Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Diena Media News“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė neteisingai interpretavo atsakovo savivaldybės tarybos posėdyje išsakytas mintis kaip žinią (faktus). Atsakovas išsakė subjektyvią nuomonę, kurią susidarė įvertinęs ieškovės veiksmus. Ieškovė objektyviais duomenimis, įrodymais nepagrindė, kad dėl atsakovo išsakytos nuomonės apie ieškovės valdomo savaitraščio leidžiamus straipsnius sumenkinta jos dalykinė reputacija. Iš konteksto matyti, kad atsakovas nesiekė nei sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos, nei paskleisti tikrovės neatitinkančių žinių. Skundžiamus teiginius atsakovas išsakė reaguodamas į provokuojantį užduotą klausimą: „kodėl liepėte savo patarėjui A. Z. jūsų vardu daryti spaudimą ,,Mano guru“ ir siekėte iš jų atimti dalį patalpų ir atiduoti kitiems, šiuo atveju „Radistams“? Aš remiuosi „Vilniaus diena“ vakar dienos straipsniu“. Tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdyje nespręsta jokių su ieškove susijusių klausimų. Teiginius atsakovas pateikė klausimų-atsakymų sesijoje. Jos metu tarybos nariai gali laisvai užduoti įvarius, iš anksto nepaskelbtus klausimus merui, jo pavaduotojams. Atsakovas ieškovės skundžiamus teiginius išsakė gyvos diskusijos metu, iš anksto nepasirengęs. Į užduotą klausimą pateiktam atsakymui būdingas didesnis emocionalumas. Ieškovės leidinio publikaciją perskaičiusiai tarybos narei susidarė įspūdis, kad atsakovas per savo patarėją siekia daryti publikacijoje neįvardijamą, nekonkretizuojamą spaudimą kavinei „Mano guru“. Atsakydamas į užduotą klausimą, atsakovas pateikė savo nuomonę, kodėl tokio pobūdžio straipsniai spausdinami ieškovės valdomame leidinyje. Savivaldybė nuolat gauna įvarius suinteresuotų asmenų ar jų grupių siūlymus pirkti tam tikras paslaugas ir sprendžia, būtina pirkti tokias paslaugas savivaldybės viešosioms funkcijoms įgyvendinti ar ne. Ieškovė taip pat siūlė savivaldybei savo paslaugas. Abi pusės organizavo susitikimą, bet nepasiekta konsensuso dėl bendradarbiavimo. Nepavykus deryboms, ieškovės valdomuose leidiniuose prasidėjo straipsnių, susijusių su savivaldybės veikla, ciklas. Juose apie savivaldybę atsiliepiama neigiamai, nurodoma, kad ji nesugeba vykdyti didesnių projektų, skriaudžia verslą, daro jam spaudimą. Publikacijose dažniausiai pateikiami tik tarybos opozicijos narių komentarai ir situacijos vertinimai, neišklausius tų asmenų, kurių darbas kritikuojamas. Atsižvelgęs į nurodytą kontekstą, atsakovas susidarė nuomonę apie ieškovės valdomą leidinį. Ieškovė yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, todėl jos rengiama ir skleidžiama informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Esant pagrindui tuo abejoti, ieškovė gali tikėtis kritikos ir turi ją atsakingai priimti. Žodis „reketuoja“ pavartotas hiperbolizuotai, abstrakčia prasme, kritiškai išsakant nuomonę. Tai nereiškia kaltinimo neteisėta ar nusikalstama veika. Žodis „reketas“ pavartotas perkeltine šnekamosios kalbos reikšme, be konkretaus turinio. Atsakovas nevartojo žodžio „kerštas“, įžeidžiančių, nekorektiškų žodžių ar formuluočių, išsakė savo nuomonę apie ieškovės publikacijas nukreiptas prieš savivaldybę. Teiginiu „tai siūlau tiesiog, na, mažiau tikėti tuo“, kurį ieškovė nutylėjo, atsakovas pateikė pasiūlymą klausimą uždavusiai savivaldybės tarybos narei netikėti viskuo, kas rašoma spaudoje. Atsakovas išsakė savo subjektyvų vertinimą apie spaudoje pasirodančius straipsnius. Tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdžio įrašas peržiūrėtas 991 kartą. Teismas negali įpareigoti atsakovo paneigti išsakytą nuomonę. Ieškovė jos nurodytu paneigimu reikalauja atsakovą pripažinti, kad ginčijamais teiginiais ieškovė apšmeižta, t. y. kad atsakovas padarė veiką, numatytą BK 154 straipsnyje. Pagal nurodytą straipsnį, nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo. Ieškovė yra juridinis asmuo. Pateiktu paneigimo tekstu ieškovė atsakovo prašo ne tik paneigti išsakytą nuomonę, bet taip pat ir atsiprašyti skaitytojų, darbuotojų, leidėjų. Tai nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Prašomos skirti baudos už teismo sprendimo nevykdymo dieną dydis neproporcingas ir neadekvatus, dešimtis kartų viršijantis atsakovo gaunamas dienos pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė valstybei iš ieškovės 8,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad juridinio asmens dalykinė reputacija, asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Konstitucijos 25 straipsnis; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis; CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

