Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.9.; 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3.; 2.1.4.11.5; 2.1.7.4.1.; 2.1.10.1.

2025 m. kovo 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukūręs šeimą, įgijęs (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (2 veikos) numatytų nusikaltimų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, o būtent:

2024-12-25 apie 3.10 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos plaštaka sudavė smūgį savo sutuoktinei O. K. į sprandą, po to O. K. atsistojus, jis dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį pastarajai į kairįjį žandą, dėl ko O. K. nukrito ant lovos, tuomet A. K. abejomis rankomis suėmė O. K. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, vėliau, atėjęs į virtuvę, vieną kartą dešine koja spyrė virtuvėje buvusiai O. K. į kairiąją koją, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. K. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2024-12-25 apie 3.20 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, rankos kumščiu tyčia sudavė smūgį savo sūnui R. K. į dešinės pusės žandą ir vieną kartą nenustatytos kojos keliu spyrė R. K. į dešinę koją, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. K. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad pas tėvus su šeima, šventė kūčių išvakares, o po to, nusprendė užeiti į svečius pas jo seserį. Jiedu su sutuoktine nuėjo ten pratęsti Kalėdų, o vaikai išėjo namo. Pasisėdėjimo metu įvyko žodinis konfliktas tarp jo, sesers ir žmonos. Neilgai trukus, jiedu su sutuoktine išėjo namo, tačiau pastaroji namo parėjo pirmiau už jį. O kai grįžo namo, vaikai jau miegojo, o jis su sutuoktine, virtuvės ir svetainės bendrame kambaryje, pratęsė anksčiau minėtą konfliktą, nes pastaroji apie jį priminė. Jis įspėjo sutuoktinę, jog jai reiktų nurimti, o pastaroji delnu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Todėl jis dar kartą paragino sutuoktinę nurimti ir apkabino bandant ją „sutramdyti“, taip neleisdamas jai atlikti jokių veiksmų rankomis. Po to, jiedu nukrito ant lovos, sutuoktinė laikė apglėbęs ir tada atėjo jų sūnus R. K., kuris bandė juos išskirti. Jis pajautė, kad sūnus sudavė kelis smūgius per sprandą ir į nugaros sritį. Mano, kad galėjo kliudyti sūnų, kai mosikavo rankomis, t. y. viena ranka laikydamas O. K., o kita bandydamas apsiginti nuo R. K.. Po to, aprimus emocijoms bei paleidus žmoną, įžvelgė situacijos pavojingumą ir paskambino policijai. Atvykę pareigūnai surašė pareiškimus. Dėl kraujosruvos ant sutuoktinės kojos bei paraudimo ant jos veido, nieko pasakyti negalėjo. Tikino, kad sutuoktinės nesmaugė, o kaltinimuose nurodytos aplinkybės – klaidingos. Neigė smūgiavęs sūnui; su ranka į koją R. K. nepataikė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus pamiršo, kad sūnus jam smūgiavo. Mano, kad esantys netikslumai yra dėl tuometinio susijaudinimo būsenos, todėl tvirtina, kad teismo posėdžio metu duoti parodymai – teisingi. Be to, jų santykiai iki konflikto buvo geri. Tikino sakęs ikiteisminio tyrimo metu, kad sutuoktinė bandė atlikti fizinio (smurtinio) pobūdžio veiksmus, tačiau neigė tuo metu minėjęs, kad pastaroji jam sudavė. Teismo posėdžio metu patikslino savo poziciją ir nurodė, kad įvykusio konflikto metu O. K. sudavė jam. Patikino, kad jokia grėsmė sutuoktinei negrėsė. Konflikto metu, virtuvėje sutuoktinė kažką laikė rankoje. Daiktą buvo pridėjus jam prie gerklės, o su kita ranka sudavė delnu. Negalėjo tiksliai įvardinti daikto. Po to, kai nukrito ant lovos, ji tą daiktą iš rankų paleido. Konflikto metu jos neįžeidinėjo, nes jiedu kalbėjo apie kitus asmenis, kuriuos galėjo negražiai paminėti. O minėtos apkalbos galėjo iššaukti žmonos neigiamą reakciją. Po naujų metų, jiedu su sutuoktine kalbėjosi mobiliuoju telefonu, susitarė susitikti ir susitikimo metru aptarę situacija pripažino, kad abu „pasikarščiavo“. Įvykio metu, jis buvo neblaivus, yra stambaus kūno sudėjimo, dėl to nejausdamas savo jėgų bei apglėbęs sutuoktinę, galėjo apsunkinti jai galimybę kvėpuoti. Visgi neigė, jog ant kaklo dėjo rankas. Jis bandė paaiškinti sūnui, kodėl laiko jo motina, tačiau pastarasis jo neklausė. Mojuodamas rankomis, galėjo spardytis nuo sūnaus. Atsiprašo šeimos narių už ginčą, prišnekėjo nesąmonių. Konfliktas buvo apie giminaičius, gyvuosius ir mirusius. Tikina esąs ramaus būdo. O dėl senesnio įvykio, kai metė puodo dangtį į žmoną, jis gailisi. Patikino, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, o tą vakarą išgėrė porą taurių vyno ir porą stikliukų brendžio. Mano, kad sutuoktinė galėjo nusibrozdinti žandą į jį, kai jis ją laikė. Tramdydamas nenaudojo didelės jėgos, o be to, pamatęs, kad ji nesimosikuoja, sutuoktinę paleido. Su sūnumi ir žmona buvo susitikę sausio 5 d., jis jų atsiprašė ir aptarė tolimesnius šeimos klausimus. Tikino, kad dėl išgėrinėjimų šeimoje nėra problemų. Nebuvo jokių klausimų dėl vaikų iš Vaikų teisių. Myli savo vaikus. Jaučia gėdą prieš teismą ir neigiamai vertina savo elgseną. Paaiškino, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes prieš keletą metų pasimokė, kuomet šeimoje įvyko smurtas. Minėtoje atveju buvo paleidęs dangtį į sutuoktinę. Tikino, kad šiuo metu santykiai geri. Apgailestauja dėl šio įvykio, mano, kad įvyko didelis nesusitarimas šeimoje.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. K. parodė, kad Kūčių vakarą buvo pas sutuoktinio tėvus svečiuose. Vaikai namo išėjo ankščiau, o jiedu su sutuoktiniu nusprendė pratęsti vakarą pas jo sesę. Ten vartojo alkoholinius gėrimus ir neilgai trukus, prasidėjo žodinis konfliktas, nes sutuoktinis pradėjo kalbėti apie mirusį sesers vyrą. Neigiamai apkalbėjo, nes sesuo pradėjo verkti, jai tai labai nepatiko, o sesuo paprašė jų išeiti. Jie taip ir padarė. Anksčiau už vyrą grįžusi namo, ji persirengė, o kai pastarasis grįžo, pratęsė pokalbį. Jis atsidarė skardinę alaus, į ką ji sureagavo ir pasakė, kad užteks gerti, nes reikia eiti miegoti. Ir po truputi, tas konfliktas vėl prasitęsė, jie vienas kitą įžeidinėjo. Ji bandė sutuoktinį sutramdyti ir jis tuo metu išpylė alų, todėl ji pradėjo valyti grindis. Tuo metu, jis kalbėjo negražiai. Ant grindų gulėjo šaukštas, todėl jį pakėlė. Sutuoktiniui pasirodė, kad ji tą šaukštą pridėjo jam prie gerklės, todėl A. K. pastūmė jos ranką. Po to, ji sudavė jam vieną kartą per veidą, todėl šis bandė ją sutramdyti ir stipriai apglėbė rankomis. Ji bandė išsivaduoti ir jie prarado pusiausvyrą, o tada nukrito ant lovos. Ji užrėkė, po ko atbėgo sūnus ir pamatė situaciją. Jai buvo sunku kvėpuoti ir pasirodė, kad ją smaugia. Išsivadavusi išvedė mažąjį sūnų į kitą kambarį, nes jis tuo metu buvo atbėgęs į kambarį. Paaiškino, kad jis nematė, ką darė jos vyresnysis sūnus, todėl nežino, ar smūgiavo, ar ne. Tuo metu, ją su viena ranka laikė vyras ir sūnus bandė jį atstumti. Sutuoktinis ją paleido, o ji paėmė mažąjį vaiką ir išėjo į kitą kambarį, o tada sutuoktinis paskambino į policiją. Ji susinervino, nes pagalvojo, kad jos sūnus bus išvežtas, nes jį sutuoktinis kaltino sudavus smūgiais. Todėl ji išsigando ir būdama stresinėje situacijoje, nemiegojusi, galimai vyrui pavartojus grubiau fizinę jėgą, kad ją sutramdytų, atvykusiems pareigūnams pasakė kitokias aplinkybes. Jai nebuvo įspirta kojomis. Kai ji išvedė vaiką, sūnus ir vyras liko tarp koridoriaus ir virtuvės, kur jie persimetė porą žodžių. Atvykus policijai pareigūnams pasakė, kad atsirado perštėjimas veido srityje, kad buvo spirta su koja bei buvo suimta už kaklo ir smaugiama. Todėl patikino, kad ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai yra klaidingi. Pagarsinus nukentėjusiosios O. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galimai tuo metu buvo susijaudinusi, streso būsenoje ir jai įvykis atrodė kitaip, negu dabar. Paaiškino, kad šiuo metu su vyru santykiai yra įtempti ir kartu dar negyvena. Patvirtino, kad buvo sausio 5 d. susitikę trise pasikalbėti, visi vienas kito atsiprašė, nes visi buvo neteisūs. Niekas neprašė jos pakeisti parodymų, o be to ji supranta, kad jai gali būti iškelta baudžiamoji byla. Kraujosruva ant kojos atsirado darbe, išvakarėse. Kai ją tramdė vyras, kojoje pajuto skausmą, todėl ir parodė pareigūnams. O iš tikrųjų, minėta kraujosruva atsirado darbe atsitrenkus į stalą. Paaiškino, kad įvykio rytą buvo jos apklausa, gal apie 4 val. ir daugiau nebuvo kviesta duoti parodymų. Gavo siuntimą kreiptis pas specialistus, bet nesikreipė, nes vyras fizinio skausmo nesukėlė. Žinojo, kad yra pripažinta nukentėjusiąja. Tikino negirdėjusi, ką vyras sakė skambindamas policijai, nugirdo tik tai, kad jis diktavo namų adresą. Vyras skambino policijai, kad neįvyktų didesnis konfliktas. Tą vakarą jautėsi įžeista, pažeminta, ją stipriai supykdė vyro elgesys. Be to, buvo suėmusi jam už veido. Mano, kad nubrozdinimas ant skruosto galėjo atsirasti, kai vyras ją „tramdė“. Patvirtino, kad bandė išsivaduoti, kai vyras ją laikė, bandė galva mosikuoti ir spardytis kojomis. Buvo dviejų silpnesnių ir vieno stipraus žmogaus grumtynės. Patvirtino, kad nuotrauka, kurioje matyti ant kojos esanti kraujosruva – neredaguota. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus nurodė, kad matyti jos pyktis bei emocionalumas, o baimė dėl sutuoktinio buvo todėl, nes jis buvo agresyvesnis bei bandė ją „tramdyti“. Nežino, kodėl paklausė pareigūno ar pareiškimas padės skyrybų procesui. Puolimo su šaukštu nebuvo, jį tiesiog pridėjo, kad jis apsiramintų ir jam sudavė. Ji sėdėjo virtuvėje, kai buvo apklausta, o sūnus – kambaryje. Jaučia kaltę, kad neatskleidė tiesos dėl šio nesusipratimo. Dėl sūnaus sužalojimų paaiškino, kad galimai jie atsirado bandant ją atskirti nuo sutuoktinio. Sūnus negalėjo suprasti situacijos, nes ji rėkė, o sutuoktinis bandė paaiškinti kas vyksta. Nepamena, kad sutuoktinis būtų atsistojęs į kovinę padėtį. Šiuo metu su juos santykiai yra geri. Tokios pozicijos laikosi ne dėl to, kad sutuoktinis neprarastų darbo. Patikino, kad įvyko nesusipratimas ir ji bandė nuslėpti jos atliktus smurtinius veiksmus vyro atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad viskas prasidėjo nuo triukšmo. Buvo kažkoks konfliktas. Iš pradžių teko girdėti tik žodinį konfliktą, gal ir tą griuvimą ant lovos. Jis išėjo iš kambario ir pamatė tą situaciją. Jam pasirodė, kad mama yra skriaudžiama, todėl norėjo atskirti tėvą nuo motinos, nes jis jos nepaleido. Todėl sudavė porą smūgių į tėvo nugarą ir jis mamos vis tiek nepaleido bei toliau laikė ją. Tada tėvas bandė rankų ir kojų mostais jį atstumti. Tuo pat metu, mama bandė išsivaduoti. Mano, kad sužalojimai atsirado tada, kai jis bandė „atsimojuoti“. Mano, kad jam pasirodė, kad tėvas skriaudžia motiną, nes tą vakarą buvo po darbo, dar dieną karščiavo. Patvirtino, kad A. K. iškvietė policiją. Su mama davė parodymus ir tėvą išvežė. Įžvelgia savo klaidą, kad neįvertino visos situacijos. Buvo panaši situacija prieš keletą metų ir taip gavosi??. Pagarsinus nukentėjusiojo R. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu sirgo, turėjo nemažą temperatūrą. Paaiškino, kad minėjo, jog tėvas atsistojo į kovinę padėtį, bet šito iš tikrųjų nebuvo. Pusę tokių dalykų nebuvo, kas yra nurodyta. Mano, kad čia gal buvo pasikarščiavimas, šokas. Neteko tokių dalykų matyti, kad tarp tėvų būtų tokie konfliktai. Tikino, jog paprasčiausiai neįvertino situacijos ir viskas. Paaiškino, kad buvo apklausti po vieną. Galimai mamą, koridoriuje, apklausė pirmą, o jis tuo metu buvo svetainėje. Šiek tiek nugirdo, kaip mamą apklausinėjo. Po to buvo apklaustas svetainėje. Nežino, kaip paaiškinti, kodėl jo ir mamos parodymai sutampa. Teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. Niekas neprašė jo pakeisti parodymus. Tėvas yra stambesnis už mamą. Po to, mama išvedė mažąjį brolį į kitą kambarį ir jis su tėvu apsikeitė žodžiais. Teko girdėti, kad policija kviečiama dėl jo. Kažkiek suvokė, kad įvyko nesusipratimas. Pagalvojo, kad mama yra skriaudžiama, todėl norėjo gelbėti mamą. Palaiko gerus santykius su tėvu, t. y. keliauja, bendrauja.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. R. parodė, kad pateiktose nuotraukose mato dvi kraujosruvas. Ant kojos esantį kraujosruva galėjo atsirasti ir prieš 3 valandas, ir prieš dieną, nes tokia violetinė kraujosruvos spalva išlieka iki 2–3 dienų. Tokios kraujosruvos atsiradimas dėl spyrio – reali galimybė, o ar galėjo ši kraujosruva atsirasti atsitrenkus į stalą, tai reikia žiūrėti kokia stalo dalis ir (arba) briauna. Dažnai susižalojimuose nuo brianos atsispindi ribotas konkretus paviršius. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad kraujosruva yra daugiau ovalo formos, todėl tikėtina, kad galėjo būti spirta iš kojos. Jeigu kalbama apie klasikinį biuro stalą, tai kraujosruva – per didelė, o vertinant kad ji padaryta dėl spyriu koja, tai labai „klasikinė“ kraujosruva. Mano, kad ji padaryta didesniu daiktu nei stalo briauna, ar kampas. Pagal kraujosruvos spalvą, negali pasakyti kada ji galėjo būti padaryta valandų tikslumo. Parodžius nukentėjusiosios veido nuotrauką nurodė, kad čia panašiau į kraujosruva, o ne į paraudimą. Patrynus paraudimas gali atsirasti, bet negali atsirasti kraujosruva. Galėjo būti ir „pasimuistymas“, visgi, yra linkęs manyti, kad ten – kraujosruva, nes praraudimo po 3 valandų tikrai neliktų. Paraudimas yra, kai suintensyvėja kraujotaka.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad reagavo į smurto artimoje aplinkoje įvykį. Atvykus, jį su kolega pasitiko vyras, kuris paaiškino, kad prieš jį buvo smurtaujama. Todėl pakilo į butą, ten rado moterį, pilnametį sūnų ir vieną nepilnametį vaiką. Tuo metu bendravo su vyru bute, o porininkas bendravo su moterimi ir pilnamečiu sūnumi. Nepamena, ką tiksliai pasakojo vyras, bet pagal jų parodymus nusprendė, kad vyras yra smurtautojas. Toliau sekė procesiniai veiksmai. Apklausė nukentėjusiuosius, jie buvo tame pačiame bute. Kiek pamena, pirmiau apklausė moterį virtuvėje. Vienas liudytojas girdėjo, ką kitas šnekėjo. Patikino, kad nukentėjusioji nebuvo verčiama duoti parodymus. Pamena, kad moteriai buvo suduota per sprandą ir ant kažkurios jos kojos buvo kraujosruva, kurią parodė pati nukentėjusioji. Apklausos metu parodė, kur jai buvo suduota. Paaiškino, kad jis apklausė ir nukentėjusį vaikiną ant kurio veido buvo matyti sužalojimai. Nepamena, ar vaikinas rodė koją. Įvykio metu abu asmenys buvo neblaivūs, o sūnus –

