Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-93-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
1-93-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16971-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
M. D.
Advokatai
Modestas Švažas, Aldevinas Ščigla
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-93-1079/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16971-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiajam M. D., jo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) 2012 m. kovo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams;

2) 2012 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) bauda; subendrinus su 2012 m. kovo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 10 MGL (1300 Lt) bauda ir laisvės apribojimas 9 mėnesiams;

3) 2013 m. liepos 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda; subendrinus su 2012 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – 10 MGL (1300 Lt) bauda ir laisvės apribojimas 9 mėnesiams;

4) 2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimo bausme 6 metams;

5) 2014 m. vasario 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams;

6) 2014 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams; 2014 m. spalio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės paskirtos 2014 m. vasario 17 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; bausmės pradžia 2013 m. lapkričio 12 d.; bausmės pabaiga 2019 m. rugsėjo 3 d.;

7) 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2014 m. spalio 2 d. Joniški rajono apylinkės teismo nutarties, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir Joniški rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. bei 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiais ir nustatytos galutinės subendrintos neatliktos bausmės dalies - 10 mėnesių ir 17 dienų, pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 17 dienų; bausmės pradžia 2018 m. spalio 16 d.; bausmė atlikta 2020 m. kovo 4 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2020 m. gegužės 2 d., laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė M. D. į veido sritį, pastarajam nuo smūgio pargriuvus ant žolės, kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų gulinčiam M. D. į veido sritį, po ko tempė M. D. ant asfaltuotos aikštelės dangos, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. D. apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, atsisakė duoti parodymus, sutiko tik atsakyti į kai kuriuos klausimus. Nurodė, kad M. D. į veidą smūgių nesudavė. Negali pasakyti, kas sudavė M. D.. Nukentėjusysis M. D. ir liudytoja E. A. teisme davė neteisingus parodymus. 2020 m. gegužės 2 d. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) M. D.. Jam atvežė vandens iš degalinės. Prieš sužalojimą su M. D. nebendravo, su M. D. bendravo nepažįstami žmonės. Aikštelėje buvo ir daugiau žmonių, buvo dar vienas automobilis. Su M. D., R. G. ir E. A. buvo A. V., kuris viską matė ir galėtų daugiau informacijos pateikti. A. V. anksčiau neprašė apklausti, nes norėjo pirma kitus liudytojus išklausyti. Po ikiteisminio tyrimo pabaigos nesusipažino su bylos medžiaga, nes galvojo, kad posėdžio metu susipažins.

Įvykio vakarą jie atvažiavo į aikštelę parūkyti ir matė A. V., kuris buvo su M., R. ir E.. Jie šnekučiavosi. Tą vakarą jis šnekėjosi su M., kuris klausė, kodėl ieškojo R. G., kai buvo atvažiavęs. Kai jie šnekėjo, M. buvo vienas. M. D. draugai stovėjo toliau automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasišnekėjęs su M. D., jis toliau nuėjo prie automobilio, pasišnekėjo su draugais, pamatė šurmulį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki degalinės, nusipirko gerti ir atvežė vandens nukentėjusiesiems. Negali teismui nurodyti, su kokiais asmenimis tą vakarą buvo atvažiavęs į stovėjimo aikštelę.

Su M. D. buvo pažįstami iš anksčiau, kažkada R. G. buvo pasikvietęs M., buvo kartu išvažiavę pasivažinėti į miestą. Tą vakarą, pamatęs ateinantį D., jie abu ėjo pasikalbėti vienas link kito. M. ėjo su savo pažįstamais, tiksliai nepamena su kuo. Kalbantis su M., žmonių aikštelėje padaugėjo, atsirado ir A. V., jis jį pažįsta iš matymo. Tą vakarą su M. D. bendravo apie tai, kad jis buvo atvykęs pas M. D. senelius ieškoti G. ir neva grasino. Jis iš tikrųjų buvo nuvykęs pas M. D. senelius, ieškojo G., nes buvo iš Vilniaus atvažiavęs ekspertas, kad įvertintų draudimo žalą, nes automobiliu buvo padaryta avarija, kurį vairavo R. G., jis turėjo pasirašyti dokumentus, todėl jis G. ir ieškojo. Iki to laiko, kai sutiko M. aikštelėje, su G. jau dėl to buvo išsiaiškinęs. Aikštelėje su M. D. bendravo draugiškai, liepė jam nenusišnekėti, jis jokio konflikto nuvažiavęs pas senelius nekėlė. Pakalbėjus jis nuėjo link savo mašinos. Išgirdęs šurmulį, pamatė gulintį žmogų, priėjo prie M., atėjo kažkokia mergaitė. Pamatė, kad kruvinas veidas, sako nuvažiuos iki degalinės. Sėdo į automobilį, išvažiavo iki degalinės, nusipirko šaltos arbatos ir vandens atvežė, kad apsipraustų veidą. Po kiek laiko visi žmonės iš aikštelės dingo ir jis nuėjo prie rampų, kur sėdėjo M., R., A. V. ir ta pati mergaitė. Praėjus kažkiek laiko, M. išėjo su R. G., sakė, kad veš M. namo.

Kai jis pamatė sužalotą D., prie jo buvo mergina, jis priėjo, iš pradžių niekas nepriėjo, jis jį pasodino, liepė palaukti ir išvažiavo į degalinę. Matė, kad kažkas toliau stovėjo, mano, kad G. su V.. Vėliau šnekėjo su G. ir V., G. dar klausė, kas čia buvo. Jis jam pajuokaudamas atsakė, kad trenkė M. D.. Nežino, dėl ko taip juokavo.

Jis kalbėjo su A. V. po įvykio, kai buvo ir R. G.. Prieš įvykį A. nematė, kažkas stovėjo atokiau, ar būtent jis ten stovėjo, nežino. Prieš jam išvažiuojant į degalinę, pasikalbėjo pajuokaudami su R. ir A., pasakė jiems palaukti, pasakė, kad važiuoja į degalinę arbatos. Jis taip pasakė arba R., arba A.. Mano, kad E. su R. susitarė duoti parodymus, jog G. atėjus, jis jau buvo su vandeniu prie M. D.. Jie susimokė dėl to, nes jis kažkada jam buvo paskolinęs automobilį ir jie jį „praganė“, nes juos sustabdė policija, automobilį atėmė ir jie buvo skolingi jam pinigų.

M. D. duoda parodymus, kad jis jam sudavė smūgius, nes jie bendravo. Jo manymu, nukentėjusysis neatsimena, kas jam sudavė į veidą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, mano, kad ten buvo visi girti. Matė, kad prie rampų buvo pradaryti alkoholio buteliai.

Neprisimena, ar į degalinę važiavo vienas. Pažįstami jo paliko aikštelėje, dar buvo kitas automobilis. Pripažįsta, kad vaizdo įraše iš degalinės ten buvo jis ir gėrimus pirko jis. Neprisimena, ar atvažiavo vienas.

Kaip ir negali pripažinti M. D. civilinio ieškinio, nes nežino, kokie jam sužalojimai buvo padaryti, kokie buvo jo išgyvenimai. Teismui pagarsinus dalį civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 80-85), kad M. D. buvo gydomas Kauno klinikų gydymo stacionare Veido žandikaulių chirurgijos skyriuje nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 8 d., jam buvo operuotas žandikaulis, iš lūžio linijos pašalintas 38 dantis, dėl nusikalstamos veikos jis patyrė didžiulį stresą, išgąstį, dėl patirtų sužalojimų kentė didžiulį skausmą, ilgą laiką buvo gydomas, negalėjo tinkamai maitintis, jautė kitus nepatogumus, taip pat dėl išoriškai matomų kūno sužalojimų, nurodė, kad vis tiek negali pripažinti civilinio ieškinio, nes nežino, kokie nepatogumai buvo patirti. Prisimena, ką nukentėjusysis dėl civilinio ieškinio nurodė teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis M. D. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad tą vakarą buvo pas draugą R. G. ir kartu su juo apie pusę dvylikos nakties išėjo į (duomenys neskelbtini). Vaikščiojant po (duomenys neskelbtini), sutiko savo buvusią draugę E. A. ir nuėjo su ja pasikalbėti. Parke vaikščiojo su E. A., su ja šnekėjosi apie santykius, nes prieš tai draugavo. Eidami pro šalį, kokių 5-10 m. atstumu pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį R. M.. Nepamena, ką M. buvo apsirengęs. Nepamena, ar buvo automobilių toje automobilių stovėjimo aikštėje. Jeigu jo parodymuose užfiksuota, kad buvo automobilis, tai reiškia buvo automobilis. Matė automobilį aikštėję, bet nepamena, ar M. buvo vienas aikštelėje. Kai pamatė kaltinamąjį, kiek atsimena, jisai lipo iš automobilio, ir kai jis pas jį nuėjo, tada jau stovėjo. Automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis stovėjo kairėje pusėje, maždaug per vidurį. Nepamena, iš kurios vietos kaltinamasis išlipo iš automobilio, bet pamatė, kad ten yra R. M..

Jis ėjo su R. M. pasikalbėti, nes, kai jis buvo mokykloje, kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jo senelius ir pradėjo kelti konfliktą dėl draugo automobilio draudimo, kad atvažiavę draudėjai ieškojo G., kuris yra liudytojas, ir jo nerado. M., atvažiavęs pas jo senelius ir neradęs G., pradėjo kelti konfliktą. Jo senelio širdis dirba aparato pagalba ir jam po to pasidarė blogai su sveikata, o jis, būdamas Kaune, nieko negalėjo padaryti. Grįžęs į Joniškį, susitiko R. M. (duomenys neskelbtini), pradėjo šnekėti. Jis priėjo prie kaltinamojo, aiškinosi, dėl ko jis buvo atvažiavęs pas jo senelius, ar išsiaiškino – nepamena. Neturi problemų su atmintimi. Pirmą kartą toks įvykis ir nieko neatsimena. Jis norėjo išsiaiškinti, kodėl M. buvo atvažiavęs ir kėlė konfliktą pas jį namuose, nes to daryti neturėjo jokios teisės. Bendraudami su M., stovėjo pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jiems kalbantis, tikriausiai, kilo konfliktas ir kaltinamasis sudavė smūgį. Atsimena pokalbio pradžią, kad kalbėjo apie senelius ir daugiau nieko. Tuo metu, kai kalbėjo su kaltinamuoju, draugė A. stovėjo tolėliau ir jų pokalbio nesiklausė, kokiu atstumu – pasakyti negali. Kaltinamasis kumščiu jam sudavė į galvą, į veido sritį. Po to, tik atsimena momentą, kai M. jam pylė vandenį ant veido. Kaltinamasis pylė vandenį, kad nusiplautų veidą, ar ką sakė, nieko nepamena. Pajutęs smūgį, jis nieko daugiau neatsiminė iki tol, kol pradėjo ant jo pilti vandenį. Kai pradėjo atsiminti, aplink save matė išblyškusį vaizdą, matė tik R. M., daugiau nieko, nes jam visas vaizdas buvo susiliejęs. Kai M. pylė vandenį, buvo toje pačioje aikštelėje, tik ne toje pačioje vietoje, kur buvo suduotas smūgis. Buvo toje vietoje, kur parkuojasi mašinos, kur borteliai ribojasi su žole, ant asfalto, nes ten ir buvo kraujo balos. Buvo kokių 5-10 m. atstumu nuo tos vietos, kur kalbėjosi su M.. Tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Pats R. M. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, jeigu būtų atlikęs, būtų matęsi.

Jam buvo padaryti sužalojimai – kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis dviejose vietose. Kitų sužalojimų nebuvo nustatyta. Nebuvo nustatyta sumušimų ant kitų kūno dalių, išskyrus žandikaulį. Mėlynių nebuvo, tik keliai dar buvo nubrozdinti, nuo ko, nepamena. Po smūgių jis atsistojo, jį nusivedė draugas R. G., kuris iškvietė jo pusseserę. O kur buvo draugė, nepasakys, negali nei paneigti, nei partvirtinti, kad ji buvo šalia. Atvažiavusi pusseserė, jį paėmė ir parvežė į namus (duomenys neskelbtini) kaime, o iš namų buvo nuvežtas į Šiaulių ligoninę. Kitą dieną atvykusi policija jį apklausė, vakare išvežė į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija, buvo gydomas. Po įvykio savo artimiesiems nepasakojo, kad jam buvo smogta metaliniu strypu.

