- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-361-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01046-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) įgaliotos atstovės Justinos Plėdės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo tenkintas N. S. skundas ir VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 10 d. nutarimas, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) dydžio bauda, panaikintas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. VĮ „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. birželio 10 d. nutarimu N. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), dalyvis, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui informacijos apie Bendrijos naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 punktą nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, (duomenys neskelbtini) įregistruota 2022 m. gegužės 3 d., todėl informacija apie bendrijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 13 d. (past. – skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodoma 2021 m. gruodžio 2 d., kuri buvo nurodoma Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. protokole, tačiau žemesnysis teismas neatkreipė dėmesio, kad šis rašymo apsirikimas ištaisytas Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarime). Už administracinį nusižengimą N. S. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu tenkintas N. S. skundas dėl Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo. Šia nutartimi teismas panaikino Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1532-2025 (ROIK: 25270564922) ir administracinę teiseną N. S. atžvilgiu nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos įgaliotos atstovės Justinos Plėdės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1532-2025 (ROIK: 25270564922) palikti galioti.
3.1. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo motyvais dėl ANK 39 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju. Vadovaujantis ANK 39 straipsniu, kuriame įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, teismų išaiškinimais dėl senaties termino skaičiavimo, kuomet yra padaromas trunkamasis administracinis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-507/2015, 2AT-19-648/2022, 2AT-80-594/2022, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei teigiama skundžiamame teismo nutarime, N. S. skiriamos administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo, t. y. 2025 m. balandžio 17 d., kadangi Įstatymo reikalaujama informacija apie Bendrijos naudos gavėjus pažeidimo nustatymo metu nebuvo pateikta. Institucijos atstovė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad informacijos JADIS tvarkytojui apie Bendrijos naudos gavėjus būtų tikrintas anksčiau nei Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. protokolo surašymo metu. Institucijos atstovės vertinimu, vien tai, kad duomenys apie Bendrijos naudos gavėjus JADIS posistemėje JANGIS neatsirado iki 2025 m. balandžio 17 d., nesudaro pagrindo išvadai, kad administracinis nusižengimas paaiškėjo anksčiau nei buvo atliktas tikrinimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra praleistas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo terminas.
3.2. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-1072/2024, kuria buvo sprendžiamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju nebuvo suėjęs ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų naikinamasis terminas, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Institucijos protokolo surašymo laikas ir trunkamojo nusižengimo nustatymo laikas sutampa, o nusižengimo padarymo laikas atitinka nusižengimo nustatymo laiką. Institucijos atstovės vertinimu, įstatymo nuostatos dėl nuobaudos skyrimo termino negali būti aiškinamos, kaip leidžiančios daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti įstatyme numatytų sankcijų pritaikymo. Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesuprantama, kokiais kriterijais turi būti vadovaujamasi, nustatant „panašų į dvejų metų“ terminą. Taip pat nesuprantama, kuo vadovaudamasis apylinkės teismas nusprendė, kad būtent VĮ „Registrų centras“, kaip ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančiai institucijai, skiriant nuobaudas turi būti nustatomas toks terminas, nors įstatymų leidėjas Institucijai atskiro termino nėra nustatęs.
3.3. Institucijos atstovė atkreipia dėmesį, kad JADIS posistemis JANGIS pradėjo veikti tik 2022 m. lapkričio mėnesį, tačiau, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, kad asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami ne vėliau nei praėjus dvejiems metams po administracinio nusižengimo padarymo, būtų suformuota ydinga praktika, kuria vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ neturėtų galimybės traukti administracinėn atsakomybėn juridinių asmenų vadovų, kurie itin ilgai delsia pateikti duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus, t. y. daro trunkamuosius administracinius nusižengimus.
3.4. Apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad mokestinių deklaracijų nepateikimo atveju po termino pateikti šiuos duomenis pabaigos šią pareigą pažeidusiems asmenims automatiškai išsiunčiami VĮ „Registrų centras“ priminimai. Institucijos atstovė su tokiu apylinkės teismo teiginiu nesutinka ir nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ nėra teikiamos jokios mokestinės deklaracijos ir atitinkamai Institucija nesiunčia jokių priminimų tokių deklaracijų nepateikusiems asmenims. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas galimai omenyje turėjo tai, kad Institucijos tam tikrais, atsitiktine tvarka parinktais atvejais savarankiška registro tvarkytojo iniciatyva siunčiami priminimai finansinių ataskaitų rinkinių laiku nepateikusiems juridinių asmenų vadovams, tačiau toks priminimų siuntimas nėra nustatytas jokio imperatyvaus reguliavimo.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir paliktinas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas.
5. Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
6. Apeliaciniu skundu Institucija N. S. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyti ANK 223 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių neginčija. Iš esmės apeliaciniu skundu keliamas klausimas, nuo kada turi būti skaičiuojamas N. S. administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. N. S. Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis per įstatyme nustatytą laikotarpį nepateikė informacijos JADIS tvarkytojui apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus. Vadovaujantis JAR duomenimis, (duomenys neskelbtini) įregistruota 2022 m. gegužės 3 d. (b. l. 3), todėl informacija apie minimos (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 13 d. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, N. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo neneigė, 2025 m. balandžio 17 d., 14.43 val. (jau po Institucijos 2025 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo), pateikė duomenis JADIS posistemėje JANGIS (b. l. 12). Vis tik apylinkės teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju Institucija 2025 m. birželio 10 d. nutarimu N. S. paskyrė administracinę nuobaudą suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam administracinių nuobaudą skyrimo terminui, administracinio nusižengimo teiseną N. S. atžvilgiu nutraukė.
8. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš paminėtų ANK nuostatų matyti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
9. Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos įgaliotos atstovės apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022).
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pritarė, kad N. S. padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis ir nebuvo pasibaigęs administracinio protokolo surašymo metu, t. y. 2025 m. balandžio 17 d. Tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrijos naudos gavėjai po 2022 m. gegužės 13 d. nesikeitė, nesutiko su Institucijos nutarime nurodomu nuobaudos termino skaičiavimu nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, ANK 39 straipsnyje įtvirtinto termino skaičiavimo pradžią siedamas su Įstatyme įtvirtintos pareigos terminu. Apygardos teismas, atsižvelgęs į aktualų teisinį reglamentavimą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir žemesniųjų teismų suformuotą teisminę praktiką, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė ANK nuostatas, todėl atitinkamai padarė klaidingas išvadas dėl minėto termino skaičiavimo.
11. ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Anksčiau minėta ANK norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kuriame įtvirtinta teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikimo pareiga. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Taigi, paminėtos normos taikymas, be kita ko, yra siejamas su Įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.
13. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu tai, kada buvo padarytas N. S. inkriminuojamas konkretus pažeidimas. Įstatyme įtvirtintų privalomų duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimas numatyta tvarka yra veikla, kurios pobūdis yra trunkamasis, todėl, kai šie duomenys nepateikiami laiku ar pateikiami pavėluotai, pažeidimo padarymo diena laikoma tokių duomenų pateikimo diena, o jei pažeidimas nustatomas dar turint pareigą teikti Įstatymu nustatytus duomenis, trunkamasis pažeidimas laikomas baigtu ir senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-1072/2025).
14. Apygardos teismas nustatė, kad Institucija, 2025 m. balandžio 17 d. atlikusi Bendrijos patikrinimą, surašė Bendrijos vadovui administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (b. l. 4–6). Įvertinus pirmiau paminėtas nuostatas apie trunkamojo pažeidimo esmę, laikytina, kad būtent šią dieną ir buvo nustatytas N. S. pažeidimas. Nutarimas, kuriuo N. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, buvo priimtas 2025 m. birželio 10 d. (b. l. 8–11), t. y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo juridinio asmens vadovo padaryto pažeidimo nustatymo. Todėl nustačius, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas ir jis paaiškėjo Institucijos patikrinimo metu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo sieti administracinio nusižengimo padarymą su Įstatyme įtvirtintu privalomų duomenų pateikimo terminu, t. y. su 2022 m. gegužės 13 d., ir savaip interpretuoti Institucijos pareigą veikti išsyk suėjus minėtam terminui.
15. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, N. S. 2022 m. spalio 4 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio asmens paskyros teisių suteikimo (b. l. 18), tačiau, gavęs VĮ „Registrų centras“ atsakymą apie tai, kad šiuo metu, jis, kaip juridinio asmens dalyvis, neturi galimybės pateikti informacijos apie Bendrijos naudos gavėjus (b. l. 14–15), daugiau jokių aktyvių veiksmų iki Institucijai nustatant pažeidimą nesiėmė (b. l. 37). Iš Institucijos atstovės atsiliepimo matyti, kad JADIS posistemis JANGIS pradėjo veikti 2022 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus mėnesiui po N. S. kreipimosi. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad N. S., turėdamas įstatyme įtvirtintą pareigą JADIS tvarkytojui pateikti duomenis apie Bendrijos naudos gavėjus, be to, būdamas profesionalus teisininkas, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų, daro išvadą, kad Institucija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn už ANK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą ir paskyrė administracinę nuobaudą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nėra suėję, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) dydžio bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti VĮ „Registrų centras“ įgaliotos atstovės Justinos Plėdės apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir palikti galioti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. birželio 10 d. nutarimą, kuriuo N. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) dydžio bauda.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.