- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-2757-562/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- M. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei M. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė M. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu, be kita ko, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamete dukra D. K. (toliau – nepilnametė dukra, dukra, vaikas) tvarkos.
2. Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-102647) pareiškė, kad keičia pradinio ieškinio reikalavimą, prašydama nustatyti šiame pareiškime nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
3. Atsakovas padavė priešiekinį, kuriuo, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu / prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-98654), be kita ko, prašė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovas padavė patikslintą priešieškinį, be kita ko, prašydamas: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su atsakovu; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl išlaikymo dukrai iš atsakovo priteisimo ir priteisti išlaikymą dukrai iš ieškovės; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl nustatytos bendravimo su dukra tvarkos ir nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką; netenkinus prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:
6.1. Dukters vasaros atostogų laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.):
6.1.1. kiekvienas iš tėvų su nepilnamete dukra bendrauja lygiomis dalims, praleisdamas su vaiku po lygiai dienų (t. y. 50:50 procentų laiko);
6.1.2. konkretų šalių bendravimo su nepilnamete dukra grafiką šalys suderina raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) iki kiekvieno vasaros mėnesio (t. y. 2022 m. liepos, rugpjūčio mėnesio) 1 dienos, o bendravimo su vaiku grafiką 2022 m. birželio mėnesiui, šalys suderina raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) iki 2022 m. birželio 16 dienos;
6.1.3. tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidaujamas bendravimo su dukra laikas sutampa, 2022 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais pirmenybė yra suteikiama atsakovo, o 2022 m. liepos mėnesį – pirmenybė yra teikiama ieškovės siūlomam bendravimo su vaiku grafikui;
6.1.4. nepavykus šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos vasaros laikotarpiu, teismas, nustato, kad atsakovas bendrauja su dukra, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos dieną prieš numatytą bendravimą nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priskirto bendravimo dieną nuo 19 val. iki 20 val., t. y.:
6.1.4.1. 2022 m. birželio 16-19 d. su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. birželio 15 d., nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. birželio 19 d., nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.2. 2022 m. birželio 23-29 d. su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. birželio 22 d., nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. birželio 29 d., nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.3. 2022 m. liepos 4-10 d. (dvidešimt septintąją metų savaitę) su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. liepos 3 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. liepos 10 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.4. 2022 m. liepos 18-24 d. (dvidešimt devintąją metų savaitę) su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. liepos 17 d., sekmadienį, nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. liepos 24 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.5. 2022 m. rugpjūčio 1-7 d. (trisdešimt pirmąją metų savaitę) su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. liepos 31 d., sekmadienį, nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.6. 2022 m. rugpjūčio 15-21 d. (trisdešimt trečiąją metų savaitę) su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.;
6.1.4.7. 2022 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 4 d. (trisdešimt penktąją metų savaitę) su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. rugsėjo 4 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Šiame punkte nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netaikoma 2022 m. rugsėjo 1 dieną;
6.1.5. kiekvienas iš tėvų, leisdamas laiką su dukra jos vasaros atostogų laikotarpiu, jį organizuoja savo nuožiūra, tačiau privalo užtikrinti šiuo laikotarpiu vykstančių bendrųjų (t. y. visai šokių grupei organizuojamų) dukters treniruočių šokio studijoje (duomenys neskelbtini) lankymą;
6.1.6. dukters vasaros atostogų laikotarpiu vaiko tėvas turi teisę savo bendravimo su dukra metu organizuoti vaikui individualias šokių treniruotes pasirinktu laiku, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, poreikius, užimtumą bei dienos režimą;
6.1.7. dukters vasaros atostogų laikotarpiu motinai priklausančiu bendrauti su nepilnamete dukra laiku individualios šokių treniruotės dukrai gali būti organizuojamos tik su ieškove suderintu laiku ir gavus jos rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą;
6.2. 2022 m. rugsėjo 1 dieną (Mokslo ir žinių dieną):
6.2.1. abu tėvai turi teisę dalyvauti dukros mokslo metų pradžios šventėje ugdymo įstaigoje, taip pat papildomo ugdymo įstaigose (pvz., šokių studijoje (duomenys neskelbtini), jei tokios šventės organizuojamos);
6.2.2. ieškovė turi teisę 2022 m. rugsėjo 1 dieną, jos pasirinktas 4 valandas praleisti su dukra, pasiimdama dukrą iš vaiko ugdymo įstaigos arba atsakovo gyvenamosios (ar kitos šalių suderintos) vietos ir grąžindama dukrą į atsakovo gyvenamąją (ar kitą šalių raštu suderintą) vietą;
6.2.3. apie pasirinktą bendravimo su nepilnamete dukra laiką 2022 m. rugsėjo 1 dieną ieškovė privalo iš anksto, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) informuoti atsakovą.
6.3. Kitu (ne vasaros atostogų) metu (nuo 2022 m. rugsėjo 2 d.):
6.3.1. kiekvienas iš tėvų su dukra bendrauja lygiomis dalims, praleisdamas su vaiku po lygiai dienų (t. y. 50:50 procentų laiko);
6.3.2. konkretų šalių bendravimo su nepilnamete dukra grafiką šalys suderina raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) iki kiekvieno mėnesio 1 dienos;
6.3.3. tuo atveju, jei tėvo ir motinos pageidaujamas bendravimo su nepilnamete dukra laikas sutampa, 2022 m. rugsėjo mėnesį (ir visais kitais nelyginiais metų mėnesiais) pirmenybė yra suteikiama ieškovės, sekantį mėnesį (t. y. spalio mėnesį ir visais kitais lyginiais metų mėnesiais) – atsakovo siūlomam bendravimo su vaiku grafikui;
6.3.4. nepavykus šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas, nustato, jog:
6.3.4.1. 2022 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 4 d. su vaiku bendrauja tėvas; atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. rugsėjo 4 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Šiame punkte nustatyta bendravimo su vaiku tvarka netaikoma 2022 m. rugsėjo 1 dieną;
6.3.4.2. pradedant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. kiekvienas iš tėvų bendrauja su dukra nepertraukiamai po savaitę laiko (ieškovė – lyginėmis metų savaitėmis, atsakovas – nelyginėmis metų savaitėmis), atsakovui dukrą pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos prieš jo bendravimo savaitę einantį sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžinat į gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priskirto bendravimo dieną nuo 19 val. iki 20 val., t. y.: atsakovas su dukra bendrauja 2022 m. rugsėjo 12-18 dienomis (trisdešimt septintąją metų savaitę), pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos 2022 m. rugsėjo 11 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., ir grąžindamas dukrą ieškovės gyvenamąją vietą 2022 m. rugsėjo 18 d., sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir toliau kas antrą savaitę ta pačia tvarka;
6.3.4.3. kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vykstančių bendrųjų dukters šokių treniruočių šokio studijoje (duomenys neskelbtini) lankymą;
6.3.4.4. vaiko tėvas turi teisę savo bendravimo su dukra metu organizuoti vaikui individualias šokių treniruotes pasirinktu laiku, atsižvelgiant į dukters interesus, poreikius, užimtumą bei dienos režimą;
6.3.4.5. motinai priklausančiu bendrauti su dukra laiku individualios šokių treniruotės dukrai gali būti organizuojamos tik su ieškove suderintu laiku ir gavus jos rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) sutikimą;
6.3.4.6. vaiko tėvas turi teisę savo bendravimo su dukra metu priimti sprendimus dėl dukters dalyvavimo įvairiose varžybose ir konkursuose,
6.3.4.7. motinai priklausančiu bendrauti su dukra laiku dukters dalyvavimas įvairiose varžybose ir konkursuose atsakovo gali būti organizuojamas tik suderinus su ieškove ir gavus rašytinį (elektroninio ryšio priemonėmis) jos sutikimą.
6.4. Bendrosios laikinosios bendravimo tvarkos nuostatos:
6.4.1. kiekvienas iš tėvų buvimo su vaiku metu privalo užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti su dukra elektroninių ryšių priemonėmis (mobiliojo ryšio telefonu ar kt.);
6.4.2. tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su dukra tvarkos;
6.4.3. mokslo metų periodu, kai / jei tai reiškia dukters neatvykimą į ugdymo įstaigą ir pamokų nelankymą (išskyrus mokymosi ir vasaros atostogas) duktė nevyksta nei su tėvu, nei su motina į užsienį;
6.4.4. vaiko asmens tapatybės dokumentas visuomet yra saugojamas motinos, todėl po kelionių su tėvu, turi būti jai grąžintas.
Šalies argumentai
7. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-176993), prašydamas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl išvykimo į užsienį.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-180110) prašė atsakovo prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – pakeitė 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir:
9.1. leido atsakovui kartu su dukra laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2002 m. gruodžio 6 d. išvykti į tarptautinę šokių stovyklą bei tarptautines šokių varžybas (duomenys neskelbtini), vyksiančias (duomenys neskelbtini);
9.2. nustatė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį ieškovė kartu su dukra bendrauja papildomai 6 dienas, abiejų šalių suderintu laiku; tuo atveju, jeigu šalims abipusiu sutarimu nepavyktų susitarti dėl konkretaus papildomo 6 dienų laiko, kuriuo ieškovė bendrauja su dukra, nustato, jog ieškovė bendrauja su dukra nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 11 d., o taip pat 2022 m. gruodžio 19 d.; tokiu atveju 2022 m. gruodžio mėnesį šalys su dukra bendrautų sekančia tvarka:
9.2.1. 2022 m. gruodžio 1-6 dienomis su dukra bendrauja atsakovas, kuris 2022 m. gruodžio 6 d. po kelionės grąžina šalių dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;
9.2.2. 2022 m. gruodžio 7-19 dienomis su dukra bendrauja ieškovė; atsakovas pasiima dukrą bendravimui 2022 m. gruodžio 19 dieną po papildomo ugdymo užsiėmimų šokių studijoje (duomenys neskelbtini);
9.2.3. 2022 m. gruodžio 20-25 dienomis su dukra bendrauja atsakovas, kuris 2022 m. gruodžio 25 d. nuo 19 val. iki 20 val. grąžina dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;
9.2.4. 2022 m. gruodžio 26 d. – 2023 m. sausio 1 d. su dukra bendrauja ieškovė.
9.3. Likusioje dalyje 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
10. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-204354), prašydama pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones Kalėdinių atostogų metu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-208066) prašė ieškovės prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – pakeitė 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 19 val. nustatė ieškovės atostogų su dukra laiką.
Šalies argumentai
13. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-25089), prašydamas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl ieškovės bendravimo su dukra laiko.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-29176) prašė atsakovo prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
Šalies argumentai
16. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-131705), prašydamas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl išvykimo į užsienį ir leisti jam su dukra nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. liepos 20 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. į (duomenys neskelbtini), be ieškoves sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2023 m. rugpjūčio 29 d. rezoliucija įpareigojo atsakovą per 3 dienų terminą patikslinti sportinių šokių stovyklos (duomenys neskelbtini) datą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas pateikė papildomą prašymą (DOK-136187), nurodydamas, kad sportinių šokių stovykla (duomenys neskelbtini) yra šiuo laikotarpiu: atvykimo data – 2023 m. rugsėjo 13 d. bei išvykimo data – 2023 m. rugsėjo 20 d. (imtinai).
19. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-141063) prašė atsakovo prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2023 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija įpareigojo atsakovą iki 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikti duomenis apie esamą šalių dukters šokių partnerį bei informaciją (bei ją patvirtinančius įrodymus) apie tai, ar jos šokių partneris ketina kartu dalyvauti prašyme nurodytose sportinių šokių stovyklose / varžybose.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
Šalies argumentai
22. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-143603), prašydamas:
22.1. sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 vykdymą dalyse dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo;
22.2. nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu;
22.3. priteisti iš ieškovės 350 Eur laikiną išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (mokėjimus atlekiant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 10-os dienos), šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą;
Žemesnės instancijos teismas
22.4. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką.
Atsiliepimas
23. Atsakovas prašyme nurodė, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. dukrai nuolatos gyvenant su atsakovu bei atsisakant vykti pas ieškovę, teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23.1. Pažymėjo, kad dukros atsisakymas vykti pas mamą ir su ja bendrauti ir tokia išreikšta pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Nurodė, kad stengėsi išspręsti situaciją, išsikvietė mamą, kad pakalbėtų su dukra, bet ir ji dukros neįtikino likti pas ją. Mano, kad šiuo atveju vaiko norų ir interesų privalo būti paisoma. Apie tai, kad prievartinis bendravimas kenkia vaikų interesams plačiai pasisakoma ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1175-603/2011). Vaiko teisė būti išklausytam yra įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje (toliau – Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. Atkreipė dėmesį, kad vaiko teisė būti išklausytam ir išgirstos nuomonės reikšmingumas yra svarbi jo orumo ir sklandžios socialinės raidos užtikrinimo dalis. Vykdydamos Tarnybos užsakymą Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos atstovės Odeta Inte, prof. Jolanta Sondaitė ir prof. Agnė Tvaronavičienė parengė leidinį „Vaiko nuomonės išklausymo metodinis vadovas“, kuris padės prakalbinti vaikus ne tik Tarnybos specialistams, bet ir visiems kitiems asmenims, kurie savo veikloje susiduria su pareiga išklausyti vaiko nuomonę. Pristatant nurodytą leidinį, pažymėta, kad „Pasak Tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaiko nuomonės svarba ir teisė ją reikšti yra įtvirtinta ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose. Vaiko teisių gynėjai yra įgalinti priimti objektyvius sprendimus atsižvelgiant tik į geriausius vaiko interesus ir inicijuoti pagalbos teikimą. Tad yra ypatingai svarbu, kad tiek vaiko teisių gynėjai, tiek ir kiti su vaikais dirbantys specialistai vienodai gebėtų išklausyti vaiko nuomonę, ją išgirstų, suprastų ir galėtų atliepti vaiko poreikius“. Todėl dukrai išreiškus norą ir nuomonę gyventi su atsakovu, šios nuomonės privalo būti paisoma.
23.2. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra kategoriškai atsisako grįžti gyventi pas mamą, kas savaitinis bendravimas su kiekvienu iš tėvų nėra tikslingas. Atsakovas nesiekia ieškovei uždrausti bendrauti su dukra, tačiau bendravimas turi būti toks, kuris atitiktų dukros valią ir interesus bei būtų atsižvelgta į dukros nuomonę bei poreikį bendrauti su mama. Nustatant laikiną ieškovės bendravimo tvarką, tikslinga išspręsti klausimą dėl kylančių konfliktinių situacijų dėl dukros dalyvavimo sportinių šokių veikloje. Tai yra, tikslinga laikinai sureguliuoti ginčo situaciją šiuo klausimu. Dukra jau nuo trijų metų užsiima pramoginiais šokiais, o paskutinius metus tai daro profesionaliai. Todėl manytina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės bendravimo su dukra tvarkos, negali būti daromos kliūtys dukrai užsiimti jos mėgstama veikla, todėl būtinas punktas ir sąlyga bendravimo tvarkoje, suteikiant galimybę dukrai dalyvauti tiek sportinių šokių varžybose, tiek stovyklose ir pan.
23.3. Pabrėžė, kad dukrai nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. nuolatos gyvenant su juo, jam tenka visos dukros išlaikymo išlaidos, ką patvirtina pateikiama tik nedidelė dalis kvitų, kuriais įrodinėjama, kad jis tinkamai rūpinasi dukros materialine gerove, jos materialiniu aprūpinimu. Be to, pateikiama ir ugdymo sutartis, kuri patvirtina, kad dukros mokslas yra mokamas, ši išlaidų našta taip pat teks jam. Kadangi dukra kategoriškai atsisako vykdyti gyventi pas ieškovę ir netgi su ja bendrauti, nepaisant pastangų įtikrinti dukrą bendravimui, nustačius laikiną dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas laikinas išlaikymas. Tokiu būdu abu tėvai lygiateisiškai vykdytų savo pareigą rūpintis vaiko materialine gerove ir prisidėti prie dukros išlaikymo.
23.4. Paaiškino, kad antstolės Daivos Prunskienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0068/22/01846, kurioje skolininkas – atsakovas bei išieškotoja – ieškovė dėl 8 120,80 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir priteisto 215 Eur/mėn. išlaikymo šalių dukrai periodinėmis išmokomis. Nors dukra nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. gyvena su atsakovu, pas ieškovę negrįžta ir nenori matytis, vykdymo veiksmai nurodytoje vykdomojoje byloje yra tęsiami. Pažymi, kad tokiu būdu yra pažeidžiami šalių dukros interesai, nes išlaikymo lėšos pervedamos atsakovo ieškovei, nors vaikas gyvena su atsakovu.
24. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-155438) prašė ieškovo prašymo netenkinti.
25. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad nors atsakovas reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pats nepaiso Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria yra sureguliuota jo bendravimo su dukra tvarka, t. y. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku, vaiko gyvenamosios vietos, taip pat laikino išlaikymo, tėvas kuo toliau, tuo labiau, manipuliuodamas dukros tariamais interesais bei pataikaudamas jos įnoriams, bei ją papirkinėdamas, įtvirtina savo dominuojančią padėtį santykyje su vaiku, vienašališkai ir savavališkai priima sprendimus dėl dukros kelionių, laisvalaikio, mokymosi įstaigos.
25.1. Pažymėjo, kad ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taigi, ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai, vaiko norai ir pan. Vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Priimant sprendimą, vaiko norų vertinimas priklauso nuo jų motyvacijos (kurią pateikia vaikas, kadangi vaikas gali norėti likti pas tą iš tėvų, kuris mažiau jį prižiūri, yra ne toks reiklus ir pan., tačiau tai neatitinka vaiko interesų), vaiko amžiaus, brandumo ir kitų byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003). Nurodė, kad nesutinka su atsakovo pareiškimu, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. šalių dukra gyvena su atsakovu ir kategoriškai atsisako vykti pas ieškovę. Pažymėjo, kad dukra tokio pobūdžio pareiškimus daro būnant su atsakovu ir / ar esant jo įtakoje. Nurodė, kad praeityje yra buvę atvejų, kai atsakovas, pasinaudojęs dukros telefonu, susirašinėjo su ja dukros vardu, jau nekalbant apie tai, kad daro jai nuolatinį psichologinį spaudimą ir įtaką. Vaikas nė vieno veiksmo neatlieka be tėvo žinios. Vos tik mamai prisiartinus, imasi šauktis tėčio ir sako, kad su mama kalbėsis tik tuo atveju, jei tėtis bus šalia. Dar daugiau, atsakovas elgiasi lygiai taip pat – vos tik ji išreiškia norą susitikti su dukra (pavyzdžiui prie mokyklos), jis sakosi būsiantis netoliese, jeigu netyčia reikėtų vaiką „gelbėti“ nuo mamos. Jau vien dėl šio fakto dukters ir mamos bendravimas tapo neįmanomas pastaruosius du mėnesius. Atsakovas taip pat teigia, kad stengėsi išspręsti situaciją, tačiau dukros atvežimas iki mamos namų ir liepimas eiti pas ją, neturint jokių asmeninių daiktų, kuriuos atsakovas galėjo parūpinti prieš vykstant pas ieškovę, taip jau neigiamai nuteikdamas dukrą pabuvimui su mama, nereiškia stengimosi išspręsti situaciją ir toks vienetinis atvejis, kai jau mergaitė yra paties priešiškai nuteikta prieš ieškovę nereiškia nei stengimosi, nei bandymo padėti atstatyti dukros ir mamos paties nutrauktą ryšį. Pažymėjo, kad taip pat kategoriškai nesutinka su atsakovo teiginiu, jog dukrai išreiškus norą ir nuomonę gyventi su atsakovu, šios nuomonės privalo būti paisoma. Būtent dėl atsakovo ribų peržengimo, piktnaudžiavimo savo, kaip tėvo valdžia, manipuliavimo vaiko norais ir darant jam poveikį, nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, dukra ne tik, kad didžiąją laiko dalį praleidžia su tėvu, bet paskutiniu metu nuolat būna su atsakovu. Dukra nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. negyvena su tėvu, kaip teigia atsakovas, bet yra tėvo manipuliatyvaus elgesio „įkaitė“. Akivaizdu, kad nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu civilinė byla apskritai prarastų prasmę. Jau dabar mama jaučia didelį skausmą negalėdama pilnavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime, negalėdama matyti savo vaiko, bendrauti, būti šalia ir tuo pačiu iš kai kurių trumpų epizodų jaučia, kad dėl to skauda ir dukrai, tik ji pati nėra pajėgi šios situacijos vertinti objektyviai ir nesupranta savo ir tėvo veiksmų reikšmės bei jau dabar esančių padarinių.
25.2. Nors dukra praktiškai visą savo laiką ir praleidžia su tėvu ir yra materialiai aprūpinta, tačiau tėvas pats prašydamas priteisti laikiną išlaikymą dukrai, nevykdo teismo sprendimo išlaikyti vaiką, t. y. vengia tokios pareigos, nemoka motinai priteistos sumos. Antstolės Daivos Prunskienės kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-39575-869/2015, tačiau išlaikymo išieškoti nepavyksta, visas atsakovo turtas yra nuolatos areštuotas, o jis mokėjimus atlieka tik grynais pinigais. Šiuo atveju būtų galima daryti išvadą, kad tėvas tyčia, sąmoningai slepia pajamas ir tokiu būdu vengia pareigos išlaikyti savo dukrą, nors pats pateikia patikslintą vaiko poreikių lentelę su įspūdingomis dukros išlaikymui išleidžiamomis sumomis. Pažymėjo, kad atsakovo pateikiamas išlaidų sąrašas su kvitais, iš kurių matyti, kad dauguma išlaidų nėra susijusios su kasdieniais ar būtinaisiais vaiko poreikiais. Tokios išlaidos kaip nuolatinis drabužių pirkimas, gelinio manikiūro darymas, išlaidos kavinėse, neatitinka įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, neatitinka vaiko amžiaus, o yra ne kas kita kaip perdėtas mergaitės lepinimas ir „papirkinėjimas“. Šių metų rugpjūčio paskutinėmis dienomis prieš pat rugsėjo 1-ąją dieną, kada atsakovas nepasitaręs ir net neinformavęs motinos vienasmeniškai ir savavališkai nusprendė pakeisti dukros mokymosi įstaigą į privačią. Tyčiodamasis ir demonstruodamas savo pranašumą tėvas A. K. apie naująją dukros mokyklą motinai pranešė rugpjūčio 31 d.. Negana to, kad oficialiose mokyklos anketose tėvas, nurodydamas vaiko motinos vardą ir pavardę, pateikė neteisingą jos telefono numerį, neužrašė elektroninio pašto adreso, bet dar ir turėjo įžūlumo pateikti savo sugyventinės p. D. S. kontaktinius duomenimis, kad naujoji mokykla informaciją teiktų ne teisėtai vaiko motinai, bet jokių teisių į vaiką neturinčiam trečiajam asmeniui. Be to, tėvas kreipėsi į motiną dėl išlaidų už privačią vaiko mokyklą pasidalinimo tarp tėvų. Nurodė, kad prieštarauja mokyklos dukrai parinkimu be jos žinios ir pritarimo bei suprantama, kad dėl šios priežasties atsisako pasidalinti iš anksto neaptartas ir nesuderintas papildomas išlaidas už mokslą privačioje mokykloje. Pabrėžė, kad niekada nesiekė užkirsti kelio šalių dukrai užsiimti veikla (sportinių šokių). Tačiau be kita ko kelia dukrai visiškai pagrįstus reikalavimus – kad mokslas turėtų būti prioritetas, kas paauglei mergaitei, įtakotai tėvo požiūrio, atrodo kaip motinos spaudimas, kontrolė ir „nieko neleidimas”.
25.3. Atsakovo prašoma nustatyti laikina jos bendravimo tvarka su dukra tvarka yra ne kas kita, kaip atsakovo liguistas noras eliminuoti ieškovę iš dukros gyvenimo ir bet kokia kaina siekti dukros sportinių šokių karjeros. Sakant „bet kokia kaina“ būtent tai ir turima omenyje – paminant ir ignoruojant bet kokius kitus pamatinius vaiko poreikius. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Atsakovas, siekdamas apversti šį procesą „aukštyn kojomis“, neatitinka jokių teismų praktikoje aprašytų tėvo, su kuriuo turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuris turėtų užtikrinti vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, kriterijų.
25.4. Atsakovas, taip pat siekia, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos vaiko išlaikymo išieškojimą vykdančios antstolės Daivos Prunskienės vykdomojoje byloje, t. y. būtų sustabdyti vykdymo veiksmai ir sprendimo vykdymas. Dar kartą akcentavo, kad atsakovas, nors ir prašo priteisti laikiną išlaikymą dukrai, pats nevykdo teismo sprendimo išlaikyti vaiką, t. y. vengia tokios pareigos, nemoka motinai priteistos sumos jau 5-erius metus. Be to, išieškomos skolos yra susidariusios už praeities laikotarpius, todėl net jei hipotetiškai svarstant, kad atsakovo prašymas dėl kitų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų teismo tenkintas, nėra jokio pagrindo stabdyti vykdomųjų veiksmų, kadangi ateities laikotarpiams pilnai pakanka laikino išlaikymo priteisimo fakto.
26. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl atsakovo prašymo (DOK- 155990) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tėvas neužtikrina prioritetinio vaiko intereso – vaiko teisės būti ir bendrauti su motina, saugumo ir stabilumo, į tai, jog prioritetą teikią ne pagrindiniam vaiko ugdymui, o mėgstamai veiklai, į vaiko amžiaus ypatumus ir tai, jog vaiko nuomonė – noras gyventi su tėvu – galimai neatitinka jos interesų, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, mano, jog šalių dukros gyvenamoji vieta su motina labiau atitinka jos interesus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta šalių dukros teismo psichologinė ekspertizė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Taip pat nutarė kreiptis į Tarnybos bei Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyrių su pavedimu per 3 darbo dienų terminą organizuoti ieškovės ir atsakovo šeimai atvejo vadybos posėdį, kurio metu, dalyvaujant Tarnybos ar kitiems specialistams (psichologams ar kt. specialistams), užtikrinti, kad šalių nepilnametė dukra būtų grąžinta į ieškovės gyvenamąją vietą.
29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad preliminariu vertinimu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė neužtikrina vaiko interesų ar kad gyvenimas su ja nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog dukra nenori grįžti pas motiną dėl daugybės situacijų, įvykusių per pastaruosius pusantrų metų. Viena iš tokių situacijų atsakovas įvardijo ieškovės be priežasties nukeltą dukters gimtadienį, tačiau vadovaujantis tiek ieškovės atsiliepime pateiktais duomenimis, tiek ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, jog 2023 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2193-1167/2023, kuri apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, buvo pripažinta, jog ne ieškovė, o būtent atsakovas nevykdė ir neplanavo vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 2022 m. lapkričio 19 d., tą tiesiogiai deklaravo ir tokiais savo veiksmais sukėlė papildomų įtampų šalių santykiuose, į ką buvo įtraukta ir šalių nepilnametė dukra. Susipažinęs su į bylą atsakovo pateiktu vaizdo įrašu, sprendė, jog jis neįrodo jokio, juo labiau reikšmingo, konflikto tarp vaiko ir motinos, o visa situacija labiau panaši į tėvo valdžios netinkamą įgyvendinimą – vaikas pokalbio su motina metu yra tėvo filmuojamas, dieną prieš tai jau įvykus motinos ir tėvo konfliktui dėl bendravimo su vaiku, tad akivaizdu, vaikas patiria spaudimą ir jo nuomonės reiškimui yra daroma tiesioginė šalia esančio tėvo įtaka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, jog suinteresuoto asmens nurodomos teismo nutarties nevykdymo 2022 m. lapkričio 19–20 d. priežastys nepripažintinos svarbiomis ir konstatavęs teismo nutarties nurodytomis dienomis neįvykdymą dėl skolininko kaltės už tai skyrė atsakovui 400 Eur baudą. Kita iš priežasčių, lemiančių dukters nenorą bendrauti su motina, atsakovas įvardijo ieškovės draudimą treniruotis bei vykti į stovyklas užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Pasisakydamas šiuo aspektu, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuostatų bei neužtikrina dukters bendrųjų treniruočių lankymo. Priešingai – teismo posėdžio metu ieškovė nurodė visuomet išleidžianti dukrą į bendras treniruotes, taip pat ne daugiau nei du kartus yra neišleidusi dukters į individualias treniruotes, kurios vyko motinos bendravimo su dukra metu (t. y., pagal galiojančią bendravimo tvarką ieškovė ir neprivalėjo į šias treniruotes dukters išleisti). Ieškovė nurodė, jog išleido dukrą į stovyklą Singapūre, į visas varžybas Lietuvoje, Latvijoje ir Italijoje, kuriose dukra dalyvavo. Ieškovė sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog nepritarė dukters kelionei į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) 2023 metais, tačiau pasisakant šiuo aspektu, pažymėjo, jog keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir atsakovui su šalių nepilnamete dukra išvykti į užsienį 2023 m. rugsėjo 13-20 dienomis į (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 13-20 dienomis į (duomenys neskelbtini) neleido pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tai neatitiktų geriausių šalių nepilnametės dukters interesų, o taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos šalių nepilnametės dukters mokslo rezultatus bei ugdymo procesui. Atkreipė dėmesį į tai, jog šalys / atsakovas veikdamos(-as) nepilnamečio vaiko interesais, privalėjo šį teismo procesinį sprendimą paaiškinti nepilnamečiui vaikui jam suprantamu būdu, neperkeliant už tai atsakomybės kitam iš tėvų (nagrinėjamu atveju – ieškovei). Nurodė, kad atsakovo elgesys, iš esmės nesudarant dukrai galimybių tiesiogiai, nedalyvaujant atsakovui, pabendrauti su motina, vaiko atvežimas iki ieškovės namų ir liepimas eiti pas ją, neturint jokių asmeninių daiktų, kuriuos atsakovas privalėjo parūpinti prieš vykstant pas ieškovę, taip jau teigiamai nuteikdamas dukrą pabuvimui su mama, vienuolikmetės dukters užrašymas grožio procedūroms (rankų masažui bei ilgalaikiam nagų lakavimui su geliu) bendravimo su motina laiku, trukdymas motinai patekti į šokių studijos patalpas pažiūrėti dukters treniruotę, tėvui vėluojant grąžinti vaiką pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymas, konstatuotas įsiteisėjusias teismų sprendimais, leidžia preliminariai spręsti būtent apie atsakovo vykdomą šalių nepilnametės dukters bendravimo su motina ribojimą, šio bendravimo neskatinimą, vaiko nuteikinėjimą prieš motiną, kas sudaro teismui pagrindą pareikšto prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas atsakovą netenkinti, kaip neatitinkančio geriausių šalių nepilnametės dukters interesų. Preliminariai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tikėtina, jog vaiko ryšys su motina gali visiškai nutrūkti, tokiu būdu padarant žalą nepilnamečio vaiko interesams. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbus ne tik šalių nepilnametės dukters norų išsiaiškinimas su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, taip pat svarbu nustatyti, ar vaiko nuomonė yra savarankiška ar neįtakota trečiųjų asmenų, bei įvertinti ar vaiko norai neprieštarauja vaiko interesams. Susipažinus su šalių bei išvadą teikiančios institucijos į bylą pateiktais procesiniai dokumentais bei jų priedais, o taip pat išklausius byloje dalyvaujančių asmenų pozicijų 2023 m. spalio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, sutiko su išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakyta pozicija, jog byloje yra duomenų, leidžiančių teismui preliminariai spręsti, kad atsakovas riboja šalių nepilnametės dukters bendravimą su motina (nesudaro galimybių dukrai tiesiogiai pabendrauti su motina, organizuoja ir planuoja dukrai veiklas bendravimo su motina metu ir pan.), nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, sudaro situacijas, ragindamas dukrą rinktis vieną iš tėvų, ragindamas pasirinkti vieno iš tėvų sukuriamas naudas (atsakovas žada / siūlo dukrai keliones mokslo metų laiku į užsienio valstybėse šokių vykstančias stovyklas, organizuoja dukrai pagal amžių netinkamas grožio procedūras, kurioms nepritaria ieškovė, pvz., ilgalaikis nagų lakavimas ir pan.), teismui susipažinus su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su jos bendravimu su dukra 2023 m. spalio 1 d. (atsiliepimo į prašymą dėl LAP pakeitimo priedas Nr. 1, paaiškinimai 2023 m. spalio 3 d. posėdžio metu), kuomet dukra sutiko pabendrauti su motina, tačiau pasakiusi, jog prieš tai turi apie tai informuoti automobilyje laukiantį tėvą, pakalbėjusi su atsakovu savo poziciją pakeitė; vėlesni dukters veiksmai, kuomet ji visgi sutiko keletui minučių užsukti pas mamą, tačiau prieš tai atsakovą patikino, kad ji „trumpam nueis ir tikrai grįš, jeigu ką, šoks per langą ir tikrai ateis“, preliminariu teismo vertinimu, liudija visišką vaiko spontaniškumo nebuvimą bei absoliučią atsakovo vykdomą kontrolę, kas leidžia preliminariai spręsti, jog šiuo metu šalių nepilnametės dukters nuomonė galimai yra įtakota atsakovo ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, pvz., įrodymų, kad vaiko interesams yra iškilusi reali grėsmė iš vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – iš ieškovės) pusės ir saugi vaikui aplinka būtų sukurta pakeitus šiuo metu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir ją iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustačius su atsakovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
30. Atsakovas atskiruoju skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; 2) Prijungti prie bylos naujus įrodymus.
Atsiliepimas
31. Atsakovas nurodė, kad:
31.1. teikiamas papildomas rašytinis į rodymas – Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 26 d. Pagalbos planas. Šis įrodymas prijungtinas prie bylos dėl keleto priežasčių: 1) šis dokumentas anksčiau negalėjo būti pateiktas byloje, nes atvejo vadybos posėdis vyko ginčijamos nutarties pagrindu; 2) pakartotinai išreikšta vaiko pozicija dėl nenoro vykti pas mamą ir su ja bendrauti; 3) užfiksuoti reikšmingi skundo išnagrinėjimui Pagalbos šeimai skyriaus vyresniosios psichologės S. S. paaiškinimai dėl šalių dukros; 4) užfiksuotos kritiškai vertintinos Tarnybos specialistės D. R.-B. išvados, iš kurių matyti, kad šios specialistės nuomonė yra itin nepagrįstai subjektyvi, matyti priešiškumas atsakovo atžvilgiu, specialistė, galimai, net neturi kompetencijos atlikti šalių dukros psichologinį vertinimą, nustatant brandumą ir gebėjimą išreikšti nuomonę (byloje nėra duomenų apie jos psichologo kvalifikacija), dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtos specialistės išvadomis.
31.2. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis dukrai „leidžia daryti viską“; ragina pasirinkti vieną iš tėvų. Pati Tarnybos atstovė pripažino, kad atsakovas kreipėsi į Tarnybą pagalbos dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau šios svarbios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė net negalėjo tiksliai įvardinti kuo pasireiškė vaiko nuteikinėjimas. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino (ir plačiau ginčijamoje nutartyje nepasisakė) dėl byloje pateiktos psichologo A. Segal išvados. Pati mergaitė (kuri, kaip nustatyta psichologo A. Segal, yra brandi išreikšti nuomonę) patvirtino netinkamą mamos elgesį jos atžvilgiu (fizinį, psichologinį smurtą), kas patvirtina, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neužtikrina vaiko interesų ir gyvenimas su ja nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas daro vaikui spaudimą, vaiką filmuodamas ir pan. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 272/2014). Šiuo aspektu pažymėjo, kad jis, rinkdamas įrodymus tikslu byloje grįsti savo reikalavimus, filmavo dukra – toks elgesys nelaikytinas spaudimu vaikui ar netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jokiomis kitomis priemonėmis neturi galimybės įrodyti dukros pozicijos. Be to, A. Segal išvadoje nurodoma, kad negauta informacijos apie atsakovo dukrai daromą psichologinę ar fizinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio rašytinio įrodymo netyrė ir nevertino. Pati mergaitė, pagal A. Segal išvadą, nurodė, kad ieškovė neleidžia jai lankyti treniruočių.
31.3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jis nuolatos skatino ir skatina dukra bendrauti su ieškove. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad jis riboja dukros bendravimą su motina. Negana to, siekiant objektyviai nustatyti dukros nenoro vykti pas mama ir su ja gyventi priežastis, savo iniciatyva kreipėsi į psichologą A. Segal. Būtent psichologo apklausos metu paaiškėjo tikrosios dukros nenoro grįžti pas mama priežastys: psichologinis, galimai ir fizinis, smurtas, neleidimas lankyti šokių užsiėmimų ir kt. Be to, siekį išspręsti susidariusia situacija patvirtina 2023 m. rugsėjo 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa. Šioje anketoje nurodoma (4 punktas), kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. gautas vaiko tėvo pranešimas 1VTP-3990, kuriame jis praneša, kad dukra nenori grįžti pas mama. Taigi, iškart po vaiko išreikšto nenoro kreipėsi į institucija, siekiant išspręsti šia susiklosčiusia situacija. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai netyrė ir nevertino.
31.4. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaringi. Viena vertus pirmosios instancijos teismas nurodo, kad būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, nustatyti, ar ji yra savarankiška, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas tiesiogiai neišklausius vaiko nuomonės (CK 3.177 straipsnio pažeidimas). Atkreipė dėmesį, kad vaiko teisė būti išklausytam ir išgirstos nuomonės reikšmingumas yra svarbi jo orumo ir sklandžios socialinės raidos užtikrinimo dalis. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos atstovės Odeta Intė, prof. Jolanta Sondaitė ir prof. Agnė Tvaronavičienė parengė leidinį „Vaiko nuomonės išklausymo metodinis vadovas“. Pristatant nurodytą leidinį, be kita ko, pažymėta, kad vaiko nuomonės svarba ir teisė ją reikšti yra įtvirtinta ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose. Vaikas yra unikalus informacijos šaltinis. Būtent jis geriausiai žino, kas vyksta jo aplinkoje ir gyvenime, kokie yra jo poreikiai, ko jis norėtų, kas jam galėtų padėti įveikti sunkumus ir pan. Šios informacijos žinojimas padeda užtikrinti ir suteikti efektyvesnę į konkretaus vaiko poreikius orientuotą pagalbą ir paslaugas, rasti ir priimti geriausius vaiko interesus atitinkančius sprendimus ir juos įgyvendinti. Tinkamai išklausius vaiko nuomonę, gali būti identifikuotas apsaugos, pagalbos poreikis. Saugi aplinka, kalbinančio specialisto profesionalumas, gebėjimas užmegzti kontaktą ir pelnyti pasitikėjimą leidžia vaikui kalbėti apie galimus jo teisių pažeidimus, smurto atvejus ir kt. Vaiko teisių apsaugos specialistai vaiką gali apsaugoti tik tuo atveju, jeigu sužino apie tokį poreikį. Todėl šalių dukrai išreiškus norą gyventi su tėvu, šios vaiko nuomonės privalo būti paisoma, tačiau pirmosios instancijos teismas į vaiko nuomonės svarbą nepagrįstai neatsižvelgė, be kita ko, netinkamai vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
31.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino aktyvų teismo vaidmenį šeimos teisinių santykių byloje (CPK 376 straipsnio pažeidimas). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pavedė organizuoti atvejo vadybos posėdį dėl vaiko perdavimo motinai, nors byloje pateikti įrodymai aiškiai patvirtina jos nenorą gyventi su mama. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir priešingai vaiko interesams įgyvendino aktyvų vaidmenį šioje byloje. Tokiu būdu sprendžiant klausimus, vaiką siekiant prieš valią ir norą matytis su mama, su ja gyventi, tikėtina, bus padaryta didelė žala vaikui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, užimdamas aktyvų vaidmenį byloje, nesuderino šio aktyvaus vaidmens su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Be to, šioje dalyje veikiant aktyviai formuojama ydinga praktika, kuomet eliminuojama vaiko teisė būti išklausytam ir ignoruojamas jo išreikštas noras ir pozicija, prievartiniu būdu siekiant (ir inicijuojant veiksmus) užtikrinti vaiko bendravimą su tėvais ir gyvenimą su kitu tėvu.
31.6. Tarnyba teismui raštu pateiktoje išvadoje nurodė, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka jos interesus. 2023 m. spalio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje Tarnybos atstovė nurodė, jog bylos duomenys (Vaiko vertinimo anketos duomenys) leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nuteikinėja dukrą prie ieškovę, skatina motinos atstūmimo sindromą. Šie veiksmai pasireiškia raginimu pasirinkti vieną iš tėvų, raginant pasirinkti tam tikras naudas, kadangi atsakovas iš esmės leidžia dukrai viską (vykti šokti per mokslo metus, lakuoti nagus ir pan.). Tarnybos atstovė pažymėjo, jog bendravimas su kiekvienu iš tėvų turėtų likti po lygiai, tėvas turėtų vykdyti tėvo valdžią, mergaitė turėtų tėvo klausyti. Atsakydama į klausimus, Tarnybos atstovė patikslino, jog nepaisant to, kad atsakovas kreipėsi į Tarnybą pagalbos dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau jo kūno kalba liudijo ką kita. Atsakovas savo kalba, elgesiu stengėsi pažeminti motiną bei jos gyvenimo būdą, todėl tokios atsakovo pastangos nevertintinos kaip jo nuoširdus siekis padėti dukrai bendrauti su motina. Tokios Tarnybos nurodytos išvados ir aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Pabrėžė, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis nuteikinėja dukrą, veikia priešingai jos interesams. Pažymėjo, kad institucijos išvada vertintina kaip rekomendacinio pobūdžio, jos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (dėl išvados rekomendacinio pobūdžio pasisakoma ir teismų praktikoje (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-335-265/2017). Todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis Tarnybos teikta išvada – surinktų byloje įrodymų visetas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, suteikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
31.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tarptautinės teisės normas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Vaiko teisių konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, vaiko nuomonės išklausymo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus. Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Šiuo atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir formaliai vertino pateikto prašymo pagrįstumą ir prioriteto šioje ginčo situacijoje neteikė būtent vaiko interesams. Šiame kontekste pažymėjo, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Šalių argumentai, susiję dėl ginčo klausimų, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019). Nagrinėjamu atveju, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo vadovautasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, formaliais pagrindais atmetus prašymą, nebuvo užtikrinta vaiko teisė į saugią ir psichologiškai stabilią bei ramią gyvenamąją aplinką. Nepritaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos vaikui atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, nes manytina, kad vaikui daroma psichologinė žala ir sukuriama neigiama įtampa, kuomet dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vaikas priverstas dalyvauti įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose dėl prievartinio vaiko apgyvendinimo pas mamą (pvz., taikoma atvejo vadyba ir pan.).
31.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Tai, kad ginčijama nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta, nes nepagrįstai konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl prašymo pagrįstumo, patvirtina toliau pateikiamas pavyzdys dėl teismu praktikoje formuojamu teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Pagal teismu praktiką, kuomet yra aiškiai išreikšta vaiko pozicija, jis prievarta negali būti verčiamas gyventi su kitu tėvu ar su juo bendrauti – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014, 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1175-603/2011, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra naikintina kaip nepagrista. Be to, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, kurioje, be kita ko, esant vaiko priešiškumui vienam iš tėvų, akcentuojama, kad tokiu atveju bendravimas gali būti vykdomas per tarpininką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 157-916/2021).
31.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ypač aukštą, baudžiamajame procese taikomą, įrodinėjimo standartą. Taip pat netinkamai vertino faktines aplinkybes bei aiškiai išreikšto dukros noro gyventi ir likti su tėvu, ne su mama. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį nepagrįstai (net neatsižvelgdamas į prioritetą dėl nepilnamečio vaiko interesų apsaugos) įrodinėjimą (visiškai formaliais pagrindais) perkėlė atsakovui. Nors tam nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
32. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.
33. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:
33.1. nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, mano, kad atsakovo elgesys vis labiau peržengia visas sveiko proto ribas. Atsakovas ir toliau piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, valdžia, nesirūpina tikraisiais vaiko interesais, bet tik savo paties ir, manipuliuodamas vaiko norais ir darydamas jam poveikį, siekia visiškai eliminuoti vaiko motiną iš dukters gyvenimo. Nors atsakovas ir toliau reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pats toliau nepaiso 2022 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria yra sureguliuota bendravimo su dukra bendravimo tvarka, t. y. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaiku, vaiko gyvenamosios vietos, taip pat laikino išlaikymo, tėvas toliau manipuliuoja dukros tariamais interesais, pataikaudamas jos įnoriams bei ją papirkinėdamas, galima sakyti visiškai įtvirtino savo dominuojančią padėtį santykyje su vaiku, vienašališkai ir savavališkai priima sprendimus dėl dukros kelionių, laisvalaikio, mokymosi įstaigos.
33.2. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pagalbos plane užfiksuotos kritiškai vertintinos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausios specialistės D. R.-B. išvados. Nurodė, kad specialistė atlieka savo darbą yra paskirta atlikti tokias pareigas, specialistės nuomonė nėra subjektyvi. Atsakovui anksčiau nebuvo užkliuvęs specialistės darbas, o šiuo atveju, jam paprasčiausiai nepatinka ne jo naudai padarytos išvados ir pastebėjimai.
33.3. Atsakovo pateikta psichologo A. Segal išvada yra niekinė, negali būti rimtai vertinama ir ja negalima remtis kaip įrodymu, kadangi, kaip matyti iš teismų praktikos, nors ir yra keletas bylų, kuriose teismas priima šias teisės psichologų kontoros išvadas, tačiau jų niekaip nevertina, jomis absoliučiai nesivadovauja ir jų necituoja teismo nutartyse. Be kita ko, pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi į šią dviprasmiškos reputacijos teisės psichologų kontorą, paskutinę minutę, sekmadienį, norint užbėgti įvykiams už akių prieš teismo posėdį, kuris turėjo įvykti po dviejų dienų, kai tuo tarpu prieš tai ieškovė išreiškė prašymą skirti dukrai psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, tikėdamasis, kad pateikus teismui papildomus įrodymus, kurie yra byloje skirtinos ekspertizės imitacija, vaikas bus išklausytas teisme, o ne išsamiai vertinant mergaitės psichologinę būseną ir tikruosius jos norus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. e2-666-869/2023 nutarė jos prašymą dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo tenkinti iš dalies, o atsakovo prašymą dėl vaiko nuomonės išklausymo teisme atmesti.
33.4. Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2- 39575-869/2015, tačiau išlaikymo išieškoti nepavyksta. Nors atsakovas ir deklaruoja bei didžiuojasi tuo, koks dosnus ir kokį didelį išlaikymą vaikui teikia, bet reikia atkreipti dėmesį, kad atsakovas absoliučiai visus mokėjimus atlieka grynaisiais pinigais, kai tiek išlaikymo, tiek kitų išieškomų sumų išieškoti nepavyksta. Savo pajamas atsakovas slepia tikslingai. Iš vykdomąją bylą vykdančios antstolės gautų duomenų matyti, kad atsakovo pajamos tesudaro vos 6 eurus, nors, pasak jo paties, jis neva leidžia labai dideles sumas dukros poreikiams. Atsakovo pateikiamas išlaidų sąrašas su kvitais, iš kurių matyti, kad dauguma išlaidų nėra susijusios su kasdieniais ar būtinaisiais vaiko poreikiais. Tokios išlaidos kaip nuolatinis drabužių pirkimas, gelinio manikiūro darymas, išlaidos kavinėse neatitinka įprastinių vaiko išlaikymo išlaidų, neatitinka vaiko amžiaus, o yra ne kas kita kaip perdėtas mergaitės lepinimas ir „papirkinėjimas“. Taigi, tai ne kas kita, kaip pats geriausias įrodymas, jog atsakovas dukrai leidžia viską. Taip pat pabrėžė, jog į civilinę bylą yra pateiktas šalių dukros susirašinėjimas, kuriame dukra prisipažįsta, jog jei mergaitė nepasakys specialistams, kad mama ją mušė, ji nebegalės šokti. Tai tik įrodo kokiomis manipuliacijomis veikia atsakovas, iš ko taip pat aišku, kad šalių dukrai tenka pasirinkti, tai ko atsakovas pageidauja.
Žemesnės instancijos teismas
33.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog į bylą pateiktas vaizdo įrašas labiau panašus ne į konfliktą tarp vaiko ir motinos, o visa situacija labiau panaši į tėvo valdžios netinkamą įgyvendinimą. Juo labiau, kad kaip jau ir buvo minėta, iš vaizdo medžiagos matyti, jog šalių dukra akivaizdu, kad žinojo, jog tėvas ją filmuos ir tikriausiai tam buvo ruošta, galimai, net buvo apkalbėtas galimas pokalbio scenarijus.
33.6. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nėra prieštaringi, o kaip tik labai aiškūs. Atsakovo teigiami nepilnametės dukters norai, tokie kaip „nenorėjimas bendrauti su mama“, „noras gyventi su tėčiu“ yra ne kas kita kaip atsakovo nepilnametei mergaitei suformuoti ir įteigti „norai“. Ieškovė taip pat nori pažymėti, kad nepilnametei dukrai bendraujant su psichologe ir psichologei paklausus: „Ar ji pyksta ant mamos?" - Mergaitės atsakymas: „Ne“. Psichologei pasiteiravus: „Ar jai rūpi mama?“ Mergaitės atsakymas: „Taip“. Nepilnametė pas psichologę S. S. nebenori liesti mamos temos, yra uždara. Tad psichologės nuomone, nepilnametė mergaitė nenori grįžti pas ieškovę, nes pas tėtį jai viskas yra leidžiama, ji patiria daug pramogų, o atsakomybės jausmas ir tikrosios vertybės nėra skatinamos. Kadangi, su nepilnamete mergaite kalbėjimas ir susitikimai seansų metu, tarsi kalbėjimas su „siena“, psichologė pagrįstai mano, kad vaikas yra stipriai įtakotas, todėl tolimesnes konsultacijas siūlo spręsti nebe su ja, o su psichoterapeutu, nes šiuo atveju būtina rimtesnė pagalba mergaitei. Šias savo išvadas pateikė socialinėms darbuotojoms ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D. R.-B.. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutini sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
33.7. Atsakovo tariamai dedamos pastangos yra tik parodomasis šou teismui, siekiant dirbtinai sukurti situacijas, kurias vėliau galėtų naudoti savo naudai, nors jam pačiam puikiai yra iš anksto žinoma, kaip elgsis dukra, kuri yra tiek jo paveikta ir priešiškai nuteikta prieš ieškovę, kad ji niekur neis ir atsisakys bendravimo su mama, kad tik įtiktų tėvui. Pvz.: Vos tik mamai prisiartinus, imasi šauktis tėčio ir sako, kad su mama kalbėsis tik tuo atveju, jei tėtis bus šalia. Dar daugiau, atsakovas elgiasi lygiai taip pat – vos tik ieškovė išreiškia norą susitikti su dukra (pavyzdžiui prie mokyklos), jis sakosi būsiantis netoliese, jeigu netyčia reikėtų vaiką „gelbėti“ nuo mamos. Gavus teismo nuosprendį, jog teismo posėdžiai atidedami ir byla yra sustabdoma, atsakovas nebesiūlė, nebeinicijavo susitikimų su dukra, anaiptol, ignoruoja faktą, kad jis apskritai turi ją dar vežioti kas antrą sekmadienį, kuomet yra nustatytas ieškovės ir nepilnametės dukros bendravimas. Jau vien dėl šio fakto dukters ir ieškovės bendravimas tapo neįmanomas pastaruosius tris mėnesius. Nepilnametė šalių dukra ne tik nutraukė bendravimą su ieškove, bet absoliučiai atsiribojo nuo visos 11 su virš metų ją supusios artimos aplinkos: promočiutės, senelių, krikšto tėčio šeimos, pusseserių, draugų iš ieškovės pusės. Ieškovė pažymi, jog nepilnametė šalių dukra net ir psichologei, bei kitai aplinkai akcentuoja, jog pas ją yra nauja šeima, turi tris brolius. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad mergaitė yra tikrai atsidūrusi paraleliniame pasaulyje, kur yra „nauja mama“ (atsakovo sugyventinė), su kuria tėvas bendrauja vos kelis mėnesius ir jos vaikai – broliai. Pažymėjo ir tai, kad prieš šiuos santykius atsakovas taip pat bendravo / draugavo su kita moterimi, kurios mažametė dukra, nepilnametei mergaitei buvo pristatoma ir skatinama vadinti – seserimi.
Atsiliepimas
33.8. Atsakovas taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo vadovautasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Nors pats atsakovas teigia, jog sukuriama neigiama įtampa, kuomet dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vaikas priverstas dalyvauti įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose dėl prievartinio vaiko apgyvendinimo pas mamą ir nebuvo užtikrinta vaiko teisė į saugią ir psichologiškai stabilią bei ramią gyvenamąją aplinką, tačiau būtent dėl jo veiksmų mergaitei tenka visos neigiamos patirtys.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
35. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
36. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., be kita ko, nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
37. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 26 d. Pagalbos planą; atsakovo atstovo 2023 m. spalio 27 d. el. laišką, kuriame išdėstytos pastabos dėl nurodyto Pagalbos plano.
38. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
39. Įvertinus tai, kad 2023 m. spalio 26 d. atvejo nagrinėjimo posėdis įvyko po ginčijamos nutarties priėmimo, spręstina, kad Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 26 d. Pagalbos plano ir su juo susijusio rašytinio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl atsakovo pateikti įrodymai priimami ir vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl bylos esmės
40. Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dukros D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 nutraukė šalių santuoką bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (e. bylos 1 t., b. l. 14-17).
41. Atsakovas padavė patikslintą priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39575-869/2015 dalį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su atsakovu.
42. Iš 2022 m. spalio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (e. bylos 4 t., b. l. 124-137) matyti, kad ieškovė, be kita ko, paaiškino, jog: yra nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis numatyta, kad vaikas savaitę būna pas mamą, o kitą savaitę – pas tėtį, mama privalo vaiką atvežti tik į bendrąsias treniruotes, mergaitės šokių veikla savaitgaliais yra tik su mamos sutikimu; šį savaitgalį vaiko tėvas jau iš anksto žinojo, kad ji su vaiku yra suplanavusi kelionę į (duomenys neskelbtini), į vaiko senelės gimtadienį, apie tai žinojo ir dukra; be to, nuolatos savaitgaliais išpuola kokios nors varžybos, kurios yra visos svarbios ir dėl to jai kyla klausimas, kur yra jos ir vaiko teisė kartu praleisti savaitgalį; ji inicijavo teismo nutarties pakeitimą tuomet, kai praktiškai nebematė savo vaiko, nes mergaitė visą laiką leido su tėčiu; mano, kad jei ji nebūtų pradėjusi teisminio kelio, tėvas ir šį savaitgalį būtų pasiėmęs mergaitę ir nuvežęs ten, kur jis norėjo, nes visada taip elgdavosi; mano, kad pasakyti vaikui, jog nuliūdinsi mamą nėra nieko blogo, kadangi tėvai negali visą laiką pildyti visų vaikų norų – vaikai gali užsimanyti kas dieną eiti pašokinėti ant batutų, į restoranus, parūkyti, tačiau tėvai negali visą laiką visko leisti; mergaitė jai pasakė, kad ji nori vykti ir ten, ir ten; supranta, kad vaikas nori važiuoti į varžybas, jai patinka šokti; pažymėjo, kad šokti nedraudžia; tėvui informavus, kad nusimato kelionė į (duomenys neskelbtini), davė leidimą vykti; tokie nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ne pirmą kartą pasitaikantys, anksčiau, kol nebuvo aiškaus teismo sprendimo, tėvas papasakodavo vaikui, kad eis į kiną, pramogauti ir pan., informuodavo mamą, kad vaikas to nori ir savaitgalį pas mamą negrįš; didelių sunkumų su vaiku nepatiria, tik vaikui buvo sunku susidėlioti prioritetus, kalbant apie mokymąsi. Atsakovas, be kita ko, paaiškino, kad: vaiko mama dirba iki 17 val.; mergaitė su šokiais labai daug šalių yra apkeliavusi; mama nenori, kad vaikas mokytųsi šokių, kadangi tokiu būdu vaikas labai daug laiko praleidžia su tėvu, tačiau tuo pat metu vaiko mama per savo darbinį užimtumą pati neužtikrina nei vaiko turiningos popamokinės veiklos, nei korepetitorių pagalbos mokantis; suradęs dukrai korepetitorių, siūlė vaiko mamai apmokėti tą savaitę, kai vaikas būna pas mamą, o jis sumokėtų už tą savaitę, kai vaikas yra pas jį, tačiau vaiko motina atsisakė už korepetitorių mokėti, sakydama, kad tai vaiko tėvo užgaida, o ji pasiklaususi matematikos mokytojos, pasidomės ar mokykloje teikiama nemokama matematikos konsultacija; kreipėsi dėl korepetitorės, kadangi vaiko mama jam ir vaikui priekaištauja, jog per vaiko šokius, kenčia vaiko mokslai; praeitą savaitę buvo situacija, jog vaikui savaitgalį turėjo būti šokių varžybos, o taip pat tą patį savaitgalį sutapo ir močiutės gimtadienis; vaiko motina kategoriškai pasakė vaikui, kad ji nevyks į varžybas ir tiek; vaiko mamai paaiškino, kad varžybos vyks pirmoje dienos pusėje, o po jų, vaikas galėtų vykti pas močiutę į gimtadienį, po pietų jau būtų buvusi pas močiutę, tačiau vaiko mama kategoriškai nesutiko; su vaiko motina kyla nuolatiniai sunkumai, kadangi ji neatsižvelgia į vaiko norus, aplinkybes.
43. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu.
44. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
45. Šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo tikslų bei principų kontekste turi būti sprendžiami ir nagrinėjamu atveju aktualūs laikinųjų priemonių taikymo klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
46. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. dukra nuolatos gyvena su juo bei atsisako vykti pas ieškovę. Mano, kad šiuo atveju vaiko norų ir interesų privalo būti paisoma.
47. Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (e. bylos 7 t., b. l. 126-141) matyti, kad ieškovė, be kita ko, paaiškino, jog: nuo 2023 m. gegužės 3 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio bendravimas su vaiko tėvu vyko sklandžiai, taikiai, tačiau kai šių metų rugpjūčio pradžioje tėvas pasiteiravo, ar ji leis dukrai vykti į (duomenys neskelbtini) ir ji nesutiko, vaikas iš tėvo pas ją negrįžo; mano, kad vaiko tėvas nuteikė dukrą prieš ją, pateikęs jai informaciją apie tai, kad mama nuolatos prieštarauja dukros norui vykti į įvairias, net nereikšmingas, varžybas, yra įtikinęs dukrą, kad jos dalyvavimas visose varžybose, kuriuose dažnai dalyvauja tik dvi poros, yra reikšmingas; dukra jai neatsiliepia telefonu, neatsako į žinutes, ji neatpažįsta vaiko, jų santykiai buvo šilti ir artimi iki kol tėvas vėl nepradėjo reikšti norus plėšti dukrą iš ugdymosi proceso; mergaitei yra būtina mokytis kiek įmanoma geriau, nes nėra aišku, ar jos gyvenimas tikrai bus susijęs su šokiais; dukra pabaigė mokslus ne itin aukštais rezultatais, vaikui būtina kuo mažiau praleisti pamokų; vaiko tėvas taip pat yra paprašęs išleisti dukrą penkioms dienoms į (duomenys neskelbtini), ir šitai kelionei ji neprieštaravo, kadangi šis laikotarpis sutampa su mokinių atostogomis; tačiau vaiko tėvas, nesuvokdamas vaikui daromos žalos ugdymosi srityje, ir gadindamas jų, mamos ir dukters, santykius, vis tikina vaiką, kad jos dalyvavimas visur, kur jis besugalvotų, yra labai svarbus, o vaikas yra dar ne tiek brandus, kad galėtų adekvačiai vertinti ir priimti tinkamus sprendimus; mergaitė yra paveikta tėvo, nes jai kelionės yra kartu ir pramogos bei pristatomos, kaip labai svarbi dalis besimokant šokti; vaikas negalėjo pats sugalvoti, jog jai tapo staiga visiškai nereikalinga mama; mergaitė pradžioje nurodė, kad pyksta, nes neleidžiama vykti į (duomenys neskelbtini), o paskui – kad jai nepatinka jos draugas; dukra jos yra klausiusi, ar gali nusilakuoti nagus geliniu lakavimu, bet jos pasikalbėjo, kad dar ne laikas ir kai bus laikas, galės ir nagus lakuotis, ir makiažą darytis, tačiau, kai tik dukra paprašė tėvo, jis tuoj pat jai leido; vaikas labiau nori būti su tuo iš tėvų, kuris nieko nedraudžia, nepaaiškina kas leistina, kas ne, nekalba apie vertybes ir taisykles. Atsakovas, be kita ko, paaiškino, kad: jis jokios įtakos dukters apsisprendimui likti gyventi su juo nedarė, dukra pati taip nusprendė; negali taikyti prievartos ir vežti vaiką į mamos namus, nes ji to nenori; dukrai nusibodo nuolatiniai mamos pokalbiai apie mokymosi svarbą ir draudimai dalyvauti varžybose ir stovyklose; mama negeba suprasti, kad vaikui yra svarbi jos mėgstama veikla, ji sieja su tuo ateitį; dukters norus pildo, nes nemato, kad vaikas norėtų kas neleistina, tuo tarpu vaiko mama nuolatos dramatizuoja ir nuvertina dukters pasiekimus; jo pastangų dėka mergaitė mokosi pakankamai gerai; mama nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, negali visur jos nuvežti, paleidžia vaiką važiuoti autobusais, o jis yra prieš, kad jo dukra važiuotų viešuoju transportu.
48. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukros ir ieškovės santykiai pablogėjo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu:
48.1. Iš 2022 m. gegužės 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (e. bylos 1 t., b. l. 44-56) matyti, kad šalių dukra specialistei, be kita ko, nurodė, kad: mokytis sunku; mokykloje draugų turi, su mokytojoms sutaria gerai; su mama sutaria gerai, bet su tėčiu sutaria geriau; daugiau laiko praleidžia su tėčiu; paklausus apie tai kokias bausmes taiko tėvai, teigė, kad atima telefoną (tiek tėtis, tiek mama); mama kartais susinervina ir duoda per užpakalį, o tėtis pabara; daug laiko skiria šokiams, dėl to šiek tiek kenčia mokslai; dėl to, kad kenčia mokslai, dažnai pykstasi su mama.
48.2. Iš 2022 m. gegužės 26 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto (e. bylos 2 t., b. l. 14) matyti, kad šalių dukra specialistei, be kita ko, nurodė, kad: savaitę gyvena su tėčiu ir savaitę – su mama; lanko šokius, jai tai patinka, turi 3 treniruotes per dieną, kartais pavargsta, bet „stengiasi išsilaikyti“; mokykloje sekasi gerai, namu darbus ruošia per pertraukas arba grįžusi namo po treniruočių (grįžta apie 22 val.); su tėčiu matosi kasdien, o per „tėčio savaitę“ su mama matosi trečiadieniais; pasiilgsta mamos, norėtų su ja leisti daugiau laiko; šiuo metu turi 3 + 2 treniruotes, o norėtų, kad būtų 2 + 2 ir likusį laiką, vietoje treniruotės pirmadieniais, ji norėtų leisti laiką su mama; santykiai yra šiek tiek geresni su tėčiu.
48.3. Iš 2022 m. spalio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (e. bylos 4 t., b. l. 124-137) matyti, kad šalių dukra specialistei, be kita ko, nurodė, kad: mamai nelabai patinka jos šokiai, mama jai nieko nesako dėl šokių, bet tai pastebi iš mamos veiksmų; pasiteiravus kokie tie mamos veiksmai, sako, kad mama tiesiog kartais neleidžia važiuoti į šokius, suranda visokių kitokių reikalų veikti vietoje varžybų, pavyzdžiui, ji praeitą savaitgalį turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), į varžybas, bet buvo močiutės gimtadienis; tėvai nesusitaria tarpusavyje – tėtis buvo už šokius, o mama už gimtadienį praeitą savaitgalį; būna, kad tėvai paklausia ką ji norėtų daryti labiau, bet pačiai yra sunku pasirinkti, nes ji norėjo ir į varžybas, ir į gimtadienį; dažniausiai ji varžybose dalyvauja net ir tada, kai būna mamos savaitė; praeitais metais jai sunkiai sekėsi mokslai, bet dabar, (duomenys neskelbtini) klasėje, ji stengsis pasitaisyti; su namų darbais padeda tėtis ir kartais mama, o taip pat dar tėtis kartais paskambina tokiai matematikos mokytojai, kuri padeda jai su visomis pamokomis; su tėčiu ji sutaria labai gerai; su mama irgi praleidžia nemažai laiko – važiuoja prie ežero, prie jūros, važiuoja į (duomenys neskelbtini), nes ten yra visa mamos giminė; mama ir tėtis nesutaria, jiems labai sunkiai sekasi, jie tarpusavyje kovoja dėl jos; ne vieną kartą sakė ir tėčiui, ir mamai, kad jai taip nepatinka, bet jos niekas negirdi, susiranda kažkokią priežastį ir toliau kovoja.
48.4. Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos (e. bylos 7 t., b. l. 126-141) matyti, kad šalių dukra specialistei, be kita ko, nurodė, kad: mamos nematė maždaug tris savaites; paklausta, ar šį laikotarpį su mama palaiko kokį nors ryšį, kalbasi, susirašinėja žinutėmis, atsakė, kad vengia su mama kalbėtis, nes mama ją spaus dėl grįžimo į namus ir dėl šokių; nori likti gyventi pas tėtį, o su mama matytis tik kartais; tėtis nesiūlė likti gyventi su juo, tai jos apsisprendimas; taip ji apsisprendė dėl to, kad jai nepatinka mamos draugas ir nepatinka, kad mama ją spaudžia; tiksliai įvardinti, kokį konkrečiai mama daro spaudimą, negalėjo; ji nori šokti, dalyvauti šokių stovykloje (duomenys neskelbtini), o mama tam priešinasi; šokių partnerio ji eilinį kartą neturi dėl to, kad mama kartais neleidžia jai vykti į varžybas, ir tuomet, greičiausiai, vaikinai nebenori būti jos partneriais, nes ir jie tuomet nedalyvauja varžybose; kai kažko prašo iš mamos, kartais mama jai neleidžia, pavyzdžiui, nebuvo leidusi nusilakuoti nagus, o tėtis dažniausiai leidžia viską, ir perka dažniausiai viską, tik kartais pasako, kad šį kartą reikia pataupyti; paklausta, kaip dažnai ji įsivaizduoja matytis su mama, jei gyventų pas tėvą, atsakė, jog tiksliai nežino, gal, kai norėtų pasimatyti su mama, tada jai pati apie tai praneštų.
48.5. Iš atsakovo pateiktos 2023 m. spalio 2 d. A. Segal išvados (e. bylos 8 t., b. l. 99-107) matyti, kad šalių dukra specialistui, be kita ko, nurodė, kad: šiuo metu gyvena su tėčiu; nebenori grįžti pas mamą; mama neišleidžia jos į šokių treniruotes, stovyklas, varžybas, taip pat neišleisdavo pas tėtį; mama neišleido į varžybas užsienyje; taip pat neišleido į stovyklą, kuri turėjo būti praeitą mėn. (duomenys neskelbtini); tada mama sakė, kad „tiesiog neleidžiu ir viskas”, argumentavo, kad reikia pasistengti su mokslais; paprašius daugiau papasakoti, kodėl gyvena su tėčiu, sakė, kad taip yra nuo rugpjūčio mėnesio, nes mama neišleido į stovyklą; prieš tai gyveno su abiem tėvais – savaitę su mama, savaitę su tėčiu; su mama ryšio nepalaiko, nes nesinori pas ją būti; mama kartais skambina, tačiau ji neatsiliepia; kai sužinojo, kad mama neleis važiuoti į (duomenys neskelbtini), ji verkė, prašė, kad išleistų, tačiau mama nesutiko; šį mėnesį turėtų būti varžybos, bet ji nešoks, nes neturi partnerio; dar kitą mėnesį bus stovykla ir varžybos (duomenys neskelbtini), bet mama nenori išleisti; tikslinantis, kodėl mergaitė pyksta ant mamos, ši sakė, kad todėl, nes jos neišleido į (duomenys neskelbtini); paklausus, kas bus toliau (kalbama apie esamą situacija, kad ji nenori grįžti pas mamą), sakė, kad nežino; bandys prašyti mamos leidimo keliauti į (duomenys neskelbtini) ir pati, ir tėtis; jeigu mama ją išleis, jausis laiminga, tačiau niekas nepasikeis, vis tiek norės gyventi su tėčiu.
48.6. Iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 26 d. Pagalbos plano (e. bylos 9 t., b. l. 156-164) matyti, kad šalių dukra specialistei, be kita ko, nurodė, kad: po posėdžio nesutinka vykti pas mamą; pasibaigus posėdžiui nesutiko su mama trumpai pabūti kartu, praleidžiant laiką kavinėje.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko nuomonės pasikeitimą lėmė tėvų tarpusavio nesutarimai bei, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo vykdomas šalių nepilnametės dukters bendravimo su motina ribojimas, šio bendravimo neskatinimas, vaiko nuteikinėjimas prieš motiną.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
51. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo susitikti su dukra prie mokyklos, tačiau atsakovas pasakė, kad susitikimo metu bus šalia, nes ji gali vaiką nuskriausti; nuo rugpjūčio 20 d. vaiką mokykloje lankė du kartus; kiekvieną dieną bando su dukra susisiekti telefonu, tačiau ji neatsako; kartą, bandant prieiti prie dukros mokykloje, dukra iš karto skambino tėčiui ir prašė ateiti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 3 d., garso įrašo 1 val. 36 min. 14 sek. – 1 val. 44 min. 20 sek.).
52. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnybos specialistų, kurie dalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, pastebėjimais, tėvas nuteikinėja vaiką, valdo, mamos bendravimo su vaiku laiku užrašinėja ją į procedūras (pvz., dukra buvo užrašyta rankų masažui ir nagų korekcijai (manikiūrui)), t. y. tėvas yra nusprendęs, kad visas bendravimo su vaiku laikas yra jo; mano, kad vaiko nuteikinėjimas pasireiškia tuo, jog vaikas verčiamas pasirinkti vieną iš tėvų – mama vaikui neleidžia lakuoti nagų, o tėvas – leidžia, mama prieštarauja vaiko vykimui į užsienį šokti bei praleisti pamokas, o tėvas – leidžia; tokiu būdu vaikas renkasi tą iš tėvų, kuris nurodytus dalykus leidžia; nors atsakovas kreipėsi į Tarnybą pagalbos, siekiant užtikrinti vaiko ir mamos bendravimą, tačiau, kaip jai nurodė kita specialistė, jo žodžiai ir kūno kalba liudijo ką kitą – savo kalba ir elgesiu bandė pažeminti motiną ir jos gyvenimo būdą dėl vaiko vežimo autobusais, siekė išryškinti ką jis daro gerai bei ką mama daro blogai (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 3 d., garso įrašo 1 val. 27 min. 35 sek. – 1 val. 30 min. 01 sek.; 1 val. 44 min. 20 sek. – 1 val. 50 min. 01 sek.).
53. Iš Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2023 m. spalio 26 d. Pagalbos plano (e. bylos 9 t., b. l. 156-164) matyti, kad Tarnybos specialistė nurodė, jog vaikas nėra pakankamai brandus, kad būtų objektyvus, išreikšdamas savo nuomonę. Iš atsakovo pateiktos 2023 m. spalio 2 d. A. Segal išvados (e. bylos 8 t., b. l. 99-107) matyti, kad apklausos metu mergaitės brandos bei kognityvinių gebėjimų lygis atskirai vertintas nebuvo, tačiau pažymėta, kad vaikas savo nuomonę skirtingais klausimais pateikia aiškiai, geba savo nuomonę argumentuoti.
54. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad Tarnybos nuomonė yra itin nepagrįstai subjektyvi, matyti priešiškumas atsakovo atžvilgiu, specialistė, galimai, net neturi kompetencijos atlikti šalių dukros psichologinį vertinimą, nustatant brandumą ir gebėjimą išreikšti nuomonę (byloje nėra duomenų apie jos psichologo kvalifikacija), dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtos specialistės išvadomis.
55. Pagal CK 3.178 straipsnį, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (1 dalis); valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu; spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Taigi, kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimant ginčijamą nutartį, buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymų visuma – įvertinti šalių, specialistų paaiškinimai ir išvados, įvykusios faktinės aplinkybės, vaiko nuomonė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepaminėjo vieno iš byloje pateikto rašytinio įrodymo – 2023 m. spalio 2 d. A. Segal išvados – bei teismo posėdyje neišklausė vaiko nuomonės, nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
57. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, atsižvelgdamas į specialistų rekomendacijas, jog nepilnametis vaikas procese turėtų būti apklausiamas tik vieną kartą, siekiant panaudoti nagrinėjamoje byloje tinkamiausią ir išsamiausiai situaciją atskleidžiantį vaiko nuomonės išklausymo būdą, nutarė byloje skirti teismo psichologinę ekspertizę, kurios metu specialistai susitiks ir tiesiogiai bendraus su vaiku, išklausys jo nuomonę.
58. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šalių dukrai tapo nesaugu gyventi su ieškove bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tikėtina, jog vaiko ryšys su motina gali visiškai nutrūkti, tokiu būdu padarant žalą nepilnamečio vaiko interesams.
60. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Teismas turės galimybę jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę ištirti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus, kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas klausimui, ar yra būtinas vaiko interesams aplinkos, kurioje jis gyvena, pakeitimas.
61. Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas bei ginčijama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.