Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1847-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-1847-340/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: BUAB „Gaulesta“
Atsakovas: L. V. G.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1847-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02819-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Gaulesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-341/2022 pagal ieškovės BUAB „Gaulesta“ patikslintą ieškinį atsakovui L. V. G. dėl skolininko įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą; trečiasis asmuo – antstolis Darius Bliznikas, D. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) įpareigoti skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą – pastatą–vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus; 2) nustatyti L. V. G., 100 proc. turto dalį į 1600/77100 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 3) nustatyti L. V. G. 100 proc. turto dalį į pastatą- vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 4) nustatyti L.V. G. 100 proc. turto dalį į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; 5) nustatyti skolininko L. V. G. 1/2 turto dalį į L. V. G. sutuoktinės D. G. gaunamas nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitas pajamas bei 1/2 turto dalį į pinigines lėšas, esančias ir būsimas D. G. banko sąskaitose; 6) nustatyti, kad L. V. G. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 laikytinos bendromis L. V. G. ir D. G. prievolėmis; 7) priteisti iš skolininko L. V. G. ir jo sutuoktinės D. G. solidariai šioje byloje pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso 100 proc. turto dalis į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, o D. G. turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. G. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitos pajamos ir ½ turto dalis piniginių lėšų, esančių ir būsimų D. G. banko sąskaitose; priteisė iš suinteresuoto asmens L. V. G. pareiškėjui BUAB „Gaulesta“ 504 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitų pareiškėjo reikalavimų netenkino.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimo reikalavimas dėl skolininko L. V. G. įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą registruose, nustatyti skolininko dalį šiame turte ir 1600/77100 žemės sklypo dalyje bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šiuos reikalavimus perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė L. V. G., 100 proc. turto dalį į 1600/77100 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti ½ dalies dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atmetė pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą registruose, nustatyti skolininko dalį šiame turte.

5. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2248-912/2021 nutarė: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės BUAB „Gaulesta“ reikalavimai įpareigoti atsakovą L. V. G. įregistruoti namą registruose ir nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neregistruotą namą, taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo L. V. G. 100 proc. turto dalis į 1 600/77 100 dalių 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o atsakovei D. G. nustatyta 1/2 dalies dydžio kompensacija, paskaičiuota nuo šio turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; nustatė atsakovo L. V. G. 800/77 100 dalis į 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iš 1 600/77 100 sklypo dalių, turimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. G.; nustatė, kad atsakovo L. V. G. 1/2 dalį į statybines medžiagas (neįregistruotą namą), esančias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G.; grąžino bylos dalį dėl namo įregistravimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodant, kad šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

6. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre, o to šiam nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus; priteisti iš atsakovo L. V. G. šioje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

6.1. Antstolis Darius Bliznikas 2020-03-05 priėmė Patvarkymą dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo Nr. S-20-35-7523 (toliau – Patvarkymas dėl turto įregistravimo), kuriuo pasiūlė išieškotojui BUAB „Gaulesta“ per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą su reikalavimu įpareigoti Skolininką atlikti veiksmus (įregistruoti turtą registruose), o jam to nepadarius nustatytu terminu, pripažinti išieškotojui teisę atlikti tokius veiksmus už skolininką.

6.2. Patvarkymas priimtas, nes skolininkas atsisako įregistruoti VĮ „Registrų centras“ pastatytą pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv.m., esantį esantį (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini)) (Namas).

6.3. Patvarkymo dėl turto įregistravimo pasiūlymo terminas pratęstas 2020-04-23 Patvarkymu dėl termino pratęsimo Nr. S-20-35-11047. Atsižvelgdamas į Patvarkyme dėl turto įregistravimo nurodytas aplinkybes, be kita ko, negalimumo realizuoti ir išieškoti iš neregistruoto nekilnojamojo turto, prašo teismą įpareigoti skolininką įregistruoti VĮ „Registrų centras“ pastatytą pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini)), o jam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojui teisę atlikti tokius veiksmus už skolininką.

6.4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2021-10- rašte atsakyme nurodė, kad, vertinant, ar Namas gali būti įregistruotas, vadovaujamasi Aplinkos ministerijos viršininko 2016-06-08 įsakymu Nr. 1V-73 patvirtintu aprašu. Inspekcijos teigimu, įvertinti, ar Namas gali būti įregistruotas turi Inspekcijos pareigūnas. Tačiau šiuo metu Inspekcija neatlieka jokių veiksmų, susijusių su Namo įregistravimu. Iš Inspekcijos atsakymo matyti, kad, atsakovas neatlieka jokių aktyvių veiksmų susijusių su Namo įregistravimu. Inspekcijos pareigūnai yra kompetentingi nuspręsti, ar Namas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant ieškovo kreipimosi į Inspekciją, ši taip ir nenurodė, ar aptariamas Namas pagal Aprašo reikalavimus galėtų būti įregistruotas (nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ar kitų svarbių, viešajai teisei prieštaraujančių aplinkybių, dėl kurių Namas negalėtų būti registruojamas).

Atsiliepimas

7. Atsakovas L. V. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo L. V. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė, kad atsakovo L. V. G. 1/2 dalį į statybines medžiagas (neįregistruotą namą), esančias žemės sklype (unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., esantį (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L.V. G. ir D. G., t. y. žemės sklype esantį turtą pripažino statybinėmis medžiagomis, o ne pastatu - vienbučiu gyvenamuoju namu, kaip pateiktame ieškinyje nurodo ieškovas. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą skolininką L. V. G., įregistruoti nekilnojamąjį turtą pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre, o to šiam nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus yra nepagrįstas.

7.2. Teisės aktai nenumato galimybės trečiajam asmeniui registruoti kito asmens nuosavybės teisę į turtą. Be to, preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, todėl nei L. V. G., nei tuo labiau ieškovė neturi teisės visą pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą įregistruoti kaip L. V. G. nuosavybę. Kadangi D. G. nėra ieškovės skolininkė, todėl jai priklausančio turto atžvilgiu apskritai jokie reikalavimai negali būti reiškiami. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas nurodymas įregistruoti D. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtos namo statybos dalį. Pažymėjo, kad skolininkas gali būti įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, jei tokią pareigą jam nustato įstatymai, o jis jos nevykdo. Jokie įstatymai neįpareigoja registruoti nebaigtos statybos, o pabaigti statybas nėra lėšų, nes vykdomas išieškojimas. Statyba nėra užbaigta, jos įregistravimui reikia suruošti daug dokumentų, suderinti su Statybos inspekcija, gauti patvirtinimą, kad statyba vykdoma pagal projektą ir atitinka jo reikalavimus ir pan. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas L. V. G., siekdamas įvykdyti antstolio reikalavimą įregistruoti nebaigtą statyti namą, buvo pateikęs prašymą VĮ Registrų centras. 2020-10-07 buvo priimtas Nekilnojamojo turto kadastro registro sprendimas Nr. 25088677 L. V. G. prašymą atmesti.

7.3. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra ir ieškovas pateiktu ieškiniu neįrodė visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Jei statinys nėra suformuotas statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, asmuo neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai toks asmuo negali būti laikomas įgijusiu nuosavybės teisę į tokį turtą ir negali būti įpareigotas įregistruoti savo teises į tokį turtą. Namo statyba nėra baigta, o finansinių galimybių pabaigti namo statybas atsakovas neturi. Statybos įstatymas numato, kad tik atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį galima ir privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovo L. V. G. teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo BUAB „Gaulesta“ patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, papildomai atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovo L. V. G. prievolės ieškovui BUAB „Gaulesta“ yra asmeninės. D. G. nėra BUAB „Gaulesta“ skolininkė, todėl jokių reikalavimų jai priklausančio turto atžvilgiu ieškovė neturi teisės reikšti. Žemės sklype Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) statomas namas yra nepabaigtas statyti, jo statyboms užbaigti piniginių lėšų nei trečiasis asmuo D. G., nei atsakovas L. V. G. neturi. Todėl nei D. G., nei atsakovo nuosavybės teisė į nebaigtos statybos namą negali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tuo labiau ieškovui negali būti pripažinta teisė registruoti D. G. nuosavybės teisę į turtą, nes kaip jau minėta aukščiau, D. G. ir ieškovo nesieja jokie santykiai, jokių skolinių įsipareigojimų ieškovui D. G. neturi. Ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodė reikalavimo dėl nebaigtos statybos namo įregistravimo pagrįstumo bei namo įregistravimo realaus galimumo, todėl ieškovo patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas pilna apimtimi.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad Inspekcija, teikiamu atsiliepimu, pasisako dėl reiškiamų reikalavimų savo kompetencijos ribose. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2248-912/2021, bylos dalis dėl reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti namą kuria pastaroji bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, patikrino vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (toliau – statinys), atitiktį projektui ir pateikė byloje 2021-11-09 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-4795. Inspekcija įvertinti, ar statomas vienbutis gyvenamasis namas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., atitinka esminius statinio projekto sprendinius, negali, nes negali įvertinti statinio vietos sklype (nepateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka). Atkreipė dėmesį, jog registruojant gyvenamojo namo nebaigtą statybą taip pat turės būti parengta statinio projekto A laida. Nagrinėjamuoju atveju pastatas nėra baigtas statyti 100 procentų, todėl gali būti įregistruota tik nebaigta statyba.

10. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) , (toliau - Namas) ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos. L.V. G. 2020-10-07 pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 25088677) įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2020-10-09 sprendimu Nr. NSPR5- 4012 (14.4 E) (toliau - Sprendimas) prašymą įrašyti Namo kadastro duomenis atmetė, motyvuodamas, kad Kadastro tvarkytojui nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis nebaigto statyti neypatingo statinio Namo suformavimo teisėtumą – Inspekcijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Registrų centras yra tik viešojo administravimo subjektas, įstatymų nustatyta tvarka vykdantis valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas ir atsakantis tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, dėl šios priežasties neturi pagrindo pasisakyti dėl reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pabrėžia tai, jog Namo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruotos tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir pateikus juose nurodytus dokumentus.

11. Trečiasis asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1054, kuris galiojo iki 2018 m. lapkričio 6 d. Pagal šį statybos leidimą nurodyta, kad galima statyti ūkininko sodybą, vienbutį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, bendro 251,56 kv. m ploto, 1 aukšto, statinio aukštis 7,86 m, užstatymo tankis 0,32 proc., o užstatymo intensyvumas 0,35 proc., taip pat statybos leidime nurodyti kiti būtini parametrai (gyvenamas plotas -147,39 kv. m, pagrindinių konstrukcijų medžiaga ir kt.). Nurodyta, kad statybos adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , techninio projekto Nr. 200803, parengimo metai 2008, projektą parengė UAB ,,Archiplanas.“ UAB ,,Remarkas“ 2020-08-13 parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (priedas prie ieškovės 2021-10-14 į bylą pateikto patikslinto ieškinio (DOK-61585), kurioje užfiksuota, kad vienučio gyvenamojo namo, esančio adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybos darbai pradėti 2008 m., baigti 2018 m., baigtumas 90 proc., bendras plotas 272,25 kv. m. Taip pat teismas iš Inspekcijos rašto nustatė, kad iš atsakovo pusės nėra atliekami jokie veiksmai susiję su ginčo statinio įregistravimu, nurodoma, kad Inspekcijos pareigūnai yra kompetentingi nuspręsti, ar ginčo statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

14. Teismas nurodė, kad Inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą pagal patikslinto ieškinio 4 punkto reikalavimą, kuriuo buvo įpareigota pateikti duomenis ar vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., turi esminių nukrypimų nuo statinio projekto, taip pat ar yra kitų esminių, viešajai teisei prieštaraujančių neįgyvendinamų sąlygų, dėl kurių aukščiau nurodytas statinys negali būti užregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, pateikė 2021-11-09 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-4795, kuriame nurodė, kad patikrino vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (toliau – statinys), atitiktį projektui. Patikrinimo metu įvertinta turima statinio kadastrinė byla ir projektas, nustatyta, kad įvertinti ar statomas vienbutis gyvenamasis namas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., atitinka esminius statinio projekto sprendinius, negalima, nes negalima įvertinti statinio vietos sklype, kadangi nepateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka. Inspekcija nurodė, kad registruojant gyvenamojo namo nebaigtą statybą taip pat turės būti parengta statinio projekto A laida. Nebaigtas statyti neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau - Pažyma) pagrindu. Inspekcija pateiktame 2022-01-10 tarnybiniame pranešime Nr. 4D-151, nurodė, kad įvertinus pateiktą geodezinę išpildomąją nuotrauką nustatyta, kad ginčo statinio išdėstymas sklype ir atstumas nuo pastato iki žemės sklypo ribų atitinka projektą, tačiau ginčo statinio aukščio skirtumas tarp geodezinio ir kadastrinio - 0,6 m, kas reiškia akivaizdžią matavimuose padarytą techninę klaidą, todėl pasiūlė geodezinėje nuotraukoje patikslinti ginčo statinio altitudes. 2022-01-12 ieškovės atstovas pateikė matininko atsakymą (DOK-2621) dėl kontrolinės geodezinės nuotraukos matavimuose padarytos klaidos, kuriame patvirtinama, kad geodezinė išpildomoji nuotrauka yra parengta be techninių klaidų ir atitinka keliamus tikslumo reikalavimus.

15. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatas nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu įregistruojami Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) surašytos ir Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos įregistruotos aplinkos ministro nustatytos formos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti nesudėtingo statinio statybą pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad statytojas (pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą) yra atsakovas.

16. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra galimybės konstatuoti ar ginčo statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius dėl to, kad pagal pateiktus kadastrinius matavimus ir išpildomąją geodezinę nuotrauką pateikiami skirtingi statinio aukščio matmenys ir nežinoma, kodėl jie yra skirtingi. Dėl šios priežasties Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali išduoti Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu nebaigtas statyti neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Teismas akcentavo, kad pažyma yra pagrindas įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Jei statinys nėra suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, asmuo neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai toks asmuo negali būti įpareigotas įregistruoti savo teises į tokį turtą.

17. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. statyba nėra užbaigta, į bylą nėra pateikti visi reikiami dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti. Todėl ieškovės BUAB „Gaulesta“ patikslintą ieškinį atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

18. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti nebaigtą statyti namą netenkinus, išvestinis reikalavimas dėl išieškotojos BUAB „Gaulesta“ teisės pripažinimo už skolininką atlikti nurodytus veiksmus kaip neaktualus nevertintinas ir dėl jo nepasisakytina.

19. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vertina patenkintų reikalavimų dalį nuo pirminio pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2VP-271-647/2021. Pirminiu pareiškimu ieškovė pareiškė šešis reikalavimus atsakovo atžvilgiu, t. y. prašė teismo: 1) įpareigoti skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) registruose, o to šiam nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojos BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus; 2) nustatyti L. V. G., 100 proc. turto dalį į 1600/77100 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , o L. V. G. sutuoktinės D. G., teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 3) nustatyti L. V. G. 100 proc. turto dalį į pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 4) nustatyti L. V. G. 100 proc. turto dalį į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 1996 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , o L. V. G. sutuoktinė D. G. turi teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; 5) nustatyti skolininko L. V. G. 1/2 turto dalį į L. V. G. sutuoktinės D. G. gaunamas nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitas pajamas bei 1/2 turto dalį į pinigines lėšas, esančias ir būsimas D. G. banko sąskaitose; 6) nustatyti, kad L. V. G. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014-08-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 laikytinos bendromis L. V. G. ir D. G. prievolėmis.

20. Teismas konstatavo, kad pagal faktą iš esmės buvo patenkinti 3 reikalavimai: 1) nustatyta atsakovo L. V. G. 800/77 100 dalis į 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iš 1 600/77 100 sklypo dalių, turimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. G.; nustatyta atsakovo L. V. G. 1/2 dalis į statybines medžiagas (neįregistruotą namą), esančias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G.; 2) nustatyta, kad atsakovui L. V. G., priklauso 100 proc. turto dalis į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), o D. G., turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; 3) nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui L. V. G. priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės D. G. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitas pajamas bei ½ (viena antroji) turto dalis piniginių lėšų, esančių ir būsimų D. G. banko sąskaitose. Teismas laikė, kad iš esmės buvo patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų (3 iš 6), tuo tarpu patikslinto ieškinio netenkinus, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų (4480 Eur : 2 = 2240 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovė BUAB „Gaulesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) jau du kartus nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl Namo įregistravimo ir grąžino jį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodęs aplinkybes, kurios turėtų būti ištirtos šį reikalavimą nagrinėjant pakartotinai pirmojoje instancijoje. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021 nurodė, kad tam, kad būtų galima nustatyti skolininko V. L. G. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent – nebaigtame statyti pastate, jis turi būti tinkamai įregistruotas viešuose registruose ir atitinkamai tapti skolininko ir/ar jo sutuoktinės nuosavybe. Tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą, nepriklausomai nuo to, kokia teisena toks reikalavimas yra nagrinėjamas. Tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ar išsamus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Esmė – teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2248-912/2021 taip pat pažymėjo būtinybę pirmosios instancijos teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai. Apygardos teismo teigimu, ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti Namą atmetimas, remiantis vienintele aplinkybe, kad namo statyba neužbaigta, yra neteisėtas, nes neišnagrinėtos esminės su galimybe įregistruoti namą susijusios aplinkybės.

21.2. Nagrinėjamuoju atveju, priimant teismo sprendimą, pakartotinai padarytos tos pačios klaidos, kurios buvo daromos nagrinėjant šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Sprendime nurodyta, kad pagal pateiktus kadastrinius matavimus ir išpildomąją geodezinę nuotrauką pateikiami skirtingi statinio aukščio matmenys ir nežinoma, kodėl jie yra skirtingi, todėl neįmanoma įregistruoti Namo.

21.3. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui į bylą paaiškinimus ir Namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 raštą, kuriame pastarasis nurodė ieškovei galimybę pašalinti tokius matmenų neatitikimo skirtumus, be kita ko, patvirtino, kad Namas gali būti įregistruojamas ir nurodė atskirų jo įregistravimo veiksmų atlikimo (dokumentų parengimo) kainą (žr. rašto 5, 6 punktus). Namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 rašto 6 punkte nurodyta kaip teismo sprendime nurodyti Namo parametrų skirtumai turėtų būti ištaisomi: „Pastato aukščiai turėtų būti suvienodinti. <...> Reikėtų remtis Kadastrinių matavimų byla. Pastato geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje reikėtų pataisyti altitudes“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskritai išsamiai ir visapusiškai nevertino nurodytų Namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 rašytinių paaiškinimų.

21.4. Skolininkas Name gyvena jau virš dešimt metų ir jokios institucijos, įskaitant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, atsakovui nėra pareiškusios jokių pretenzijų dėl Namo statybų savavališkumo ar kitokių statybos trūkumų. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija byloje nekonstatavo Namo statybos savavališkumo fakto, o tik nurodė, kad galimai egzistuoja tam tikras Namo statybos trūkumas (Namo aukščio neatitikimas), susijęs su aukščiau nurodytuose dokumentuose pažymėtu Namo aukščio skirtumu, kuris galėtų būti ištaisomas Namo įregistravimo proceso metu.

21.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 225 str. 1 p., 6 p., 179 str., pagal kuriuos teismui tenka pareiga prireikus patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti, taip pat pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, juos padėti išreikalauti arba išreikalauti savo iniciatyva (pareiškėjas – bankrutuojanti įmonė, todėl negalėjimas išieškoti iš įregistruoto Namo pažeis ne tik pareiškėjo, bet ir jo kreditorių (viešąjį) interesą). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai ir visapusiškai netyrė ir nevertino į bylą pateikto Namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 rašto, patvirtinančio Namo įregistravimo praktinę galimybę.

21.6. Nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, kad Namas nėra suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko skolininkas neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai toks asmuo negali būti įpareigotas įregistruoti savo teises į tokį turtą. Kaip patvirtino byloje dalyvaujančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, taip pat VĮ Registrų centro atstovės Namas gali būti registruojamas ir ne visiško baigtumo, t.y. VĮ Registrų centre gali būti registruojamas ne 100 proc., o Namo kadastrinių matavimų byloje nurodytas 90 procentų baigtumas. Taigi, Namas suformuotas kaip 90 proc. nekilnojamojo turto objektas, tereikėjo tik nustatyti, ar jį galima praktiškai įregistruoti.

21.7. Sprendime nurodyta, kad jame remiamasi, aktualia kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016). Tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad joje nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pažeidžiant esminius projekto sprendinius pastatytas statinys yra laikomas savavališka statyba. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimo sąlygas, atsakovai, pastatę ginčo namą savavališkai, pažeisdami statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, t. y. nesuformavę statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai jie negali būti laikomi įgijusiais nuosavybės teisės į pirmiau išdėstytus reikalavimus atitinkantį objektą. Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovus tokias teises įregistruoti. Netgi 90 proc. Namo baigtumas negali būti laikomas kliūtimi Namą įregistruoti, jeigu byloje nenustatyti esminiai Namo projekto sprendinių pažeidimai ir Namo savavališka statyba, ką patvirtina teismų praktika (žr. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 ir kt.).

21.8. Teismo sprendimas prieštaringas, kadangi byloje taip ir nebuvo nustatytas Namo savavališkos statybos faktas, o kitų, savavališkos statybos faktą nepatvirtinančių arba nepaneigiančių aplinkybių aiškinimasis, laikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu ir aplinkybių, nepatenkančių į įrodinėjimo dalyką, nustatinėjimu (pažeisti CPK 225 str. 1 p., 176 str., 177 str. 1d., 178 str., 179 str., 182 str. 4 p., 5 p., 185 str. 1 d. ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

21.9. Kita vertus, jeigu jau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pastarosios Namo įregistravimo VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre aplinkybės (Namo parametrai, teiktini dokumentai) pateko į bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyką, tuomet teismui buvo privalu atskleisti jas byloje visiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Namo registravimo proceso neaiškumais, kuriuos jis ir privalėjo pašalinti bylos nagrinėjimo metu atskleisdamas bylos esmę ir ištirdamas bylai svarbias aplinkybes, ir nepagrįstai visapusiškai ir išsamiai netyrė ir nevertino ieškovės pateikto įrodymo - Namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 raštas „Dėl informacijos reikalingos Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-312-341/2022, suteikimo“, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir VĮ Registrų centro atstovių rašytinių ir žodinių paaiškinimų, kad galimi Namo statybos dokumentacijos trūkumai, jeigu jie ir egzistuoja, galėtų būti pašalinimai Namo registravimo procese, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį.

21.10. Skolininko pozicija nagrinėjamoje byloje nesąžininga ir prieštaringa: viena vertus, jis apsimeta neprotingu asmeniu, kurio supratimu, tam, kad įregistruoti nekilnojamąjį turtą pakanka kreiptis į VĮ Registrų centras, kuris, skolininkui nesurinkus Namo įregistravimui reikalingų pažymų iš kitų viešojo administravimo institucijų, 2020-10-07 raštu (1 t., b. l. 105) atsisakė Namą įregistruoti. Kita vertus, tokių pažymų gavimo pareiga skolininkui suprantama, nes skolininko atstovė advokatė antstoliui 2020-11-06 raštu patvirtino, kad skolininkas galėtų įregistruoti jam priklausantį namą per vienerius metus po reikalingo kreipimosi į daugelį institucijų. Skolininko akivaizdus nesąžiningumas ir įmanomumas įregistruoti Namą patvirtintas ir kitoje prejudicinę galią turinčioje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-361-892/2019, kuria nuspręsta nutraukti skolininko L. V. G. fizinio asmens bankroto bylą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1683-614/2019. Pastarojoje nutartyje teismas nurodė, kad nors skolininkas yra teismui nurodęs Namo įregistravimo ir realizavimo planą, tačiau nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 2018 m. gruodžio 12 d., t.y. praėjus daugiau negu 8 mėnesiams skolininkas neatliko jokių veiksmų, susijusių su Namo įregistravimu ir jo vertės nustatymu (žr. 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties 14, 15, 16 p., VAT 2019 m. spalio 24 d. nutarties 18 p.).

21.11. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir reikalavimų teismui pateikimas nagrinėjamoje byloje susijęs ne vien su ieškovės, bet ir jo kreditorių (viešojo) intereso patenkinimu. Todėl sprendimu padarius aukščiau nurodytus įstatyminius pažeidimus ir nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos, papildomai pažeidžiamas viešasis interesas, užkertant kelią kreditoriams išieškoti iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Juo labiau kad, faktiškai, būtent, už iš UAB „Gaulesta“ – šios įmonės kreditorių pasisavintus pinigus Namas ir buvo pastatytas, kuriame šiuo metu gyvenam skolininkas su sutuoktine.

21.12. Ieškinio reikalavimai tenkinti ne vien tik L. V. G., bet ir jos sutuoktinės D. G. atžvilgiu, todėl bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteistos Sprendimu iš atsakovų solidariai arba lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Teismas sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta, į bylą nėra pateikti reikiami dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti.

Šalies argumentai

22.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė tas pačias klaidas, kurios buvo nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutartyse nagrinėjant šią bylą.

22.3. Visi byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pateikti paaiškinimai patvirtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nagrinėjamu atveju negali išduoti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, kurios pagrindu nebaigtas statyti neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Skolininkas gali būti įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, jei tokią pareigą jam nustato įstatymai, o jis jos nevykdo. Jokie įstatymai neįpareigoja registruoti nebaigtos statybos, o pabaigti statybos nėra lėšų, nes vykdomas išieškojimas. Statybos įstatymas numato, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nagrinėjamu atveju statyba nėra užbaigta.

22.4. Kadangi D. G. nėra ieškovo skolininkė, jai priklausančio turto atžvilgiu apskritai jokie reikalavimai negali būti reiškiami. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas nurodymas įregistruoti D.G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtos namo statybos dalį. Priešingu atveju, tai būtų konstitucinių teisių pažeidimas dėl D. G. nuosavybės neliečiamumo.

22.5. Savavališkos statybos klausimas nėra šios bylos dalykas, tokio reikalavimo nėra. Ieškovė nepagrįstai sutapatina savavališkos statybos klausimą ir statybos pridavimą esant nukrypimams nuo projekto, kai yra reikalingos plano ar projekto korekcijos. Ieškovės keliami klausimai dėl statybų teisėtumo, projekto rengimo, jo korekcijų ir pan. yra aiškiai pertekliniai nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Šie klausimai nesusiję su vykdomu išieškojimu.

22.6. Atsakovas L. V. G. yra ieškovo skolininkas, todėl reikalavimus ieškovė gali reikšti tik atsakovo L. V. G. atžvilgiu, tame tarpe ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. D. G. nagrinėjamu atveju byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė tik iš atsakovo L. V.G..

22.7. Įmonių bankroto departamentas įvertino UAB „Gaulesta“ bankroto administratoriaus veiksmus (dokumentas yra byloje) bei jų teisėtumą ir skyrė jam nuobaudą už netinkamą bankroto administravimą. UAB „Gaulesta“ bankroto procedūra vykdoma jau 10 metų, nors Įmonių bankroto įstatymas tam numato tik 2 metus. Nesusijusių su bankrotu ir išieškojimu civilinių bylų inicijavimas yra pagrįstas tik asmeniniu bankroto administratoriaus suinteresuotumu. Bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai yra apie 45 000 Eur, skolininkas jau sumokėjo apie 25 000 Eur, tačiau kreditoriai negavo nei cento, viskas skirta administravimui ir teisinėms paslaugoms dengti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

25. Ieškovė BUAB „Gaulesta“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą – pastatą–vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus ir nustatyti skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

26. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso 100 proc. turto dalis į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, o D. G. turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; nustatė, kad skolininkui L. V. G.priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. G. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitos pajamos ir ½ turto dalis piniginių lėšų, esančių ir būsimų D. G. banko sąskaitose; priteisė iš suinteresuoto asmens L. V. G. pareiškėjui BUAB „Gaulesta“ 504 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitų pareiškėjo reikalavimų netenkino.

27. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimo reikalavimas dėl skolininko L. V. G. įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą registruose, nustatyti skolininko dalį šiame turte ir 1600/77100 žemės sklypo dalyje bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šiuos reikalavimus perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

28. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė L. V. G., 100 proc. turto dalį į 1600/77100 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti ½ dalies dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atmetė pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą-gyvenamąjį namą registruose, nustatyti skolininko dalį šiame turte.

29. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2248-912/2021 nutarė: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės BUAB „Gaulesta“ reikalavimai įpareigoti atsakovą L. V. G. įregistruoti namą registruose ir nustatyti atsakovo L. V. G. dalį į neregistruotą namą, taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo L. V. G. 100 proc. turto dalis į 1 600/77 100 dalių 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r(duomenys neskelbtini), o atsakovei D. G. nustatyta 1/2 dalies dydžio kompensacija, paskaičiuota nuo šio turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; nustatė atsakovo L. V. G. 800/77 100 dalis į 7,71 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iš 1 600/77 100 sklypo dalių, turimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove D. G.; nustatė, kad atsakovo L. V. G. 1/2 dalį į statybines medžiagas (neįregistruotą namą), esančias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G.; grąžino bylos dalį dėl namo įregistravimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodant, kad šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

30. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.sav. (1600/77100 dalies, 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre, o to šiam nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus; priteisti iš atsakovo L. V. G. šioje byloje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų solidariai arba lygiomis dalimis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas ieškovės patikslintą ieškinį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to byla buvo neteisingai išspręsta.

33. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021 nurodė, kad tam, kad būtų galima nustatyti skolininko V. L. G. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent – nebaigtame statyti pastate, jis turi būti tinkamai įregistruotas viešuose registruose ir atitinkamai tapti skolininko ir/ar jo sutuoktinės nuosavybe. Tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą, nepriklausomai nuo to, kokia teisena toks reikalavimas yra nagrinėjamas. Tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ar išsamus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Esmė – teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai, t.y. apeliacinės instancijos teismas nustatė nagrinėjamo ginčo ribas ir tikslą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2248-912/2021 pasisakė analogiškai.

34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad likęs neišnagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą) pareikštas bankrutuojančios bendrovės ginant bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises tikslu užtikrinti skolininkui priklausančio turto dalies realizavimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą, siekiant į jį nukreipti statytojo skolos ieškovui išieškojimą. Ieškinio tikslas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nukreiptus į statinio registravimą, nes, ieškovės manymu, atsakovo neveikimas pažeidžia kreditorių teises gauti savo reikalavimų patenkinimą skolininko turto pardavimo būdu, todėl yra neteisėtas.

35. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2248-912/2021, kuria pastaroji bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodymus, ieškovė, kaip išieškotoja vykdymo procese, siekia, kad skola būtų išieškota iš kuo didesnės vertės turto. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų Atsakovą įregistruoti pastatytą namą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 10 punktas), t.y., ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

36. Pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo kaip ginčą dėl nekilnojamojo turto registravimo ir proceso metu siekė nustatyti, ar gali būti atlikta skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto (gyvenamojo namo) registraciją byloje pateiktų dokumentų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal byloje surinktą medžiagą teismo sprendimo priėmimo metu nėra galimybės konstatuoti ar ginčo statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius dėl to, kad pagal pateiktus kadastrinius matavimus ir išpildomąją geodezinę nuotrauką pateikiami skirtingi statinio aukščio matmenys ir nežinoma, kodėl jie yra skirtingi. Dėl šios priežasties Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali išduoti Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurios pagrindu nebaigtas statyti neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Teismas akcentavo, kad pažyma yra pagrindas įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Jei statinys nėra suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, asmuo neturi teisės jį įregistruoti viešame registre kaip nekilnojamąjį daiktą ir civilinės apyvartos objektą, atitinkamai toks asmuo negali būti įpareigotas įregistruoti savo teises į tokį turtą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. statyba nėra užbaigta, į bylą nėra pateikti visi reikiami dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti.

37. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, reikalingi statiniui įregistruoti, nereiškia, kad šioje situacijoje, kai į neįregistruotą statinį (jo dalį) nukreiptas kreditorių reikalavimas, atsakovas teisėtai ir pagrįstai neatlieka jokių veiksmų, nukreiptų į statinio įteisinimą.

38. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties išaiškinamais civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; kasacinio teismo bylos fabula iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, kai reikia spręsti dėl galimybės gyvenamąjį namą, kuriuo statyba neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinti statytojo ir jo sutuoktinės bendrąją jungtinę nuosavybę bei įpareigoti gyvenamojo namo statytoją ir jo sutuoktinę atlikti veiksmus, būtinus šį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant į jį nukreipti statytojo skolos ieškovei išieškojimą. Tačiau kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje faktinė situacija iš dalies skyrėsi: bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad ginčo namo aukštų skaičius – 2, bendras plotas – 358,87 kv. m, naudingasis plotas – 234,29 kv. m, gyvenamasis plotas – 169,76 kv. m, statybos pabaigos metai – 1994, tuo tarpu atsakovui buvo išduotas vieno aukšto keturių kambarių mūrinio gyvenamojo namo statybos leidimas, o pagrindiniai statinio rodikliai turėtų būti 61,71 kv. m gyvenamojo ir 42,96 kv. m naudingojo ploto. Nurodytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismams pripažinti, kad pastatas pastatytas pažeidžiant esminius projekto sprindinius, t.y. yra savavališka statyba ir negali būti įregistruota (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016; 14 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pagrindų pripažinti, kad ginčo pastatas pastatytas pažeidžiant esminius projektinius sprendinius, t. y. savavališkai. Bylos duomenimis, nors statinys nėra užbaigtas ir neįregistruotas kaip nuosavybės teisės objektas, skolininkas gyvena ir neregistruoja statinį apie 10 metų. Į bylą pateikti: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1054, kuris galiojo iki 2018 m. lapkričio 6 d. Pagal šį statybos leidimą nurodyta, kad galima statyti ūkininko sodybą, vienbutį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, bendro 251,56 kv. m ploto, 1 aukšto, statinio aukštis 7,86 m, užstatymo tankis 0,32 proc., o užstatymo intensyvumas 0,35 proc., taip pat statybos leidime nurodyti kiti būtini parametrai (gyvenamas plotas -147,39 kv. m, pagrindinių konstrukcijų medžiaga ir kt.). Nurodyta, kad statybos adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto Nr. 200803, parengimo metai 2008, projektą parengė UAB ,,Archiplanas“. UAB ,,Remarkas“ 2020-08-13 parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (priedas prie ieškovės 2021-10-14 į bylą pateikto patikslinto ieškinio (DOK-61585), kurioje užfiksuota, kad vienučio gyvenamojo namo, esančio adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybos darbai pradėti 2008 m., baigti 2018 m., baigtumas 90 proc., bendras plotas 272,25 kv. m.

40. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė bylos nagrinėjimu pirmosios instancijose teisme metu pabrėžė, kad byloje yra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat Vilniaus m. sav. administracijos prie 2008-11-07 išduoto statybos leidimo Nr. 1054 projektinė dokumentacija, kuri leidžia įvertinti kaip turėtų būti atlikti statybos darbai tam, kad jie būtų teisėti. Trečiasis asmuo pagal teismo pavedimą bylos nagrinėjimo metu patikrino ginčo objekto atitiktį projektui ir pateikė išvadas (2022-02-02 Dok. Nr. 7048). Nustatė, kad yra tam tikrų neatitikimų, bet jie yra neesminiai, t. y. gali būti keičiami neesminiai sprendiniai ir po techninio projekto, po išduoto statybą leidžiančio dokumento, tačiau turi būti parengta nauja projekto laida. Paaiškino, kad nauja projekto laida – tai to pačio projekto, kuris yra prie statybos leidimo, nauja versija su padarytais pakeitimais. Įstatymų leidėjas leidžia tam tikrus nukrypimus, bet prašo, kad projektuotojas techniniame projekte patikslintų nukrypimus. Šiuo atveju visi nukrypimai yra neesminiai, išskyrus tai, kad Inspekcija negali pasakyti dėl statinio aukščio, kadangi yra pateikti skirtingi matmenys. Įvertinti ar statomo gyvenamojo namo aukštis atitinka projektui negali, kadangi pagal pateiktus kadastrinius matavimus ir išpildomąją geodezinę nuotrauką pateikiami skirtingi statinio aukščio matmenys. Dėl to nėra galimybės pasakyti ar ginčo statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius dėl to, kad pateikti duomenys skirtingi ir nežinoma, kodėl jie yra skirtingi. Inspekcija neatliko šios statybos teisėtumo patikrinimo. Atstovė pabrėžė galimybę naudotis visomis teisėtomis priemonėmis tam, kad statyba būtų įteisinta, kadangi net esant esminiams nukrypimams galima gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, rengti projektą, jei tai yra techniškai įmanoma ir neviršija absoliutaus aukščio ir kitų parametrų, kurių negalima pažeisti.

41. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2022-04-08 Dok. Nr. 22068) ieškovė pateikė teismui projekto vadovo A. M. 2022-03-24 raštą, kuriame specialistas, atsakydamas į klausimą ar matavimuose, pateiktuose Statybų inspekcijai ir jo vertintuose, padaryta klaida ir kaip ji galėtų būti pašalinta, nurodė, kad pastato aukščiai turi būti suvienodinti. Nuo to priklauso ar užteks paruošti techninio projekto laidą A, ar reikės ruošti naują techninį projektą su nauju leidimu statybai. Pastato geodezinėje išpildomoje nuotraukoje reiktų pataisyti altitudes, t. y. projekto vadovas patvirtino, kad ginčo statinys gali būti įregistruojamas ar pagal to paties projekto laidą A, ar parengiant naują projektą su nauju statybos leidimu ir nurodė atskirų jo įregistravimo veiksmų atlikimo (dokumentų parengimo) kainą.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos poziciją nagrinėjamoje byloje ir ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą – namo projekto vadovo A. M. 2022-03-24 raštą, sprendžia, kad atsakovo pastatytas pastatąs gali būti įregistruotas kaip nebaigta statyba, atlikus tam tikrus veiksmus dėl jo įteisinimo. Pažymėtina, kad net jeigu ir nebūtų trečiojo asmens nurodytos problemos (namo aukščio skirtingų matmenų pagal kadastrinius matavimus ir pagal išpildomąją geodezinę nuotrauką nurodymas), vis tiek civilinėje byloje pateiktų dokumentų nepakaktų tam, kad ginčo statinys būtų įregistruotas pagal byloje pateiktus dokumentus, nes namo įregistravimui turi būti parengta nauja projekto laida.

43. Nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimas ir įpareigojimas atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį turtą pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., reiškia, kad atsakovas įpareigojamas atlikti visus būtinus veiksmus, nukreiptus į pastato įregistravimą; kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021 neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą, nes tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ar išsamus ir priklauso nuo kiekvieno atvejo individualios situacijos.

44. Atsakovas L.V.G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skolininkas gali būti įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, jei tokią pareigą jam nustato įstatymai, o jis jos nevykdo. Jokie įstatymai neįpareigoja registruoti nebaigtos statybos, o pabaigti statybos nėra lėšų, nes vykdomas išieškojimas. Statybos įstatymas numato, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nagrinėjamu atveju statyba nėra užbaigta.

45. Teisėjų kolegija negali pritari atsakovo pozicijai. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio ekspertizės rangovo, pagrindu (Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis), t.y. priešingai, nei nurodo atsakovas, įstatymas nustato statytojo pareigą įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir daiktines teises į jį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, taip pat VĮ Registrų centro atstovės teigimu, Namas gali būti registruojamas ir ne visiško baigtumo, t.y. VĮ Registrų centre gali būti registruojamas ne 100 proc., o Namo kadastrinių matavimų byloje nurodytas 90 procentų baigtumas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 90 proc. Namo baigtumas negali būti laikomas kliūtimi Namą įregistruoti, jeigu byloje nenustatyti esminiai Namo projekto sprendinių pažeidimai ir Namo savavališka statyba, ką patvirtina ir apeliantės (ieškovės) nurodyta teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimaą civilinėje byloje Nr. 2A-2105-480/2014, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2779-886/2014 ir kt.).

46. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad vyksta atsakovo turto priverstinis realizavimas, pripažįstama, kad atsakovo neveikimas pažeidžia jo kreditorių teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš realizuojamo turto; atsakovo argumentas, kad jis neturi lėšų užbaigti namo statybą kol vyksta priverstinis skolų išieškojimas, todėl neturi pareigos įregistruoti nebaigtą statyti namą nagrinėjamoje situacijoje atmestinas, kaip teisiškai nereikšmingas.

47. Negalima sutikti ir su atsakovo argumentu, kad atsakovė D. G. nėra ieškovo skolininkė, jai priklausančio turto atžvilgiu apskritai jokie reikalavimai negali būti reiškiami. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas nurodymas įregistruoti D. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtos namo statybos dalį; priešingu atveju, tai būtų konstitucinių teisių pažeidimas dėl D. G. nuosavybės.

48. Bylos duomenimis statybos leidimas buvo išduotas atsakovo vardu, t. y. jis yra ginčo statinio statytojas ir kaip statytojas turi Statybos įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl nebaigto statyti statinio įregistravimo. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2021m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2248-912/2021 atsakovui pripažinta teisė į ½ idealiąją dalį į statybines medžiagas (neįregistruotą namą) esančias žemės sklype Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso atsakovams L. V. G. ir D. G., Tokiu būdu atsakovui, kaip statinio statytojui, nėra jokių kliūčių kreiptis dėl nebaigto statyti statinio registracijos, kartu įregistruojant savo ½ idealiąją dalį į šį statinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, namo registracija viešajame registre, kartu nurodant, kad atsakovui priklauso ½ idealioji namo dalis, atsakovės D. G. nuosavybės teisių į namą jokiu būdu nesuvaržys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

49. Apeliacinės instancijos teismas savo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir atitinkami klausimai dėl ginčo esmės perduodami nagrinėti iš naujo, panaikinamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, perduodant jį nagrinėti iš naujo.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovės pateiktus ieškinio klausimus pirmos instancijos (c. b. Nr. e2VP-271-647/2021, c. b. e2VP-4956-1115/2021), apeliacinės instancijos (c. b. Nr. e2S-1135-467/2021, c. b. Nr. eS2-2248-912/2021) ir šios bylos (c. b. e2-312-341/2022) proceso metu už advokato teisinę pagalbą patyrė iš viso 4 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovo.

51. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.

52. Teismas laikė, kad iš esmės buvo patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų (3 iš 6), tuo tarpu patikslinto ieškinio netenkinus, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų (4480 Eur : 2 = 2240 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

53. Apeliantas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai tenkinti ne vien tik L. V. G., bet ir jos sutuoktinės D. G. atžvilgiu, todėl bylinėjimosi išlaidos teismas privalėjo pritiesti iš atsakovų solidariai arba lygiomis dalimis.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, kad D. G. patraukta trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje byloje, reikalavimas pareikštas tik atsakovui L. V. G.; ieškovė neprašė įpareigoti D. G. atlikti kokius nors veiksmus ieškovės naudai.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teisinę pagalbą priteisimo, pateikė patirtų išlaidų suvestinę ir įrodymus, tačiau pati ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo (2022-0408 Dok. Nr.22041). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas kitaip, nei prašė ieškovė, abiem atsakovams. Taip pat atkreiptinas ieškovės atstovo dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011, kt.). Apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apibendrindama visus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 178, 183, 185 straipsniai), taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos tesimo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas įpareigojant atsakovą L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą – pastatą–vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė netiksliai suformulavo ieškinio reikalavimą nenurodžiusi protingo termino, kuris ieškovės vertinimu būtų pakankamas nurodytiems veiksmams atlikti, dėl to šis terminas nebuvo nagrinėjimo dalyku (CK 273 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad sprendimo vykdymo tvarka gali būti nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartimi CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka.

58. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir patenkinus dar vieną ieškovės reikalavimą atsakovui, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinti 4 ieškovės reikalavimai iš ieškovės pareikštų 6 reikalavimų; ieškovei iš atsakovo priteistinos 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 2987 Eur (2/3 nuo 4480 Eur).

59. Patenkinus ieškovės neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, išieškomas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis); žyminis mokestis už neturinio pobūdžio patikslinto ieškinio padavimą elektroninių ryšių priemonėmis sudarė 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

61. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (850 Eur); būsimas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja PVM Sąskaita faktūra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti priteisiamos ir dar nepatirtos išlaidos už advokato pagalbą, jeigu pateikimai įrodymai, kad jas pritiesti prašanti šalis turi teisinį įsipareigojimą nustatyto dydžio išlaidas sumokėti ateityje pagal susitarimą su advokatu. Nagrinėjamoje byloje išankstinė PVM sąskaita faktūra patvirtina tokio advokato ir apeliantės susitarimo egzistavimą, todėl nurodytos išlaidos priteisiamos.

62. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės būsimos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

63. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteisiamas valstybei žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

ieškovės BUAB „Gaulesta“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovą L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą – pastatą–vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus.

Priteisti iš atsakovo L. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Gaulesta“, įmonės kodas 300093833, 2987 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.

Priteisti iš atsakovo L. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Teisėjai Danutė KutrienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė