Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-6-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2024-04-08
Bylos Nr.: e2A-6-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03168-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: R. R.
Trečiasis asmuo: R. V.

Kategorijos

2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas

Civilinė byla Nr. e2A-6-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03168-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T., atsakovui R. R., atsakovo atstovui advokatui B. V., tretiesiems asmenims R. V., R. V., jų atstovėms advokatei G. G., advokatei N. Š.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys R. V. ir R. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) patikslintu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovui R. R. (toliau – atsakovas) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi priteisto 150 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui M. R. po 330 Eur per mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio M. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinųjų globėjų trečiųjų asmenų R. V. ir R. V. šeimoje.

2. Skyrius patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo sūnaus M. R. (toliau ir vaikas) motina V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus vaiko motinai, buvo stengiamasi atkurti sūnaus ir tėvo emocinį ryšį ir sugrąžinti sūnų į tėvo biologinę šeimą. Vaikas trumpą laiką gyveno atsakovo šeimoje, tėvui išvykus dirbti į užsienį, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. DV-1256 nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa senelės R. V. šeimoje. 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai dėl vaiko tėvo atsakovo nusišalinimo nuo vaiko auginimo, jam ne kartą buvo primintos ir išaiškintos tėvo pareigos. Tačiau situacija šeimoje nesikeitė. Vaikas gyvena senelės namuose ir išreiškė pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Vaiko tėvas, nesirūpindamas sūnumi, neužtikrina jam saugios aplinkos, nesudaro jam tinkamų gyvenimo sąlygų, būtinų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam bei socialiniam vystymuisi. 2020 m. rugsėjo 15 d, vaikui nustatyta laikinoji priežiūra jo senelės R. V. šeimoje. Vaiko tėvas tik dalinai atlieka savo funkcijas – teikia sūnui išlaikymą, palaiko ryšį su sūnumi telefonu, tačiau nesidomi vaiko sveikata, mokymusi, užklasiniu užimtumu ir neturi įtakos sūnui. Tėvo ir sūnaus santykiai konfliktiški, nesugebama spręsti kylančių konfliktų, neužtikrinama sūnui saugi aplinka ir stabilumas. Tėvų funkcijas atlieka senelė R. V., kuri rūpinasi jo sveikata, mokymusi, mityba, darbotvarke, laisvalaikiu. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. vaikui laikinoji priežiūra senelės šeimoje buvo nutraukta, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, nustatyta, kad vaiko tėvas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei šeimoje. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido paimti vaiką iš atsakovo. Vaikui nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nustatyta laikinoji globa R. V. ir R. V. šeimoje. Skyriuje 2021 m. lapkričio 9 d. gautas R. V. prašymas dėl kreipimosi dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir globos nustatymo. Prašymas grindžiamas tuo, kad tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, neteikia vaikui išlaikymo, nesirūpina jo ugdymu ir sveikatos priežiūra. Skyrius nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo, pagal kurį atsakovas turi mokėti 150 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, praėjo daugiau kaip 7 metai, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga skirti 733 Eur. Vaikas turi sveikatos problemų, jam dėl diagnozuotos epilepsijos reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, turi regėjimo sutrikimų, jam reikalingi akiniai. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. dirba taksi vairuotoju, kitų išlaikytinių neturi, neįgalumas jam nenustatytas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutiko. Nurodė, kad po vaiko motinos mirties, jis paėmė sūnų į savo šeimą ir juo rūpinosi, tačiau 2018 m. liepos mėn. iširus jo antrai santuokai, sūnumi turėjo rūpintis vienas, išlaikyti šeimą ir tuo pačiu dirbti. Po santuokos nutraukimo, vaikas pradėjo vis dažniau lankytis pas senelius – R. ir R. V.. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų pradžios vaikas pradėjo nuolatos gyventi pas senelius. Vaikui pradėjus gyventi pas senelius, jo ir sūnaus bendravimas prastėjo, susitikimai su sūnumi vis retėjo, daugiausiai su sūnumi bendravo kalbėdami telefonu ir susirašinėdami sms žinutėmis. Seneliai sunkiai išleisdavo sūnų matytis su juo. Mano, kad sūnų prieš jį nuteikinėja senelė, kuri nori būti paskirta vaiko nuolatine globėja. Nurodė, kad atsakovas negali sudaryti tokių sąlygų kaip seneliai, bet savo sūnų myli ir jam jis rūpi. Kiekvieną mėnesį skiria priteistą išlaikymą. Santykiai su sūnaus seneliais priešiški, su jais negalima susitarti. Stengėsi su vaiku bendrauti, naudotis siūloma pagalba. Mano, kad įvyko jo ir vaiko atskyrimas, su tikslu, apribojus tėvo valdžią, sūnų įsivaikinti. Dėl prašomo padidinti išlaikymo sutiko iš dalies, t. y. sutiko su išlaikymo padidinimu iki 200 Eur per mėnesį, nes jo gaunamos pajamos apie 500 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.

4. Tretieji asmenys ieškovo pusėje R. V. ir R. V. atsiliepime palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui, atskyrė M. R. nuo atsakovo, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi nustatytą išlaikymo M. R. dydį ir priteisė iš atsakovo 250 Eur per mėnesį išlaikymą M. R. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymo lėšomis disponuos vaiko įstatyminis atstovas; nustatė M. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo laikinųjų globėjų R. V. ir R. V. šeimoje; priteisė iš atsakovo tretiesiems asmenims R. V. ir R. V. 1 072,82 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

6. Teismas nustatė, kad sūnus M. R. gimė (duomenys neskelbtini) atsakovui gyvenant santuokoje su V. R.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu M. R. tėvų santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. R., nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, sutarta, kad atsakovas vaiko išlaikymui skirs po 300 Lt kas mėnesį. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinta atsakovo ir V. R. taikos sutartis, kuria pakeista skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. (duomenys neskelbtini) mirė vaiko motina V. R., su kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Po motinos mirties, atsakovui grįžus į Lietuvą ir išreiškus norą auginti vaiką, atkūrus vaiko ir tėvo emocinius ryšius, vaikas pradėjo gyventi atsakovo šeimoje. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradėjo pastoviai gyventi pas senelius – trečiuosius asmenis. 2018 m. spalio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu vaiko laikinoji globa nustatyta senelės R. V. šeimoje. 2019 m. rugsėjo 30 d. vaiko laikinoji globa panaikinta atsakovo prašymu, tačiau vaiko gyvenamoji vieta liko pas senelius. 2020 m. kovo 5 d. R. V. Skyriui pateikė prašymą dėl tarpininkavimo nustatant globą ir ją paskiriant nuolatine ar laikina vaiko globėja. 2020 m. rugpjūčio 26 d. R. V. Skyriui pateikė skundą dėl galimo vaiko interesų pažeidimo, nurodant, kad tėvas galimai piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia ir kenkia sūnaus interesams. Skyriui 2020 m. rugpjūčio 2 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ar vaikui poreikį, nustatyta, kad tėvas neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nesudaro jam tinkamų gyvenimo sąlygų, 2020 m. rugsėjo 15 d. vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę. Tėvų funkcijas atlieka senelė, kuri rūpinasi vaiko sveikata, mokymusi, mityba, darbotvarke, laisvalaikio užimtumu. 2020 m. lapkričio 9 d. vaikui laikinoji priežiūra senelės šeimoje nutraukta, 2020 m. lapkričio 26 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pagal Skyriaus prašymą leista paimti vaiką iš jo tėvo. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. vaikui nustatyta laikinoji globa trečiųjų asmenų (senelių) šeimoje. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikas augtų senelių šeimoje, tačiau nesutinka, kad būtų nutrauktas jo ir sūnaus ryšys.

Dėl tėvo valdžios ir jos apribojimo rūšies (būdo)

7. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog tėvas daro žalingą poveikį vaikui, priešingai – jis stengiasi, nori bendrauti ir matytis su vaiku. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, žiauriai elgtųsi su vaiku, savo amoraliu elgesiu darytų neigiamą poveikį vaikui ar turėdamas pakankamas pajamas tyčia neteiktų išlaikymo ar kitaip juo nesirūpintų. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad tėvas vaiką buvo palikęs pas senelę, neleidžia konstatuoti, kad jis nusišalino nuo tėvo pareigų, nes tai buvo jų susitarimas. Teismas sprendė, kad nėra bent vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo atsakovo tėvo teisėms apriboti, todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo teismas atmetė.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinas vaiko atskyrimo nuo tėvo institutas, nes dėl susidariusių aplinkybių atsakovas nevykdė visų tėviškų pareigų. Teismas pripažino, kad vaikas negyveno ir negyvena su tėvu (išskyrus trumpą laiką po motinos mirties) dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium). Tik mirus vaiko motinai, ir tik atsakovo teigimu atkūrus tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, vaikas pradėjo gyventi tėvo šeimoje. Pasikeitus aplinkybėms (atsakovas nutraukė santuoką), tėvas su sūnumi liko gyventi dviese, dažniau pradėjo lankytis pas senelius, su kuriais emociniai ryšiai taip pat nebuvo nutrūkę, ir dėl to užsimezgę socialiniai - dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai pradėjo trūkinėti, juolab, esant konfliktinei situacijai tarp vaiko tėvo ir jo senelės. Atsakovui, dirbant taksi vairuotoju dėl darbo pobūdžio ir grafiko, jis negali pasirūpinti vaiko priežiūra, kaip tą galėtų padaryti ir daro vaiko seneliai.

Dėl išlaikymo padidinimo

9. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovas moka 150 Eur/mėn. išlaikymą vaikui. Ginčas yra dėl to, kad per 7 metus išaugus vaikui, jo poreikiams patenkinti teikiamas išlaikymas nėra pakankamas. Vaikas per mėnesį gauna 156,87 Eur našlaičio pensiją, 184 Eur globos išmoką ir 80,50 Eur išmoką vaikui, iš viso – 421,37 Eur. Pagal trečiųjų asmenų - laikinųjų globėjų, su kuriais auga vaikas, pateiktą lentelę vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama 660 Eur. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė. Teismas sprendė, jog siekiant, kad būtų patenkinti nurodyti vaiko poreikiai kasdieninėms reikmėms per mėnesį, atsakovas turėtų prisidėti 250 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybė turėjo 53,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tretieji asmenys ieškovės pusėje prašė priteisti iš atsakovo 7 042,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir remdamasis Rekomendacijomis, trečiųjų asmenų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažino 2 823,20 Eur. Teismas įvertinęs, kad reikalavimas dėl neterminuoto valdžios apribojimo atmestas ir 76 procentais patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo, sprendė, kad iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai turi būti priteista 1 072,82 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde tretieji asmenys prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai įgyvendino aktyvų teismo vaidmenį šeimos teisinių santykių byloje (CPK 376 straipsnio pažeidimas). Teismas nepagrįstai išėjo už reikalavimų ribų, pažeisdamas dispozityvumo ir rungtyniškumo principus. Nepaisant vaiko išreikšto nenoro bendrauti su tėvu, tėvui sudaryta galimybė dalyvauti vaiko gyvenime. Tėvo elgesys yra priešingas vaiko interesams, tėvo ir vaiko ryšys yra visiškai nutrauktas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes vaiko atskyrimas nuo tėvo neatitinka geriausių vaiko interesų.

1.2. Teismas pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, dėl ko atsakovui turėjo būti apribotos (neterminuotai) tėvystės teisės, nes vaiko atskyrimas nuo tėvo, priešingai nei nurodė teismas, neatitinka geriausių vaiko interesų.

1.3. Teismas nepagrįstai nevertino realios faktiškai susiklosčiusios situacijos, kad vaiko kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti teises, neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį ir rimtumą, yra svarbesni už tėvo.

1.4. Teismas pažeidė tarptautinėje teismų praktikoje formuojamas teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas), tinkamai neįvertinus byloje pateiktų įrodymų (CPK 185 straipsnio pažeidimas), nepagristai netaikytos CK 3.180 straipsnio nuostatos. Atsakovas savo noru visiškai atsiribojo nuo vaiko, nuo jo priežiūros, ugdymo, sveikatos priežiūros. Teismas objektyviai ir nešališkai neištyrė bylos įrodymų;

1.5. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-402378/2022). Teismas turėjo remtis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1005-759/2020) kaip precedentu, kadangi atsakovo elgesys bene analogiškas: atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti, nesidomi jo ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle, nesirūpina sveikatos priežiūra. Todėl ir šiuo atveju atsakovo atžvilgiu privalėjo būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

1.6. Teismas nepagristai netaikė CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos (dėl atsakovo išreikšto aiškaus sutikimo dėl tėvo valdžios apribojimo), tokiu būdu nukrypo ir nuo teismo praktikos (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartis, priimta c. b. Nr. e2-1005-759/2020). Atsakovas 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje (garso įrašo 6.40 min) nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl visiško jo tėvo valdžios apribojimo sutinka, o nesutinka tik su teiktino išlaikymo suma.

1.7. Teismas, neatsižvelgė į vaiko nuomonę (pažeistos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio ir CK 3.165 straipsnio nuostatos). Vaikas išreiškė akivaizdų nenorą bendrauti su tėvu ir pateikė išsamius paaiškinimus dėl tėvo elgesio, kuris yra priešingas vaiko interesams. Teismas nepagristai neįvertino 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu nepilnamečio vaiko pateiktos nuomonės ir paaiškinimų.

1.8. Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visetą (CPK 185 straipsnio pažeidimas), nepagrįstai atsakovo veiksmuose nenustatyti CK 3.155 straipsnio 2 dalies, CK 3.159 straipsnio 3 dalies, CK 3.165 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Tai, kad atsakovas visiškai nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, patvirtinta liudytojų parodymais, tačiau teismas jų nevertino.

1.9. Teismas nepagrindė savo baigiamųjų išvadų faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Teismas, konstatavęs esant pagrindą atskirti vaiką nuo tėvo, o ne apriboti tėvo valdžią, turėjo atlikti ne tik atsakovo veiksmų (neveikimo), bet išsamų atsakovo ir visos šeimos situacijos tyrimą.

1.10. Teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Jei teismas įrodymus būtų vertinęs pagal tikėtinumo taisyklę, būtų turėjęs pagrindą daryti išvadą apie nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo elgesiu, egzistavimą ir pagrindą taikyti tėvo valdžios apribojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir taikė CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.

2.2. Nesutiktina su teismo išvadomis, jog vaikas su tėvu negyvena dėl susiklosčiusių aplinkybių. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvu, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas gali būti daromas dėl objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

2.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog tėvas savo pareigų vaikui negali vykdyti dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (tėvo darbo taksi vairuotoju ir tai, kad seneliai geriau gali pasirūpinti nei tėvas). Pagal formuojamą teismų praktiką tėvams tenka pareiga vaikus auginti, o ne seneliams. Seneliai gali tik retkarčiais tėvams padėti rūpintis vaikais.

2.4. Atsakovas 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje nurodė, jog jis sutinka dėl tėvo valdžios apribojimo ir vaiko atsisako, nes vaiko nemato ilgą laiką. Atsakovas duodamas teismui paaiškinimus kalbėjo tik apie norą bendrauti su vaiku, bet ne apie norą gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Juolab, kad tokia galimybė gyventi ir vaiku rūpintis tėvui buvo sudaryta, kuomet mirus vaiko motinai, buvo stengiamasi atkurti vaiko ir tėvo ryšį, kai vaikas trumpą laiką gyveno tėvo šeimoje.

13. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Minėta, kad apeliaciniame skunde tretieji asmenys prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi priteistą vaiko išlaikymo dydį, M. R. buvo priteistas išlaikymas po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantams nenurodžius faktinių ir teisinių argumentų dėl nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi, apeliacinės instancijos teismas nevertina jos (ne)pagrįstumo. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

16. M. R. gimė (duomenys neskelbtini) sutuoktinių V. R. ir R. R. šeimoje. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu M. R. tėvų santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, nustatytas vaiko išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinta vaiko tėvų taikos sutartis, kuria pakeista skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovas grįžo į Lietuvą iš Švedijos, kur buvo išvykęs dirbti, ir išreiškė norą auginti vaiką. Nuo 2018 m. kovo mėnesio vaikas pradėjo gyventi atsakovo šeimoje. 2018 m. liepos mėnesį iširus antrajai atsakovo santuokai vaikas vis dažniau lankėsi pas senelius R. ir R. V.. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vaikas pas juos apsigyveno. 2018 m. spalio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu vaiko laikinoji globa nustatyta senelės R. V. šeimoje. 2019 m. rugsėjo 30 d. vaiko laikinoji globa panaikinta atsakovo prašymu, tačiau vaiko gyvenamoji vieta liko pas senelius. 2020 m. kovo 5 d. R. V. Skyriui pateikė prašymą dėl tarpininkavimo nustatant globą ir ją paskiriant nuolatine ar laikina vaiko globėja. 2020 m. rugpjūčio 26 d. R. V. Skyriui pateikė skundą dėl galimo vaiko interesų pažeidimo, nurodant, kad tėvas galimai piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia ir kenkia sūnaus interesams. Skyriui atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ar vaikui poreikį, nustatyta, kad tėvas neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nesudaro jam tinkamų gyvenimo sąlygų. 2020 m. rugsėjo 15 d. vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę. 2020 m. lapkričio 9 d. vaikui laikinoji priežiūra senelės šeimoje nutraukta. 2020 m. lapkričio 26 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pagal Skyriaus prašymą leista paimti vaiką iš jo tėvo. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. vaikui nustatyta laikinoji globa trečiųjų asmenų (senelių) šeimoje.

Dėl apeliacinio skundo

17. Apeliaciniame skunde pažymima, jog atsakovas 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl visiško jo tėvo valdžios apribojimo sutinka. Apeliantų teigimu, teismas nepagristai netaikė CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl ieškinio pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

18. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad atsakovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog nepalaiko savo anksčiau teismo posėdyje pateiktų teiginių, kuriais jis nurodė sutinkantis su neterminuotu tėvo valdžios ribojimu. Tokią atsakovo poziciją patvirtino ir jo advokatas, nurodydamas, kad atsakovo teiginiai apie sūnaus atsisakymą vertintini kaip emocinis nesusivaldymas (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 00 s.; nuo 58 min. 00 s.). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje atsakovo išsakytų teiginių apie vaiko atsisakymą nevertino kaip atsakovo ieškinio dalies pripažinimo.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo remtis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1005-759/2020) kaip precedentu, kadangi atsakovo elgesys bene analogiškas: atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti, nesidomi jo ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle, nesirūpina sveikatos priežiūra.

20. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2021, 29 punktas).

21. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama ir pirmiau nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis – nurodytoje Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad atsakovo šeima dėl socialinių įgūdžių stokos Skyriui yra žinoma nuo 2011 metų. 2019 m. teismo sprendimu atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia jo nepilnametės dukros atžvilgiu. Priimdamas teismo sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo teismas vertino, kad atsakovas nedirba, ir neprisideda prie dukters išlaikymo (priteisto 150 Eur išlaikymo neteikia), nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo teisių ir pareigų, atsakovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad jo atžvilgiu neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia, nereiškė noro pradėti dirbti, susitvarkyti buitį ir susigrąžinti dukrą į šeimą. Teismas sprendė, jog taikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepadarė teigiamo postūmio atsakovui ir nėra duomenų, jog padėtis atsakovo šeimoje gali pasikeisti.

23. Taigi esminis apeliantų cituojamos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumas yra tas, kad cituojamoje byloje atsakovui buvo pritaikytas terminuotas tėvo valdžios apribojimas, tačiau nesikeičiantis tėvo elgesys sudarė teismui pagrindą tėvo valdžią apriboti neterminuotai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovo atžvilgiu iki šiol nebuvo taikytas tėvo valdžios apribojimas. Be to, skirtingai nuo apeliantų cituojamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovas R. R. dirba, sūnui išlaikymą teikia, nors ir nepakankamai aktyviai, tačiau siekia su vaiku bendrauti.

24. Vadovaudamasi 21 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos bylos ir nagrinėjamos bylos esminėms faktinėms aplinkybėms esant skirtingoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė kaip precedento Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje priimto teismo sprendimo.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę. 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje vaikas išreiškė akivaizdų nenorą bendrauti su tėvu ir pateikė išsamius paaiškinimus dėl tėvo elgesio, kuris yra priešingas vaiko interesams. Tokiems argumentams teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

27. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

28. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad teismo posėdyje apklaustas M. R. nurodė, jog su tėvu nenori susitikti. Paaiškino, kad gyvenant su tėvu, R. R. jį yra mušęs, uždaręs į sandėliuką (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 30 s.). Tokius M. R. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka byloje esančių ankstesnių (2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. rugsėjo 30 d.; 2020 m. rugsėjo 9 d.; 2020 m. rugpjūčio 31 d.) Skyriaus atstovams vaiko teiktų paaiškinimų, kuriuose vaikas nebuvo nurodęs, kad 2018 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais jam gyvenant pas tėvą jo atžvilgiu būtų buvęs naudojamas smurtas.

29. Ieškovė 2024 m. vasario 29 d. į bylą pateikė 2024 m. vasario 14 d. M. R. ranka rašytą raštą, pavadinimu Atsisakymas bendrauti su tėvu, kuriame nurodoma: „Aš nenoriu, nes neprisimenu su tėvu gražių prisiminimų tik blogus. Man jis nemalonus žmogus. Nemoku su juo kalbėti ir nežinau ką su juo kalbėti. Bendrauti nenoriu“. Į bylą taip pat pateiktas 2023 m. lapkričio 27 d. Vaiko tėvų, giminaičių ar fizinių asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, susitikimo su vaiku protokolas Nr. 1, kuriame aprašytas 2023 m. lapkričio 27 d. įvykęs atsakovo ir M. R. susitikimas. Minėtame dokumente yra užfiksuota M. R. nuomonė: „Bendrauti nelabai norėčiau, susitikti taip pat nenoriu“ (dokumento numeris DOK-5244 priedai). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai leidžia pritarti apeliantų pozicijai, kad vaikas yra išreiškęs nenorą bendrauti su tėvu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu nustatyti tokios vaiko nuomonės (ne)atitikimą geriausiems vaiko interesams.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, 30 punkte aptarta kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (liet. – su būtinais pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl M. R. išreikšto noro (ne)bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo ir vaiko bendravime betarpiškai dalyvavusi psichologė A. G. nurodė, jog vaikas greičiausiai bijojo, kad tėvas jį pasiims, todėl ir pasireiškė vaiko gynybiškumas bendraujant.

33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patvirtino, kad tarp atsakovo ir vaiko senelių R. ir R. V. santykiai yra konfliktiniai (2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 00 s.). Į bylą pateiktos psichologo išvados patvirtina, kad R. V. „ribos su vaiku susiliejusios, santykiuose vyrauja manipuliacijos“. 2020 m. rugsėjo 9 d. Socialinių paslaugų centro pagalbos plane nurodoma, kad „M. tėtę myli. Dažnai galvoja susitikti. Jautriai išgyvena močiutės priešiškumą tėvui“.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad vaiką ir jo globėjus, su kuriais vaikas iš esmės gyvena nuo gimimo, sieja prisirišimas. Apklausiamas vaikas ne kartą akcentavo globėjų jam suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį, ko, pasak vaiko, tėvas negali suteikti. Byloje nustatyti konfliktiški vaiko tėvo ir vaiko globėjų R. ir R. V. santykiai. Aptariant vaiko nuomonės formavimosi sąlygas svarbia laikytina vaiko patirtis, kai vaikas vieną kartą jau buvo apgyvendintas tėvo šeimoje, bet praėjus keletui mėnesių buvo grąžintas į iki tol buvusią jo nuolatinę gyvenamąją vietą pas senelius R. ir R. V.. Aptartų aplinkybių ir argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro tikėtiną išvadą, kad M. R. nenoras bendrauti su tėvu gali būti sąlygotas baimės, jog jo gyvenamoji vieta vėl bus pakeista, nustatant ją su tėvu.

35. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi. EŽTT nuolat primena pagrindinį principą, pagal kurį sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikina globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (žr. 1988 m. kovo 24 d. sprendimą byloje O. prieš Švediją, par. 81).

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

37. Apibendrindamas tai, kas nurodyta 26-36 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, pagrįstai nesivadovavo M. R. nuomone, kaip neatitinkančia geriausių nepilnamečio vaiko interesų.

38. Apeliantų teigimu, teismas neterminuotai neapribodamas atsakovo tėvo valdžios, nepagrįstai nevertino realios faktiškai susiklosčiusios situacijos, kad vaiko kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaiko interesams ar pažeisti vaiko teises. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.

39. Išklausiusi 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės atstovė patvirtino, jog nebuvo nustatyta, kad atsakovas sūnaus M. R. atžvilgiu būtų naudojęs smurtą (2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 17 min.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog su šeima dirbę Skyriaus darbuotojai bei socialiniai darbuotojai taip pat nėra nurodę, kad atsakovo bendravimas su sūnumi keltų grėsmę M. R.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nesant (ieškovei ir (ar) tretiesiems asmenims nepateikus) objektyvių duomenų apie atsakovo vaiko M. R. atžvilgiu naudotą fizinį ir (ar) psichologinį smurtą, nėra pagrindo išvadai, kad vaiko kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaikui.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismui tinkamai neįvertinus byloje pateiktų įrodymų, nepagristai netaikytos CK 3.180 straipsnio nuostatos. Atsakovas savo noru visiškai atsiribojo nuo vaiko, nuo jo priežiūros, ugdymo, sveikatos priežiūros. Tai, kad atsakovas visiškai nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, patvirtinta liudytojų parodymais, tačiau teismas jų nevertino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka iš dalies.

41. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

42. Lietuvos teisėje įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

43. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas tinkamai vykdė vaiko išlaikymo pareigą, mokėdamas iš jo priteistą išlaikymo sumą po 150 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, laikytina patvirtinančia, kad atsakovas sūnumi iš dalies rūpinosi.

46. 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad paskutinį kartą vaiką matė 2021 m. vasarą, o telefonu su juo paskutinį kartą bendravo 2021 m. pabaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad po 2021 m. vasaros tėvas ir sūnus dalyvaujant psichologui susitiko tik 2023 m. lapkričio 27 d. Taigi akivaizdu, kad atsakovas su vaiku nuo 2021 metų bendravo tik labai epizodiškai, aktyviai nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, ugdymu, laisvalaikiu. Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. K., R. J., R. B., R. S. parodymai taip pat patvirtina, jog atsakovas vengė atlikti savo pareigą auklėti sūnų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog egzistuoja tėvo valdžios ribojimo pagrindas – vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką.

47. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad nepilnamečio vaiko susvetimėjimą su tėvu, ryšio su juo praradimą iš dalies lėmė tai, jog vaikas po jo tėvų santuokos iširimo liko gyventi su motina, po vaiko motinos mirties (išskyrus trumpą laiką, kai vaikas gyveno su tėvu) jis liko gyventi senelių iš motinos pusės šeimoje, kurių santykiai su atsakovu konfliktiški. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti ryšius su vaiku, tokiu būdu sudarydamas sąlygas, jog nepilnamečio vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrino vaiko senelių iš motinos pusės šeima. Tačiau tokia situacija nereiškia, kad ieškovui buvo uždrausta bendrauti su vaiku, ir nepateisina vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natūralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes – susvetimėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovo pasyvumas buvo pagrindinė prielaida, lėmusi ryšio tarp atsakovo ir jo sūnaus nutrūkimą.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo iki sprendimo byloje priėmimo buvęs itin pasyvus elgesys, nesiekiant vykdyti tėvo pareigų, pripažintinas kalte. Konstatavus atsakovo kaltę dėl tėvo pareigų vaikui nevykdymo vaiko atskyrimo nuo tėvo institutas netaikytinas.

49. Nustačius pagrindą tėvo valdžiai apriboti, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl tokio apribojimo masto – laikinai ar neterminuotai.

50. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.

51. EŽTT plėtodamas praktiką pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį, yra nurodęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).

52. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laiko tai, kad, kaip paaiškino 2024 m. vasario 29 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta su šeima dirbusi Alytaus šeimos centro globos koordinatorė R. J., atsakovui pandemijos laikotarpiu su sūnumi buvo rekomenduojama bendrauti nuotoliniu būdu – telefonu ir trumposiomis žinutėmis. Teisėjų kolegija išklausiusi 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog teismo posėdyje apklaustas M. R. nurodė, kad tėvas jam parašo žinutes, bet jis į žinutes neatsako. Nurodė, kad tėvas, nors retai, bet paskambina. Kartu nurodė, jog jis į tėvo skambučius neatsiliepia, nes neturi laiko. Nurodė, kad galėtų su tėvu susirašinėti žinutėmis (2022 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 30 s.).

53. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas siekia palaikyti ryšį su sūnumi, nors ir nepakankamai aktyviai, tačiau deda pastangas bendrauti su sūnumi, nors ir epizodiškai, bet kreipiasi į socialinių paslaugų centrą ir kitas institucijas dėl bendravimo su sūnumi, iš dalies naudojasi institucijų teikiama pagalba ryšiui su sūnumi atkurti.

54. Vaiko teisė kurti su savo tėvais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi. Ryšys yra dviejų asmenų sąveika. Kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vaikui augant senelių šeimoje, pirmiausiai atsakovas, bet taip pat ir vaiko globėjai turi imtis tinkamų priemonių vaiko šeimos ryšiui su tėvu išsaugoti.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad tretieji asmenys, su kuriais vaikas faktiškai gyvena, neskatino M. R. bendrauti su tėvu. Priešingai, jų santykiams su R. R. esant priešiškiems, globėjai vaiko bendravimui su tėvu nepritarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. ir R. V., tinkamai atstovaujant nepilnamečio vaiko M. R. interesus išsaugoti ryšį su biologine šeima tenka pareiga bendradarbiauti su atsakovu, užtikrinant realų vaiko bendravimą su tėvu.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad atsakovas galėtų vykdyti savo pareigą auklėti vaiką, pirmiausiai turi būti atkurtas tėvo ryšys su sūnumi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pagrindo manyti, kad atsakovui dedant aktyvias pastangas atkurti ryšį su vaiku, o vaiko globėjams tinkamai vykdant bendradarbiavimo šiuo tikslu pareigą, pasitelkus įgaliotų institucijų pagalbą, situacija gali pasikeisti ir ryšys tarp tėvo ir sūnaus gali būti atkurtas. Tokiu būdu būtų sukurtos prielaidos atsakovui tinkamai įgyvendinti savo pareigas. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, tačiau esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neegzistuoja pagrindas neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo taikymui.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Sprendimo 41-56 punktuose nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tai lėmė netinkamą byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą bei netinkamą materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnis), taikymą, nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamų šios teisės normos, o taip pat teisės normos, reglamentuojančios vaiko atskyrimą nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) aiškinimo ir taikymo taisyklių. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, spendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią, panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis pagrįstomis pripažino 2 823,20 Eur iš 7 042,20 Eur trečiųjų asmenų ieškovės pusėje išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde tretieji asmenys nekvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl apeliacinėje instancijoje trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas iš naujo nevertinamas ir, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos 2 823,20 Eur trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

61. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė iš esmės du savarankiškus reikalavimus: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir iš jo išvestinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 2) turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui vietoje ieškiniu prašomo neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pritaikius laikiną tėvo valdžios ribojimą vaiko atžvilgiu, o nustatytą vaiko gyvenamą vietą palikus nepakeistą, laikytina kad buvo patenkinta 75 procentai ((50+100)/2) neturtinio patikslinto ieškinio reikalavimo. Patikslinto ieškinio turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 56 procentais ((250-150)/(330-150)x100). Atsižvelgiant į išdėstytą, patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 66 procentais ((75+56)/2), todėl tretieji asmenys turi teisę į 1 863,31 Eur (2 823,20x66/100) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina ir iš atsakovo tretiesiems asmenims priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nuo 1 072,82 Eur padidintina iki 1 863,31 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Tretieji asmenys apeliacinėje instancijoje iš viso patyrė 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 968,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 726,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, 242,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 726,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje (reg. Nr. DOK-6711, DOK- 23085, DOK-28938). Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Advokato pagalbos išlaidos 968,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 242,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10, 8.16 punktuose nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, atitinkamai 3 058,30 Eur (1,7x1799,00) už apeliacinio skundo ir 800,04 Eur (0,4x2 000,10) už rašytinių paaiškinimų parengimą (kur 1 799,00 Eur yra 2022 m. III ketvirčio ir 2 000,10 Eur 2023 m. II ketvirčio (užpraėjusio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos: 2023 m. sausio 31 d. sumokėta už apeliacinio skundo parengimą ir 2023 m. spalio 23 d. sumokėta už rašytinių įrodymų parengimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

63. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžių trukmė, suapvalinta pagal Rekomendacijų 9 punkto reikalavimus yra atitinkamai 1,5 val. ir 0,5 val. Atsižvelgiant į tai, maksimalus advokato atlyginimo dydis už atstovavimą minėtuose teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijų 8.19 punktą atitinkamai yra 285,05 Eur (1,5x0,1x1900,30) ir 100,01 Eur (0,5x0,1x2000,10) kur 1 900,30 Eur yra 2022 m. IV ketvirčio ir 2 000,10 Eur 2023 m. II ketvirčio (užpraėjusio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos, t. y. 2023 m. birželio 28 d. avansu sumokėta už atstovavimą 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ir 2023 m. lapkričio 22 d. avansu apmokėta už atstovavimą 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. Iš pridėtų 2023 m. birželio 20 d. Išankstinės sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20230620/06 ir 2023 m. lapkričio 15 d. Išankstinės sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20231115/02 matyti, kad iš sąskaitose nurodytos apmokėti 726,00 Eur sumos, ½ dalis buvo nurodyta kaip avansas už atstovavimą teismo posėdyje, o ½ dalis buvo nurodyta kaip mokestis už pasirengimą teismo posėdžiui. Iš šių pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad už advokato atstovavimą 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose tretieji asmenys Advokatų profesinei bendrijai G. ir partneriai sumokėjo iš viso 726,00 Eur ((726+726)/2). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus advokato atlyginimo dydis už atstovavimą abiejuose minėtuose teismo posėdžiuose yra 385,06 Eur (285,05+100,01). Atsižvelgiant į tai, kad advokato atlyginimo dydis už atstovavimą 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų advokato atlyginimo dydį, advokato atlyginimo dydis už atstovavimą nurodytuose posėdžiuose nuo 726,00 Eur sumažintinas iki 385,06 Eur. Pagrindo mažinti už pasirengimą 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiams sumokėtą advokatui bendrą 726,00 Eur atlyginimo sumą nėra.

64. Trečiųjų asmenų pagrįstos apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 2 321,06 Eur (968,00+242,00+726,00+385,06) (sprendimo 62-63 punktai). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie savo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

65. Atsižvelgiant į apeliacijos dalyką nurodytą sprendimo 15 punkte ir apeliacinio skundo reikalavimą - patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią ir priimtu nauju sprendimu – atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribojus laikinai, laikytina, kad yra patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, tretieji asmenys turi teisę į 1 160,53 Eur (2 321,06x50/100) apeliacinės instancijos tesime patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiųjų asmenų ir atsakovo suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl jiems iš atsakovo priteistina 1 160,53 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui R. R., panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą nuo 1 072,82 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt dviejų eurų 82 centų) padidinti iki 1 863,31 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 31 cento).

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 160,53 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų 53 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėEdita ŠliumpienėRasa Urbanavičiūtė