Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-272-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-11
Bylos Nr.: e2A-272-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01056-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: V. K., V. A., I. K.
Ieškovas: I. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-272-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01056-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir I. S., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K., V. A. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-1140/2023 pagal ieškovės I. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. K., V. A. ir I. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų V. A., I. K. ir V. K. (toliau – ir atsakovai) 5 831,71 Eur turtinei žalai atlyginti; įpareigoti atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dūmtraukį (kaminą) iš savo įrengto rūsyje šildymo katilo išvesti per sieną į lauką, priteisti ieškovei I. J. solidariai iš atsakovų 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų valstybės naudai ieškovei I. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas yra antrame aukšte. Atsakovai I. K. ir V. K. pagal susitarimą su buto savininke V. A. nuo 2005 m. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas yra pirmame aukšte. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog dviejų vienas virš kito esančių butų savininkai bendrai naudojasi šildymo sistemos elementu – dūmtraukiu. 2016 m. spalio pabaigoje atsakovas I. K. išmontavo (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje buvusį šildymo katilą, o vietoje jo rūsyje po butu savarankiškai įrengė naują 9 kW galingumo šildymo katilą „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai 2016 metais atsakovas I. K. savavališkai įrengė katilą namo rūsyje, ieškovei priklausančiame bute iš jos šildymo katilo ėmė virsti dūmai, kurie pasklido visame bute, butas buvo uždūmintas. Dėl bute jaučiamo dūmų kvapo gyventi žiemą jame ieškovė nebepasiliko ir su globotinėmis iš buto išsikėlė į N. A., bute ieškovė nuo 2016 m. lapkričio negyvena. Ieškovės bute pro sienas pradėjo skverbtis kondensatas, buvo sugadinti tapetai, baldai persigėrė dūmų kvapo, dėl šios priežasties teko išsikraustyti gyventi į kitą būstą, nes ieškovė ė su nepilnamečiais vaikais apsinuodijo, teko vykti į ligoninę, kilo pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovai savavališkai atliko visus šildymo katilo perkėlimo ir įrengimo rūsyje veiksmus – tai buvo padaryta be ieškovės žinios, sutikimo, neturint leidimo ir nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų, o atlikti statybos darbai, perkeliant šildymo katilą, yra nekokybiški. Ieškovė iki šiol savo bute negali gyventi, nes apsinuodytų su šeima, yra sugadinti visi baldai, reikalingas remontas, būtina atlikti kamino kapitalinį remontą. Atsakovai 2016 metais savavališkai atliko visus šildymo katilo perkėlimo ir įrengimo namo rūsyje veiksmus, be to, tai buvo padaryta be ieškovės žinios, sutikimo, neturint leidimo ir nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų. Atsakovams savavališkai perkėlus šildymo katilą į rūsį, ieškovei priklausančiame bute iš jos šildymo katilo ėmė virsti dūmai, pro sienas virtuvėje ir vonioje pradėjo skverbtis kondensatas, atsirado rudos dėmės sienose ir lubose, buvo sugadinti tapetai, baldai persigėrė dūmų kvapo, bute jaučiamas dūmų (smalkių) kvapas, t. y. padaryti nuostoliai (žala), kadangi bute ieškovė yra priversta atlikti remonto darbus šalinant padarytus sienų, lubų, kamino pažeidimus, dėmes, kad butus būtu tinkamas gyventi (atstatytas į buvusią padėtį). Ieškovės bute atsiradę minėti pažeidimai (kondensatas, dėmės, sugadinti tapetai, dūmų (smalkių) kvapas ir kt.) yra atsiradę dėl atsakovų kaltės, kadangi jie savavališkai šildymo katilą perkėlė ir įrengė namo rūsyje be ieškovės sutikimo, neturėdami tam jokio projekto, leidimo ir nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų. Visi ieškovės bute atsiradę minėti pažeidimai yra tiesiogiai susiję su atsakovų neteisėtu šildymo katilo perkėlimu ir įrengimu namo rūsyje. Atsakovų padaryti ieškovei nuostoliai (turtinė žala) sudaro: remonto darbų kaina yra ne mažiau 4 500 Eur; 3 vietų miegamosios sofos, 2 vietų sofos, 2 pufų, staliuko-pufo, kilimo tamsaus, užuolaidos, vaikų sofos lovos, 2 vietų miegamosios sofos, kilimo šviesaus, prieškambario kambario komplekto (dirbtinės odos dalis), sofos, 2 žaliuzių/roleto, kiliminio tako išvalymo kaina yra 600 Eur; ieškovė pašlijus sveikatai dėl patirtų įvykių turėjo pirkti daug vaistų, kurių suma yra 599,43 Eur; ieškovės kelionės išlaidos pas gydytojus yra 132,28 Eur. Iš viso ieškovei padaryta turtinė žala yra 5 831,71 Eur. Namas, kuriame yra ieškovės ir atsakovų butai, pastatytas (duomenys neskelbtini) metais. Kaminas yra bendras ir suprojektuotas šildymo krosnims, kurios yra įrengtos butų viduje, todėl atsakovams šildymo katilą perkėlus ir įrengus namo rūsyje, būtina dūmtraukį (kaminą) įsirengti atskirai, t. y. išvesti per sieną į lauką. Neturtinė žala atsirado dėl apsinuodijimo, patirtų nepatogumų, streso, dvasinio išgyvenimo ir būtinybės išsikraustyti iš savo namų. Su nepilnamečiais vaikais turėjo papildomų rūpesčių, o situacija nėra ištaisyta. Nuolat jautė gaisro pavojaus baimę. Visa tai turėjo neigiamos įtakos ieškovės bei globojamų vaikų sveikatai. Iki šiol sveikata nėra pasitaisiusi, ji nuolat jaučia stresą, kad su globotinėmis negali grįžti gyventi į savo namus. Savo ir globotinių patirtą neturtinę žalą vertina kiekvienai po 5 000 Eur. Dūmų ir kondensato kvapas ypač pakenkė jų sveikatai, jos buvo priverstos išsikraustyti iš savo namų, negalėjo mėgautis gamta ir grynu oru. Siekiant globoti mergaites, buvo atlikta buto adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo nustatytos geros gyvenimo sąlygos, kas įrodo, jog turtas buvo sugadintas tik po atsakovų neteisėtų veiksmų. Iki šiol savo bute negali gyventi, nes apsinuodytų su šeima, yra sugadinti visi baldai, reikalingas remontas, perstatyti kaminą. Kaip nurodyta 2020-07-18 Daugiabučio gyvenamojo namo patikrinimo akte, perkėlus šildymo katilą į pastato rūsį, pasikeitė dūmų šalinimo galimybės – padidėjo aukščių skirtumas, tuo pačiu ir slėgis. Tiek jos butą, tiek namo rūsį apžiūrėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Situacija su laiku blogėja – tapetai aplink kaminą vis labiau atsilupa, o dėmės didėja, kosmetinio remonto neužtektų. Atsakovai, išmontuodami savo krosnį ir perkeldami katilą į bendrą rūsį, neturėjo jokių leidimų ar kitų gyventojų sutikimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas I. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. 2013 m. iš įmonės „Visi katilai“ įsigijo šildymo katilą „(duomenys neskelbtini)“, atitinkantį visus reikalavimus patalpų šildymui. Priešgaisrinės tarnybos patikrinimo aktuose nėra užfiksuota jokių pajungimo ar katilo eksploatavimo pažeidimų. Ankstesnis šildymo katilas buvo pajungtas (duomenys neskelbtini) m., kėlė grėsmę jų šeimos saugumui, šildė neefektyviai ir neekonomiškai. Buvo trūkęs katilo šonas, per kurį veržėsi ugnis, todėl dėl vaikų ir pačių saugumo naują šildymo katilą nusprendė montuoti butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose. Name kiekvienas butas turi po rūsį. Apie katilo keitimą žodžiu buvo informuoti visi kaimynai, tame tarpe ir I. J.. I. J. neprieštaravo. Prieš pajungiant šildymo katilą jie domėjosi ir žinojo, kad statybų ar kitokie leidimai nereikalingi. Pagal teisės reglamentus, keičiant šildymo katilą 2016 m. statybų tarnybos ar kitokie leidimai nebuvo reikalingi, taip juos informavo ir 2017 m. patikrinimų metu specialistai. Dūmtraukis buvo pajungtas į bendrą abiem butams priklausančią dūmų šalinimo angą, kaip ir prieš tai buvusio šildymo katilo. Jie tik pakeitė seną šildymo katilą nauju, o kamino (dūmų šalinimo angos) nelietė ir neatliko jokių darbų. Montuojant naują šildymo katilą buvo naudotos tik kokybiškos ir naujos detalės, įrengti apsauginiai vožtuvai, automatinis traukos reguliatorius. 2017-08-16 patikrinimo metu surašytas aktas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, kad skundo nagrinėjimas dėl šildymo katilo įrengimo teisėtumo nutrauktas nenustačius statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Vadovaujantis patikrinimo akte išdėstytu reglamentu, šildymo katilo keitimas ir su juo susiję veiksmai yra priskirti paprastiems remonto darbams, kuriems statybų leidimas nereikalingas. Pateikus buto su rūsiu plotą, pažymint, kad namas nerenovuotas, sienų varžą, vandens kiekį šildymo sistemoje, buvo rekomenduotas ir įsigytas šildymo katilas „(duomenys neskelbtini)“. Katilas pirktas 2013 m., dokumentų neišsaugojo. Dėl pasikeitusių ieškovės bute gyvenimo sąlygų ir aplinkybių, dėl netinkamai sutvarkyto stogo, dėl nevalyto ir neapšiltinto kamino, dėl ieškovės bute esančio galimai susidėvėjusio šildymo katilo, 2017 metais, kaip teigia pati ieškovė, kilo problemos jos bute. 2017 metais vasarą jie I. J. siūlė kartu įsirengti bendrame kamine įdėklą, tačiau ieškovė nesutiko, teigdama „kad tą jie turi padaryti vieni, o ji nesutinka ir kreipsis į teismą“. Ieškovė niekada nesiūlė pinigų kamino remontui. Ieškovės teiginys „siekiant globoti mergaites buvo atlikta buto apžiūra, kurios metu buvo nustatytos geros gyvenimo sąlygos, kas įrodo, jog turtas buvo sugadintas tik po atsakovų neteisėtų veiksmų“, visiškai neatitinka realybės. Jos buto sąlygos buvo vertintos 2011 metais, per dešimt metų nusidėvi ir baldai, ir sienos, ir vamzdžiai, ko pasėkoje 2016 metais I. J. bute trūko vandens vamzdis ir apliejo atsakovų butą. Pagal gautą draudimo išmoką dėl ieškovės vamzdyno susidėvėjimo galima teigti, kad ieškovės šildymo katilo sienos gali būti taip pat pažeistos korozijos, ko pasėkoje šildymo katilo sienos šlapiuoja, dėl tos priežasties suprastėja dūmų šalinimo trauka, o su dūmais drėgmė nusėda ant kamino sienų. Šildymo katilą eksploatuoja penkti metai, ant dūmų šalinimo angos sienų bute (duomenys neskelbtini), jokių dėmių ar kvapo nėra. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dėmės susiformavusios virš ieškovės šildymo katilo, tai rodo, kad galimai ieškovės šildymo katilas netvarkingas ir nesandarus, kaip ir dūmų šalinimo kamino sienos. Ieškovė nepateikė savo šildymo katilo jokių techninio tinkamumo dokumentų, kiek laiko katilas eksploatuojamas, kokį kietąjį kurą naudoja, apie jo atsargas, kada buvo atlikti šildymo katilo priežiūros ir valymo darbai. Dūmų ir kvapų atsiradimą įtakoja ieškovės šildymo katilo ir dūmų šalinimo kamino netvarkingumas bei atmosferiniai veiksniai: lietus, sniegas, šaltis ir t.t. Ieškovės butas neprižiūrimas, nešildomas, nevėdinamas penkeri metai, dėl gamtinių – fizinių veiksnių atsiranda drėgmė, nemalonūs kvapai, tai rodo, kad ieškovė nesirūpina savo turtu. Iš pateiktų ieškovės dokumentų pirmam teismui matyti, kad ieškovė kreipėsi į draudimą dėl dėmių atsiradimo ant kamino sienų ir kvapo bute. Draudimas, įvertinęs ieškovės buto būklę, jų kaltės neįžvelgė, be to, jai atlygino žalą, kurią įvertino 83,72 Eur. Kad mergaitės turi sveikatos sutrikimų dėl kondensato kaupimosi ir dūmų kvapo medikų išvadų nėra. Prieš atsakovui keičiant šildymo katilą, ieškovė įsigijo butą N. A. ir ketino parduoti jai priklausantį butą adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie tai buvo skelbta viešuose skelbimuose. 2018 metais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nurodymu buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, ir įrašas galioja nuo 2018-05-18. Jungtinės veiklos sudarymui I. J. taip pat prieštaravo. Buto savininkė V. A. nebuvo informuota apie šildymo katilo keitimą, nes jos interesų tai neliečia, kadangi butą iš jos atsakovai yra įsigiję, tačiau nėra įteisinę nuosavybės. Iš ieškinyje pateiktų reikalavimų ir konkrečių piniginių sumų akivaizdžiai matyti, kad ieškovė siekia pasipelnyti.

4. Atsakovė V. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nusipirko naują šildymo katilą „(duomenys neskelbtini)“ ir jį pastatė ne pirmame aukšte, o rūsyje. Atsakovę ir jų aukštą skiriančios perdangos jie nelietė. Viskas kaip buvo, tai ir liko, tik krosnies anga į kaminą įeina ne jų pirmame aukšte, o jiems priklausančiame rūsyje. Kaminas koks buvo, toks ir liko, jis neliestas. Kaminas yra bendras ir eina per abu aukštus. Jie ne kartą siūlė bendromis lėšomis įdėti į kaminą įdėklą, bet ieškovė nesutiko. Kadangi kaminas yra bendras, jie negali be jos sutikimo įdėti įdėklo, kadangi tada jos krosnies anga, kuri yra kamine, bus uždengta. Toje vietoje turi būti alkūnė, kuri sudarytų išsišakojimą ir būtų įėjimas iš kaimynės krosnies į kaminą. Ieškovė jau seniau yra nusipirkusi kitą būstą, kuriame gyvena, ir ten persikraustyti ruošėsi jau anksčiau. Dėl šios priežasties net malkomis nebesirūpino, nes neketino gyventi bute, esančiame virš atsakovų. Dar prieš statant naują krosnį su ieškove jie kalbėjosi ir ji tam neprieštaravo, nes tai jos interesams nekenkė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą jiems ieškovės sutikimo šildymo krosniai perkelti į rūsį nereikėjo. Ieškinys nėra pagrįstas įrodymais nei dėl jos teisių pažeidimų fakto, nei dėl padarytos žalos ieškovei ir nepilnametėms globojamoms mergaitėms. Iš patikslinto ieškinio nėra aiški įvykių seka pagal datas. Neaišku, nei kada išsikraustė, nei kada, kokio pobūdžio padaryta žala sveikatai ieškovei ir mergaitėms. Patikslintas ieškinys „apmėtytas“ nereikalingais dokumentais, kurie visiškai nesusiję su byla. Pateikiami vaistų čekiai nuo pūslelinės, akių lašai, taip pat vaistai nuo depresijos, kuria serga jau nuo (duomenys neskelbtini) metų,. Pridėta kairiojo klubo magnetinio rezonanso tomografijos kvitas ir panašiai. Kvitai sudėti chaotiškai, be jokio nors datų eiliškumo, kad būtų galima mėginti atsekti kažkokią informaciją. Kelionės bilietai taip pat išmaišyti pagal datas ir neaišku, kur ir kokiais tikslais vykta. Pridėta buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kurio data 2011-10-13 metų, tai irgi niekuo nesusiję su byla, taip pat 2013-02-22 Globojamo vaiko aplankymo aktas, kur nėra visiškai jokios informacijos, kas sietųsi su nagrinėjama byla. Jeigu ieškovė būtų tame bute gyvenusi ir šildžiusi namus, tai jokio kondensato ir nebūtų buvę, nes jis kaupiasi todėl, kad ji namų nešildo. Tai jos pačios kaltė, kad prasidėjus šildymo sezonui namų nešildė, tuo pačiu didindama atsakovų namų šildymo išlaidas, nes pas juos buvo šalčiau dėl ieškovės kaltės. Prašė teismo ieškinį atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovei V. K.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti buto, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kieto kuro šildymo katilo pajungimą taip, kad butui, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta objektyvi galimybė naudotis dūmtraukiu (kaminu); priteisė ieškovei I. J. solidariai iš atsakovų V. A., I. K. ir V. K. 474,74 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisė ieškovei I. J. solidariai iš atsakovų V. A., I. K. ir V. K. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė ieškovei I. J. solidariai iš atsakovų V. A., I. K. ir V. K. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (974,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų V. A. ir I. K. valstybės naudai ieškovei I. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos 1 491,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 745,96 Eur; priteisė iš atsakovų V. A. ir I. K. valstybės naudai 583,46 Eur žyminio mokesčio ir proceso išlaidas, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 291,73 Eur; priteisė ieškovei I. J. bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovų V. A. ir I. K. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 102,84 Eur, iš atsakovės V. K. – 94,55 Eur; netenkino atsakovės V. K. prašymo skirti ieškovei I. J. baudą.

6. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog problemos šalims naudojant bendrą (butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dūmtraukį pasidėjo 2016 m. rudenį, atsakovui I. K. pakeitus bute Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo katilą nauju, ką patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga (rašytiniai paaiškinimai, atsakymai, aktai, pranešimai), atlikta ekspertizė – 2022-04-07, bet ir šalių, trečiųjų asmenų bei teisme apklaustų liudytojų paaiškinimai, to neneigė ir atsakovai. Taip pat byloje nekilo ginčo, kad ginčo name yra aštuoni butai, keturi dūmtraukiai, esantys dūmtraukiai priklauso bendrajai namo inžinerinei sistemai, esant krosniniam šildymui, atskirų (dviejų) butų šildymo katilai pajungti į bendrą dūmtraukį pirmo ir antro aukšto butų gyventojams, aktualiu ginčui metu techninis prižiūrėtojas nebuvo priskirtas.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017, įvertinus trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimus bei byloje esančią rašytinę medžiagą (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštai), byloje atlikti ginčo darbai patalpoje priskirtini paprastojo remonto darbams ir jiems statybą leidžiantis dokumentas neprivaloma.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.82 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies nuostatomis, įvertinęs ginčo situacijos faktines aplinkybes teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog nagrinėjamu atveju keičiant šildymo įrenginį, susietą su bendrojo naudojimo inžinerine sistema (dūmtraukiu), nors šie darbai ir priskirtini paprastajam remontui, kuriam leidimas nėra reikalingas, tačiau visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių bendra nuosavybė (įskaitant ir dūmtraukius), todėl rekonstruojant (pertvarkant) šildymo sistemą yra būtinas šios šildymo sistemos įrenginio bendranaudotojo rašytinis pritarimas. Įrodymų, kad šiuos veiksmus atsakovai būtų atlikę ir turėtų ieškovės sutikimą, nėra. Atsakovai taip pat nepateikė duomenų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo katilo pakeitimas ir prijungimas prie bendro dūmtraukio, atitiktų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių ir naujo šildymo katilo gamintojo reikalavimus. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti 2022-04-07 pateiktos ekspertizės išvadomis, jog katilo parinkimas ir suderinimas su esamu dūmtraukiu yra atliktas nesilaikant kai kurių Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo reikalavimų: katilas (duomenys neskelbtini) D prijungtas prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną), dūmtraukyje nėra įrengtas įdėklas (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti), bei tuo, jog kitų nustatytų neatitikimų priešgaisriniams reikalavimams (neapsaugojimo nuo lietaus, kamino sueižėjimo, silikatinių plytų kamino dalies eksploatavimo be įdėklo) neturi būti nepaisant to, keičiami/perkeliami šildymo prietaisai ar ne.

9. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog esant ginčo situacijai, po atsakovų šildymo katilo pakeitimo, ieškovė nebegalėjo naudotis savuoju šildymo katilu, patvirtina, ne tik byloje esantys institucijų atsakymai į ieškovės kreipimąsi dėl faktinės situacijos naudojantis bendru dūmtraukiu ((duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, trečiųjų asmenų, Telšių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK raštai, Swedbank, AB, aktai), bet iš esmės ir atlikta ekspertizė, kurioje buvo akcentuojamas katilo parinkimas ir nesuderinamumas su esamu dūmtraukiu.

10. Teismas nurodė, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisė objekto savininko savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovų atlikti šildymo sistemos pakeitimai trukdo ieškovei įgyvendinti jos teises naudotis ir bendro naudojimo daiktu – dūmtraukiu, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės, teises. Teismas darė išvadą, kad atsakovai neturėjo teisėto pagrindo be ieškovės sutikimo atlikti savo šildymo sistemos rekonstrukcijos, darančios įtaką bendro naudojimo inžineriniam įrenginiui, darbų. Teismas konstatavo, kad atsakovai, pakeisdami aptariamą šildymo katilą ir pajungdami prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną), neįrengę dūmtraukyje įdėklo (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti), nepagrįstai apribojo kito buto savininko teises naudotis bendro naudojimosi daiktu – dūmtraukiu.

11. Teismas nurodė, kad atsakovė V. A., teigdama, jog nėra ginčo patalpų naudotoja, ji nekeitė ir šildymo katilo, šias aplinkybes patvirtinančių leistinų įrodymų nepateikė, buto nuosavybės teisė viešame registre registruota jos vardu. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Atsakovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo apie bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus, susijusius su šildymo sistemos pakeitimu, ar kad ji niekaip nėra su jais susijusi, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra vertintini kaip atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija byloje. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovė solidariai atsakinga su kieto kuro šildymo katilo keitimo darbus jos bute atlikusiais I. K. ir V. K..

12. Teismas, įvertinęs ieškovės suformuluotą reikalavimą – įpareigoti atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dūmtraukį (kaminą) iš savo įrengto rūsyje šildymo katilo išvesti per sieną į lauką, atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei ekspertizės išvadoje nurodytą išvadą, kad „turi būti ištaisyti nustatytų Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, įskaitant ir katilo gamintojų reikalavimų, bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių neatitikimai: sutvarkyti kamino įtrūkiai, užsandarintos plytų siūlės ir mūro sandūros su kitomis konstrukcijomis, kaminas apsaugotas nuo lietaus, pažeistos plytos pakeistos, padidintas kamino aukštis virš stogo, įrengta tinkama kamino sandūra su stogo danga, (duomenys neskelbtini) butui įrengtas atskiras kaminas su atskiru dūmtraukiu arba pakeistas katilas, kurio gamintojas leidžia jungti į kaminą daugiau nei 1-ą prietaisą, (duomenys neskelbtini)buto degi kamino ir aplink jį esanti apdaila pakeista į nedegią“, ieškovei nepateikus konkrečių įrodymų (projekto), kaip toks reikalavimas konkrečioje situacijoje gali būti įgyvendintas, įvertinęs aplinkybę, kad šis įpareigojimas galimai susijęs su darbų projekto rengimu bei priklauso ir nuo kitų bendraturčių ((duomenys neskelbtini)) bendro sutarimo (pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį), sprendė, kad šiuo atveju ieškovės, kaip bendrojo inžinerinio įrenginio naudotojos (ir bendrasavininkės), subjektinės teisės gali būti apgintos taikant įrenginio bendranaudotojo (ir/ar bendrasavininko) nuosavybės teisę varžančią priemonę tiek, kad ji pašalintų pažeidimą – įpareigojant atsakovus savo lėšomis pertvarkyti buto adresu: (duomenys neskelbtini), kieto kuro šildymo katilo pajungimą taip, kad butui, adresu: (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta objektyvi galimybė naudotis dūmtraukiu (kaminu).

13. Teismas, įvertinęs atsakovų neteisėtų veiksmų padarinius, ieškovės pažeistoms subjektinėms teisėms apginti taikytą šių padarinių šalinimo būdą, sprendė, kad trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra reikalingas teismo sprendimui dėl ieškovės teises pažeidžiančio remonto padarinių pašalinimo įvykdyti. Tokio termino sprendimui įvykdyti nustatymas nereikš teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principų (ieškovės teisėtų interesų atžvilgiu) pažeidimo, todėl, remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimui šioje dalyje įvykdyti nustatytinas trijų mėnesių terminas.

14. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 831,71 Eur turtinės žalos atlyginimo susideda iš žalos sąmatos: 4 500 Eur remonto darbams (preliminarūs ieškovės skaičiavimai), 600 Eur išvalymo darbai (3 vietų miegamosios sofos, 2 vietų sofos, 2 pufų, staliuko-pufo, dviejų kilimų, užuolaidų, vaikų sofos lovos, 2 vietų miegamosios sofos, prieškambario komplekto (dirbtinės odos dalis), sofos, 2 žaliuzių/roleto, kiliminio tako), 599,43 Eur vaistams (pašlijus ieškovės sveikatai dėl patirtų įvykių turėjo pirkti daug vaistų) ir 132,28 Eur išlaidų, susijusių su vykimu pas gydytojus. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių buto remonto suma įrodinėja paaiškinimais ir paskaičiavimais, kad bute iki pat dabar nėra atliktas remontas, t. y. nuo 2016 m. rudens, kada dūmai pirmą kartą pateko į butą, ir vėlesniais metais iki ieškinio pateikimo teisme (2019-08-29) turto būklė buvo bloginama (sienose, lubose dėmės) ir, nors remonto darbų ir medžiagų kainos dar kartą pasikeitė, ji prašo atlyginti prašomą turtinė žalos sumą 5831,71 Eur, kurią sudaro: remonto darbai (statybinių medžiagų įsigijimas, virtuvės, vonios sienų ir lubų remontas, kamino remontas, grindų remontas, sienų ir lubų dažymas ir tapetavimas, statybinio laužo išvežimas ir kiti būtini darbai) kaina yra ne mažiau 4 500 Eur, 3 vietų miegamosios sofos, 2 vietų sofos, 2 pufų, staliuko-pufo, kilimo tamsaus, užuolaidos, vaikų sofos lovos, 2 vietų miegamosios sofos, kilimo šviesaus, prieškambario kambario komplekto (dirbtinės odos dalis), sofos, 2 žaliuzių/roleto, kiliminio tako išvalymo kaina yra 600 Eur; ieškovė I. J. pašlijus sveikatai dėl patirtų įvykių turėjo pirkti daug vaistų, kurių suma yra 599,43 Eur; ieškovės I. J. kelionės išlaidos pas gydytojus yra 132,28 Eur.

15. Teismas nurodė, kad ieškovei nepateikus detalios remonto darbų sąmatos, teismas remiasi teismo ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) apdailos remonto jo nuosavybės ribose, ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiama ekspertizės akte pagal lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota buto Nr. (duomenys neskelbtini) apdailos ir tinko sugadinimų šalinimo (remonto) vidutinė rinkos kaina (su PVM) – 474,74 Eur suma žalai atlyginti (teismo ekspertizės akto 16 l.). Likusi ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atmestina kaip nepagrįsta, ieškovei nepateikus pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp ieškovės deklaruojamos turtinės žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas priteisti ieškovės ieškinyje nurodytą visą turtinės žalos sumą laikytinas siekiu nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita ir vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas pilna apimtimi, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad ginčo dūmtraukis yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, už jo priežiūrą, naudojimą ir pažeidimų šalinimą yra atsakingi tiek ieškovė, tiek atsakovai.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsižvelgtina į tai, jog neturtinės žalos priteisimas grindžiamas įtaka asmens sveikatai (sveikai aplinkai), t.y. gyvenimo sąlygų saugumo sveikatai prasme sumažėjimu, ir nors dėl byloje nustatytų aplinkybių, kurios buvo pripažintos esančios priežastiniame ryšyje su turtui padarytos žalos padarymu, tiesioginė žala asmens sveikatai nebuvo padaryta (pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai) nepagrindžia tiesioginės sąsajos su atsakovų padarytais pažeidimais, priešingų šiai išvadai įrodymų į bylą nebuvo pateikta), bet, kita vertus, tai nepaneigia išvados, kad nustatytų aplinkybių kontekste asmens neturtinės vertybės (saugi privati aplinka ir pan., žala, padaryta pavojingu sveikatai būdu – dėl neatsakingai, netinkamai atlikto šildymo sistemos (katilo) pajungimo prie bendro naudojimo dūmtraukio) buvo pažeistos (CK 6.250 straipsnis). Todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, faktinę ieškovės situaciją (išsikraustė į kitą turimą butą), atsakovų turtinę padėtį bei atsakovų procesinį elgesį (viso proceso metu siekį ir pasiūlymus ieškovei ginčą išspręsti taikiai), teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovams iš ieškovės viso proceso metu (tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė buvo informuota apie ketinimą perkelti kieto kuro katilą į rūsį. Tam ji neprieštaravo. Turėjo daug laiko savo nuomonę pakeisti. Iš šalių bendravimo praktikos akivaizdu, kad vienas kito šalys nereikalaudavo raštiško patvirtinimo, viską darė pasitikėjimo pagrindu, pakakdavo žodinio susitarimo. Todėl ieškovės teiginiai, jog neva atsakovai viską darė be jos sutikimo, neturi pagrindo. Be to, ieškovė galėjo stebėti kieto kuro katilo pajungimą rūsyje, pasikviesti savo specialistų situacijos įvertinimui ir t.t., tačiau tam kelio neužkirto.

17.2. Dėl to, kad atsakovai būtų įrengę kieto kuro katilą rūsyje nekokybiškai, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų. Ieškovė ir teismas vadovavosi prielaidomis ir rekomendacijomis, tačiau realiai priežastinio ryšio tarp neigiamų pasekmių ir atsakovų veiksmų nenustatyta.

17.3. Byloje yra įrodyta, kad ieškovė savo gyvenimo nebesiejo su ginčo butu, jame ji nebegyveno, eilę metų jo nešildė ir neprižiūrėjo, dėl ko natūralu, kad viduje galėjo apdailos medžiagų kokybė kisti. Be to, einamas remontas pas ieškovę buvo padarytas seniai ir primityvus, jis greitai senėjo ir nusidėvėjo. Ieškovė pati nesutiko dūmtraukyje įrengti įdėklo, prie jo įrengimo nesutiko prisidėti, kas galimai būtų sumažinę apdailos medžiagų nusidėvėjimą ir poveikį joms ieškovės bute ties dūmtraukiu. Akivaizdu, kad ieškovė pati savo nerūpestingais veiksmais, t. y. buto nešildė, nevėdino, paliko jame savo minkštus baldus ir pan., sudarė sąlygas, kad baldai būtų paveikti netinkamų oro sąlygų. Be to, pati ieškovė savo bute naudojamo kamino dalies per daugelį metų neremontavo, todėl galėjo atsirasti plyšių tarp plytų, per kuriuos ir galėjo patekti į butą kondensatas, suodys ir dūmai.

17.4. Liko neaišku, kaip sprendimas turėtų būti įvykdytas. Atsakovai nesupranta, kaip jie turi sudaryti objektyvią galimybę naudotis dūmtraukiu kitam butui neišeidami už savo buto ribų. Atsakovai niekaip nekliudo ieškovei naudotis dūmtraukiu ir tokios galimybės jai nėra niekaip atėmę. Priimtas sprendimas yra sąlyginis. Kyla kausimas, kas nuspręs, ar atsakovai sudaro galimybę ieškovei naudotis dūmtraukiu, ar ne. Toks sprendimas yra ydingas ir tik kels papildomus ginčus ateityje. Kyla kausimas, kaip ieškovė nuspręs, kad sprendimas įvykdytas tinkamai. Ir dabar atsakovų kieto kuro katilas į dūmtraukį yra pajungtas tinkamai ir nesudaro kliūčių ieškovei naudotis savo šildymo katilu ir dūmtraukiu. Ieškovei pašalinus savo nešildomo buto padarinius, nebeliktų kliūčių, dėl ko ji negalėtų gyventi savo bute. Tačiau nesant galimybės ieškovei kūrenti krosnį ir taip įšildyti savo bute esančio kamino dalies, susidaro sąlygos, kurios gadina bendrą kaminą. Tokiu atveju reikalinga į kaminą įdėti įdėklą. Todėl įdėklo įdėjimas į bendro naudojimo kaminą yra ir ieškovės atsakomybė. Ieškovė turėtų sutikti įdėti kartu su atsakovais įdėklą, ko ji nesutinka padaryti. Dėl pajungto rūsyje atsakovų kieto kuro katilo niekas nepasikeitė ieškovės bute. Ieškovės prisijungimas prie dūmtraukio jos bute liko neliestas. Atsakovai nedarė jokios įtakos, kad ieškovė išsikraustytų iš buto, jį pardavinėtų, nebesaugotų baldų, užuolaidų, nebešildytų buto ir neįtakojo jos veiksmų, kuriais ji pati galėjo sau sukelti nepageidaujamus nuostolius. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, ir padarė neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalą ieškovei, kad savo veiksmais lėmė apčiuopiamos žalos padarymą ir tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės dėstomų padarinių yra priežastinis ryšys.

17.5. Teismo vertinimas, jog atsakovai atsakingi už žalą ir egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, yra tik formalus, deklaratyvus, objektyviai neparemtas patikimais įrodymais. Ieškovės dūmtraukio naudojamos vietos nelietė ir įtakos jos buto šildymui nedarė. Ieškovė konkliudentiniais veiksmais parodė, kad atsakovams rūsyje jungiant kieto kuro katilą tam neprieštaravo, o tik praėjus kuriam laikui pradėjo reikšti atsakovams priekaištus.

17.6. Atsakovams pagal teisinį reglamentavimą jokių leidimų iš valstybės ar savivaldybės institucijų kieto kuro katilo pajungimui į dūmtraukį nereikėjo. Darbai atlikti tinkamai, priešgaisriniai reikalavimai nepažeisti. Byloje nustatyta, kad atsakovai atlikto paprastojo remonto darbus, ką patvirtina suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.

17.7. Atsakovai niekaip nesutrukdė ieškovei valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą - savo butą - ir juo disponuoti, nepažeidė jos nuosavybės teisių. Priešingai, ieškovė turėtų susitvarkyti sueižėjusią kamino dalį savo bute, jei jis toks yra, sutikti įsirengti bendrai su atsakovais įdėklą ir pradėti prižiūrėti savo butą - jį šildyti ir keisti jo klimatines sąlygas, kurios galimai gadina baldus, užuolaidas ir pan.

17.8. Šis atvejis nepatenka į įstatymo numatytus atvejus dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl nėra jokio pagrindo neturtinę žalą priteisti.

17.9. Ieškovė pati atsakinga už savo bute esančio kamino dalies būklės priežiūrą bei savo krosnies kūrenimą, kamino įšildymą, kas sudarytų palankias sąlygas, esant šildomam jos butui, šalintis dūmams iš dūmtraukio ir nesudarytų sąlygų kauptis kondensatui.

17.10. Teismas nusprendė dėl neproporcingo ir neadekvataus ieškovės teisių ir interesų gynimo būdo. Tokio remonto kaštai yra du kartus brangesni nei vertas atsakovų butas, o jo mąstai neadekvatūs. Paprasčiau būtų įsirengti šalims bendrai įdėklą ir tuo pačiu apsaugoti nuo erozijos tą patį bendrai naudojamą kaminą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovė nedavė nei žodinio, nei rašytinio sutikimo perkelti šildymo katilo ir tokios praktikos tarp šalių negalėjo būti, kadangi pirmą kartą toks veiksmas buvo atliekamas. Šie darbai buvo atliekami su bendro naudojimo turtu, todėl privalėjo gauti ieškovės aiškų sutikimą (tai patvirtina ir Statybos techninio reglamento „Statinio statybos rūšys“ 18 p.). Toks sutikimas galėjo būti tik gavus konkretų pasiūlymą su statybiniais sprendiniais. Šiuo atveju atsakovai ne tik savavališkai atliko statybos darbus, tačiau ir nekokybiškai, dėl ko I. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala.

18.2. Tai, kad darbai atlikti nekokybiškai, liudija byloje surinkti įrodymai (ieškovės bute esančio kamino ir sienų sugadinimai, liudytojų paaiškinimai, kad kildamas dūmas atšąla ir gali kauptis kondensatas). Atsakovai nurodo, kad nebuvo tokios situacijos, jog jiems „pažeminus dūmų patekimą, būtų sutrikusi dūmų trauka“ Byloje būtent buvo įrodyta aplinkybė, kad dūmas šiuo atveju turi kilti nuo rūsio iki 2 aukšto ir per tą laiką atvėsta, dėl ko kaupiasi kondensatas, kuris prasiskverbęs per kaminą ir sugadino ieškovės sieną.

18.3. Byloje pateikta 2022-04-07 ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad katilo parinkimas ir suderinimas su esamu dūmtraukiu yra atliktas nesilaikant kai kurių Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo reikalavimų.

18.4. Ieškovė nebegrįžo į butą dėl jame esančio smalkių kvapo, tiesiog buvo neįmanoma gyventi. O bylos nagrinėjimas užtruko, atsakovai dūmtraukio netvarkė, ieškovei liko rizika, kad kiekvieną kartą atsakovams kūrenant krosnį, jos bute vėl pradės sklisti nuodingas kvapas. O turėdama tris nepilnametes neįgalias globotines ypatingai turėjo saugoti jas ir save.

18.5. Ieškovei buvo priteistos pakankamai nedidelės sumos, per bylinėjimosi metus įvyko didžiulė infliacija, kuri šias lėšas dar nuvertino, todėl nėra pagrindo teigti, jog I. J. siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita.

18.6. Ieškovė nuo pat pradžių siūlė įvairius variantus, tačiau atsakovai nesutiko ir nesiėmė jokių veiksmų. Protingiausia būtų išsivesti atsakovams kaminą į lauką, o ieškovė galėtų toliau naudotis savo pečiumi. Kaip įrodyta byloje, atsakovų katilas negali būti naudojamas tokioje situacijoje, todėl ieškovės pasiūlytas situacijos sprendimas būtų paprasčiausias. Šie veiksmai turi būti atlikti atsakovų lėšomis, kadangi ir poreikis atsirado dėl jų veiksmų. Atsakovai patys nesilaikė įstatyme numatyto reikalavimo bendrą turtą prižiūrėti visiems bendraturčiams bendru sutarimu ir toliau neieško būdo, kaip šią situaciją ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

21. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė specialisto A. B. konsultacinę išvadą.

22. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia savo globojamų vaikų papildomus dokumentus, kurie, ieškovės nuomone, yra svarbūs įvertinant teismo sprendimą.

23. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

25. Nagrinėjamu atveju nei apeliantai apeliaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių teikiamus įrodymus.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. I. K. ir V. K. pagal susitarimą su buto savininke nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei V. A.. Butas, kuriame gyvena atsakovai, yra pirmame namo aukšte, o ieškovės butas – antrame namo aukšte, virš buto, kuriame gyvena atsakovai. Minėti butai yra aštuonių butų daugiabučiame name, kuris pastatytas (duomenys neskelbtini) m., yra dviejų aukštų, jo sienos – iš plytų mūro. Nekilnojamojo turto registro išraše apie namo šildymą nurodyta, kad tai vietinis centrinis šildymas. Nekilnojamojo turto registro išrašuose apie atskirus butus nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)bute yra vietinis centrinis šildymas, o (duomenys neskelbtini) bute – vietinė katilinė. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog dviejų vienas virš kito esančių butų savininkai bendrai naudojasi šildymo sistemos elementu – dūmtraukiu. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butų techninės apskaitos bylų brėžiniuose kaminas atvaizduotas tų butų voniose – atitinkamai (duomenys neskelbtini) buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)buto patalpoje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai kaminas yra ne butų voniose, o šių butų virtuvėse, kurios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butų techninės apskaitos bylų brėžiniuose pažymėtos atitinkamai indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokia situacija šalių butuose buvo iki 2016 m. spalio pabaigos. 2016 m. spalio pabaigoje atsakovas I. K. išmontavo (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje buvusį šildymo katilą, o vietoje jo rūsyje po butu savarankiškai įrengė naują šildymo katilą, kaip pats nurodė, – 9 kW galingumo katilą „(duomenys neskelbtini)“, kurio techninių ir įsigijimo dokumentų neturi. Nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ieškovei su globotine esant (duomenys neskelbtini)ligoninėje, ieškovei priklausančiame (duomenys neskelbtini)bute kietojo kuro katilą kurdavo ieškovės motina I. B.. Pirmas kelias dienas kūrenant jokie dūmai į butą nesiverždavo, o vėliau iš katilo ėmė virsti dūmai, kurie pasklido visame bute. Netrukus butas buvo uždūmintas dar kartą, kai grįžusi iš ligoninės kūrenti bandė pati ieškovė. Dėl bute jaučiamo dūmų kvapo gyventi žiemą jame ieškovė nebepasiliko ir su globotinėmis iš buto išsikėlė į N. A., butas nuo 2016 m. lapkričio negyvenamas ir nešildomas.

Dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

27. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė buvo informuota apie ketinimą perkelti kieto kuro katilą į rūsį. Tam ji neprieštaravo. Iš šalių bendravimo praktikos akivaizdu, kad vienas kito šalys nereikalaudavo raštiško patvirtinimo, viską darė pasitikėjimo pagrindu, pakakdavo žodinio susitarimo.

28. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvados, kad rekonstruojant (pertvarkant) šildymo sistemą yra būtinas šios šildymo sistemos įrenginio bendranaudotojo (nagrinėjamu atveju ieškovės) rašytinis pritarimas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jie būtų įrengę kieto kuro katilą rūsyje nekokybiškai. Priešingai, 2022-04-07 teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, jog atsakovų katilo parinkimas ir suderinimas su esamu dūmtraukiu yra atliktas nesilaikant kai kurių Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo reikalavimų: katilas (duomenys neskelbtini) D prijungtas prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną), dūmtraukyje nėra įrengtas įdėklas (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti), bei tuo, jog kitų nustatytų neatitikimų priešgaisriniams reikalavimams (neapsaugojimo nuo lietaus, kamino sueižėjimo, silikatinių plytų kamino dalies eksploatavimo be įdėklo) neturi būti nepaisant to, keičiami/perkeliami šildymo prietaisai ar ne.

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ir ekspertizės akto objektyvumu. Kilus neaiškumų dėl eksperto išvadoje suformuluotų atsakymų, jų teisingumo ar objektyvumo, siekdami paneigti eksperto išvadas, apeliantai galėjo pasinaudoti procesine teise užduoti klausimus ekspertui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnis), prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), tačiau šia procesine teise iki įrodymų tyrimo pabaigos nepasinaudojo.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Apeliantų apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

Dėl priimto sąlyginio sprendimo

33. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog liko neaišku, kaip sprendimas turėtų būti įvykdytas. Atsakovai nesupranta, kaip jie turi sudaryti objektyvią galimybę naudotis dūmtraukiu kitam butui, neišeidami už savo buto ribų. Atsakovai niekaip nekliudo ieškovei naudotis dūmtraukiu ir tokios galimybės jai nėra niekaip atėmę. Priimtas sprendimas yra sąlyginis. Kyla kausimas, kas nuspręs, ar atsakovai sudaro galimybę ieškovei naudotis dūmtraukiu, ar ne. Toks sprendimas yra ydingas ir tik kels papildomus ginčus ateityje. Kyla kausimas, kaip ieškovė nuspręs, kad sprendimas įvykdytas tinkamai. Ir dabar atsakovų kieto kuro katilas į dūmtraukį yra pajungtas tinkamai ir nesudaro kliūčių ieškovei naudotis savo šildymo katilu ir dūmtraukiu. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

34. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti buto adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kieto kuro šildymo katilo pajungimą taip, kad butui adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta objektyvi galimybė naudotis dūmtraukiu (kaminu).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimu iš esmės išsprendžiamas šalių ginčas, teismo sprendimas yra privalomai vykdomas, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, ne sąlyginis (CPK 18 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis, 267 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju , nors pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pertvarkyti buto adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kieto kuro šildymo katilo pajungimą taip, kad butui adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta objektyvi galimybė naudotis dūmtraukiu (kaminu), tačiau nenurodė, kokiu būdu turi būti pertvarkomas buto kieto kuro šildymo katilo pajungimas. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas priklausys nuo tam tikrų sąlygų (ne)buvimo. Tuo tarpu įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, kitaip tariant draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, kuriais nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas. Ieškovė tokį neapibrėžto sprendimo įvykdymą gali įvertinti kaip nepakankamai apsaugantį jos pažeistas teises ir analogiškas pretenzijas ar reikalavimus atsakovams reikšti ateityje. Todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti.

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovei nekūrenant krosnies ir taip neįšildant savo bute esančio kamino dalies, susidaro sąlygos, kurios gadina bendrą kaminą. Tokiu atveju reikalinga į bendro naudojimo kaminą įdėti įdėklą.

37. 2022-04-07 teismo ekspertizės akte nurodyta, jog katilo parinkimas ir suderinimas su esamu dūmtraukiu yra atliktas nesilaikant kai kurių Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo reikalavimų: katilas „(duomenys neskelbtini) D“ prijungtas prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną), dūmtraukyje nėra įrengtas įdėklas (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti). Jei būtų sumontuotas gamintojo rekomenduojamas įdėklas, dūmai neitų pro plytų ertmes ar panašius nesandarumus. Tačiau dūmai galėjo eiti ir kūrenant tik (duomenys neskelbtini) buto katilą, o (duomenys neskelbtini)buto katilo nekūrenant, kadangi, kaip nustatyta, bendras kaminas, kuriuo naudojasi kaimynai, yra nesandarus, turi įtrūkių ir nėra sumontuotas įdėklas ties baltomis kamino plytomis. Gaisrinės saugos taisyklės numato, kad pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus (pamušalus), apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio, atitinkančius 25 punkto reikalavimus. Metalinių įdėklų segmentai turi būti sujungiami nerūdijančio plieno kniedėmis ar specialiais užraktais. Nesant įdėklo ir dūmtraukio sienelėms esant padengtoms suodžių sluoksniu, kurie ant plytų mūro kaupiasi žymiai greičiau nei ant metalinio įdėklo, dūmtraukio trauka sumažėja.

38. Dėl dūmtraukio įdėklo svarbos pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog atsakovai, pakeisdami šildymo katilą ir pajungdami prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną), neįrengę dūmtraukyje įdėklo (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti), nepagrįstai apribojo kito buto savininko teises naudotis bendro naudojimosi daiktu – dūmtraukiu.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojant atsakovus V. A., I. K. ir V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo dūmtraukyje (kamine) įrengti (sumontuoti) įdėklą, įpareigojant ieškovę I. J. netrukdyti ir sudaryti galimybę atsakovams atlikti įdėklo įrengimo (montavimo) darbus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

40. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo vertinimas, jog atsakovai atsakingi už žalą ir egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, yra tik formalus, deklaratyvus, objektyviai neparemtas patikimais įrodymais. Akivaizdu, kad ieškovė pati savo nerūpestingais veiksmais, t. y. buto nešildė, nevėdino, paliko jame savo minkštus baldus ir pan., sudarė sąlygas, kad baldai būtų paveikti netinkamų oro sąlygų. Be to, pati ieškovė savo bute naudojamo kamino dalies per daugelį metų neremontavo, todėl galėjo atsirasti plyšių tarp plytų, per kuriuos ir galėjo patekti į butą kondensatas, suodys ir dūmai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

41. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovai, pakeisdama šildymo katilą ir pajungdami prie dūmtraukio, į kurį pajungtas dar vienas šildymo prietaisas (prieštaravimas gamintojo reikalavimui pajungti tik vieną) neįrengę dūmtraukyje įdėklo (prieštaravimas gamintojo rekomendacijai jį įrengti), nepagrįstai apribojo kito buto savininko teises naudotis bendro naudojimosi daiktu – dūmtraukiu, atsakovai neturėjo teisėto pagrindo be ieškovės sutikimo atlikti savo šildymo sistemos rekonstrukcijos, darančios įtaką bendro naudojimo inžineriniam įrenginiui, darbų, teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

42. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).

43. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

44. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).

45. Taigi, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas (konkrečios teisės normos pažeidimas), bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 62 punktas).

46. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog nors apeliantai ir nesutinka su tuo, kad egzistuoja jų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau apeliacinio skundo argumentais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jie neturėjo teisėto pagrindo be ieškovės sutikimo atlikti savo šildymo sistemos rekonstrukcijos, darančios įtaką bendro naudojimo inžineriniam įrenginiui, darbų, o tai civilinės atsakomybės kontekste būtent ir reiškia, kad jie atliko neteisėtus veiksmus – atsakovų elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių (žalos) taip pat egzistuoja ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

47. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, rėmėsi 2022-04-07 teismo ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) apdailos remonto jo nuosavybės ribose. Kaip jau minėta, ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

49. Nors apeliantai teigia, jog pati ieškovė nešildė buto, savo bute naudojamo kamino dalies per daugelį metų neremontavo, todėl galėjo atsirasti plyšių tarp plytų, per kuriuos ir galėjo patekti į butą kondensatas, suodys ir dūmai, tačiau 2022-04-07 teismo ekspertizės akto išvados ir su ekspertizės aktu pateiktos ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) fotofiksacijos apeliacinės instancijos teismui nesuponuoja tokios išvados. Su ekspertizės aktu pateiktose ieškovės buto fotofiksacijose užfiksuota, kad: kamino pažeidimai iš virtuvės (duomenys neskelbtini) pusės, kamino pažeidimai iš sanitarinio mazgo (duomenys neskelbtini) pusės, kamino pažeidimai iš virtuvės (duomenys neskelbtini) pusės nuplėšus tapetus ir lubų plastiko dailylentes; dėmė vonioje (duomenys neskelbtini) ir ją praardžius matyti buvusi užtinkuota skylė plytoje; kamino iš virtuvės (duomenys neskelbtini) pusės tinko praardymas ties įtrūkiu; kamino iš virtuvės (duomenys neskelbtini) pusės kamino ir sienos sandūra ir didesnis nei kiti įtrūkis, matyti ir didesnis dervų prasiskverbimas ties sandūros įtrūkiu; kamino iš virtuvės (duomenys neskelbtini) pusės (kita pusė) kamino ir sienos sandūra ir didesnis nei kiti įtrūkis, matyti ir didesnis dervų prasiskverbimas ties sandūros įtrūkiu; išmatavus lubų drėgnumą prietaisu matyti, kad lubos šlapios; išmatavus lubų drėgnumą prietaisu toliau nuo kamino matyti, kad lubų drėgnumas žymiai mažesnis; išmatavus kamino tinko drėgnumą prietaisu matyti, kad tinkas šlapias; Išmatavus prietaisu kamino tinko drėgnumą virtuvėje (duomenys neskelbtini) iš abiejų pusių prie grindų ties dėme A) pusėje matyti, kad tinkas sausas B) pusėje – tinkas drėgnokas; išmatavus kamino tinko drėgnumą vonioje (duomenys neskelbtini) prietaisu ties dėme, matyti, kad tinkas drėgnokas (Ekspertizės akto priedas Nr. (duomenys neskelbtini) „Fotofiksacijos“, l. 6-26). Įvertinęs minėtus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovės bute atsiradę apdailos ir tinko sugadinimai atsirado ne dėl buto nešildymo ar kamino dalies remonto neatlikimo, o būtent dėl atsakovų atliktų savo šildymo sistemos rekonstrukcijos, darančios įtaką bendro naudojimo inžineriniam įrenginiui, darbų.

50. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, paneigiančių ar bent sudarančių pagrįstą pagrindą abejoti 2022-04-07 teismo ekspertizės išvadomis bei teismo ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydžio, nenurodo su tuo susijusių argumentų, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

51. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad šis atvejis nepatenka į įstatymo numatytus atvejus dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl nėra jokio pagrindo neturtinę žalą priteisti.

52. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad CK 1.114 straipsnis pateikia nebaigtinį asmeninių neturtinių teisių ir vertybių sąrašą. CK 2.20 – 2.27 straipsniuose numatyta šių teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarka. Asmuo, kurio neturtinės teisės pažeistos, turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

53. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (pvz., neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

54. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

55. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindė paaiškinimais dėl apsinuodijimo, patirtų nepatogumų, streso, dvasinio išgyvenimo ir būtinybės išsikraustyti iš savo namų, kad su nepilnamečiais vaikais turėjo papildomų rūpesčių, nuolat jautė gaisro pavojaus baimę, kas turėjo neigiamos įtakos ieškovės bei jos globojamų vaikų sveikatai. Iki šiol sveikata nėra pasitaisiusi, ji nuolat jaučia stresą, kad su globotinėmis (G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m.) negali grįžti gyventi į savo namus.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo motyvais dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog, priešingai nei teigia apeliantai, ieškovė dėl atsakovų veiksmų patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Atsakovų atlikti neteisėti veiksmai – netinkamai atliktas šildymo sistemos (katilo) pajungimas prie bendro naudojimo dūmtraukio – yra pakankami konstatuoti, kad jais buvo padaryta neturtinė žala ieškovei ir, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos yra akivaizdus ir tiesioginis.

57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės neturtinės vertybės (saugi privati aplinka ir pan., žala padaryta pavojingu sveikatai būdu – dėl neatsakingai, netinkamai atlikto šildymo sistemos (katilo) pajungimo prie bendro naudojimo dūmtraukio) buvo pažeistos (CK 6.250 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistas 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

59. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, priėmė sąlyginį sprendimą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje tikslinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-04-06 sprendimą (duomenys neskelbtini) ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nors ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į byla nepateikti jokie įrodymai dėl patirtų išlaidų, todėl netenkinus apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą, ją išdėstant taip:

Įpareigoti atsakovus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo dūmtraukyje (kamine) įrengti (sumontuoti) įdėklą, įpareigojant ieškovę I. J. netrukdyti ir sudaryti galimybę atsakovams atlikti įdėklo įrengimo (montavimo) darbus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė