- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-288-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41137-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Renata Volodko
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės ieškinį atsakovui N. S. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VŠĮ Respublikinė Kauno ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo paskleisti teiginiai: „neleisdama per dieną valgyti ir gerti išsekino“, „vertė pereiti į kitą palatą“, „nuslėpta visa padaryta žala“, „gimdymas pradėtas prievarta“, „buvo kankinama ir beveik nužudyta“, „prieš gimdyvės valią“, „sąmoningai iššaukė gimdymą per anksti“, „žemino žmoną, jai melavo“, „tyčiojosi, gąsdino mirtimi“, „galimai ir ketino nužudyti“, „moterų kankinimas“ yra tikrovės neatitinkantys ir žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją, priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2016-10-20 į ieškovo Akušerijos skyrių Krikščioniškieji gimdymo namai buvo paguldyta pacientė A. S., kuri atvyko kartu su sutuoktiniu N. S., dėl sąrėminio pobūdžio skausmų apatinėje pilvo dalyje ir negausių kraujingų išskyrų iš lyties takų; buvo sudarytas Pacientės gydymo priežiūros planas, kuriame jos pageidavimu numatytas gimdymas natūraliai, 2016-10-21 buvo nustatyta kliniškai siauro dubens diagnozė, organizuotas gydytojų konsiliumas, įvertinta akušerinė situacija, nuspręsta pakeisti gydymo priežiūros planą, atliekant cezario pjūvio operaciją; 2016-10-21, 4.20 val. buvo ištrauktas naujagimis, pacientės gimda išvalyta nuo krešulių, prasidėjo kraujavimas iš gimdos, skubiai taikytos jį stabdančios priemonės, nuspręsta perpilti kraujo pakaitalus ir kt.; po to pacientės ir naujagimio būklė buvo gera, 2016-10-24 pacientė išrašyta į namus. 2016-12-13 ieškovas gavo pacientės prašymą atlyginti žalą dėl jai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o nesutikusi su atsakymu, pacientė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2017-07-25 sprendimu pareiškimo netenkino; 2017-09-01 pacientė dėl tariamai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir žalos atlyginimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame šiuo metu nagrinėjama civilinė byla.
1.2. Atsakovas nuosekliai ir sistemingai elektroninėmis priemonėmis įvairiuose interneto tinklapiuose, forumuose, socialinių tinklų paskyrose, iš kurių vieną pats ir administruodavo, platino nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, jos teikiamas paslaugas, jų kokybę, darbuotojų kvalifikaciją ir pan., kuri pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Atsakovo apie ieškovės darbuotojas V. M. ir O. Š. ar ieškovę išsakyti teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti tikrais faktais. Ieškovės vidaus neplaninio audito aktu 2016-12-29 Nr. 23 ir Paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-07-25 sprendimu dėl A. S. pareiškimo, nustatyta, jog A. S. ieškovė suteikė tinkamas gimdymo priežiūros paslaugas.
2. Atsakovas N. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
2.1. Nurodė, kad 2016-10-21 gydytojos V. M. ir O. Š. A. S. atliko Kristelerio manevrą – 5-10 min. spaudė iš viršaus pilvą (gimdos dugną) ir pan. Šis veiksmas turi didelę Kristelerio manevrą tikimybę sukelti moters gimdos plyšimą, kitų vidinių sužeidimų jai ir vaisiui. Nepavykus juo užbaigti gimdymo, reikalinga užbaigti gydymą cezario pjūviu – per pusvalandį. Tačiau cezario pjūvis atliktas tik praėjus pusantros valandos – taip sukeliant didelį pavojų moteriai ir vaisiui. Cezario pjūvio metu A. S. kilo perteklinis kraujavimas, kurį teko stabdyti kraujo perpylimu ir papildomomis siūlėmis. Gydytojos atliko ne tik pavojingus gyvybei veiksmus, bet ir pavojingai delsė atlikti veiksmus, kurių reikėjo sumažinti pavojų gyvybei, bet ir tuo pačiu metu tyčiojosi iš atsakovo ir jo sutuoktinės. Patyčias sudarė nepagarbus bendravimas, pvz., gydytojos ginekologinei apžiūrai naudojo asmeninį mobilųjį telefoną.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei pripažino, kad atsakovo N. S. paskleisti teiginiai: „neleisdama per dieną valgyti ir gerti išsekino“, „vertė pereiti į kitą palatą“, „nuslėpta visa padaryta žala“, „ gimdymas pradėtas prievarta“, „buvo kankinama ir beveik nužudyta“, „prieš gimdyvės valią“, „sąmoningai iššaukė gimdymą per anksti“, „žemino žmoną, jai melavo“, „tyčiojosi, gąsdino mirtimi“, „galimai ir ketino nužudyti“, „moterų kankinimas“ yra tikrovės neatitinkantys ir žeminantys ieškovo dalykinę reputaciją; priteisė iš atsakovo N. S. ieškovės naudai 500,00 Eur neturtinės žalos ir 1101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neabejotinai paskleidė informaciją apie ieškovą, ji tapo žinoma tretiesiems asmenims, atsakovo elektroninėmis priemonėmis plačiai paskleista informacija laikytina žiniomis, kuriomis buvo tvirtinami ir pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys tam tikri teiginiai apie ieškovą. Visos apie ieškovą paskleistos informacijos tikrumas gali būti patikrintas palyginus ją su tomis aplinkybėmis, kurios tuo metu vyko iš tikrųjų. Faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą neabejotinai egzistuoja, kadangi atsakovas ne kartą elektroniniuose pranešimuose tiesiogiai nurodė ieškovės pavadinimą bei leido tretiesiems asmenims suvokti, apie kokį subjektą paskleisti duomenys. Atsakovo elektroniniuose pranešimuose naudojami žodžiai ir jų junginiai, tokie, kaip: išsekino; vertė; nuslėpta; gimdymas pradėtas prievarta; buvo kankinama ir beveik nužudyta; prieš gimdyvės valią; moterų kankinimas ir pan., pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys, jų naudojimas suponuoja negatyvų ieškovės apibūdinimą bei sudaro neigiamą nuomonę apie ieškovės, kuri yra viena stambiausių gydymo įstaigų respublikoje, dalykinę reputaciją. Teismas sprendė, kad ieškovės vidaus neplaninio audito aktu 2016-12-29 Nr. 23 ir Paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-07-25 sprendime atsakovo nurodyti duomenys pripažinti neatitinkantys tikrovės.
5. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pažymėjo, kad ieškovo geras vardas, reputacija – vertybė, o neigiamos informacijos apie ieškovą paskleidimas diskredituoja ieškovą, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, byloje esančius įrodymus, šalių turtinę padėtį (atsakovas – VGTU dėstytojas, augina mažametį vaiką) bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas N. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ginčo teiginiai, nepaisant jų lingvistinės išraiškos, įgyja subjektyvųjį, vertinamąjį pobūdį, todėl jie laikytini nuomone. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, tik reikalaujama, kad ji būtų reiškiama sąžiningai, etiškai ir nestokotų faktinio pagrindo.
6.2. Visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad apeliantas neturėjo tikslo beprasmiškai šmeižti ieškovę, menkinti jos reputaciją. Aštria ir didesnį emocionalumo lygį demonstruojančia kalba jis viešai dalijosi asmeniškai patirtais išgyvenimais, nurodydamas konkrečias aplinkybes, sukėlusias jo neigiamą reakciją. Apeliantas siekė išryškinti ieškovės veiklos trūkumus (kaip jis juos subjektyviai suvokė), išreikšti savo neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, pyktį ir taip išprovokuoti viešą diskusiją, kuri atkreiptų pačios ieškovės dėmesį ir priverstų imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių istorijų. Ginčo informaciją apie ieškovę skleidė turėdamas pozityvų tikslą.
6.3. Apeliantas elgėsi sąžiningai – viešai skelbiamoje informacijoje jis aiškiai nurodė tokio savo nepasitenkinimo ir aštrios, agresyvios kritikos ieškovės atžvilgiu priežastis.
6.4. Teismas netyrė, ar ieškovė realiai patyrė žalą jos, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai, o dalykinės reputacijos pažeidimą konstatavo remdamasis tik tuo, kad apelianto apie ieškovę paskelbti teiginiai, pagal savo pobūdį, yra akivaizdžiai žeminantys, todėl vien jų naudojimas pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją. Apelianto vertinimu, teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė yra viena stambiausių gydymo įstaigų šalyje, taigi, ji yra viešasis juridinis asmuo. Viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju.
6.5. Ieškovės veikla ir anksčiau ne kartą buvo įvertinta itin nepalankiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės veikla (ir reputacija) iki šiol buvo nepriekaištinga, o žalą reputacijai ji patyrė apeliantui kritiškai atsiliepus apie jos teikiamų paslaugų kokybę. Ieškovė ir anksčiau ne kartą yra susidūrusi su pacientų nepasitenkinimu dėl jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o tai reiškia, jog ir apelianto teiginiai nėra pramanyti ar neturintys jokio faktinio pagrindo.
6.6. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovei padaryta neturtinė žala, teismas turėjo pareigą svarstyti, ar teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka ieškovės pažeistai teisei apginti ir pateikti motyvuotą išvadą, kodėl šiuo konkrečiu atveju pakanka ar nepakanka teisės pažeidimo pripažinimo. Teismas šios pareigos nesilaikė ir nepagrįstai bei nemotyvuotai sprendė, kad apeliantas turi atlyginti ieškovei neturtinę žalą, kuri įvertinta 500 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apelianto N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo ir sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
7.1. Apelianto paskleisti teiginiai yra tikrovės neatitinkantys, išgalvoti ir žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją. Apeliantas įvairiuose socialiniuose tinklapiuose vienapusiškai pateikė informaciją, kuria buvo iškraipomos ir nutylimos realiai įvykusios aplinkybės bei reiškiniai.
7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją. Šiuo atveju pusiausvyra nebuvo išsaugota ir išlaikyta. Apeliantas sistemingai žemino ieškovės dalykinę reputaciją, neturėdamas įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
7.3. Apeliantas pradėjo skleisti informaciją dar net nepateikus apelianto sutuoktinei ieškinio Vilniaus apygardos teismui dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo. Be to, jau buvo paneigta apelianto nuomonė, jog apelianto sutuoktinei buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, buvo aiškiai nurodyta, jog nebuvo padaryta žala nei apelianto sutuoktinei, nei jos kūdikiui, nei pačiam apeliantui.
7.4. Apeliantas šmeižiamo pobūdžio informaciją pradėjo skleisti dar 2017 m. vasario mėnesį ir nesiliovė net po to, kaip komisija pripažino jo teiginius nepagrįstais ir neturinčiais faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto išsakyti tikrovės neatitinkantys teiginiai negali būti vertinami, kaip jo nuomonė, neturint tikslo šmeižti.
7.5. Gimdymas yra ypatingai jautri tema, o šiais laikais, prieš ruošiantis gimdyti, gimdyvės ir jų sutuoktiniai tuo domisi, skaito įvairias rekomendacijas, analizuoja kitų gimdyvių patirtis. Tikrovės neatitinkanti, ieškovę žeminanti informaciją suformavo ir toliau formuoja (paskleista informacija vis dar yra pasiekiama skaitytojams) negatyvią besiruošiančių gimdyti moterų nuomonę apie ieškovę, kas akivaizdžiai mažina Ligoninės gimdymo namų pasirinkimą tarp gimdyvių.
7.6. Nors viešojo asmens kritikos ribos yra platesnės, toks asmuo taip pat turi teisę į dalykinės reputacijos gynimą, kuris šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog tikrovės neatitinkanti informacija radikaliai iškreipė faktines aplinkybes, turi būti taikomas.
7.7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės geras vardas, gera reputacija – yra didelė vertybė, o neigiamos informacijos apie ieškovę paskleidimas diskredituoja ieškovę bei į tai, jog apeliantas neįrodė savo paskleistų teiginių teisingumo, tinkamai taikė nustatytoms byloje aplinkybėms materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žinią ir nuomonę, jų atribojimo kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisės normose ir teismų praktikoje suformuotus jos dydžio kriterijus, teismų praktiką analogiškose bylose ir priteisė 500 Eur neturinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu atsakovas N. S. pateikė naujus rašytinius įrodymus – įvairiose interneto svetainėse ir diskusijų forumuose pateiktus asmenų pasisakymus ir atsiliepimus apie VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ Krikščioniškus gimdymo namus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisės normą, į tai, kad apeliantas neabejotinai galėjo pateikti tokius įrodymus pirmosios instancijos teisme, kadangi yra pateikiami atsiliepimai apie ieškovą, išsakyti 2002-2017 m. laikotarpiu, t.y. dar iki bylos iškėlimo, apeliantas nenurodė, kodėl tokie įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. tik apeliacinėje proceso stadijoje, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės prieštaravo dėl tokių įrodymų prijungimo, tokius įrodymus atsisakytina priimti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vienas pagrindinių atsakovo N. S. nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų yra tas, kad anot atsakovo, skleisdamas atitinkamą informaciją apie ieškovą, atsakovas pateikė ne žinias, o tik savo subjektyvią nuomonę, individualų įvykusių aplinkybių vertinimą, ir būdamas sąžiningas, siekė iškelti diskusiją, nenorėjo sąmoningai šmeižti ieškovą bei menkinti jo reputaciją. Tokie apelianto argumentai negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais.
12. Vertinant nuomonės ir žinios atskyrimą pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikos kriterijus, primintini bendrieji principai, pagal kuriuos faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumas „nepasiduoda“ įrodinėjimui. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., Diena et Ozoliņš c. Lettonie, Requ?te no 16657/03, 12 juillet 2007, par. 82). Taigi tam, kad komentarus galima būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir t. t.). Sakinio konstrukcija, gramatinės formos taip pat yra svarbios paskleistų teiginių kvalifikavimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai, vertinamieji (nuomonės) teiginiai negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Reikšmės gali turėti ir pasisakymo aplinkybės bei tikslai. Teismas, spręsdamas dėl duomenų ir nuomonės atribojimo, turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-50/2013; kt.).
14. Atsižvelgdama į nurodytus žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje visų ieškovo nurodytų ir atsakovo paskleistų teiginių priskyrimas žiniai yra tikslus ir pagrįstas. Nuosekliai analizuojant frazių, nukreiptų į ieškovą ir pirmosios instancijos teismo pripažintų neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis ieškovą, formuluotes, matyti, kad jose yra išreikštos ne dvejonės, klausimai ar susirūpinimas, o konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, nes kalbama apie tai, jog ieškovo medikės (gydytoja ir akušerė), teikusios atsakovo sutuoktinei sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai ir neleistinai konkrečiais savo veiksmais apribojo pacientės laisvę („vertė pereiti į kitą palatą“, „gimdymas pradėtas prievarta“, „prieš gimdyvės valią“), netinkamai, neprofesionaliai ir neetiškai teikė paslaugas gimdymo metu („sąmoningai iššaukė gimdymą per anksti“, „žemino žmoną, jai melavo“, "tyčiojosi, gąsdino mirtimi"), ėmėsi veiksmų išvengti teisinės atsakomybės („nuslėpta padaryta žala“, „žemino žmoną, jai melavo“), neteisėtai fiziškai ją žalojo, sukėlė fizinį skausmą, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą bei kėsinosi nužudyti („neleisdama per dieną valgyti ir gerti išsekino“, „buvo kankinama ir beveik nužudyta“, „tyčiojosi, gąsdino mirtimi“, „galimai ir ketino nužudyti“, „moterų kankinimas“). Kadangi visi šie teiginiai gali būti patikrinami atitikimo tikrovei ir tiesai prasme, pagrindo juos laikyti nuomone nėra.
15. Byloje atsakovas neįrodė jo paskleistų duomenų atitikimo tikrovei fakto. Tiek ieškovo Neplaninio patikrinimo 2016-12-29 akte, tiek LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017-07-25 Sprendime Nr. 56-78 konstatuota, jog nėra duomenų, kad A. S. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų nekokybiškos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2017-07-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal A. S. pareiškimą dėl medikų provakavimo duoti kyšį, ligos istorijos klastojimo, fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sužalojimo, kuriame pareiškėja kalbėjo apie tas pačias faktines aplinkybes, kokias skleidė nagrinėjamos bylos atveju atsakovas N. S., ir kuriame buvo apklausti liudytojais tiek A. S. ir atsakovas N. S., tiek sveikatos priežiūros paslaugas teikusios ieškovo medikės V. M. ir O. Š., tiek analizuoti rašytiniai įrodymai, buvo nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių bei konstatavus, jog duomenų, kad gydytoja ir akušerė būtų nesilaikiusios teisės aktų, apibrėžiančių jų kompetenciją, reikalavimų, ar atlikusios savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientę būtų gydę netinkamai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta. Atsakovo į bylą pateikti medicinos mokslų daktaro N. R. vertinimai ir kiti medicininio pobūdžio dokumentai, nesant kompetentingos institucijos konstatuotų neteisėtų, aplaidžių ar netinkamų medikų veiksmų, negali būti vertinami, kaip įrodantys atsakovo paskleistų teiginių atitikimą tikrovei. Dėl atsakovo sutuoktinei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo, kokybės, galimos žalos jai padarymo, profesinės etikos taisyklių pažeidimo ir pan., sprendžiama Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-227-431/2019 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei, kuri dar nėra išnagrinėta, tuo tarpu duomenų ir įrodymų apie prievartinių, smurtinių, laisvę ribojančių, su atsakomybės vengimu ar kitų atsakovo įvardintų nusikalstamų ar kitų teisės pažeidimų sudėtį sudarančių veiksmų atlikimą jo sutuoktinės atžvilgiu byloje nėra.
16. Netgi jeigu atsakovo paskleisti teiginiai būtų laikomi subjektyvia atsakovo nuomone ir individualių patirtų įvykių vertinimu, teismų praktikoje suformuota, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. EŽTT savo praktikoje taip pat nurodęs, jog kaip ir dauguma Europos Žmogaus Teisių Konvencijos įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovo N. S. atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip sąžininga, šmeižto nesiekianti kritika. Atsakovas savo publikacijose, pasisakymuose ir diskusijose elektroninėje erdvėje, kompleksiškai įvertinus ne tik ieškovo prašomus pripažinti žeminančiais teiginius, bet ir visą kitą tekstą, ne tik dalijosi neigiamais fiziniais ir dvasiniais savo bei sutuoktinės išgyvenimais, emociniu stresu, skausmingu patyrimu, nepasiteisinusiais kūdikio besilaukusių sutuoktinių lūkesčiais, sudėtinga ir psichologiškai sunkia patirtimi, nusivylimu nesulaukus to rezultato, kurio buvo tikėtasi, kas tokioje situacijoje, esant komplikuotam atsakovo sutuoktinės gimdymui ir pogimdyviniam periodui, yra natūralu, suprantama ir pateisinama, bet tuo pačiu, neturėdamas profesinių žinių medicinos mokslo srityje, o taip pat ir atitinkamas nusikalstamas veikas ar kitus teisės, etikos, socialinių normų pažeidimus patvirtinančių įrodymų, nurodė ieškovo darbuotojų padarytus konkrečius medicinos paslaugų teikimo, medikų profesinės etikos bei teisės (įskaitant baudžiamosios) pažeidimus. Atsakovo teiginiai, jam vienokia ar kita forma, panaudojant vienas ar kitas formuluotes, žodžius ir frazes, teigiant / konstatuojant ieškovą padarius ar pasikėsinus padaryti tokias sunkias nusikalstamas veikas, kaip nėščios moters kankinimas, jos laisvės suvaržymas, fizinio skausmo sukėlimas, sveikatos žalojimas, paslaugų teikimas prieš valią, pasikėsinimas nužudyti ir pan., negali būti laikomi konstruktyvia ir sąžininga kritika, vien aktualių visuomenei problemų iškėlimu, visuomenės kvietimu diskusijai ar pozityviu elgesiu, turinčiu pozityvų tikslą.
18. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo paskleisti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio ir laikytini žiniomis. Paskleistais teiginiais viešai skelbiama kitiems asmenims (įskaitant buvusius, esamus ir būsimus ieškovo pacientus), tiksliau neapibrėžtam asmenų ratui žinia ne tik apie egzistuojančius atsakovo, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, veiklos trūkumus, jo darbuotojų nekompetenciją, aplaidumą, bet ir padarytus rimtus teisės bei etikos normų pažeidimus, netgi padarytas nusikalstamas veikas ar pasikėsinimą jas padaryti.
19. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog paskleisti teiginiai negali būti laikomi žeminančiais bei pažeidžiančiais ir taip prieštaringą ieškovo dalykinę reputaciją, ją bloginančiais ir pan., kas savo ruožtu neleistų kalbėti apie ieškovo dalykinės reputacijos sumenkinimą, o tuo pačiu ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą.
20. Kasacinio teismo praktikoje iš tikrųjų konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).
21. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo žinių paskleidimu buvo sukelta vieša svarbi visuomenei diskusija tokiu labai aktualiu ir jautriu klausimu, kaip gimdymas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir gavimas, o subjektas, apie kurį paskleista informacija, yra stambi respublikinio lygio ligoninė, teikianti svarbias visuomenei sveikatos priežiūros paslaugas, viešas juridinis asmuo, kuris atitinkamai turi būti pakantesnis, tolerantiškesnis, kantresnis savo veiklos kritikai, kurio veikla susijusi su didele jo reputacijos pažeidimo rizika, kurio reputacijos gerbimo ribos yra siauresnės, asmenims suteikiant platesnę saviraiškos laisvę tokio asmens atžvilgiu, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos, kaip dviejų vertybių, tinkamos pusiausvyros atradimo, negali būti neatsižvelgta į:1)atsakovo paskleistos informacijos turinį: kaltinimas nusikalstamų veikų ir kitų rimtų į asmens gyvybę, sveikatą ir laisvę nukreiptų teisės pažeidimų padarymu); 2) formą: elektroninė erdvė, interneto tinklapiai, diskusijų forumai, socialiniai tinklai, kur vienu paspaudimu ją pasidalijus ar parašius atitinkamą komentarą, iš karto ženkliai padidėja su ją susipažinusių ar potencialiai galinčių susipažinti asmenų skaičius; 3) itin spartų paplitimo greitį bei didelį mastą (neapibrėžtas, bet neabejotinai didelis informacijos gavėjų skaičius); 4) tokios informacijos poveikį visuomenei. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors įvykiai įvyko 2016 m. spalio 20-24 dienomis, tačiau žeminančių ieškovą duomenų skleidimas nuosekliai ir sistemingai tęsėsi beveik visus metus po šio įvykio (ieškovo nurodyti teiginiai skleisti laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki rugsėjo mėnesio), detaliai ir plačiai aprašant įvykį, kiekvienoje iš publikacijų paskelbiant visą eilę tikrovės neatitinkančių žinių, negatyviai pavadinant savo publikacijas („Kaip buvo išniekintas jos, Astos, gimdymas“, „Akušerinis smurtas ir siaubas“), kas neabejotinai galėjo pritraukti didesnį auditorijos dėmesį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo įvykio tema televizijos kanalo TV3 „Žinių“ laidoje 2018 m. sausio mėnesį taip pat buvo parodytas video reportažas, kuriame be įvairių komentarų ir vertinimų dėl Kristelerio manevro taikymo, atsakovas pasidalijo savo sutuoktinės neigiama patirtimi, reportaže buvo jį rengusių asmenų nurodyta, kad atsakovo sutuoktinė dėl medikų veiksmų patyrė daug sužalojimų. Tokios atsakovo atlikto duomenų paskleidimo pasekmės, jų mastas neleidžia pritarti atsakovo argumentams, jog ieškovas, kurio veikla negali būti vertinama kaip kontraversiška, realiai nepatyrė jokios žalos, jog jo dalykinė reputacija išliko nepaliesta ir nepažeista.
22. Teismas pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, jog gimdymas yra ypatingai jautri tema, o šiais laikais, prieš ruošiantis gimdyti, gimdyvės ir jų sutuoktiniai tuo domisi, skaito įvairias rekomendacijas, analizuoja kitų gimdyvių patirtis, todėl tikrovės neatitinkanti, ieškovą žeminanti atsakovo paskleista informacija, kurioje diskredituojama ieškovo gimdymo namų veikla, galėjo suformuoti ir galimai toliau formuoja (paskleista informacija vis dar yra pasiekiama skaitytojams) negatyvią besiruošiančių gimdyti moterų nuomonę apie ieškovą. Teismas pažymi, kad EŽTT praktikoje dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos pavienio vartotojo incidento su juo viešinimo kontekste pažymėta, kad, prieš viešinant atskirą incidentą, gali reikėti nuodugnesnio jo nagrinėjimo, nes kruopštus vieno tokio įvykio aprašymas gali sudaryti visuomenei klaidingą įspūdį, jog tai bendros praktikos įrodymas (žr. Markt intern V. G. ir K. B. v. Germany, no. 10572/83, 1989 November 20).
23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą net nesvarstęs, ar teisės pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka ieškovo pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka, jog svarbiausi viešo asmens pažeistų teisių gynimo būdai yra neturtiniai (žeminančių žinių paneigimas, teisės pažeidimo pripažinimas), tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas ir ypač tokio atlyginimo dydis negali ir neturi atlikti dominuojančio vaidmens. Kita vertus, neturtinės žalos kompensacijos nepriteisimas ar mažesnės kompensacijos priteisimas gali būti pateisinamas tik įsitikinus informacijos skleidėjo sąžiningumu, todėl tais atvejais, kai informacijos skleidėjas nesiima visų įmanomų priemonių ketinamos skleisti informacijos teisingumui ir atitikimui tikrovei užtikrinti, sąmoningai, tendencingai, nekorektiškai, neetiškai ilgą laiką skleidžia akivaizdžiai įžeidžiančias, žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, kompensacijos priteisimas yra galimas ir būtinas (žr., pvz. LAT 2007-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-113/2007; 2006-01-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-65/2006).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo ieškovui neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydamas kompensacijos dydį, iš esmės atsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes bei kitus tokio pobūdžio bylose svarbius kriterijus, dėl jų pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam sprendimui, ir viena vertus, įvertinęs paskleistos informacijos auditoriją, vietą, informacijos aktualumą ir jautrumą, atsakovo elgesį po informacijos paskleidimo, kitą vertus - pažeistos vertybės pobūdį, atsakovo asmenybę ir turtinę padėtį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei atsižvelgdamas į tai, jog vis dėlto, neteisėti veiksmai buvo sąlygoti itin sunkios ir skaudžios gyvenimiškos situacijos, kurioje atsidūrė atsakovas ir jo šeima, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas santykinai nedidelis kompensacijos už neturtinę žalą dydis, yra tinkamas bei pakankamai įgyvendinantis tiek kompensacinę, tiek ir prevencinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį.
25. Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir prašymo dėl jų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.