjų net nepažįsta. Kilus konfliktui, jis bandė pasišalinti, tačiau sulaukęs smūgių ir pats pradėjo naudoti fizinę jėgą. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota visa picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vykusių muštynių eiga, H. N. teiginiams nepritaria. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašų kokybė yra labai gera, vaizdas spalvotas, matosi visų konflikte dalyvavusių asmenų veidai bei jų atlikti veiksmai. H. N. vienintelis dėvi akinius, todėl aiškiai išsiskiria iš kitų picerijoje susirinkusių asmenų. Ginčo dėl nuteistojo identifikacijos vaizdo įrašuose nėra.

9. Vaizdo įraše (came1) užfiksuota, kaip grupelė jaunuolių susirenka picerijos viduje ir žodžiu pradeda kažką aiškintis. H. N. stovi šalia šių vyrų, klausosi, jam akivaizdžiai įdomu, kas vyksta. Šalia apelianto stovi ir liudytoja D. G., vilkinti raudonos spalvos švarkelį, kuri kalbina H. N., netgi šiek tiek nustumia nuo besikalbančių vaikinų, tačiau šis netrukus sugrįžta prie kompanijos, užsisuka nugara nuo D. G. ir, prisispaudęs prie kitų asmenų, stebi vykstantį žodinį konfliktą. Jokio bandymo pasišalinti šiuo metu nematyti. Netrukus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vilkintis baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos kelnes, kumščiu suduoda smūgį N. J. į galvos sritį, iš paskos nenustatytam asmeniui į priekį paeina ir H. N., kuris bando šiek tiek prilaikyti smurtauti pradėjusį asmenį, tačiau pastarasis atsisukęs kaire ranka instinktyviai suduoda smūgį H. N.. Nuteistasis, užuot pasitraukęs iš muštynių, pribėga prie tuo metu jau ant grindų nukritusių dviejų asmenų ir vienam iš jų (N. J.) kumščiu suduoda ne mažiau kaip septynis smūgius į nugaros sritį. Matyti, jog H. N. yra įniršęs, smūgiavimą kumščiais jis nutraukia tik tuomet, kai dėl besigrumiančių kitų asmenų yra nubloškiamas atgal (nugara atsitrenkia į šalia esančio staliuko kraštą). Vis dėlto, apeliantas nedelsiant atsistoja ir užuot traukęsis šalin nuo muštynių epicentro, iš karto kaire koja spiria ant grindų gulinčiam N. J. į viršutinę kūno dalį, taikydamas į galvos sritį, tačiau pastarasis galvą dengiasi abejomis rankomis, todėl tiksliai nematyti, kur H. N. pataiko.

10. Tuomet muštynės šiek tiek aprimsta, dauguma asmenų pereina į kitą patalpą (prie įėjimo į piceriją) ir toliau konfliktuoja (mušasi). Vis dėlto, vaizdo įraše (came2) matyti, jog patalpoje, kurioje ir prasidėjo muštynės, lieka keli asmenys, kurie toliau smurtauja N. J. atžvilgiu (mušimas vyksta arčiau staliukų). H. N. nebesimuša, jo taip pat niekas nekabina, nekliudo, tačiau iš konflikto vietos jis nesitraukia, pasiima kėdę (apverčia ją metalinėmis kojomis į viršų) ir eina link į picerijos kampą besitraukiančio N. J., po to šia kėde kelis kartus suduoda N. J. į nugaros sritį. Aptarti nuteistojo atlikti veiksmai liudija, kad jis, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia jo gynėjas, nebandė šalintis iš muštynių vietos, nors tam galimybių turėjo. Nuteistasis aktyviai dalyvavo muštynėse, todėl jo veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ar ne tokius intensyvius, kaip kitų besimušančių asmenų, pagrindo nėra.

11. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog liko neatskleista, kuo pasireiškė H. N. veikimas su kitais asmenimis, kurių jis netgi nepažįsta, nes į piceriją pavalgyti atvyko vienas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas į piceriją atvyko be draugų kompanijos, tačiau netrukus susipažino su kitais maitinimo įstaigos lankytojais, pradėjo bendrauti, o netrukus įsivėlė ir į bendras muštynes, kurių metu trims asmenims buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Vis dėlto, iš esmės visi muštynėse dalyvavę asmenys sulaukė tam tikro fizinio kontakto – smūgio, spyrio, pastūmimo ir pan., tačiau jokio susitarimo mušti konkretų asmenį nebuvo, iš esmės visi stumdėsi bei mušėsi tarpusavyje, taikydamiesi į artimiausiai esančius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad H. N. pirmiau aptartas veikimas bendrininkų grupėje nėra inkriminuotas. Kaltinime nurodyta tik tai, kad jis veikė kartu su kitais asmenimis. Šis veikimas pasireiškė dalyvavimu bendrose muštynėse, ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elementarias moralės ir elgesio normas. Tokia kaltinimo formuluotė neblogina apelianto teisinės padėties, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nustatyta. Todėl šalinti šią formuluotę iš kaltinimo pagrindo nėra.

