- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-263-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16971-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Civilinis ieškovas
- M. D., (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Modestas Švažas, Aldevinas Ščigla
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. M. 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos (3 400 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 1 200 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D..
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš R. M. 1 155,85 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pripažintos proceso išlaidomis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtos 68,93 Eur išlaidos psichologo pagalbai apmokėti ir priteistos iš R. M. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias banko (duomenys neskelbtini), AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo šioje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 2 d., laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė M. D. į veido sritį, pastarajam nuo smūgio pargriuvus ant žolės, kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų gulinčiam M. D. į veido sritį, po ko tempė M. D. ant asfaltuotos aikštelės dangos, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. D. apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas. Pažymi, kad teismas savo nuosprendį grindė liudytojų parodymais, kurie įvykio tiesiogiai nematė, o aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo pasakojimo.
2.2. Be to, skunde apeliantas pažymi, jog šioje byloje esminę reikšmę įrodant jo kaltę yra nukentėjusiojo M. D. parodymai. Nurodo, kad nukentėjusysis teisme duodamas parodymus buvo nenuoseklus, akcentavo vieną aplinkybę, kad jį sumušė R. M., tačiau kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis negalėjo prisiminti.
2.3. Apelianto nuomone, šioje byloje liko neįvertinta tai, jog jis ir nukentėjusysis buvo konfliktinėje situacijoje dar iki nagrinėjamo įvykio, todėl nukentėjusiajam jį apkalbėti yra motyvas. Be to, kita byloje svarbi liudytoja E. A. duodama teisme parodymus nurodė, jog nukentėjusįjį sumušusio vyro neįsidėmėjo, todėl apelianto nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad jis būtų dalyvavęs darant nusikaltimą.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo M. D. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinėje instancijoje kliento patirtas bylinėjimosi išlaidas 150 Eur, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą R. M. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva M. D. smūgius sudavė kiti asmenys ir byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad jis (R. M.) būtų padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.
7. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Šiuo atveju nuteistajam R. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
8. Argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo vadovaujamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog nusikaltimo vietoje R. M. buvo, tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis būtų padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl R. M. kaltės dėl jam inkriminuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo t. y. dėl to, kad R. M. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam M. D. į veidą bei padarė M. D. nustatytus kūno sužalojimus – kelių sričių apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad nuteistasis R. M. bendravo su M. D. ir kilusio konflikto metu suduodamas smūgius nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų bei paties R. M. parodymai.
9.1. Nukentėjusysis M. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad vaikščiojant su E. A. pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį R. M.. Jis ėjo su R. M. pasikalbėti, dėl ko jis buvo atvažiavęs pas jo senelius. Jiems kalbantis, kilo konfliktas ir M. D. sudavė smūgį į galvą, į veido sritį. Po to, tik atsimena momentą, kai R. M. jam pylė vandenį ant veido. Pajutęs smūgį, jis nieko daugiau neatsiminė iki tol, kol pradėjo ant jo pilti vandenį (2 t., b. l. 99-101).
9.2. Liudytoja E. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su M. nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie mašinos stovėjo tas vyras ir jie vienas kitą pamatė. Tarp jų prasidėjo konfliktas, nes įvyko kažkoks susistumdymas, nors pirma buvo žodinis konfliktas. Matė, kad tas vyras trenkė M. į veidą. Kiek kartų sudavė, neskaičiavo. Sudavė daugiau nei 5 kartus, M. nukrito nuo smūgio ranka. Kai tas vyras išvažiavo, ji pribėgo prie M., bandė jį pakelti, paskambino R. G., kad ateitų jai padėti. Kai ji pribėgo, nukentėjusysis gulėjo, buvo atsijungęs, nesąmoningas. Pirma atėjo R. ir iš karto grįžo tas vyras, jie lyg ir kažką kalbėjo tarpusavyje. Kai tas vyras vėl sugrįžo, jis turėjo butelį vandens, davė nusiprausti M. veidą, davė atsigerti. Asmuo, kuris mušė ir atvežė vandenį, tai vienas ir tas pats asmuo (3 t., b. l. 4-6).
9.3. Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad paskambino E. ir pasakė, kad M. negerai, paprašė ateiti kuo greičiau į aikštelę. Nuėjęs pamatė ant žemės gulintį M. D. ir M. vandeniu plovė jam veidą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. paklausė kas čia nutiko, jis jam nieko neatsakė. Tada paklausė R. M. kas čia buvo ir jis jam pasakė, kad jis jam trenkė. Jis jam parodė su ranka, kad trenkė vieną kartą su kumščiu (t. 1, b. l. 99-100) (3 t., b. l. 18-18).
9.4. Nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo susitikęs parke M. D.. Jam atvežė vandens iš degalinės. Prieš sužalojimą su M. D. nebendravo, su M. D. bendravo nepažįstami žmonės. Tą vakarą jis šnekėjosi su M.. Aikštelėje su M. D. bendravo draugiškai. Pasišnekėjęs su M. D., jis toliau nuėjo prie automobilio, pasišnekėjo su draugais, pamatė šurmulį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki degalinės, nusipirko gerti ir atvežė vandens nukentėjusiesiems (3 t., b. l. 34-36).
10. Iš to kas išdėstyta, matyti, kad liudytoja E. A. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir su juo bendravusio vyro kilo konfliktas, ji matė kaip su nukentėjusiuoju bendravęs vyras sudavė smūgius M. D. į veidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors E. A. nurodė negalinti pasakyti ar R. M. yra tas pats vyras, kuris konfliktavo su M. D. ir sudavė jam smūgius, nes jo veido neįsidėmėjo, tačiau liudytoja patvirtino, kad po konflikto ir smūgių M. D. sudavimo, tas pats vyras išvažiavo ir po to sugrįžo prie nukentėjusiojo su vandeniu, pylė nukentėjusiajam vandenį nusiprausti. Pats nuteistasis R. M. neneigė, kad jis važiavo į degalinę pirkti arbatos bei vandens, kurį parvežė nusiprausti M. D.. Nurodytas aplinkybes ir liudytojos E. A. parodymus papildė ir patvirtino R. G. parodymai, kad po to kai jam paskambino E. A., rado sumuštą M. D. ir nuteistąjį R. M., kuris vandeniu plovė M. D. veidą. Šiuo atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ir apelianto argumento, kad nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad jis būtų dalyvavęs darant nusikaltimą, nes liudytoja E. A. nurodė, jog nukentėjusįjį sumušusio vyro neįsidėmėjo, nepagrįstumą.
11. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus buvo nenuoseklus iš pradžių nurodydamas, kad prieš sužalojimą su M. D. nebendravo, o vėliau parodydamas, kad pasišnekėjęs su M. D. pamatė šurmulį, neva kurio metu ir buvo sužalotas M. D.. Be kita ko, nei nukentėjusysis, nei liudytoja E. A. nenurodė, kad nukentėjusysis konfliktavo su kažkokiais kitais asmenimis, kad prie nukentėjusiojo buvo priėję kiti asmenys, išskyrus vienintelį vyrą – nukentėjusiojo įvardintą R. M.. Liudytojas R. G. patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistasis R. M. įvykio vietoje jam rodė, kad sudavė kumščiu M. D. į veidą.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad būtent R. M., o ne kiti asmenys įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam M. D. į veidą bei padarė M. D. nustatytus kūno sužalojimus – kelių sričių apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokia versija, kad nukentėjusįjį sužalojo kiti asmenys atmestina ir vertinama kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
13. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nurodo tą patį argumentą, kad byloje liko neįvertinta jo ir nukentėjusiojo konfliktinė situacija iki nagrinėjamo įvykio, todėl teigia, kad nukentėjusysis turėjo motyvą jį apkalbėti. BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Teismai turi vertinti kaltinamojo argumentus dėl prieš jį liudijančių asmenų galimo suinteresuotumo duoti neobjektyvius parodymus, ir, esant pagrindui, skirti daugiau dėmesio jų patikimumui. Tačiau vien tai, kad kaltinamasis ir prieš liudijantis asmuo yra teisinio ginčo dalyviai, nesutaria dėl kokių nors reikalų ar net konfliktuoja, nėra besąlygiška priežastis pripažinti tokius liudijimus neleistinu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/202). Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija , sugretinusi visumą duomenų tarpusavyje, taip pat ir su nuteistojo daliniais parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad visi aptarti duomenys atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir abejoti nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu ir teisingumu – nėra jokio pagrindo.
14. Nors apeliantas nurodo, kad byloje esminę reikšmę įrodant jo kaltę yra nenuoseklūs nukentėjusiojo M. D. parodymai, tačiau su tokiu nuteistojo argumentu negalima sutikti. Kaip jau buvo pažymėta, pats nuteistasis nebuvo nuoseklus, atsakydamas teisme į jam užduodamus klausimus, pradžioje nurodė, kad iki M. D. sužalojimo jis iš viso nebendravo su M. D., vėliau teigė, jog kalbėjo su juo ir tik po to pamatė šurmulį ir gulintį nukentėjusįjį. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus, kad jam kalbantis su R. M. kilo konfliktas ir būtent jis jam sudavė smūgius patvirtino ir neprieštaringi, nuoseklūs liudytojų parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. M. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
16. Nuteistajam R. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus (BK 54 straipsnis), nacionalinę teismų praktiką, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Dėl nukentėjusiojo advokato paslaugų išlaidų ir išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo M. D. gynėjas advokatas prašė išieškoti iš R. M. visas nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų 150 Eur suma (3 t., b. l. 82-83) yra reali ir pagrįsta, kad ji nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš R. M..
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. M. 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l.84-86).
18.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
18.2. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
18.3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 90 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo R. M. nukentėjusiajam M. D. priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš nuteistojo R. M. valstybės naudai išieškoti 90 (devyniasdešimt) Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.