Su kaltinamuoju susipažino per R. G. 3-4 savaitės iki įvykio. Dėl konflikto pas senelius paaiškino, kad kiek jis suprato, R. M. ir R. G. tvarkėsi draudiminius reikalus dėl automobilio, atvažiavo draudėjai į Joniškį dėl automobilio ir M. ieškojo R. G. pas jo senelius. Tikriausiai tikėjosi, kad G. yra su juo, nes M. jau jį žinojo. Tikriausiai per jį ieškojo R. G. ir tikėjosi, kad jis bus pas jį. Tas įvykis buvo savaitė prieš sumušimą. Nemano, kad kaltinamasis buvo blaivus jo sumušimo dieną, šito nepamena.

Reiškia civilinį ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos. Žalą sudaro patirtas diskomfortas burnoje, karjeros nutraukimas su kovos menais, skausmas, 4 mėnesius negalėjo normaliai valgyti, draugai vis klausinėjo, kas buvo, atsirado baimė vienam vaikščioti, 4 mėnesius buvo pamiršęs sportą, nebegalėjo efektyviai sportuoti, matyti nedidelis veido pakrypimas iš apačios, ta trauma liks visam gyvenimui. Po įvykio 4 mėnesius nebendravo su kaltinamuoju, iki teismo posėdžio buvo susitikęs, bet apie įvykusį įvykį nebendravo.

Su juo tą vakarą buvo R. G., T. K., R. J., A. V., E. A., vaikinai stovėjo prie rampų.

Liudytoja L. D., duodama parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis M. D. yra jos sūnus. Gegužės mėnesį iš antros į trečią, naktį jis buvo sužalotas. Ji sūnų pamatė apie 2 val. nakties, kai jį parvežė draugės dukra Ž. J.. Jis buvo visas kruvinas, ištinęs, tuo metu jis negalėjo kalbėti, ji jo nesuprato ir nekalbino. Jo kalbėjimas buvo neįmanomas, net žodžio pralementi negalėjo. Visa ta pusė, kur buvo lūžęs žandikaulis dviejose vietose, buvo ištinusi. Sūnus tą naktį, jos akimis, buvo blaivus, nesijautė alkoholio kvapo. Pamačius sūnų, jai buvo didžiulis šokas, ji gyvenime nebuvo mačiusi taip sumušto žmogaus. Vaikas buvo labai ištinęs, kad ji bijojo jo ko klausti, bijojo prie jo prisiliesti. Jis purtė galvą, ji nesuprato, ką vaikas nori pasakyti, bet buvo adekvatus, nebuvo taip, kad svirduliuotų, griuvinėtų.

Paaiškino, kad Joniškio ligoninėje jo nepriėmė, nes yra nepilnametis. Namuose sūnui padėjo apsiprausti, apsivalyti veidą, nes lūpa buvo prakirsta, iš burnos bėgo kraujas, matėsi visa ta pusė sumušta. Jis buvo visas murzinas, veidas žemėtas ir kruvinas. Megztinis lygtai buvo kruvinas, striukė nešvari, sunku dabar pasakyti, iš to streso nelabai ką ir prisimena. Kiek apsivalę, nenorėdami nieko spaudinėti, nes nebuvo aišku, kas ten yra, sėdo į automobilį, nuvažiavę į Joniškį, pasiėmė sūnaus tėtį ir važiavo į Šiaulių Vaiko ir motinos kliniką, kur jam buvo peršviestas veidas. Juos nukreipė į Kauno klinikas. Gegužės 4 d. ryte išvyko į Kauno klinikas, jis ten buvo paguldytas ir jam buvo atlikta operacija.

Šiauliuose pirminiais duomenimis buvo įtartas vienas lūžis, o Kaune nustatė du žandikaulio lūžius. Kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis bandė nerišliai jai sakyti, kas įvyko, suprato, kad M. primušė ir ryte atvažiavusi policija jos klausė, sakė, kad ji nedalyvavo ir negali nieko tiksliai paaiškinti. Ji net policijai negalėjo suteikti pirminių duomenų, nes anksti ryte pas juos atvažiavo pareigūnai. Ž. J. tiek ir tepasakė, ji pati buvo išsigandusi, suprato iš M., kad M. jį primušė, o kaip jį primušė, ji neišsiaiškino. Paskui aiškinosi su pareigūnais.

Apie tai, kas vyko (duomenys neskelbtini), sužinojo jau po visko. Kai sūnus jau galėjo kalbėti, kažkiek pasakojo, bet labai miglotai, tai atsimena, tai neatsimena, tokiais tarpais, jį truputį prasikalbino gal ketvirtą parą. Sakė, kad sukonfliktavo su M.. Ji jo paklausė, kas tas M., sakė iš (duomenys neskelbtini), R., kad buvo su draugais susitikęs (duomenys neskelbtini) tą naktį ir, ar jie apsižodžiavo su M., paskui ji jo ir nebeklausinėjo tą dieną. Paskui sakė, kad jie abu susitiko (duomenys neskelbtini), apsižodžiavo ir M. jam trenkė per veidą, ir kai jisai parkrito, kiek suprato, spardė kojomis. Iki įvykio M. jai nebuvo žinomas. R. G. pažįsta, sūnaus draugas. Po įvykio matėsi, kad sūnus labai sumuštas, buvo didelis sumušimas. Sūnus buvo užsiminęs apie konfliktą dėl senelių, bet ji nesigilino. Minimi seneliai, tai jos vyro tėvai.

Po įvykio, kai M. jau buvo grįžęs iš ligoninės, buvo atvažiavęs R. G. aplankyti, bet ilgai neleido kalbėtis, kad sūnaus nevargintų. Po įvykio ji su G. nebendravo, stengėsi nebendrauti, jai tikrai ne tas rūpėjo, kaip buvo, nes jau viskas buvo perduota policijai ir paliko policijai aiškintis įvykio aplinkybes.

Liudytojas V. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad nukentėjusysis M. D. yra jo sūnus. Įvykio naktį pas jį atvažiavo buvusi sugyventinė U. ir pasakė, kad yra sumuštas M., kad su ja nevažiuoja, kad gal jis galėtų nuvažiuoti. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad sūnus sumuštas, ir nuvažiavo į Šiaulių ligoninę, medikai apžiūrėję išsiuntė į Kauną. Kitą dieną važiavo į Kauną.

Bendravo tą naktį su sūnumi. Jis nešnekėjo, buvo ištinęs visas žandas, nieko nesakė, be to dabar jam paauglystė, todėl su juo jis sunkiai susišneka. Prieš sumušimą sūnus gyveno su motina, o dabar po sumušimo gyvena pas jį. Nieko apie tą įvykį nesikalbėjo. Ne taip viskas daroma, prisirašė, dabar tegul pats aiškinasi.

Iš jo sūnus išėjo įvykio naktį į (duomenys neskelbtini), apie 8 val., jam taip atrodo. Prie jo sūnus nevartojo alkoholio. Tą naktį alkoholio kvapo neužuodė, nors jis nelabai galėjo išsižioti, neuostė, būnant ligoninėje, nepastebėjo, kad būtų neadekvatus, kitaip būtų kvietę vaikų teises, ar davę pūsti, nebuvo nustatytas neblaivumas. Jam buvo žandikaulis persuktas, seilės bėgo, nieko nešnekėjo.

Buvo konfliktas tarp jo tėvų ir M. dėl kažkokios mašinos. Kaltinamasis buvo atėjęs pas jo tėvus, kažką sakė ar grasino, ieškojo M. ar G.. Apie konfliktą tarp tėvų ir M., jo mama pasakė, kad M. buvo atėjęs, prisistatė kaip pareigūnas, tų aplinkybių jis nežino, žino, kad buvo atėjęs, kad gąsdino, tačiau jis į tai nesureagavo. Tai buvo prieš įvykį. Iki įvykio sykį sūnus yra kažką minėjęs apie R. M., bet jis nesigilino. Apie tą įvykį su M. nėra bendravę. Liepos mėnesį tarp jo ir M. šiaip kilo konfliktas, apsipyko ir viskas, ne dėl sūnaus.

Iki įvykio M. užsiiminėjo sportu, daug kur atstovauja, krepšinį žaidžia. Lanko kokias 5 sporto šakas. Po įvykio ir šiuo metu neužsiiminėja sportu, kodėl – negali pasakyti, sunkiai jis su juo susišneka, nes jis su juo negyveno, tik dabar persikėlė pas jį gyventi, daug problemų, nežino, kaip su juo bendrauti.

Davė parodymus policijos pareigūnams, kai buvo atvažiavę gegužės 3 d. Dabar negali prisiminti, kokius parodymus davė, nes praėjo nemažai laiko. Jeigu taip yra užrašyta, tai kažką sūnus ir sakė, o gal sugyventinei U. taip sakė, nes sūnus su ja daugiau bendrauja, gal iš U. žino, sunku dabar atsiminti. Ir gegužės 3 d. duoti parodymai dėl sumušimo yra teisingi, ir šiandien duoda teisingus parodymus. Dėl sūnaus sumušimo daugiau žino iš U..

Liudytojas Ž. M., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo M. D. klasiokas, kaltinamąjį pažįsta. Automobilį įsigijo iš tėvo bendradarbio krikšto dukros ar dukros ir tą automobilį buvo perdavęs naudotis M.. Kada perdavė, neatsimena, tai buvo labai senai. Tiksliai neprisimins, kiek laiko M. naudojosi automobiliu, gal savaitę, gal mažiau. Nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, prašė juos priminti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo Ž. M. parodymai, duoti 2020 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodoma, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 17 val. jis iš tėvo G. M. buvusio bendradarbio dukros E., pavardės neprisimena, (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodė kaip pirkėjo savo brolio R. M. pavardę, nes turėjo brolio įgaliojimą, pirkti automobilį jo vardu. Susitarė, kad apie automobilio pardavimą VĮ „Regitra“ prasineš automobilio buvusi savininkė. Praėjus kokioms dviem dienoms po automobilio įsigijimo jam brolis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, telefonu paskambinęs, pasakė, kad automobilį duotų naudotis R. M.. Nors pirko automobilį už savo pinigus, jis sutiko su brolio prašymu ir (duomenys neskelbtini) perdavė R. M. naudotis automobilį su rakteliais ir registracijos liudijimu. Jis už automobilio paskolinimą pinigų iš R. M. negavo. Jis tikslios dienos neprisimena, kai perdavė R. M. automobilį, bet tik kokios dvi dienos buvo praėję nuo automobilio įsigijimo datos, t. y. 2020 m. balandžio 25 d. R. M. nesakė iki kada leidžia naudotis automobilį. M. sakė, kad automobiliu naudosis pats. Be to, jis kokius 3-4 kartus matė Joniškio mieste, kad M. pats vairavo „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam M. sakė, kad jis turi išsilaikęs automobilio vairavimo teises, tačiau nėra pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo iš VĮ „Regitros“, nes nespėjo jo pasiimti iki jo uždarymo į kalėjimą. Automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. naudojosi apie dvi savaites, t. y. iki 2020 m. gegužės mėnesio vidurio, nes M. vairuodamas padarė kažkokį techninį eismo įvykį, kažkokios Joniškio parduotuvės aikštelėje. Įvykio metu automobiliui buvo įskeltas galinis bamperis. Tada jis, sužinojęs apie tą R. M. padarytą įvykį, pasakė, kad grąžintų automobilį jam. R. M. grąžinus minėtą automobilį, nuo to laiko automobiliu naudojasi jo tėvas (t. 1, b. l. 121-122).

