Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės,

gynėjams advokatams Jonui Jasiulevičiui, Leonorai Vasiliauskienei, Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, Vincui Pacevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nuteistųjų T. Ma., T. M., P. V. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio, tai yra 9415 Eur bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio, tai yra 7532 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. M. paskirta galutinė subendrinta 250 MGL dydžio, tai yra 9415 Eur bauda.

T. M. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. Ma. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio, tai yra 9415 Eur bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio, tai yra 7532 Eur bauda.

T. Ma. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio, tai yra 11 298 Eur bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio, tai yra 9415 Eur bauda.

P. V. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 val. nemokamų darbų, juos atliekant per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. V. priklausantį turtą: patalpas/butą: registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

L. V. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuspręsta Vilniaus teritorinės muitinės ieškinį tenkinti ir solidariai iš nuteistųjų T. M., T. Ma. ir P. V. jai priteisti 250 803 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. V. ir P. A. (P. A.) dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., T. Ma., P. V. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, rengdamiesi vykdyti sunkias nusikalstamas veikas – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamos veikos bendrininkui P. V. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) įsigijus nusikalstamos veikos priemones – aštuonias radijo ryšio stoteles „Wouxun KG-889V“ Nr. S/N: L07F8524, L07F8525, L07F8532, L07F8533, L07F8534, L07F8535, L07F8536, L07F8537, 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) įsigijus nusikalstamos veikos priemones – pripučiamą valtį „Kolibri K280CT“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektrinį variklį „Minn Kota Traxxis 55 SC“ ir 2012 m. spalio 19 d. - priekabą „Rydwan Euro A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), kurią nusikalstamos veikos bendrininkas P. V. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu, veikdami visi trys kartu bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgiję ir pritaikę nusikalstamos veikos priemones, sudaręs veikimo planą ir sutelkęs bendrininkus 2014 m. balandžio 17 d., apie 2 val. 00 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūbo kaimo Varėnos rajone ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153, Dūbo ežeru, pripučiama valtimi „Kolibri K280CT“, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabeno nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis 63 750 pakelių cigarečių „Fest“, 9 250 pakelių cigarečių „Fest 7“, 500 pakelių cigarečių „Minsk superslims“ ir 49 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 superslims“, t.y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – iš viso 122 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), nepateikdami jų muitinės kontrolei.

T. M., T. Ma., P. V. taip pat nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. balandžio 17 d., apie 2 val. 00 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūbo kaimo, Varėnos rajone ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153, veikdami visi trys kartu bendrininkų grupėje bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė automobiliuose „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), bei prie jo prikabintoje priekaboje „Rydwan EURO A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir nuo pasienio juostos, nuo valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153 į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, juos lydint automobiliais „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija), pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes - 63 750 pakelių cigarečių „Fest“, 9 250 pakelių cigarečių „Fest 7“, 500 pakelių cigarečių „Minsk superslims“ ir 49 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 superslims“, iš viso 122 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), t.y. viršija 250 MGL dydžio sumą, o 2014 m. balandžio 17 d., apie 2.20 val. Varėnos rajone, Dūbo kaimo ribose esančiame miško masyve, automobiliai „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), bei prie jo prikabinta priekaba „Rydwan EURO A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), su juose buvusiais iš viso 122 500 pakelių aukščiau išvardintų cigarečių bei juos lydintys automobiliai „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

L. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2013 m. lapkričio 13 d., apie 16-17 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini), pirkdamas nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį“ – du egzempliorius, kuriuose automobilio pardavėjui Z. Ž. žodžiu nurodė skiltyje „Pirkėjas“ įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. duomenis, t. y. asmens kodą – „(duomenys neskelbtini)“, vardą, pavardę – „T. Ma.“, adresą – „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Transporto priemonę pirko“ žodžiu nurodė įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. vardą, pavardę - „T. Ma.“ ir pasirašė grafoje „parašas“ ties pavarde „T. Ma.“ išgalvotu T. Ma. parašu, ko pasekoje automobilį „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), pardavęs Z. Ž., nežinodamas, kad „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis“ suklastota, vieną jos egzempliorių panaudojo 2013-11-23 pateikdamas VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui, išregistruojant parduotą automobilį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. V. suklastoto dokumento - „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties“ kitą egzempliorių gabeno Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini).

