Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Miltinytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. (A. Š.), S. D. (S. D.), A. V. (A. V.), V. G. (V. G.) dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus teritorinės muitinės pareikštas civilinis ieškinys dėl 120 785,449 Eur (417 048 Lt) turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

trys plaustai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardoje, keturi GPS įrenginiai su akumuliatoriais ir „L“ SIM kortelėmis, paimti įvykio apžiūros metu, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, sunaikinti;

penki pakeliai cigarečių „Fest“, penki pakeliai cigarečių „Fest 5“, penki pakeliai cigarečių „Premjer“, penki pakeliai cigarečių „Premjer 7“ bei jų įpakavimo pavyzdžiai, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardoje, sunaikinti;

guminė valtis „Nordboat“, elektrinis variklis „Minkota Endura“, akumuliatorius „Dynamic“, du irklai ir pompa, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, grąžinti S. D.;

mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung GT C3530“ (su SIM kortele, paimtas iš A. V.), „Nokia 6300“ (su SIM kortele, paimtas iš V. O.), „Samsung GTE 1200 M“ (su SIM kortele, paimtas iš S. D.), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje, grąžinti A. V., V. O., ir S. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., S. D., A. V., V. G. buvo kaltinami tuo, kad pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakyme Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus, kurie nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 8.1.1. punktu, yra 200 vienetų cigarečių, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, 2013 m. vasario 6 d. apie 3 val. 30 min., atvyko į Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, esantį V. rajone, B. kaimo apylinkėse, B. seniūnijoje, prie Neries upės, ir bendrai veikdami, atgabeno nusikaltimo padarymo priemones bei įrankius – nepripūstą guminę valtį, variklį, akumuliatorių bei virves. Po to bendrais veiksmais pūtė atsineštą valtį, vyniojo virves, brido į vandenį, turėdami tikslą ištraukti į krantą upėje esančius plaustus su cigaretėmis, tokiu būdu bendrais veiksmais kartu pasikėsino neteisėtai įgyti bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 59 500 pakelių cigarečių „Fest“ 414 054 Lt vertės, 3 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ 20 877 Lt vertės, 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ 17 397 Lt vertės ir 1 000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ 6 960 Lt vertės, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 459 288 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Š., S. D., A. V., V. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant kiekvienam po 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudas.

Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl 120 785,449 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde prokurorė išdėsto skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Skunde prašoma atkreipti dėmesį ir įvertinti nuoseklius liudytojų G. K. ir R. U. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Pasak prokurorės, šių liudytojų parodymai akivaizdžiai paneigia išteisintųjų nurodytą versiją, kad jie ėjo žvejoti. Be to, liudytojų G. K. ir R. U. parodymais nėra jokio pagrindo abejoti.

Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad liudytojai G. K. ir R. U. dėl blogo matomumo negalėjo išteisintųjų nei pamatyti, nei tinkamai įvertinti įvykio aplinkybių. Tuo tarpu, liudytojais apklausti pareigūnai G. K. ir R. U. parodė, kad asmenis, buvusius prie upės, apšvietė halogeniniais prožektoriais, todėl matė jų veido bruožus. Be to, R. U. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei parodė, kad įvykio metu buvo sulaikyti būtent A. Š. ir A. V. (kurie sulaikymo metu bėgo į kairę pusę), S. D. (kuris buvo sulaikytas įvykio vietoje), V. G. (kuris sulaikymo metu bėgo į dešinę pusę), todėl dėl atpažintų asmenų jokių abejonių nėra. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. U. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 129 b. l.). Iš šių parodymų matyti, kad S. D. po sulaikymo paaiškino, jog kartu su trimis iš matymo pažįstamais asmenimis turėjo atkabinti įstrigusius plaustus su cigaretėmis, apiplukdyti juo apie salelę ir nukreipti juos toliau, kad juos būtų galima paimti ties P. kaimu.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji A. Š., S. D., A. V., V. G. ir jų gynėjai prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Miltinytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis, kuriuo A. Š., S. D., A. V., V. G. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisinti, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 4 dalis, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) taip pat yra konstatavęs, kad teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teisme pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro V. K. rašytinį 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą (4 t., 14-18 b. l.). buvo pakeistas kaltinimas ir A. Š., S. D., A. V., V. G. buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, dėl to, jog veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. vasario 6 d. apie 3 val. 30 min., atvykę į Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, esantį V. rajone, B. kaimo apylinkėse, B. seniūnijoje, prie Neries upės, pasikėsino neteisėtai įgyti bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tačiau, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. Š., S. D., A. V., V. G. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisime ištirti įrodymai neatskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei bylai reikšmingų faktų, pagrindžiančių visų kaltinamųjų kaltę. Taip pat nurodė ir tai, kad liudytojų G. K., V. S. ir R. U. parodymai negali būti laikomi prioritetiniais kaltinamųjų parodymų atžvilgiu, nes yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jų nepatvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareigūnai, t. y. G. K., R. U. nebuvo gerai pasiruošę sulaikymo operacijai, neturėjo objektyvių duomenų apie tai, kam priklausė cigaretes, kokiu būdu buvo įgytos, kas jas ruošėsi gabenti ir kokiomis transporto priemonėmis, dėl blogo matomumo nebūdami įsitikinę sulaikytų asmenų tikraisiais veiksmais bei ketinimais, negalėjo jų nei pamatyti, nei tinkamai įvertinti įvykio aplinkybių, kurias parodymų metu savaip interpretavo. Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti nekokybiškai, o liudytojo R. U. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys neatitiko baudžiamojo proceso kodekse apibrėžtų įrodymų sąvokos bei įrodymų leistinumo kriterijų. Taip pat byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie kaltinamųjų veiksmų bendrumą, suvokimą, kad jie dalyvauja daromoje veikoje bendrininkų grupe, t. y. neįrodyta, kokius veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis (išteisintasis), realizuodamas cigarečių įgijimą ir gabenimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvada, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta pakankamai išteisintųjų A. Š., S. D., A. V., V. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, ir nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Be to, visų įrodymų, t. y. pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma, turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus ir pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms, t. y. teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikus papildomą įrodymų tyrimą bei įvertinusi surinktų įrodymų visumą, sutinka su prokurorės skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o tai lėmė ir neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad išteisintasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu, vykusių apklausų metu, tvirtino, kad kaltinime nurodytos veikos nepadarė. Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, išteisintasis S. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. ar 6 d., jis važiavo į V. susitikti su A. Š. Susitikimo metu, nusprendė išgerti, todėl savo automobilį paliko V., o automobiliu „M“ nuvažiavo prie upelio, esančio B. apylinkėse, gerti. Automobiliu kartu važiavo A. Š., V. O., V. G. ir A. V. Prie upelio susitiko su jam nepažįstamais vaikinais, kurie pasiūlė pastatyti tinklus. Jam (išteisintajam) sutikus, nuėjo statyti tinklų, tačiau nespėjus jų užmesti, buvo sulaikyti pareigūnų. Taip pat išteisintasis parodė, kad pareigūnams nesakė, jog turėjo plukdyti įstrigusius plaustus ir juos nukreipti ties P. kaimu. Be to, buvo neblaivus, todėl galimai kalbėjo visokias nesąmones. Taip pat prieš jį buvo vartojamas smurtas, todėl galimai sakė tai, kaip reikėjo pareigūnams. Tvirtino, kad nei apie pripučiamą valtį, nei apie variklį nieko nežino (2 t., 153-154 b. l.). Papildomos apklausos, vykusios 2013 m. balandžio 30 d. paaiškino, kad 2013 m. vasario mėnesio pradžioje, susitiko pažįstamus asmenis, t. y. „S“ (V. G.) ir „V“ (V. O.), kurie pasiūlė važiuoti kartu ištraukti tinklus. Nuvykus į B., jis (S. D.) netoli bažnyčios prie automobilių serviso, paliko savo automobilį „O“ valst. Nr. XXXX ir persėdo į jam nepažįstamo asmens automobilį „V“ kuriuo nuvežė prie „beždžionių“ tilto, esančioje automobilių stovėjimo aikštelės. Iš automobilio bagažinės V. G. ištraukė nepripūstą guminę valtį, kurią numetė į krūmus. Po to visi grįžo į B., kur prie bažnyčios turėjo susitikti su A. Š., nes jį taip pat pakvietė žvejoto. Parodė, kad A. Š. atvažiavo automobiliu „M“ su dviem vyrais, kurių nei vardų, nei pavardžių jis nežinojo. Vėliau visi kartu nuėjo prie „beždžionių“ tilto, išgėrė alkoholio ir iš krūmų išsitraukę valtį, variklį, irklus, pradėjo eiti prieš upės Neries srovę, kai neužilgo buvo sulaikytas pareigūnų. Išteisintasis parodė, kad sulaikymo metu, pareigūnai jam uždėjo antrankius ir mušė per šonus bei galvą (2 t., 144-145 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išteisintasis neneigė, kad 2013 m. vasario 6 d. buvo įvykio vietoje, kur jį sulaikė pareigūnai, tačiau parodymus kaip atsirado toje vietoje, duoti atsisakė. Taip pat parodė, kad pasala buvo vykdoma B. pusėje, V. rajone, bei tai, jog pareigūnams padėjo iš upės ištraukti plaustus, kurie atplaukė iš Baltarusijos pusės. Be to, patvirtino ir tą aplinkybę, kad po sulaikymo pareigūnai jį mušė (4 t., 114-115 b. l.). Apeliacinio proceso metu išteisintasis parodė, kad jis kartu su A. Š., V. G. ir A. V. bei su dviem iš B. kaimo asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus prie „beždžionių“ tilto. Asmenys iš B. kaimo pasiūlė pastatyti tinklus, o eidami nešėsi valtį, variklį bei alkoholinių gėrimų. Priėję prie upės kranto pastebėjo, kad guli juodi ryšuliai, kurie jiems nepriklausė. Kodėl sulaikymo metu, pareigūnams nesakė apie tai, kad turi tinklą ir eina žvejoti, paaiškinti negalėjo.

Išteisintasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu, vykusių apklausų metu, tvirtino, kad kaltinime nurodytos veikos nepadarė. Parodė, kad nuo 2013 m. vasario 5 d. pradėjo gerti alkoholį, tačiau neprisimena tik kur ir su kuo. Tvirtino, kad prie upės nebuvo ir jokių cigarečių neketino gabenti (2 t., 74 b. l.). Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, išteisintasis A. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2013 m. vasario 6 d. važiavo žvejoti. Automobilyje buvo trise, t. y. jis, A. V., o kito asmens pavardės neprisimena. Užmetė tinklus ir laukdami automobilyje gėrė alkoholį, kol sulaikė pareigūnai. Išteisintasis tvirtino, kad keturiese nešėsi nepripūstą valtį, akumuliatorių ir variklį, nes buvo reikalingi ištraukti tinklams (2 t., 84-85 b. l.). Apklausos metu, vykusios 2013 m. vasario 22 d., išteisintasis tvirtino, kad pažįstamas S. D. jam paskambino ir pakvietė pažvejoti. Tuo metu, kartu su juo buvo V. G. ir A. V., todėl visi kartu išvažiavo į B. žvejoti. Susitikus su S. D. ir dviem nepažįstamais vyrais, visi kartu nuėjo prie „beždžionių“ tilto, išgėrė alkoholio, iš kažkur atsirado pripučiama valtis ir visi pradėjo eiti į priekį prieš upės srovę. Kokį atstumą nuo tilto nuėjo pasakyti negali, tačiau kai išgirdo šūvius išsigando ir bijodamas, kad gali būti sulaikytas dėl žvejybos tinklais, bėgo. Kartu bėgo V. G. ir A. V. (2 t., 75-77 b. l.). Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio proceso metu išteisintasis A. Š. duoti parodymus atsisakė (4 t., 113 b. l.).

Išteisintasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, vykusių apklausų metu, tvirtino, kad kaltiname nurodytos veikos nepadarė. 2013 m. vasario 6 d. vykusios apklausos metu teigė, kad nuo 2013 m. vasario 5 d. ryto, vartojo alkoholį, todėl iš esmės nieko neatsimena. Pažymėjo, kad prie upės nebuvo, jokių cigarečių dėžių nematė (3 t., 12 b. l.). Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, išteisintasis A. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad susitiko su A. Š., V. G. ir visi važiavo žvejoti su tinklu. Pastatė automobilį prie bažnyčios ir keturiese nuėjo prie upės. Kartu buvo ir S. D., tačiau kaip jis atsirado – neprisimena. Valtį ir motorą iki upės tempė visi, nes nebuvo galimybės privažiuoti. Nepriėjus prie upės, t. y. nespėjus nusileisti nuo kalniuko, pasigirdo šūviai, todėl pradėjo bėgti. Pažymėjo ir tai, kad tiksliai įvykių sekos negali prisiminti, nes visą dieną vartojo alkoholį (3 t., 22-23 b. l.). 2013 m. balandžio 30 d. vykusios papildomos apklausos metu, išteisintasis parodė, kad į B. atvažiavo baltos spalvos automobiliu „M“, kurį vairavo A. Š. Kartu važiavo ir V. G. Taip pat nurodė, kad B. jų laukė S. D. ir dar du asmenys, kurių jis nepažinojo. Visi nuėjo prie tilto išgerti, kalbėjosi apie žvejyba tinklais. Vėliau iš kažkur atsirado nepripūsta valtis. Pradėjus šaudyti, išsigando ir bėgo prie palikto automobilio „M“ (3 t., 17 b. l.). Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio proceso metu išteisintasis A. V. duoti parodymus atsisakė (4 t., 113 b. l.).

Išteisintasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu, vykusių apklausų metu, tvirtino, kad kaltinime nurodytos veikos nepadarė. 2013 m. vasario 6 d. vykusios apklausos metu tvirtino, kad nuo 2013 m. vasario 5 d. ryto, vartojo alkoholį, todėl iš esmės nepamena įvykio aplinkybių. Parodė, kad prie upės nebuvo ir jokių cigarečių neketino gabenti. Asmenų pavardes, nurodytos įtarime, jam nežinomos (3 t., 79 b. l.). Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, išteisintasis V. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad kartu su A. Š. ir A. V. važiavo žvejoti. Visi susitiko V. ir automobiliu „M“, vairuojamu A. Š., išvažiavo jam nežinoma kryptimi. Pastatę tinklus po ledu, automobilyje, kuris stovėjo prie bažnyčios, vartojo alkoholį. Sutemus, pasiėmė valtį ir ėjo trise traukti tinklų, tačiau priartėjus prie upės, pradėjo šaudyti, todėl bėgo link tos pusės, kur stovėjo automobilis (3 t., 91-92 b. l.). 2013 m. balandžio 30 d. vykusios papildomos apklausos metu, išteisintasis papildomai paaiškino, kad į B. kartu su A. V. atvažiavo automobiliu „M“, kurį vairavo A. Š. Automobilį pasistatė B., prie bažnyčios, esančioje stovėjimo automobilių aikštelėje ir vartojo alkoholį. Po kurio laiko, jį kažkas pažadino ir pasakė, kad einam traukti tinklų. Priėję kabantį tiltą, prie jų prisijungė dar du nepažįstami asmenys, kurių apibūdinti negalėtų, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei buvo tamsu. Teigė, kad jokios valties neturėjo ir jokių tinklų nestatė. Pradėjus šaudyti, pabėgo. Kodėl ikiteisminio tyrimo teisėjui tvirtino, kad žvejoti ėjo trise, o ne penkiese bei tai, kad statė tinklus, paaiškinti negali (3 t., 82-82 b. l.). Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio proceso metu išteisintasis V. G. duoti parodymus atsisakė (4 t., 113 b. l.).