blaivus. Moteris kažkiek buvo neblaivi, bet ji buvo adekvati. Visi asmenys buvo patikrinti alkotesteriu. Mano, kad moters neblaivumas neturėjo įtakos parodymų davimui, nes viskas buvo pasakojama sklandžiai, rišliai. Vyras tikino, kad prieš jį buvo smurtaujama. Iš pradžių moteris buvo susijaudinusi. Tačiau ji aprimo, nes asmenys buvo atskirti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvyko nurodytu adresu, bet sumaišė butus. Pasiskambino pranešėjui ir jis nurodė, kad yra kita laiptinė. Užėjo ir pakilo į kažkurį aukštą, kur sutiko pranešėją. Pranešėjas pradėjo bendrauti su kolega, o jis užėjo į butą ir pradėjo bendrauti su nukentėjusiąja. Bute dar buvo pilnametis ir nepilnametis sūnus. Nukentėjusioji pasakojo, kad jie grįžo iš kažkokio pasisėdėjimo ir įvyko kažkoks žodinis konfliktas, po ko vyras pradėjo ją smaugti ir mušti. Ant nukentėjusiosios kojos buvo kraujosruva ir galimai ant rankos. Kolega apklausinėjo nukentėjusiuosius. Nukentėjusioji pati parodė kraujosruvą. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo savo kambaryje, kuriame būna su mažesniu broliu. Brolis atėjo ir pasakė, kad tėtis muša mamą ir jis išėjo jos ginti. Nepamena, ar nukentėjusioji aiškino, kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimus. Su mažamečiu vaiku bendravo, jis pasakė, kad išgirdo kažkokį šurmulį, nuėjo į virtuvę-svetainę, nes tai bendras kambarys ir pamatė, kad tėtis muša mamą. Jis pastūmė tėtį ir nubėgo broliui pasakyti. Detaliau nepapasakojo, o ir jis nelabai norėjo toliau klausinėti. Vaikui gal buvo 5–6 metų, gal vyresnis. Šiame įvykyje pranešėjas buvo kaltinamasis, kuris minėjo, kad prieš jį smurtavo žmona. Asmuo buvo išgėręs, todėl buvo patikrintas alkotesteriu. Moteris buvo šiek tiek išgėrusi. Jis nebuvo patenkintas jų darbu. Nukentėjusioji bendravo adekvačiai, vyresnis sūnus buvo blaivus. Moteris nelabai norėjo, kad policija atvažiuotų. Moteris sakė, kad čia ne pirmas kartas. Apie tai ji pasakė, kai jie užėjo į butą. Kolega tuo metu bendravo su kaltinamuoju, o jis bendravo su nukentėjusiąja ir jos sūnumi. Iš parodymų buvo matyti įtampa. Buvo mažametis vaikas, mano, kad paprastai vaikai sako tiesą. Kažkokių detalių klausimų jam nebuvo.

2024-12-25 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta. Dėl pareikšto įtarimo duoti parodymus atsisako. Parodymus duos dalyvaujant jo advokatei D., kurios pavardės nežino, jos kontora yra Žalgirio gatvėje, o jos kontaktai yra jo telefono užrašų knygelėje (b. l. 112–114).

2025-01-23 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas. Apie įvykį gali papasakoti, kad 2024-12-24 dieną, jis kartu su savo šeima šventė Kūčias pas savo motina, vėliau ėjo pas jo sesę. Kadangi jau buvo paryčiai, kitos dienos, buvo nuspręsta grįžti į namus adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Namo grįžo apie 3 val. Būnant svečiuose buvo vartojamas alkoholis. Alkoholį vartojo tiek jis tiek jo žmona O. Einant link namų, jis su O. žodiškai susiginčijo dėl asmeninių priežasčių, po ko ji nuo jo pabėgo, t. y jis nebematė jos savo akiratyje. Nuėjo namo. Grįžęs į namus, jos paklausė ko ji nuo jo pabėgo, jai aiškinant aplinkybes tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kuris vyko virtuvėje. Kadangi jie su O. kalbėjo garsiai iš savo kambario atėjo sūnus R. ir jis jį bandė raminti, kad jis kalbėtų tyliau ir jie su juo šiek tiek susistumdė, tačiau fizinio skausmo jis nesukėlė, žmonos savo taip pat nelietė ir jos nemušė. Kitam kambarį dar buvo mažametis sūnus L. ir dukra V., kuriai 16 metų, bet jie jau miegojo savo kambaryje ir konflikto nematė, ir negirdėjo. Dar nori paminėti, kad kai jie ginčijosi su žmona, ji jam kažką laikė prie gerklės, bet kas tai buvo per įrankis, pasakyti negali, kodėl pareigūnam pasakė, kad peilis, tikrai nežino, gal dėl to, kad buvo išgėręs ir taip pasakė. Ir pareigūnus kvietė tam, kad konfliktas neįsibėgėtų dar labiau. Todėl dar kartą nori pažymėti, kad nei savo sūnaus R. ir savo žmonos O. nemušė ir fizinio skausmo jiems nesukėlė. Kaip ant žmonos ir sūnaus atsirado sužalojimai nežino, šio dalyko paaiškinti negali, bet prie juos tikrai nesmurtavo (b. l. 121–123).

2024-12-25 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. K. parodė, kad ji gyvena savo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos vyras A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2024-12-24, vakare kartu su visa šeima buvo, iš pradžių, pas vienas gimines, vėliau vaikai išėjo namo, o ji su vyru A. K., išėjo pas jo sesę. Namo grįžo 2024-12-25 apie 3 val. Ji atėjo namo pirma, vyras keletą minučių vėliau. Vaikai jau buvo savo kambariuose, lovose, miegojo. Ji grįžusi pirma namo nuėjo persirengti ir praustis, jai būnant vonioje grįžo vyras. Jis tik užėjęs namo ir nusiavęs batus nuėjo į virtuvę ir atsidarė skardinę alaus. Ji tai pastebėjusi norėjo jį sudrausminti, pasakyti, kad laikas eiti miegoti, kadangi jis yra garsiai kalbantis žmogus dar bandė jį tildyti dėl vėlyvo meto. Tuomet, jis jai pasakė repliką apie mirusį asmenį, dėl to irgi pabandė jį sudrausminti. Visas jų konfliktas vyko virtuvėje. Ji bandydama jį nuraminti atėjo prie jo, savo delnus pridėjo ant veido ir bandė su juo šnekėti. Tada jis bandydamas patraukti jos rankas, netyčia nuvertė alaus skardinę, ji iškart bandė ją kuo greičiau pakelti ir išvalyti išbėgusį alų. Kol ji buvo pasilenkusi, jis dešinės rankos plaštaka trenkė jai per sprandą. Dėl šio jo veiksmo, ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji atsistojo ir jis jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kairį žandą, ji vėl pajuto fizinį skausmą ir nuo smūgio nukrito ant lovos. Jai nukritus ant lovos, jis abejomis rankomis suėmė jai už kaklo, bandė ją smaugti ir dėl šių veiksmų ji taip pat pajautė fizinį skausmą. Vaikai išgirdo vykstantį jų konfliktą, pirmas pažiūrėti kas vyksta atbėgo L. K., jis pribėgęs prie A. K. bandė jį nuo jos patraukti, iš kart po to į kambarį atbėgo ir R. K. Jis ir nutraukė A. K. nuo jos, tuomet ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu matė kaip A. K. nenustatyta ranka vieną kartą kumščiu trenkė R. K. į dešinį žandą ir vieną kartą nenustatytos kojos kelia spyrė į dešinę koja. Jų konflikto metu ji bandė nuo sūnaus atitraukti tėvą. Jiems išsiskyrus, ji pasiėmė L. K. ir nusivedė į kambarį, iš paskos ėjo ir R. K. Išėjus ji girdėjo kaip jis skambina į bendrąjį pagalbos centrui. Jam baigus pokalbį, jis jai pasakė: „Mane išveš, ji tave užmušiu“. Jam baigus pokalbį, ji ėjo į virtuvę norėdama atsigerti vandens, atėjus į virtuvę, jis jai vieną kartą savo dešine koja spyrė į kairę koją, ji vėl pajuto fizinį skausmą. Ji vėl nuėjo į kambarį ir tuomet atvažiavo policija. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui šiuo metu pasakyti negali (b. l. 46–50).

2024-12-25 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su juo gyvena jo tėvas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jo mama O. K., gim. (duomenys neskelbtini), sesė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir brolis L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2024-12-24 kartu su visa šeima buvo pas gimines, vėliau jis su broliu ir sese grįžo namo, o tėvai nuėjo dar pas kitas gimines. Girdėjo kaip jie grįžo namo 2024-12-25 apie 3 val., pirma grįžo mama, po keleto minučių tėvas. Gulėdamas lovoje savo kambaryje išgirdo kaip mama ir tėvas būdami virtuvėje pradėjo žodinį konfliktą, vienas su kitu kalbėjo pakeltu tonu, ypač tėvas. Išgirdo, kad žodinis tėvų konfliktas peraugo į fizinį smurtą, pamatė kaip L. K. išbėga iš kambario link virtuvės, paskui jį išbėgo ir jis. Išbėgus pamatė kaip jis bando smaugti ant lovos gulinčią jo mamą, jį nuo mamos bandė atitraukti L. K. Tada jis nulipo nuo mamos. Tuomet visi keturi atsitraukė vienas nuo kito, jis jį nustūmė nuo kitų šeimos dalyvių, jis prieš jį atsistojo į kovinę padėtį (buvo suspaudęs abu kumščius). Jis bandė eiti link jo mosikuodamas abiejų rankų kumščiais ir kažkurios rankos kumščiu jam trenkė į dešinį žandą, jis pajuto fizinį skausmą. Tada jis jį vėl nuo savęs atsistūmė ir jis, mama ir brolis išėjo į kitą kambarį. Būdamas kambaryje girdėjo kaip jis skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir girdėjo, kad kviečia policiją būtent dėl jo. Jam pabaigus pokalbį mama norėjo nueiti į virtuvę atsigerti vandens, jis ėjo kartu su ja. Tuomet iš jo išgirdo frazę „Mane išveš, jis tave užmušiu“. Suprato, kad išvežimas nukreiptas į jį. Kartu su mama jam atėjus į virtuvę jis vėl pradėjo konfliktuoti su visais, kalbėti pakeltu tonu ir galiausiai jam kažkurios kojos kelia, kurios pasakyti negali, spyrė į jo dešinę koją, jis pajuto fizinį skausmą. Tuomet į namus atvažiavo policija. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių šiuo metu pasakyti negali (b. l. 68–71).

2025-01-23 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad apie įvykį gali paaiškinti, kad jis 2024-12-25 dirbo kartu su savo kolega A. Š.. Apie 3.26 val., iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Kad pranešėjo sūnus, jį ką tik sumušė. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai pareiškėjo sutuoktinė. Moteris jiems paaiškino, kad namo grįžo 2024-12-25, apie 3 val. , kadangi prieš tai buvo svečiuose. Ji atėjo į namus pirma, o po ko atėjo ir jos vyras. Paaiškino, kad ji nuėjo praustis, o jos vyras nuėjo į virtuvę atidaryti dar alaus. Kadangi buvo vėlus paros metas, ji norėjo, kad vyras jau eitu miegoti ir nebetriukšmautų. Ji norėjo jį sudrausminti. Tačiau jos vyras pradėjo komentuoti apie jos šeimą. Moteris kaip paaiškino bandydama jį nuraminti savo vyrą atėjo prie jo savo delnus pridėjo ant veido ir bandė su juo šnekėti, o tuo momentu jis bandydamas patraukti rankas išpylė alaus. Moteris tą alų norėjo išvalyti ir tuo metu prie jos priėjo vyras ir dešinę ranką trenkė į sprandą, o po ko kumščiu trenkė į kairį žandą, po ko kaip paaiškino, kad ji nukrito ant lovos, o jis priėjęs prie jos pradėjo ją smaugti. Kadangi vaikai išgirdo konfliktą, prie jų priėjo vyresnysis sūnus, kuris patraukė savo tėvą. Ir tuo momentu jau kilo konfliktas tarp tėvo ir sūnaus. Moteris matė, kaip tėvas sudavė ranka vieną kartą kumščiu sūnui į dešinį žandą ir vieną kartą kojos kelia spyrė į dešinę koja. Taip pat paaiškino, kad atėjusi į virtuvę, prie jos priėjo vėl sutuoktinis ir jis vieną kartą dešine koja spyrė į kairę koją. Moteris paaiškino, kad dėl vyro veiksmų jautė fizinį skausmą. Bendraujant su sūnumi, jis paaiškino, kad gulėdamas lovoje išgirdo konfliktą tarp mamos ir tėvo. Tuomet atėjo į kambarį ir pamatė, kaip tėvas smaugia ant lovos gulinčią mamą. Tada jis norėjo atitraukti nuo jos tėvą ir tuo metu rankos kumščiu trenkė į dešinį žandą ir paaiškino, kad dar virtuvėje trenkė į dešinę koją. Ant motinos kairio skruosto matėsi patinimas ir ant kairės kojos šlaunies matėsi kraujosruva. (moteris 0,81 prom. įpūtė sūnus buvo blaivas). Ant vaikino dešinio skruosto matėsi nežymus patinimas, taip pat ant dešinės kojos kelio sąnario matėsi nubrozdinimas (paraudimas). Vyrui buvo nustatytas neblaivumas ir pastarasis buvo pristatytas į areštinę. GMP kviesta nebuvo, niekam jos neprireikė (b. l. 92–94).

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 75100“ Nr. ARKB0369, matavimo kvito matyti, kad A. K. 2024-12-25 4.03 val. buvo nustatytas 2,03 prom. neblaivumas (b. l. 87).

2024-12-25 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024-12-25 apie 3.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam įvykio vietoje buvo nustatytas 2.03 prom. neblaivumas, savo žmonai O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai įvykio vietoje buvo nustatytas 0.81 prom. neblaivumas, vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė į sprandą, tuomet vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį žandą, tuomet jai gulint ant lovos su abiem rankomis suėmė už kaklo bandydamas smaugti, vėliau vieną kartą dešine koja spyrė į O. K. kairę koją. Kiekvienu šiuo veiksmu A. K. sukėlė O. K. fizinį skausmą. Taip pat, A. K. žodinio konflikto metu nenustatyta ranka vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį žandą ir vieną kartą nenustatytos kojos keliu spyrė į savo sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), dešinę koja. A. K. šiais savo veiksmais sukėlė savo sūnui R. K. fizinį skausmą. R. K. įvykio vietoje nustatytas 0.00 prom. neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 1).

Iš policijos registruojamų įvykių registre užregistruoto pranešimo matyti, kad fiksuotas 2024-12-25 apie 3.10 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurto artimoje aplinkoje įvykis (b. l. 22).

2024-12-25 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atliktas O. K. asmens apžiūra. Apžiūrint O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kūną, ant jo matomi šie sužalojimai: kairio skruosto nežymus patinimas ir ant kairės kojos šlaunies matoma kraujosruva. Daugiau sužalojimų nepastebėta (b. l. 57–62).

2024-12-25 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta R. K. asmens apžiūra. Apžiūrint R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant kūno matomi šie sužalojimai: ant dešinio skruosto matomas nežymus patinimas, taip pat ant dešinės kojos kelio sąnario matomas nubrozdinimas (paraudimas). Daugiau sužalojimų ant asmens kūno nepastebėta ( b. l. 79–84).

2025-01-22 tarnybiniame pranešime dėl informacijos suteikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-50091-24 nurodyta, kad susisiekus su nukentėjusiaisiais O. K. ir R. K. jie nurodė, kad jokių pretenzijų tėvui A. K. neturi, civilinių ieškinių nereikš. Nori, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Su A. K. santykiai geri, tėvas atsiprašė, su šeima susitaikė ( b. l. 43).

2024-12-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas yra 3 kambarių butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į daugiabutį patenkame pro uždarytas – užrakintas kodines duris. Užėję į laiptinės vidų, kairėje pusėje matome liftą. Liftu pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairėje pusėje matome (duomenys neskelbtini) buto šarvo duris, kurios yra uždarytos. Įėję pro duris, patenkame į koridorių. Priešais save matome uždarytas duris. Atidarius duris, matomas vonios kambarys. Šalia vonios kambario matome miegamojo kambario duris, kurios yra uždarytos ir užrakintos. Kairėje koridoriaus pusėje matome atviras duris. Priėję matome, jog tai yra drabužinė. Drabužinės viduje sudėti įvairūs drabužiai. Šalia šio kambario, dešinėje pusėje, matome dar vienas uždarytas kambario duris. Atidarius duris, patenkame į miegamąjį kambarį. Miegamojo kambario kairėje pusėje matome lovą. Šalia lovos stovi rašomasis stalas, prie jo – kėdė, ant kurios sudėti drabužiai. Už stalo matome sofą-lovą, ant kurios yra patalynė. Kambario dešinėje pusėje matome daug dėžių, už jų stovi komoda, o už komodos – kalėdinė eglė. Koridoriaus dešinėje pusėje matome virtuvę kartu su svetaine. Kambario dešinėje pusėje matome virtuvės techniką. Kairėje kambario pusėje, šalia sienos, matome rašomąjį stalą, ant kurio stovi kompiuterio monitorius. Šalia stalo – kėdė, už stalo – komoda bei kalėdinė eglė. Ant sienos taip pat kaba televizorius. Kambario dešinėje pusėje matome sofą-lovą, ant kurios yra sudėta patalynė. Už lovos stovi akvariumas. Bendrai butas yra tvarkingas, daugiau reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra, niekas nepaimta (b. l.23–36).

2025-01-16 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad susisiekus su VTMT, paaiškėjo, kad nukentėjusioji O. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), neatvyko atlikti objektų tyrimo dėl sveikatos sužalojimo masto nustatymo todėl sveikatos sužalojimo mastas nustatytas nebuvo (b. l. 42).

2025-01-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta BPC (Bendrasis pagalbos centras) garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini) 112, skambučio pradžia 2024-12-25)“. Garso įrašo trukmė – 00.01.32 min.

BPC: Vienas vienas du.

Vyras : Laba vakara, noriu iškviesti policiją į savo butą, nes sūnus mane sumušė.

Vyras : Tai būtų (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini).

Vyras : Šeštas aukštas.

Vyras : Taip, yra.

BPC: Sakykit.

Vyras : (duomenys neskelbtini), raktas, (duomenys neskelbtini).

Vyras : (duomenys neskelbtini).

BPC. 3 0. Sūnaus vardas, pavardė.

Vyras : R. K..

Vyras : R..

BPC: R.

Vyras: K. .

Vyras : Taip, yra.

Vyras : Ne, nereikalinga.

BPC: Supratau, o kur dabar sūnus šitas R. K., kuris smurtavo.

Vyras : Mes visi namuose.

Vyras : A. K.

BPC: Gerai, informuoju policiją, viso gero.

Vyras : Viso gero (b. l. 38–39).

2025-01-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta Body (kūno kamerų) apžiūra. Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-050700UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.30.00 Įraše matoma, kad pareigūnas surašinėja apklausos protokolą. Fone girdisi moteris, ji pasakoja pareigūnui apie įvykį. Moteris teigia, kad tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, jis pradėjo ją įžeidinėti, ją sumušė. Konfliktas kilo dėl vyro sesers mirusio vyro, A. K. pradėjo negražiai apie jį kalbėti. Moteris paėmė A. K. už veido ir paragino taip negražiai nekalbėti apie mirusį žmogų. Tuomet išsiliejo alus ir moteris norėjo jį išvalyti ir jai pradėjus valyti, A. K. trenkė jai dešine ranka, vieną smūgį į sprandą, tuomet moteris atsistojo, o vyras dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą ir moteris nukrito ant lovos. Tuomet vyras abejomis rankomis bandė ją smaugti. Pirma atbėgo jauniausias sūnus, patraukti tėvo nuo mamos, traukė jį laikydamas už marškinėlių ir tuomet atbėgo kitas sūnus R. K. ir tarp jo ir tėvo A. K. prasidėjo grumtynės, jis patraukė tėvą nuo mamos. Mama matė, kaip A. K. rankos kumščiu trenkė vieną smūgį sūnui R. K. į dešinį žandą ir tuomet spyrė. Moteris konflikto metu bandė atitraukti sūnų R. K. nuo tėvo A. K., tuomet paėmusi jauniausią sūnų L. išėjo iš kambario, kadangi jam prasidėjo isterija, kartu išėjo ir sūnus R. K. Tuomet moteris grįžo vėl į kambarį, ėjo į virtuvę atsigerti vandens ir A. K. dešine koja spyrė moteriai į kairę koją, bandė užsimoti kėde. A. po pokalbio su BPC pasakė, kad kai policija išveš sūnų R. K., jis užmuš moterį, visi buvę namuose tai girdėjo. Pasirašomas protokolas. Vaizdo įraše daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-040658UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.30.00. Įraše matoma, kaip pareigūnai kartu su moterimi važiuoja liftu į butą. Moteris teigia, kad vyras jai trenkė į veidą, spyrė į koją ir smaugė, kad jos dvylikametis sūnus bandė patraukti tėvą nuo motinos. Atvykus į butą matomas stambus, aukštas vyras, prisistatė A. vardu. Vyrui liepta pasiimti dokumentus, kadangi bus vežamas į areštinę. Vyras kalba gan agresyviai, neigia savo kaltę, prašo įrodymų. Vyras palydimas į tarnybinį automobilį. Tuomet pareigūnai grįžta į butą, nufotografuoja įvykio vietą, pasitikslina aplinkybes. Pareigūnai paklausia sūnaus R. K. ar jis rašys pareiškimą, jis atsako, kad ne. Moteris teigia, kad prieš porą metų rašė pareiškimą, buvo iškeltas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau dabar pareiškimo nerašys. Pareigūnas pildo apklausos protokolą pagal faktą. Moteris sako, kad vyras jai trenkė į veidą, sudavė į sprandą. Sūnus R. sako, jog tėvas trenkė jam vieną kartą į veidą ir į kelį. Viskas prasidėjo apie 3.10 val. Moters teigimu viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto, kuris peraugo į smurtą, kai vyras išpylė alų ir moteriai pradėjus jį valyti, A. K. sudavė jai dešinės rankos delnu į sprandą, tuomet sudavė su dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, moteriai nukritus ant lovos vyras abejomis rankomis suėmė moteriai už kaklo ir bandė ją smaugti, tačiau tuo metu atbėgo jauniausias sūnus ir bandė patraukti tėvą nuo motinos. Jau iškvietus policiją, vyras dešine koja, vieną kartą spyrė moteriai į kairę koją ir dar pakėlęs kėdę bandė jai su ja trenkti. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-043659UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.30.00. Įraše matoma, kaip pareigūnas rašo protokolą. Girdimas vaikino balsas, kuris sako, kad jam kumščiu trenkė vieną kartą į dešinį žandą, pasakyti kuria ranka buvo trenkta negali, tuomet spyrė į dešinės kojos kelį, pasakyti, kuria koja buvo spirta, vaikinas taip pat negali. Pareigūnas supildo moters bei jos vaikų duomenis. Pasitikslina aplinkybes. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-053701UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.20.16. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas pildo apklausos protokolą. Fone girdimas vaikino balsas, kuris sako, kad iškvietęs policiją, vyras grįžo į kambarį, pradėjo konfliktuoti, atsistojo į kovinę padėtį, suspaudęs kumščius, bandė smūgiuoti į vaikiną, šis vyrą nustūmė nuo savęs, vyras pradėjo mosikuotis rankomis, vaikinui jį dar kartą nustūmus nuo savęs, vyras smūgiavo vaikinui į veidą ir spyrė į kojos kelį. Iškvietus policiją vyras grasino moteriai, kad ja užmuš, sulaužys žandikaulį. Baigiamas surašyti vaikino apklausos protokolas. Pareigūnas išeina atspausdinti apklausos protokolo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-034117UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.30.00. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnus pasitiko stambus, aukštas vyras, kuris teigia, kad jį sumušė sūnus, nes jis konfliktavo su žmona. Užėjus į butą, pasitiko vyro žmona su sūnumi, kuri teigia, kad vyras ją užpuolė, ją bandė ginti jos vaikai. Konfliktas kilo dėl vyro pasakytų negražių žodžių apie mirusį žmogų, kuomet žmona bandė jį paprotinti, kad taip šnekėti negražu. Fone girdisi vaikino balsas, kuris teigia, kad vyras jį irgi puolė. Kitas pareigūnas bendrauja su vyru. Vyras teigia, kad pirmas konfliktuoti pradėjo sūnus, o žmona jam laikė peilį prie gerklės. Vyras, moteris bei sūnus palydimi iki tarnybinio automobilio, kur jiems patikrinamas blaivumas. Vyrui pirmo pūtimo metu nustatytas – 2,03 promilės neblaivumas. Moteriai pirmo pūtimo metu nustatytas – 0,81 promilės neblaivumas. Sūnui nustatytas – 0,00 blaivumas. Pareigūnai klausia, ar vyras turės kur apsistoti, jam pasakius, kad ne, vyras laikinai bus sulaikytas ir vežamas į areštinę. Pareigūnai, vyras, jo žmona ir sūnus grįžta į butą. Bute pareigūnas paklausė kito, jaunesnio sūnaus, kas čia nutiko, ką jis matė, pareigūnui paklausus ar tėtis mušė mamą, berniukas palinksėjo galva, duodamas teigiamą atsakymą. Berniukas pasakė, kad tėtis norėjo smaugti mamą, o jis bandė nuo mamos tėtį patraukti ir tuomet atbėgo jo vyresnis brolis. Vyras kartu su pareigūnais keliauja į tarnybinį automobilį. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu „PSS-20241225-060343UTC+0200“. Įrašo trukmė 00.04.32, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 40–41).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų vertinimo bei kvalifikavimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taigi, pagal BK 140 str. 2 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-19-594/2023 ir kt.).

Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai nacionaliniai teismai susiduria su keliomis prieštaraujančiomis to paties asmens pateiktomis įvykių (tiesos) versijomis, pirmenybės suteikimas ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotiems parodymams savaime nekelia problemų dėl viso proceso teisingumo, kai toks parodymų vertinimas yra argumentuotas ir asmens parodymai buvo duoti laisva valia (EŽTT 2020-03-05 sprendimas byloje Makeyan ir kt. prieš Armėniją, peticijos Nr. 46435/09, EŽTT 2024-02-13 sprendimas byloje M. Z. Do?an prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 3324/19). Taigi nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, galima remtis tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, bei tiek, kiek yra reikalinga patikrinti šių įrodymų patikimumą.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą vaiką.

Teisminėje praktikoje tai pat ne kartą pažymėta, kad baudžiamose bylose analizuojant situacijas, kai konfliktai kyla kartu gyvenančių asmenų ar šeimos narių, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį konflikto metu, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir pan., arba priešingai – tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis dėl asmeninių priežasčių (tolimesnio bendro gyvenimo, gręsiančios baudžiamosios atsakomybės ar pan.) menkinti konflikto metu buvusius smurtinio pobūdžio veiksmus, nurodyti ne visai tiksliai konflikto aplinkybes, taip švelnindami kaltinamojo teisinę padėtį. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti.

O ir nagrinėjamoje byloje, teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę neigė, aiškino, kad kilusio konflikto metu savo sutuoktinę O. K., kuri jam sudavė ranka per veidą, tik ramino apglėbęs, taip abu nukrito ant lovos. Tuo metu atbėgęs sūnus R. K., netinkamai įvertinęs situaciją kaip smurtinę, galimai jam smūgiavo kelis kartus į sprandą. Todėl, gindamasis nuo sūnaus tik mosikavo rankomis, taip galėjo jį užkliudyti.

Nukentėjusioji O. K. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino kaltinamojo teismo posėdžio metu teiktus parodymus bei nurodė, kad jai valant išpiltą alų nuo grindų ir atsistojus, rankoje laikė šaukštą, A. K. pastūmė jos ranką, tada ji jam sudavė per veidą. Kaltinamasis bandė ją sutramdyti ir stipriai apglėbė rankomis, praradę pusiausvyra abu nukrito ant lovos, ji užrėkė. Po ko atbėgo sūnus ir pamatęs, kad jai (nukentėjusiajai) sunku kvėpuoti, matyt pamanė, kad ją smaugia. būdama stresinėje situacijoje, nemiegojusi, galimai vyrui pavartojus grubiau fizinę jėgą, kad ją sutramdytų, atvykusiems pareigūnams pasakė kitokias aplinkybes. Tvirtino, kad jai kaltinamasis į koją nespyrė.

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo konflikto atveju išgirdęs barnį, kaip kažkas nugriuvo, atėjo į kambarį ir jam pasirodė, kad mama yra skriaudžiama, todėl norėjo atskirti tėvą nuo motinos, sudavė porą smūgių į nugarą. Tada tėvas bandė rankų ir kojų mostais jį atstumti, tuo metu ir patyrė sužalojimus. Vėliau suprato, kad jam tik pasirodė, kad tėvas skriaudžia motiną, nes jis (nukentėjusysis) tą vakarą buvo po darbo, pavargęs, karščiavo.

Tačiau, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo ir nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu teikti parodymai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymais, todėl laikytini jų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant švelninti kaltinamojo teisinę padėtį.

Į įvykio vietą nedelsiant atvykusiems policijos pareigūnams 2024-12-25 apklausta O. K. parodė, kad visas jų konfliktas vyko virtuvėje. Ji bandydama jį nuraminti atėjo prie jo, savo delnus pridėjo ant veido ir bandė su juo šnekėti. Tada kaltinamasis netyčia nuvertė alaus skardinę, ji iškart bandė ją kuo greičiau pakelti ir išvalyti išbėgusį alų. Kol ji buvo pasilenkusi, A. K. rankos plaštaka trenkė jai per sprandą, ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji atsistojo ir jis jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kairį žandą, ji vėl pajuto fizinį skausmą ir nuo smūgio nukrito ant lovos. Jai nukritus ant lovos, jis abejomis rankomis suėmė jai už kaklo, bandė ją smaugti ir dėl šių veiksmų ji taip pat pajautė fizinį skausmą. Vaikai išgirdo vykstantį jų konfliktą, pirmas pažiūrėti kas vyksta atbėgo L. K., jis pribėgęs prie A. K. bandė jį nuo jos patraukti, iš kart po to į kambarį atbėgo ir R. K. Jis ir nutraukė A. K. nuo jos, tuomet ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu matė kaip A. K. nenustatyta ranka vieną kartą kumščiu trenkė R. K. į dešinį žandą ir vieną spyrė į dešinę koja. Jų konflikto metu ji bandė nuo sūnaus atitraukti tėvą. Jiems išsiskyrus, ji pasiėmė L. K. ir nusivedė į kambarį, iš paskos ėjo ir R. K. Išėjus ji girdėjo kaip jis skambina į bendrąjį pagalbos centrui. Jam baigus pokalbį, jis jai pasakė: „Mane išveš, ji tave užmušiu“. Jam baigus pokalbį ji ėjo į virtuvę norėdama atsigerti vandens, atėjus į virtuvę, A. K. jai vieną kartą savo dešine koja spyrė į kairę koją, ji vėl pajuto fizinį skausmą.

Iš karto po įvykio 2024-12-25 apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad gulėdamas lovoje savo kambaryje išgirdo kaip mama ir tėvas būdami virtuvėje pradėjo žodinį konfliktą, vienas su kitu kalbėjo pakeltu tonu, ypač tėvas. Išgirdo, kad žodinis tėvų konfliktas peraugo į fizinį smurtą, pamatė kaip brolis L. K. išbėga iš kambario link virtuvės, paskui jį išbėgo ir jis ir pamatė kaip A. K. bando smaugti ant lovos gulinčią jo mamą O. K., jį nuo mamos bandė atitraukti L. K. Tada jis nulipo nuo mamos. Tuomet visi keturi atsitraukė vienas nuo kito, A. K. jį nustūmė nuo kitų šeimos dalyvių, atsistojo į kovinę padėtį (buvo suspaudęs abu kumščius), mojavo abiejų rankų kumščiais ir kažkurios rankos kumščiu jam trenkė į dešinį žandą, jis pajuto fizinį skausmą. Tada jis jį vėl nuo savęs atsistūmė ir jis, mama ir brolis išėjo į kitą kambarį. Būdamas kambaryje girdėjo kaip jis skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir girdėjo, kad kviečia policiją. Jam pabaigus pokalbį mama norėjo nueiti į virtuvę atsigerti vandens, jis ėjo kartu su ja. Tuomet iš jo išgirdo frazę „Mane išveš, jis tave užmušiu“. Suprato, kad išvežimas nukreiptas į jį. Kartu su mama jam atėjus į virtuvę jis vėl pradėjo konfliktuoti su visais, kalbėti pakeltu tonu ir galiausiai jam spyrė į jo dešinę koją, jis pajuto fizinį skausmą. Tuomet į namus atvažiavo policija.

Taigi, iškarto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams apklaustų nukentėjusiųjų R. K. ir O. K. teikti parodymai yra detalūs, nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus; patys nukentėjusieji atvykusiems pareigūnams parodė dėl kaltinamojo A. K. smurtinių veiksmų patirtus sužalojimus, kurie buvo fiksuoti nuotraukose. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji aplinkybes apie O. K. sudavimą ranka A. K. per veidą, taip nukentėjusiajai iš dalies priimant kaltę dėl kilusio konflikto, buvo išsakyta tik teismo posėdžio metu. Be to, teismo vertinimu, A. K., kuris konflikto metu nenukentėjo, skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, siekė sukurti regimybę, kad ji kilusioje konfliktinėje situacijoje nėra kaltas.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytai V. S. ir A. Š. parodė, kad nukentėjusieji apie konflikto aplinkybes papasakojo ir parodymus teikė savo laisva valia, teikti parodymų neverčiami, būdami adekvatūs. V. S. patvirtino, kad nukentėjusioji O. K. iš pradžių buvo susijaudinusi, tačiau aprimo, nors buvo kiek neblaivi, tačiau visiškai adekvati, apie įvykio aplinkybes pasakojo sklandžiai, rišliai, nurodė, kad kaltinamasis smurtavo, pati parodė jai padarytus sužalojimus, kurie buvo nufotografuoti. Nukentėjusioji nebuvo verčiama duoti parodymus.

Čia pažymėtina, kad nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų V. S. ir A. Š. teiktus parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėti pareigūnų kameromis daryti vaizdo įrašai, 2025-01-21 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nurodytųjų vaizdo įrašų apžiūra; įvykio vietoje darytos ir nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus fiksavusios nuotraukos. Teismo posėdžio metu ekspertas R. R., apžiūrėjęs byloje esančias nuotraukas (b. l. 60–61) paaiškino, kad mažai tikėtina, jog O. K. ant kojos esanti kraujosrūva, įvertinus jos formą bei dydį, galėjo atsirasti susižalojus į biuro stalo kampą; tokia kraujosrūva būdinga („klasikinė“) kojos spyriui ir galėjo būti padaryta tiek prieš 3 valandas, tiek prieš 2–3 dienas. Be to, ant nukentėjusiosios veido esantis sužalojimas labiau būdingas kraujosrūvai; paraudimas nuo trynimo po 3 val., t. y. laiko nuo įvykio iki policijos pareigūnų nuotraukų įvykio vietoje padarymo, tikrai turėjo išnykti.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina pirminius nukentėjusiųjų R. K. ir O. K. parodymus dėl smurtavimo jų atžvilgiu fakto ir aplinkybių bei paneigia teismo posėdžio metu jų bei kaltinamojo teiktus parodymus, kurie nelaikytini objektyviais ir kuriais iš esmės siekiama švelninti kaltinamojo teisinę padėtį, padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aptarti įrodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. K. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, suduodamas jai ranka į sprandą, kumščiu į kairįjį žandą, vėliau smaugdamas ją ir įspirdamas į dešinę koją. Be to, smurtavo R. K. atžvilgiu smūgiuodamas jam į dešinį žandą bei įspirdamas į dešinę koją. Iš nukentėjusiųjų sužalojimo masto, bei pobūdžio, akivaizdu, kad jie dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų turėjo jausti skausmą.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji O. K. yra sutuoktiniai, nukentėjusysis R. K. yra kaltinamojo sūnus; jie visi gyvena kartu. Taigi kaltinamasis ir nukentėjusieji yra šeimos nariai (BK 141 str. 2 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Čia pažymėtina, kad teisminėje praktikoje išaiškinta, jog sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nurodytas kvalifikuojamasis požymis – sveikatos sutrikdymas dviem ir daugiau žmonių (BK 135 str. 2 d. 5 p., 138 str. 2 d. 5 p.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-250-628/2024 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju A. K. smurtiniais veiksmais sužalojo du asmenis, jam pareikštuose kaltinimuose įvykdytos nuskalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnius, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. įvykdė du tyčinius, nesunkius, smurtinius nusikaltimus.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusieji patvirtino, kad susitaikė, šiuo metu jų santykiai yra normalūs. Ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.).

A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, teismo vertinimu jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Todėl ši aplinkybė – kaltinamojo girtumas – pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – teisiamas pirmą kartą, 2022 m. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos prieš nukentėjusiąją O. K., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis (b. l. 141–142); baustas administracine tvarka, bauda yra sumokėta (b. l. 139); dirbantis; pateiktoje darbdavio charakteristikoje charakterizuojamos teigiamai, kaip pareigingas darbuotojas, neturinis nuobaudų dėl drausmės pažeidimų (b. l. 176).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. K. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimus, kurių terminai yra kiek trumpesnis negu numatytas vidutinis, t. y. po 1 metus laisvės apribojimo.

A. K. nusikaltimus padarė skirtingais veiksmais (poelgiais) prieš skirtingus nukentėjusiuosius, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), esant susiformavusiai skirtingai tyčiai, jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas. Todėl, vadovaujantis teismine praktika, pripažintina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdytos realiąja sutaptimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-291-942/2018 ir kt.).

Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu ženkliai nesiskiria, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

BK 3 str. 4 d. numatyta, kad skiriamos tos baudžiamojo priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal minėto straipsnio 3 d., kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Byloje esantys duomenys rodo, kad A. K. atžvilgiu dėl analogiško BK140 str. 2 d. nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2022 metais buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja. Taigi, kaltinamasis linkęs smurtauti, o jo atžvilgiu priimtas ankstesnis procesinis sprendimas – nutraukti ikiteisminį tyrimą – neatliko prevencinės funkcijos, tinkamai nemotyvavo kaltinamojo keisti savo elgesį bei spręsti su šeimos nariais kylančius konfliktus nevartojant smurtinių veiksmų. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti Probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal nuo 2025-02-01 įsigaliojusią BK 66 str. 2 d. redakciją, suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 str. 1 d. taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms. Taigi, šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 str. 2 d. (iki 2025-02-01 galiojusios redakcijos) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 laisvės apribojimo dienoms, yra kaltinamojo A. K. teisinę padėtį lengvinančios. A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-12-25 4 val. iki 2024-12-25 13.28 val. (1 para) (el. t. 1, b. l. 95–98; 99–100). Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) nuostatomis, šis sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

CD diskai (2 vnt.), esantys voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (skausmo sukėlimas O. K.) ir paskirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (skausmo sukėlimas R. K.) ir paskirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

A. K. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 5 p., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus:

1) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) į A. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2024-12-25 4 val. iki 2024-12-25 13.28 val. (1 para) išbūtą, laiką, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

CD diskus, esančius voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.