Be to, L. V. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, rengdamasis vykdyti sunkias nusikalstamas veikas – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su P. V., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), iš UAB „T“ įsigijo nusikalstamos veikos priemones - aštuonias radijo ryšio stoteles „Wouxun KG-889V“ Nr. S/N: L07F8524, L07F8537, L07F8533, L07F8534, L07F8532, L07F8535, L07F8536, L07F8525, 2012 m. spalio 2 d. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), iš UAB „A“ įsigijo nusikalstamos veikos priemones – pripučiamą valtį „Kolibri K280CT“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektrinį variklį „Minn Kota Traxxis 55 SC“ ir 2012 m. spalio 19 d. - priekabą „Rydwan Euro A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), kurią nusikalstamos veikos bendrininkas P. V. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu. Veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., T. Ma., T. M., P. V., P. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijęs ir pritaikęs nusikalstamos veikos priemones, sudaręs veikimo planą ir sutelkęs bendrininkus, 2014 m. balandžio 17 d., apie 02 val. 00 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūbo kaimo Varėnos rajone ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153, Dūbo ežeru, pripučiama valtimi „Kolibri K280CT“, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ją neteisėtai kirsdamas (pereidamas) plaukiant valtimi nenustatytą skaičių kartų iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją įgabeno nepaženklintus nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis 63 750 pakelių cigarečių „Fest“, 9 250 pakelių cigarečių „Fest 7“, 500 pakelių cigarečių „Minsk superslims“ ir 49 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 superslims“ t.y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - viso 122 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), nepateikdamas jų muitinės kontrolei.

Be to, L. V. buvo kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. balandžio 17 d., apie 02 val. 00 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Dūbo kaimo Varėnos rajone ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153, veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., T. Ma., T. M., P. V., P. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė automobiliuose „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), bei prie jo prikabintoje priekaboje „Rydwan EURO A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir nuo pasienio juostos, nuo valstybės sienos ženklų Nr. 0152-0153 į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, juos lydint automobiliais „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija), pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes - 63 750 pakelių cigarečių „Fest“, 9 250 pakelių cigarečių „Fest 7“, 500 pakelių cigarečių „Minsk superslims“ ir 49 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 superslims“, bendrai 122 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), t.y. viršija 250 MGL dydžio sumą, o 2014 m. balandžio 17 d., apie 02.20 val. Varėnos rajone, Dūbo kaimo ribose esančiame miško masyve, automobiliai „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Fiat Ducato“, VIN: (duomenys neskelbtini), bei prie jo prikabinta priekaba „Rydwan EURO A750“, VIN: (duomenys neskelbtini), su juose buvusiais viso 122 500 pakelių aukščiau išvardintų cigarečių bei juos lydintys automobiliai „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Renault Clio“, v/n (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir naudojosi didelės vertės turtu – automobiliu „VW Multivan“, VIN: (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

L. V. tvirtinimas, jog pilkos - juodos spalvos kombinezoną, sportbačius, juodos spalvos pirštines, cigaretės „Parliament“ nuorūką jis paliko P. V. vairuotame automobilyje, niekaip nepaaiškina, kaip šie daiktai „išsimėtė“ po automobilius „VW Multivan“, „Fiat Ducato“ ir „Audi Allroad“, jau nekalbant apie automobilyje „VW Multivan“ rastą medžiaginę kaukę, kurią, tikėtina, taip pat buvo užsimovęs L. V.. Be to, VSAT bei policijos pareigūnų parodymai, kad radijo ryšio stotelių eteryje buvo girdimas mažiausiai 7 asmenų vardijimas lietuvių kalba, netiesiogiai patvirtina, jog nusikaltime dalyvavo ne trys, o daugiau ne rusų ar baltarusių tautybės asmenų. Visi išvardinti duomenys leidžia tvirtinti, kad ne tik T. M., T. Ma. ir P. V., bet ir L. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

Prokuroras mano, kad byloje esančių kai kurių duomenų nepakankamas vertinimas, jų nesusiejimas į vieną logišką seką sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą kaltinamojo L. V. atžvilgiu. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis L. V. atžvilgiu dėl išteisinimo pagal BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. yra nepagrįstas, prieštaringas, todėl naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 329 str. 3 p.). Teismas privalėjo vadovautis BPK 20 str. 5 d. ir vertinti šioje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas šioje dalyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl L. V. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai aprašė bylos įrodymus, bet ir visapusiškai juos įvertino bei išvadas padarė remdamasis ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį L. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., T. Ma., T. M., P. V., P. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – iš viso 122 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį L. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., T. Ma., T. M., P. V., P. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką neteisėtai įgijo, laikė ir nuo pasienio juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – iš viso 122 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir kurie neginčitinai patvirtintų L. V. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. L. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Parodė, kad 2012 m. rudenį kartu su P. V. važiavo į Kaune esančią parduotuvę ,,T“, kur pastarasis užsakė navigacijos įrenginių. L. V. taip pat turėjo reikalų Kaune, todėl važiavo kartu su P. V.. Į Vilnių su P. V. važiavo, nes buvo rudens sesija, reikėjo užsukti į universitetą. Vilniuje P. V. nusipirko priekabą. L. V. taip pat paaiškino, kad po dažasvydžio varžybų jo su mikroautobusu parvežti atvažiavo P. V., su kuriuo važiuodamas, nors ir būdamas sportininkas, buvo šiek tiek išgėręs ir, matyt, parūkė bei pamiršo automobilyje su savimi turėtus daiktus, kurie ir buvo rasti įvykio vietoje (t. 10, b. l. 111-114). Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino L. V., kuris yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi, parodymus, tačiau šie L. V. paaiškinimai byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis paneigti nebuvo.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad VSAT bei policijos pareigūnų parodymai, jog radijo ryšio stotelių eteryje buvo girdimas mažiausiai 7 asmenų vardijimas lietuvių kalba, netiesiogiai patvirtina, kad nusikaltime dalyvavo ne trys, o daugiau ne rusų ar baltarusių tautybės asmenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės Specialios paskirties užkardos specialistas A. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio vietoje buvo rastos radijo ryšio priemonės, buvo girdėti kalbėjimai. Kažkas sušaukė, kad čia spec. būrys ir nutilo ryšys (t. 10, b. l. 68-69). Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad automobilio „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), durelės buvo atidarytos, automobilyje jokių asmenų nebuvo, ant galinės sėdynės buvo padėta racija. Racija buvo įjungta, per raciją vyriškas balsas šaukė, kad reikia bėgti ir sakė skaičiais: „Pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas, šeštas, septintas...“. Jis suprato, kad vyriškis kviečia savo bendrininkus. Ar buvo daugiau asmenų, kuriems buvo liepta pasitraukti iš įvykio vietos, nežino, girdėjo tik iki septynių (t. 1, b. l. 100-102). Liudytojas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės Specialios paskirties užkardos vyr. specialistas A. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio vietoje priėjo prie mikroautobuso ir girdėjo, kaip kažkas šnekėjo per raciją (t. 10, b. l. 94-95). Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad įvykio vietoje jis pribėgo prie balto mikroautobuso, prie kurio buvo prikabinta priekaba. Abi priekinės vairuotojo ir keleivio durelės buvo atidarytos, automobilyje asmenų nebuvo, ant priekinės sėdynės, skirtos sėdėti keleiviui, gulėjo racija. Racija buvo įjungta, per raciją vyriškas balsas kvietė atsiliepti. Paskui klausė: „Kas ten pasidarė...“ po keleto sekundžių kažkas per radijo stotelę sušuko: „Čia pasieniečiai, visi bėgam ir susitinkam sutartoj vietoj...“, sakė: „Bėgam, bėgam“. Vyriškis išvardijo, kam reikia bėgti, sakydamas skaičiais: „Pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas, šeštas, septintas...“. Gal buvo ir daugiau asmenų, kuriems buvo liepta pasitraukti iš įvykio vietos, bet jis girdėjo tik iki septynių (t. 1, b. l. 98-99). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šių pareigūnų parodymų galima spręsti, jog įvykio vietoje rastų radijo ryšio stotelių eteryje buvo girdimas mažiausiai 7 asmenų vardijimas, tačiau šie asmenys buvo vardijami skaičiais, o ne vardais, kas neleidžia vienareikšmiškai identifikuoti šių asmenų tapatybės. Atkreiptinas dėmesys, kad L. V. įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, todėl, nesant byloje jokių kitų neginčijamų įrodymų, jo priskyrimas prie minimų per radijo ryšio priemones vardijamų asmenų gali būti vertinamas tik kaip prielaida.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir kurie neginčitinai patvirtintų L. V. kaltę bendrininkų grupe su T. Ma., T. M., P. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Taigi pirmosios instancijos teismas L. V. dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisino pagrįstai.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. V. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. V. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis dėl L. V., padariusio nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. V. nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių, todėl nurodyta skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-47-895/2016).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad L. V. suklastojo tikrus dokumentus – „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį“ – du egzempliorius, kuriuose automobilio pardavėjui Z. Ž. žodžiu nurodė skiltyje „Pirkėjas“ įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. duomenis, t. y. asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, skiltyje „Transporto priemonę pirko“ žodžiu nurodė įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. vardą, pavardę ir pasirašė grafoje „parašas“ ties pavarde „T. Ma.“ išgalvotu T. Ma. parašu, ko pasekoje automobilį „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini), pardavęs Z. Ž., nežinodamas, kad „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis“ suklastota, vieną jos egzempliorių panaudojo 2013-11-23 pateikdamas VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui, išregistruojant parduotą automobilį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, L. V. suklastoto dokumento - „2013-11-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties“ kitą egzempliorių gabeno Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu „Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. gegužės 13 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriui, 2015 m. birželio 3 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(03301)-IS1-3760 nustatyta, kad pateiktos tyrimui 2013-11-13 Transporto priemonės („Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarties tarp pardavėjo Z. Ž. ir pirkėjo T. Ma. abiejų egzempliorių eilutėse „Transporto priemonę pirko“ esančius parašus, pasirašytus T. Ma. vardu, pasirašė ne T. Ma., o kitas asmuo. Atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar pateiktoje tyrimui 2013-11-13 transporto priemonės („Audi Allroad“, v/n (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarties tarp Z. Ž. ir T. Ma. abiejų egzempliorių eilutėse „Transporto priemonę pirko“ esančius parašus pasirašius T. Ma. vardu pasirašė L. V., ar kitas asmuo, nėra galimybės (t. 6, b. l. 107-109, 112-118).

L. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis dalyvavo sudarant minėtą pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašė ją T. Ma. vardu. L. V. paaiškino, kad 2013 m. T. Ma. paprašė jo pagalbos nupirkti automobilį ,,Audi Allroad“, nes dirbo per kelis darbus, įrenginėjo savo sporto klubą. T. Ma., jei gerai pamena, davė 10500 litų ir asmens tapatybės kortelę, pagal kurią, jei patiktų automobilis, būtų galima užpildyti pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtą automobilį L. V. važiavo nupirkti į Kupiškio miestą su P. A.. T. Ma. asmens dokumentus L. V. padavė automobilio pardavėjui, kuris pagal juos ir pildė pirkimo – pardavimo sutartį. L. V. tik pasirašė toje vietoje, kur turėjo pasirašyti T. Ma.. Kiti duomenys buvo nurodyti teisingai. Tuomet jis sėdo už ,,Audi“ vairo ir grįžo bei perdavė automobilį T. Ma. (t. 10, b. l. 111-112).

L. V. nurodytas automobilio ,,Audi Allroad“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes patvirtino tiek automobilį paprašęs nupirkti T. Ma., tiek sutarties sudarymą tiesiogiai stebėjęs P. A. bei minėtą automobilį pardavęs Z. Ž.. T. Ma. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ieškojo automobilio, pamatė skelbimą, kad parduodamas ,,Audi Allroad“. Kadangi dirba dviejose vietose, tai neturėjo laiko nuvažiuoti jo apžiūrėti. Paminėjo L. V., kad nori automobilio, kurį yra suradęs, bet nėra kaip nuvykti, kadangi dirba. L. V. pasisiūlė jam padėti. T. Ma. davė L. V. 10 000 litų, savo pasą, paprašė užpildyti dokumentus ir jie kartu su P. A. nuvažiavo į Kupiškį apžiūrėti T. Ma. automobilio. Susiskambino ir L. V. pasakė, kad nupirko automobilį. Nežino, kas pildė dokumentus ir juos pasirašė. Jam buvo parvežti užpildyti dokumentai ir automobilis buvo pas T. Ma. (t. 10, b. l. 102). P. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. V. paprašė nuvežti į Kupiškį apžiūrėti automobilį ,,Audi Allroad“, nes jis nusimano, ar mašina daužta, ar perdažyta. L. V. minėjo, kad automobilį prašė nupirkti T. Ma.. Už mašiną pinigus mokėjo L. V.. Dokumentus pildė pardavėjas, nurašydamas duomenis iš L. V. paduoto T. Ma. paso, ir davė L. V. pasirašyti. Suprato, kad jie taip yra susitarę su T. Ma. (t. 10, b. l. 110-111). Liudytojas Z. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas jį buvo atvykę du vaikinai pirkti jo parduodamo automobilio „Audi Allroad“. Kas pildė pirkimo – pardavimo sutartį, liudytojas neatsiminė, tačiau paaiškino, kad pildant dokumentus, duomenys buvo nurašomi nuo paso. Surašius sutartį, jis ir vienas iš atvykusių vaikinų pasirašė sutartį. Netikrino, ar savo vardu pildė, ar kito. Jam buvo svarbu, kad buvo pasas, kad galėtų vėliau automobilį išregistruoti. Vėliau jis automobilį išregistravo. Ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų nuotraukų atpažino, vaikinus, kurie buvo atvykę pirkti iš jo automobilio (t. 10, b. l. 92-93).

