Telšių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas I. K. pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. 2013 m. iš įmonės „Visi katilai“ įsigijo šildymo katilą „Vienybė“ – atitinkantį visus reikalavimus patalpų šildymui. Priešgaisrinės tarnybos patikrinimo aktuose nėra užfiksuota jokių pajungimo ar katilo eksploatavimo pažeidimų. Pagal I. J. skundą 2017 m. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas raštas Nr. S1-1-43, kuriame teigiama, kad pagal gautą telefoninį skundą šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimų numatytų „Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse“, kurias pažeidus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai galėtų taikyti administracines nuobaudas, nebuvo nustatyta. Ankstesnis šildymo katilas buvo pajungtas 1975 m., kėlė grėsmę jų šeimos saugumui, šildė neefektyviai ir neekonomiškai. Buvo trūkęs katilo šonas, per kurį veržėsi ugnis, todėl dėl vaikų ir pačių saugumo naują šildymo katilą nusprendė montuoti butui Nr. 2, nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose. Name kiekvienas butas turi po rūsį. Apie katilo keitimą žodžiu buvo informuoti visi kaimynai, tame tarpe, ir I. J.. I. J. neprieštaravo, net skatino keisti naują šildymo katilą ir kelti į rūsį teigdama, kad „bus virtuvėje švariau ir daugiau vietos“. Prieš pajungiant šildymo katilą jie domėjosi ir žinojo, kad statybų ar kitokie leidimai nereikalingi. Pagal teisės reglamentus keičiant šildymo katilą 2016 m. statybų tarnybos ar kitokie leidimai nebuvo reikalingi, taip juos informavo ir 2017 m patikrinimų metu specialistai.I. Č. ir J. D.. Dūmtraukis buvo pajungtas į bendrą abiem butams priklausančią dūmų šalinimo angą, kaip ir prieš tai buvusio šildymo katilo. Jie tik pakeitė seną šildymo katilą nauju, o kamino (dūmų šalinimo angos) nelietė ir neatliko jokių darbų. Montuojant naują šildymo katilą buvo naudotos tik kokybiškos ir naujos detalės, įrengti apsauginiai vožtuvai, automatinis traukos reguliatorius. 2017-08-16 patikrinimo metu surašytas aktas Nr.SPA-10280, kuriame teigiama, kad skundo nagrinėjimas dėl šildymo katilo įrengimo teisėtumo nutrauktas, nenustačius statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Vadovaujantis patikrinimo akte išdėstytu reglamentu, šildymo katilo keitimas ir su juo susiję veiksmai yra priskirti paprastiems remonto darbams, kuriems statybų leidimas nereikalingas. Dėl šildymo katilo galingumo buvo konsultuotasi su specialistais. Pateikus buto su rūsiu plotą, pažymint, kad namas nerenovuotas, sienų varžą, vandens kiekį šildymo sistemoje buvo rekomenduotas ir įsigytas šildymo katilas „Vienybė“. Katilas pirktas 2013 m. dokumentų neišsaugojome. Dėl pasikeitusių ieškovės bute gyvenimo sąlygų ir aplinkybių ( I. J. 2016 metais išsikėlė gyventi į N. Akmenę, todėl buto nebešildė), dėl netinkamai sutvarkyto stogo, dėl nevalyto ir neapšiltinto kamino, dėl ieškovės bute esančio galimai susidėvėjusio šildymo katilo, 2017 metais, kaip teigia pati ieškovė, kilo problemos jos bute. 2017 metais vasarą jie I. J., siūlė kartu įsirengti bendrame kamine indėklą, tačiau ieškovė nesutiko, teigdama „kad tą jie turi padaryti vieni, o ji nesutinka ir kreipsis į teismą“. I. J. niekada nesiūlė pinigų kamino remontui, juo labiau, reikalavo, kad atsakovas tai atlikčiau vienas. Ieškovės teiginys „siekiant globoti mergaites buvo atlikta buto apžiūra, kurios metu buvo nustatytos geros gyvenimo sąlygos, kas įrodo, jog turtas buvo sugadintas tik po atsakovų neteisėtų veiksmų“, visiškai neatitinka realybės. Jos buto sąlygos buvo vertintos 2011 metais, per dešimt metų nusidėvi ir baldai ir sienos ir vamzdžiai. Ko pasekoje, 2016 m. J. bute trūko vandens vamzdis ir apliejo atsakovų butą. Pagal gautą draudimo išmoką dėl ieškovės vamzdyno susidėvėjimo ( 2016 vasarą buvo aplietas butas adresu (duomenys neskelbtini)) galima teigti, kad ieškovės šildymo katilo sienos gali būti taip pat pažeistos korozijos. Ko pasekoje, šildymo katilo sienos šlapiuoja dėl tos priežasties suprastėja dūmų šalinimo trauka, o su dūmais drėgmė nusėda ant kamino sienų. Šildymo katilą eksploatuoja penkti metai, ant dūmų šalinimo angos sienų, bute (duomenys neskelbtini), jokių dėmių ar kvapo nėra. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dėmės susiformavusios virš ieškovės šildymo katilo, tai rodo, kad galimai ieškovės šildymo katilas netvarkingas ir nesandarus, kaip ir dūmų šalinimo kamino sienos (kaminas apklijuotas popieriniais tapetais, kas akivaizdžiai pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus ir sukelia gaisro grėsmę). Ieškovė nepateikė savo šildymo katilo jokių techninio tinkamumo dokumentų, kiek laiko katilas eksploatuojamas, kokį kietąjį kurą naudoja, apie jo atsargas, kada buvo atlikti šildymo katilo priežiūros ir valymo darbai. Dūmų ir kvapų atsiradimą įtakoja ieškovės šildymo katilo ir dūmų šalinimo kamino netvarkingumas, bei atmosferiniai veiksniai: lietus, sniegas, šaltis ir t.t. Ieškovės butas neprižiūrimas, nešildomas, nevėdinamas penkeri metai, dėl gamtinių – fizinių veiksnių atsiranda drėgmė, nemalonūs kvapai, tai rodo, kad ieškovė nesirūpina savo turtu. Iš pateiktų ieškovės dokumentų pirmam teismui matyti, kad ieškovė kreipėsi į draudimą dėl dėmių atsiradimo ant kamino sienų ir kvapo bute. Draudimas, įvertinęs ieškovės buto būklę, jų kaltės neįžvelgė, be to, jai atlygino žalą, kurią įvertino 83,72 euro. Kad mergaitės turi sveikatos sutrikimų dėl kondensato kaupimosi ir dūmų kvapo medikų išvadų nėra. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad mergaitės dažnai serga ir turi sveikatos problemų, todėl dažnai ieškovė kreipiasi į medikus I. J. pateikia teismui dokumentus nesusijusius su byla, pvz.: pažymas apie jos įgimtas ir įgytas ligas nesusijusias su dėmių atsiradimu jos bute, įvairius kelionių kvitus, vizitų pas gydytojus išrašus, kurie visiškai nėra susiję su byla ir jų nepriimti. Tai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė siekia pasipelnyti iš atsakovų šeimos. Prieš atsakovui keičiant šildymo katilą, ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir ketino parduoti jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), apie tai buvo skelbta viešuose skelbimuose. Pasiūlymą pirkti butą iš ieškovės buvo gavęs ir atsakovas. Vėliau viešoje erdvėje pasirodė I. J. skelbimai, kad ji keistų butus (duomenys neskelbtini) į butą Šiauliuose. Tai rodo, kad ieškovė nebeketino gyventi bute (duomenys neskelbtini). 2018 metais Akmenės rajono savivaldybės administracijos nurodymu buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, ir įrašas galioja nuo 2018-05-18. Jungtinės veiklos sudarymui I. J. taip pat prieštaravo. Buto savininkė V. A. nebuvo informuota apie šildymo katilo keitimą, nes jos interesų tai neliečia, kadangi butą iš jos atsakovai yra įsigiję, tačiau nėra įteisinę nuosavybės. Iš ieškinyje pateiktų reikalavimų ir konkrečių piniginių sumų, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė siekia pasipelnyti. Su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsakovė V. K. pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jie, atsakovai, nusipirko naują šildymo katilą „Vienybė“ ir jį pastatė ne pirmame aukšte, o rūsyje. Atsakovę ir jų aukštą skiriančios perdangos jie nelietė. Viskas kaip buvo, tai ir liko, tik krosnies anga į kaminą įeina ne jų pirmame aukšte, o jiems priklausančiame rūsyje. Kaminas koks buvo, toks ir liko, jis neliestas. Kaminas yra bendras ir eina per abu aukštus. Jie ne kartą siūlė bendromis lėšomis įdėti į kaminą įdėklą, bet ieškovė nesutiko. Kadangi kaminas yra bendras, jie negali be jos sutikimo įdėti įdėklo, kadangi tada jos krosnies anga, kuri yra kamine, bus uždengta. Toje vietoje turi būti alkūnė, kuri sudarytų išsišakojimą ir būtų įėjimas iš kaimynės krosnies į kaminą. Ieškovė jau seniau yra nusipirkusi kitą būstą, kuriame gyvena, ir ten persikraustyti ruošėsi jau anksčiau. Dėl šios priežasties net malkomis nebesirūpino, nes neketino gyventi bute, esančiame virš atsakovų. Dar prieš statant naują krosnį su ieškove jie kalbėjosi ir ji tam neprieštaravo, nes tai jos interesams nekenkė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą jiems ieškovės sutikimo šildymo krosniai perkelti į rūsį nereikėjo. Ieškinys nėra pagrįstas įrodymais nei dėl jos teisių pažeidimų fakto, nei dėl padarytos žalos ieškovei ir nepilnametėms globojamoms mergaitėms. Iš patikslinto ieškinio nėra aiški įvykių seka pagal datas. Neaišku, nei kada išsikraustė, nei kada, kokio pobūdžio padaryta žala sveikatai ieškovei ir mergaitėms. Patikslintas ieškinys „apmėtytas“ nereikalingais dokumentais, kurie visiškai nesusiję su byla. Pateikiami vaistų čekiai nuo pūslelinės, akių lašai, taip pat vaistai nuo depresijos, kuria serga jau nuo 2004 metų, Bilobil, kurie gerina atmintį, kepenims ir kiti papildai, bei vitaminai. Pridėta kairiojo klubo magnetinio rezonanso tomografijos kvitas ir panašiai. Kvitai sudėti chaotiškai, be jokio nors datų eiliškumo, kad būtų galima mėginti atsekti kažkokią informaciją. Kelionės bilietai taip pat išmaišyti pagal datas ir neaišku, kur ir kokiais tikslais vykta. Pridėta buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kurio data 2011-10-13 metų, tai irgi niekuo nesusiję su byla, taip pat 2013-02-22 Globojamo vaiko aplankymo aktas, kur nėra visiškai jokios informacijos, kas sietųsi su nagrinėjama byla. Prideda dokumentus sveikatos problemų, kurios negali sietis su byla, nes tarp jų nėra jokio ryšio. Neaišku, kam nurodyti vaistai buvo perkami, jai pačiai ar mergaitėms. Nurodo, kad daug kur kreipėsi, bet tame tarpe ir į policiją, bet gaudavo neigiamą atsakymą, kas parodo, kad atsakovų kaltės nebuvo. Jeigu ieškovė būtų tame bute gyvenusi ir šildžiusi namus, tai jokio kondensato ir nebūtų buvę, nes jis kaupiasi todėl, kad ji namų nešildo. Tai jos pačios kaltė, kad prasidėjus šildymo sezonui namų nešildė, tuo pačiu didindama atsakovų namų šildymo išlaidas, nes pas juos buvo šalčiau dėl ieškovės kaltės. Prašo teismo ieškinį atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei 5000 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovei V. K.. Ieškovė šioje byloje nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą abstraktų patikslintą ieškinį dėl įpareigojimų atlikti darbus ir atlyginti padarytą žalą, reikalaudama neteisėtai, kad įdėklo keitimas būtų vien atsakovų lėšomis, nors kaminas yra bendras ir reikalaudama žalos atlyginimo, kurio negali įrodyti. Toks ieškovės elgesys, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atstovaujama advokato, kuris jai išaiškina visas teisines pasekmes, sudaro pagrindą teismui konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei įpareigoti ieškovą atlyginti nuostolius (CPK 95 str.) Byla trunka jau daugiau kaip du metai laiko ir veikia atsakovės sveikatą, ji tapo nervingesnė, verksmingesnė ir labai pergyvena dėl teismo proceso. Iš įvairių tarnybų gauti raštai ir pačių specialistų paaškinimai teisme parodė, kad atsakovės kaltės jokios nėra ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į visa tai ir kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinį, bei remiamasi tik gamtiniais ir fizikiniais reiškiniais, kurie traktuojami kaip įrodymas, kad tai yra atsakovės kaltė, jog tie reiškiniai vyksta, prašo paskirti ieškovei 5000 eurų baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei V. K..

Atsakovai I. K. ir V. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jie 2016 metais spalio pradžioje pakeitė seną šildymo katilą nauju. Atliekant pajungimo darbus buvo reikalinga užsukti vandens tiekimą į jų ir ieškovės butus. Todėl V. K. paklausė I. J., ar jie gali užsukti vandenį kelioms valandoms, kol bus pajungtas naujas katilas. I. J. neprieštaravo. Nors apie katilo keitimą su ieškove buvo kalbėta ne vieną kartą (kitos pokalbių su ieškove dėl katilo keitimo aplinkybės išsakytos posėdžių metu). Apie katilo keitimą I. J. žinojo ir neprieštaravo, tą patvirtino posėdžio metu. Ieškovė savo butą kiekvienais metais pradėdavo šildyti tik spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Tai išsakydavo pati I. J., jie matydavo, kada I. J. parsineša malkų iš malkinės į butą. Po vasaros sezono, 2016 metais spalio pabaigoje pakūrus nevalytą krosnį, akivaizdu, kad nebuvo traukos ir veržėsi dūmai. Tai yra natūralus procesas, kai nėra atlikti kamino ir krosnies valymo darbai, yra užgriuvusios ventiliacinės angos, kamino įtrūkimai ir kitų inžinerinių įrenginių įrengimo trūkumai (nurodyta eksperto išvadose). Pirmojo teismo posėdžio metu I. J. nurodė, kad prieš pakuriant savo krosnį 2016 metais, 8 metai neatliko krosnies ir kamino valymo darbų, teigdama, kad visos suodys ir pelenai sudega kamine, todėl valyti nereikia. 2016 metais I. J. visiškai neturėjo malkų atsargų, kas parodo, jog ji nebesiruošė gyventi bute (duomenys neskelbtini). 2016 metais apie I. J. malkų atsargas pasakojo ieškovės mama (I. B.), kuri nurodė, kad jau 2015 metais I. J. savo butą šildė jos malkomis. 2016 metais ieškovė neruošė jokių atsargų šildymui. I. J. teismui pateikė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto apsilankymo aktą 2016 metais spalio mėn., kuriame nurodoma, kad I. J. 2015 metais įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir 2016 lapkričio mėn. planuoja ten išsikelti. Tai akivaizdžios aplinkybės, kad I. J. sąmoningai planavo savo išsikėlimą į (duomenys neskelbtini). 2016 metais, kaip nurodo pati ieškovė, dėmių I. J. bute nebuvo, jos atsirado, pasak ieškovės 2017 metų vasaros pabaigoje. Akivaizdu, kad išsikėlusi į (duomenys neskelbtini), ieškovė visą 2016 metų šildymo sezoną neįšildė savo dūmtraukio, esančio bute. Eksperto išvadose patvirtinama, kad „jei 4-as butas kūrentų savo katilą ir tuo būdu įkaitintų dūmtraukį taip, kad apačioje esančio buto katilo dūmai kontaktuotų jau su įšilusiu kaminu ir kondensato jie nebesukeltų“. Pasikeitus I. J. gyvenimo aplinkybėms (išsikėlė gyventi kitur ir bute (duomenys neskelbtini) nekūreno savo krosnies, taip neįšildė savo dūmtraukio), ko pasekoje, kamine susidarė didelis kiekis kondensato ir pradėjo veržtis pro nesandaraus kamino įtrūkimus (nurodyta eksperto išvadose). I. J. privalo prisiimti atsakomybę už indėklo įdėjimą į kaminą dėl pasikeitusių buto šildymo sąlygų jos bute. Šia aplinkybe nori paneigti I. J. teiginius, kad jie vieni atsakingi už indėklo įdėjimą į kaminą ir, kad dėl pakeisto seno katilo nauju, atsirado kondensatas ir pradėjo veržtis jos bute. Be to, tame pačiame name, sekančioje laiptinėje, tiek pirmame, tiek antrame aukšte gyvenantys asmenys pasikeitė senus šildymo katilus į naujus ir ekonomiškus, indėklo nėra, tačiau kondensatas pro kaminą nesiveržia. Akcentuotina, kad pas minėtus asmenis kaminas aptinkuotas ir apklijuotas plytelėmis, tai nebesudaro galimybės veržtis kondensatui pro kamino įtrūkimus, jeigu kondensatas ir susidaro kamine. Namo visuose keturiuose kaminuose fiksuotas kondensatas nusėdęs ant kaminų sienų. Kas parodo, kad yra sąlygos kauptis kondensatui tokiuose kaminuose. Tačiau tinkamai juos sutvarkius (pvz. aptinkavus, apklijavus plytelėmis, įdėjus indėklą, ar kitaip užsandarinus kamino įtrūkimus) kondensatas nesiveržia per kamino sienas. Prieš pradedant katilo keitimo darbus (2016 m), pastebėjo, kad jų bute yra juodos dėmės tarp lubų ir kamino krašto, tačiau pretenzijų niekam nereiškė, suprasdami, kad dėmės atsirado susikaupus kondensatui kamine dėl nesandaraus kamino, drėgmės ir kitų sąlygų, kurias įvardijo ekspertas savo išvadose. Kondensatas jau senai kaupiasi bendrai jų ir I. J. naudojamame kamine. 2017 metais kondensatas pradėjo veržtis pas I. J. bute, nes jos bute esančio kamino dalies įtrūkimai vis didėjo, dėl tiesiai iš ieškovės krosnies einamos į kaminą ugnies, kuri gadina plytas, plytų sujungimų tarpus (nurodyta eksperto išvadose) ir susikaupusio didelio kiekio kondensato kamine dėl ieškovės nekūrenamos krosnies, drėgmės esančios kamine dėl neapsaugoto dūmtraukio nuo kritulių, įvairių vandens nutekėjimų dėl nesandaraus stogo aplink kaminą (nurodyta eksperto išvadose). Tai pagrindinės aplinkybės, kad 2017 metais, kaip teigia pati ieškovė, pradėjo veržtis kondensatas pro kamino sienas. Nė viena tarnyba, nė vienas specialistas neuždraudė jiems kūrenti savo naujo šildymo katilo, nėra nei raštiško, nei žodinio draudimo. Juo labiau, priešgaisrinės tarnybos patikrinimo aktuose, nėra fiksuota jokių pažeidimų. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos įvardintos ligos diagnozuotos po 2016 metų, apart onkologinės ligos, kuri nėra niekaip susijusi su katilo pakeitimu. I. J. ligos diagnozuotos daug anksčiau. Dėl ieškovės amžiaus, gyvenimo aplinkybių (globoja tris vaikus, du turi negalias) ligos, galimai progresuoja ir gilėja. Dėl I. J. globotinių diagnozių, susijusių su jų katilo pakeitimu, kurios būtų atsiradusios po 2016 metų, taip pat įrodymų nėra. Aiškinantis aplinkybes ir ieškant kaltų dėl dviejų katilų pajungimo į vieną dūmtraukį (duomenys neskelbtini), mano, kad tai turėtų būti tam tikrų institucijų ir tarnybų atsakomybė. Namas statytas 1975 metais, pagal to meto projektą ir reikalavimus, tarnybų teisės aktus. Daug kartų keitėsi statybų ir priešgaisriniai reikalavimai, teisės aktai, taisyklės, tačiau minėtą namą buvo leidžiama eksploatuoti ir žmonėms gyventi, pažeidžiant priešgaisrines taisykles. Viso namo gyventojai tapo neatsakingų tarnybų įkaitais. Kyla konfliktai, kuriuos išspręsti sunku, reikalauja daug finansinių išteklių, sugadinami žmonių santykiai. Išvesti per sieną naują kaminą, būtų netikslinga. Apsunkintų namo gyventojams priėjimą prie laiptinės durų. Jų buto rinkos kaina yra apie 2000 eurų, paskaičiavus, kamino pristatymui projekto kainą, medžiagas, kamino išvedimo darbų kainą, susidaro apie 4000 eurų, tai dviguba buto kaina.

Atsakovė V. A. į teismo posėdį neatvyko, pateiktame atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad ji bute (duomenys neskelbtini), negyvena ir neveda bendro ūkio su V. ir I. K., nežino, kas tame bute vyksta, nes nėra informuojama, jei buto gyventojai ką nors bute tvarko. Iš K. sužinojo, kad bute pakeistas šildymo katilas, tai yra bute panaikintas senasis šildymo katilas, o naujasis įrengtas rūsio dalyje, kuri priklauso butui (duomenys neskelbtini). Šildymo katilas nėra pastatytas bendrose patalpose, kaminas priklauso dviems butams. Ji butą yra pardavusi 2005 m., tik jie nėra susitvarkę teisinės registracijos. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, kuri apie posėdį informuota CPK nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Akmenės rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Administracijos Statybos skyriaus vyriausioji specialistė I. Č., kuriai pagal pareigybės aprašymą buvo priskirtos statinio naudojimo priežiūros vykdytojo funkcijos, 2017-08-09 atliko statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimą ir surašė 2017-08-09 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. STPPA-8 (toliau – Aktas, pateiktas su Ieškovės ieškiniu). Patikrinimas buvo vykdomas dalyvaujant minėto gyvenamojo namo gyventojams (butų savininkams). Surašytas Aktas Administracijos 2017-08-18 raštu Nr. S-2047(6.10) pasirašymui buvo išsiųstas minėtiems asmenims (raštas ir adresatų sąrašą pridedami). Akte, pateikiant pastato, jo inžinerinės įrangos būklės bei techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymą ir įvertinimą bei vadovaujantis CK 4.83 str. 3 d., gyvenamojo namo savininkų buvo pareikalauta iki 2017-12-01 įsteigti butų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. CK 4.83 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 str. 1 ir 2 d. nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Administracijos gautais duomenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo 2018-05-03 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, ir įrašas galioja nuo 2018-05-18 (Registrų centro išrašas pridedamas). Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą patvirtina ir į Administracijos 2020-02-26 raštą Nr. S-543 (pridedamas), kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, prašant pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro centriniame duomenų banke esančią informaciją apie visas Akmenės rajone esančias įregistruotas jungtinės veiklos sutartis (nurodant: daugiabučio, kuriame įregistruotas juridinis faktas (nustatytas bendrojo naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresą; jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, jo kontaktinius duomenis bei jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir įregistravimo datą), el. paštu pateiktas VĮ Registrų centro 2020-03-18 atsakymas (el. laiškas su priedu pridedamas). Jame nurodoma, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, įrašo galiojimo pradžia 2018-05-18, atsakingas asmuo – V. S.. Dėl šios priežasties, t. y. pasirinkus daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, butų savininkams nebebuvo reikalinga steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba rinktis bendrojo naudojimo objektų administratorių ir, juo labiau, Administracijai nebėra pagrindo jo skirti. Be to, ieškinyje Ieškovė teigia, kad kreipėsi į Administraciją, kad būtų sudaryta komisija ir ištirta situacija dėl Ieškinyje minimų aplinkybių, tačiau atsakymo negavo, o žodžiu ji buvo informuota, kad Administracija neturi pagrindo sudaryti komisijos. Iš Ieškovės atstovės advokatės 2019-04-17 prašymo (pateiktas su Ieškiniu kaip jo priedas) matyti, kad Ieškovė siekė, kad Administracija sudarytų komisiją, kuri ištirtų susidariusią situaciją, išsiaiškintų, kokiu pagrindu krosnis buvo perkelta į bendro naudojimo rūsį, ar tai padaryta teisėtai, teisingai ir laikantis visų saugos reikalavimų; taip pat apžiūrėtų abiejų butų patalpas ir įvertintų jose esančią situaciją – kokia žala ir dėl ko padaryta Ieškovės butui, kokia ginčo dūmtraukio situacija, ar jis tvarkingas, ar Ieškovės bute jaučiamas dūmų bei kondensato kvapas, ar sugadintos sienos, baldai ir kt. Tačiau sudaryti komisijos, kuri atliktų tokio pobūdžio priežasčių bei žalos įvertinimą, Administracija negali, kadangi paminėti klausimai nepriskiriami Administracijos kompetencijai. Atsakymų į Ieškovės iškeltus klausimus pateikimui reikalinga atitinkama kvalifikacija bei specialios žinios, kurie Administracijos specialistams nekeliami, taip pat atitinkami laboratoriniai ar pan. tyrimai, kurių Administracija neatlieka. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Administraciją, siekdama gauti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą ar techninį darbo projektą, konkrečiai – statybinę ir šildymo-vėdinimo dalis, tačiau iki šiol nieko negavo. Ieškovei dar 2019-11-28 Administracijos raštu Nr. S-2858 į jos 2019-11-14 užklausimą buvo atsakyta, kad Administracija jokio projekto, įskaitant šildymo sistemos dalį ir/ar kitas dalis, kuris būtų rengtas dėl minėto daugiabučio namo, neturi. Dėl ieškovės I. J. patikslinto ieškinio prašo įvertinus byloje esančius įrodymus spręsti Teismo nuožiūra. Kadangi nagrinėjimu atveju, kaip buvo įvertinta, buvo atliktas paprastasis remontas, tai statybos leidimas nebuvo reikalingas.