Patvirtino, kad tokius parodymus davė, tokios ir buvo aplinkybės, kad M. naudojosi jam priklausančiu automobiliu. Tiksliai neatsimena, kiek laiko naudojosi, jis ir per apklausą taip sakė. Gali būti tokios aplinkybės, kad iki 2020 m. gegužės mėnesio vidurio M. naudojosi šiuo automobiliu. Teismo posėdyje parodžius liudytojui vaizdo įrašą, jis patvirtino, kad vaizdo įraše yra jo automobilis ir iš jo išlipo vairuotojas R. M..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja E. A., duodama parodymus teisiamajame posėdyje teigė, kad yra pažįstama su nekentėjusiuoju. Nepamena, kokia buvo diena, buvo 2020 m. vasaros pradžia. Tai buvo vakare. Ji susitiko su M. D. ir nusprendė eiti pasivaikščioti. Einant pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), matė, kad ten buvo automobilis, stovėjo vyras, automobilyje buvo daugiau žmonių, tų žmonių nepažįsta, buvo 3 asmenys. Su M. nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie mašinos stovėjo tas vyras ir jie vienas kitą pamatė. M. jį pažinojo, nuėjo prie jo pasisveikinti, o ji liko stovėti aikštelėje. Jie ėjo vienas kito link. Mano, kad jie draugiškai ėjo pasisveikinti, nes iš pradžių jie draugiškai ir kalbėjo. Po to suprato, kad tarp jų prasidėjo konfliktas, nes įvyko kažkoks susistumdymas, nors pirma buvo žodinis konfliktas. Tai pamačiusi ji iš pradžių stovėjo vietoje, o kai pamatė, kad viskas blogėja, M. D. nukrito, pribėgo.

Ji nematė, kaip tas konfliktas kilo, žvilgtelėjo, jie stovėjo ir šaukė vienas ant kito. Ji nusisuko, nieko nežiūrėjo, o kai atsisuko, pamatė, kad jau muštynės vyksta. Matė, kad tas vyras trenkė M. į veidą. Kiek kartų sudavė, neskaičiavo. Sudavė daugiau nei 5 kartus. M. tuo metu su rankomis dengėsi savo veidą. Su rankomis smūgius sudavė. Nematė, ar plaštaka, ar kumščiu, ar alkūne. Tikriausiai kumščiu sudavė. Matė, kad ranka. Kai pamatė, kad vyksta muštynės tarp to vyro ir M., iš pradžių M. stovėjo, o paskui jis nukrito ir gulėjo. M. nukrito nuo smūgio ranka, nežino, ar po pirmo suduoto smūgio, ne visas žiūrėjo muštynes. Kai M. dengėsi veidą rankomis, jis jau gulėjo, o prieš tai matė, kaip nukrito. Tas vyras gulinčiam sudavė smūgius ranka, kai M. dengėsi veidą. Nepamena, kaip tas vyras buvo apsirengęs. Nematė, ar M. sudavė smūgius tam vyrui. Kai jau baigėsi muštynės, tada M. buvo nesąmoningas ir tada tie trys asmenys išlipo, bet jie toli nuo mašinos nėjo, išlipo ir stovėjo vietoje. Mano, kad jie galėjo matyti tas muštynes. Tą vakarą M. nebuvo gėręs. Dabar nepamena, ar kaltinamasis spardė nukentėjusįjį. Ji pati buvo blaivi tą vakarą. Teisingi parodymai, duoti policijos pareigūnams, dabar nevisiškai juos pamena.

Kai pribėgo prie M., tas vyras jau jokių veiksmų neatliko. Jis jai nieko nesakė ir ji jam nieko nesakė. Po 1-2 minučių jis pasišalino, o tas 1-2 minutes vaikščiojo ratais, M. D. nieko nesakė. Ji tuo metu buvo prie M., sėdėjo. Neprisimena, koks buvo automobilis. Buvo dar trys vyrai ir jie visi kartu išvažiavo, o ar visi kartu grįžo, nepastebėjo.

Kai tas vyras išvažiavo, ji pribėgo prie M., bandė jį pakelti, paskambino R. G., kad ateitų jai padėti, maždaug viską papasakojo. Kai ji pribėgo, nukentėjusysis gulėjo, buvo atsijungęs, nesąmoningas. Jis gulėjo tarp aikštelės ir pievos, ir (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar jam buvo suduota tik ranka, ar dar kitokie smūgiai buvo. Kai ji pribėgo, tas vyras išvažiavo. Jai nieko nesakė, ar M. ką sakė, nepamena. Vyras sėdo į vairuotojo vietą automobilyje ir išvažiavo. Ji tuo metu skambino R. G., pasakė, kas įvyko ir paprašė, kad ateitų. Sėdėjo prie M. ir laukė R.. Pirma atėjo R. ir iš karto grįžo tas vyras, jie lyg ir kažką kalbėjo tarpusavyje, ką kalbėjo, nepamena. M. atsigavo dar prieš grįžtant tam vyrui, jis nieko nesakė. M. ant veido matė sumušimus, kraują. Veidas buvo visas kruvinas. Kai tas vyras vėl sugrįžo, jis turėjo butelį vandens, davė nusiprausti M. veidą, davė atsigerti. Asmuo, kuris mušė ir atvežė vandenį, tai vienas ir tas pats asmuo. Nežino, ar R. G. pažinojo tą vyrą, bet jie tarpusavyje kalbėjosi. Po kažkiek laiko tas vyras išvažiavo. Jis jai nepažįstamas. Po įvykio sužinojo, kad tai R. M., pats M. D. jai pasakė. Ji tą vakarą neįsiminė jo veido, negali pasakyti, ar tai tas pats asmuo, sėdintis salėje.

Po to R. paskambino savo draugui, kad atvažiuotų paimti M. D. ir išvežtų į ligoninę. Tam vyrui išvažiavus, ji su R. padėjo M. D. nueiti iki (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gale su automobiliu jau stovėjo R. draugas. D. su R. sėdo į automobilį, o ji išėjo namo.