Nors liudytojas Z. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duomenis apie pirkėją, t. y. asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, jam žodžiu diktavo L. V. (t. 1, b. l. 120, 122), tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo pildoma nurašant asmens duomenis nuo paso. Šias aplinkybes patvirtino L. V. ir P. A., T. Ma. taip pat paaiškino, kad L. V. davė savo pasą ir paprašė užpildyti dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. V. automobilio pardavėjui Z. Ž. žodžiu nurodė skiltyje „Pirkėjas“ įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. duomenis, t. y. asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, skiltyje „Transporto priemonę pirko“ žodžiu nurodė įrašyti automobilio pirkime - pardavime nedalyvavusio T. Ma. vardą, pavardę, kadangi byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Pirmosios instancijos teisme apklausti nurodyti asmenys paaiškino, kad pirkėjo duomenys buvo nurašomi nuo T. Ma. asmens dokumento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, L. V. veiksmai, T. Ma. vardu pasirašant 2013 m. lapkričio 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir gabenant šį dokumentą, nagrinėjamu atveju neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nors L. V. neturėjo CK 2.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto T. Ma. įgaliojimo, t. y. rašytinio dokumento, asmens (įgaliotojo) duodamo kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, tačiau T. Ma. duodamas pinigų automobilio pirkimui ir savo asmens dokumentą pirkimo – pardavimo sutarties užpildymui, faktiškai leido L. V. jo vardu nupirkti prašomą transporto priemonę. Pažymėtina, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti teisingi tikrojo pirkėjo T. Ma. duomenys. Sudaryta sutartis atitiko tikrojo automobilio pirkėjo T. Ma. interesus, kadangi jis priėmė L. V. perduotą transporto priemonę ,,Audi Allroad“ ir ja toliau naudojosi, nekeldamas teisinių ginčų nei su L. V., nei su automobilio pardavėju Z. Ž.. Minėta sutartis taip pat nepažeidė ir automobilio pardavėjo Z. Ž. teisių, kadangi jis buvo suinteresuotas parduoti automobilį ir gauti už tai atitinkamą pinigų sumą. Nors aptariama sutartis buvo Z. Ž. panaudota 2013 m. lapkričio 23 d. ją pateikiant VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui ir išregistruojant parduotą automobilį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu nebuvo padaryta esminė žala valstybėje nustatytai dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkai, taip pat normaliai valstybės ir savivaldybės institucijų veiklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dėl L. V. inkriminuotų veiksmų iš esmės nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. V. inkriminuojami veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. V., padariusio nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes L. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl nuteistųjų T. Ma., T. M., P. V. apeliacinių skundų.

Nuteistieji T. Ma., T. M., P. V. apeliaciniuose skunduose, neginčydami veikų kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jiems mažesnį paskirtos bausmės - baudos dydį, nustatant artimą įstatyme numatytos baudos minimumui, t. y. 100 MGL.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems T. Ma., T. M., P. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T. Ma., T. M., P. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų baus­mių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tųjų asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistieji veikdami tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistieji veikė bendrininkų grupe ir buvo šių nusikalstamų veikų vykdytojai. Neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – 122 500 pakelių cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, bendra muitinė vertė sudaro 277 894, 46 € (959 514 Lt), t. y. beveik 30 kartų viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad T. M. yra susituokęs, turintis šeimą, žmoną, du mažamečius išlaikomus vaikus, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka. T. Ma. susituokęs, dirbantis ir gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. P. V. nesusituokęs, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į P. V. didesnį indėlį darant nusikalstamas veikas, t. y. į tai, kad jis nupirko nusikalstamos veikos priemones – radijo ryšio stoteles, pripučiamą valtį, elektrinį variklį, priekabą, kad jis į nusikalstamų veikų darymą įtraukė T. M. ir T. Ma., bei paskyrė jam didesnes bausmes nei kitiems nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nus­tatydamas nuteistiesiems baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistiesiems bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems T. Ma., T. M., P. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, savo dydžiu žymiai mažesnes už sunkų nusikaltimą įstatyme numatytą baudos vidurkį (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą nustatoma iki 1500 MGL dydžio bauda), kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu ir T. Ma. bei T. M. paskirtos galutinės subendrintos 250 MGL dydžio, tai yra 9415 Eur baudos, o P. V. paskirta galutinė subendrinta 300 MGL dydžio, tai yra 11 298 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistiesiems paskirtų baudų dydis yra didelis fiziniam asmeniui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatė 12 mėnesių terminą paskirtoms baudoms sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje L. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimo ir disponavimo), BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytu pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas R. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir baudžiamoji byla nutraukta, bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – išteisinti L. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 val. nemokamų darbų, juos atliekant per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nuteistųjų T. Ma., T. M. ir P. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.