13. H. N. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog H. N. veikė, be kita ko, ir su Ž. A., nors tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad pastarasis sudavė smūgius H. N.. Dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą šiuo aspektu, matyti, jog Ž. A. nebuvo aktyvus muštynių dalyvis, pirmosios instancijos teismas jo atliktus veiksmus pripažino mažareikšmiais ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Ž. A. įvykio metu stovėjo šiek tiek atokiau nuo besimušančių asmenų, į muštynes nesivėlė, tačiau staiga paėmė nuo stalo butelį ir metė jį į besimušančių asmenų pusę. Šis butelis siekė dešinę D. Š. kūno pusę, tačiau niekas į šį veiksmą nesureagavo, muštynės tęsėsi toliau. Besigrumiantys asmenys artėjo link staliuko, prie kurio stovėjo Ž. A., kuris, pasinaudojęs tinkamu momentu, du kartus sudavė H. N. į nugaros sritį tuo metu, kai pastarasis kumščiais daužė ant grindų nukritusį N. J.. H. N. pirmosios instancijos teisme teigė, jog po smūgių sudavimo skausmo nejautė, kraujosruvų neliko (6 t., b. l. 50–51). Ž. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog picerijoje kilusio incidento metu buvo pasimetęs ir išsigandęs, todėl metė butelį į besimušančius asmenis, norėdamas taip juos išskirti. Po to, pamatęs, jog H. N. stipriai muša kitą asmenį, sudavė šiam du nestiprius smūgius, tačiau ir tai nepadėjo asmenų išskirti (6 t., b. l. 49–50). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kokie buvo Ž. A. ketinimai, jis vis tiek prisidėjo prie bendrų muštynių ir viešosios tvarkos pažeidimo, juo labiau, kad jo atlikti veiksmai niekaip nėra susiję su konfliktuojančių asmenų raminimu bei išskyrimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neveikė kartu su kitais viešosios tvarkos pažeidėjais, įskaitant ir H. N.. Nors pastarajam taip pat buvo suduoti keli smūgiai, tačiau, esant muštynių situacijai, visi dalyviai vienu ar kitu metu sulaukė smūgio, stumtelėjimo ar kito fizinio kontakto. Šioje nutartyje jau minėta, kad besimušusių asmenų bendrininkavimas nėra nustatytas, tik veikimas kartu, pažeidžiant viešąją tvarką.

14. Gynėjo teigimu, neatitinka bylos aplinkybių ir nuosprendžio išvada, jog nuteistasis sugadino picerijos inventorių, kadangi neaišku, nei kokie konkrečiai daiktai buvo sugadinti, nei koks yra sugadinimų pobūdis, nei padaryta žala. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepareiškė kaltinamiesiems civilinio ieškinio dėl picerijoje muštynių metu sugadinto turto. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo priedo (fotolentelių) (1 t., b. l. 84–90) matyti, kad buvo užfiksuotas picerijos „(duomenys neskelbtini)“ vidus po joje vykusių muštynių. Nuotraukose matosi iškruvintos patalpos grindys (plytelės), taip pat kilimas, esantis prie įėjimo į piceriją. Ant grindų mėtosi popierinės servetėlės, peiliai ir šakutės, mediniai picų padėklai, keli gabaliukai picos, sudužę alkoholio buteliai, taip pat išvartytos kėdės bei išstumdyti stalai. Akivaizdu, jog picerijos inventorius muštynių metu buvo gadinamas (niokojamas), tačiau realiai nesugadintas. Nors kėdės ir stalai buvo išstumdyti, tačiau nesulaužyti. Taip pat nieko neatsitiko ir ant grindų numestiems mediniams padėklams, metaliniams peiliams ir šakutėms. Už sudaužytus stiklinius alkoholio butelius juos pirkę asmenys buvo sumokėję. Alkoholis buvo geriamas iš vienkartinių plastikinių stiklinių, todėl jų išmėtymas taip pat nepadarė žalos picerijos savininkams. Liudytojais apklausti picerijos darbuotojai A. S. ir E. Š. akcentavo tik tai, jog muštynių metu buvo labai išsigandę, nes muštis pradėjo beveik visi asmenys, buvę patalpoje. A. S. teigė matęs sulaužytas kėdes, stalus bei indus, tačiau nurodė nežinantis, koks konkrečiai turtas buvo sugadintas, mano, jog padaryta žala buvo menkavertė (6 t., b. l. 47–48). E. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio metu „viskas skraidė“ (5 t., b. l. 162). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių parodymų nepakanka konstatuoti, jog buvo realiai sugadintas picerijos inventorius. Po muštynių picerijos vidus iš tiesų atrodė nusiaubtas, todėl minėti liudytojai, galimai sukrėsti matyto vaizdo, aiškino, jog buvo sugadintas picerijos turtas, nesusimąstydami, kas konkrečiai buvo sugadinta. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga patikslinti skundžiamame nuosprendyje nustatytą aplinkybę, jog buvo sugadintas picerijos inventorius, nurodant, kad muštynių metu buvo gadinamas picerijos inventorius. Tuo pačiu ištaisytinas pirmosios instancijos teismo padarytas techninis rašymo apsirikimas, nurodant nukentėjusiojo N. J. pavardę (pirmame nuosprendžio lape klaidingai nurodyta N. P.).

15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl netinkamai apskaičiuoto H. N. paskirto baudos dydžio. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė 50 MGL dydžio baudą, kas atitinka 2500 Eur. Advokato teigimu, nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL sudarė ne 50 Eur, o 38 Eur, todėl baudos dydis turėtų būti ne didesnis nei 1900 Eur. Šiems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, tuo tarpu kvalifikuojant veiką taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi H. N. nusikalstama veika yra padaryta 2019 m. liepos 14 d., todėl apylinkės teismas jam paskirtos baudos dydį pagrįstai skaičiavo 1 MGL prilygindamas 50 Eur, tokiu būdu paskirta 2500 Eur bauda yra teisėta ir pagrįsta. Kitų teisinių pagrindų jos mažinimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo H. N. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintą aplinkybę, nurodant, jog H. N. ne sugadino, bet gadino picerijos inventorių.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nukentėjusiojo pavardę, nurodant, jog muštynių metu sužalojimus patyrė ne N. P., o N. J..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.