6. Teismas atsižvelgė į tai, kad klausimas, į kurį atsakovas atsakinėjo, užduotas vykstant diskusijai, kurios metu atsakovas ir kiti savivaldybės darbuotojai atsakinėjo į tarybos narių klausimus. Posėdžio darbotvarkėje nebuvo klausimų, susijusių su atsakovui užduotu klausimu. Atsakovas į klausimą atsakinėjo iš anksto nepasirangęs. Atsakovui pateikto klausimo formuluotė ne itin korektiška: „kodėl liepėte savo patarėjui A. Z. jūsų vardu daryti spaudimą ,,Mano guru“ ir siekėte iš jų atimti dalį patalpų ir atiduoti kitiems“. Atsakymas į klausimą nebuvo rišlus, jame juntama nuostaba, įterptas itin emocionalus hiperbolizuotas palyginimas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo ketinimo sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos, tiesiog emocingai išdėstė savo nuomonę pateiktu klausimu, taip pat apie ieškovės publikuojamus kai kuriuos straipsnius ir nurodė, jog viešoje erdvėje skelbiama informacija turi būti vertinama kritiškai. Ieškovė neneigė, kad siūlė savo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei, vyko jų derybos, bet susitarimo nepasiekta, po to ieškovės valdomuose visuomenės informavimo priemonėse atsirado publikacijų apie Vilniaus miesto savivaldybę. Atsakovas išdėstė poziciją, kad, jo nuomone, aptariami straipsniai neobjektyvūs. Žodį „reketuoti“ atsakovas pavartojo hiperbolizuotai, abstrakčiai, perkeltine prasme, nekaltindamas ieškovės neteisėta ar nusikalstama veika. Nurodytą žodį galima suprasti įvairiai. Atsakovas pavartojo žodžių junginį „bandė reketuoti“. Dėl to teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovas apkaltino ieškovę atlikus neteisėtus veiksmus.

7. Įvertinęs tai, kad ieškovės valdomose visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos publikacijos apie Vilniaus miesto savivaldybę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog emocionali atsakovo frazė „dėl to ten visą laiką yra rašoma panašios istorijos“ ir palyginimas su „dešimt vaikų pardavė driežažmogiams, kad išgabentų į mėnulį“ atitinka žodį „kerštauja“ ar reiškia kaltinimą tuo, jog skleidžiama neteisėta, tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovo pasisakymo viduryje yra frazė „siūlau tiesiog mažiau tikėti tuo“. Ji reiškia, kad atsakovas išsakė savo nuomonę, siūlymą kiekvienam asmeniui, kuris skaito, girdi ir mato visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamą informaciją ją analizuoti ir ją vertinti atliktos asmeninės analizės pagrindu. Įvertinęs atsakovui užduoto klausimo ir į jį pateikto atsakymo turinį, taip pat įvertinęs tai, jog atsakymas duotas vykstant gyvai diskusijai, atsakymas nerišlus ir nekategoriškas, jame yra siūlymas, palyginimas, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsakymas į klausimą yra subjektyvi nuomonė apie ieškovės straipsnį, taip pat ir nuomonė, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiamus straipsnius reikėtų vertinti kritiškai.

8. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pažeista jos dalykinė reputacija ir kad ji patiria žalos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdžio įrašas iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento peržiūrėtas tik 991 kartą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovo pasisakymą matė ne itin daug ieškovės leidinių ir kitų priemonių skaitytojų bei reklamos užsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ginčijamas atsakovo pasisakymas atitinka žiniai priskiriamus požymius. Atsakovas paskleidė kelias neigiamas žinias apie ieškovę. Pirma, kad ieškovė neva atlieka neteisėtus, nusikalstamus ir neetiškus veiksmus, t. y. „reketuoja“ Vilniaus miesto savivaldybę. Antra, ieškovė, negavusi finansavimo, neva „kerštauja“ – skleidžia atsakovui galbūt nepalankią, neteisingą informaciją. Nurodytą teiginį galima patikrinti. Trečia, ieškovė neva tokią informaciją skleidžia nuolat: „dėl to ten visą laiką yra rašoma panašios istorijos“. Ketvirta, ieškovė neva skleidžia apie atsakovą pramanus. Atsakovas nevartojo žodžių „aš manau“, „mano manymu“. Nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas vertino, kad išsakyta atsakovo nuomonė. Teismas nepagrįstai visą pasisakymą priskyrė emocijoms, ekspromtu sakomai kalbai, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

9.2. Teiginius apie ieškovę atsakovas išsakė tiesmukai, kategoriškai. Pasisakyme nėra žodžių, reiškiančių spėjimą ar abejonę, pavyzdžiui, „galbūt“ ir pan. Pasisakymas nesuformuluotas kaip klausimas ar hipotezė. Klausimo ar abejonės atspalvio nesigirdi atsakovo intonacijoje.

9.3. Teismas ignoravo atsakovo pasisakymo turinį ir suteikė nepagrįstai didelės reikšmės pasisakymo aplinkybėms, atsakovo emocijoms. Dėl aplinkybės, kad pasisakymas darytas vykus gyvai diskusijai, iš anksto nepasiruošus, pasisakymas negali tapti nuomone.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad pats atsakovas pripažino ir nurodė, jog jo paskleistas tikrovės neatitinkantis teiginys pagrįstas įvykusiais faktais (savivaldybė nuolat gauna įvarius suinteresuotų asmenų ar jų grupių siūlymus pirkti tam tikras paslaugas; tokį pasiūlymą buvo gavusi taip pat ir iš ieškovės). Neaišku, ar atsakovas reketininke laiko tik ieškovę, ar taip pat ir kitus savo paslaugas siūlančius asmenis? Atsakovas neįrodė, kad ieškovė reketavo savivaldybę, bet šią žinią paskleidė viešai.

9.5. Atsakovas yra sostinės meras, todėl negali viešai reikšti tokios nuomonės apie pelno siekiantį juridinį asmenį. Atsakovui taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Dėl užimamų pareigų, išsilavinimo, ir viešo kalbėjimo patirties mažesnė reikšmė turi būti teikiama atsakovo emocijoms. Atsakovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buvo teisingumo ministru, Seimo nariu. Net ir nekorektišku klausimu atsakovui negalima sukelti netikėtumo efekto. Tai nepateisina įžeidimo ir dalykinę reputaciją menkinančio pasisakymo.

9.6. Atsakovas turėjo jau suformuotą poziciją apie ieškovę, kalbėjo ne tik apie konkretų savivaldybės tarybos narės užduotą klausimą, bet taip pat ir apie platesnį kontekstą. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovas galėjo žinoti straipsnio informaciją, taip pat ir visą straipsnyje įvertintą situaciją. Dėl to klausimas atsakovui neturėjo būti naujiena.

9.7. Apeliantei neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nesivadovavo dabartinio lietuvių kalbos žodyne pateiktu žodžio „reketas“ aiškinimu – „grasinant smurtu ar šantažuojant versti mokėti išpirką ar duoklę“. Atsakovas perteikė žinią, kad, negavusi jai palankaus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo, ieškovė neva skleidžia Vilniaus miesto savivaldybei nepalankią informaciją: „<...> Aš suprantu, kad jums labai patinka „Vilniaus diena“, nes jinai, na tai yra žurnalas, laikraštis, kuris bandė reketuoti savivaldybę, kad gautų finansavimo, ir natūralu, kad negalima to finansavimo taškyti kažkam, ir dėl to ten visą laiką yra rašoma panašios istorijos <...>“. Atsakovo mintis, kad ieškovė neva rašo tikrovės neatitinkančias istorijas dėl to, kad negavo finansavimo, reiškia teiginį, kad ieškovė, skleisdama informaciją, kerštauja už negautą finansavimą.

9.8. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių, bet taip pat ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Reikšti nuomonę tokia forma, kokia pasinaudojo atsakovas, nesuderinama su saviraiškos laisve. Atsakovas kalbėjo abstrakčiai, be konkrečių įrodymų, paskleisdamas žinią plačiam ratui asmenų, žinodamas, kad ieškovė neturėjo galimybės apsiginti, nes tarybos posėdyje nebuvo jos atstovų.

9.9. Teismo išvada, kad atsakovo pasisakymas nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos, padaryta nukrypstant teismų praktikos. Atsakovo pasisakymas savaime menkina ieškovės dalykinę reputaciją, nes, pasisakymas apie ieškovės tariamai nesąžiningą elgesį (veiklą) suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę. Ji, kaip visuomenės informavimo priemonių valdytoja, pristatoma kaip pažeidžianti pagrindinius visuomenės informavimo principus bei etikos reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-288- 855/2019).

9.10. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jo pasisakymas yra tiesa. Atsakovas neįvykdė šios pareigos. Jokie atsakovo išvardyti teiginiai apie neva neobjektyvias ieškovės publikacijas įstatymų nustatyta tvarka nepripažinti kaip neatitinkantys tikrovės. Nesant priešingų įrodymų, siūlymas netikėti ieškovės skleidžiama informacija, net jeigu ir būtų pripažintas kritika, laikytinas nesąžininga ir neturinčia objektyvaus faktinio pagrindimo nuomone, kuri menkina ieškovės dalykinę reputaciją.

9.11. Teismas nepagrindė, kodėl vertino, kad 991 karto peržiūra savivaldybės „Youtube“ kanale yra mažai. Įrašas nepašalintas iš interneto. Didėja peržiūrų skaičius. Yra galimybė dalytis įrašu. Apeliacinio skundo pateikimo dieną įrašas peržiūrėtas 1 037 kartus.

9.12. Atsakovo pasisakymą išgirdo visi tarybos posėdžio dalyviai (miesto tarybos nariai, kiti asmenys, dalyvavę posėdyje). Svarbus ne pasisakymą girdėjusių dalyvių skaičius, bet auditorija. Tai – miesto politikai, miesto valdžios atstovai, bendruomenių atstovai, su kuriais ieškovės žurnalistams tenka nuolat bendrauti. Formuojamas neigiamas įspūdis apsunkina bendravimą.

9.13. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, kad vieši asmenys turi teisę, prisidengdami vieša diskusija ir jos sukeltomis emocijomis, nebaudžiami skelbti kitus asmenis šmeižiančią informaciją.

9.14. Teismas nevertino to, kad atsakovas nevengia viešai kalbėti netiesos ir toks atvejis ne vienas. Viešojoje erdvėje meras nepagrįstai teigė, neva J. N. nėra nusipelnęs visuomenės pagarbos ir atminimo išsaugojimo, nes karo metu neva dalyvavo diskriminuojant ir izoliuojant žydus.

10. Atsiliepime atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Apeliaciniame skunde dirbtinai išskaidomas atsakovo pasisakymas į dalis, vertinamas pažodžiui. Apeliantė ignoruoja pasisakymo kontekstą ir įrodymus. Ji neįrodinėja, kad jos dalykinė reputacija sumenko, bet siekia apriboti atsakovo saviraiškos laisvę.

10.2. Saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ir „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet taip pat ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja, trikdo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 24 d. sprendimas byloje De Haes, Gijsels v. Belgija, pareiškimo Nr. 19983/92). Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo reikalavimai, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel v. Šveicarija, pareiškimo Nr. 19983/92; 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris v. Jungtinė Karalystė, pareiškimo Nr. 6481/01; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Flux v. Moldova, pareiškimo Nr. 22824/04).

10.3. Tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo negu svarstomojo pobūdžio informacijos, nėra pagrindas daryti išvados, jog atsakovas pateikė žinią, bet ne subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą.

10.4. Žodį „reketuoti“ atsakovas pavartojo hiperbolizuotai, abstrakčia ir perkeltine prasme, kritiškai išsakydamas nuomonę. Tai nereiškia, kad atsakovas apkaltino ieškovę neteisėta ar nusikalstama veika baudžiamojo proceso teisės prasme.

10.5. Sutapimas ar ne, bet po nepavykusių derybų ieškovės valdomuose leidiniuose prasidėjo straipsnių ciklas, rašant, kad savivaldybė nesugeba vykdyti didesnių projektų, skriaudžia verslą, daro jam spaudimą. Publikacijose dažniausiai pateikiami tik savivaldybės tarybos opozicijos narių komentarai ir vertinimai, neišklausius asmenų, kurių darbas kritikuojamas. Dėl to atsakovas susidarė nuomonę, kad ieškovės skleidžiamoms publikacijoms trūksta objektyvumo ir tai galbūt susiję su tuo, jog ieškovė negavo finansavimo.

10.6. Esant šalių konfliktinei situacijai, šalims leidžiama vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-590/2019).

10.7. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujų įrodymų – 21 ieškovės leidinių publikacijas, paskelbtas nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. (t. y. po atsakovo pasisakymo, kurį ginčija ieškovė). Atsakovas teigia, kad iš naujų įrodymų galima geriau suprasti kontekstą, kuriam buvus, pasakytas ginčo pasisakymas. Tendencingų publikacijų suintensyvėjimą atsakovas sieja su nepavykusiomis Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės derybomis dėl pastarosios paslaugų teikimo.

10.8. Apeliantė yra viešosios informacijos skleidėja, todėl turėtų būti tolerantiškesnė išsakomai kritikai. Atsakovas nevartojo įžeidžiančių, nekorektiškų žodžių ar formuluočių, išsakė tik savo nuomonę dėl publikacijų, nukreiptų prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir atsakovą. Apeliantė akcentuoja atsakovo viešumą, jam keliamus didesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, bet pamiršta, kad ji pati yra toks pat viešas asmuo. Abiejų ginčo šalių statusas vienodas – jie visuomenei žinomi asmenys. Dėl to apeliantė negali gintis tuo, kad nuomonę apie ją išsakė viešas asmuo ir riboti šio asmens teisę laisvai reikšti savo mintis. Atsakovas neperžengė saviraiškos laisvės ribų.

10.9. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu reiškiama tinkamai, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, bet turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017; EŽTT sprendimas Steel and Morris v. Jungtinė Karalystė).

10.10. Natūralu, kad atsakovas pasisakė tik apie apeliantę, nes atsakovui gyvos diskusijos metu užduotas klausimas, susijęs su apeliantės išleista konkrečia publikacija. Dėl to atsakovas, atsakydamas į nurodytą klausimą, išreiškė subjektyvią nuomonę apie apeliantės veiklos metodus.

10.11. Atsakovas pasisakė netikslingai. Jis būtų nepasisakęs, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė nebūtų uždavusi klausimo remdamasi ieškovės leidinyje paskelbta publikacija. Apeliantė nepagrįstai nuvertina kontekstą, kuris buvo, kai atsakovas pasisakė apie ją. Atsakovas neturėjo tikslo menkinti apeliantės dalykinės reputacijos ir skleisti tikrovės neatitinkančios informacijos.

10.12. Atsakovas tik pateikė pasiūlymą klausimą uždavusiai tarybos narei netikėti viskuo, kad rašoma spaudoje. Atsakovas pavartojo frazę „tai siūlau tiesiog, na, mažiau tikėti tuo“. Tokia konstrukcija yra pagrindas atriboti žinią (faktą) nuo nuomonės. Atsakovo siūlymas suformuluotas ne kategoriškai, bet kaip patarimas, subjektyvaus vertinimo išraiška. Pasinaudoti nurodytu patarimu ar ne, yra kiekvieno Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdį ir jo įrašą stebėjusio asmens asmeninis reikalas.

10.13. Apeliantė neturi įrodymų apie tai, kad jos dalykinė reputacija sumenko. Apeliantės teiginiai apie „savaiminį“ dalykinės reputacijos sumenkinimą yra nereikšmingi ir neįrodyti.

10.14. Apeliantė ieškinyje reikalauja, kad atsakovas ne tik paneigtų informaciją, bet taip pat ir atsiprašytų. Reikalavimas įpareigoti asmenį atsiprašyti yra netinkamas teisių gynimo būdas, jo negalima pareikšti teisme. Įstatyme nenustatyta asmens teisė prašyti įpareigoti kitą asmenį atsiprašyti. Teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio duomenis, atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo klausimas.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl atsisakymo priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus

13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė savaitraščio „Vilniaus diena“ publikacijų apie Vilniaus miesto savivaldybę ir merą kopijas, paskelbtų nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d., kopijas (iš viso – 48 psl.). Tai – nauji įrodymai, kurių nepateikta į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurių nebuvo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Dalis pateiktų publikacijų paskelbta po to, kai priimtas apskųstas sprendimas (2019 m. rugsėjo 16 d. ir vėlesnės publikacijos).

14. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Pagal Lietuvos CPK įtvirtintą apeliacijos modelį apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos de novo (lot. iš naujo), bet patikrina, kaip bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ar priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, ar tinkamai kvalifikavo bylos šalių teisinius santykius bei ar tinkamai aiškino ir taikė atitinkamas teisės normas (CPK 327, 329, 330 straipsniai). Dėl to CPK 314 straipsnyje nustatyta bendroji civilinio proceso apeliaciniame teisme taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nurodyta bendroji taisyklė netaikoma, t. y. apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus jam pateiktus įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškinį, rėmėsi argumentais, kad, tarybos posėdyje 2019 m. sausio 23 d. atsakydamas į tarybos narės klausimą, pateikė savo nuomonę apie ieškovės valdomame leidinyje „Vilniaus diena“ skelbiamas publikacijas, susijusias su atsakovu ir savivaldybe. Atsakovo teigimu, nurodytą nuomonę jis susiformavo iš iki 2019 m. sausio 23 d. paskelbtų publikacijų ieškovės žiniasklaidos priemonėse. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vėlesnis kontekstas, t. y. po 2019 m. sausio 23 d., savaitraštyje „Vilniaus diena“ paskelbtos publikacijos ir jų turinys yra naujos aplinkybės, kurių bylos šalys nenurodė ir dėl jų nepasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė nurodytų aplinkybių, priimdamas ieškovės apskųstą 2019 m. rugsėjo 11 d sprendimą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad naujus įrodymus pateikė reaguodamas į apeliaciniame skunde išsakytus teiginius apie tai, kad atsakovui galbūt nepalankios informacijos skleidimas gali būti patikrintas ir tai nėra atsakovo vertinimo dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog: atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jo pasisakymas yra tiesa; atsakovo teiginiai apie neva neobjektyvias ieškovės publikacijas įstatymų nustatyta tvarka nepripažinti kaip neatitinkantys tikrovės; nesant priešingų įrodymų, siūlymas netikėti ieškovės skleidžiama informacija, net jeigu ir būtų pripažintas kritika, laikytinas nesąžininga ir neturinčia objektyvaus faktinio pagrindimo nuomone. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodytiems argumentams įvertinti pakanta byloje jau esančių ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvusių įrodymų (atsiliepimo į ieškinį 19 punkte ir 7 išnašoje pateiktų nuorodų į ieškovės valdomo interneto tinklapio „kauno.diena.lt“ publikacijas).

17. Įvertinusi šios nutarties 15, 16 punktuose aptartas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai yra po 2019 m. sausio 23 d. paskelbtos publikacijos, dalis jų galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, bet nepateiktos, kita dalis publikacijų paskelbta po to, kai buvo priimtas nagrinėjamoje byloje apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą paneigti ieškovės reputaciją žeminančią informaciją

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Savaitraštis „Vilniaus diena“ priklauso ieškovei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 76-ojo posėdyje, vykusiame 2019 m. sausio 23 d., atsakovas atsakinėjo į laisvai užduodamus tarybos narių klausimus. Į bylą pateiktas aptariamo tarybos posėdžio vaizdo įrašas (įrašo laikas nuo 2 val. 41 min. 22 sek.). Posėdyje tarybos narė A. Š. uždavė atsakovui klausimą „kodėl liepėte patarėjui Z. jūsų vardu daryti spaudimą socialiniam projektui ,,Mano guru“ ir siekiat iš jų atimti dalį patalpų ir atiduoti kitiems, šiuo atveju „Radistams“? Aš remiuosi „Vilniaus dienos“ vakar dienos straipsniu“ (įrašo laikas nuo 2 val. 58 min. 55 sek. iki 2 val. 59 min. 13 sek.). Į šį klausimą atsakovas atsakė taip: „Na, žinot, žinot, man. Aš suprantu, kad jums labai patinka „Vilniaus diena“, nes jinai, na tai yra žurnalas, laikraštis, kuris bandė reketuoti savivaldybę, kad gautų finansavimo, ir natūralu, kad negalima to finansavimo taškyti kažkam, ir dėl to ten visą laiką yra rašoma panašios istorijos, tai siūlau tiesiog, na, mažiau tikėti tuo. O šiaip tai galiu atsakyti, kad lygiai dėl tų pačių priežasčių, dėl ko dešimt vaikų pardaviau driežažmogiams, kad išgabentų į mėnulį. Tai yra lygiai tiek pat pagrindo turinti istorija“ (įrašo laikas nuo 2 val. 59 min. 17 sek. iki 2 val. 59 min. 45 sek.).

20. Juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, pažeidžiančius juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1, 8 dalys). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

21. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje pavartota sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-347/2011). Tuos pačius faktus būtina nustatyti taip pat ir vertinant ieškinį, pareikštą ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją.

22. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas esminis dalykas, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo byloje, turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-394-684/2016; 35 punktas). Jeigu ieškinį pareiškia juridinis asmuo, siekdamas apginti savo dalykinę reputaciją, tai taip pat turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė. Žinia yra teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai esantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.

23. Atskiriant žinią nuo nuomonės, būtina įvertinti išsakytos informacijos kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. EŽTT praktikoje skiriami teiginiai, kuriais konstatuojamas faktas (angl. statements of fact), ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Lenkija, pareiškimo Nr. 51744/99; 53 punktas).

24. Taigi nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, bet ji subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Tokios pozicijos laikomasis taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-394-684/2016; 37 punktas).

26. Atsakovas į klausimą atsakinėjo iš anksto nepasirangęs, ekspromtu. Atsakovui pateiktas toks klausimas: „Kodėl liepėte savo patarėjui A. Z. jūsų vardu daryti spaudimą ,,Mano guru“ ir siekėte iš jų atimti dalį patalpų ir atiduoti kitiems, šiuo atveju „Radistams? Aš remiuosi „Vilniaus dienos“ vakar dienos straipsniu.“ Iš nurodyto klausimo formuluotės matyti, kad juo bandyta išprovokuoti atsakovą, nes pateikiama užuomina apie atsakovo darytą neigiamą poveikį kitam vietos savivaldos tarnautojui, bandymą apriboti savivaldybės teritorijoje veikiančio subjekto teises. Aptariama klausimo formuluotė su neigiamo vertinimo konotacija laikytina nekorektiška. Atsakovas į klausimą atsakė nerišliai, juntama nuostaba, pavartotas hiperbolizuotas palyginimas. Atsakovo pasisakymo viduryje pavartota frazė „siūlau tiesiog mažiau tikėti tuo“. Ji reiškia, kad atsakovo teiginiai yra vertinamieji ir jis išsakė savo nuomonę, siūlymą kiekvienam asmeniui, kuris skaito, girdi ir mato visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamą informaciją, ją analizuoti ir ją vertinti. Tai, kad atsakovas nepavartojo žodžių „aš manau“, „mano manymu“, nėra pagrindas atsakovo išsakytus teiginius kvalifikuoti žinia ir duomenimis CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Šios nutarties 23 punkte nurodyta, kad gali būti išsakomi dvejų rūšių teiginiai – teiginiai kuriais konstatuojamas faktas, ir vertinamieji teiginiai. Byloje nagrinėjami atsakovo teiginiai atitinka nuomonės ir vertinamųjų teiginių sampratą.

27. Būtina įvertinti, ar atsakovo išsakyta nuomonė yra visiškai išgalvota, ar pagrįsta tam tikrais duomenimis. Taip pat svarbu įvertinti, kokia forma atsakovas išsakė savo nuomonę (vertinamuosius teiginius). Atsakovas nurodė, kad kvietimą netikėti viskuo, kas apie Vilniaus miesto savivaldybę pateikiama ieškovės valdomose visuomenės informavimo priemonėse, išsakė remdamasis aplinkybe, kad ieškovė siūlė savivaldybei savo paslaugas, kad vyko savivaldybės ir ieškovės derybos ir kad jos nutrūko, savivaldybei nusprendus, kad jai ieškovės paslaugos nenaudingos savivaldybės funkcijoms vykdyti. Atsakovas taip pat nurodė, kad po nutrūkusių derybų ieškovės informavimo priemonėse pradėti skelbti straipsniai, kuriais kritikuojama atsakovo ir savivaldybės veikla, pateikiami tik opozicijos narių komentarai, neatsiklausiama atsakovo ir konkrečius sprendimus įgyvendinančių vietos savivaldos tarnautojų nuomonės. Nutrūkus savivaldybės ir ieškovės deryboms, abi šalys liko nepatenkintos, atsirado įtampa, taigi ir tam tikra konfliktinė situacija. Esant konflikto fonui abiems pusėms taikomas aukštesnis pakantumo kritikai standartas, ypač atsižvelgus į tai, kad viena pusė yra politikas, o kita – visuomenės informavimo priemonė. Pažymėtina, kad, esant šalių konfliktinei situacijai, šalims leidžiama vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teismų praktikoje šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-590/2019).

28. Iš atsiliepime į ieškinį pateiktų nuorodų matyti, kad keturios publikacijos ieškovės valdomame interneto tinklapyje „kauno.diena.lt“ paskelbtos iki ginčijimo atsakovo pasisakymo tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdyje. Jose nepateikta atsakovo nuomonė ar komentaras publikacijose polemizuojamomis temomis. Publikacijose pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, opozicijos atstovų, nuomonė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neneigė, kad vyko, bet nutrūko jos ir Vilniaus miesto savivaldybės derybos dėl ieškovės siūlytų paslaugų ir bendradarbiavimo su savivaldybe. Nurodytą faktą ir po to ieškovės visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusius straipsnius, kuriuose kritikuojama savivaldybės valdžios, taip pat ir atsakovo veikla, atsakovas sugretino ir susiejo bei šių faktų pagrindu susiformavo įsitikinimą. Abejones atsakovas išsakė, atsakydamas į tarybos posėdyje užduotus klausimus.

29. Atsakovas nurodė, kad mintį, jog „Vilniaus diena“ (...) bandė reketuoti savivaldybę“ išsakė hiperbolizuodamas situaciją, kai ieškovė galbūt liko nepatenkinta dėl to, kad nutrūko jos ir savivaldybės derybos. Atsakovas paaiškino, kad žodžio „reketuoti“ nevartojo baudžiamosios teisės prasme. Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 23 d. posėdžio vaizdo įrašą matyti, kad vėliau kitas savivaldybės tarybos narys A. Č. atsakovui uždavė klausimą, ar atsakovas kreipėsi į prokuratūra dėl pinigų prievartavimo iš atsakovo. Atsakovas atsakė, kad žodį „reketavimas“ pavartojo kaip liaudišką posakį ir kad žiniasklaidos priemonė jam davė aiškiai suprasti, jog reikia dirbti kartu (2019 m. sausio 23 d. posėdžio vaizdo įrašas nuo 3 val. 2 min. 29 sek. iki 3 val. 2 min. 52 sek.). Taigi atsakovas iš esmės tuoj po ginčijamo pasisakymo paaiškino ir nurodė, kokiam kontekstui esant ir kuria prasme pavartojo žodį „reketuoti“. Įvertinusi nurytas atsakovo išsakytos kalbos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčijamu atsakymu į užduotą klausimą neketino kaltinti ir nekaltino ieškovės padarius nusikalstamą veiką. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo ketinimo sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos.

30. Siūlymą mažiau tikėti tuo (klausimą uždavusios savivaldybės tarybos narės nurodytame savaitraščio straipsnyje nurodyta informacija), atsakovas detalizavo tokiais teiginiais: „O šiaip tai galiu atsakyti, kad lygiai dėl tų pačių priežasčių, dėl ko dešimt vaikų pardaviau driežažmogiams, kad išgabentų į mėnulį. Tai yra lygiai tiek pat pagrindo turinti istorija“. Vaizdo įraše užfiksuota, kad aptariamus žodžius atsakovė pasakė skėstelėjęs rankomis į orą. Nurodyta atsakovo minčių formuluotė yra metaforiškas palyginimas, kuriuo siekta perteikti sustiprintą atsakovo įsitikinimą, kad savaitraščio „Vilniaus diena“ straipsnyje „Politikus sudomino kavinės patalpos: žarijas žarsto svetimomis rankomis?“, kuriuos rėmėsi klausimą atsakovui uždavusi savivaldybės tarybos narė, pateikta informacija nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta atsakovo minties išraiška yra vaizdinga, bet neįžeidžianti. Ja atsakovas nežemina ieškovei priklausančios visuomenės informavimo priemonės vardo. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinamuosius teiginius ir nuomonę atsakovas išsakė pažeisdamas ieškovės dalykinę reputaciją. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas išsakė nuomonę, bet ne žinias, yra pagrįsta.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo 9.9 punkte nepagrįstai remiamasi teismų praktika. Apeliantė nurodė, kad remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-288-855/2019. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad nurodyta byla apeliacine tvarka nagrinėjo ne Lietuvos apeliacinis teismas, bet Vilniaus apygardos teismas. Be to, skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės. Apeliantės nurodytoje byloje gydymo įstaiga pareiškė ieškinį pacientės sutuoktiniui dėl dalykinės reputacijos gynimo, pacientės sutuoktiniui visuomenės informavimo priemonės paskelbus tikrovės neatitinkančias žinias apie gydymo įstaigą.

32. Nenustačius to, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią ar įžeidžiančio bei menkinančio pobūdžio nekorektišką nuomonę, t. y. nenustačius pirmosios sąlygos CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatytam pažeistų teisių gynimo būdui taikyti ir ieškovės dalykinei reputacijai ginti, nėra pagrindo detaliau analizuoti ir aptarti kitų šio gynimo būdo taikymo sąlygų.

33. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

34. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės apskųstame sprendime teisingai nustatė ieškovės kritikos ir atsakovo saviraiškos laisvės ribų santykį, atsakovo išsakytus teiginius įvertino atsižvelgęs į byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visetą, teisingai atribojo žinias ir nuomonę bei tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą atsiprašyti yra netinkamas teisių gynimo būdas ir jo negalima pareikšti teisme. Įstatyme nenustatyta asmens teisė prašyti įpareigoti kitą asmenį atsiprašyti kaip pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio duomenis, atsiprašyti. Kasacinio teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsiprašyti, yra išaiškinęs, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės UAB „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.