Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Aurimui Bagavičiui ir Jekaterinai Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. V. patikslintu ieškiniu prašė iš jos nepilnamečiui vaikui M. M. priteisti 100,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą A. M. ir nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškove tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. M. tėvai (6 b. l.). Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo.

Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 300,00 Eur, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl kas mėnesį nepilnamečiui vaikui teiktinos išlaikymo sumos. Todėl būtina įvertinti šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės kasmėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo vidutiniškai 405,90 Eur per mėnesį (8, 9 b. l.), tačiau šiuo metu ji dirba užsienyje pagal terminuotą darbo sutartį (darbo sutartis sudaryta iki 2019-04-15), pagal kurią nustatytas valandinis 8,84 Eur bruto darbo užmokestis (54-65 b. l.). Teismui nėra žinomas ieškovės darbo grafikas, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus ieškovės darbo užmokesčio. Taip pat sutiktina su ieškovės atstove, kad ieškovė galėjo turėti įsikūrimo užsienio valstybėje išlaidų, bet jų dydis teismui taip pat nėra žinomas. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (49 b. l.), kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų neturi. Pasak ieškovės atstovės, ieškovė teikė išlaikymą vaikui daiktais bei periodinėmis išmokomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur kas mėnesį jam mokamas apie 1058,00 Eur atlyginimas, neatskaičius mokesčių (66-68 b. l.). Atsakovui asmenine nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (51-52 b. l.), tačiau turtas yra apsunkintas hipoteka. Anot atsakovo, jis išlaiko dar 2 nepilnamečius vaikus, turi paėmęs vartojimo kreditą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, todėl nėra žinoma, ar išlaikomi nepilnamečiai vaikai yra atsakovo, kokio amžiaus yra šie vaikai, ar jie turi specialiųjų poreikių, taip pat nėra žinomos vartojimo kredito sutarties sąlygos – įsiskolinimo dydis, paskolos grąžinimo terminas, ir kt. Taigi atsakovo turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, yra šiek tiek geresnė nei ieškovės.

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečio vaiko bendravimą su ieškove. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiu vaiku, juo nesirūpina, netenkina jo poreikių, elgiasi priešingai vaiko interesams ir/ar neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių ar teisėtų interesų. Taipogi nenustatyta, kad vaikas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėtų bendrauti su motina, atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad vaikas su motina bendrauja noriai, yra susiformavęs stiprus motinos ir berniuko emocinis ryšys. Kad vaiko ir motinos santykiai normalūs, motina su vaiku bendrauja, domisi vaiko ugdymu patvirtina ir ugdymo įstaigos pažyma (10 b. l.). Todėl vien tai, kad ieškovė nuosavybės teise neturi būsto, nėra pakankama priežastis riboti ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimą. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismo posėdyje atsakovas, ieškovė pasiimdama sūnų iš atsakovo privalo nurodyti tikslią vaiko buvimo vietą, taip pat užtikrinti tinkamą būtinųjų vaiko poreikių (mityba, poilsio, laisvalaikio leidimo sąlygos ir kt.) patenkinimą.

Taip pat paminėtina, kad atsakovo noras pačiam perduoti nepilnametį vaiką motinai yra niekuo nepagrįstas, atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl tik jis gali perduoti nepilnametį vaiką motinai, todėl nėra būtinybės riboti ieškovės galimybių pasiimti vaiką iš trečiųjų asmenų (pvz. močiutės), o tuo labiau - ugdymo įstaigos. Teismo nuomone, leidžiant ieškovei pasiimti nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos, iš dalies būtų sudaromos sąlygos ieškovei daugiau dalyvauti nepilnamečio vaiko ugdymo procese. Tačiau motinai planuojant pasiimti vaiką iš trečiųjų asmenų būtina iš anksto apie tai informuoti atsakovą.

Taipogi visai nepagrįstas atsakovo noras derinti nepilnamečio vaiko bendravimo laiką su ieškove prie atsakovo darbo laiko, nes tokių apribojimų nenumato įstatymai. Byloje nenustatyta, kad vaiką pasiimant anksčiau nei 18.00 val., jam daroma žala, be to, bendravimo tvarka yra nustatoma ne atsakovo naudai, o nepilnamečio vaiko naudai. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl vaiko pasiėmimo laiko atmestini kaip nepagrįsti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus. Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas (motina) valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškove tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nenustatyta, kad siūloma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ar teisėtus interesus. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, ir nustatytina ieškovės siūloma nepilnamečio vaiko bendravimo su vaiku tvarka, ją nežymiai pakeičiant, kad būtų ateityje išvengta ginčų tarp šalių (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (24-25 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 530,27 Eur (45-46 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priimta iš esmės atsakovo naudai, o ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo valstybei nepriteistinos.

Atsakovas byloje iš esmės prieštaravo ieškovės siūlomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, ir šioje dalyje ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (75,00 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo daliai, t. y., 265,14 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 3,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi priteistinų išlaidų suma, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Paskirti atsakovą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

V. V. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. M. jos gyvenamojoje vietoje, paimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnametį vaiką pasibaigus bendravimo laikui į jo gyvenamąją vietą. Planuodama paimti nepilnametį vaiką M. M. ne iš jo gyvenamosios vietos, o iš trečiųjų asmenų (ugdymo įstaigos ar kt.), V. V. privalo informuoti apie tai A. M. trumpąją SMS žinute iš anksto ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki planuojamo vaiko paėmimo. Bendraudama su nepilnamečiu vaiku M. M. savo gyvenamojoje vietoje, V. V. privalo sudaryti tinkamas nepilnamečiui vaikui gyvenimo ir poilsio sąlygas, kad būtų patenkinti visi būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai.Jeigu V. V. nepageidauja pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tai privalo apie tai informuoti A. M. ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki nustatyto bendravimo su nepilnamečiu vaiku.Jeigu dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo vienos ar kitos šalies, bendravimas su nepilnamečiu vaiku nėra galimas (dėl ligos, kelionės ar pan.), šalys viena kitą apie tai privalo nedelsiant informuoti trumpąją SMS žinute.Nepilnamečiui vaikui susirgus šalys privalo nedelsiant informuoti apie tai viena kitą ir bendravimą su vaiku derinti trumposiomis SMS žinutėmis atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę.Šalys nedelsiant privalo informuoti viena kitą trumpąja SMS žinute apie pasikeitusią šalies gyvenamąją vietą ir telefono numerį ar kitos nuotolinio ryšio priemonės duomenis, nes visus klausimus dėl bendravimo tvarkos šalys derina nuotolinio ryšio priemonėmis.Šalys abipusiu susitarimu turi teisę nustatyti kitą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri nėra nustatyta šiuo sprendimu (pvz. nepilnamečio vaiko kelionės į užsienio valstybę ar kt.), tačiau tai neturi pažeisti nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.V. V. gyvenant ir/ar dirbant užsienyje, nustatyti tokią jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. M. tvarką:ieškovė V. V. apie savo grįžimą į Lietuvą informuoja atsakovą A. M. nuotolinio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) dienų iki jos grįžimo į Lietuvą;ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Ieškovės V. V. bendravimas su sūnumi M. M. neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams. Ieškovės V. V. bendravimo su sūnumi M. M. trukmė nuotolinio ryšio priemonėmis neribojama. Atsakovas A. M. įpareigojamas užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad ieškovė V. V. galėtų bendrauti su sūnumi M. M.; ieškovės V. V. laikino grįžimo į Lietuvą atveju, ieškovė V. V. su sūnumi M. M. bendrauja savaitgaliais – nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, iki sekmadienio 18.00 val.Ieškovei V. V. gyvenant Lietuvoje, nustatyti tokią ieškovės V. V. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką:ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) kiekvieną dieną. Ieškovės V. V. bendravimas su sūnumi neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams. Ieškovės V. V. bendravimo su sūnumi trukmė neribojama. Atsakovas A. M. įpareigojamas užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad ieškovė V. V. galėtų bendrauti su sūnumi M. M.; ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, iki sekmadienio 18.00 val.;ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 iki 20.00 val., atsižvelgdama į sūnaus papildomų užsiėmimų laiką; ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. per Šv. Kalėdų šventes – poriniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 17.00 val., neporiniais kalendoriniais metais - nuo gruodžio 25 d. 17.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val.;ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 15.00 val. (pradedant 2019 metų Naujųjų metų švente);ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. per Šv. Velykų šventes – poriniais kalendoriniais metais nuo Šv. Velykų išvakarių 18.00 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 18.00 val., neporiniais kalendoriniais metais – nuo pirmos Šv. Velykų dienos 18.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18.00 val.;ieškovė V. V. su sūnumi M. M. kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną – vasario 8-ąją: jei tai darbo diena – nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;ieškovė V. V. su sūnumi M. M. poriniais kalendoriniais metais praleidžia jo gimimo dieną – rugpjūčio 5 dieną: jei tai darbo diena – nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;ieškovė V. V. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvienų kalendorinių metų po dvi dienas iš eilės vaikų rudens, pavasario, žiemos atostogų, 14-ka kalendorinių dienų atostogų, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie suplanuotą vasaros atostogų laiką ieškovė V. V. informuoja atsakovą A. M. trumpąja SMS žinute likus ne vėliau kaip 30 dienų iki suplanuotų atostogų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir 265,14 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų, 14 ct) ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.