Remiantis aukščiau išdėstytais parodymais matyti, kad išteisintieji A. Š., S. D., A. V., V. G. vykusių apklausų metu parodymus keitė, t. y. davė nenuoseklius, iš esmės skirtingus ir prieštaringus parodymus, akivaizdžiai, siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi išteisintųjų išsakyta gynybine versija, t. y. kad nesikėsino įgyti ir gabenti akcizais apmokestinamas cigaretes, o tik ėjo prie upės žvejoti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita bylos medžiaga, ir jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojų parodymai. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka A. Š., S. D., A. V., V. G. kaltei nustatyti ir paneigti jų gynybines versijas, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, nepadarė.

Pažymėtina, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką BK 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kaip tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, t. y. įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiu – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti. Tuo tarpu, pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013; Nr. 2K-398-511/2015 ir kt.).

Remiantis apeliacinio proceso metu pateiktu Ignalinos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus raštu matyti, kad buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija, jog 2013 m. vasario 5 – 6 d., Neries upe, ties K. kaimu, Š. rajone, gali būti plukdoma cigarečių kontrabanda. Todėl pasalą vykdantiems Ignalinos rinktinės Specialios paskirties užkardos pareigūnams buvo duota užduotis stebėti Neries upę, tačiau nebuvo žinomi konkretūs asmenys, kurie gali daryti nusikalstamą veiką, nei panaudotos transporto priemonės. Iš byloje esančių surašytų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareigūnai R. U., A. L., G. K., V. S. pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus nurodymą, 2013 m. vasario 5 d. vykdydami tarnybą Pavoverės užkardos teritorijoje, Š. rajone, ties K. kaimu, Neries upėje, rado įstrigusius keturiolika juodų celofaninių ryšulių, kuriuose buvo dėžės su baltarusiškomis cigaretėmis. Vykdydami pasalą, naktį, t. y. iš vasario 5 d. į vasario 6 d., pastebėjo dar tris plaustus, kurie plaukė nuo Baltarusijos pusės ir įstrigo toje pačioje vietoje, kur buvo įstrigę ankščiau atplaukę plaustai su cigaretėmis. 2013 m. vasario 6 d. apie 03 val. 30 min., pareigūnai R. U. ir G. K. pastebėjo keturis asmenis, kurie nešėsi pripučiamą valtį su varikliu ir ruošėsi traukti plaustus. Pareigūnai pradėjo vykdyti sulaikymą. Bandant sulaikyti asmenis, jie nepakluso reikalavimui sustoti, todėl buvo panaudotas tarnybinis ginklas ir į orą iššauti trys įspėjamieji šūviai. Tačiau įvykio vietoje pareigūnai R. U. ir G. K. sulaikė tik vieną iš jų, t. y. S. D., o kiti trys pabėgo. Apie tai buvo pranešta pareigūnams A. L. ir V. S., kurie vykdydami paiešką, apie 4 val., B. gyvenvietėje sulaikė dar keturis asmenis, t. y. V. O. – automobilio „Š“ valst. Nr. XXXX, vairuotoją bei automobilyje sėdinčius tris asmenis, t. y. A. Š., V. G. ir A. V. (1 t., 9, 10, 11 b. l.).

Iš įvykio vietos 2013 m. vasario 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta užfiksuota netoliese B. kaimo, ties ženklu „B“ pasukus į kairėje pusėje esantį keliuką ir paėjus 500 metrus link Neries upės. Lygiagrečiai šios vietos, kitoje Neries upės pusėje, yra Š. rajonas, M. seniūnija, K. kaimas. Įvykio vietoje buvo rasta ant Neries upės kranto keturiolika ryšulių, kurie surišti bei apvynioti juodos spalvos plastikiniais maišais ir perrišti juodos spalvos sintetinėmis virvėmis. Taip pat rastas juodos spalvos plaustas iš brezentinės neperšlampamos medžiagos, su keturiasdešimt keturiomis kartoninėmis dėžėmis, kurios buvo apvyniotos juodos spalvos plastikiniais maišais ir perrištos baltos spalvos sintetinėmis virvėmis. Be to, prie šio plausto, virve buvo pririštas dar kitas plaustas su dvidešimt šešiomis kartoninėmis dėžėmis. Taip pat rastas žalios spalvos plaustas iš brezentinės neperšlampamos medžiagos, kuriame sudėtos keturiasdešimt aštuonios dėžės. Įvykio vietoje buvo paimtos iš viso 132 dėžės, kuriose buvo įvairių pavadinimų cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Šalia dėžių buvo rasta ir žalios spalvos guminė valtis, du irklai, elektrinis variklis bei akumuliatorius (1 t., 12-25 b. l.). Remiantis 2013 m. vasario 6 d. apžiūros protokolu matyti, kad atlikus Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos tarnybinėse patalpose apžiūrą buvo nustatyta, jog 132 dėžėse buvo rasta 59 500 pakelių cigarečių „Fest“, 3 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 1 000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ (1 t., 35-45 b. l.).