Iki pasivaikščiojimo su M. ji buvo su savo draugais T. K. ir R. J., o M. D. buvo su R. G., ir jie visi susitiko. Kai jie su M. D. išėjo pasivaikščioti, draugai liko prie rampų (duomenys neskelbtini), ta vieta iš įvykio vietos nesimato. Po muštynių likusių draugų nekvietė, tik R. skambino, kuris buvo likęs su draugais netoliese.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinus dalį liudytojos E. A. parodymų, duotų 2020 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo metu, kad M. D. gulėdamas ant žolės bandė stotis, bet jam R. M. neleido, pačiupo už pažastų ir nuvilko į automobilių stovėjimo aikštelė ir ten jį spardė iš kojos. Matė kaip spardė į krūtinę ir į veidą (t. 1, b. l. 106), liudytoja nurodė, kad buvo tokios aplinkybės, kad M. ištempė M. į aikštelę ir ten vyko tos muštynės. Nepamena, ką tuo metu darė M. D., tuo metu jis buvo sąmoningas, kai vyko muštynės ji nebuvo arti jų. Dabar nepamena, ar spyrė. Mano, kad po įvykio davė teisingus parodymus.

Liudytojas R. G., nuotoliniu būdu duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, teigė, kad įvykio vakarą su M. D. buvo pas jį namuose, po to sugalvojo išeiti į miestą pasivaikščioti. Susiskambino su draugais T. K., R. J.. Išėję nutarė nueiti prie (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) buvo R., T., M., jis, E. ir visi kartu bendravo. Po to M. su E. išėjo atskirai pasivaikščioti. Po kurio laiko, gal po 20 min. ar daugiau paskambino E. ir pasakė, kad M. negerai, paprašė ateiti kuo greičiau į aikštelę. Nuėjęs pamatė ant žemės gulintį M. D. ir M. vandeniu plovė jam veidą. Po to jis pasiskambino kitam draugui A., kad atvažiuotų. Pasiėmę M., nuėjo į kitą (duomenys neskelbtini) galą, įsodino į mašiną ir išvažiavo, tuo viskas ir baigėsi.

Klausė E., kas buvo, sakė, kad susiginčijo, susišūkavo ir sudavė. Įvykio vietoje M. klausė, dėl ko, bet neatsakė ir taip jam nelabai rūpėjo aiškintis, dėl ko viskas buvo, M. jam labiau rūpėjo, nes jis sunkiai kalbėjo, nieko negalėjo pasakyti, buvo žandikauliai lūžę. Kai atėjo, M. buvo sąmoningas, suprato kur randasi, bet buvo toks „iškritęs“, nelabai orientuotas. Neatsimena, ar su kaltinamuoju buvo dar kažkas įvykio vietoje, buvo naktis, šalia niekas nestovėjo, nebent mašinoje buvo kažkas. Su M. D. nebuvo vartoję alkoholio. Įvykio vietoje M. buvo kartu 15-20 min., gal net mažiau, jie greitai M. išsivežė, nes jam labai skaudėjo, skubėjo kuo greičiau suteikti pagalbą. Neatsimena, gal ir klausė M., kas buvo. Įvykio vietoje neatrodė, kad M. būtų buvęs girtas. Nežinojo, ar M. su D. pažįstami. Nelabai žinoma buvo dėl ko konfliktas kilo, susiginčijo, bet dėl ko, negali pasakyti, nes nebuvo šalia. Jam niekas nesakė, apie tai niekada nesikalbėjo. Įvykio vietoje M. klausė, bet ką M. jam atsakė, neatsimena. Kažkiek atsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes daug laiko praėjo nuo įvykio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinus dalį liudytojos R. G. parodymų, duotų 2020 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo metu, kad iš pradžių jis priėjęs prie M. D. matė, kad jam yra kruvinas veidas, M. paklausė kas čia nutiko, jis jam nieko neatsakė. Tada paklausė R. M. kas čia buvo ir jis jam pasakė, kad jis jam trenkė. Jis jam parodė su ranka, kad trenkė vieną kartą su kumščiu(t. 1, b. l. 99-100), liudytojas nurodė, kad gali būti, kad davė tokius parodymu ikiteisminio tyrimo metu. Aišku, kad M. į jo klausimą atsakė, bet neatmena, ką atsakė. Jei tokie jo parodymai, tai taip ir atsakė. Dėl ko trenkė, tai tikriausiai susiginčijo, gal vienas kitą šlykščiai pavadino ir panašiai, jeigu jie nepažįstami.

Jie su M. pažįstami, kaip ir draugai buvo, draugiški santykiai. Kažkada M. jo ieškojo pas M. senelius. Neatsimena dėl ko, tai buvo senai. Tos muštynės galėjo būti vasaros viduryje ar vasaros pabaigoje. Policijoje buvo apklaustas neilgai trukus po įvykio. Apklausiamas davė išsamesnius parodymus, nei šiandien.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat įrodoma ir kita byloje esančia medžiaga:

2020 m. gegužės 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl nuskalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate 2020 m. gegužės 3 d. 4.34 val. gautas pranešimas iš Šiaulių ligoninės chirurgijos skyriaus, kad į nurodytą įstaigą pats iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), atvyko M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas apatinio žandikaulio kairės pusės bei danties lūžimas, paleistas gydytis ambulatoriškai, nurodė, kad apie 1 val. nakties (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami asmenys; policijos duomenų bazėje nustatyta, kad nurodytu adresu gyvena M. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9);

2020 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), matyti trinkelėmis grįsti takeliai, suoliukai, riedučių ir riedlenčių žaidimo aikštelė (t. 1, b. l. 19, 21-22);

2020 m. gegužės 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje matomos trys raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (t. 1, b. l. 24, 26-29);

2020 m. gegužės 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo kamerų peržiūros, kuriame nurodyta, kad siekiant nustatyti įvykio kaltininkus, buvo peržiūrėtos Joniškio miesto vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuoja teritoriją, esančią šalia (duomenys neskelbtini), tačiau peržiūrėjus vaizdo kameras, naudingos informacijos negauta (t. 1, b. l. 35);

2020 m. gegužės 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad S. R. IĮ, Degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), atstovė I. Z. pateikė 2020 m. gegužės 3 d. nuo 0.00 val. iki 0.10 val. vaizdo kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus ir nurodė, kad vaizdo įrašų laikas nesutampa su faktiniu laiku (t. 1, b. l. 38);

2020 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta vaizdo įrašų, pateiktų 2020 m. gegužės 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra, iš kurios matyti, kad vaizdo įraše, kurio failo pavadinimas „ch05_20200503000044“, matosi degalinės prekių lentynos ir kasa; 00:00:50 val. matosi, kaip jaunuolis, vilkintis šviesiai pilkos spalvos užtrauktuku užtraukiamą bliuzoną su kapišonu, tamsiomis kelnėmis su baltomis juostomis ant šonų bei ant veido užsidėjęs kaukę iš lentynų paima du plastikinius butelius su skysčiais: vieną žalios spalvos, kitą mėlynos spalvos, ir prie kasos paduodamas pardavėjai grynuosius pinigus 00:01:36 susimoka už prekes ir išeina; vaizdo įraše, kurio failo pavadinimas „ch05_20200503000025“, matosi degalinės teritorijoje kolonėlė, prie kurios 00:00:40 val. privažiuoja lengvasis automobilis valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš vairuotojo sėdynės išlipa jaunuolis, vilkintis šviečiu bliuzonu su kapišonu ir tamsiomis kelnėmis, kuris nueina link degalinės parduotuvės; automobilio salone keleivių nesimato; 00:01:39 jaunuolis grįžta iš parduotuvės nešinas dviem buteliais ir įsėdęs į vairuotojo sėdynę, su automobiliu išvažiuoja iš degalinės teritorijos (t. 1, b. l. 41-42);

2020 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. Z. pateikė pareigūnams 2020 m. gegužės 3 d. kasos kvitą 129/331 iš S. G. degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 00:19:29 val. už 2,40 Eur įsigyta prekių – mineralinis vanduo „Akvilė“, negazuotas, 1,5 l butelis, ir arbata „Fuzetea“, citrinų skonio, 1,5 l butelis (t. 1, b. l. 44-46);

2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, iš kurio matyti, kad M. D. nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. gydytas Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje Veido žandikaulių chirurgijos skyriuje, jam diagnozuotas kelių sričių apatinio žandikaulio lūžis, taikytas chirurginis gydymas, 2020 m. gegužės 5 d. nuo 10.30 val. iki 13.00 val. atlikta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio repozicija ir fiksacija vieliniais įtvarais, pašalintas 38 dantis, esantis lūžio linijoje, rekomenduota skalavimas antiseptiniais tirpalais, priešuždegiminiai vaistai, ramybės rėžimas, minkšto maisto dieta du mėnesius, vengti pakartotinės traumos, nesiremti į žandikaulį, vengti aktyvaus fizinio krūvio (t. 1, b. l. 55-56);

2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 633/2020 (04), kurioje nurodyta, kad M. D. padarytas sužalojimas: apatinio žandikaulio lūžis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku ir aplinkybėmis, t. y. suduodant metaliniu strypu į veidą, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 60);

2020 m. birželio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja E. A. atpažino iš pateiktų nuotraukų kaltinamąjį R. M., nurodydama, kad jai po įvykio R. G. atsiuntė R. M. dvi foto nuotraukas, įvykio metu ji pati neįsidėmėjo vaikino veido bruožų ir pagal tai atpažinti negali (t. 1, b. l. 114-116).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis R. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. D. nepripažino visiškai. Nurodė, jog įvykio vietoje tik pabendravo su nukentėjusiuoju M. D., tačiau jam jokių smūgių nesudavė. Teigė, vėliau išgirdęs šurmulį ir pamatęs sužalotą nukentėjusįjį.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Nors kaltinamasis R. M. teisminio proceso metu neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam M. D., nurodydamas kad jam smūgius sudavė kažkokie kiti asmenys, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės, nes juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio vakarą prieš pat nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bendravo su nukentėjusiuoju, aiškinosi dėl ko kaltinamasis buvo atvykęs pas nukentėjusiojo senelius. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis šias aplinkybes patvirtino teisme. Įvykio metu netoli nuo nukentėjusiojo M. D. buvusi liudytoja E. A. patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir su juo bendravusio vyro kilo konfliktas, ji matė kaip su nukentėjusiuoju bendravęs vyras sudavė smūgius M. D. į veidą, patvirtino, kad tas vyras sudavė smūgius ir jau ant žemės gulinčiam M. D., tempė nukentėjusįjį. Nors liudytoja E. A. nurodė, kad negali pasakyti ar kaltinamasis yra tas pats vyras, kuris konfliktavo su M. D. ir sudavė jam smūgius, nes jo veido neįsidėmėjo, tačiau liudytoja teisme tvirtino, jog po konflikto ir smūgių M. D. sudavimo, tas pats vyras išvažiavo ir po to sugrįžo prie nukentėjusiojo su vandeniu, pylė nukentėjusiajam vandenį nusiprausti. Kaltinamasis R. M. neneigė, jog jis važiavo į degalinę, patvirtino, jog degalinėje darytame vaizdo įraše yra jis ir perka arbatą bei vandenį, kurį parvežė nusiprausti M. D.. Liudytojos E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, patvirtina esmines įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus, taip pat ir liudytojo R. G. parodymus. Nei nukentėjusysis, nei liudytoja E. A. nenurodė, kad nukentėjusysis konfliktavo su kažkokiais kitais asmenimis, kad prie nukentėjusiojo buvo priėję kiti asmenys, išskyrus vienintelį vyrą – nukentėjusiojo įvardintą R. M.. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos E. A. parodymus patvirtino ir liudytojas R. G., kuris iš karto po įvykio atėjo į įvykio vietą prie M. D.. Liudytojas R. G. teisme patvirtino, kad nuėjęs į įvykio vietą, po to kai jam paskambino E. A., rado sumuštą M. D. ir kaltinamąjį R. M., kuris vandeniu plovė M. D. veidą. Liudytojas R. G. taip pat teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis R. M. įvykio vietoje jam rodė, kad sudavė kumščiu M. D. į veidą.

Kaltinamasis atsakydamas teisme į jam užduodamus klausimus, pradžioje nurodė, kad iki M. D. sužalojimo jis iš viso nebendravo su M. D., vėliau teigė, jog kalbėjo su juo ir nuėjo, po ko išgirdęs šurmulį atsisuko ir pamatė gulintį nukentėjusįjį, prie kurio priėjo kažkokia mergaitė. Nurodė, kad prieš išvykdamas į degalinę kalbėjo su R. G., tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia jau anksčiau minėtų liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų E. A. ir R. G. parodymais, nes jų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, analogiški parodymams, duotiems iš karto po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu.

Šios nustatytos aplinkybės teismui patvirtina, kad kaltinamasis R. M. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam M. D. į veidą bei padarė M. D. nustatytus kūno sužalojimus – kelių sričių apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus tiek paties kaltinamojo, tiek ir jo gynėjo išsakytus argumentus, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai gali apkalbėti kaltinamąjį, jie gali būti susitarę duoti neteisingus parodymus. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamojo daliniais parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. D. sveikatą yra įrodyta, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamasis R. M. spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatą kiekį kartų M. D. į įvairias kūno vietas, nes šitos aplinkybės nepatvirtino nei pats nukentėjusysis, nei liudytoja E. A., buvę įvykio vietoje. Šios aplinkybės iš kaltinimo pašalinimas kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus (t. 1, b. l. 162-171), tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bausmę atlikęs. Iš laisvės atėmimo vietos kaltinamasis paleistas 2020 m. kovo 4 d. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jau būdamas teistas už kelias smurtines nusikalstamas veikas, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kelia pavojų aplinkiniams. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios (t. 1, b. l. 178-10), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 180, 181).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta kilusio tarpusavio konflikto metu; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Kaltinamasis anksčiau tris kartus yra teistas už sunkų ir apysunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik dviem mėnesiams po anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl skirti švelnesnės bausmės rūšies, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), Teismas įvertinęs tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta nepilnamečiam asmeniui, padarytą sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiojo patirtą žalą, bei visetą kitų paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad kaltinamajam R. M. už nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio. Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia BK 41 straipsnis.

Prokurorė prašė priimant nuosprendį kaltinamąjį suimti teismo salėje, t. y. iš esmės prašė pakeisti kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Būtinumo suimti kaltinamąjį teismo salėje prokurorė nenurodė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamajam šioje byloje yra paskirtos dvi kardomosios priemonės, duomenų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs kardomųjų priemonių sąlygas byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, nenustatyti suėmimo skyrimo pagrindai, todėl šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo keisti kaltinamajam kardomąsias priemones į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. M. paliktinos galioti 2020 m. gegužės 15 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš R. M. priteisti 1155,85 Eur už nukentėjusiojo M. D. gydymą (t. 1, b. l. 138-140).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis M. D. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo R. M. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (t. 1, 141-144), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. M. priteistina 1155,85 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nukentėjusysis M. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo R. M. priteisti 6000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, išlaidas, turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 80-85). Ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė ne tik didžiulį stresą, išgąstį, bet dėl patirtų sužalojimų kentė didžiulį skausmą, ilgą laiką buvo gydomas, negalėjo tinkamai maitintis, jautė kitus nepatogumus dėl išoriškai matomų sužalojimų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytą neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, diskomfortas burnoje, tai, kad keturis mėnesius negalėjo normaliai valgyti, karjeros, susijusios su kovos menais, nutraukimas, nebegalėjo efektyviai sportuoti, draugai vis klausinėjo, kas buvo, atsirado baimė vaikščioti vienam, matyti nedidelis veido pakrypimas iš apačios, ši trauma liks visam gyvenimui.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo R. M. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kelių sričių apatinio žandikaulio lūžis, pašalintas 38 dantis, esantis lūžio linijoje. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jam taikytas chirurginis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, teko vartoti vaistus, jam buvo nustatytas ramybės rėžimas, minkšto maisto dieta, nurodyta vengti aktyvaus fizinio krūvio, dėl ko jis keturis mėnesius negalėjo sportuoti, bijojo vaikščioti vienas, be to, jis buvo sumuštas būdamas nepilnametis dešimčia metų už save vyresnio asmens. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir dėl to minimu laikotarpiu negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pasak nukentėjusiojo, matyti nedidelis veido pakrypimas iš apačios, todėl sužalojimas bus matomas vizualiai visą gyvenimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius kumščiu ir toliau mušant gulintį asmenį), nukentėjusiojo amžių ir jam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 3400 Eur. R. M. yra pakankamai jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo M. D. ir nuskalstamą veiką padariusios R. M. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 3400 Eur.

Nukentėjusysis prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajam M. D. byloje atstovavo advokatas Aldevinas Ščigla. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis už advokato pagalbą sumokėjo 1200,00 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 87; t. 3, b. l. 13-17). Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovaujantis advokatas dalyvavo atstovaudamas M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l . 86-87, 88), tiek ir teisme, parengė civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstas, išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir prašymas tenkintinas, priteisiant 1200,00 Eur iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiajam M. D..

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 68,93 Eur išlaidas psichologo pagalbai apmokėti, kurios patirtos dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusįjį M. D. (t. 1, b. l. 152-155). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš kaltinamojo R. M. (BPK 103 straipsnio 3 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 20 d. nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pratęstas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi, į R. M. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias banko (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam M. D. ir Valstybinei ligonių kasai atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su nukentėjusiojo M. D. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš degalinės, 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš liudytojo R. G. apklausos 2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio metu – paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. M. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos (3400 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D..

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. M. 1155,85 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 68,93 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 93 ct) išlaidas psichologo pagalbai apmokėti ir priteisti jas iš R. M. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. M. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias banko (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. M. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diską su nukentėjusiojo M. D. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, 1 DVD-R diską su vaizdo įrašu iš degalinės, 1 DVD-R diską su vaizdo įrašu iš liudytojo R. G. apklausos 2021 m. kovo 29 d. teisiamojo posėdžio metu – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė