- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-6-590/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Vidas Stankevičius, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- G. M., M. M., uždarajai akcinei bendrovei „Maniakai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės bei Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdami ieškovo N. N. ir atsakovų G. M. bei M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovams M. M., G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Maniakai“, dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą bei įpareigojimo tokius duomenis paneigti, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. N. ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M. UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo N. N. garbę ir orumą:
1.1.1. „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“;
Šalies argumentai
1.1.2. „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „ TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <... > “;
1.1.3. „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą.
1.2. Įpareigoti UAB „Delfi“ ir M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M., UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai: „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.
1.3. Pripažinti, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ G. M., UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą.
1.4. Įpareigoti atsakovą G. M. ir UAB „Delfi“ savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.
2. Ieškovas N. N. ieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais:
2.1. UAB „Delfi“ 2017-01-02, 15:20 val. valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ buvo paskelbtas UAB „Delfi“ žurnalisto M. Ž. vedamasis (titulinio www.delfi.lt puslapio viršuje) straipsnis „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ (toliau – Straipsnis). Žurnalistas Straipsnį rengė pagal viešųjų ryšių agentūros UAB „Maniakai“ direktoriaus L. F. pateiktą pranešimą. UAB „Maniakai“ pranešimą, kurio pagrindu parengtas Straipsnis, parengė M. M. užsakymu. Atsakovai bendrais veiksmais viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius (toliau – Teiginiai): i) „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; ii) „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...> “; iii) „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“.; iv) „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ – prie pastarojo teiginio nurodoma, kad taip interneto portalo www.delfi.lt atstovams komentavo G. M.. Ieškovas 2017-01-04 raštu kreipėsi į atsakovus M. M., UAB „Delfi“ ir G. M. su reikalavimais paneigti minėtus Teiginius. M. M. ir UAB „Delfi“ informavo ieškovą, kad atsisako paneigti paskleistus Teiginius. Atsakovas G. M. atsakymo į reikalavimą nepateikė.
2.2. Atsakovai sąmoningai paskleidė melagingą, tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovo neva neteisėtai išsimokėtas sau sumas pardavus Olandijoje registruotos bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ akcijas (toliau – „TAF“). Ieškovas asmeniškai įmonei Amarentio Holdings Limited (toliau – „Amarentio“) 2013-12-20 mokėjimo pavedimu paskolino 19 062 100 Eur, o 2014-01-08 – 7 237 430 Eur, įsigydamas išperkamąsias akcijas. 2015-04-02 dalis paskolintų lėšų, t. y. 19 264 494,65 Eur buvo grąžinta ieškovui, Amarentio išpirkus išperkamąsias akcijas. Paskoliniai santykiai tarp fizinio asmens ir įmonės teisėti bei neapmokestinami mokesčiais, o tokių santykių prilyginimas nusikalstamai veikai – nepagrįstas.
2.3. Faktą, kad Teiginiai buvo paskleisti viešai, įrodo Straipsnis. Faktą, kad paskleisti Teiginiai yra apie ieškovą, patvirtina tokios aplinkybės: Straipsnyje tiesiogiai įvardijami ieškovo vardas ir pavardė, ieškovui priskiriami konkretūs veiksmai („<...> sandorius <...> N. N. atliko <...>“), iš ko akivaizdu, kad Straipsnyje kalbama būtent apie ieškovą. Straipsnis iliustruotas keliomis ieškovo nuotraukomis, iš kurių ieškovas atpažįstamas. Teiginiais atsakovai sukuria ir viešai paskleidžia naujas, kategoriškas ir vienareikšmiškai suprantamas žinias apie tai, kad ieškovas, vykdydamas komercinę veiklą, neva elgėsi neteisėtai, dėl ko kiti akcininkai ir Lietuvos valstybė patyrė didelę žalą. Teiginiais atsakovai ieškovui priskiria neteisėtą ir net nusikalstamą elgesį. Atsakovų viešai paskleistais Teiginiais išsakyti tokie neteisingi kaltinimai ieškovui: „<...> nesumokant mokesčių Lietuvoje <...>; „<...> pasisavinant kitų akcininkų turtą <... > “; „<...> galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur <...> “; „ <... > nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <... >; „<...> pasiimti <...> pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje „<...> buvo pavogti pinigai <...>; „<...> Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“. Siekdami sustiprinti skaitytojų įspūdį dėl skelbiamos informacijos patikimumo, atsakovai vartoja žodžius: „<...> pateikėme dokumentus, įrodančius <...>“, „<...> išplauta daugiau nei 20 mln. Eur <...> “, „<...> nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių <...> “, „<...> mes, <...> ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą <...>“. Atsakovai įvardija konkrečias pinigų sumas, teigia, kad tokie duomenys pagrįsti jų turimais dokumentais, tokiu būdu sustiprindami įspūdį, kad jų viešai skleidžiama informacija yra tikra ir teisinga, o visuomenė neturi pagrindo ja netikėti. Faktą, kad skaitytojai atsakovų išsakytą informaciją vertino kaip patikimą ir tikrai egzistuojančią, įrodo Straipsnio komentarų skiltyje paskelbti skaitytojų komentarai, iš kurių dauguma itin neigiami. Atsakovų viešai paskleisti Teiginiai vertintini kaip duomenys, kadangi: teiginiais suformuojamos ir perduodamos naujos žinios; visus nurodytus teiginius galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis; eilinis (vidutinis) skaitytojas šiuos teiginius suprato ir vertino kaip tikrus, teisingus ir realiai egzistuojančius faktus. Atsakovai apkaltino ieškovą nusikaltimais: nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimu, svetimo turto pasisavinimu, mokesčių slėpimu. Atsakovų paskleisti Teiginiai apie ieškovo tariamai padarytas neteisėtas ir net nusikalstamas veikas bei kitiems asmenims ir Lietuvos valstybei padarytą žalą neigiamai charakterizuoja ieškovą.
2.4. M. M., užsakydamas melagingos informacijos apie ieškovą parengimą ir siekdamas kuo didesnės jos sklaidos, elgėsi nesąžiningai, turi tikslą daryti žalą ieškovui. Toks atsakovo M. M. elgesys nuolat pasikartojantis ir kryptingas, nes M. M. yra atsakovu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017, kurioje ieškovas teismo prašo atsakovo M. M. apie jį paskelbtas žinias pripažinti tikrovės neatitinkančiomis ir žeminančiomis jo garbę ir orumą. Atsakovas M. M. Teiginiais sukūrė naujas, iki Straipsnio paskelbimo neskelbtas žinias, nurodydamas iki tol neminėtus juridinius asmenis, konkrečius skaičius ir tariamai nusikalstamas veikas priskirdamas konkrečiai ieškovui. Atsakovas M. M. žino, kad jo skelbiamos žinios apie ieškovą nepatvirtinusi nei viena valstybės institucija.
2.5. UAB „Maniakai“ veikia kaip viešųjų ryšių agentūra, t. y. kaip informacijos rengėjas, pateikiantis parengtą informaciją visuomenės informavimo priemonei UAB „Delfi“ valdomam portalui. Atsakovas UAB „Maniakai“ laikytinas informacijos rengėju. UAB „Maniakai“ yra informacijos, kuri buvo Straipsnio pagrindas, rengėjas. Lyginant atsakovo UAB „Maniakai“ laiškuose siųstą informaciją bei Straipsnio turinį, akivaizdu, kad Straipsnis yra parengtas atsakovo UAB „Maniakai“ pateiktos informacijos pagrindu.
2.6. Atsakovas UAB „Delfi“ iš esmės veikė kaip atsakovų M. M. ir UAB „Maniakai“ užsakymo vykdytojas, tačiau Straipsnyje to nenurodė. Atsakovas UAB „Delfi“, siekdamas nuslėpti, kad iš esmės skelbia viešųjų ryšių agentūros – atsakovo UAB „Maniakai“ – parengtą tekstą, gautą informaciją paskelbė ne tiksliai taip, kaip ji buvo gauta, o iš dalies ją pakeisdamas ir formaliai suteikdamas šiai informacijai ne pranešimo spaudai, o straipsnio formą. Atsakovas UAB „Delfi“ yra viešosios informacijos skleidėjas, kuriam tenka atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant. Atsakovas UAB „Delfi“ Teiginių nepatikrino ir juos paskleidė viešai.
2.7. Straipsnyje atsakovo G. M. vardu paskelbtas vienas teiginys: „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“. Iš atsakovo G. M. 2017-04-13 rašto atsakovui UAB „Delfi“ matyti, kad atsakovas G. M. sutinka, kad jis būtų nurodomas kaip pirminis teiginio informacijos šaltinis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. M. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovas nurodė iškraipytus atsakovo M. M. Teiginius ir nutyli ieškovo pozicijai nepalankias Teiginių dalis. Straipsnyje paskelbti Teiginiai yra atsakovo M. M. nuomonė, kuri pagrįsta viešai skelbiamais duomenimis bei civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 liudytojų pateiktais dokumentais. Teiginių konstrukcijos bei formuluotės nėra konstatuojamojo pobūdžio, Teiginiai išsakyti etiškai, neturint tikslo sumenkinti ar pažeminti ieškovą. Aplinkybės, kurios nurodytos Straipsnyje, nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017. Atsakovas M. M., dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 atsakovo procesiniu statusu ir remdamasis išklausytais liudytojų parodymais bei ieškovo, jo kontroliuojamų ir susijusių įmonių viešai skelbiamais ir nenuginčytais duomenimis, turėjo pakankamą faktinį pagrindą išreikštai nuomonei susiformuoti. Atsakovas M. M. ne vien viešai išsakė savo nuomonę, paremtą liudytojų parodymais civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017, tačiau ir ėmėsi visų teisinių priemonių, kad tokia informacija būtų patvirtinta arba paneigta teisiniu keliu, t. y. informaciją pateikė teismui, prokuratūrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ir VMI). Atsakovo nuomonė nepažeidė ieškovo garbės bei orumo. Ieškovas pripažintas viešu asmeniu arba „įžengusiu į viešumą“ asmeniu, todėl turi būti tolerantiškas kritikai. Ieškovas ir atsakovas M. M. vieni iš turtingiausių Lietuvos Respublikos žmonių, todėl tarp jų vykstantys ginčai atkreipia visuomenės dėmesį.
3.2. Straipsnyje objektyviai ir nešališkai pateiktos dvi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-524-960/2017 šalių – ieškovo ir atsakovo M. M. – priešingos nuomonės ir skirtingas aplinkybių vertinimas. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo M. M. anksčiau viešai išsakytos nuomonės, susijusios su galimu mokesčių vengimu „Vilniaus prekyba“ (toliau ir „VP“) grupės įmonėse bei grynųjų pinigų išvedimu iš Lietuvos Respublikos, t. y. ginčas vyksta dėl viešai išsakytos atsakovo M. M. nuomonės apie tas pačias aplinkybes ir tas pačias mokestines schemas kaip ir Straipsnio atveju. Atsakovas M. M. pateikia tikslias Straipsnio pastraipas, kuriose yra pateikiami atsakovo M. M. teiginiai. Pastraipų dalys, kurias ieškovas ištrynė, pabrauktos: i) „Prieš metus išsakyta nuomonė apie VP grupėje taikomas schemas tik sustiprėjo. Teisiniu keliu išsireikalavę slėptą informaciją, pradedame suprasti, kodėl buvo daromos ekonomiškai nepateisinamos sandorių schemos ir kas už jas atsakingas. Teismui pateikėme dokumentus, įrodančius, jog VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą “. Iš pastraipos turinio akivaizdu, kad dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių vyksta ginčas, o atsakovas M. M. poziciją pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui, nagrinėjančiam tarp konflikto šalių kilusį ginčą; ii) „M. M. įsitikinęs, kad pastarosios (bendrovės, Atsakovo I pastaba) sudėtingu schemų pagalba išgrynindavo visų akcininkų _pinigus į asmenines N. N. sąskaitas. „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAFAsset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui“, – komentavo M. M.“. Šiame teiginyje atsakovas M. M. komentuoja surinktus duomenis, kurie buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017. Iš teiginio formuluotės matyti, kad atsakovas M. M. išreiškia savo paties įsitikinimą, nuomonę, galimą vertinimą, kuris susiformavo vertinant gautus dokumentus bei išklausius liudytojų paaiškinimų kitoje civilinėje byloje; iii) „Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą. Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą“. Atsakovas M. M. neslepia, kad pagal jo subjektyvų surinktų duomenų vertinimą, nurodyti ieškovo veiksmai buvo atlikti siekiant gauti mokestinės naudos. Tokią nuomonę atsakovas M. M. galėjo pagrįstai susidaryti, kadangi ieškovo atlikti sandoriai yra ekonomiškai nepateisinami bei atlikti pasitelkiant komercines veiklos nevykdančias užsienyje registruotas bendroves. Atsakovas M. M. vėliau teiginyje patvirtino, kad šią informaciją perdavė atitinkamoms institucijoms.
3.3. Atsakovas M. M. nei iškraipė, nei nutylėjo reikšmingų detalių ar įvykių. Atsakovas M. M. pakomentavo kitoje civilinėje byloje nustatinėjamas aplinkybes ir šioje byloje liudytojų pateiktus dokumentus. Visi dokumentai buvo pateikti civilinėje byloje e2-524-960/2017. Civilinė byla Nr. e2-524-960/2017 nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose, todėl nuomonės apie šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes išsakymas yra teisėtas. Atsakovas M. M. Teiginiuose pateikė savo subjektyvų susiklosčiusių aplinkybių įvertinimą. Straipsnyje Teiginiai naudojami įvykių komentaro kontekste, o teiginių formuluotės indikuoja, kad pateikiamas subjektyvus aplinkybių vertinimas. Tokie atsakovo M. M. Straipsnyje išsakyti teiginiai nepalieka abejonių, kad susiklosčiusi situacija vertinama prieštaringai ir nesutarimai tarp konflikto šalių sprendžiami teismine tvarka.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovo M. M. Straipsnyje pateikta nuomonė pagrįsta. Teiginiai buvo išsakyti apie aplinkybes, kurias 2016-11-14 vykusio posėdžio metu byloje Nr. e2-524-960/2017 paliudijo liudytojais apklausti asmenys. Atsakovas M. M. turėjo teisę suformuoti savo nuomonę ir pakomentuoti bylos dokumentuose paskelbtus duomenis. Ieškovas negali reikalauti atsakovo M. M. paneigti savo poziciją, kurią civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 išsakė liudytojais apklausti asmenys. Atsakovo M. M. nuomonę patvirtina ir kitoje civilinėje byloje liudytojų pateikti dokumentai. Civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 vertinama, ar atsakovas M. M. turėjo pakankamą pagrindą teigti, kad VP grupės įmonėse buvo vykdomi įvairūs atskyrimai, reorganizacijos, kurių tikslas buvo išvesti lėšas iš Lietuvos Respublikos į užsienio bendroves, tokiu būdu išvengiant apmokestinimo Lietuvoje. Civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 paaiškėjo, kad panaudojant sudėtingą, kelias jurisdikcijas apimančią schemą dalis lėšų, atskirtų į UAB „Akso“, buvo perduotos UAB „Vilniaus prekyba“ (dabar – UAB „Lekista“) didžiausiam akcininkui – ieškovui, nemokant mokesčių. Liudytojų paaiškinimai bei pateikti dokumentai patvirtina tas aplinkybes, apie kurias savo nuomonę viešai išsakė atsakovas M. M. Prisidengiant keliose užsienio jurisdikcijose veikiančių įmonių sandorių grandine, nemokant mokesčių, į ieškovo asmeninę sąskaitą buvo pervesta apie 19,26 mln. Eur. Įvykdžius 2009-05-05 bendrovės UAB „Akso“ reorganizavimą, nuo UAB „Akso“ atskirto turto (pinigų) pagrindu buvo įsteigtos keturios naujos bendrovės: UAB „Agro Holding“, UAB „JJT“, UAB „Gres“ ir UAB „Entrita“. Visų bendrovių įstatiniai kapitalai buvo suformuoti nuo UAB „Akso“ atskirtu turtu. UAB „JJT“ 2009-12-16 buvo prijungta prie Olandijoje įregistruotos įmonės TAF bei į šią bendrovę buvo perkeltas visas UAB „JJT“ tuo metu turėtas turtas – 25 612 482, 91 Eur. TAF bendrovės turimos lėšos nebuvo investuotos TAF bendrovės veiklos plėtrai ar kitais pačios bendrovės bei jos akcininkų interesais, o buvo pervestos į ieškovo asmenines sąskaitas, tokiu būdu ignoruojant kitų akcininkų interesus bei išvengiant mokesčių mokėjimo. Sudėtingų civilinių sandorių grandinės būdu 20 221 524,20 Eur buvo pervesti vieninteliam privilegijuotų akcijų savininkui – ieškovo kontroliuojamai bendrovei Amarentio (Ieškovas valdo 99,31 proc. šios bendrovės akcijų).
3.5. Amarentio įstatinis kapitalas 2015-03-30 buvo sumažintas atšaukus 34 361 vnt. bendrovės išleistų C klasės privilegijuotųjų akcijų emisiją, kurių vienintelis savininkas buvo ieškovas. Už kiekvieną privilegijuotąją akciją jos savininkui buvo mokama po 560,65 Eur, taigi ieškovui buvo išmokėta 19 264 494,65 Eur. Aukščiau nurodytų įvykių pasekmė: VP Grupės bendrovės „TAF“ piniginės lėšos, t. y. visų VP grupės akcininkų turtas atsidūrė iš pradžių asmeninėse ieškovo bendrovėse, o vėliau buvo išmokėtos ieškovui. Bendrovėje „TAF“ likę VP grupės smulkieji akcininkai šių pinigų niekada neatgaus, nes šios bendrovės turtas – grynieji pinigai – virto reikalavimo teise į veiklos nevykdančią ir turto neturinčią Lenkijoje registruotą „Emir“. „TAF“ valdymo organai pateikė informaciją, jog „Emir“ obligacijų išleidimo metu nebuvo ir dabar nėra finansiškai pajėgi išpirkti obligacijas, todėl fiksuotinas „TAF“ 20 600 633 Eur nuostolis. M. M. įsitikinimu civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017 išsakyti liudytojų parodymai pagrindžia, kad Straipsnyje nurodytos informacijos M. M. nesukūrė. Jeigu tokie ieškovo veiksmai būtų pripažinti dividendų išmokėjimu, ieškovo gautos pajamos atitinkamai galėtų būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, todėl dėl ieškovo veiksmų Lietuvos Respublikos biudžetas galėjo netekti beveik 3 mln. Eur.
3.6. Atsakovo M. M. Teiginiai buvo išsakyti sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atsakovas M. M. nesiekė įžeisti ieškovo garbės ir orumo, nevartojo žeminančių ir visuomenėje nepriimtinais laikomų epitetų, susilaiko nuo ieškovo asmenybės vertinimo. Ieškovui buvo suteikta replikos teisė ir pasinaudodamas ja ieškovas pabrėžė, kad M. M. paminėti sandoriai iš tikrųjų įvyko.
3.7. Ieškovo biografija, įgytas išsilavinimas aprašomi tinklalapyje https://lt.wikiyedia.org/ (Laisvoji enciklopedija), internetiniuose portaluose detaliai aprašomos ieškovo gyvenimo detalės. Ieškovas nevengė savo gyvenimo detalių viešinti žiniasklaidoje. Ieškovas savo iniciatyva viešina tiek kai kurias asmeninio gyvenimo, tiek verslo detales, išleisdamas „Baltąją knygą“. Vykstant nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovo M. M., kuriuos sprendžia teisminės ir kitos institucijos, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę pristatyti savo įvykių versiją, ką ginčo Straipsnyje padarė ir ieškovas. Civilinės bylos vyksta arba vyko Lietuvoje, Maltoje, Estijoje ir kitose jurisdikcijose. Dalyvaudamas konflikte, kuriame pats ieškovas nevengia pateikti kaltinimų atsakovui M. M., ieškovas turi būti pasiruošęs galimai kritikai. Vykstant konfliktui tarp ginčo šalių bet kokie visuomenės informavimo priemonėse pasirodantys straipsniai ar informacija turėtų būti vertinama šių vykstančių ginčų kontekste.
4. Atsakovas UAB „Maniakai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturi materialinio teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. UAB „Maniakai“ yra viešųjų ryšių agentūra, tam tikrais viešosios komunikacijos klausimais teikianti savo paslaugas M. M. Atsakovas UAB „Maniakai“ neatliko žurnalistinio tyrimo; nei savo iniciatyva, nei kitų subjektų pavedimu ar prašymu nerinko informacijos ir netikrino faktų, kiek tai susiję su Teiginių paskleidimu visuomenės informavimo priemonėse; nevertino ir netyrė atsakovo M. M. nuomonės pagrįstumo; nerengė Straipsnio teksto turinio. Straipsnio turinį rengė atsakovas G. M. Atsakovas UAB „Maniakai“ atliko ribotą tarpininko funkciją, t. y. gavo ir pateikė atsakovui M. M. iš atsakovo UAB „Delfi“ žurnalisto elektronine tvarka gautus klausimus, pateikė atsakovo UAB „Delfi“ žurnalistui atsakovo M. M. atsakymus į žurnalisto pateiktus klausimus bei pateikė atsakovo M. M. surinktus papildomus duomenis atsakymams pagrįsti. Atsakovas UAB „Delfi“ galutinį Straipsnio tekstą rengė ir paskleidė savo nuožiūra. Straipsnio tekstas ir apimtis skiriasi nuo atsakovo M. M. pateikto teksto. Atsakovas UAB „Maniakai“ nedavė privalomų nurodymų atsakovui UAB „Delfi“. Atsakovo UAB „Maniakai“ funkcijos apsiribojo organizacinių klausimų dėl Straipsnio paskelbimo išsprendimu bei suderinimu, bet ne galutinio teksto rengimu ar jo koregavimu. Atsakovui UAB „Delfi“, prieš išspausdinant Straipsnį, buvo sudarytos visos galimybės patikrinti atsakovo M. M. raštu pateiktą nuomonę. Pats ieškovas galimai pateikia netikslias Teiginių formuluotes. Tikrasis Straipsnio turinys bei naudojamos kalbos priemonės rodo, jog atsakovas M. M. Teiginiais pateikė savo subjektyvų aplinkybių vertinimą, t. y. nuomonę. Atsakovo M. M. nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, ką patvirtina 2016-11-14 vykusio posėdžio metu byloje Nr. e2-524-960/2017 išsakyti liudytojų parodymai bei civilinėje byloje esantys įrodymai. Atsakovas M. M. nuomonę išreiškė etiškai, neturėdamas tikslo pažeminti ieškovo. Ieškovas visuomenėje žinomas asmuo, todėl turi būti tolerantiškas jo atžvilgiu išsakomai kritikai. Prieš išspausdinant Straipsnį ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti savo įvykių versiją ir pakomentuoti civilinės bylos aplinkybes. Ieškovas šia galimybe pasinaudojo ir Straipsnyje buvo išspausdinta ir ieškovo pozicija. Ieškovas siekia ne savo pažeistų teisių gynybos, bet iš esmės to, jog visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikta vienintelė, ieškovui palanki įvykių versija.
5. Atsakovas G. M. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais:
5.1. Ieškovas atsakovui G. M. reiškia reikalavimą dėl frazės „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ (toliau – Teiginys). Teiginys buvo pasakytas atsakovui G. M., kaip liudytojui, duodant parodymus viešame teismo posėdyje. Tarp ieškovo ir atsakovo M. M. vyksta plačiai visuomenės informavimo priemonėse nušviečiamas ir visuomenėje aptariamas konfliktas dėl VP grupės įmonių valdymo. Aptartų asmenų nesutarimai sprendžiami teisminiu keliu. Vienas teisminių ginčų – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-524-960/2017, kuri susijusi su atsakovo M. M. išsakyta nuomone apie galimą mokesčių vengimą VP grupės įmonėse. Teismo posėdyje, vykusiame 2016-11-14 civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017, kuriame dalyvavo ir visuomenės informavimo priemonių atstovai, atsakovas G. M. buvo apklaustas kaip liudytojas. Ieškovo kvestionuojamas Teiginys buvo pasakytas būtent duodant teismui parodymus. Interviu ar komentarų atsakovas G. M. Straipsnio autoriui neteikė.
