Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų V. T., L. K., I. N. patikslintus prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslinti prašymai dėl proceso atnaujinimo atmestini.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga, išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo

Pateiktu patikslintu prašymu pareiškėjai V. T., L. K. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje – atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 b ir 9 punktus. Pareiškėjų patikslintas prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad jie nebuvo informuoti apie R. N. ir I. N. santuokos nutraukimo procesą, neįtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl nutraukus R. N. ir I. N. santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą buvo pažeisti jų, kaip sutuoktinių kreditorių, interesai.

Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Jei nutraukdami santuoką bendru sutarimu sutuoktiniai nenurodo jiems žinomų bendrų ar vieno jų kreditorių, apie bylą dėl santuokos nutraukimo jiems nepraneša, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybių; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 23 d .nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013; Lietuvos Aukščiausio teismo 2015 m.2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-403-687/2015). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 (18-20 b. l.) nutraukė R. N. ir I. N. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino jų 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 a, b ir 9 puntuose sutarties šalys susitarė: pareiškėjai R. N. ir I. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą – trijų kambarių su rūsiu butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., pasidalina tokia tvarka: pareiškėjai I. N. asmenine nuosavybės teise pripažįstamas trijų kambarių su rūsiu butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (6 a punktas); pareiškėja I. N. įsipareigoja per tris mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sumokėti pareiškėjui R. N. 20000 (dvidešimt tūkstančių) eurų kompensaciją už jai natura tenkančią didesnę bendro turto dalį, pinigus pervedant į pareiškėjo R. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (6 b punktas); pareiškėjai nei bendrų, nei asmeninių skolų tretiesiems asmenims neturi (9 punktas).

Nors pareiškėjai V. T., L. K. nurodo, kad patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis pažeidė jų, kaip kreditorių, interesus, nes jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau teismas su pareiškėjų pozicija nesutinka, nesutikimą grįsdamas šiais argumentais: pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pareiškėjų R. N. ir I. N. santuokos nutraukimo metu turėjo galiojančią, neginčijamą kreditorinio reikalavimo teisę abiems sutoktiniams arba vienam iš jų, pavyzdžiui, įsiteisėjusį teismo sprendimą (vykdomąjį raštą) dėl skolos priteisimo, notaro išduotą vykdomąjį įrašą, patvirtinantį skolos pareiškėjams buvimą. Į bylą pateikti 2012 m. spalio 5 d. ranka rašyti paskolos rašteliai (39, 40 b. l.) nepatvirtina, kad pareiškėjai neginčijamai buvo sutuoktinių ar vieno jų kreditoriais. Dėl paskolos rašteliuose nurodytos sumos nėra teisminių ginčų, netaikoma priverstinio išieškojimo stadija, taigi, pareiškėjų nurodyta skola nėra nei priteista, nei išieškoma. Pažymėtina, kad paskolos rašteliuose nenurodyti paskolos grąžinimo terminai, kuriuos praleidus paskolos davėjui atsiranda teisė susigrąžinti skolą priverstinai, pats R. N. ginčija šiuos paskolos raštelius.

Nors pareiškėjai teigia, kad paskolos raštelius I. N. pasirašė būdama santuokoje, o 60500 litų suma buvo paskolinta šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimui, tačiau nagrinėjamu atveju negalima preziumuoti, kad pareiškėjų nurodyta prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė. Ant paskolos raštelių nėra R. N. parašų, jo sutikimo, taigi, pareiškėjams ginčo teisenos tvarka tektų pareiga įrodinėti, kad sandoris buvo sudarytas ir sudarytas sutuoktinių šeimos interesais. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikti paskolos rašteliai datuoti tą pačią dieną, kaip ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau šioje notarine tvarka sudarytoje sutartyje nėra jokių duomenų, į sutartį įrašytų juridinių faktų, žymų, daiktinių teisių apie pareiškėjų paskolintus pinigus sutuoktiniams, taip pat duomenų, kad pareiškėjai dalyvavo šios sutarties sudaryme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai teigia, jog pinigus dukteriai I. N. V. T. perdavė notarinėje kontoroje buto pirkimo – pardavimo dieną, tačiau paskolos rašteliai esminei sumai, atitinkančiai perkamo buto kainą, surašyti ranka, be notaro tarpininkavimo, taip oficialiai nepatvirtinant, negarantuojant paskolos raštelių, kaip oficialių dokumentų, objektyvaus egzistavimo.

Pareiškejai nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas, net ir nustačius pareiškėjų kreditorinio reikalavimo sutuoktiniams realų buvimą, jį patvirtinus oficialiai, neigiamai paveiktų jų, kaip sutuoktinių kreditorių, interesus, nes po santuokos nutraukimo I. N. atiteko butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o R. N. įgijo teisę į 20000 Eur kompensaciją, taigi, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turto apimtis netgi padidėjo. Ginčo teisenos tvarka įrodžius paskolos teisinių santykių buvimą ir priėmus pareiškėjams palankų sprendimą dėl paskolos priteisimo iš buvusių sutuoktinių, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į I. N., tiek R. N. asmeninį turtą net ir jiems nutraukus santuoką, pasidalinus santuokoje įgytą turtą.

Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkte R. N. ir I. N. susitarė, kad tuo atveju, jei paaiškės, kad pareiškėjai turi įsipareigojimų kreditoriams, tuomet kiekvienas pareiškėjas pagal savo vardu sudarytus susitarimus kreditoriams įsipareigojimus vykdys atskirai iš savo asmeninių lėšų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 nenusprendė dėl neįtrauktų į bylą pareiškėjų, kaip galimų sutuoktinių kreditorių, teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų apie objektyviai egzistuojančią, galiojančią, neginčijamą kreditorių reikalavimo teisę, neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslų.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo

Pateiktu patikslintu prašymu pareiškėja I. N. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje – atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkto a papunktį ir 8 punktą. Pareiškėjos patikslintas prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos valios, pasirašyta jai neįsigilinus į sutarties sąlygas, tinkamai nesusipažinus su sutartimi, t. y. procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Kaip pagrindą atnaujinti procesą pareiškėja I. N. nurodo apliniybes, jog 20000 Eur kompensacija už jai po santuokos nutraukimo liekantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, R. N. atiteko dar iki 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, kai jis, prieš išsikraustydamas iš šeimos būsto, 2018 m. rugpjūčio mėnesį pasiėmė 14000 Eur šeimos bendras santaupas bei namų apyvokos daiktus – kompiuterį, fotoaparatą, auksinius auskarus, lovą, šie daiktai, piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į bendrą dalintiną turtą, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtinta nuostata dėl prievolės sumokėti buvusiam sutuoktiniui 20000 Eur kompensaciją jai buvo netikėta. Pareiškėja pažymi, kad gavo paštu neįsiteisėjusį 2018 m. spalio 11 d. sprendimą, tačiau sprendimo neskaitė, kadangi santuokos nutraukimo procesas ir nuolatiniai buvusio sutuoktinio užgauliojimai, grasinimai, terorizavimas ją išvargino tiek morališkai, tiek fiziškai, ji negalėjo prisiversti skaityti sprendimą ir dar kartą išgyventi jau patirtas neigiamas emocijas.

Vertindamas pareiškėjos teiginius, jos nuomone sudarančius pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas sprendžia, kad pareiškėjos išsakyti teiginiai yra neįtikinantys, deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais, neginčijamais įrodymais. Į bylą nepateikta duomenų apie blogą pareiškėjos fizinės, psichinės sveikatos būklę, psichologinius, emocinius sutrikimus. Manytina, kad I. N., net ir nesinaudodma profesionalaus teisninko paslaugomis, turėjo pakankamai profesinių ir asmeninių įgūdžių, žinių, priskirtinų vidutinių gabumų žmogui, įvertinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kreiptis į kvalifikuotą teisininką pagalbos, jei sutarties sąlygos pažeidžia jos interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis buvo sudaryta 2018-09-21, o teismas ją patvirtino tik 2018-10-11, taigi, pareiškėja turėjo laiko susipažinti su sutartimi, nesutikdama su sutarties sąlygomis, turto padalijimu, galėjo prieštarauti, koreguoti jos sąlygas, prašyti teismą netvirtinti jos interesus pažeidžiančios sutarties, tačiau prieštaravimų, nesutikimo nereiškė.

Pažymėtina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas nėra sudėtingas, ilgas (užima nepilnai du lapus), sąlygos dėl turto padalijimo ir kompensacijos išmokėjimo paryškintos juodu šriftu ir aiškiai matomos bendrame tekste. Sutarties 11 punkte pareiškėja patvirtino, kad sudarant šią sutartį tiek ji, tiek R. N. konsultavosi su savo teisės patarėjais, kad supranta šios sutarties turinį, sąlygas, iš jų kylančias teisines pasekmes ir laisva valia šią sutartį pasirašė. Sutarties 11 punktas aiškiai matomas, išdėstytas šalia pareiškėjos parašo, kurio ji neginčija. Be to, minima sutartimi jos šalys susitarė ir dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos po santuokos nutraukimo, todėl abejotina, kad būdama atidi, rūpestinga vaiko atstovė pagal įstatymą, pareiškėja pasirašė sutartį neskaičiusi ir nesusipažinusi su sąlygomis dėl vaiko interesų. Taip pat pažymėtina, kad teikdama teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu (1-2 b. l.) pareiškėja aiškiai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant teismo posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptartos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų, daiktų pasidalijimo iki santuokos nutraukimo, be to, į bylą pateiktos nuotraukos (57-59, 61-63, 79-82, 84-86 b. l.) nepatvirtina, kad nuotraukose matomi pinigai priklausė buvusiems sutuoktiniams, o pačios nuotraukos darytos iki santuokos nutraukimo, todėl spręstina, kad pareiškėja neįrodė piniginių lėšų, daiktų egzistavimo, jų pasidalijimo iki santuokos nutraukimo fakto.

Į bylą pateiktas buvusių sutuoktinių susirašinėjimas (57-59, 61-63, 79-82, 84-86 b. l.) neįrodo, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėja patyrė buvusio sutuoktinio fizinę, psichologinę prievartą, smurtą, buvo užgauliojama, bauginama, terorizuojama, jai buvo grasinama, dėl ko ji patyrė didelių neigiamų išgyvenimų, patyrė stresą, nerimą, dėl to negalėjo tinkamai įvertinti sutarties sąlygų, taip pat susipažinti su jai paštu atsiųstu neįsiteisėjusiu 2018 m. spalio 11 d. sprendimu. Iš susirašinėjimo (57-59 b. l.) turinio matyti, kad būtent R. N. labiau išgyvena, patiria neigiamas emocijas dėl iširusios santuokos, o ne I. N., bandanti guosti, motyvuoti toliau gyventi buvusį sutuoktinį.

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors I. N. teigia sužinojusi apie 2018 m. spalio 11 d. sprendimo turinį tik tuomet, kai gavo 2019 m. vasario 19 d. antstolio Ričardo Kudrausko patvarkymą dėl priverstinio kompensacijos išieškojimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia šiuos pareiškėjos teiginius. Teismo pranešimas (22 b. l.) patvirtina, kad 2018 m. spalio 11 d. sprendimas pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išsiųstas 2018 m. spalio 11 d. Pažymėtina, kad pati pareiškėja patvirtino, jog gavo paštu jai siųstą neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Buvusių sutuoktinių turto padalijimo faktas Vedybų sutarčių registre (41, 42 b. l.) išviešintas 2018 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme užregistruotas 2019 m. kovo 6 d. Atsižvelgiant į aptartas apliniybes, spręstina, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių senaties terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Teismas konstatuoja, jog pareiškėja nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.

Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto pagrindu, todėl patikslinti prašymai netenkintini, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 (CPK 370 str. 3 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019 m. kovo 27 d. nutartimi, paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš pareiškėjų, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

netenkinti V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018.

Netenkinti I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018.

Laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/00625 sustabdymą iki bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjos I. N. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-13601-776/2018 pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, taikytas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi, palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.