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje akcentavo į ikiteisminio tyrimo trūkumus, t. y. jog liudytojo R. U. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje (1 t., 130-132 b. l.) buvo atlikti ankščiau, nei jo pirminė apklausa (1 t., 128-129 b. l) ir konstatavo, kad šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys, neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, todėl jais nesivadovavo. Tačiau Apeliacinis teismas siekdamas tikslesnio bylos aplinkybių atskleidimo, ištyrimo ir vertinimo, teisiamojo posėdžio metu, įpareigojo prokurorę Rasą Miltinytę atlikti pakartotiną parodymų patikrinimą vietoje su liudytojais G. K. ir R. U., kurių metu būtų patikslinta pasalos vieta, kryptis, t. y. iš kur atėjo išteisintieji bei kokius daiktus turėjo su savimi ir pan. (5 t., 37 b. l.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų 2016 m. kovo 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir prie jų esančių fotolentelių bei schemų matyti, kad liudytojai G. K. ir R. U. parodė, jog tarnybiniu automobiliu išvažiuojant iš už B. gyvenvietės riboženklio, reikia pasukti į lauko keliuką, esantį kairėje kelio pusėje. Pavažiavus šiuo keliuku apie 400 m bei privažiavus šlaitą sustoti ir nusileidus šlaitu link Neries upės, pėsčiomis reikia eiti apie 150 m palei upę. Atėję prie Neries upėje esančios salos, liudytojai parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. apie 15 val., vykdydami tarnybą, važiavo palei Neries upę ir kitame upės krante, t. y. ties K. kaimu, M. seniūnijos, Š. rajone, tarp ledų lyčių pamatė užstrigusius ryšulius. Automobiliu nuvažiavo prie „beždžionių“ tilto, perėjo į kitą upės pusę ir nuėjo prie ryšulių. Upe plaukė ledo lytys, todėl nusprendė ryšulius ištraukti ant ledo, kad jų nesuplėšytų. Taip pat liudytojai nurodė ir vietą ant šlaito, kur vykdė pasalą bei vietą, kai pastebėjo nuo B. pusės ateinančius keturis asmenis. Liudytojai parodė, kad asmenys (t. y. A. Š., S. D., A. V., V. G.) nešėsi nepripūstą valtį, irklus, elektrinį variklį, akumuliatorių, virves ir pompą. Priėję prie cigarečių ryšulių, asmenys pūtė valtį, vyniojo virves, tarėsi tarpusavyje dėl įstrigusių ryšulių. Liudytojai patvirtino, kad viską stebėjo apie 23 metrų atstumu per naktinio matymo žiūronus, tačiau apšvietus halogeniniu žibintu, asmenys nepakluso jų reikalavimams ir pradėjo bėgti į skirtingas puses. Liudytojas G. K. iššovė į orą tris įspėjamuosius šūvius ir pradėjo vytis. Tvirtino, kad nubėgus apie 30 m nuo ryšulių, pastebėjo kaip A. Š. bėgo į viršų, A. V. bėgdamas vos neįkrito į upę, o S. D., kuris bėgo paskutinis, pasivijo ir pervertė ant žemės. Liudytojai taip pat parodė, kad atstumas nuo rastų cigarečių ryšulių iki A. Š., A. V., V. G. sulaikymo vietos B. gyvenvietėje prie bažnyčios stovėjimo aikštelės yra apie 850 m.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šiuose pateiktuose protokoluose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka tiek įvykio vietos apžiūros protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes ir vietą, tiek liudytojų R. U. ir G. K. parodymus.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė liudytojų G. K., V. S. ir R. U. parodymų prieštaringumas, nenuoseklumas bei profesinės kompetencijos stoka. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad liudytojas R. U. nuosekliai išdėstęs įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013 m. vasario 5 d. iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo užduotį stebėti Neries upę, ties K. kaimu, Š. rajone, nes galimai bus gabenama cigarečių kontrabanda, tačiau konkrečių asmenų ar transporto priemonių nurodyta nebuvo. Važiuodami apie 15 val. palei Neries upės krantą, pamatė tarp ledo lyčių įstrigusius keturiolika celofaninių ryšulių. Stebėdamas kartu su G. K. aplinką, apie 17 val. 30 min., pamatė, kad ledo lytys gali suplėšyti ryšulius, todėl juos ištraukė. Kiti pareigūnai, t. y. V. S. ir A. L. buvo atsitraukę nuo įvykio vietos. Tęsdami pasalą pamatė, kaip iš vasario 5 d. į 6 d. apie 03 val., nuo Baltarusijos pusės upe atplaukia dar du plaustai, kurie taip pat atsitrenkė į ledo lytis, t. y. įstrigo toje pačioje vietoje kur buvo rasti pirmieji keturiolika ryšulių. Vėliau, t. y. apie 03 val. 30 min., pro naktinio matymo prietaisą pastebėjo nuo B. kaimo ateinančius keturis asmenis, kurie nešėsi nepripūstą guminę valtį, akumuliatorių ir variklį. Asmenys priėję prie ryšulių, pradėjo pūsti valtį, vynioti virves, žiūrėjo į įstrigusius plaustus ir tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba, t. y. vienas iš asmenų pakomentavo, kad „kažkas ištraukė mūsų dėžės ant kranto“, kiti diskutavo kaip plukdyti plaustus ir pan. Liudytojas taip pat parodė, kad šiuos asmenis stebėjo maždaug iš 15 – 20 metrų atstumo, ir kai suprato asmenų ketinimus, kartu su G. K., šviesdami stipriais halogeniniais prožektoriais, pribėgo šalia jų. Asmenys nepakluso jų reikalavimui stovėti ir pradėjo bėgti. Pažymėjo, kad šiuos asmenis spėjo įsidėmėti ir nurodė, jog vienas iš vyriškių, kuris buvo apie 30 – 35 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo ir lieso veido, dėvėjo žieminę kepurę su atsilenkiančiais kraštais bei rudą striukę, bėgo nuo B. pusės; kiti trys – bėgo palei upės krantą, į B. kaimo pusę. Vienas iš vyriškių buvo apie 30 metų, stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo šviesios spalvos megztinį. Antras vyriškis buvo apie 35 metų, apvalaus veido, stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo sportinio tipo kepuraitę bei tamsų džemperį (ar striukę). Trečias vyriškis taip pat buvo apie 35 metų amžiaus, pailgo veido, tamsių antakių, vidutinio sudėjimo, dėvėjo juodą sportinę striukę. Nurodė, kad vieną vyriškį, kuris prisistatė S. D. sulaikė, o kiti trys pabėgo. Apie pabėgusius asmenys pranešė A. L., kuris po pusvalandžio informavo, kad trys šlapi asmenys yra sulaikyti B., kurie atitinka nurodytus požymius. Liudytojas taip pat patvirtino ir tai, kad sulaikytas S. D. įvykio vietoje parodė, jog kartu su kitais trimis pažįstamais asmenimis turėjo atkabinti įstrigusius plaustus su cigaretėmis, apiplukdyti aplink salelę ir nukreipti toliau ties P. kaimu, kur būtų galima juos paimti. Be to, sulaikytasis tvirtino, kad yra vietinis ir žino šias vietas, todėl pažįstami asmenys pasamdė padėti gabenti kontrabandą. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad nuvykęs į tarnybines patalpas, įsitikino, jog būtent įvykio vietoje buvo tie trys asmenys, kurie bėgo, t. y. A. Š., A. V., V. G. (1 t., 128-129 b. l.). Pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teisiamajame posėdyje liudytojas R. U. patvirtino pirminius parodymus bei parodė, kad įsitikinę, jog asmenys atėjo būtent šių cigarečių, pradėjo jų sulaikymą. Asmenys nespėjo ištraukti plaustų su cigaretėmis, be to, atėję stebėjosi kas ištraukė jų keturiolika dėžių, sprendė kaip trauks kitus plaustus, t. y. ar trauks į krantą, ar lauš lytis ir plukdys toliau, ar kabins prie valties ir plukdys aplink salelę ir paleis pasroviui. Iš jų pokalbio turinio suprato, kad kažkur yra sutarta vieta, kurioje tuos plaustus galėtų iškelti. Pažymėjo, kad automobilio nebuvo, nes iki įvykio vietos neįmanoma privažiuoti, o tik galima prieiti. Nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, kokį veiksmą atliko kiekvienas iš išteisintųjų, nes buvo tamsu ir fiksavo bendrą vaizdą, t. y. vienas pumpavo valtį, kitas pasidėjo virves, o trečias elektrinį variklį. Be to, pagal virvių kiekį suprato, kad arba plukdys, arba trauks plaustus. Stebėjo šiuos asmenis, o pradėjus sulaikymą, juos apšvietė halogeniniais prožektoriais, kurie šviečia balta šviesa ir matosi žmogaus veidas ir išvaizda. Sulaikytas įvykio vietoje S. D. pasakė, kad nepažįstami asmenys jį pažįsta kaip šių apylinkių gyventoją, kuris žino visas seklumas ir pagrindines upės sroves, todėl paprašė padėti plukdyti plaustus, prikrautus cigarečių. Liudytojas taip pat pažymėjo ir tai, kad per radijo ryšį apibūdino kitus tris asmenis, kurie buvo sulaikyti B. Atvykęs į Ignalinos rinktinės patalpas ir pamatęs sulaikytus asmenis, patvirtino, kad būtent šie asmenys, kurie pabėgo iš įvykio vietos. Ar buvo surašytas atpažinimo protokolas ir, ar jį pasirašė, liudytojas negalėjo prisiminti. Liudytojas pažymėjo, kad žvejyba su tinklais Neries upėje, vasario mėnesį, kai plaukia ledo lytys yra neįmanoma. Taip pat patvirtino ir tą aplinkybę, kad S. D. įvykio vietoje, padėjo traukti plaustus ant kranto (4 t., 90-94 b. l.). Apeliacinio proceso metu liudytojas R. U. parodymų metu parodė iš esmės tas pačias jam žinomas įvykio aplinkybes, kurias nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei pažymėjo, kad patalpoje sulaikyti asmenys buvo šlapi iki kelių, o A. Š. džinsai buvo suplyšę.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo užduotį stebėti Neries upę, ties K. kaimu, Š. rajone, nes galimai bus gabenama cigarečių kontrabanda, tačiau konkretesnės informacijos nurodyta nebuvo. Važiuodami apie 15 val. palei Neries upės krantą, pastebėjo tarp ledo lyčių įstrigusius keturiolika celofaninių ryšulių. Ant vieno iš ryšulių matėsi pritvirtinta kvadratinė dėžė, todėl suprato, kad tai GPS įranga, kurios pagalba kontrabandininkai mato krovinio plaukimo kryptį. Stebėdamas kartu su R. U. aplinką, apie 17 – 18 val., pamatė, kad ledo lytys gali suplėšyti ryšulius, todėl juos ištraukė ir toliau vykdė pasalą. Kiti pareigūnai, t. y. V. S. ir A. L. buvo atsitraukę nuo įvykio vietos. Tęsdami pasalą pamatė, kaip iš vasario 6 d. apie 03 val., nuo Baltarusijos pusės upe atplaukia dar du plaustai, kurie taip pat atsitrenkė į ledo lytis, t. y. įstrigo toje pačioje vietoje kur buvo rasti pirmieji keturiolika ryšulių. Vėliau, t. y. apie 03 val. 30 min., pro naktinio matymo prietaisą pastebėjo nuo B. kaimo ateinančius keturis asmenis, kurie nešėsi nepripūstą guminę valtį, virves, akumuliatorių ir variklį. Asmenys priėję prie ryšulių, pradėjo pūsti valtį, vynioti virves, žiūrėjo į įstrigusius plaustus ir tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba, t. y. vienas iš asmenų pakomentavo, kad „kažkas ištraukė mūsų dėžės“, kiti diskutavo kaip plukdyti plaustus, ar tiesiog juos ištraukti. Supratę asmenų ketinimus, t. y. kad plaustus ruošiasi atkabinti, o vėliau ištraukti, šviesdami halogeniniais prožektoriais kartu su R. U. pradėjo sulaikymą. Asmenys nepakluso jų reikalavimui stovėti ir pradėjo bėgti. Pažymėjo, kad šiuos asmenis spėjo įsidėmėti ir nurodė, jog galėjo būti panašaus amžiaus, t. y. vienas iš vyriškių, kuris buvo apie 30 – 40 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, dėvėjo žieminę kepurę su atsilenkiančiais kraštais, bėgo prieš upės srovę; kiti trys – bėgo palei upės krantą, į B. kaimo pusę. Vienas iš vyriškių buvo stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo tamsią striukę ir šviesios spalvos megztinį. Antras vyriškis buvo apvalaus veido, dėvėjo sportinio tipo kepuraitę bei tamsų džemperį (ar striukę). Trečias vyriškis buvo pailgo (liesoko) veido, tamsių antakių, vidutinio sudėjimo, dėvėjo kepurę, sportinę juodą striukę, tamsiomis kelnėmis. Liudytojas pažymėjo, kad tris kartus šovė įspėjamuosius šūvius, tačiau vyriškiai nenustojo. Jis sulaikė S. D., o kiti trys pabėgo. Apie pabėgusius asmenis per radijo stotį pranešė A. L., kuris apie 04 val. pranešė, kad trys asmenys yra sulaikyti B., kurie atitinka nurodytus požymius. Grįžę į įvykio vietą laukė ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad nuvykęs į tarnybines patalpas, įsitikino, jog būtent įvykio vietoje buvo tie trys asmenys, kurie bėgo, t. y. A. Š., A. V., V. G. Be to, pastebėjo, kad asmuo, kuris prisistatė A. V. dėvėjo kitas kelnes, nes įvykio vietoje buvo tamsesnės, taip pat buvo ir be kepurės (1 t., 133-134 b. l.). Pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. papildomai parodė, kad asmenys tikrai negalėjo eiti žvejoti, nes atėję į įvykio vietą, tarpusavyje kalbėjosi apie ištrauktas jų dėžės. Liudytojas pažymėjo, kad pokalbio turinį galėjo girdėti, nes pasaloje sėdėjo 20 metrų atstumu. Be to, nuo vyriškių sklido alkoholio kvapas, buvo atsinešę valtį, kurią pūtė bei akumuliatorių, virves, valtį, elektrinį variklį. Nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, kokį veiksmą atliko kiekvienas asmuo, nes per naktinio matymo priemonę fiksuojamas bendras vaizdas. Tačiau kai sulaikymo metu asmenys buvo apšviesti halogeniniais prožektoriais, įsidėmėjo jų bruožus bei aprangą. Tvirtino, kad įvykio vietoje sulaikė S. D., o kiti asmenys pabėgo į B. pusę, kurie vėliau buvo sulaikyti B. Juos sulaikė pareigūnai V. S. ir A. L. Atvykęs į Ignalinos rinktinės patalpas ir pamatęs išrikiuotus sulaikytus asmenis, pažino, kad tai tie patys asmenys, kurie pabėgo iš įvykio vietos. Šiuos asmenis atpažino pagal veido bruožus, aprangą. Ar buvo surašytas atpažinimo protokolas ir, ar jį pasirašė, liudytojas negalėjo prisiminti, tačiau tvirtino, kad jam visas žinomas aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje. Liudytojas patvirtino ir tai, kad sulaikymo metu šovė trys kartus į orą bei prieš S. D. panaudojo kovinių imtynių veiksmus. Parodymų metu pažymėjo ir tai, kad įvykio dieną, važiuodami Š. rajone palei upę žemyn, pastebėjo prie salos užstrigusias cigaretes. Todėl sustojo ir perėję „beždžionių“ tiltą, nuėjo palei upė prie įstrigusių ryšulių su cigaretėmis, t. y. apie 200 – 300 metrų nuo tilto. Įvykio vietoje jokio automobilio nebuvo (4 t., 86-90 b. l.). Apeliacinio proceso metu liudytojas G. K. parodymų metu parodė iš esmės tas pačias jam žinomas įvykio aplinkybes, kurias nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei pažymėjo, kad įvykio vietoje sulaikytas S. D. tvirtino, jog atėjo tik išsitraukti cigarečių. Apie žvejybą neminėjo. Taip pat patvirtino, kad S. D. padėjo pareigūnams ištraukti cigaretes. Be to, jo niekas nemušė. Prie įvykio vietos automobiliu privažiuoti neįmanoma. Taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje buvo virvės, kurias rišo prie plaustų su cigaretėmis, kurios galimai ir liko, nes plaustai su cigaretėmis buvo tempiami sniego rogėmis.

Liudytojas V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo užduotį stebėti Neries upę, ties K. kaimu, Š. rajone, nes galimai bus gabenama cigarečių kontrabanda. Važiuodami automobiliu apie 15 val. palei Neries upės krantą, pamatė tarp ledo lyčių įstrigusius juodos spalvos ryšulius. Nusprendė ryšulių netraukti ir organizuoti pasalą. Pasaloje liko pareigūnai R. U. ir G. K., o jis su A. L. atsitraukė ir stebėjo aplinką tarp B. ir P. kaimų. Apie 3 val. 30 min., per radijo ryšį R. U. pranešė, kad atplaukė dar trys plaustai, vieną asmenį sulaikė, o kiti trys – pabėgo link B. kaimo. Taip pat apibūdino pabėgusių asmenų išvaizdas, t. y. vyriškiai apie 30 – 40 metų amžiaus, vienas stambaus kūno sudėjimo, dėvi juodą striukę ir šviesios spalvos megztinį, kitas – lieso veido, dėvi tamsios spalvos striukę bei kepurę, o trečias – su atsilenkiančiais kraštais žiemine kepure. Nuvažiavus į B. kaimą, centrinėje aikštėje prie bažnyčios, pastebėjo automobilius „Š“ valst. Nr. XXXX ir „M“. Automobilyje „Š“ sėdėjo trys vyriškiai, kurie pagal apibūdintus išorės požymius atitiko ieškomus pabėgusius asmenis. Liudytojas nurodė ir tai, kad šių asmenų drabužiai, t. y. batai bei kelnės buvo šlapi. Tvirtino, kad vyriškis, kuris dėvėjo kepurę su atsilenkiančiais kraštais prisistatė V. G., kitas vyriškis, kuris dėvėjo tamsią striukę ir baltą megztinį, prisistatė A. Š., o trečiasis, kuris buvo smulkaus (lieso) kūno sudėjimo – A. V. Šie asmenys buvo pristatyti į Pavoverės užkardą, o vėliau į Ignalinos rinktinę (1 t., 138-139 b. l.; 4 t., 98-99 b. l.).

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad 2013 m. vasario 5 d. iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo užduotį stebėti Neries upę, ties K. kaimu, Š. rajone, nes galimai iš Baltarusijos Respublikos pusės bus gabenama cigarečių kontrabanda, tačiau nenurodant nei konkrečių asmenų, nei transporto priemonių. Važiuodami automobiliu apie 15 val. palei Neries upės krantą, pamatė tarp ledo lyčių įstrigusius juodos spalvos ryšulius. Nusprendė ryšulių netraukti ir organizuoti pasalą. Pasaloje liko pareigūnai R. U. ir G. K., o jis su pareigūnu V. S. atsitraukė ir stebėjo aplinką tarp B. ir P. kaimų. Apie 03 val. 30 min., radijo ryšiu, R. U. pranešė, kad atplaukė dar trys plaustai, vieną asmenį sulaikė, o kiti trys – pabėgo link B. kaimo. Taip pat trumpai apibūdino pabėgusius asmenis, t. y. visi vyriškiai apie 30 – 40 metų amžiaus, vienas stambaus kūno sudėjimo, dėvi juodą striukę ir šviesios spalvos megztinį, kitas – lieso veido, juodų antakių, dėvi tamsios spalvos striukę bei kepurę, o trečias – su atsilenkiančiais kraštais žiemine kepure. Nuvažiavus į B. kaimą, centrinėje aikštėje prie bažnyčios, pastebėjo , pastebėjo automobilius „Š“ valst. Nr. XXXX ir „M“ valst. Nr. XXXX. Automobilyje „Š“ sėdėjo trys asmenys, kurie pagal apibūdintus išorės požymius, atitiko ieškomus pabėgusius asmenis. Liudytojas nurodė ir tai, kad šių asmenų drabužiai, t. y. batai bei kelnės buvo šlapi. Tvirtino, kad vyriškis, kuris dėvėjo kepurę su atsilenkiančiais kraštais prisistatė V. G., kitas vyriškis, kuris dėvėjo tamsią striukę ir baltą megztinį, prisistatė A. Š., o trečiasis, kuris buvo tamsių antakių, smulkaus (lieso) veido – A. V. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į P. užkardą, o vėliau į Ignalinos rinktinę (1 t. 135-136, 137 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. L. dėl sunkios sveikatos būklės nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta BPK teise ir perskaitė šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, siekiant tokiu būdu patikrinti byloje surinktus kitus duomenis (BPK 276 straipsnis) (4 t., 113 b. l.).

Vertinant aukščiau išdėstytus liudytojų parodymus matyti, kad pareigūnai A. L., V. S., G. K., R. U., vykdę Kriminalinės žvalgybos užduotį ir dalyvavę pasaloje, buvo skirtingose vietose, t. y. G. K. ir R. U. stebėjo aplinką prie Neries upės, kur buvo rasti tarp ledo lyčių įstrigę keturiolika celofaninių ryšulių, o A. L. ir V. S. buvo atsitraukę ir stebėjo aplinką kitoje vietoje, t. y. tarp B. ir P. kaimų. Tačiau jų veiksmai buvo koordinuojami palaikant radijo ryšį, vienas kitam perduodant informaciją apie pastebėtus asmenis ir jų atliekamus veiksmus. Iš G. K. ir R. U. parodymų matyti, kad iš 2013 m. vasario 5 d. į 6 d. apie 03 val. 30 min., pro naktinio matymo prietaisą pastebėjo nuo B. kaimo ateinančius keturis asmenis, kurie nešėsi nepripūstą guminę valtį, virves, akumuliatorių ir variklį. Asmenys priėję prie ryšulių, pradėjo pūsti valtį, vynioti virves, žiūrėjo į įstrigusius plaustus ir rusų kalba tarpusavyje kalbėjosi, t. y. vienas iš asmenų pakomentavo, kad „kažkas ištraukė mūsų dėžės“, kiti diskutavo kaip plukdyti plaustus, ar tiesiog juos ištraukti. Pareigūnai supratę asmenų ketinimus, šviesdami halogeniniais prožektoriais pradėjo jų sulaikymą, tačiau visi asmenys iš įvykio vietos pradėjo bėgti. Liudytojai parodymų metu nuosekliai teigė, kad šiuos asmenys spėjo įsidėmėti, todėl radijo ryšiu apibūdino tris pabėgusius asmenis kitiems pareigūnams, t. y. A. L. ir V. S., kurie išvyko ieškoti šių asmenų, o vėliau sulaikė B. Pareigūnai atvykę į Ignalinos rinktinės patalpas ir pamatę sulaikytus asmenis, patvirtino, kad būtent šie asmenys, kurie bėgo iš įvykio vietos.

Tiek iš liudytojų G. K. ir R. U., tiek iš liudytojų V. S. ir A. L. aukščiau išdėstytų parodymų matyti, kad visi pareigūnai iš esmės vienodai apibūdino bėgusius asmenis, t. y. nurodė, kad vyriškiai buvo nuo 30 iki 40 metų amžiaus, vienas iš vyriškių buvo lieso kūno sudėjimo ir lieso veido, dėvėjo žieminę kepurę su atsilenkiančiais kraštais; antras vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, dėvėjo šviesios spalvos megztinį; trečias – pailgo veido, tamsių antakių, vidutinio sudėjimo, dėvėjo juodą sportinę striukę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys A. Š. (2 t., 65-67 b. l.), A. V. (3 t., 4-5 b. l.), V. G. (3 t., 71-72 b. l.) asmens apžiūros protokolai. Tai, kad įvykio vietoje buvo būtent A. Š., S. D., A. V., V. G., kurie bėgo nuo pareigūnų, patvirtino iš esmės ir patys išteisintieji, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus liudytojų G. K., R. U., V. S., A. L. parodymus, konstatuoja, kad šių liudytojų parodymai nėra nenuoseklūs ar prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesivadovavo grindžiant išteisintųjų kaltę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinio proceso metu taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų, t. y. A. L., V. S., G. K., R. U., parodymų teisingumu (patikimumu) ar jų kompetencijos stoka. Tai, kad pareigūnų parodymai dėl A. Š. šlapių kelnių nesutapo su asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingam bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės, nes tai nei patvirtino, nei paneigė esminių bylos aplinkybių. Taip atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors įvykio vietoje virvės atskirai nebuvo rastos ir išimtos, tačiau jos buvo panaudotos traukiant plaustus su cigaretėmis iš upės (1 t., 12-25 b. l.). Tai patvirtina liudytojų R. U. ir G. K. parodymai duoti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., 12-25 b. l.; 4 t., 86-90, 90-94 b. l.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad nėra abejonių dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, t. y. 2013 m. vasario 6 d. apie 3 val. 30 min., atvykę į Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, esantį V. rajone, B. kaimo apylinkėse, B. seniūnijoje, prie Neries upės, A. Š., S. D., A. V., V. G., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas cigaretes.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pažymėtina ir tai, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad A. Š., S. D., A. V., V. G. veikė kartu ir siekė bendro rezultato, t. y. visi jie suvokė, kad pažeisdami nustatytą tvarką pasikėsino disponuoti (įgyti) akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir norėjo taip veikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai tikrindami informaciją bei tiesiogiai stebėdami įvykio vietą, 2013 m. vasario 5 d., Neries upėje, rado įstrigusius keturiolika juodų celofaninių ryšulių, kuriuose buvo dėžės su baltarusiškomis cigaretėmis. Toliau vykdydami pasalą, t. y. naktį, iš 2013 m. vasario 5 d. į 2013 m. vasario 6 d., pastebėjo dar tris plaustus, kurie plaukė nuo Baltarusijos pusės ir įstrigo toje pačioje vietoje, kur buvo įstrigę ankščiau atplaukę plaustai su cigaretėmis. Liudytojai R. U. ir G. K., būdami organizuotoje pasaloje, pastebėjo keturis asmenis, t. y. A. Š., S. D., A. V., V. G., kurie nešėsi nepripūstą guminę valtį, virves, akumuliatorių ir variklį, kurie priėję prie įstrigusių plaustų su cigaretėmis, pradėjo pūsti valtį, vynioti virves, brido į vandenį, žiūrėjo į įstrigusius plaustus ir tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba, t. y. vienas iš asmenų pakomentavo, kad „kažkas ištraukė mūsų dėžės“, kiti diskutavo kaip plukdyti plaustus, ar tiesiog juos ištraukti. Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nors fiziškai cigarečių įgijimas neprasidėjo, nes A. Š., S. D., A. V., V. G. neteisėti veiksmai, t. y. siekis įgyti akcizais apmokestinamas cigaretes buvo nutraukti pareigūnų, tačiau bendrais veiksmais buvo padaryti visi parengiamieji veiksmai. Be to, šie A. Š., S. D., A. V., V. G. atlikti veiksmai patvirtina, kad jie veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl tarp visų bendrininkų atliktų veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų atliko tam tikrus reikšmingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus, t. y. pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.

Tai, kad A. Š., A. V., ir V. G. buvo sulaikyti ne įvykio vietoje, t. y. ne prie Neries upės, o B., taip pat nepaneigia jų kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šios nusikalstamos veikos padaryme būtų dalyvavę kiti nenustatyti asmenys. Aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai paneigia A. Š., S. D., A. V., V. G. nurodytą aplinkybę, kad jie būtent tą naktį ėjo statyti tinklų, t. y. žvejoti. Pažymėtina, kad įvykio metu sulaikytas S. D., o netoli įvykio vietos – A. Š., A. V. ir V. G., nebuvo tinkamai apsirengę žvejybai, o su savimi neturėjo tinklų žvejybai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, kad Neries upe plaukė ledo lytys, todėl neįtikinama ir nelogiška, jog žvejyba tinklais tokiu metu naktį būtų saugi. Apeliacinio proceso metu S. D. ir jo gynėjo pateikta USB laikmena su vaizdo įrašu, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jame tik pakartojami apelianto parodymai apie įvykio aplinkybes, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių nenurodoma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime A. Š., S. D., A. V., V. G. yra inkriminuotas ir pasikėsinimas neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie neteisėtą pasikėsinimą gabenti akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, t. y. šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kaip, kokiu būdu ar kokia transporto priemone A. Š., S. D., A. V., V. G. būtų gabenę cigaretes, kurias pasikėsino įgyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinime akcizais apmokestinimų prekių gabenimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiesiog preziumavo remiantis akcizais apmokestinimų prekių neteisėtu įgijimo faktu. Tačiau pažymėtina, kad konstatavus, jog A. Š., S. D., A. V., V. G. neteisėtai pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas prekes, savaime nereiškia, jog būtent jie pasikėsino jas ir gabenti.

Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesurinkus byloje faktinių duomenų apie tai, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu ir kokiomis transporto priemonėmis ir pan. A. Š., S. D., A. V., V. G. pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, ši aplinkybė, t. y. neteisėtas pasikėsinimas gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokestinamas prekes, iš kaltinimo pašalinama. Nors ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama, tačiau A. Š., S. D., A. V., V. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išlieka nepakitusi.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad A. Š., S. D., A. V., V. G., pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakyme Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus, kurie nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 8.1.1. punktu, yra 200 vienetų cigarečių, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, 2013 m. vasario 6 d. apie 3 val. 30 min., atvyko į Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, esantį V. rajone, B. kaimo apylinkėse, B. seniūnijoje, prie Neries upės, ir bendrai veikdami, atgabeno nusikaltimo padarymo priemones bei įrankius – nepripūstą guminę valtį, variklį, akumuliatorių bei virves. Po to bendrais veiksmais pūtė atsineštą valtį, vyniojo virves, brido į vandenį, turėdami tikslą ištraukti į krantą upėje esančius plaustus su cigaretėmis, tokiu būdu bendrais veiksmais kartu pasikėsino neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 59 500 pakelių cigarečių „Fest“ 414 054 Lt vertės, 3 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ 20 877 Lt vertės, 2 500 pakelių cigarečių „Premjer“ 17 397 Lt vertės ir 1 000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ 6 960 Lt vertės, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 459 288 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, t. y. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmių paskyrimo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog A. Š., S. D., A. V., V. G. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neprašė šios aplinkybės pripažinti kaip A. Š., S. D., A. V., V. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad nuteistųjų A. Š., S. D., A. V., V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija skirdama bausmes atsižvelgia į tai, kad nuteistieji padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Š. vedęs, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirba, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (2 t., 117-121, 129-131, 133 b. l.; 4 t., 169 b. l.); S. D. vedęs, nedirba, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (2 t., 182-184, 186, 189-195, 196 b. l.); A. V. nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (3 t., 36, 40-47, 51-53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60-62 b. l.); V. G. vedęs, nedirba, praeityje ne kartą teistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (3 t., 102-103, 116-118, 119-131, 132, 134-135, 137 b. l.).

Pažymėtina tai, kad nors nuteistieji padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokurorės apeliacinį skundą, nuteistųjų asmenybes, sumažėjusią kaltinimo apimtį, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š., S. D., A. V., V. G. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurių dydis visiems nustatomas vienodas, nes kiekvieno jo nusikalstami veiksmai vienodai sąlygojo šio nusikaltimo padarymą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių bausmių paskyrimas nuteistiesiems užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Apeliacinis teismas skirdamas A. Š., S. D., A. V., V. G. bausmes (baudas) vadovaujasi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2011 m. balandžio 21 d. redakcija Nr. XI-1350 ), kuriame už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos baudos dydis iki 1 500 MGL, ir skiria savo dydžiu žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis baudas.

Pažymėtina, kad pagal BK 66 straipsnio nuostatas, teismas, skirdamas bausmes asmenims, kuriems buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtas bausmes. Be to, į paskirtas bausmes yra įskaitomas ir dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirtas laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnis).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Š. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2013 m. vasario 6 d. (2 t., 64 b. l.), o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, t. y. iki 2013 m. vasario 17 d. (2 t., 86-87 b. l.). S. D. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 7 d. (2 t., 136, 137 b. l.). A. V. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2013 m. vasario 6 d. (3 t., 3 b. l.), o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, t. y. iki 2013 m. kovo 7 d. (3 t., 24-25 b. l.). V. G. vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2013 m. vasario 6 d. (3 t., 70 b. l.), o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, t. y. iki 2013 m. vasario 17 d. (3 t., 93-94 b. l.). Todėl šis nuteistųjų laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į nuteistiesiems paskirtas bausmes – baudas, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmių keitimo taisyklę: vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dvejų MGL dydžio baudai (1:2).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apskaičiuojant baudų dydį, taikytinas 130 Lt MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad įvertinus litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 Lt atitinka 1 Eur, akivaizdu, kad dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje MGL vertė litais ir eurais nežymiai skiriasi (37,66 x 3,45280 = 130,03), todėl toks perskaičiavimas nežymiai, tačiau pasunkintų nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Pažymėtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti ir baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis), t. y. teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tačiau civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Kai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas, tačiau turi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas civilinio atsakovo teises (BPK 110 straipsnio 2 dalis, BPK 111 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Be to, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7 -85/2011; Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė apeliaciniame skunde prašo tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl 120 785,45 Eur (417 048 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi BPK 109 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. Š., S. D., A. V., V. G. priteisti 7 046,745 Eur (24 331 Lt) muito mokesčių, 90 652,804 Eur (313 006 Lt) akcizo mokesčių, 23 085,901 Eur (79 711 Lt) PVM mokesčių, t. y. iš viso 120 785,45 Eur (417 048 Lt) (1 t., 53-56 b. l.). Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014 m. vasario 18 d. nutarimu Vilniaus teritorinė muitinė buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., 60 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. D. paaiškino, kad visi teisiamieji solidariai atsako dėl žalos atlyginimo, nes dėl nesumokėtų privalomų mokesčių (t. y. muito, akcizo, PVM) valstybė (muitinė) patyrė turtinę žalą ir tokiu būdu negavo pajamų (4 t., 159 b. l.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, būtina vadovautis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio, CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) nustatyto Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodoma, kad muitinės skolininkais laikomi: asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Be to, pažymėtina ir tai, kad šios skolos atsiradimui neturi reikšmės ir aplinkybė, jog prekės nepateko į civilinę apyvartą, t. y. nebuvo pradėtos realizuoti rinkoje (Kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2014; Nr. 2K-99-648/2016).

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad A. Š., S. D., A. V., V. G. bendrais veiksmais pasikėsino įgyti neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją iš Baltarusijos Respublikos atplaukusius upe plaustus su cigaretėmis, t. y. tokiu būdu atgabentas, su importo muitais apmokestinamomis ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes. Nors byloje nėra duomenų, kad A. Š., S. D., A. V., V. G. patys būtų dalyvavę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įplukdant (t. y. gabenant) jiems inkriminuotas importo muitais apmokestinamas prekes, t. y. Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog šių prekių (cigarečių) pasikėsinimo įgyti metu nuteistieji neabejotinai suprato, kad šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo atplukdytos upe, t. y. atgabentos neteisėtai. Todėl vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nuteistieji A. Š., S. D., A. V., V. G. yra laikomi skolininkais, t. y. mokesčių mokėtojai, kurie privalo sumokėti skolą muitinei (valstybei).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 punkto, 13 straipsnio nuostatomis, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas, t. y. turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

Pažymėtina, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas – prekės (cigaretės), kurios apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. Š., S. D., A. V., V. G. veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino neteisėtai disponuoti (įgyti) į Bendrijos muitų teritoriją įvežtomis importo muitais apmokestinamomis prekėmis – Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtomis cigaretėmis, už kurias nebuvo sumokėti privalomi muitinės administruojami mokesčiai, t. y. 7 046,745 Eur (24 331 Lt) muito mokesčių, 90 652,804 Eur (313 006 Lt) akcizo mokesčių, 23 085,901 Eur (79 711 Lt) PVM mokesčių, t. y. iš viso 120 785,45 Eur (417 048 Lt) (1 t., 34 b. l.). Akivaizdu, kad dėl šių nuteistųjų nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – valstybė (šiuo atveju muitinė) patyrė turtinę žalą, t. y. negavo pajamų, todėl A. Š., S. D., A. V., V. G. privalo šią turtinę žalą atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Šioje nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad visų nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (žala), todėl kiekvienas turi pareigą ją atlyginti, taikant solidariąją atsakomybę. Todėl esant šioms nustatytoms bylos aplinkybėms, Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys tenkinamas, ir iš nuteistųjų A. Š., S. D., A. V., V. G. solidariai priteisiama 120 785,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (t. y. prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz.:, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pvz.: transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas) ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007; Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-24/2011 ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Š., S. D., A. V., V. G. pasikėsindami neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), į įvykio vietą buvo atsigabenę nusikaltimo padarymo priemones, t. y. guminę valtį „Nordboat“, elektrinį variklį „Minkota Endura“, akumuliatorių „Dynamic“, du irklus ir pompą (1 t., 12-25, 67-70 b. l.) be kurių akivaizdžiai šių cigarečių įgijimas būtų neįmanomas. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė apeliaciniame skunde neprašė taikyti šių priemonių. t. y. guminės valties „Nordboat“, elektrinio variklio „Minkota Endura“, akumuliatoriaus „Dynamic“, dvejų irklų ir pompos konfiskavimo.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, t. y. nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2008; Nr. 2K-7-428/2010; Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-527-648/2015).

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali pabloginti nuteistųjų padėties daugiau, nei to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, dėl to priemonės, t. y. guminė valtis „Nordboat“, elektrinis variklis „Minkota Endura“, akumuliatorius „Dynamic“, du irklai ir pompa nekonfiskuojamos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 10 d. nutarimus, kuriais buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės A. Š. ir S. D. priklausančiam turtui (2 t., 108-109, 169-170 b. l.). Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, todėl ši nuosprendžio dalis nenaikinama (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuriuo A. Š., S. D., A. V., V. G. dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, išteisinti, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 7 d. ir S. D. paskirti galutinę bausmę – 98 MGL (3 689,70 Eur) dydžio baudą.

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 17 d. ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – 78 MGL (2 936,70 Eur) dydžio baudą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. kovo 7 d. ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 42 MGL (1 581,30 Eur) dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 17 d. ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 78 MGL (2 936,70 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti S. D., A. Š., A. V. ir V. G. paskirtas baudas sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š., S. D., A. V., V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Iš nuteistųjų A. Š., S. D., A. V., V. G. solidariai priteisti valstybei 120 785,45 Eur turtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pervedant į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188656838) surenkamąją sąskaitą Nr. LT374010042400369573, esančią AB DNB banke, kodas 40100.