5.2. Teiginiu atsakovas išsakė nuomonę. Ieškinyje pateiktas nepilnas Teiginys, nutylima reikšminga jo dalis: „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ – komentavo [...] G. M.“ - tokia frazė pateikta Straipsnyje. Ši sakinio konstrukcija aiškiai rodo, kad jo autorius pateikia savo asmenį vertinimą, o ne žinią. Aptariamą nuomonę atsakovas susidarė būdamas VP grupės įmonių akcininku ir vertindamas jose vykstančius procesus. Atsakovas G. M. nėra Straipsnio autorius. Atsakovas, kaip liudytojas, turėjo pareigą duoti parodymus.
5.3. Analizuojant visą Straipsnį, o ne ieškinyje selektyviai atrinktas, nepilnas, be konteksto pateiktas citatas matyti, kad Straipsnyje aprašomas pagrįstai visuomenę dominantis stambiausios verslo grupės Lietuvoje savininkų ginčas, pateikiama abiejų šalių nuomonė. Straipsniu informuojama, o ne siekiama suformuoti tam tikrą skaitytojų nuomonę. Ieškovas, kaip viešas asmuo, turėtų būti pakantesnis didesniam jo atžvilgiu visuomenės ir visuomenės informavimo priemonių rodomam dėmesiui, išsakomam nevienareikšmiškam jo veiksmų vertinimui ir kritikai. Ieškiniu siekiama daryti spaudimą, bauginti tiek atsakovus, tiek visuomenės informavimo priemones, pretenduojama į „vienos tiesos“ monopolį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Delfi“, civilinė byla atsakovo UAB „Delfi“ atžvilgiu nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi UAB „Delfi“ buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo UAB „Delfi“ atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus išspręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodomais argumentais bei motyvais:
6.1. Žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys interviu metu, skleidimą, apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais. Kai spaudos pranešimai grindžiami interviu, būtina atskirti paties žurnalisto padarytus pareiškimus nuo pareiškimų, kurie yra trečiųjų asmenų citatos. Trečiasis asmuo privalėjo užtikrinti, kad asmenų subjektyvios nuomonės viešai būtų reiškiamos ir skelbiamos sąžiningai ir etiškai. Nenustatyta, kad asmenų neišvengiamai subjektyvios jų išreikštos nuomonės trečiojo asmens būtų netiksliai perteiktos jas paskelbiant, arba, jog visuomenės informavimo priemonė siekė sąmoningai paskelbtomis nuomonėmis iškreipti tam tikrus faktus. Trečiasis asmuo tik perteikė atsakovų išsakytas žinias. Dėl to civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovas ir atsakovai, o ne visuomenės informavimo priemonė. Viešos diskusijos dalyviai privalo susitaikyti su tam tikrais jiems nepageidaujamais padariniais, kuriuos visgi privalu toleruoti demokratinėje visuomenėje. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (Steel and Morris v. UnitedKingdom, par. 90).
6.2. Žurnalistas M. Ž. naujienų portalo „Delfi“ 2017-01-02 publikacijoje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ informavo visuomenę svarbiomis ir aktualiomis mokesčių surinkimo ir smulkių akcininkų teisių gynimo temomis, objektyviai aprašė abi pozicijas, pateikė ne vieną, o kelias nuomones, be išankstinių nuostatų ir savo vertinimo. Publikacijoje tinkamai atskleista atsakovo M. M. nuomonė ir jos faktinis pagrindas. Atsakovo M. M. atstovai perdavė trečiajam asmeniui pluoštą dokumentų kopijų, atskleidžiančių, kaip buvo atliekami aptariami sandoriai ir kaip mažinant vienos bendrovės kapitalą 2015-03-30 priimtas sprendimas ieškovo naudai išmokėti 19,26 mln. Eur. Taip pat atskleista ir naujienų portalo „Delfi“ skaitytojams pristatyta ieškovo N. N. nuomonė ir jos faktinis pagrindas.
6.3. Ieškovas yra visuomenės veikėjas, viešasis asmuo. Pagal tuos pačius kriterijus – svarbaus / reikšmingo vaidmens visuomeniniame gyvenime, jo ekonomikos srityje turėtų būti įvertintas byloje ir atsakovų M. M. bei G. M. statusas. Ieškovas ir atsakovai turi susitaikyti su padidintu Lietuvos visuomenės ir žiniasklaidos dėmesiu sau ir su kritika, kuri gali būti netgi agresyvi ir nevisiškai tiksli. Viešasis asmuo privalo pakęsti netgi tokios informacijos apie save skleidimą, kurios skleidimas privataus asmens atžvilgiu galėtų būti laikomas netoleruotinu. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Teiginiuose pavartoti žodžiai „įtaria“, „įtariama“ leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės; pareiškiamas autoriaus susirūpinimas dėl galimos ieškovo veiklos strategijos; teiginiai pateikti kaip spėjimas, pasireiškiantis autoriaus ar kitų asmenų išsakyta nuomone, o ne duomenų paskleidimu. Pateiktos aplinkybės nebuvo kategoriškai tvirtinamos, kadangi vartojami tokie žodžiai, kaip, „labai tikėtina“, „galimai“, „regis“. Publikacijoje ne konstatuojami faktai, o pateikiamas susiformavęs autoriaus supratimas.
6.4. Dėl teiginio „galimai išplautų“ eurų reikšmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009-04-21 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A- 1/2009 pateiktais išaiškinimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:
7.1. atmetė ieškovo reikalavimus atsakovui UAB „Maniakai“.
7.2. Iš dalies patenkino ieškovo N. N. reikalavimus atsakovui M. M. ir pripažino, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovo M. M. paskleistas teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo N. N. garbę ir orumą.
7.3. Įpareigojo atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Teismo sprendimu nustatyta, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M., paskleistas teiginys – „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą.
7.4. Patenkino ieškovo N. N. reikalavimus atsakovui G. M. ir pripažino, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ atsakovo G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo N. N. garbę ir orumą.
7.5. Įpareigojo atsakovą G. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas/Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta, kad 2017-01-02 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.
7.6. Priteisė ieškovui N. N. iš atsakovo M. M. 2 588,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7.7. Priteisė ieškovui N. N. iš atsakovo G. M. 5 177 Eur bylinėjosi išlaidų.
7.8. Priteisė atsakovui M. M. iš ieškovo N. N. 25 430,41 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
7.9. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo N. N., atsakovų M. M. ir G. M. 29,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo N. N. – 10,95 Eur, iš atsakovo M. M. – 3,65 Eur, iš atsakovo G. M. – 7,30 Eur.
7.10. Pripažino nevieša bylos medžiaga Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-30 raštą Nr. (18.9-31-1)-R-1928.
8. Apylinkės teismas nurodė, kad asmens garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami tuo atveju, kai yra nustatoma tokių juridinių faktų visuma: duomenų paskleidimo faktas; faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą; faktas, kad paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio; faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Nustatė, kad nėra ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes Straipsnis buvo paskelbtas trečiojo asmens UAB „Delfi“ valdomame portale 2017-01-02 15 val. 20 min. Nėra ginčo ir dėl to, jog paskelbti duomenys yra apie ieškovą. Sprendė, kad viešuoju asmeniu gali būti laikomas asmuo atliekantis reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime bet kokioje visuomeninio gyvenimo srityje. Ieškovas yra turtingiausias Lietuvos žmogus. Atsakovas M. M. taip yra vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Žiniasklaidoje nuolat aprašoma ieškovo veikla, svarbesni asmeninio gyvenimo įvykiai. Abu asmenys, dėl savo ekonominės įtakos, laikytini į viešumą išėjusiais asmenimis. Tarp šalių iškilę ginčai, įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamus sandorius, ne kartą aptarti žiniasklaidoje, t. y. ir pats byloje nagrinėjamas ginčas yra įgavęs viešą pobūdį. Sprendė, kad ieškovas ir atsakovas M. M. laikytini viešaisiais asmenimis.
9. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nuomonės susiformavimo faktinio pagrindo nurodė, kad nenagrinėja sandorių ir / arba jų sudarymo, ir / arba jų vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Sandoriai nagrinėjami tik tiek, kiek jie galėjo įtakoti atsakovų nuomonei, išreikštai ginčo teiginiais, susiformuoti. Atsakovo M. M. teigimu, buvo sudaryta toliau pateikiama sandorių eilė, kuri leido jam susidaryti Straipsnyje išreikštai nuomonei.
9.1. Atlikus 2009-05-05 UAB „Akso“ reorganizavimą buvo įsiteigtos bendrovės UAB „Agro Holding“, UAB „JJT“, UAB „Gres“ ir UAB „Entrita“, kurių kapitalas sudarytas UAB „Akso“ turtu. UAB „JJT“ turtas buvo apie 25,9 mln. Eur.
9.2. UAB „JJT“ 2009-12-16 buvo prijungta prie Olandijos bendrovės „TAF“ ir į ją perkeltas UAB „JJT“ turtas – 25 612 482,91 Eur. Iki 2014 m. rudens „TAF“ akcininkais buvo: atsakovas M. M. (7,87 proc.), atsakovas G. M. (1,97 proc.), atsakovų M. M. ir G. M. brolis (13,85 proc.), Bertona (3,62 proc., pačios Bertona 100 proc. akcijų turėjo UAB „VP Group“), „Miglione“ (72,7 proc., pačios Miglione 8,18 proc. akcijų turėjo ieškovas, o 83,03 proc. akcijų turėjo „Amarentio“, o pastarosios 99,46 proc. akcijų turėjo ieškovas). Ieškovas tiesiogiai neturėjo „TAF“ akcijų, tačiau 72,7 proc. akcijų valdė per jam pavaldžią bendrovę Miglione, kurią taip pat valdė iš dalies tiesiogiai, iš dalies – per Amarentio. Sprendė, kad ši aplinkybė leidžia atsakovams pagrįstai teigti, jog ieškovas galėjo daryti tiek Amarentio, tiek Miglione, tiek „TAF“ bendrovėms.
9.3. „TAF“ 2014-09-29 suteikė 25 800 000 Eur piniginę paskolą bendrovei Bertona, kurios 100 proc. akcijų priklausė UAB „VP Group“. „TAF“ 2014-11-13 perleido „Emir“ virš 20,8 mln. Eur reikalavimo teises į „Bertona“ bei virš 5 mln. Eur, kuriuos grąžino „Bertona“ bendrovei „TAF“, sumokėjo „Emir“ už „Emir“ išleistas obligacijas 25 850 000 Eur sumą. Sprendė, kad „TAF“ įsigijo „Emir“ obligacijų už daugiau nei 25 mln. Eur, o „Emir“ gavo virš 5 mln. Eur bei apie 20,8 mln. reikalavimo teises į „Bertona“.
9.4. Bertona ir Miglione 2014-11-14 įsipareigojo bendrovei Averline perleisti turėtus 76,32 proc. „TAF“ bendrovės akcijų už beveik 20,8 mln. Eur, o Averline įsipareigojo atsiskaityti. EMIR įsigijo Averline išleistų obligacijų už beveik 20,8 mln. Eur, kurias apmokėjo perleisdami reikalavimo teises į „Bertona“ dėl beveik 20,8 mln. Eur paskolos grąžinimo. Averline, atsiskaitydama už įsigytas „TAF“ akcija Miglione perleido reikalavimo teises į „Bertona“ dėl beveik 20 mln. Eur paskolos grąžinimo. Pagal šį reikalavimą Bertona paskolą, beveik 20 mln. Eur, buvo grąžinta Miglione. Atsakovo M. M. teigimu, likusi beveik 1 mln. Eur paskolos dalis galėjo būti įskaityta pagal atskirą susitarimą tarp Bertona ir Averline.
9.5. Miglione įstatinis kapitalas 2014-12-22 buvo sumažintas anuliuojant 36 068 vienetus privilegijuotų akcijų, už kiekvieną privilegijuotą akciją sumokant 559,65 Eur arba iš viso virš 20 mln. Eur. Šiuo pagrindu Miglione akcininkui Amarentio buvo pervesta minėta virš 20 mln. Eur suma. Amarentio 2015-03-30 įstatinis kapitalas buvo sumažintas atšaukiant 34 361 vienetus bendrovės C klasės privilegijuotų akcijų emisiją, kurių vertė po 560,65 Eur už vienetą, iš viso už daugiau nei 19 mln. Eur. Aptarta suma buvo pervesta Amarentio akcininkui, turėjusiam 99,46 proc. akcijų, t. y. ieškovui. Ieškovas 2013-12-10 įsigijo 46 909 vienetų Amarentio akcijų už beveik 26,3 mln. Eur. Iš Ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2013-12-19 Amarentio iš ieškovo gavo 19 062 000,10 Eur už išperkamąsias specialios klasės akcijas, 2014-01-07 dar 7 237 430,85 Eur. Amarentio 2015-04-02 pervedė ieškovui 19 264 528,97 Eur už minėtas Amarentio C klasės privilegijuotas akcijas, sumažinus kapitalą. Duomenų apie likusią sumą nėra.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. M. 2017-01-10 raštu kreipėsi Valstybinę mokesčių inspekciją nurodydamas, jog atlikdamas sandorių grandinę ieškovas nesumokėjo apie 2,9 mln. Eur Gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir GPM). Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-03-09 pradėjo mokestinį patikrinimą pagal atsakovo M. M. pateiktą pareiškimą. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-04-21 rašto matyti, kad tyrimo metu analizuojama informacija pradedant „TAF“ paskolos suteikimu Bertona, baigiant Amarentio lėšų išmokėjimu ieškovui. Aptarta aplinkybė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka patikrinimą patvirtina, jog negalima vienareikšmiškai nuspręsti, jog minėti sandoriai turėtų būti neabejotinai vertintini pagal ieškovo arba atsakovo M. M. pateikiamas versijas.
9.7. Apylinkės teismas nustatė, kad „TAF“ vadovo elektroniniame laiške „TAF“ akcininkams nurodyta, kad „TAF“ reikšmingu turtu yra iš „Emir“ už obligacijas gautina 25 850 000 Eur suma, taip pat nurodė, kad vertinant gautiną sumą svarbi „Emir“ finansinė padėtis. Laiške nurodyta, kad „TAF“ gavo „Emir“ finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą. Pagal „Emir“ finansų ataskaitas, „Emir“ neturi lėšų padengti skolą „TAF“ bendrovei. Pagal Nyderlanduose taikomą vertinimo atsargumo principą „TAF“ gautinos sumos vertės sumažėjimas įvertintas 20 766 000 Eur. Norint surinkti tikslius duomenis, reikia atlikti išorinį auditą. Iš nepatvirtintos metinės 2016 m. ataskaitos aprašomosios dalies matyti, kad bendrovė 2014-11-03 įsigijo 25 850 vardines bendrovės „Emir“ išleistas obligacijas, kurių nominali vertė 1 000 Eur, bendra nominali vertė 25 850 000 Eur. Pagal 2016 m. rezultatus bendrovės grynojo turto vertė sudarė 5 206 087 Eur, nes fiksuojamas 2016 m. nuostolis 20 600 633 Eur. Nepatvirtintais „TAF“ balansiniais duomenimis „TAF“ turto sumažėjimas yra apie 20 mln. Eur, nes sumažėjusi tikimybė atgauti pinigus iš „Emir“. Obligacijų išpirkimo terminas nepasibaigęs (baigiasi 2024 m.), todėl apylinkės teismas nenagrinėjo ir nustatinėjo ar „Emir“ bus pajėgi finansiškai vykdyti obligacijų išpirkimą pasibaigus terminui.
9.8. Apylinkės teismas sprendė, jog ieškovas nebėra „TAF“ akcininkas, „TAF“ sąskaitoje buvę pinigai per įvairius sandorius pateko į ieškovo sąskaitą. „TAF“ tebeturi reikalavimo teises į „Emir“, kuris faktiškai veikos nevykdo, todėl, pagal nepatvirtintus balansinius duomenis, tikėtina situacija, jog pasibaigus terminui „Emir“ neišpirks obligacijų, o „TAF“ neatgaus pinigų. Bendrovei neatgaunant pinigų, turtą gali prarasti jos akcininkai tokia apimtimi, kiek akcijų valdo, todėl galima pakankamai pagrįstai tikėtina situacija, kad „TAF“ akcininkai praras savo turtą nuvertėjus jų akcijoms. Sprendė, kad atsakovai M. M. ir G. M., turėdami informaciją, jog „TAF“ įsigijo „Emir“ obligacijų ir atsakovų vertinimas, jog „Emir“ neturi ar gali neturėti lėšų atsiskaityti su „TAF“ artimiausiu metu, ką patvirtina aptartas „TAF“ balansas, bei įvertinę, jog „TAF“ paskolinti pinigai per eilę sandorių atsidūrė ieškovo sąskaitoje, galėjo susidaryti nuomonę, jog dėl ieškovo veiksmų „TAF“ akcininkai galėjo patirti nuostolių. Sprendė, kad atsakovų nuomonė dėl „TAF“ akcininkų lėšų patekimą į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo „TAF“ akcininkų nuostolių atsiradimo turėjo faktinį pagrindą.
9.9. Nustatė, kad atsakovai ieškovo nuostolių padarymą valstybei grindžia tuo, jog VP grupės įmonių pelnas buvo pasiimtas nesumokant beveik 3 mln. Eur GPM, nes ieškovas, atsakovo M. M. teigimu, įvairiai reorganizuodamas įmones ir aukščiau minėtų sandorių pagalba išsimokėjo beveik 20 mln. Eur piniginių lėšų, išvengdamas 15 proc. GPM sumokėjimo valstybei. Sprendė, kad vertinant aptartus sandorius galima situacija, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti GPM sumokėjimo, todėl atsakovų nuomonė turėjo faktinį pagrindą. Atsakovas M. M. manydamas, jog ieškovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus valstybės atžvilgiu kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pradėti tyrimai ieškovo valdomų įmonių atžvilgiu nebaigti, tačiau atlikti tyrimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo M. M. nurodytų aplinkybių nepatvirtino atsakovo M. M. teiginių dėl mokesčių slėpimo ar jų vengimo. Straipsnyje tiesiogiai nurodomos sprendime minėtos bendrovės, todėl yra tiesioginė sąsaja tarp sandorių ir Straipsnyje aprašomų aplinkybių.
10. Pasisakydamas dėl Straipsnyje nurodytų Teiginių vertinimo apylinkės teismas nustatė, kad šalys pateikė dviejų specialistų teksto išvadas, kurios yra priešingos:
10.1. Atsakovo M. M. pateiktoje A. S. specialisto išvadoje nustatyta, kad tekste kuriamas ir naudojamas kontekstas, presupozicijos yra iš esmės žurnalisto, o ne pasisakančiųjų. Apylinkės teismas sprendė, kad tokia išvada neteisinga, nes negalėjo būti vertinamos frazės atsietai nuo viso teksto. Iš atsakovo M. M. atstovo (atsakovo UAB „Maniakai“) elektroninio laiško ir Straipsnio teksto matyti, jog Straipsnyje pateikta didžioji dalis atsakovo M. M. teksto ir dalis teksto yra perteikta žurnalisto. Didžiąja dalį teksto suformulavo atsakovas M. M., todėl specialistas negalėjo tinkamai atlikti išvados ir jos nagrinėti be bendro viso Straipsnio konteksto. Apylinkės teismas nesivadovavo specialisto A. S. atlikta išvada.
10.2. Ieškovas pateikė L. L. atliktą išvadą dėl teksto supratimo. Sprendė, kad aptariama išvada taip pat negalima remtis, nes specialistas pateikė išvadą atsižvelgdamas ne į visas Straipsnio aplinkybes, bet suteikdamas prioritetą tik kai kurioms iš jų. Išvados 1 punkte specialistas nurodė, jog tai nėra žurnalisto autorinis tekstas ir remiamasi Straipsnyje pagrinde atsakovo M. M. pateikta informacija ir šiek tiek atsakovo G. M. pateikta informacija. Tokie teiginiai iš dalies nepagrįsti. Straipsnio antroje dalyje pateikiama ieškovo poziciją pagrindžianti informacija. Antroji straipsnio dalis savo apimtimi yra ne mažesnė, nei atsakovo M. M. nuomonę pateikianti straipsnio dalis. Antrai straipsnio daliai informaciją pateikė ne atsakovas M. M. ar atsakovas G. M. ir tai nurodoma pačiame Straipsnyje. Straipsnyje žurnalistas nurodė, jog ieškovo atstovai „taip pat „Delfi“ pateikė pluoštą dokumentų kopijų, kuriais pagrindė savo įvykių versiją“. Vertino, kad specialisto išvada grindžiama nepilnais šaltiniais ir pagrįsta remiantis ne visu Straipsniu. Specialistas neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog jau Straipsnio įžanginėje dalyje nurodyta, jog Straipsnyje bus pateikiamos dvi skirtingos pozicijos į tuos pačius įvykius: ieškovo ir atsakovo M. M. Visas Straipsnis konstruojamas kaip dviejų skirtingų nuomonių į tuos pačius įvykius traktavimas ir tai nurodoma tiesiogiai tiek įžanginėje Straipsnio dalyje, tiek Straipsnio dalių pavadinimuose, tiek pačiame tekste.
10.3. Apylinkės teismas, analizuodamas Straipsnį, nustatė, kad Straipsnio pavadinimas – „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“. Sprendė, kad Straipsnio pavadinimas suponuoja mintį, jog Straipsnyje bus nagrinėjama konfliktinė, priešingų pozicijų situacija. Straipsnio įžanginėje dalyje, t. y. pirmoje ir antroje pastraipoje, nurodyta: „Kol tęsiasi bylinėjimasis tarp buvusio vadinamojo „Vilniaus prekybos“ dešimtuko narių, žiniasklaidai jie atskleidžia vis naujų aplinkybių, kaip ir kodėl dešimtys milijonų eurų, uždirbtų Lietuvoje, keliavo po įmones visoje Europoje. M. M. ir jo atstovai yra įsitikinę, kad kai kuriuos sandorius turtingiausiu šalies žmogumi laikomas N. N. atliko padarydamas didžiulę žalą kitiems „Vilniaus prekybos“ (VP) savininkams ir valstybei. Tačiau pastarojo atstovai tvirtina, kad viskas buvo atlikta laikantis teisės aktų ir žala niekam nepadaryta.“. Sprendė, kad Straipsnio įžangoje a nurodoma, jog teisme tęsiasi bylinėjimasis dėl milijonų eurų keliavimo po įvairias užsienio šalis ir ginčas tęsiasi tarp ieškovo ir atsakovo M. M.. Nurodoma, jog atsakovas M. M. turi nuomonę („yra įsitikinę“), o ne teikia faktą (yra žinoma), kad ieškovas sandorius atliko padarydamas žalą kitiems akcininkams ir valstybei, o ieškovo nuomone („tvirtina“), kad viskas yra padaryta pagal teisės aktų reikalavimus ir žala niekam nepadaryta. Straipsnio įžangoje nurodoma, jog bus pateikiami ne faktai, bet dvi nuomonės dėl sudarytų sandorių ir jų vykdymo. Straipsnio pirmojoje dalyje pateikiama atsakovo M. M. nuomonė ir vertinimai, antroje dalyje – ieškovo pozicija. Šalių vertinimai priešingi, tai aiškiai suformuluota Straipsnio įžangoje. Tai, kad Straipsnyje pateikiama atsakovo M. M. nuomonė matyti iš straipsnyje naudojamų konstrukcijų: „galimai buvo išplauta“, „schemos patvirtina nuomonę“, „išsakyta nuomonė <...> sustiprėjo“, atsakovas M. M. „įsitikinęs“, „įrodžius minėtus faktus“ ir pan. Ieškovo atstovų teiginiai pateikiami kaip faktai, pvz.: įvykdė tarptautinį įmonių jungimą, po sujungimo visi akcininkai gavo vienodą akcijų dalį, ieškovas neišėmė lėšas, bet atsiėmė paskolintus pinigus. Visas Straipsnio tekstas konstruojamas kaip atsakovo M. M. ir ieškovo priešingos nuomonė. Straipsnio atskiros dalys taip pat rodo, jog yra du skirtingi sutarčių traktavimai, t. y. žurnalistas klausia ir pateikia šalių versijas: atsakovo M. M. apie galimą pinigų išėmimą ir ieškovo apie paskolintų pinigų susigrąžinimą. Atskirų Straipsnio dalių pavadinimai taip pat leidžia manyti, jog bus pateikiamos dvi skirtingos nuomonės į tuos pačius ginčo sandorius. Straipsnyje žurnalistas formuluoja klausimus atsakovui M. M. ne kaip apie įvykusius ir neabejotinai žinomus faktus, bet kaip apie galimybę, tikimybę. Tokia aplinkybė rodo, jog žurnalistas suvokia atsakovo M. M. paaiškinimus kaip galimybę ir Straipsnyje tai pateikiama kaip abejonė. Visi atsakovų teiginiai, dėstomi Straipsnyje, buvo pabrėžtinai formuluojami nurodant, kad tai nuomonė. Ne tik Straipsnio pavadinimas, pastraipų pavadinimas bei tekstas, bet ir pačių atsakovų komentarai tiesiogiai darė nuorodą, jog Straipsnyje nepateikiami neginčijami faktai, bet siekiama pateikti nuomones apie Straipsnyje aprašomus sandorius. Neigiami Straipsnio skaitytojų komentarai susiformavo ne konkretaus Straipsnio atveju, tokio pobūdžio komentarai nuolatiniai aptariant informaciją susijusią su ieškovu, atsakovais ir jų valdomomis bendrovėmis. Visuomenėje susiformavęs neigiamas įvaizdis į su ieškovu ir atsakovais susijusias VP grupės įmones, todėl neigiami komentarai nevertintini, kaip Straipsnio pasekmė. Apylinkės teismas sprendė, kad vidutinis statistinis informacijos galėjo suprasti, jog Straipsnyje pateikiami ne faktai apie įvykius, bet dvi viena kitai priešingos nuomonės.
11. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl atsakovo M. M. teiginių, nustatė, kad kilo ginčas dėl trijų atsakovo M. M. teiginių, kurie buvo išsakyti Straipsnio sakiniuose. Apylinkės teismas nagrinėjo pilnas pastraipas, kuriose pateikti ginčijami teiginiai: i) „Prieš metus išsakyta nuomonė apie VP grupėje taikomas schemas tik sustiprėjo. Teisiniu keliu išsireikalavę slėptą informaciją, pradedame suprasti, kodėl buvo daromos ekonomiškai nepateisinamos sandorių schemos ir kas už jas atsakingas. Teismui pateikėme dokumentus, įrodančius, jog VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; ii) „M. M. įsitikinęs, kad pastarosios (pastaba: turima mintyje - bendrovės) sudėtingų schemų pagalba išgrynindavo visų akcininkų pinigus į asmenines N. N. sąskaitas. „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui“,– komentavo M. M.. “; iii) „Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą. Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą“.
11.1. Apylinkės teismas vertino aplinkybę, jog tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, kurie nagrinėjami tiek viešojoje erdvėje, tiek teismuose. Esant konfliktinei situacijai šalys gali savo mintis reikšti su didesniu emociniu krūviu. Apylinkės teismas jau pasisakė, kad atsakovo M. M. nuomonė dėl „TAF“ akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo akcininkų nuostolių atsiradimo turėjo faktinį pagrindą. Taip pat pasisakė, kad galima situacija, jog asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti GPM sumokėjimo, todėl atsakovo M. M. nuomonė turėjo faktinį pagrindą.
11.2. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas M. M. dėl tų pačių sandorių kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant galimai mokestinės prievolės, t. y. GPM mokėjimo vengimo. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prevencijos tyrimo departamento prokuroro sprendimu 2016-08-19 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Atsakovo M. M. skundas buvo atmestas 2016-11-21 vyresnio prokuroro sprendimu. Vėliau, pirmosios instancijos teismo 2017-01-02 nutartimi prokuroro sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis. Nors ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutartis įsiteisėjo po Straipsnio išspausdinimo, tačiau jau buvo dviejų įgaliotų valstybės pareigūnų sprendimai, nors ir negalutiniai, kuriais buvo nurodyta, kad nėra nusikaltimo ar nusižengimo sudėties dėl GPM nesumokėjimo. Esant šioms aplinkybėms atsakovas M. M., reikšdamas nuomonę, galėjo ir privalėjo įvertinti, jog valstybės įgaliotos institucijos jo nurodomų aplinkybių nepatvirtino, t. y. labiau tikėtina, jog atsakovo M. M. nuomonė nepagrįsta. Sprendė, kad asmuo, kuris žino, jog bent du įgalioti valstybės pareigūnai, patikrinę asmens duomenis ir nustatę, jog jie nepasitvirtino, turėtų bent jau pradėti abejoti savo nuomonės teisingumu ir reikšti ją labiau etiškai. Atsakovas M. M., reikšdamas savo nuomonę, neturėtų vartoti teiginių, nurodančių, jog tai beveik įrodytas faktas, o turėtų rinktis švelnesnius išsireiškimus.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas M. M. savo teiginiuose vartoja išsireiškimus iš kurių galima suprasti, jog ieškovas kaltinamas neteisėtų ar kriminalinių veikų padarymu. Ieškovo teigimu nėra įsiteisėjusių sprendimų (nuosprendžių), jog ieškovas galėjo padaryti šias nusikalstamas veikas, todėl atsakovo M. M. teiginiai pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Apylinkės teismas su šiais teiginiais nesutiko, kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką nepriimtina nacionalinių teismų pozicija, jog vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese, todėl, vertinat ar asmuo yra kaltinamas kriminalinio nusikaltimo padarymu vertintina bendrinės kalbos, teiginio turinio, teiginio konteksto ir kitų aplinkybių visumoje. Atsakovas M. M. Teiginius suformulavo ne kaip teigimus, bet kaip samprotavimus. Iš sakinių konstrukcijos, formuluotės, sekos ir išraiškos būdo teismas nustatė, jog atsakovas savo teiginius išdėstė su nuoroda, kad tai jo supratimas (manymas). Pirmajame atsakovo M. M. teiginyje nuomonė turi faktinį pagrindą, išreikšta etiškai ir nežeminančiai, o kadangi ieškovas yra viešasis asmuo, tai turi būti pakantesnis kritikai. Apylinkės teismas nustatęs, jog atsakovas M. M., pateikęs nuomonę apie ieškovą, turėjo tam faktinį pagrindą. Atsakovas M. M. nėra teisininkas ir žodžius vartojo bendrinės kalbos prasme, o ne siekdamas įžeisti ar pažeminti ieškovą, nesiekdamas apkaltinti neteisėtų veikų atlikimu, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados apie žeidžiantį formuluotės pobūdį. Žodis „pasisavinti“ plačiai vartojamas bendrinėje kalboje ir tai nėra tik kriminalinę veiką apibūdinanti sąvoka. Iš pačio teiginio matyti, jog atsakovas M. M. pavartojo žodį „pasisavinant“ ne kaip terminą apibūdinantį kriminalinę veiką, bet bendrine kalba – perimti turtą savo nuosavybėn. Net kalbos profesionalai nesutaria dėl tokių teiginių vienodo supratimo. Ieškovas privalėjo nurodyti ir įrodyti neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė, tačiau to nepadarė. Nors atsakovas M. M. teiginyje pavartojo žodį „pasisavino“, tačiau negalima daryti vienareikšmės išvados apie viso teiginio įžeidžiantį pobūdį. Sprendė, jog atsakovo M. M. pirmasis teiginys yra nuomonė ir nežemina ieškovo garbės ir orumo.
11.4. Vertindamas antrąjį atsakovo M. M. teiginį apylinkės teismas nurodė, jog tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius. Atsakovas M. M. sąvokas vartojo bendrine prasme. Sprendime nustatyta, jog atsakovas M. M. savo nuomonei išreikšti turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Sakinyje nėra tiesioginių teiginių, kaltinančių ieškovą neteisėtų kriminalinių veikų atlikimu, atsakovas M. M. išreiškė abejonę. Atsakovas M. M. nesiekė įžeisti ar pažeminti ieškovo. Sprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados apie žeidžiantį formuluotės pobūdį. Netgi kalbos profesionalai nesutaria dėl šių teiginių vienodo supratimo. Ieškovas, kaip viešasis asmuo, turėtų būti pakantus pakankamai griežtai jo atžvilgiu išsakomai nuomonei. Sprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados apie antrojo teiginio įžeidžiamą pobūdį, todėl ieškovas privalėjo įrodyti neigiamų padarinių buvimą, bet to nepadarė.
11.5. Vertindamas trečiąjį atsakovo M. M. teiginį nurodė, kad teiginys sudarytas iš trijų sakinių. Kiekvienas iš trijų sakinių savarankiškas atsakymas į tris žurnalisto savarankiškus klausimus. Sakiniai nėra apjungiami vienos minties, bet perteikia atskirus savarankiškus teiginius apie tam tikrus faktus, todėl jie nagrinėtini atskirai. Trečiasis sakinys nėra ginčo teiginys, todėl jis nenagrinėtinas.
Atsiliepimas
11.5.1. Atsakovo M. M. trečiojo teiginio pirmasis sakinys yra nuomonė, turinti faktinį pagrindą, išreikšta etiškai, nevartojant ieškovą žeminančių išsireiškimų. Teiginį atsakovas M. M. suformulavo atsakydamas į žurnalisto klausimą, todėl pats žurnalisto klausimas suponuoja abejonę, o ne žinią. Tiek klausimas, tiek atsakymas teikia nuorodą, jog tai yra nuomonė. Ieškovas gavo pinigus į savo sąskaitą ir pinigų gavimo faktą ieškovas traktuoja kaip paskolos grąžinimą už išperkamąsias akcijas, o atsakovas M. M. – kaip dividendų išsimokėjimą galimai nesumokant GPM ir bendrovės lėšų išsimokėjimą. Nustatytas, jog tokia nuomonė turi faktinį pagrindą. Straipsnyje ši teiginio dalis yra atsakovo M. M. nuomonė išreikšta etiškai, nežeminat ieškovo garbės ir orumo.
11.5.2. Atsakovo M. M. teiginio antrasis sakinys vertintinas kaip naujai paskleisti duomenys. Antrajame sakinyje teigiama, kad akivaizdžiai akcininkai ir valstybė patyrė žalą. Antrasis sakinys nėra pirmajame sakinyje pateiktos nuomonės plėtojimas. Antrasis sakinys yra savarankiškas teiginys. Pastarasis teiginys grindžiamas ne nustatytu faktiniu pagrindu, bet ginčo sandorių pagrindu susiformuota paties atsakovo M. M. nuomone. Antrojo sakinio žodis „akivaizdu“ suponuoja neabejotiną, nustatytą faktą. Teiginys turi baigto veiksmo konstatuojamojo pobūdžio toną – juo viešai skelbiama žinia apie egzistuojančius ieškovo neva baigtinius veiksmus – padarytą žalą akcininkams ir valstybei. Jeigu tikrų faktų pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriami konkretūs kiti veiksmai, kurie aiškiai išsakyti, taip pat, ar jie atitinka tikrovę gali būti patikrinta, vadinasi yra paskleisti nauji konstatuojamieji duomenys. Atsakovas M. M. žinojo, kad ikiteisminio tyrimo du pareigūnai nepatvirtino jo nuomonės, todėl neturėjo nuomonės reikšti kaip neabejotiną įvykusį faktą. Sprendė, kad ginčo teiginio antrasis sakinys, jog akcininkai ir valstybė patyrė žalą vertintini kaip konstatuojamieji duomenys, kurie gali būti patikrinami. Byloje nėra duomenų bei atsakovas M. M. neįrodinėjo ir neįrodė, jog akcininkai ar valstybė būtų patyrę žalą. Sprendė, jog atsakovo M. M. trečio teiginio antrasis sakinys: „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pasisakydamas dėl atsakovo UAB „Maniakai“ atsakomybės apylinkės teismas nustatė, kad ginčo, jog atsakovas UAB „Maniakai“ persiuntė trečiajam asmeniui UAB „Delfi“ informaciją, nėra. Kilęs ginčas, ar atsakovas UAB „Maniakai“ prisidėjo prie trečiojo asmens UAB „Delfi“ perduodamos informacijos rengimo, ar ne.
12.1. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Maniakai“ rengė informaciją, kurią perdavė žurnalistui. Atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas perdavė informaciją. Aplinkybė, jog atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas tiesiogiai susirašinėjo su žurnalistu neįrodo, jog atsakovas UAB „Maniakai“ buvo informacijos rengėjas. Atsakovas UAB „Maniakai“ buvo tarpininku apsikeičiant informacija tarp žurnalisto ir atsakovo M. M.. Informacijos persiuntimo veiksmas nepatvirtina informacijos rengimo veiksmo. Ieškovo teigimu L. F. prisistatė atsakovo M. M. atstovu, tačiau toks teiginys neįrodo, jog atsakovas UAB „Maniakai“ buvo atsakovo M. M. atstovas, nes iš žurnalisto teiginio matyti, jog atstovu galimai prisistatė L. F.. Asmens prisistatymas atsakovo M. M. atstovu neįrodo, jog jis rengė informaciją, o ne ją tik perdavė. Nėra duomenų, jog atstovas arba atsakovas UAB „Maniakai“ turėjo įgaliojimą rengti informaciją ar ją parengė be įgaliojimo.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovo teigimu, kad atsakovas UAB „Maniakai“ rengė informaciją patvirtina atsakovo UAB „Maniakai“ vadovo frazė laiške: „atsakymus kitus jau rengiu“. Apylinkės teismas su tokiu teiginiu nesutiko, nes ieškovas netiksliai cituoja frazę. Atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas nurodė „Sveikas, permetu šį bei tą. Atsakymus kitus jau rengia“. Iš sakinio matyti, jog atsakovas UAB „Maniakai“ tik persiunčia informaciją ir atsakymus kitus rengia kitas asmuo, o ne atsakovas UAB „Maniakai“, nes vartojamas žodis „rengia“, o ne aš „rengiu“ pirmuoju asmeniu. Ši aplinkybė tiesiogiai patvirtina kitų bylos dalyvių teiginius, jog informaciją rengė ne atsakovas UAB „Maniakai“. Ieškovo nurodoma atsakovo UAB „Maniakai“ vadovo frazė laiške: „ten su advokatais dar derinti teks“ neįrodo, jog derinti teks atsakovui UAB „Maniakai“, o ne kitam asmeniui. Nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas UAB „Maniakai“ turėjo ar faktiškai derino atsakymus su advokatais.
12.3. Be žurnalisto laiško trečiojo asmens UAB „Delfi“ advokatui, kuriais buvo persiunčiama susirašinėjimo medžiaga prasidėjus bylai, teiginiai, kad atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas prisistatė, kaip atsakovo M. M. atstovas ir prašė jam siųsti klausimus į jo asmeninį elektroninį paštą, taip pat neįrodo, jog atsakovas UAB „Maniakai“ buvo rengėjas. Nėra duomenų, jog atsakovą UAB „Maniakai“ ir atsakovą M. M. būtų sieję atstovavimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, jog atsakovo UAB „Maniakai“ vadovo prašymas vykdyti susirašinėjimą per asmeninį paštą, o ne atsakovo UAB „Maniakai“ paštą labiau rodo, jog atsakovas UAB „Maniakai“ nerengė informacijos, nei priešingai – kad ją rengė, nes atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas labiau siekė veikti kaip fizinis asmuo santykiuose su žurnalistu, bet ne kaip atsakovas UAB „Maniakai“, veikiantis atsakovo M. M. atstovas. Duomenų, kad atsakovas UAB „Maniakai“ būtų prisistatęs kaip atstovas teisine prasme (turintis įgaliojimą), o ne kaip atstovas bendrąja prasme, t. y. asmuo, kuris tik perduoda atsakovo M. M. informaciją, nėra.
12.4. Ieškovas teigė, jog atsakovo G. M. rašte nurodytas teiginys, kad jis sutiko, jog atsakovo M. M. atstovų parengtoje informacijoje būtų jo teiginys patvirtina, jog atsakovas UAB „Maniakai“ yra taip pat informacijos rengėjas, tačiau apylinkės teismas su tokiu teiginiu nesutiko. Atsakovo G. M. rašte nurodoma, jog atsakovas G. M. sutiko, kad jo teiginys būtų panaudotas atsakovo atstovų, bet ne konkrečiai atsakovų UAB „Maniakai“ rengtoje informacijoje. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas UAB „Maniakai“ ir yra tas atstovas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas UAB „Maniakai“ būtų šiuose ginčo santykiuose veikęs kaip atsakovo M. M. atstovas. Byloje nėra įrodymų, jog informaciją iš viso rengė kokie nors atsakovo M. M. atstovas. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovas M. M. ar atsakovas G. M. būtų sudarę kokius nors susitarimus su kitais asmenimis dėl informacijos trečiajam asmeniui UAB „Delfi“ parengimo. Atsakovas G. M. patvirtino, jog informaciją perdavė atsakovui M. M.. Atsakovas M. M. patvirtino, jog informaciją gavo iš atsakovo G. M. Atsakovas M. M. patvirtino, jog pats rengė informaciją, kurią per atsakovą UAB Maniakai“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Delfi“, t. y. atsakovas UAB „Maniakai“ atliko tik tarpininko vaidmenį, apsikeičiant informacija. Perdavimo veiksmai vyko ne per atsakovą UAB „Maniakai“, kaip juridinį asmenį, bet atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas veiksmus atliko per savo asmeninį, o ne bendrovės elektroninį paštą. Jokių pinigų už šią veiklą atsakovas UAB „Maniakai“ negavo. Sprendė, kad atsakovas UAB „Maniakai“ nebuvo atsakovo M. M. atstovu ir nerengė informacijos, kuri buvo panaudota Straipsnyje. Atsakovo UAB „Maniakai“ vadovas tik persiuntė atsakovo M. M. parengtą informaciją žurnalistui, todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas UAB „Maniakai“ ne tik perdavė, bet ir rengė žurnalistui perduotą informaciją, atmesti, kaip neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl atsakovo G. M. teiginio nurodė, kad atsakovas M. M. ir atsakovas G. M., turėdami informaciją, jog „TAF“ įsigijo „Emir“ obligacijų ir jų vertinimas, jog „Emir“, neturi ar gali neturėti lėšų atsiskaityti su TAF artimiausiu metu, bei įvertinę, jog TAF paskolinti pinigai per eilę sandorių atsidūrė ieškovo sąskaitoje, galėjo susidaryti nuomonę, jog dėl ieškovo veiksmų „TAF“ akcininkai galėjo patirti nuostolių, o valstybė negauti mokesčių. Straipsnyje yra toks atsakovo G. M. teiginys: „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ – komentavo vienas iš VP grupės steigėjų ir „TAF Asset 11 B. V.“ akcininkų G. M.“.
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas atsikirta, jog jo ištartas teiginys buvo pasakytas teismo posėdžio metu, todėl jis nėra atsakingas pagal CK 2.24 straipsnio 9 dalį. Apylinkės teismas su tuo nesutiko. CK 2.24 straipsnio 9 dalis nustato, jog asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos tesimo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Iš šios teisės normos matyti, kad imunitetas taikomas esant šioms sąlygoms: įstatymo apibrėžtam subjektų ratui, erdvėje apibrėžtoje vietoje, laike apibrėžtu metu ir apibrėžtoje formoje. Imunitetas taikomas tik esant visoms imuniteto taikymo sąlygoms, todėl laikytinas ribotu. CK 2.24 straipsnis taikomas teismo proceso dalyviams. Atsakovas G. M. buvo apklaustas kaip liudytojas, todėl jis laikytinas teisminio proceso dalyviu CK 2.24 straipsnio 9 dalies prasme. Sprendė, kad CK 2.24 straipsnis taikomas erdvėje apibrėžtoje vietoje – teismo posėdyje. Atsakovas G. M., kaip liudytojas, teikė parodymus civilinėje byloje Nr. e2-524-960/2017, todėl jam gali būti taikomas imunitetas už teismo posėdžių salėje išsakytus teiginius. Sprendė, kad imunitetas taikomas tik teismo posėdžio salėje, bet netaikomas kitu metu. Iš teismo posėdžio, kuriame apklausiamas liudytoju parodymus davė atsakovas G. M., matyti, jog atsakovas G. M., duodamas parodymus nurodė: „Aš smulkiai negaliu papasakot, nes nesu aš... Aš tik žinau situaciją tokią, kad atskyrimo būdu, atskiriant „TAF“ atsirado 25 mln. Eur. Dabar tų pinigų ten nėra. Jie yra, grubiai šnekant, išvogti. Tame visame vogime dalyvavo ir Bertona, ir Miglione. Va, tą žinau...“. „<...> Tai, kaip sakyt, tai yra elementari vagystė. <...> . Tai yra gėdų gėda didžiausia ir šiaip, ir kaip sakyt, tai yra, tai yra vagystė vidury dienos.“; <...> „Aš esu netiesioginis „Maximos LT“ akcininkas. Tai jeigu iš „Maximos LT“ vagia, tai vagia ir iš manęs“. Ieškovo advokatė pateikė atsakovui G. M. klausimą „bet jeigu taip pasakyčiau: „Jūs esat vagis“. Kaip Jums atrodo, ar tai būtų faktas, ar tai būtų nuomonė? Mano nuomonė, jeigu aš pasakyčiau: „mano nuomone, Jūs vagis“?“ Atsakovas G. M. į šį klausimą atsakė „Tai aišku, kad tai būtų nuomonė“. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas G. M. liudydamas teikė savo nuomonę ir vertinimą. Atsakovui G. M. taikytinas ribotas imunitetas už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas. Žiniasklaida atsakovo G. M. teiginį „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, atsakovas G. M. pateikė žiniasklaidai per atsakovą M. M. nurodydamas, jog tokius liudijimus davė teisme. Tai nėra žurnalisto teismo posėdžio metu išgirsti liudytojo parodymai. Šis teiginys buvo persiųstas elektroniniu laišku žurnalistui per atsakovą UAB „Maniakai“. Atsakovas G. M. žinojo ir suvokė, jog šiuo atveju ne teikia parodymus, bet pateikia informaciją žiniasklaidai, kuri bus paviešinta masinės informacijos priemonėje, todėl jo teiginio transliavimo tikslas buvo kitas, nei duodant parodymus teisme. Lyginant teisme naudotus atsakovo G. M. išsireiškimus, kuriuose naudotas žodis „vogti“ ir žiniasklaidoje pateiktą atsakovo G. M. frazę matyti, jog žiniasklaidoje pateikta frazė yra platesnė ir apima ne tik akcininkų lėšų praradimą, bet ir galimą valstybės lėšų praradimą. Atsakovas G. M. pripažįsta, jog ginčo teiginy) atitinka jo nuomonę, pareikštą kaip liudytojo, duodant parodymus teisme ir gali būti panaudota atsakovo M. M. parengtoje informacijoje. Atsakovas G. M. pripažįsta, jog tai nėra jo, kaip liudytojo, išsakyta citata teismo posėdžio metu, bet tai naujas teiginys, kuris tik atitinka jo teiginius, pateiktus teisme, teismo posėdžio metu. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovo G. M. teiginys buvo suformuluotas atsakovo G. M. ne kaip teisminio proceso dalyvio, bet kaip buvusio teisminio proceso dalyvio, todėl nelaikytinas pateiktu subjekto, turinčio ribotą imunitetą. Teiginys pateiktas ne teismo posėdyje, todėl neišpildyta riboto imuniteto sąlyga dėl jo taikymo tam tikroje vietoje. Teiginys buvo suformuluotas ne teismo posėdžio metu, bet po teismo posėdžio praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl nėra riboto imuniteto ginamame laike. Teiginys nebuvo pateiktas teismo dokumentuose, todėl nėra taikytina ir ši riboto imuniteto sąlyga. Sprendė, jog tai yra naujas atsakovo G. M. teiginys ir jam netaikytinas ribotas imunitetas, numatytas CK 2.24 straipsnio 9 dalyje.
13.2. Atsakovas G. M. teigė, kad komentavo savo liudijimą teisme. Straipsnyje nėra nuorodos į tai, kad atsakovo G. M. ginčo teiginys yra jo teiginys pateiktas liudijant teisme. Atsakovas G. M., komentuodamas „TAF“ pinigų judėjimą, paskleidė naujus teiginius, kurie savo apimtimi buvo platesni, nei vartoti analogiška leksika teismo posėdyje. Frazėje „mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai <...>“ pateikta nuoroda „mano nuomone“ labiau sietina su būdu, o ne su atsakovo G. M. teigiamu veiksmu – „pavogti“, t. y. nuomonė labiau siejama su pinigų „pavogimo“ būdu, o ne pačiu „vogimu“, tarsi pats vogimo faktas yra jau aiškus, realus ir neabejotinas. Teiginys pateikiamas būtajame laike, kaip baigtas veiksmas. Atsakovo G. M. teiginys turi konstatuojamojo pobūdžio toną – juo viešai skelbiama žinia apie egzistuojančius ieškovo neva atliktus nusikalstamus veiksmus. Sprendė, kad atsakovas G. M. tam tikrų įvykių pagrindu paskleidė naują informaciją, kuri vertintina, kaip naujai paskleisti konstatuojamieji duomenys. Duomenų, jog būtų pavogtos akcininkų ar valstybės lėšos bei kad už tai būtų kam nors taikyta atsakomybė, byloje nėra. Atsakovo G. M. formuluotės neetiškos, nes teigimas asmenį padarius „vagystę“ turi visuomenėje labai neigiamą reikšmę ir kaltinama kriminalinio nusikaltimo padarymu. Nurodė, kad kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį. Šis žodis ir bendrinėje ir teisinėje kalboje vartojamas apibrėžti aiškiai neteisėtą kriminalinę veiką. Bet kuriuo atveju, net ir vartojant teiginį vagystė nekriminaline prasme, tokio pobūdžio teiginys yra neetiškas, todėl žeminantis asmens garbę ir orumą. Sprendė, kad atsakovas G. M. paskleidė žinią (duomenis), jog ieškovo veiksmais (sandoriais) „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, kuri neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apylinkės teismas Sprendė, kad atsakovo M. M. atžvilgiu patenkino pusę ieškovo reikšto trečiojo reikalavimo, todėl laikytina jog patenkinta 16,67 proc. reikalavimų. Atsakovo UAB „Maniakai“ atžvilgiu reikalavimai atmesti. Ieškovo reikalavimai atsakovui G. M. patenkinti visiškai. Vertino, jog byloje buvo pareikšti 4 reikalavimai, todėl ieškovui priteistini 25 proc. visų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad byla sudėtinga, byloje nagrinėjami reikalavimai atsakovų daugetui, byla didelės apimties (8 tomai, apie 1 400 bylos lapų). Įrodymų rinkimas apėmė kelių valstybių jurisdikcijas. Bylos šalys advokatams sumokėjo panašias sumas. Ieškovą ir atsakovą atstovavo po tris advokatus. Sprendė, jog šalių pateiktos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti ne per didelės.
14.1. Ieškovas sumokėjo 162 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 20 708 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 20 708 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovo M. M. priteistina 2 588,50 Eur, o iš atsakovo G. M. priteistina 5 177 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14.2. Atsakovas M. M. patyrė 30 516,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo M. M. atstovai rinko ir teikė daugiausiai įrodymų byloje, todėl jų išlaidos galėjo būti didesnės. Atsakovui M. M. iš ieškovo priteisė 25 430,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo G. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patenkinus ieškovo reikalavimus atsakovo G. M. atžvilgiu, negali būti priteistos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Ieškovas N. N. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo M. M. atžvilgiu ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y.:
15.1. pripažinti, kad 2017-01-02, UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M., UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai: i) „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; ii) „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B. V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; iii) „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo N. N. garbę ir orumą;
15.2. įpareigoti atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Teismo sprendimu nustatyta, kad 2017-01-02, 15:20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“ M. M., paskleisti teiginiai: i) „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; ii) „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B. V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; iii) „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje‘ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą.“
16. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais bei motyvais.
16.1. Pasisakydamas dėl kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluotų žinios atskyrimo nuo nuomonės taisyklių pažeidimo nurodė, kad spręsdamas dėl Teiginių kvalifikavimo, teismas rėmėsi išimtinai lingvistinėmis kategorijomis, tačiau neatsižvelgė į kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuotomis žinių atskyrimo nuo nuomonės taisykles. Įstatymas gina fizinio asmens garbę ir orumą nuo tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų viešo skelbimo. Fizinio asmens garbė ir orumas gali būti pažeidžiami, viešai paskleidus tam tikro turinio žinias, o gramatinė šių žinių forma nėra reikšminga, nes gramatinė forma nekeičia perduodamų žinių turinio. Žinios atskyrimo nuo nuomonės klausimas yra teisės taikymo klausimas, o žinios ir nuomonės sąvokos – teisinės kategorijos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuluota taisykle dėl žinios ir nuomonės atskyrimo, t. y. ar paskleistą informaciją galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, ar paskleistos informacijos objektyviai neįmanoma patikrinti. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Nuomonės atitikimas tikrovei nei tikrinamas, nei įrodinėjamas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus. Visus tris ginčo Teiginius galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, t. y. galima nustatyti, ar ieškovas: i) naudojosi „Vilniaus prekybos“ įmonėmis visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines savo sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą; ii) per Olandijoje registruotą „TAF“ išplovė daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpė bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>; iii) pasiėmė „Vilniaus prekybos“ įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Atsakovo M. M. apie ieškovą paskleistos žinios buvo patikrintos įvairių valstybės įgaliotų institucijų, tačiau nei viena institucija nenustatė ieškovo neva padarytų teisės pažeidimų. Atsakovo M. M. paskelbtas žinias galima patikrinti ir jos buvo pagal atsakovo M. M. skundus atitinkamu institucijų patikrintos. Atsakovo M. M. paskelbtas žinios neatitinka tikrovės, kadangi Generalinė prokuratūra 2017-03-01 nutarimu atmetė M. M. skundą, o Valstybinė mokesčių inspekcija nenurodė ieškovo neteisėtų veiksmų. Dėl nuomonių nei ikiteisminiai tyrimai, nei mokestiniai patikrinimai nepradedami. Teismas nesivadovavo taisykle, pagal kurią vertinama, kaip paskleistus teiginius suprato visuomenė. Įvertinus faktą, kad atsakovo M. M. paskleistus Teiginius patikrino įvairios valstybinės institucijos, akivaizdu, kad Teiginius tiek atsakingos institucijos, tiek plačioji visuomenė suprato kaip žinias. Tai patvirtina ir anoniminiai bei registruoti skaitytojų komentarai. Teismas nesivadovavo trečiąja taisykle pagal kurią, jeigu tikrų įvykių pagrindu sukuriamas ir paskleidžiamas naujas faktas, kuris aiškiai išsakytas, o jo atitikimą tikrovei galima patikrinti, vadinasi, yra paskleisti nauji konstatuojamieji duomenys. Kasacinio teismo 2006-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, 2012-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 bei 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ratio decidendi sutampa su šia byla, nes atsakovas M. M. realiai egzistuojančių tikrų faktų pagrindu sukūrė ir viešai paskleidė naujus konstatuojamuosius duomenis. Atsakovas M. M. sukūrė ir viešai paskleidė naujas tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. žinias, kad ieškovas naudojosi VP įmonėmis visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines savo sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą; išplovė daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpė bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>; pasiėmė VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Tokias atsakovo M. M. sukurtas naujas žinias: galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis; jos buvo patikrintos atitinkamus įgaliojimus turinčių institucijų; tiek institucijos, tiek visuomenė šias žinias suprato kaip objektyviai egzistuojančius faktus. Joks galiojantis įstatymas nenumato imuniteto nuo teisinės atsakomybės tuo pagrindu, kad naudojami modalumą žymintys žodžiai. Teismas prioritetą turėjo teikti turiniui, o ne išraiškos formai. Gramatinės kalbinės išraiškos priemonės gali būti viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nagrinėjant ginčą, tačiau negali būti pagrindiniu argumentu kvalifikuojant paskleistą informaciją. Iš Teiginių pašalinus modalumą rodančius žodžius, nei Teiginių turinys, nei jų esmė nesikeičia. Teiginiuose vartojamų modalumą žyminčių žodžių bei jų junginių negalima vertinti kitaip, o tik kaip dirbtinius įterpinius, siekiant imituoti lingvistinę nuomonės formą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose, kuriose pasisakyta informacijos priskyrimo žinios ar nuomonės kategorijai tais atvejais, kai ginčo teiginiuose buvo vartojami modalumą žymintys žodžiai ar žodžių junginiai (kasacinio teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Tai, kad Teiginiuose vartojami modaliniai išsireiškimai yra dirbtiniai ir Teiginių esmės nekeičia, patvirtina specialisto L. L. išvada. Teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto L. L. išvada.
16.2. Pasisakydamas dėl netinkamo rėmimosi Straipsnio kontekstu kvalifikuojant Teiginius nurodė, kad atsakovas M. M. yra informacijos šaltinis, o ne Straipsnį paskelbusi visuomenės informavimo priemonė ir / ar žurnalistas. Atsakovo M. M. paskleistos informacijos teisinis vertinimas negali priklausyti nuo to, kaip žurnalistas dirbo savo darbą. Nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog Straipsnyje buvo paskelbta ne tik atsakovo M. M., bet ir ieškovo pozicija, atsakovo M. M. paskleistą informaciją leidžia laikyti nuomone. Visuomenės informavimo priemonė turi įstatymu nustatytą pareigą apkaltintam asmeniui tame pačiame straipsnyje suteikti atsakymo teisę, galimybę paaiškinti ir paneigti kaltinimus. Žurnalistas, išklausęs ieškovo poziciją, įvykdė pareigą, tačiau tokia aplinkybė negali būti laikoma šalinančia teisinę atsakomybę M. M.. Teismas „kontekstu“ laikė viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo veiksmus / neveikimą, tuo tarpu, „kontekstu“ laikytina informacijos paskelbimo aplinkybės, tos informacijos paskleidimo tikslas, ginčo šalių tarpusavio ryšys, ginčo šalių, visas atsakovo M. M. paskleistos informacijos tekstas. Kontekstas yra informacijos ir su informacijos paskleidimu susijusių aplinkybių turinys, o ne informacijos paskleidimo forma.
16.3. Pasisakydamas dėl apylinkės teismo sprendimu teismo padarytų išvadų nesuderinamumo nurodė, jog teismas sprendime pats sau prieštarauja. Išvadas, jog „mes ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ pagrindžiančiuose, paaiškinančiuose, detalizuojančiuose Teiginiuose, iš kurių tokia išvada tiesiogiai išplaukia, t. y., dėstyme kaip, kokiu būdu „mes ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, kaip „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ yra įvardinti konkretūs skaičiai – „išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...> “. Tiek konkretūs skaičiai, tiek ginčo straipsnyje vartojamos frazės „<...> pateikėme dokumentus, įrodančius <...>“ patvirtina, kad skelbiama informacija yra faktinė. Sprendime nurodyta, kad „buvo dviejų įgaliotų valstybės pareigūnų sprendimai, nors ir negalutiniai, kuriais buvo aiškiai nurodoma, kad nėra nusikaltimo ar nusižengimo sudėties dėl GPM nesumokėjimo, todėl atsakovas M. M., reikšdamas savo nuomonę, neturėtų vartoti teiginių, nurodančių, jog tai beveik įrodytas faktas. Tai reiškia, kad teismas Sprendime pripažįsta tiek aplinkybę, kad atsakovas M. M. Teiginiais kalba apie beveik įrodytus faktus, tiek aplinkybę, kad atsakovo M. M. viešai skleidžiami faktai yra klaidingi ir tai nurodoma bent dviejų įgaliotų valstybės pareigūnų sprendimais.
16.4. Pasisakydamas dėl faktinio pagrindo Teiginiams nebuvimo nurodė, kad teismas, klaidingai kvalifikavęs Teiginius kaip nuomonę, nurodė, kad nuomonė turėjo faktinį pagrindą, nes „vertinant nagrinėjamus ginčo sandorius yra galima situacija, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti GPM sumokėjimo“. Tokią išvadą teismas grindė tikėtinumo taisykle. Teismo argumentacija ydinga, nes: i) teismas pats pripažįsta, kad faktą laiko nuomone ir; ii) „nuomonę“ vertina kaip pagrįstą, nors byloje esantys prima facie įrodymai lemia priešingą išvadą, t. y. valstybės pareigūnų sprendimais buvo nurodyta, kad nėra nusikaltimo ar nusižengimo sudėties; iii) teismas nurodė, kad nustatyta aplinkybė, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinama, kaip teismo nustatyta, jog neabejotinai taip buvo padaryta, ar to buvo siekiama. Nors teismo nustatyta aplinkybė negali būti vertinama, kaip teismo nustatyta, šį argumentą teismas nurodė kaip vieną iš pagrindų atmesti Ieškovo reikalavimus (skundžiama Sprendimo dalis). Teismas pirmenybę teikia ne byloje esantiems prima facie įrodymams, o prielaidoms. Teismas įprastą verslo praktiką, kuri asmens garbės ir orumo požiūriu būtų neutrali vertino kaip pakankamą atsakovo M. M. viešai paskleistų Teiginių pagrindą. Liudytojai parodė, kad neteisėtų veikų padaryta nebuvo, sandorius, kuriuos Teismas laikė pakankamu faktiniu pagrindu viešai skleisti Teiginius, vykdė įmonių valdymo organai, už juos balsavo taip pat ir atsakovas M. M., ieškovas asmeniškai sprendimų nepriėmė, o verslo sprendimai buvo priimti vadovaujantis įprasta verslo praktika. Liudytoja I. M. paliudijo, kad „TAF“ akcijų perleidimo sandorį tvirtino Nyderlandų karalystės notaras.
16.5. Pasisakydamas dėl teiginių žeminančio pobūdžio nurodė, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma dėl teiginių pripažinimo žeminančiais. Kasacinis teismas laikosi taisyklės, jog tuo atveju, kai viešai paskleistais teiginiais asmuo yra apkaltinamas nesąžininga visuomenine, ūkine-komercine veikla, jam priskirti teisei ir moralei priešingi veiksmai, tokie kaltinimai savaime žeminantys. Atsakovo M. M. vieši pareiškimai apie tai, jog ieškovas neva nesumokėjo mokesčių Lietuvoje ir pasisavino kitų akcininkų turtą; išplovė daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpė bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>, nes ieškovo pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių yra aiškūs kaltinimai. Terminas „pasisavinti“ bendrinėje kalboje vartojamas ir suprantamas kaip nesąžiningas (turto) perėmimas savo nuosavybėn, t. y. žodžio „pavogti“ sinonimas. Ieškovo priskyrimas viešųjų asmenų kategorijai ir / ar įrodymai apie Teiginių sukeltas pasekmes nepadaro Teiginių nei labiau, nei mažiau žeminančiais.
16.6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad ieškovas patyrė 20 504 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 162 Eur žyminį mokestį, iš viso 20 708 Eur. Teismas, nepaisant to, kad iš dalies patenkino ieškinį, atsakovo M. M. naudai priteisė 9,8 karto didesnes bylinėjimosi išlaidas nei ieškovo naudai iš atsakovo M. M. (2 588, 50 Eur). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors ir ne visi apelianto reikalavimai buvo patenkinti, visgi konstatuota, kad apelianto atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui. Teismas neteisingai apskaičiavo piniginę išraišką nuo nustatyto patenkintų reikalavimų procento, t. y. 16,67 proc. nuo 20 708 Eur yra 3 452,02 Eur, o ne 2 588,50 Eur. Susidaro tokia situacija, kad ieškovas iš esmės laimėjęs bylą turi susimokėti oponentui ženklią sumą, netgi didesnę negu paties ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
17. Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškovo N. N. apeliacinį skundą prašė ieškovo N. N. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį , kuria atmesti ieškovo N. N. reikalavimai atsakovo M. M. atžvilgiu, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytais argumentais bei motyvais:
17.1. Teismas tinkamai kvalifikavo Ginčo teiginius bei pagrįstai pripažino, kad Ginčo teiginiai yra faktinį pagrindą turinti atsakovo M. M. nuomonė. Kasacinis teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 nurodė, jog kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie jam leido susidaryti viešai išreikšta nuomonę ir jos raiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Teismas, privalo vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikiama nuomonė, esantys duomenys, atsakovo pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas. Skunde išdėstyta pozicija, jog nuomonės pagrįstumas neturi būti vertinimas ir, kad vien galimybės patikrinti teiginių pagrįstumą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytomis priemonėmis buvimas sudaro pagrindą priskirti teiginį žinios kategorijai, nepagrįstas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, todėl teismas pagrįstai vertino faktinį nuomonės pagrįstumą. Atsakovo M. M. nuomonei susiformuoti buvo faktinis pagrindas. Atsakovo M. M. visame Straipsnyje pateikė savo nuomonę. Teismas vertino tiek Teiginių kontekstą, paskelbimo aplinkybes, asmenų vešumą bei asmenų tarpusavio santykių pobūdį. Netgi pripažinus, jog Teiginiai yra žinia, teismo nustatytos aplinkybės sudarytų pagrindą konstatuoti, jog žinia atitiko tiesos kriterijų bei nepažeidė nei ieškovo garbės, nei orumo. Atsakovo M. M. nuomonės pagrįstumą patvirtina į civilinę bylą pateikti įrodymai apie „TAF“ sandorių schemą, kurie patvirtina ne tik tai, kad „TAF“ schemą sudarantys sandoriai iš tiesų vyko, bet ir šių sandorių sinchroniškumą, vienalaikiškumą bei nuoseklumą. Iš atsakovo M. M. pateiktų dokumentų matyti, kad: i) 2014-08-04 buvo įsteigta bendrovė „Emir 77 Sp. z. o. o. (toliau – „Emir“); ii) 2014-09-29 TAF sudarė kredito linijos sutartį su bendrove „Bertona Holdings Limited“ (toliau – „Bertona“), kuriai paskolino visas savo turimas lėšas – beveik 26 mln. Eur. Nei posėdžių metu, nei rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kokia buvo šio sandorio ekonominė logika. Teismo posėdžio, vykusio 2017-10-24, liudytoja I. M., dirbusi „TAF“, patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo mėn. TAF išdavė apie 25 mln. Eur paskolą „Bertona“. Liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad dėl paskolos išdavimo kreipėsi „Bertona“, o „TAF“ susigrąžinusi savo investicijas iš „JP Morgan“ banko, paskolino jas „Bertona“; iii) 2014-11-04 „TAF“ įsigijo įmonės „Emir“ obligacijas, už kurias mainais perleido reikalavimą į „Bertona“ beveik 20 mln. Eur sumoje (likusi suma pervedama pinigais); iv) vėliau bendrovė „Emir“ gautą reikalavimą į „Bertona“ 20 mln. Eur sumoje perleidžia dar vienai bendrovei „Averline Holdings Limited“ (toliau – „Averline“), kuri 2014-11-14 įsigijo „TAF“ akcijas iš „TAF“ akcininkų „Bertona“ ir „Miglione“. Liudytoja I. M. nurodė, jog galėjo būti taip, kad „TAF“ reikalavimo teisę pirmiausiai perleido įmonei „Emir“, o „Emir“ perleido reikalavimo teisę „Averline“, kuri nusipirko „TAF“ akcijas; v) kaip atsiskaitymą už „TAF“ akcijas „Averline“ savo turimą reikalavimą į „Bertona“ perleido išimtinai ieškovo kontroliuojamai bendrovei „Miglione“. „Bertona“ sumokėjus beveik 20 mln. Eur „Miglione“, visą sumą per bendrovę „Amarentio“ 2015-04-02 pervedė tiesiogiai ieškovui. Tokią aplinkybę 2017-10-24 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir „Miglione“ direktorius M. Č. Aptarta schema buvo įgyvendinta per apytikriai pusmetį, nuo to laiko, kai „TAF“ paskolino visas savo valdomas lėšas bendrovei „Bertona“ iki tol, kol šie pinigai atsidūrė asmeninėje ieškovo sąskaitoje. „TAF“ sandorių schemos dirbtinumą patvirtina tiek ekonominės sandorių logikos trūkumas, tiek kiekvieno iš sandorių kompleksiškumas, sinchronizacija. Liudytoja I. M., dirbusi „TAF“ bei organizavusi „Miglione“ priklaususių „TAF“ akcijų pardavimą ir turėjusi įgaliojimą veikti parduodant „Bertona“ priklausiusių „TAF“ akcijų paketą, negalėjo paaiškinti esminių schemos sandorių aplinkybių. Liudytoja nepaaiškino pasirinkto atsiskaitymo už akcijas būdo. Atsakovo M. M. įsitikinimu, vien tai, kad tas pats asmuo, t. y. I. M., dirbdama „TAF“ direktore konsultavo ieškovo bendrovę „Miglione“, pastarajai parduodant „TAF“ akcijas pirkėjui „Averline“, sudaro pagrindą atsakovui M. M. abejoti schemos skaidrumu bei teisėtumu. Liudytoja I. M. painiojosi įvykių datose. Abejonės sustiprina įtarimą, jog schemos sandoriai, kurių pagrindu buvo atliktos transakcijos, buvo atlikti siekiant apeiti smulkiuosius „TAF“ akcininkus ir būtent ieškovui išmokėti 20 mln. Eur. Iš I. M. parodymų galima suprasti, jog „TAF“ paskolos išdavimo „Bertona“ tikrasis tikslas yra pagalba būsimam akcijų pirkėjui „Averline“ atsiskaityti už perkamas „TAF akcijas“ iš „Miglione“, nes pirkėjas lėšų neturėjo ir be pagalbos iš „Bertona“ nebūtų atsiskaitęs. I. M. nepaaiškino, kodėl iki perleidžiant reikalavimą „Averline“, bendrovei „TAF“ pirmiau reikėjo reikalavimus perleisti „Emir“. Per pusės metų laikotarpį visos „TAF“ bendrovėje laikytos ir visiems akcininkams priklausiusios lėšos atsidūrė asmeninėje ieškovo sąskaitoje, kas leidžia susidaryti nuomonę, kad būtent toks ir buvo visos šios sandorių schemos tikslas. Išmokėjusi s lėšas bendrovei „Bertona“, bendrovė „TAF“ nebeturi turto, išskyrus bendrovės „Emir“ išleistas obligacijas, kurios bevertės. Šią aplinkybę patvirtina 2017-11-27 „TAF“ vadovybės laiškas dėl finansinės „TAF“ ataskaitos projekto už 2016 m. pateikimo. Laiške nurodoma, kad „TAF“ turtas sumažintinas nurašant iš „Emir“ gautinus 20 766 000 Eur. „Emir“ finansiškai nepajėgi vykdyti įsipareigojimus bendrovei „TAF“. Atsakovo M. M. Straipsnyje išsakytą nuomonę tik sustiprino tas faktas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka ieškovo mokestinį tyrimą ir, priklausomai nuo mokestinio tyrimo baigties, galimai bus atnaujintas tyrimas Generalinėje prokuratūroje. Faktas, kad pradėtas tyrimas dėl ieškovo veiklos ir aprašytos „TAF“ sandorių schemos patvirtina, kad atsakovo M. M. Straipsnyje išdėstyti Teiginiai neparemti vien tik spėlionėmis. Atsakovo M. M. teiginiuose išdėstytas civilinės bylos Nr. e2-524-960/2017 aplinkybių faktinis vertinimas turėjo faktinį pagrindimą, kuris vertinamas kompetentingų institucijų. Apylinkės teismas vertino apelianto pateiktus įrodymus apie „TAF“ sandorių schemą ir duomenis apie „TAF“ ir „Emir“ finansinę padėtį bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nebėra „TAF“ akcininkas, o „TAF“ sąskaitoje buvę pinigai per įvairius sandorius pateko į ieškovo sąskaitą. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog yra galima situacija, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti siekti išvengti Gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo. Teismas konstatavo, jog atsakovų nuomonė apie galimą ieškovo nuostolių padarymą valstybei turėjo faktinį pagrindą. Atsakovas M. M. pateikė nuomonės pareiškimo metu turėtus duomenis apie sandorių schemą bei informaciją apie inicijuotus tyrimus bei patikrinimus. Vien aplinkybė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė pagrindą mokestinio tyrimo pradėjimui pakankama, jog būtų nustatytas faktinis atsakovo M. M. nuomonės pagrindas. Vien aplinkybė, kad nėra įsiteisėjusių sprendimų (nuosprendžių), jog ieškovas galėjo padaryti Straipsnyje aptartas neteisėtas veikas, nereiškia, jog Straipsnyje nurodyti teiginiai pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Teismas tinkamai įvertino visuomenės požiūrį bei Ginčo teiginių vertinimą. Teismas vertino visuomenės nuomonę bei ieškovo akcentuotus Straipsnio komentarus. Skaitytojų nuomonė / komentarai susiformavo ne konkretaus Straipsnio atveju. Tokio pobūdžio komentarai yra nuolatiniai aptariant informaciją, susijusią su ieškovu ir jo valdomomis bendrovėmis. Visuomenės nuomonė apie ieškovą neigiama, todėl nepaisant to ar Straipsnyje būtų paskelbtos žinios ar nuomonė, neigiami komentarai bei kategoriškas vertinimas nepasikeistų. Straipsnio komentaruose matomas visuomenės priešiškumas sudaro pagrindą spręsti apie Straipsnio paskelbimo kontekstą, tačiau negali būti Teiginių kvalifikavimo pagrindas. Atsakovas M. M. Straipsnyje nurodė, jog turimų faktinių duomenų pagrindu jis susidarė nuomonę apie galimai ieškovo atliktas neteisėtas veikas bei tuo pagrindu kreipėsi į atsakingas institucijas. Ieškovas be pagrindo inicijuotus tyrimus vertina kaip įrodymą, kuris patvirtina, jog Teiginiai yra žinia, nes neva tik žinios pagrindu galėjo būti pradėti patikrinimai ar tyrimai. Atsakovas M. M. turėtos informacijos apie „TAF“ schemos sandorius pagrindu susidarė nuomonę apie galimai neteisėtus veiksmus bei kreipėsi į atsakingas institucijas, kad šios atliktų atitinkamus tyrimus. Būtent Atsakovo M. M. aktyvūs veiksmai lėmė tyrimų / patikrinimų pradėjimą, o ne tai, kaip Straipsnyje išdėstytus Teiginius suprato viena ar kita institucija.
17.4. Teismas kvalifikuodamas Ginčo teiginius pagrįstai rėmėsi Straipsnio kontekstu, tinkamai įvertino ir kitus reikšmingus faktorius. Paties ieškovo į bylą išreikalauti įrodymai, t. y. atsakovo M. M. žurnalistui persiųsti atsakymai į klausimus rodo, jog Atsakovas M. M. suformulavo bei rašytine forma išreiškė savo nuomonę. Negali būti neigiama išraiškos formos reikšmė vertinant atsakovo M. M. teiginius. Tiek teismas, tiek pats ieškovas akcentavo, jog turėtų būti vertinamas Teiginių kontekstas. Straipsnio kontekstas taip pat yra Teiginių kontekstas. Tiek Straipsnio struktūra, tiek dalių pavadinimai, tiek sakinių konstrukcijos turėjo bei pagrįstai buvo teismo įvertintos sprendžiant dėl Teiginių. Tai, kad Straipsnyje pateiktos dviejų oponuojančių subjektų pozicijos, neabejotinai sudaro Teiginių kontekstą tiek siaurąja prasme (vertinant Straipsnio kontekste), tiek plačiąja prasme (vertinant subjektų tarpusavio santykių pobūdį). Aplinkybė, jog abu oponentai Straipsnyje pateikė savo poziciją, sudaro pagrindą spręsti, jog pateikiamos ne žinios apie faktus, bet oponuojančių subjektų skirtingos pozicijos / nuomonės dėl tam tikrų faktiškai egzistuojančių faktų. Teismas vertino šalių konfliktinį tarpusavio santykį bei galimą emocingesnį pozicijos reiškimą, visuomenės požiūrį į ieškovą, jo viešumą bei atitinkamai privalomą aukštesnį tolerancijos kritikai laipsnį. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodęs, kad informacija apie galimą mokesčiu vengimą yra laikytina viešuoju interesu, todėl tokios informacijos skleidimas turi teisėtą ir pagrįstą tikslą demokratinėje visuomenėje.
17.5. Teismas pagrįstai Ginčo teiginius vertino atsižvelgdamas ir į lingvistinę Ginčo teiginių struktūrą. Įvertinus teismo argumentus bei vertinimą dėl Teiginių matyti, kad buvo išanalizuotas didelis kiekis faktinių aplinkybių bei atliktas jų vertinimas. Ieškovo teiginys, kad neva vien modalumą rodančių žodžių panaudojimas Teiginiuose lėmė jų pripažinimą nuomone nepagrįstas. Vertinant teiginius, privalo būti vertinamas ne tik jų kontekstas, bet ir sakinio lingvistinė struktūra. Sprendžiant ar teiginiuose buvo pateiktas subjektyvus vertinimas, teiginys ar dvejonė, yra svarbi tiek sakinio struktūra, tiek jame naudojami žodžiai, nes būtent tai yra priemonė nuomonei ar žiniai išreikšti. Turinys gali būti tinkamai įvertintas tik tinkamai atlikus formos (išraiškos) vertinimą. Teismas pagrįstai vertino bei sprendė, jog Teiginiuose nurodant „galimai“, „mano nuomone“ išreiškiama abejonė, dvejonė. Teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas M. M. žodžius Teiginiuose vartojo bendrine prasme bei nesiekė įžeisti ar pažeminti Ieškovo. Žurnalisto klausimai „koks galėjo būti ginčo sandorių tikslas, kokiu tikslu galėjo būti vykdoma tokia schema?“ taip pat suponuoja abejonę, dvejonę. Atsakydamas į tokius klausimus atsakovas M. M. pateikė savo nuomonę ir tai aiškiai apibrėžė nurodydamas „mano nuomone“.
17.6. Pasisakydamas dėl Ginčo teiginių žeminančio pobūdžio nurodė, kad ieškovas nebuvo apkaltintas, nes atsakovas M. M. išreiškė nuomonę, turinčią faktinį pagrindą. Teismo nustatyta ir ieškovo neneigta aplinkybė dėl jo viešumo, taip pat svarbi vertinant menamą Teiginių žeminantį pobūdį. Atsakovas M. M. nuomonę išsakė visuomenei aktualiu klausimu, t. y. susijusiu su mokesčių valstybei mokėjimu. Vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį pasakymas, nesudaro pagrindo konstatuoti jo garbės ir orumo pažeidimo faktą. Atsakovas M. M. susilaikė nuo ieškovo asmenybės vertinimo, o savo nuomonę pateikė tik apie įvykius ir ieškovo veiksmus. Aiškiai pabrėžė, kad ieškovo veiksmų vertinimas yra subjektyvi jo nuomonė.
17.7. Pasisakydamas dėl apylinkės teismo prieštaringumo nurodė, jog sutiktina su ieškovu, kad teismas Sprendime pats sau prieštarauja, kiek tai liečia Teiginio 3 antrąjį sakinį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog būtent Teiginio 3 antrasis sakinys „mes ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ nepagrįstai buvo išskirtas iš viso Straipsnio konteksto ir būtent šio sakinio, o ne visų ieškovo nurodomų Ginčo teiginių vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčo teiginiai Sprendime įvertinti tinkamai, t. y. jų vertinimas atitinka teismo bendrai nustatytoms aplinkybėms bei jų vertinimui. Atsakovas M. M. nurodė, kad ieškovas patiekia tik dalinę, taigi iškraipytą informaciją apie atliktus tyrimus bei jų rezultatus, kuri nesudaro pagrindo teisėtų bei pagrįstų teismo išvadų apie atsakovo M. M. faktiškai pagrįstą nuomonę, paneigimui. Ieškovo minimi neva tinkamai neištirti liudytojų M. Č., I. M. ir D. D. parodymai, kurie neva patvirtina „TAF“ sandorių schemos teisėtumą, tačiau, liudytojų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti „TAF“ sandorių schemos teisinio vertinimo (teisėtumo), kadangi teismas minėtų santorių teisėtumo fakto nenustatinėjo. Liudytojai susiję su ieškovu bei demonstruojantys neabejotiną palankumą ieškovo naudai, todėl abejotina parodymų reikšmė. Liudytoja apklausta D. D. dalyvauja atstovo teisėmis civilinėje byloje Nr. e2-3571-960/2018 prieš atsakovą M. M.
17.8. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas iš esmės laimėjo bylą ir tai turėjo įtakoti išlaidų paskirstymą. Atsakovų atžvilgiu buvo reiškiami keturi reikalavimai, o atsakovo M. M. atžvilgiu teismas patenkino pusė iš vieno reikalavimo, todėl pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
18. Atsakovas G. M. atsiliepime į ieškovo N. N. apeliacinį skundus prašė ieškovo N. N. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ieškovo skundžiamoje sprendimo dalyje teisingai atribojo nuomonę nuo žinios. Ieškovo pozicija žinios ir nuomonės atribojimą išimtinai sieti su galimybe paskleistą informaciją patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįsta. Bet kurio teiginio tikrumas (teisingumas) gali būti patikrinamas. Negalima objektyviai nustatyti kaip pats teiginio autorius iš tiesų teiginį suvokia, t. y. ar vertina jį žinia ar – savo nuomone. Teisė reikalauja, kad minčių viešas reiškimas nepažeistų kitų žmonių teisių. Nėra pagrindo kaltinti teismą išimtinai dėmesį skyrus tik lingvistiniam atsakovų teiginių vertinimui. Aplinkybė, kad kompetentingos institucijos atsakovo M. M. pateiktų duomenų pagrindu pradėjo atitinkamus tyrimus savaime nereiškia, jog byloje ieškovo kvestionuojami Straipsnio teiginiai laikytini žinia, o ne nuomone. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei mokesčių administratorius turi pareigą reaguoti į visus pranešimus apie pažeidimus ir imtis atitinkamų priemonių. Vien tyrimų pradėjimas nereiškia, kad jie baigsis baudžiamosiomis bylomis. Ieškovas neįrodė, kad skunde paminėti kompetentingų institucijų tyrimai buvo pradėti būtent Straipsnyje išdėstytų atsakovų teiginių pagrindu. Tyrimai pradėti dar iki Straipsnio pasirodymo. Anoniminiai komentatoriai ir jų komentarai neatspindi visos visuomenės. Teismas tyrė, kaip vidutinis statistinis informacijos gavėjas – sąžiningas ir protingas skaitytojas, galėjo suprasti Straipsnį, ir padarė teisingą išvadą, kad toks skaitytojas galėjo suvokti, jog pateikiami ne faktai apie įvykius, bet dvi viena kitai priešingos nuomonės. Ieškovas neįrodė, kad modalumas dirbtinis, panaudotas sąmoningai siekiant užmaskuoti žinią. Vien tik skirtingas ieškovo vertinimas nepagrindžia teismą pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Jei ginčo teiginiuose vartojamų modalumą žyminčių žodžių negalima traktuoti parodančiais teiginių subjektyvumą (nuomonę), kyla klausimas, kokiomis dar kalbos priemonėmis rašytiniame tekste galėtų būti atskleista asmens nuomonė. Teismo išvados vienus ginčo teiginius pripažinti nuomone, kitus – žinia yra prieštaringos, tačiau aptarti prieštaravimai turėtų būti vertinami atsakovų naudai. Atmetus sofizmus, vienintelis ieškovo argumentas, turintis paneigti aptariamą sprendimo išvadą, yra tai, kad kompetentingos institucijos ieškovo (jo kontroliuojamų įmonių) veiksmuose nenustatė pažeidimų. Teismas tyrė ne tai, ar ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, mokestinių pažeidimų, o tai, ar ieškovai turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, kad tokių pažeidimų galėjo būti.
Šalies argumentai
19. Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria M. M. paskleistas teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą bei nustatytas įpareigojimas per 5 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis bei atmesti ieškovo reikalavimus atsakovo M. M. atžvilgiu. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
19.1. Teiginio 3 antrojo sakinio „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžiniška žalą“ (toliau – Ginčo teiginys) pripažinimas objektyvia žinia prieštarauja Teismo nustatytoms aplinkybėms dėl viso Straipsnio ir jame paskelbtos nuomonės vertinimui. Teismas nustatė, kad Straipsnyje pateiktos nuomonės, o ne faktai. Visas Straipsnio kontekstas bei naudotos formuluotės ir Straipsnio dalių pavadinimai sudarė pagrindą spręsti, jog visame Straipsnyje atsakovo M. M. išsakyti teiginiai yra nuomonė. Teismas nepagrįstai išskyrė Ginčo teiginį iš Straipsnio konteksto bei vertino jį priešingai, t. y. nustatė, jog tai neva atsakovo M. M. paskleista žinia. Nustačius, kad Straipsnyje paskelbta nuomonė, turintį faktinį pagrindą, nėra pagrindo išimti vieną sakinį iš viso konteksto ir jį vertinti priešingai. Toks vertinimas prieštarauja sprendime nurodytiems teismų išaiškinimams bei paties teismo nustatytiems faktams. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą ir paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes. Teismas nepagrįstai išskyrė vienintelį Ginčo teiginį iš viso konteksto bei vertino jį priešingai nei visą Straipsnį. Teismas nukrypo nuo analogiškose bylose kasacinio teismo suformuotos praktikos.
19.2. Teismas nepagrįstai atskyrė vienoje pastraipoje esančių susijusių sakinių vertinimą, nes Ginčo teiginio pripažinimas objektyvia žinia prieštarauja pirmojo pastraipos sakinio vertinimui. Teiginį 3 sudaro trys susiję sakiniai, nurodomi vienoje pastraipoje: ,,Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą. Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą “. Teiginio 3 pirmajame sakinyje atsakovas M. M. pateikė nuomonę dėl „TAF“ schemos sandorių sudarymo tikslo. Po jo sekančiame Ginčo teiginyje, plėtojama nuomonė, jog dėl „TAF“ schemos sandorių sudarymo žalą patirs akcininkai ir valstybė , t. y. „<...> ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“. Nustačius „TAF“ sandorių schemos neteisėtumą, kartu būtų konstatuota, jog tiek akcininkai, tiek valstybė patyrė žalą. Nustačius, jog atsakovo M. M. nuomonė, išsakyta Teiginio 3 pirmame sakinyje, yra apie atliktas neteisėtas veikas, tikėtina taip pat būtų konstatuota, jog valstybė ir akcininkai patyrė žalą. Trečiajame Teiginio 3 sakinyje pažymima, jog nuomonės, kuri pateikta aptartuose pirmuosiuose Teiginio 3 sakiniuose, pagrindu atsakovas M. M. kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios įvertins ieškovo veiksmų teisėtumą. Teismas klaidingai konstatavo, kad aptariami sakiniai neapjungti vienos minties bei nepagrįstai sprendė, kad Teiginio 3 sakiniuose yra pateikti savarankiški teiginiai apie tam tikrus faktus, kurie nagrinėtini atskirai. Sakinių nagrinėjimas skyrium lėmė nenuoseklų sprendimo dalies priėmimą. Teismas nepagrįstai Ginčo teiginį (antrąjį pastraipos sakinį) vertino atsietai nuo pirmojo bei trečiojo pastraipos sakinių ir dėl to priėjo nepagrįsta išvadas. Įvertinus visus pastraipoje esančius sakinius bei jų ryšius, pripažintina, jog Ginčo teiginys taip pat yra atsakovo M. M. nuomonė. Visi Teiginio 3 sakiniai tarpusavyje susiję, išsakyti ta pačia tema, atsakant į užduotą žurnalisto klausimą „<...> kokiu tikslu galėjo būti vykdoma schema, kas patyrė žalą ir ar dėl to kreiptasi į teisėsaugą <...>“, todėl Teiginio 3 išskaidymas atskirais sakiniais ir susijusių sakinių atsietas vertinimas yra negalimas. Teiginio 3 sakinių sąsajumą ir jų vertinimo išskaidžius nepagrįstumą patvirtino dr. A. S. išvadoje dėl teksto supratimo. Pastraipa, kurioje pateiktas Teiginys 3, yra klasikinė dėstomoji pastraipa, kurios sakiniai yra siejami vienos pagrindinės minties. Nėra pagrindo teigti, jog teminiu (pirmu) pastraipos sakiniu reiškiama nuomonė, o paremiamuoju (Ginčo teiginiu) skelbiama žinia. Pirmajame Teiginio 3 sakinyje panaudotas nuomonės žymuo „mano nuomone“ rodo, jog ir Ginčo teiginyje reiškiama nuomonė. Tai, kad atsakovas M. M. pateikė atsakymus į eilę klausimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kiekvienas Teiginio 3 sakinys vertintinas kaip atskiras pastraipos teiginys. Teiginys 3 išdėstytas kaip atsakymas į vieną sudėtinį klausimą. Įvadinio sakinio formuluotė „galėjo būti“ rodo, jog buvo prašoma nurodyti ne konkrečius faktus, o klausiama apie atsakovo M. M. nuomonę. Pastraipos sakinių lingvistinė analizė patvirtina, kad Ginčo teiginyje pareikšta nuomonė. Jeigu autorius teigia, jog dėl kito asmens neteisėtų veiksmų jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, skaitovui tampa daugiau nei aišku, jog autoriaus teiginiai dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų yra tik asmens nuomonė, nes kaltų veiksmų faktas bus nustatytas teisėsaugos institucijų. Skaitovams pakankamai atskleidžiama, jog žinia apie asmens kaltus veiksmus bus tik ateityje nustatyta. Iš to seka, jog išvada dėl autoriaus teiginių (jo įsitikinimo) apie kito asmens kaltus veiksmus negali būti pripažinta žinios konstatavimu. Pirmasis ir antrasis pastraipos sakiniai nurodo prielaidas (nuomonę), kuri yra pagrindas trečiajame sakinyje nurodomam faktui, t. y. kreipimuisi į prokuratūrą. Teismas nepagrįstai Ginčo teiginio žodį „akivaizdu “ vertino kaip neabejotiną, nustatytą faktą. Įvertinus Ginčo teiginyje pavartotą žodį „akivaizdu“, pažymėtina, jog jis atlieka jungiamąją funkciją, t. y. prijungia Ginčo teiginį prie pirmojo sakinio. Įvertinus sakinių ryšį, matyti, kad žodis „akivaizdu“ galėtų būti pakeistas ir jungtuku „todėl“. Žodis „akivaizdu“ rodo ne nustatytą faktą, o atlieka Ginčo teiginio prijungimo prie Teiginio 3 pirmojo sakinio funkciją bei parodo prijungimo tipą - parėmimas, aiškinimas, detalizavimas. Teismas neteisingai sprendė, jog Ginčo teiginys turi baigto veiksmo konstatuojamojo pobūdžio toną. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė vien dėl to, kad Ginčo teiginį vertino atsietai nuo kitų teiginio sakinių. Vien trečiajame sakinyje nurodyta aplinkybė, jog buvo kreiptasi į prokuratūrą, akivaizdžiai paneigia neva konstatuojamąjį Ginčo teiginio toną. Atsakovas M. M. nenurodo fakto, bet pateikia nuomonę bei pažymi, jog šiuo aspektu yra atliekamas įgaliotų institucijų tyrimas.
19.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Ginčo teiginys yra nepagrįstas. Nesutiktina su išvada, kad Ginčo teiginys yra žinia, kurios pagrįstumo atsakovas M. M. neįrodinėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas M. M. žinojo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatvirtino jo nuomonės, todėl neturėjo nuomonės reikšti kaip neabejotiną įvykusį faktą. Teismas konstatavo, kad tiek atsakovų nuomonė dėl „TAF“ akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo „TAF“ akcininkų nuostolių atsiradimo, tiek nuomonė apie galimą ieškovo nuostolių padarymą valstybei, turėjo faktinį pagrindą. Teismas nustatė, jog atsakovų nurodytos sandorių schemos įgyvendinimas, sudaro pagrindą susidaryti nuomonę, jog galimai buvo padaryta žala ir valstybei. Teismo išvada, jog Ginčo teiginys nepagrįstas, prieštarauja ankstesnėms išvadoms dėl nuomonės pagrįstumo. Atsakovas M. M. įrodinėjo nuomonės pagrįstumą. Vien aplinkybė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė faktinį ir teisinį pagrindą tyrimo pradėjimui yra pakankama, jog būtų nustatytas faktinis nuomonės pagrindas. Teismas nurodė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai neatlikus patikrinimo, situacija negali būti vertinama vienareikšmiškai. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo M. M. nuomonė turėjo faktinį pagrindą, o faktinio pagrindo pagrįstumas galės būti įvertintas atlikus mokestinį tyrimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Straipsnio paskelbimo metu egzistavo 2 ikiteisminio tyrimų pareigūnų sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Gyventojų pajamų mokesčio išvengimo. Tuo metu, kai atsakovas M. M. žurnalistui pasakė Ginčo teiginį (2016-12-01), ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo priėmę sprendimų pagal atsakovo M. M. pateiktą informaciją. Prieš išsakant nuomonę Straipsnyje, atsakovas M. M. 2016-11-23 pateikė prokuratūrai naujus įrodymus apie „TAF“ sandorių schemą bei prašė atnaujinti tyrimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio išvengimo. Aptartos aplinkybės nurodytos Generalinės prokuratūros 2017-03-01 nutarime. Atsakovas M. M. 2016-12-01 neturėjo duomenų apie jo pateikto prašymo svarstymą ar juo labiau atmetimą. Informacija vertintina nuomonės susiformavimo metu, t. y. 2016-12-01, o ne nuomonės paskelbimo metu. Laikotarpiu iki Straipsnio paskelbimo galimai įvykusios aplinkybės negali turėti įtakos 2016-12-01 išsakytos nuomonės pagrįstumo vertinimui. Aplinkybė, jog 2016-12-21 atsakovo M. M. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo atmestas, negalėjo įtakoti atsakovo M. M. nuomonės ar jos reiškimo būdo. Prokuratūros nutarime pažymėta, jog gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos reikšmingus duomenis, bus sprendžiamas nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas. Tokia aplinkybė patvirtina tai, kad atsakovo M. M. nuomonė pagrįsta. Atsakymų į klausimus pateikimo metu, t. y. 2016-12-01, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų sprendimų dėl naujai pateiktos medžiagos apie „TAF“ sandorių schemą nebuvo. Teismui nustačius, jog apelianto nurodyta sudarytų sandorių seka sudarė faktinį pagrindą apelianto nuomonei dėl mokesčių slėpimo ir vengimo susidaryti, atliekamų ar atliktų tyrimų rezultatai nebeturi įtakos vertinant nuomonės pagrįstumą. Vien faktas, kad kompetentingos institucijos pradėjo tyrimą dėl ieškovo veiklos ir aprašytos „TAF“ sandorių schemos, patvirtina, kad atsakovo Straipsnyje išdėstyti teiginiai neparemti vien tik atsakovo M. M. spėlionėmis. Atsakovo M. M. nuomonė turėjo faktinį pagrindimą, kuris vertinamas kompetentingų institucijų.
19.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ginčo teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismas konstatavo, jog Ginčo teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau išvados nemotyvavo. Net tuo atveju, jei Ginčo teiginys būtų pripažintas žinia, Ginčo teiginys pripažintinas etišku bei nepažeidžiančiu ieškovo garbės ir orumo. Teismas pripažino, jog ieškovas yra viešas asmuo, todėl ieškovas turi būti tolerantiškesnis jo atžvilgiu išsakomai kritikai bei kritiniam jo veiksmų vertinimui. Ginčo teiginys negali būti traktuojamas kaip peržengiantis saugomas ieškovo garbės ir orumo ribas. Tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, ieškovas turi toleruoti net ir aštriau išsakomą kritiką. Ieškovo kontroliuojamos bendrovės atsakovams bei kitiems asmenims yra pareiškusios ieškinį Vilniaus apygardos teisme, kuriuo prašo priteisti 287 mln. Eur nuostolių už tariamą komercinių paslapčių pasisavinimą ir panaudojimą. Bylą tiek ieškovas tiek jo kontroliuojamos įmonės plačiai eskaluoja žiniasklaidoje. Kadangi šalių santykiai konfliktiški, todėl Ginčo teiginys turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į aptartą aplinkybę. Ieškovo veiksmai ir jų vertinimas yra aktuali visuomenei. Atsakovas M. M. turėjo siekį pateikti visuomenei savo nuomonę apie ieškovo atliktus veiksmus, o Ginčo teiginyje nurodė, kad šios nuomonės pagrindu kreipėsi į atsakingas institucijas. Visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti apie galimai turtingiausio Lietuvos žmogaus naudojamas mokesčių vengimo schemas.
Atsiliepimas
20. Ieškovas N. N. atsiliepime į atsakovo M. M. apeliacinį skundus prašė atsakovo M. M. apeliacinį skundus atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
20.1. Teismas pagrįstai teiginį „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ pripažino žinia. Ginčo objektas yra ne straipsnis, o ieškinyje nurodyti konkretūs teiginiai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus tai, jog objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis galima patikrinti, ar „mes ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, teiginys pripažintinas žinia, o įvertinus tai, kad atsakovai neįrodė, jog „mes ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ žinia neatitinka tikrovės. Apelianto išvedžiojimai apie tai, jog paskleistų teiginių turinys neturi reikšmės ir jų net nereikia vertinti, nes pakanka neva nustatyto fakto, kad visame Straipsnyje yra paskelbta nuomonė, todėl visa Straipsnyje paskleista informacija laikytina nuomone, prieštarauja šios kategorijos bylose kasacinio teismo suformuotai praktikai.
20.2. Teiginiui, Teismo pripažintam nuomone, nėra taikomas tiesos kriterijus, todėl jis negali būti kitų ginčo teiginių faktiniu pagrindu. Atsakovas M. M. tvirtina, kad jeigu nuomonė apie „TAF“ sandorių schemų neteisėtumą būtų patvirtinta, tai tikėtina, jog būtų konstatuota, kad akcininkai ir valstybė patyrė žalą, tačiau tokia prielaida ydinga. Nei bylos šalių pozicijos, nei teismo sprendimai negali būti grindžiami argumentu „kas būtų, jei būtų“. Neįrodyta, kad „TAF“ sandorių schemos buvo neteisėtos ir / ar kad jų tikslas buvo pasiimti „Vilniaus prekybos“ įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje, ir / ar kad akcininkai ir valstybė patyrė žalą. Konkretus ginčo teiginys, Teismo pripažintas nuomone, negali būti laikomas kitų ginčo teiginių faktiniu pagrindu. Atsakovas M. M. manipuliuoja teisiniais terminais „nuomonės faktinis pagrindas“ ir „fakto konstatavimas“. Tai, kad teismas konkrečius ginčo teiginius pripažino faktinį pagrindą turinčia nuomone nereiškia, kad ta nuomonė tikra ir teisinga. Sprendime nuomonės faktinio pagrindo konstatavimas nereiškia, kad teismas patvirtino nuomonės atitikimą tikrovei. Teiginys „<...> tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“, pripažintas nuomone, konstatuojamosios reikšmės neįgyja ir juo negali būti grindžiami kiti ginčo teiginiai. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog akcininkai ir Lietuvos valstybė patyrė žalą. Teismas pagrįstai sprendė, kad kategoriškas atsakovo M. M. tvirtinimas apie tai, jog ieškovas neva pasiekė neteisėtus tikslus ir valstybė bei akcininkai patyrė žalą, yra ne nuomonė, o žinia ir atsakovas M. M. neįrodė (neįrodinėjo) šios žinios atitikimo tikrovei.
20.3. Lingvisto A. S. 2018-01-15 išvada klaidinga. Vertinant naujai į bylą pateiktos A. S. išvados turinį matyti, kad lingvisto padarytos išvados yra klaidingos teisine prasme. Lingvistas naujojoje savo išvadoje nurodė, kad teiginys „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ nėra atskiras teiginys ir negalėjo būti atskirai vertinamas. Lingvistas neturi kompetencijos spręsti, tinkamai ar ne yra suformuluotas ginčo objektas. Ieškovas nesutinka, kad teiginyje „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ žodis „akivaizdu“ atlieka jungiamąją funkciją. Žodžio „akivaizdu“ reikšmė yra tikrai aišku, labai aišku, matoma. Tai yra modalinis žodis, sustiprinantis likusio sakinio reikšmę.
Šalies argumentai
20.4. Apelianto M. M. pozicija, kad jis neva įrodė ginčo teiginio pagrįstumą, tik patvirtina, kad pats atsakovas M. M. teiginį supranta kaip žinią, o ne kaip nuomonę. Atsakovas M. M. pats sau prieštarauja. Viena vertus, tvirtina, jog teiginys „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra nuomonė, kita vertus, nurodo, kad teiginys laikytinas įrodytu. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Vertinant paskleistus duomenis, jie pirmiausiai kvalifikuojami kaip žinia arba kaip nuomonė, o tuomet sprendžiama, ar įrodyta, kad žinia atitinka tikrovę, jei duomenys kvalifikuoti kaip žinia, o jei duomenys kvalifikuoti kaip nuomonė, sprendžiama, ar nuomonė turėjo pakankamą teisinį pagrindą. Teismas nustatė, kad teiginys „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra žinia. Apeliantas M. M. laikėsi priešingos pozicijos – tvirtino, kad aptariamas teiginys yra nuomonė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas M. M. neįrodinėjo aptariamo teiginio atitikimo tikrovei. Tvirtindamas, kad teiginys yra nuomonė, atsakovas M. M. ir negalėjo įrodinėti teiginio atitikimo tikrovei, nes priešingu atveju pripažintų, kad tai yra ne nuomonė, o žinia. Nusprendęs, kad konkretus teiginys yra žinia, teismas neturėjo pareigos vertinti, ar tuo atveju, jei tas teiginys būtų kvalifikuotas kaip nuomonė, jai pakaktų faktinio pagrindo. Kriterijai, kuriais vadovaujantis teismas sprendžia dėl viešai paskleistos nuomonės pagrįstumo, skiriasi nuo tų, kurie yra taikomi, sprendžiant dėl viešai paskleistų žinių (duomenų) teisingumo. Įgaliotos valstybės institucijos inicijavo įvairius tyrimus bei patikrinimus būtent dėl atsakovo M. M. skleidžiamų tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovą, todėl tai tik patvirtina, kad visi atsakovo M. M. viešai paskleisti ginčo teiginiai yra žinios. Atsakovo M. M. apie ieškovą paskleistos žinios buvo tikrinamos Generalinės prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau nei viena iš minėtų institucijų nenustatė, kad „Lietuvos akcininkai ar valstybė būtų patyrusi milžinišką žalą“. Sprendimu konstatuota, jog ta aplinkybė, kad nei Generalinė prokuratūra, nei Valstybinė mokesčių inspekcija neįžvelgia neteisėto ieškovo veikimo atsakovui M. M. buvo puikiai žinoma iki Straipsnio paskelbimo dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija dar 2016-08-11 paskelbė informaciją, kad vykdydama kompleksinį tyrimą vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje, pabaigė mokestinius tyrimus, kurių metu nusižengimų nenustatė“. Generalinė prokuratūra 2016-12-21 nutarimu atmetė atsakovo M. M. skundą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo padarytų veikų atžvilgiu pradėjimo. Straipsnis buvo paskelbtas 2017-01-02, t. y. po to, kai atsakovas M. M. žinojo (turėjo žinoti), kad neteisėto ieškovo veikimo valstybės įgaliotos institucijos neįžvelgė. Iki Straipsnio paskelbimo atsakovas M. M. žinojo, kokius sprendimus valstybės įgaliotos institucijos priėmė ir turėjo galimybes savo atsakymus žurnalistui patikslinti,, atsižvelgiant į tuos sprendimus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
20.5. Atsakovo M. M. paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio. Tuo atveju, kai viešai paskleistais teiginiais asmuo yra apkaltinamas nesąžininga visuomenine, ūkine-komercine veikla, jam priskirti teisei ir moralei priešingi veiksmai, tokie kaltinimai savaime yra žeminantys ir tokiu atveju įrodinėti žeminančio pobūdžio nereikia. Atsakovo M. M. viešas pareiškimas apie tai, jog dėl ieškovo veikimo neva ne tik atsakovas M. M., bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą yra aiškūs kaltinimai nesąžininga visuomenine, ūkine-komercine veikla. Toks kaltinimas savaime žeminantis, todėl ieškovas neturėjo pareigos papildomai įrodinėti žeminančio paskleistų duomenų pobūdžio. Tai, kad teismas ieškovą pripažino viešuoju asmeniu, kuris turi būti pakantesnis kritikai ir tai, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, nepaneigia fakto, kad teiginiais ieškovas apkaltintas nesąžininga visuomenine, ūkine-komercine veikla. Ieškovas nėra viešasis asmuo ex oficio, ir nėra aukščiausio lygmens viešasis asmuo, todėl ieškovo neturtinių teisių gynimo ribos platesnės. Sąvoka viešasis asmuo, nors ir apibrėžta įstatyme, yra plati ir turi vertinamąjį aspektą. Priklausomai nuo viešojo asmens poveikio visuomenės gyvenimui, tokio asmens neturtinių teisių (įskaitant garbės ir orumo) gynimo ribos gali būti labai skirtingos, o jas nustatant svarbus konkretaus asmens viešumo laipsnis. Didžiausią viešumo lygį ir atitinkamai siauriausias neturtinių teisių gynimo ribas turi viešieji asmenys ex officio, t. y. politikai ir kiti oficialias pareigas atliekantys asmenys. Net ir konstatavus aplinkybę, kad asmuo gali būti priskirtas viešųjų asmenų kategorijai, viešumo lygis nevienodas visiems tokiems viešiesiems asmenims, ir jų neturtinių teisių gynimo ribos priklausys nuo einamų pareigų svarbumo ir įtakos visuomenės gyvenimui. Neturtinės asmens teisės (garbės ir orumo, privatumo) gynimas labiausiai ribojamas valstybės vadovams, vyriausybių vadovams, politikams, mažiau tokia teisė gali būti ribojama valstybės tarnautojams, teisėjams, dar mažiau – „į viešą areną įžengusiems asmenims“, kurie nėra viešieji asmenys ex officio, bet jų veikla turi tam tikrą reikšmingą poveikį visuomenei, o pats mažiausias ribojimo lygis taikomas privatiems asmenims. Ieškovas neturtinių teisių gynimo ribos artimos privataus asmens neturtinių teisių gynimo riboms. Viešumo kriterijus svarbus ne sprendžiant dėl paskleistų duomenų žeminančio pobūdžio, o taikant pažeistų neturtinių teisių gynimo būdus.
21. Atsakovas G. M. atsiliepime į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašė atsakovo M. M. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį prieštarauja teismo argumentams ir sprendimo motyvavimo nuoseklumui. Tam tikrų ginčo teiginių pripažinimas žinia yra dirbtinis, padarytas išimant teiginius iš bendro ginčo ir Straipsnio konteksto.
Šalies argumentai
22. Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
22.1. Straipsnyje pacituotas vienas atsakovo G. M. teiginys – „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ (toliau – Teiginys). Pasisakydamas dėl žinios atribojimo nuo nuomonės nurodė, kad teismas nepagrįstai Teiginį laikė žinia, o ne nuomone. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo, nei svarstomojo, pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Nors teismas nurodė teisingus kriterijus, pagal kuriuos žinia atribojama nuo nuomonės, tačiau juos taikė netinkamai. Išvada, kad Teiginys yra žinia, iš esmės prieštarauja kitoms prieš tai sekusioms sprendimo išvadoms. Straipsnyje kalbėta apie Olandijos bendrovės „TAF“ piniginių lėšų judėjimą. Straipsnyje pateikta atsakovų nuomonė, kad apie 20 mln. Eur bendrovės lėšų po sudėtingų sandorių grandinės nepagrįstai (neteisingai) atsirado asmeninėje ieškovo sąskaitoje. Atsakovų manymu, tokiu būdu buvo pažeisti bendrovės akcininkų, kuriais yra ir atsakovai, taip pat valstybės interesai. Sprendime pripažinta, kad atsakovų nuomonė, jog dėl ieškovo veiksmų „TAF“ akcininkai galėjo patirti nuostolių, o valstybė – negauti mokesčių, turėjo faktinį pagrindą. Tokia nuomonė ir dėstoma Straipsnyje. Svarbu įvertinti, kokiame kontekste buvo pasakyta Teiginys. Tarp ieškovo ir atsakovo M. M. vyksta plačiai visuomenės informavimo priemonėse nušviečiamas ir visuomenėje aptariamas konfliktas dėl vadinamosios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių valdymo. Šių asmenų nesutarimai sprendžiami ir teisminiu keliu. Vienas teisminių ginčų – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-524-960/2017 – susijusi su M. M. išsakyta nuomone apie galimą mokesčių vengimą Vilniaus prekybos grupės įmonėse. Nurodytoje byloje, 2016-11-14 vykusiame viešame teismo posėdyje, atsakovas G. M. buvo apklaustas kaip liudytojas. Parodymų turinį sudarė ir aplinkybės, susijusios su „TAF“ piniginių lėšų atsidūrimu pas ieškovą, bei jų subjektyvus vertinimas. Atsakovo parodymuose kalbėta ne tik apie „TAF“ akcininkų piniginių lėšų praradimą dėl ieškovo veiksmų, bet ir galimą valstybės lėšų praradimą dėl jų. Žiniasklaidoje atsakovo parodymai atspindėti kaip liečiantys ne tik akcininkų, bet ir valstybės interesus (dėl nesumokėtų mokesčių). Po aptarto teismo posėdžio žurnalistai kreipėsi į atsakovą M. M., prašydami pakomentuoti aplinkybes, susijusias su „TAF“ piniginių lėšų judėjimu. Pastarasis paprašė atsakovo pateikti ir savo komentarą. Taip Straipsnyje ir atsirado atsakovo G. M. Teiginys. Atsakovo Teiginys tiek savo esme, tiek turiniu atitinka parodymus teisme. Svarbu įvertinti ir tai, kaip Teiginį suprato pats atsakovas. Duodamas parodymus minėtoje byloje atsakovas ne kartą akcentavo, kad pateiktas aplinkybių vertinimas yra jo nuomonė. Aptariami atsakovo parodymai tiek tos bylos dalyvių, tiek ir po posėdžio pasirodžiusiuose straipsniuose buvo suprasti ir pateikti kaip atsakovo nuomonė. Liudytoja, ieškovo patikėtine prisistačiusi, D. D. anksčiau žiniasklaidai komentavo, kad: „Pats G. pripažino, kad jis neturi faktų. Jis pats pripažino, kad tai yra tik jo nuomonė, kad jis jokiais faktais nesiremia arba sakė, kad juos turi, bet negali pateikti“. Aptarti atsakovo parodymai, kurių esmė atspindėta Teiginyje, tiek paties atsakovo, tiek kitų asmenų suprasti kaip nuomonė ir būtent kaip nuomonė nušviesti visuomenės informavimo priemonėse. Teismas nepagrįstai iš esmės analizavo tik atsakovo Teiginio dalį: „[...] buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, ir tik ją įpareigojo paneigti. Tokiu būdu buvo iškreipta Teiginio esmė. Sprendime nemotyvuota išvada, kad Teiginys turi konstatuojamojo pobūdžio toną. Žodžiais „mano nuomone“ prasidedantis Teiginys negali būti vertinamas kitaip, nei nuomonė. Teismo išvada, kad žodžiai „mano nuomone“ labiau sietini su „vogimo“ būdu, o ne pačiu „vogimu“, nepagrįsti argumentais. Teiginys reiškia, kad sudarius ir įvykdžius Straipsnyje aptartus sandorius („tokiu būdu“), buvo pavogti pinigai tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės. Tai, kad Teiginys išreikštas būtuoju laiku, neturi teisinės reikšmės atribojant žinią nuo nuomonės. Straipsnyje pateiktas jau įvykusių, baigtų aplinkybių vertinimas, Teiginys ir negalėjo būti išreikštas esamuoju ar būsimuoju laiku. Sprendime neįvertintas visas Straipsnio sakinys, kuriame pateiktas Teiginys. Tiek žodžiai „mano nuomone“, tiek žodis „komentavo“ aiškiai parodo, kad Teiginio autorius išreiškia savo asmeninį vertinimą, nuomonę.
22.2. Pasisakydamas dėl sąžiningos nuomonės reiškimo nurodė, jog teiginys pareikštas sąžiningai. Nenustatyta, kad Teiginiu būtų siekta pažeminti ieškovą, kad jis būtų turėjęs įtakos tam, kaip visuomenė jį vertina. Straipsnio atsiradimo iniciatorius yra ne atsakovas, o žurnalistas. Atsakovas Teiginiu pakartojo savo anksčiau teisme duotų parodymų esmę. Ieškovas yra viešas asmuo, o Straipsnyje nagrinėta tema pagrįstai domino visuomenę. Atsakovas pateikė savo nuomonę, norėdamas atkreipti dėmesį į galimai nesąžiningą ieškovo elgesį tiek buvusių verslo partnerių, tiek valstybės atžvilgiu. Viešojo asmens garbės ir orumo gynimo apimtis yra mažesnė, jis turi būti pakantesnis kritikai. Ieškovas konfliktuoja ne tik su atsakovu M. M., bet ir atsakovu G. M.. Ieškovo kontroliuojamos bendrovės tiek M. M., tiek G. M. ir kitiems asmenims pareiškusios ieškinį Vilniaus apygardos teisme, kuriuo prašo priteisti 287 mln. Eur nuostolių už tariamą komercinių paslapčių pasisavinimą ir panaudojimą. Aptarta byla pačių ieškovo kontroliuojamų bendrovių plačiai eskaluojama žiniasklaidoje. Esant konfliktinei situacijai tarp šalių, jų pasisakymai viena kitos atžvilgiu turėtų būti vertinami atlaidžiau, rezervuotai. Atsakovas ne teisininkas, todėl žodį „vagystė“ vartojo buitine, o ne kriminaline prasme. Atsakovas vertino aplinkybes, kad „TAF“ piniginės lėšos po sudėtingų sandorių schemos atsidūrė ieškovo asmeninėje sąskaitoje, ir tai traktavo kaip galimą vagystę – svetimo turto pavertimą nuosavu. Ar teisine prasme tai turėtų būti kvalifikuojama kitaip, nekeistų nei ieškovo veiksmų esmės, nei turėtų teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsakovas yra tiesioginis „TAF“ akcininkas, jo pasipiktinimas galimu bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu, turėtų būti suprantamas. Teismas pripažino, kad neigiami Straipsnio skaitytojų komentarai nevertintini kaip Straipsnio pasekmė, nes visuomenėje jau anksčiau yra susiformavęs neigiamas įvaizdis apie su ieškovu ir atsakovais susijusias įmones. Kartu tai reiškia, kad atsakovo Teiginys neturėjo įtakos tam, kaip visuomenė vertina ieškovą. Teiginys pareikštas sąžiningai ir neperžengė etikos ribų, taip pat nesukėlė ieškovui neigiamų pasekmių. Tikrasis ieškovo tikslas yra ne tariamas rūpestis garbe ir orumu, o siekis spausti atsakovus M. M. ir G. M., apriboti jų žodžio laisvę ir minčių reiškimą viešumoje, tokiu būdu siekiant įtvirtinti ieškovo tiesos monopolį viešojoje erdvėje. Visuma aplinkybių rodo, kad asmens garbės ir orumo gynimui nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.
Atsiliepimas
23. Ieškovas N. N. atsiliepime į atsakovo G. M. apeliacinį skundą prašė atsakovo G. M. apeliacinį skundus atmesti. Atsiliepimas grįstas žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
23.1. Priešingai nei teigia atsakovas G. M., atsakovo G. M. paskleistam teiginiui „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ netaikomas liudytojo imunitetas už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas. Žiniasklaidai atsakovas G. M. teiginį „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, perdavė per atsakovą M. M., nurodydamas, jog tokius liudijimus davė teisme, taigi, tai nėra žurnalisto teismo posėdžio metu išgirsti liudytojo parodymai. Teiginys buvo persiųstas žurnalistui elektroniniu laišku. Atsakovas G. M. žinojo ir suvokė, jog nebeteikia parodymus teismui, bet pateikia informaciją žiniasklaidai. Atsakovo G. M. teiginio transliavimo tikslas buvo kitas, nei duodant parodymus teisme. Lyginant teisme naudotus atsakovo G. M. išsireiškimus ir žiniasklaidoje pateiktą atsakovo G. M. frazę matyti, jog žiniasklaidoje pateikta frazė yra platesnė ir apima ne tik akcininkų lėšų praradimą, bet ir galimą valstybės lėšų praradimą. Atsakovas G. M. sąmoningai sutiko, kad jo žiniasklaidai perduotas teiginys „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ būtų paskelbtas viešai, per vieną didžiausių Lietuvoje visuomenės informavimo priemonių. Iš išdėstyto akivaizdu, kad atsakovas G. M. suprato, jog jo žiniasklaidai perduotas teiginys nėra jo, kaip liudytojo, išsakyta citata teismo posėdžio metu, suvokė, kad tai yra naujas teiginys ir sąmoningai sutiko tokį teiginį viešai paskleisti. Prieš teiginį „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ vartotas modalinis išsireiškimas „mano nuomone“ nekeičia teiginio kvalifikavimo. Įstatymai nenumato imuniteto nuo teisinės atsakomybės vien tuo pagrindu, kad yra naudojami modalumą žymintys žodžiai. Gramatinės kalbinės išraiškos priemonės negali būti pagrindiniu argumentu, teisiškai kvalifikuojant paskleistą informaciją. Tai, kad teiginį „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ atsakovas G. M. neva suprato kaip savo nuomonę, neturi teisinės reikšmės. Neegzistuoja atsakovo G. M. nurodyta taisyklė, kad paskleisti duomenys priskiriami žinios ar nuomonės kategorijai, priklausomai nuo to, kaip juos suprato pats tų duomenų skleidėjas.
23.2. Atsakovas G. M., skleisdamas melagingą ir garbę bei orumą žeminantį teiginį, buvo nesąžiningas. Atsakovas G. M. nurodė, kad teiginio „būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ paskleidimas tenkina viešąjį interesą, tačiau toks atsakovo G. M. argumentas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad jis paskleidė nuomonę, o ne žinias. Tikrovės neatitinkančių duomenų viešas skleidimas netenkina ir negali tenkinti viešojo intereso. Nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika nenumato galimybės atleisti asmenį nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų skleidimą tuo pagrindu, kad duomenys paskleisti apie viešąjį asmenį. Atsakovas G. M. perduodamas teiginį žinojo (ir pats tai patvirtino), kad jo perduoti duomenys bus skleidžiami viešai ir to siekė. Ta aplinkybė, jog tarp šalių buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, tik patvirtina atsakovo G. M. nesąžiningumą, nes užuot palaukęs, kol teismai išspręs šalių konfliktą, atsakovas G. M. viešai sąmoningai skleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias.
24. Atsakovas M. M. atsiliepime į atsakovo G. M. skundą prašė atsakovo G. M. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovai M. M. ir G. M. Straipsnyje išreiškė savo nuomonę, kuri turėjo faktinį pagrindą bei nepažeidė ieškovo garbės ir orumo. Nepaisant tinkamai įvertinų bei nustatytu esminių aplinkybių, teismas nepagrįstai atsakovo G. M. teiginį „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ išėmė iš Straipsnio konteksto bei įvertino priešingai, t. y. pripažino, kad šis teiginys neva pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Teiginys, prasidedantis žodžiais „mano nuomone “, negali būti vertinamas kitaip, kaip tik nuomonė ar išreikšta abejonė. Priešingas vertinimas reikštų Straipsnio bei sakinio konteksto paneigimą bei prieštaravimą Sprendime teismo nustatytoms aplinkybėms. Ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo gynimo apimtis mažesnė. Nustatant gynimo apimtį privalo būti tinkamai įvertinti ir ginčo šalių konfliktiški santykiai. Straipsnyje atsakovai G. M. ir M. M. nuomonę išreiškė visuomenei aktualia tema. Privalo būti užtikrinta teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovo N. N. reikalavimai atsakovams M. M. ir G. M. dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo.
Dėl apeliacinės instancijos teismui po bylos nagrinėjimo iš esmės šalių pateiktų dokumentų
28. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-11 nutartimi išsprendė atsakovų M. M. ir G. M. po skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-22 sprendimo priėmimo suformuluotus prašymus apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus (El. b. t. 10, b. l. 147–151). Teisėjų kolegija, išsprendusi atsakovo M. M. ir G. M. prašymus, netenkino atsakovo M. M. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimą atidėjo, išsiuntė prijungtus dokumentus susipažinti kitoms proceso šalims ir paskyrė kitą bylas nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą – 2019-01-17 9 val. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-17 bylą išnagrinėjo ir sprendimo (nutarties) priėmimą bei paskelbimą atidėjo į 2019-02-18 16 val. (El. b. t. 11, b. l. 111). Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016, nutarties 29 punktas). Aptariama kasacinio teismo taisyklė reiškia, kad po teismo posėdžio, kuriame byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pradžios šalių pateikti dokumentai paprastai nebeturi būti priimami bei vertinami.
29. Bylos pagal ieškovo N. N. ir atsakovų M. M. bei G. M. apeliacinius skundus rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėjimo pradžia laikytina 2019-01-17 9 val. Patikrinus informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančią elektroninės bylos kortelę nustatyta, kad 2019-01-17 18:01:48 gautas ieškovo N. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (El. b. t. 11, b. l. 94–110); 2019-01-17 22:40:20 gautas ieškovo N. N. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo (El. b. t. 11, b. l. 1–93); 2019-02-04 gautas atsakovo M. M. atsiliepimas į ieškovo N. N. 2019-01-17 prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir papildomų įrodymų prijungimo (El. b. t. 11, b. l. 114–127); 2019-02-14 gauti ieškovo N. N. paaiškinimai į atsakovo M. M. 2019-02-04 atsiliepimą (El. b. t. 11, b. l. 130–133). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismui šalių po 2019-01-17 bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios pateiktų dokumentų turiniu sprendžia, jog pateiktuose dokumentuose nenurodomos naujos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės sprendžiant bylą apeliacine tvarka, todėl po 2019-01-17 bylos nagrinėjimo pradžios pateikti šalių procesiniai dokumentai nevertinami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
Dėl apeliacinės instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios šalių pateiktų prašymų
30. Pagal jau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 esantį išaiškinimą šalių prašymai, paduoti iki bylos nagrinėjimo pradžios, turi būti vertinami. Nustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018-12-11 nutarties iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinio proceso tvarka 2019-01-17 9 val.: teisme 2018-12-19 gautas ieškovo N. N. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau kaip 2019-03-18 (El. b. t. 10, b. l. 153–156); 2019-01-16 gautas atsakovo M. M. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (El. b. t. 10, b. l. 157–158); 2019-01-16 gautas N. N. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (El. b. t. 10, b. l. 159–160).
31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas). Ieškovas N. N. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė tuo, kad būtų suteikti teisė pasisakyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-12-11 nutartimi prijungtų įrodymų. Atsakovas M. M. žodinio proceso būtinumą grindė naujai prijungtų įrodymų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, reikšmės bei jų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimai paaiškėjusios naujos aplinkybės grindžiamos auditais, finansinėmis bei elektroniniais susirašinėjamais, t. y. rašytine medžiaga, kuri gali būti įvertinta ir kitomis, nei žodinio proceso formomis. Šalys apylinkės teisme tiesiogiai ar per savo atstovus buvo išklausytos, apylinkės teisme buvo apklausti šalių kviesti liudytojai. Pažymėtina ir tai, jog bylos medžiagą sudaro 11 tomų rašytinės medžiagos: įvairių įrodymų, nuomonių, ekspertizių, išvadų, susirašinėjimų elektroniniais laiškais, paaiškinimų raštų ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys apeliacinio proceso metu iš esmės siekia ne pasisakyti dėl naujų įrodymų reikšmės, o dar kartą pakartoti visą bylinėjimosi procesą. Teismui tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai aiškūs. Ieškinio reikalavimai kildinami iš galimai pažeistų ieškovo neturtinių asmens teisių – galimo garbės ir orumo pažeidimo, todėl šalių žodiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme nuo tų, kurie buvo duoti pirmosios instancijos teisme, iš esmės skirtis negali. Dėl naujai prijungtų įrodymų reikšmės šalys pasisakė procesiniuose dokumentuose, kuriuose prašė naujus įrodymus prijungti, todėl dar kartą išgirsti šalių nuomonę, kuri jau buvo išdėstyta raštu, nebūtina. Kolegijos teisėjai sprendžia, kad byloje daugiau nei pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei skunduose nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka.
32. Ieškovas N. N. apeliacinės instancijos teismui suformulavo prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, paskiriant kitą teismo posėdį ne anksčiau nei 2019-03-18. Tokį prašymą grindė tuo, kad ieškovo atstovai P. Š. ir advokatė K. Č. apie visus įvykius apeliaciniame procese, įskaitant atsakovų prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, naujai į bylą teiktus paaiškinimus, prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegijos pasikeitimo faktą ir jų motyvus sužinojo dėl nuo ieškovo atstovų nepriklausiusių priežasčių tik po to, kai buvo priimta ir paskelbta 2018 Vilniaus apygardos teismo 2018-12-11 nutartis. Dėl ieškovo atstovams nežinomų priežasčių, atidarius elektroninę bylą, nebuvo matyti naujų įvykių byloje, taip pat nebuvo pranešimų nei apie sudarytą kolegiją, nei apie paskirtą teismo posėdžio datą. Ieškovas ir jo atstovai neturėjo objektyvių galimybių reaguoti į įvykius byloje. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, jog prijungus atsakovo M. M. ir G. M. įrodymus ieškovui iki 2019-01-17, t. y. daugiau nei mėnesis laiko buvo suteikta procesinė galimybė pateikti paaiškinimus raštu. Pažymėtina, kad atsakovas M. M. specialisto dr. A. S. išvadą prašė prijungti kartu su apeliacinius skundu (El. b. t. 9, b. l. 132–136), o ieškovas N. N. atsiliepime į atsakovo M. M. apeliacinį skundą išsamiai pasisakė dėl dr. A. S. išvados prijungimo (El. b. t. 9, b. l. 150–164). Kolegijos vertinimu, dėl atsakovo G. M. pateiktos ir teismo prijungtos prof. dr. V. K. išvados dėl teksto suvokimo galėjo būti pateikta ir iki 2018-12-17. Pastebėtina ir tai, jog ieškovas taip pat pateikęs specialisto L. L. atliktą išvadą dėl teksto supratimo (El. b. t. 3, b. l. 149-169), todėl teigti, jog nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas negalima. Nors atsakovas M. M. pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, tačiau pats ieškovas nurodė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada aktuali iš esmės tik dėl vieno joje esančio sakinio. Kolegijos vertinimu, ieškovui buvo pakankamai laiko susipažinti tiek su pačia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, tiek pateikti nuomonę (atsikirtimą) dėl vieno komentuotino Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto išvadoje nurodyto sakinio. Kolegija sprendžia, jog ieškovui taip pat buvo sudarytos sąlygos pasisakyti ir dėl prijungtos finansinės ataskaitos bei elektroninio susirašinėjimo. Pastebėtina ir tai, jog tam tikrus komentarus apie prijungtus įrodymus ieškovas pateikė ir nagrinėjamame prašyme, kas taip pat pagrindžia aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo atidėjimui ar atnaujinimui objektyvių priežasčių nėra. Ieškovas nurodė, jog ieškovo atstovai dėl techninių kliūčių negalėjo susipažinti su proceso eiga apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokie argumentai laikytini nepagrįstai. Į bylą nepateikta duomenų, kurie pagrįstų buvusias technines kliūtis, kurios būtų trukdžiusios susipažinti su elektroninės bylos medžiaga. Byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2018-02-21, ieškovo atstovavo trys atstovai: advokatė L. M., advokatė K. Č. bei P. Š., tačiau nei vienas iš nuo 2018-02-21 iki 2018-12-11 nepranešė apeliacinės instancijos teismui apie kokias nors technines kliūtis susipažinti su bylos procesu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo dėstomi argumentai, susiję su techninėmis kliūtimis susipažinti su bylos procesu bei pateiktais dokumentais, tėra deklaratyvūs teiginiai ir neįtikinama gynybos versija.
Dėl į bylą pateiktų specialistų išvadų vertinimo
33. Ieškovas N. N., grįsdamas ieškinio reikalavimus, pateikė L. L. išvadą dėl teksto (Straipsnio – teisėjų kolegijos pastaba) supratimo (El. b. t. 3, b. l. 149–159). Atsakovas M. M. pateikė dr. A. S. išvada dėl teksto supratimo (El. b. t. 3, b. l. 80–82). Apeliacinio proceso metu papildomai buvo prijungta atsakovo M. M. pateikta dr. A. S. išvada dėl teksto supratimo (El. b. t. 9, b. l. 117–131) bei G. M. pateikta prof. dr. V. K. išvada dėl teksto supratimo (El. b. t. 9, b. l. 187–198). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad visos ginčo šalys teismui pateikė specialistų išvadas dėl Straipsnio turinio suvokimo, Straipsnio vertinimo gramatine, lingvistine, semantine ir kt. prasmėmis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su specialistų išvadų turiniu, sprendžia, kad ginčo šalių pateiktos specialistų išvados yra šališkos, parengtos atsižvelgiant išimtinai į konkretaus užsakovo interesą bei teisinę poziciją byloje. Specialistų išvadose atliktas teismo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo vertinimas. Visos byloje pateiktos specialistų išvados tėra kitų asmenų, teikusių šalims konkrečias teksto analizės paslaugas, raštu išsakyta nuomonė, kuri, sutiktina su apylinkės teismo sprendime nurodytomis išvadomis, šalių ginčą nagrinėjančio teismo nesaisto. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas palaiko apylinkės teismo poziciją, jog šalių pateiktomis specialistų išvadomis remtis negalima.
Dėl ieškovo N. N. apeliacinio skundo
34. Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl trijų Straipsnyje išspausdintų teiginių: i) „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; ii) „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B. V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; iii) „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“. Teisėjų kolegija dėl kiekvieno teiginio vertinimo pasisako atskirai. Pastebėtina, jog tarp ieškovo N. N. ir atsakovų M. M. bei G. M. kilo ginčas ir dėl ieškovo, kaip viešo asmens, pakantumo kritikai ribų. Prieš pradedant analizuoti konkrečius Straipsnyje išspausdintus ginčo teiginius, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina pasisakyti dėl viešojo asmens statuso ir viešo asmens pakantumo kritikai ribų.
Dėl viešojo asmens statuso ir viešo asmens pakantumo kritikai ribų
35. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas N. N. laikytinas viešu asmeniu nagrinėjant tarp ieškovo N. M. ir atsakovo M. M. kilusį ginčą (skundžiamo sprendimo 36 punktas). Nors ieškovas N. N. apeliaciniu skundu neskundė apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog jis (ieškovas N. N.) laikytinas viešu asmeniu, tačiau atsiliepime į atsakovo M. M. apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas nelaikytinas viešu asmeniu ex officio (lot. pagal pareigas), todėl ieškovo neturtinių teisių gynimo ribos artimos privataus asmens neturtinių teisių gynimo riboms.
36. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 punkte nurodyta, kad viešasis asmuo, tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Kasacinio teismo išaiškinta, jog viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017, nutarties 20 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog jis (ieškovas) viešuoju asmeniu laikytinas ne dėl savo einamų pareigų. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, jog ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu tiek dėl savo veiklos (yra Lietuvos Respublikoje žinomas verslininkas), tiek dėl visuomeninės padėties (yra turtingiausiais Lietuvos Respublikos fizinis asmuo), kas reiškia, jog ieškovas savaime sulaukia didesnio visuomenės dėmesio. Nors ieškovas N. N. teigia, jog jo neturtinių teisių gynimo ribos yra artimos privataus asmens neturtinių teisių gynybos riboms, tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina. Teisėjų kolegija vertina tą aplinkybę, jog ginčas kilo ne tarp visuomenės informavimo priemonės ir ieškovo, ar kitų asmenų ir ieškovo, o tarp lygiaverčių visuomenine padėtimi fizinių asmenų – ieškovo bei atsakovų M. M. ir G. M., kurie visi yra Lietuvos Respublikoje žinomi kaip verslininkai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas M. M. ir G. M. Lietuvos Respublikos ekonominiame ir socialiniame gyvenime pakankamai gerai visuomenės atpažįstami asmenys. Tiek ieškovas N. N., tiek atsakovai M. M. ir G. M. netrumpalaikiai viešieji asmenys, t. y. aptariami asmenys yra ne asmenys, kurie „įžengė į viešumą“ tik dėl kokio nors vieno konkretaus atvejo ar įvykio. Visi aptarti asmenys Lietuvos Respublikos visuomenei žinomi pakankamai ilgą laiką, gerai atpažįstami viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje nuolat aprašoma ginčo šalių veikla, asmeninio gyvenimo įvykiai, o viešumoje pasirodę straipsniai apie ginčo asmenis sulaukia pakankamai daug visuomenės dėmesio.
37. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas negali būti pripažįstamas asmeniu, kurio neturtinių teisių gynybos ribos artimos privačiam asmeniui. Ieškovas, kaip, be kita ko, ir atsakovai, atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime, susijusiame ekonomikos ir verslo srityje. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ginčo Straipsnis buvo patalpintas rubrikoje apie verslą.
Dėl pirmojo ieškovo N. N. apeliaciniame skunde ginčijamo teiginio vertinimo
38. Ieškovas N. N. prašė Straipsnyje (El. b. t. 1, b. l. 18) išspausdintą teiginį „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“ pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo N. N. garbę bei orumą. Apylinkės teismas sprendė, jog aptariamas teiginys yra nuomonė, kuris nežemina ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo teigimu, cituotas teiginys yra žinia, kuri neatitinka tikrovės.
39. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. CK 2.24 straipsnio 1 dalis sistemiškai taikytina su Visuomenės informavimo įstatymu. Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Straipsnio išspausdinimo metu 2017-01-02) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė, tai – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje nustatyta, jog žinia, tai – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.24 straipsnio 1 dalį, kartu su Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 bei 86 dalimis, nurodęs, jog: i) faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas; nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai; iii) siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą; iv) žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, nutarties 34–39 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog visos ginčo šalys iš esmės nurodo tas pačias, ginčui aktualias, teises normas (CK 2.24 straipsnį, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 86 straipsniai) bei tą pačią kasacinio teismo ir EŽTT praktiką, tačiau skirtingai ją interpretuoja. Skirtingos šalių teisės ir teisminės praktikos interpretacijos lemia ir priešingas šalių pozicijas dėl pirmojo Straipsnyje paskleisto duomens, t. y. nesutariama, ar tai yra nuomonė, ar tai yra žinia. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis ir išanalizavusi skundžiamo sprendimo motyvus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog pirmasis ieškovo N. N. apeliaciniu skundu ginčijamas Straipsnio teiginys yra neįžeidi nuomonė.
40. Analizuojant Straipsnio turinį nustatyta, kad ginčo straipsnio pavadinimas – „Lietuvos turtingųjų kova tęsiasi: susikirto dėl uždirbtų milijonų“. Prie straipsnio pavadinimo yra didelė ieškovo N. N. ir M. M. montažinė nuotrauka. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog Straipsnio pavadinimas ir esanti nuotrauka implikuoja, kad Straipsnyje bus analizuojamas besitęsiantis ginčas tarp dviejų fizinių asmenų – ieškovo N. N. ir atsakovo G. M.. Straipsnis pradedamas įžanga apie tai, kad tarp „Vilniaus prekybos“ dešimtuko narių tęsiasi teisminiai ginčai, susiję su Lietuvoje įgytų piniginių lėšų disponavimu. Straipsnio įžanginėje dalyje taip pat nurodoma, kad atsakovas M. M. įsitikinęs, jog kai kuriuos sandorius N. N. atliko padarydamas didžiulę žalą kitiems „Vilniaus prekybos“ savininkams bei valstybei, o ieškovas N. N. tvirtina, jog viskas buvo teisėta ir žala niekam nepadaryta. Tiek iš Straipsnio pavadinimo, tiek iš įžanginės straipsnio dalies matyti, kad Straipsnyje bus pateikiama informacija apie dviejų asmenų – N. N. ir M. M. subjektyvų situacijos, susijusios su piniginių lėšų disponavimu bei įgijimu, vertinimas. Straipsnio skaitytojas supažindinamas su tuo, kad Straipsnyje bus pateikiama dvejų priešingą interesą turinčių asmenų pozicija. Straipsnio turinys sąlyginai suskaidytas į penkias savarankiškas dalis: pirmoji dalis pavadinta „Dokumentus pateikė teismui“, antroji – „Kreipėsi į teisėsaugą“, trečioji – „Bendrovė – plėtrai Lenkijoje“, ketvirtoji – „Paskola ar pinigų išėmimas?“ ir penktoji – „Skandalingo lenko pėdsakas“. Kolegijos vertinimu, Straipsnio dalies pavadinimai savaime neinformatyvūs, iš jų pavadinimo negalima spręsti apie kokias konkrečiai tarp ieškovo N. N. ir M. M. kilusio ginčo aspektus bus kalbama.
41. Pirmasis ieškovo N. N. apeliaciniu skundu ginčijamas Straipsnio teiginys yra pirmoje straipsnio dalyje pavadinimu „Dokumentus pateikė teismui“. Straipsnio pirmojoje dalyje neindividualizuotam skaitytojui pateikiama informacija, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas N. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismą pripažinti atsakovo M. M. informaciją apie galimą mokesčių vengimą pripažinti neatitinkančią tikrovės. Kolegija pažymi, jog Straipsnyje pateikiama teisinga informacija, kadangi iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teisme iš tiesų buvo nagrinėjamas kitas N. N. ginčas su atsakovu M. M. civilinėje byloje Nr. e2-3571-960/2018 dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos ir fizinio asmens garbės bei orumo gynimo. Vėliau Straipsnyje teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje atsakovas M. M. gavo dokumentus, kuriuos analizuodamas išsiaiškino schemą, kaip prisidengiant įmonėmis galimai buvo nuslėptos akcininkų piniginės lėšos bei mokesčiai. Analizuojamas N. N. apeliaciniame skunde prašomas pripažinti tikrovės neatitinkančiu pirmasis teiginys (pilna citata nurodyta nutarties 11 punkte) pacituotas kabutėse. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, jog atsakovo M. M. ginčo teiginys „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“ yra neįžeidi nuomonė. Pritartina apylinkės teismo motyvams, jog atsakovo M. M. nuomonė turi faktinį pagrindą, kadangi byloje ginčo, jog ieškovas N. N., vienokiu ar kitokiu būdu, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai, buvo dalyvis vykusioje sandorių grandinėje tarp juridinių asmenų UAB „Akso“, UAB „Agro Holding“, UAB „JJT“, UAB „Gres“ ir UAB „Entrita“, „TAF“, Miglione“, „Emir“, „Bertona“, „Averline“ ir „Amarentio“. Bylos duomenimis, ieškovas N. N. iš „Amarentio“ į asmeninę sąskaitą gavo 19 264 528,97 Eur (skundžiamo sprendimo 50 punktas). Teisėjų kolegija nevertina nei įvykusių sandorių pagrįstumo, nei jų racionalumo ar ekonominio naudingumo, tačiau pažymi, jog sudėtinga sandorių schema jose nedalyvavusiems asmenims gali sukelti mistifikuotą suvokimą apie tokius sandorius. Ieškovui N. N. buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl sandorių grandinės, tokia galimybe ieškovas N. N. pasinaudojo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovo N. M. oponentai turi neigiamą nuomonę apie įvykusią sandorių grandinę (schemą) nereiškia, jog ieškovas N. N. buvo tiesiogiai apkaltintas nusikaltimo ar mokestinio nusižengimo padarymu. Atsakovas M. M., vadovaudamasis sudaryta sandorių grandine (schema), turėjo faktinį pagrindą išsakyti viešą kritiką ieškovo N. N. vykdomos veiklos atžvilgiu. Analizuojant ginčo teiginį su Straipsnio pastraipa, kuriame ji yra, akivaizdu, jog buvo išsakyta tik nuomonė. Nei Straipsnyje, nei ginčo teiginyje nenurodyta kokių konkrečių mokesčių ieškovas nesumokėjo, ar kokį konkretų turtą pasisavino. Atsakovo M. M. teiginiai abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčo teiginio negalima nuspręsti, ar ieškovas apskritai turėjo kokius nors mokesčius mokėti. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ginčo teiginio gramatinių struktūrų ar galimai dirbtinai panaudotų modalinių išsireiškimų. Visos ginčo šalys Straipsnio turinį interpretuoja sau naudinga linkme, todėl bet kokia teismo teksto gramatinė ar kitokia analizė sukeltų papildomus ginčus. Teisėjų kolegija tik papildomai pažymi, jog ieškovas N. N. neįrodė, jog analizuojamame teiginyje nurodyti modalumą žymintys žodžiai („galimai“) naudotos dirbtinai. Visa Straipsnio dalis pateikiama kaip subjektyvi atsakovo M. M., kuris ir pats dalyvavo „Vilniaus prekybos“ įmonių grupių valdyme, nuomonė, subjektyvus nepasitenkinimas sandorių grandine (schema), kurioje pats nedalyvavo.
42. Apibendrinant išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos sprendimo dalies teisinio pagrindo nėra.
Dėl antrojo ieškovo N. N. apeliaciniame skunde ginčijamo teiginio vertinimo
43. Ieškovas N. N. prašė Straipsnyje (El. b. t. 1, b. l. 18) išspausdintą teiginį „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B. V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“ pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo N. N. garbę bei orumą. Apylinkės teismas sprendė, jog aptariamas teiginys yra nuomonė, kuris nežemina ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo teigimu, cituotas teiginys yra žinia, kuri neatitinka tikrovės.
44. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo apeliacinio skundo argumentus, pastebi, jog aptariamas ginčo teiginys išspausdintas pirmoje Straipsnio dalyje pavadinimu „Dokumentus pateikė teismui“. Ginčo teiginyje atsakovas M. M. analizuoja sandorių grandinėje (schemoje) dalyvavusią įmonę ir nurodo konkrečius skaičius. Visgi, analizuojant ginčo teiginį, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai nematyti nuorodos į tai, kad ginčo teiginyje nurodytą situaciją sukūrė būtent ieškovas N. N.. Analizuojant visą Straipsnio dalį matyti, jog akcentas dedamas į sandorių grandinės analizę, galimą sandorio grandinės (schemos) (dar kartą pažymėtina, jog teisėjų kolegija nevertina nei pačių sandorių, nei sandorių schemos teisėtumo ar ekonominio naudingumo) neteisėtumą. Nors ginčo teiginyje ir nurodyta konkreti bendrovė „TAF“, tačiau iš pačio analizuojamo ginčo teiginio sunku suvokti, kas konkrečiai atliko galimai neteisėtus veiksmus – ar bendrovė „TAF“, ar ieškovas N. N., ar dar kitas, sandorių grandinėje (schemoje), dalyvavęs asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamame teiginyje apskritai nėra nuorodų į ieškovo N. N. asmenį, jame subjektyviai analizuojamas vieno iš sandorių grandinėje (schemoje) dalyvavusio asmens „TAF“ vaidmuo sudėtinguose sutartiniuose santykiuose, įvykusiuose tarp įmonių. Iš ginčo teiginio taip pat neaišku, nei kas konkrečiai galimai pasisavino akcininkų turtą, nei kokių konkrečių akcininkų turtą, nei koks konkretus mokestis buvo nesumokėtas Lietuvos Respublikos biudžetui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog tarp ieškovo N. N. ir atsakovo M. M. vykstant teisminiams ginčams, tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius. Sutiktina, jog aptariamo ginčo teiginyje išreiškiama abejonė. Teisėjų kolegija nenustatė, jog ginčo teiginyje modalumą žymintys žodžiai būtų nurodyti dirbtinai. Iš ginčo teiginio neįmanoma suprasti, kad turėjo lemiama kontrolę „TAF“ veiklai, kas faktiškai šiai bendrovei vadovavo. Teiginiai, susiję su bendrovės „TAF“ veikla, nuasmeninto pobūdžio, neindividualizuoti, t. y. neaišku kas atstovavo „TAF“, su kuriuo konkrečiu asmeniu siejama „TAF“ veikla. Kolegija sprendžia, jog aptariamas ginčo teiginys nesietinas su ieškovo N. N. asmeniu ir tėra atsakovo M. M. nuomonė.
45. Apibendrinant išdėstytą, ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalies.
Dėl trečiojo ieškovo N. N. apeliaciniame skunde ginčijamo teiginio vertinimo
46. Ieškovas N. N. prašė Straipsnyje (El. b. t. 1, b. l. 18) išspausdintą teiginį „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“ pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo N. N. garbę ir orumą. Apylinkės teismas sprendė, jog aptariamas teiginys yra nuomonė, kuris nežemina ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo teigimu, cituotas teiginys yra žinia, kuri neatitinka tikrovės.
47. Analizuojant ginčo teiginį matyti, jog jis yra išspausdintas antroje Straipsnio dalyje, kurios pavadinimas „kreipėsi į teisėsaugą“. Minėta, Straipsnio dalies pavadinimas neinformatyvus, nes iš pavadinimo negalima nuspręsti, kas konkrečiai ir į kokias teisėsaugos institucijas kreipėsi. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog aptarimas teiginys suformuluotas atsakovui G. M. atsakant į žurnalisto klausimą, koks galėjo būti ginčo sandorių tikslas? Sutiktina, jog jau pats žurnalisto klausimas sukuria abejonę, o atsakovas M. M., atsakydamas į klausimą pabrėžė, jog tai jo subjektyvi nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog modalumą žymintys žodžiai „mano nuomone“ buvo įterpti tyčia bei dirbtinai. Iš ginčo teiginio neaišku, kas konkrečiai aptariamas ginčo teiginyje lėšas galėjo pasiimti – ar kitos sandorių schemoje dalyvavusios įmonės, ar ieškovas N. N.. Nors Straipsnis ir konstruojamas taip, kad Straipsnyje minimi 19,26 mln. Eur buvo pervesti į N. N. asmeniškai kontroliuojamas sąskaitas, tačiau analizuojamame Straipsnio teiginyje nepasisakyta, kieno konkrečiai pagrindinis tikslas buvo „pasiimti įmonių pelną“. Aptariamame teiginyje buvo analizuojamas sudarytų sandorių grandinės (schemos) tikslas, kurioje dalyvavo aibė juridinių asmenų, todėl spręsti, kad toks teiginys yra asmeniškai susiejamas tik su ieškovo N. N. asmeniu negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo teiginys yra ieškovo subjektyvi nuomonė, susiformavusi ieškovo N. N. ir atsakovo M. M. kilusiame ginče paaiškėjusių aplinkybių interpretavimu. Ieškovas N. N. ir pats dalyvauja šiame ginče, taip pat pateikia savo versiją. Ieškovas N. N. nereikalavo, jog tiek viešosios informacijos skleidėjai, tiek atsakovas M. M. liautųsi eskalavę ginčą, nereikalavo, jog pastarieji susilaikytų nuo bet kokių situacijos komentarų viešojoje erdvėje. Vertintina, jog ir pats ieškovas N. N. aktyviai įsitraukė į ginčo eskalavimą viešojoje erdvėje.
48. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamo sprendimo dalies.
Dėl kitų ieškovo N. N. apeliacinio skundo argumentų
49. Ieškovas N. N. nurodė, kad apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotų žinios atskyrimo nuo nuomonės taisyklių ir rėmėsi išimtinai lingvistinėmis kategorijomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Apylinkės teismo sprendimas buvo išsamus tiek faktinių aplinkybių tyrimu, tiek teisinės analizės prasme. Pažymėtina, jog žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, nutarties 38 punktas). Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė, kad apylinkės teismas būtų nukrypęs nuo žinios ir nuomonės atskyrimo taisyklių. Apylinkės teismas ieškovo prašomus pripažinti atsakovų M. M. ir G. M. paskleistus Straipsnyje teiginius vertino atsižvelgęs ir į ieškovo nurodytą teisminę praktiką. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog dalis apylinkės teismo cituotos teisminės praktikos teiginių sutampa su ieškovo nurodyta teismine praktika. Vien ta aplinkybė, jog apylinkės, kaip ir apygardos, teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, padarė priešingas, nei norėtų ieškovas, išvadas nereiškia, jog buvo nesilaikyta aukštesnių teismų suformuluotų taisyklių. Verta paminėti ir tai, jog garbės ir orumo bylos iš esmės yra faktų vertinimo bylos, todėl bet kuri aukštesnio teismo suformuluota teisės aiškinimo bei taikymo taisyklė taikytina ne formaliai, o per konkrečią ginčo situaciją ir vidinį teismo įsitikinimą.
50. Ieškovas taip pat teigė, kad kasacinio teismo 2006-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, 2012-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 bei 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ratio decidendi sutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl apylinkės teismas turėjo teikti prioritetą aptartų kasacinio teismo bylose suformuluotų taisyklių taikymui. Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-481/2012 buvo nagrinėjama situacija, kuomet viešosios informacijos skleidėjai pramoginėje televizijos laidoje skelbė informaciją pašiepiančia forma apie vienos pramogų pasaulio asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, be kita ko, susijusias su ir su nepilnamečiais vaikais, todėl negalima laikyti, jog aptartos kasacinio teismo bylos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa. Kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-142/2006 ginčas buvo kilęs tarp asmenų, kurie ex officio (lot. pagal pareigas) laikytini viešaisiais asmenimis, be to, aptariamoje nutartyje labiau analizuota civilinės atsakomybės problematika, nei garbės ir orumo gynimo problematika. Kolegija sutinka, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 yra aktualių šiam ginčui teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, tačiau iš aptariamos nutarties turinio matyti, kad garbę ir orumą žeminantys teiginiai buvo išsakyti asmeniui konkrečiai ir tiesiogiai priskiriant tam tikras neigiamas asmeninio būdo savybes (žr. aptariamos nutarties, kuri buvo priimta 2016-03-10, 26 punktą). Darytina išvada, jog ir šios bylos ratio decidendi nesutampa.
51. Ieškovas N. N. nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojų parodymai byloje koncentravosi į sandorių legitimumo problematiką, tarp šalių (verslininkų) vykstančių ginčų priežastis ir į konkrečių įmonių veiklos specifikas. Vertintina, jog liudytojų parodymų analizė nėra reikšminga šiai bylai. Tokia išvada darytina todėl, kad, viena vertus, visi liudytojai vienaip ar kitaip susiję su ginčo šalimis, kas liudytojų parodymus daro nepatikimais. Kita vertus, liudytojai tik patvirtino aplinkybes, jog tam tikri sandoriai iš tiesų įvyko, o tai, kad ginčo šalys įvykusių sandorių schemą vertina tik per savo individualių interesų prizmę rodo, jog liudytojų parodymų analizė šios bylos kontekste nėra reikšminga.
Dėl atsakovo M. M. apeliacinio skundo
52. Atsakovas M. M. nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog Straipsnyje nurodytas teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo N. N. garbę ir orumą. Apylinkės teismas sprendė, kad aptariamas ginčo teiginys yra naujai paskleisti duomenys, savarankiškas konstatuojamojo pobūdžio teiginys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.
53. Analizuojant atsakovo M. M. aukščiau išsakytą teiginį matyti, jog jis išspausdintas antrojoje Straipsnio dalyje, kurios pavadinimas „Kreipėsi į teisėsaugą“. Nors ginčo teiginyje ir formuluojama kategoriškesni atsakovo M. M. teiginiai, visgi, būtina atsižvelgti į tolesnius Straipsnio sakinius. Kitame sakinyje nurodyta, jog atsakovas M. M. apie patirtą žalą (aptariamame teiginyje apie žalą išsireiškiama numanomai žodžiais „apie tai“) kalbėjosi akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėsi į prokuratūrą. Nurodymas, jog atsakovas M. M. kreipėsi į prokuratūrą reiškia, kad minimas padarytos žalos faktas tėra subjektyvi atsakovo M. M. nuomonė ir ją dar turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo įstaiga – prokuratūra. Bet kuris neindividualizuotas vidutinių gabumų skaitytojas, perskaitęs Straipsnį, suprastų, jog žalos atsiradimo faktas nepatvirtintas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminių institucijų ir toks atsakovo M. M. teiginys dar turės būti vertinamas atitinkamose valstybės institucijose. Žala valstybei įvardijama abstrakčiai, kadangi nenurodyta, kokia konkrečiai žala valstybei padaryta. Kolegijos vertinimu, nors iš viso Straipsnio konteksto galima suvokti, jog atsakovas M. M. ginčo teiginyje turi omenyje turtinę žalą, tačiau vertintina tai, kad teiginys yra pakankamai abstraktaus ir nekonkretaus pobūdžio, kadangi nedetalizuojama nei kokiu pagrindu „milžiniška“ žala atsirado, nei kas ją konkrečiai padarė, nei kas „milžinišką“ žalą turės atlyginti. Vertintina ir tai, jog pats išsireiškimas „milžinišką žalą“ yra hiperbolizuotas, juo parodomas atsakovo M. M. nuomonės subjektyvumas, situacijos vertinimas tik iš asmeninės situacijos suvokimo perspektyvos. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas M. M. teismui pateikė Lietuvos Respublikos Seimo 2018-06-05 nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvada (El. b. t. 10, b. l. 6–30). Nors NSGK išvada ir priimta vėliau, nei buvo išspausdintas Straipsnis, tačiau NGSK išvadoje minima, kad „Vilniaus prekyba“ galimai galėjo išvengti mokestinių prievolių (El. b. t. 10, b. l. 12). Kadangi NGSK išvada buvo paskelbta teisės aktų registre, teisėjų kolegija sprendžia, jog rėmimasis tokia išvada nepažeidžia ieškovo lygiateisiškumo principo. Nors teisėjų kolegija nesprendžia dėl NGSK išvadų teisingumo, tačiau vien ta aplinkybė, jog NGSK išvadose minimas „Vilniaus prekybos“ siekis galimai išvengti mokestinių prievolių patvirtino, jog atsakovo M. M. nuomonė, nors ir po laiko, tačiau turėjo faktinį pagrindą. Nors visos šalys akcentuoja mokestinio tyrimo eigą ir galimą mokestinio tyrimo rezultatų reikšmę šiai bylai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, koks bus Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo ieškovo N. N. mokestinio tyrimo rezultatas (El. b. t. 3, b. l. 187), atsakovo M. M. hiperbolizuotas teiginys dėl „milžiniškos žalos“ akcininkams ir valstybei neperžengia leistinos nuomonės reiškimo bei kritikos ribų. Kadangi ieškovas N. N. visuomenei žinomas kaip turtingiausias Lietuvos Respublikos žmogus, todėl suprantama, kad atsakovą M. M., kaip ir visuomenę bei žiniasklaidą, gali dominti ieškovo turto kilmė, taip pat kiek ir kokių mokesčių ieškovas N. N. sumoka valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas N. N. neturėtų to priimti asmeniškai, pernelyg įžeidžiai. Atsakovas M. M. verslininkas, o ne valstybės įgaliotas pareigūnas, todėl jo (atsakovo M. M.) išsireiškimai apie valstybei padarytą žalą savaime turi būti vertinti kritiškai. Išsireiškimai apie patirtą akcininkų žalą Straipsnio kontekste pateisinami, kadangi kilus ginčui tarp dviejų verslininkų, atsakovas M. M. užėmė nukentėjusiojo vaidmenį.
54. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo M. M. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovui M. M., jog Straipsnyje nurodytas ginčo teiginys apie patirtą akcininkų bei valstybės žalą tėra subjektyvi ir hiperbolizuota nuomonė.
Dėl atsakovo G. M. apeliacinio skundo
55. Atsakovas G. M. nesutinka su aplinkės teismo Straipsnyje pacituoto teiginio „Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ vertinimu. Apylinkės teismas sprendė, jog aptariamas teiginys yra žinia, tuo tarpu atsakovas laiko, kad teiginiu išsakė savo subjektyvią nuomonę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, negali sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada.
56. Analizuojant atsakovo G. M. aukščiau išsakytą teiginį matyti, jog jis išspausdintas antrojoje Straipsnio dalyje, kurios pavadinimas „Kreipėsi į teisėsaugą“. Ginčo teiginyje formuluojamas kategoriškas atsakovo G. M. teiginys, tačiau sakinio pradžioje atsakovas G. M. aiškiai nurodo, jog tai yra jo nuomonė. Nenustatyta, jog modalumas „mano nuomone“ atsakovo G. M. buvo naudotas dirbtinai, t. y. sąmoningai siekiant užmaskuoti žinią. Bet kuris neindividualizuotas vidutinių gabumų skaitytojas, perskaitęs Straipsnį ir atsakovo G. M. ginčo teiginį, suprastų, jog vagystės faktas nepatvirtintas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminių institucijų. Atkreiptinas dėmesys, jog Straipsnyje aiškiai nurodyta, jog pats atsakovas G. M. yra „TAF“ akcininkas, kas reiškia, jog atsakovas G. M. situaciją gali vertinti perdėtai, pernelyg asmeniškai ir hiperbolizuotai. Kolegijos vertinimu, atsakovo G. M. iš subjektyvaus ginčo situacijos vertinimo nurodytas hiperbolizuotas teiginys dėl lėšų iš akcininkų ir valstybės vagystės neperžengia leistinos nuomonės reiškimo bei kritikos ribų. Atsakovas G. M. taip pat yra verslininkas, o ne valstybės įgaliotas pareigūnas, todėl jo (atsakovo G. M.) išsireiškimai apie vagystę iš akcininkų ir valstybės savaime turi būti vertinti kritiškai bei rezervuotai. Išsireiškimas apie vagystę iš akcininkų Straipsnio kontekste pateisinamas, kadangi kilus ginčui tarp verslininkų, atsakovas G. M. užėmė nukentėjusiojo vaidmenį. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovo G. M. teiginiuose tiesiogiai nenurodyta, koks konkretus asmuo įvykdė tariamą vagystę, patys atsakovo G. M. teiginiai, kolegijos vertinimu, labiau orientuoti į būdo, t. y. schemos, kaip buvo galimai pavogti pinigai, o ne į konkretų fizinį ar juridinį asmenį. Straipsnyje figūruoja daug fizinių bei juridinių asmenų pavadinimų, todėl vienareikšmiškai teigti, jog atsakovo G. M. teiginiai buvo nukreipti į ieškovą N. N. negalima.
57. Byloje kilo ginčas ir dėl CK 2.24 straipsnio 9 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovas G. M. nurodė, jog aptariamą ginčo teiginį išsakė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-3571-960/2018, todėl nuo tokių teiginių turi būti taikomas imunitetas. CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog CK 2.24 straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Apylinkės teismas sprendė, kad CK 2.24 straipsnio 9 dalies norma taikoma teismo proceso dalyviams, tiksliai erdvėje apibrėžtoje vietoje – teismo posėdyje. Viena vertus, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo CK 2.24 straipsnio 9 dalies aiškinimui. Už teiginius, kurie išsakyti teismo posėdžio metu taikomas imunitetas, tačiau CK 2.24 straipsnio 9 dalis netaikytina tuo atveju, jeigu neviešame teismo posėdyje išsakyti teiginiai viešinami žiniasklaidoje. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3571-960/2018 (buvęs Nr. e2-524-960/2017) buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, kas reiškia, jog atsakovas G. M. neturėtų viešinti, be konkrečią bylą nagrinėjančio teismo leidimo, duomenų ar proceso dalyvių paaiškinimų viešojoje erdvėje. Kita vertus, apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas G. M. ginčo teiginius, išsakytus teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-3571-960/2018, ne citavo, o ne visiškai tiksliai pakomentavo visuomenės informavimo priemonei (skundžiamo sprendimo 102–104 punktai) ir pripažino, kad toks atsakovo G. M. komentaras yra naujas teiginys. Visgi, aptariamas teiginys apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra ne žinia, o subjektyvi bei hiperbolizuota nuomonė, todėl analizuoti CK 2.24 straipsnyje numatytas sąlygas nėra pagrindo.
58. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo M. M. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovui M. M., jog Straipsnyje nurodytas ginčo teiginys apie patirtą akcininkų bei valstybės žalą tėra subjektyvi ir hiperbolizuota nuomonė.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu, paskirstymo
59. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Apeliacinės instancijos teismas vertina tą aplinkybę, jog ieškovas N. N. skundė apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl nepaisant to, kad apylinkės teismo sprendimas yra pakeičiamas ieškovo nenaudai, dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pasisakytina iš naujo.
61. Ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovas N. N. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
62. Atsakovas M. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 30 516,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. t. 8, b. l. 107–112). Apylinkės teismas iš ieškovo atsakovo M. M. naudai priteisė 25 430,41 Eur. Vertinant atsakovo M. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad apylinkės teisme iš viso buvo 7 teismo posėdžiai: 2017-04-11, kurio trukmė apie 1 val. 30 min; 2017-05-18, kurio trukmė apie 16 min.; 2017-07-20, kurio trukmė apie 3 val.; 2017-08-24, kurio trukmė apie 3 val., 2017-08-31, kurio trukmė apie 2 val. 40 min.; 2017-10-24, kurio trukmė apie 1 val. ir 50 min.; ir 2017-11-30, kurio trukmė apie 3 val. ir 25 min. Apylinkės teismas nurodė, kad atsakovo M. M. atstovai rinko daugiausiai įrodymų, tokių aplinkybių ieškovas neneigė. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.16–8.20 papunkčiuose nurodytus dydžius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nagrinėtinų klausimų pobūdį, bylos apimtį, šalių atstovų darbo sąnaudas, liudytojų apklausas bei teisingumo bei protingumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), sprendžia, kad iš ieškovo N. N. atsakovo M. M. naudai priteistina 20 000 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
63. Atsakovas G. M. patyrė 12 400,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apylinkės teismas, patenkinęs ieškovo reikalavimą atsakovui G. M., atsakovo G. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Atmetus ieškinį atsakovo G. M. atžvilgiu bylinėjimosi išlaidų klausimas svarstomas iš naujo. Nustatyta, kad atsakovo G. M. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.2, 8.16–8.20 papunkčiuose nurodytus dydžius. Kolegija sprendžia, kad iš ieškovo N. N. atsakovo G. M. naudai priteistina 8 000 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
64. Apylinkės teismas nustatė, kad teismas patyrė 29,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. ieškovo ieškinį atmestus 29,20 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovo N. N. valstybės naudai.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
65. Atmetus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinio proceso metu, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
66. Atsakovas M. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenys, kad: patyrė 75 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą (El. b. t. 9, b. l. 137) ir 10 285, 03 Eur (El. b. t. 10, b. l. 31–37). Patenkinus atsakovo M. M. apeliacinį skundą 75 Eur žyminis mokestis priteistinas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.10 – 8.11, 8.16–8.18 bei 8.20 papunkčiuose nurodytus dydžius, todėl sprendžiama, kad iš ieškovo N. N. atsakovo M. M. naudai priteistina 6 800 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš ieškovo N. N. atsakovo M. M. priteistina 6 875 Eur (75 Eur + 6 800 Eur = 6 875 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
67. Atsakovas G. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenys, kad: patyrė 75 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą (El. b. t. 9, b. l. 98) ir 4 167,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 344,85 Eur išlaidas vertimams (El. b. t. 10, b. l. 135–144). Patenkinus atsakovo G. M. apeliacinį skundą 75 Eur žyminis mokestis ir 344,85 Eur vertimo išlaidos priteistinos, iš viso 419,85 Eur (75 Eur + 344,85 Eur = 419,85 Eur). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.10 – 8.11, 8.16–8.18 bei 8.20 papunkčiuose nurodytus dydžius, todėl sprendžiama, kad iš ieškovo N. N. atsakovo G. M. naudai priteistina 3 000 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš ieškovo N. N. atsakovo G. M. naudai priteistina 3 419,85 Eur (419,85 Eur + 3 000 Eur = 3 419,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
68. Teisme 2019-02-18 gautas atsakovo M. M. prašymas pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesu (El. b. t. 11, b. l. 135–137). Prašymą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas 2019-02-14, t. y. likus vienai darbo dienai iki sprendimo (nutarties) paskelbimo teismui pateikė paaiškinimus. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta,. Kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, nutarties 33 punktas). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teismui teikė įvairius prašymus neleidžia teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesu. Teisėjų kolegija dėl ieškovo N. N. po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pateiktų dokumentų jau pasisakė šioje nutartyje (atsisakė tokius dokumentus vertinti), todėl 2019-01-14 pateikto prašymo nevertina kaip piktnaudžiavimo procesu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo N. N. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo M. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovo G. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. N. atsakovo M. M. naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. N. atsakovo G. M. naudai 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. N. valstybės naudai 29,20 Eur (dvidešimt devynis eurus ir dvidešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti ieškovo N. N. atsakovo M. M. naudai 6 875 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.
Priteisti iš ieškovo N. N. atsakovo G. M. naudai 3 419,85 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.
Netenkinti atsakovo M. M. prašymo pripažinti ieškovą N. N. piktnaudžiaujant procesu.