- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-1135-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02819-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Skolininkas
- L. V. G.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Gaulesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys - skolininkas L. V. G., skolininko sutuoktinė D. G., antstolis D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas BUAB „Gaulesta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė: 1) priimti pareiškimą ir atnaujinti jo reikalavimų pateikimo terminą; 2) įpareigoti skolininką L. V. G. įregistruoti nekilnojamąjį turtą - pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o, šiam to nepadarius teismo nustatytu terminu, pripažinti išieškotojo BUAB „Gaulesta“ teisę už skolininką atlikti nurodytus veiksmus; 3) nustatyti L. V. G., 100 proc. turto dalį į 1600/77100 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 4) nustatyti L. V. G. 100 proc. turto dalį į pastatą- vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šio nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nurodytos Nekilnojamojo turto registre; 5) nustatyti L. V. G. 100 proc. turto dalį į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), o L. V. G. sutuoktinės D. G. teisę gauti 1/2 dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; 6) nustatyti skolininko L. V. G. 1/2 turto dalį į L. V. G. sutuoktinės D. G. gaunamas nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitas pajamas bei 1/2 turto dalį į pinigines lėšas, esančias ir būsimas D. G. banko sąskaitose; 7) nustatyti, kad L. V. G. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 laikytinos bendromis L. V. G. ir D. G. prievolėmis; 8) priteisti iš skolininko L. V. G. ir jo sutuoktinės D. G. solidariai šioje byloje pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 ir 2018 m. kovo 15 d. vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų byloje Nr. 2YT-1241-647/2018, vykdomas atitinkamai 101 328,61 EUR (349 867,42 Lt) skolos ir 195 EUR skolos bei palūkanų išieškojimas iš skolininko L. V. G. pareiškėjo BUAB "Gaulesta" naudai. Minėti vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti antstoliui D. B., vykdomosios bylos Nr. 0035/18/09353.
3. Antstolis D. B. 2020 m. kovo 5 d. priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo Nr. S-20-35-7523, nes skolininkas atsisakė įregistruoti VĮ Registrų centre pastatytą pastatą - vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype).
4. Antstolis D. B., vykdydamas skolos išieškojimą, priimtuose patvarkymuose nurodė aplinkybes apie skolininko L. V. G. ir jo sutuoktinės D. G. turimą turtą, turtines teises ir kitokias svarbias skolininko turto daliai, esančiai bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymui svarbias aplinkybes, t. y. kad: 1) santuoka tarp skolininko ir D. G. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).; 2) vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo; 3) skolininko ir jo sutuoktinės vardu registruota 1600/77100 dalis žemės ūkio paskirties sklypo iš bendro 7,7100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) kuris buvo įgytas (duomenys neskelbtini); 4) skolininko sutuoktinės D. G. vardu registruotas automobilis Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gamybos; 5) skolininko sutuoktinė D. G. gauna iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos nuolatinę išmoką; 6) skolininko sutuoktinė D. G. turi banko sąskaitą, o skolininkui priklauso dar dvi banko sąskaitos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys L. V. G. (skolininkas) ir D. G. (skolininko sutuoktinė) su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodo, koks yra nepadengtas skolininko prievolės dydis pareiškimo pateikimo dienai. Pareiškėjas prašo pripažinti L. V. G. prievoles bendromis su D. G., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti L. V. G. prievolės pagal vykdomąjį raštą pobūdį. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdamas tokį reikalavimą, nes prievolės pobūdis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad L. V. G. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 laikytinos bendromis jo ir D. G. prievolėmis, apskritai negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes skolininko prievolė grąžinti pinigines lėšas pareiškėjui yra asmeninė, atsiradusi dėl neteisėtais jo, kaip juridinio asmens vadovo, veiksmais bendrovės interesams padarytos žalos.
6. Nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti skolininką įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kadangi su pareiškimu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokio turto buvimą, nėra aišku, kodėl reiškiamas reikalavimas būtent dėl 251,56 kv. m. namo įregistravimo. Be to, naujas nekilnojamasis daiktas yra formuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, statybos turi būti užbaigtos, parengti atitinkami dokumentai ir pan., o teisė registruoti savo vardu nekilnojamuosius daiktus teisės aktų yra suteikiama tik savininkui.
7. Pareiškėjas, nors savo reikalavimą formuluoja kaip skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau praktiškai prašo visą turtą pripažinti tik skolininko L. V. G. nuosavybe, o D. G. pripažinti teisę į kompensaciją, kas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.
8. Nesutinka priteisti iš skolininko ir jo sutuoktinės solidariai šioje byloje pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjas reiškia reikalavimą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, siekdamas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, o pareiškėjo skolininkas yra tik L. V. G.. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos pareiškėjo naudai tik iš L. V. G.. Be to, išlaidų suma yra neprotingai didelė, įvertinus faktą, kad iš pareiškėjo turimų lėšų turi būti dengiami įmonės kreditoriniai reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso 100 proc. turto dalis į transporto priemonę Mitsubishi Carisma, o D. G. turi teisę gauti ½ dydžio kompensaciją nuo šios transporto priemonės įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus; nustatė, kad skolininkui L. V. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. G. gaunamų nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei kitos pajamos ir ½ turto dalis piniginių lėšų, esančių ir būsimų D. G. banko sąskaitose; priteisė iš suinteresuoto asmens L. V. G. pareiškėjui BUAB „Gaulesta“ 504 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitų pareiškėjo reikalavimų netenkino.
10. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą nėra ir negali būti priskiriamas bei nagrinėjamas CPK 667 straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi šis reikalavimas nėra susijęs tik su vykdymo procesu, ir, atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, kuriam turi būti taikomos visos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios ginčo teiseną, šį reikalavimą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją, todėl teismas sprendė, kad skolininkui L. V. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. G. gaunamų ar ateityje gautinų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividentų, taip pat pensijų ir kitokių išmokų. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis Mitsubishi buvo įgytas santuokos metu ir yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad šis turtas yra nedalus, skolininkui jo dalį nustatė taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, t. y. skolininkui priskyrė transporto priemonę, o jo sutuoktinei - teisę gauti ½ dalies automobilio įkainojimo sumos, nustatytos pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus, dydžio kompensaciją. Kitus reikalavimus dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje skolininkas yra L. V. G., reikalavimai yra kilę iš UAB „Gaulesta“ bankroto bylos, prievolės pobūdis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toje byloje D. G. nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, jos atžvilgiu pareiškėjas jokių reikalavimų nereiškė. Bankroto byla buvo iškelta 2012 m. Jei bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas nustatyti, jog skolininko prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 laikytinos bendromis L. V. G. ir D. G. prievolėmis turėtų būti nagrinėjamas tik atskiroje byloje, pareiškėjui reiškiant ieškinį D. G. dėl žalos atlyginimo, tačiau tokiam reikalavimui jau yra suėjęs senaties terminas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Pareiškėjas BUAB „Gaulesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties dalį ir šioje dalyje grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti solidariai iš atsakovų L. V. G. ir D. G. BUAB „Gaulesta“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
14. Apeliantas nurodo, kad teismas ne pagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vienoje byloje negali būti nagrinėjami skirtingų teisenų tvarka nagrinėtini reikalavimai. Jo reikalavimas kildinamas iš vykdymo proceso, o tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą. Tokio reikalavimo esmė - nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas, ar ne. Suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jie neturi galimybės atlikti vieną iš įregistruojant nekilnojamąjį turtą (namą) reikalingų veiksmų – gauti viešojo administravimo subjekto sprendimą, patvirtinantį suformavimo teisėtumą, t. y. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Priešingai, byloje yra duomenys, kad suinteresuoti asmenys net nesikreipė dėl tokios pažymos išdavimo.
15. Teismas, spręsdamas ginčą, nėra saistomas šalių pozicijos ir nagrinėjamu atveju galėjo nagrinėti ginčą bendrąja ginčo teisenos tvarka. Todėl nepagrįsta išvada, kad atskirų teisenų požymių turintys, tačiau tampriai susiję civiliniai teisiniai reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje. Be to, nagrinėjamoje byloje teismo žodiniu siūlymu pareiškėjas netgi pataisė suinteresuotų asmenų G. procesinę padėtį į atsakovų, kad šie turėtų maksimalios apimties procesines teises gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų. Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad šiuo atveju pareiškime nurodyta jo nagrinėjimo tvarka yra netinkama (pareiškimas yra su trūkumais), o pareiškėjo pareikšti reikalavimai turėjo būti išskaidyti į dvi atskiras bylas (vieną nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, o kitą - ypatingosios teisenos tvarka), tai privalėjo priimti nutartį dėl tokių pareiškimo trūkumų pašalinimo, bet ne išnagrinėti pareiškimo reikalavimą ir jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Šiuo atveju pareiškėjo teisės skundžiama nutartimi ypač pažeistos ir tuo, kad pastarasis pareiškimo reikalavimas buvo atmestas ne dėl to, kad nepagrįstas, bet dėl to, kad teismo nuomone, nagrinėtinas kitokia negu CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau pareiškimo atmetimas reiškia ginčo išsprendimą iš esmės ir užkerta galimybę kreiptis su tokiu pačiu reikalavimu į teismą ateityje. Be to, nutartis šioje skundžiamoje dalyje yra be motyvų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
17. Apeliantas pažymi, kad, nors teismas iš dalies tenkino pareiškimo reikalavimus ir nustatė skolininko turto dalį sutuoktinės gaunamose pajamose bei transporto priemonėje, kitus pareiškėjo reikalavimus (dėl žemės sklypo ir nekilnojamojo turto) atmetė be motyvų, dėl ko šis klausimas turėtų būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
18. Teismas taip pat privalėjo nustatyti pareiškimo trūkumus ir pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į teismą atskiroje byloje dėl reikalavimo pripažinti skolininko prievolę bendra su sutuoktine, o ne atmesti šį reikalavimą, jo nenagrinėjus. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra suėjus senatis, nes ieškinio senaties termino eigos klausimai nebuvo išsamiai išnagrinėti ir dėl jų nepasisakyta.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. G. prašo atskirąjį skundą atmesti pilna apimtini ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas iš esmės reiškė prašymą vykdymo procese dėl skolininko turto dalies nustatymo, nors vykdomojoje byloje yra vienintelis skolininkas - L. V. G. Todėl pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti jokių reikalavimų D. G. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad prievolės pobūdis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šioje byloje D. G. nedalyvavo, pareiškėjas jos atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškė. Tuo tarpu nuo bankroto bylos BUAB „Gaulesta“ iškėlimo jau yra praėję daugiau kaip 8 metai, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo D. G. atžvilgiu būtų pareikšti jau suėjus ieškinio senaties terminui.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. V. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
22. Nurodo, kad vykdomojoje byloje vienintelis skolininkas yra L. V. G., todėl ir pareiškėjo reikalavimai galėjo būti reiškiami tik skolininko ir jo turto atžvilgiu. L. V. G. priklauso ½ nekilnojamojo turto - nebaigto statyti namo, todėl tik dėl šios turto dalies galėjo būti reikštas reikalavimas įregistruoti ją Registrų centre. Jokie teisės aktai neįpareigoja asmens įregistruoti nebaigtos statybos, kadangi pabaigti statybas nėra lėšų - yra vykdomas išieškojimas, be to, statyba nėra užbaigta, nėra gauti atitinkami dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
24. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties dalis, kurioje teismas iš dalies atmetė pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimą dėl skolininko įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į apeliacijos ribas, neapskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
25. Byloje nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09353 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-559-585/2014 dėl 101 328,61 EUR išieškojimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-1241-647/2018 dėl 195 EUR ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. V. G. išieškotojo BUAB „Gaulesta“ naudai. Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2020 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-20-35-7523 „Dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto įregistravimo“ pasiūlė išieškotojui BUAB „Gaulesta“ kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti skolininką atlikti veiksmus - įregistruoti nekilnojamąjį turtą - pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, turintį 251,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (1600/77100 dalies 7,7100 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruose, o jam to nepadarius nustatytu terminu, pripažinti išieškotojui teisę atlikti šiuos veiksmus už skolininką. 2020 m. birželio 3 d. antstolis priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-20-35-14871 „Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo“, kuriuo pasiūlė išieškotojui teikti teismui prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Taigi, nurodyti antstolio patvarkymai iš esmės yra susiję su skolininkui L. V. G. priklausančiu turtu, kuris yra bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis (šiuo atveju – sutuoktine D. G.) ir jais siekiama, kad skolininko nuosavybė (nebaigtas statyti pastatas) būtų įregistruotas registruose teisės aktų nustatyta tvarka, o taip pat būtų nustatyta skolininkui priklausančio turto (nebaigto statyti pastato, žemės sklypo dalies, transporto priemonių, skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų ir piniginių lėšų) dalis bendrojoje nuosavybėje.
26. Vadovaudamasis minėtų antstolio patvarkymų siūlymais, pareiškėjas (išieškotojas) ir kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas įpareigoti skolininką įregistruoti nekilnojamąjį turtą registruose įstatymo nustatyta tvarka, nustatyti skolininko dalį bendrame turte ir pripažinti skolininko prievoles bendromis sutuoktinių prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, konstatavo, kad šis pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena, todėl reikalavimą atmetė. Apeliantas (pareiškėjas) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje atskirojo skundo argumentams iš esmės pritaria.
27. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko - fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
28. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.
29. Bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas BUAB „Gaulesta“ pateikė ne vien reikalavimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau ir reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti turtą, kuris, jo vertinimu, taip pat yra bendroji skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė, tačiau nėra teisiškai įformintas įstatymo nustatyta tvarka, nes skolininkas atsisako tai padaryti. Taigi, nurodyti pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai yra susiję ir yra reiškiami dėl išieškojimo vykdymo procese, t. y. tam, kad būtų galima nustatyti skolininko V. L. G. nuosavybės dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent - nebaigtame statyti pastate, jis turi būti tinkamai įregistruotas viešuose registruose ir atitinkamai tapti skolininko ir/ar jo sutuoktinės nuosavybe. Tokiais atvejais skolininkui nenurodoma ir neįmanoma nurodyti visų teoriškai galimų prireikti atlikti veiksmų, siekiant įregistruoti turtą, nepriklausomai nuo to, kokia teisena toks reikalavimas yra nagrinėjamas. Tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis ar išsamus ir priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Esmė - teismui nustatyti, ar praktiškai yra įmanomas nekilnojamojo turto įregistravimas ar ne, taip pat, ar toks įregistravimas turės įtakos skolininko turto visumai.
30. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, visiškai nenagrinėjus tokio reikalavimo (o šiuo atveju taip ir buvo), pareiškimas šioje dalyje nebent galėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas kaip pasielgė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nagrinėjamą pareiškimo reikalavimą, atmesdamas ne dėl to, kad yra nepagrįstas, bet dėl to, kad, teismo nuomone, nagrinėtinas kitokia negu CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka, iš esmės išsprendė šalių ginčą ir užkirto galimybę kreiptis su tokiu pačiu reikalavimu į teismą ateityje, kas yra akivaizdus proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismo nutartis šioje dalyje negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 443 straipsnio 4 dalį ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu ir nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Taigi, nagrinėjant iš naujo pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti turtą ir atitinkamai nustatyti skolininko turto dalį šiame turte (gyvenamajame name), nurodytomis procesinėmis nuostatomis būtina vadovautis.
32. Esminis pareiškėjo nagrinėjamo pareiškimo reikalavimas, be abejonės, yra skolininko L. V. G. turto dalies nustatymas bendrosios sutuoktinių nuosavybės objektuose, įskaitant jau minėtą vienbutį gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas tokią dalį nustatė, išskyrus jau minėtą gyvenamąjį namą ir 1600/77100 dalyje žemės ūkio paskirties sklypo, nurodydamas, kad šie pareiškėjo reikalavimai yra netenkinami. Tačiau šiuo atveju, jeigu klausimas dėl skolininko turto dalies gyvenamajame name nustatymo negali būti išnagrinėtas neišsprendus jo registracijos klausimo, tai klausimas dėl dalies nustatymo žemės sklype netenkintas be jokio pagrįsto pagrindo, iš esmės, kaip teisingai nurodo apeliantas, be jokių motyvų ir argumentų. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti 1600/77100 žemės sklypo dalis buvo antstolio areštuota vykdymo eigoje, tačiau nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo šioje dalyje ir jį atmetė, nenurodydamas jokių motyvų.
33. Pagal CPK 270 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo (nutarties) turinį, nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo procesinis dokumentas turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis - pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje.
34. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teiginys, kad kiti reikalavimai dėl skolininko L. V. G. turto dalies nustatymo 100 proc. ir sutuoktinei piniginės kompensacijos išmokėjimo atmestini, kaip nepagrįsti, nelaikytinas tinkamu nutarties dalies motyvavimu, dėl ko egzistuoja pagrindas panaikinti šią nutarties dalį, kurioje atmestas pareiškėjo reikalavimas nustatyti skolininko dalį bendrame žemės sklype, dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ir perduoti ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl skolininko prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, nepaisant to, kad šioje dalyje teismo nutartis nėra pakankamai teisingai motyvuota – be pagrindo pasisakyta ieškinio senaties klausimu, todėl šioje dalyje apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista, patikslinant jos motyvus.
36. Šiuo atveju pareiškėjas - išieškotojas reiškia reikalavimą dėl prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, kai tuo tarpu prievolės apimtis yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo žalos išieškojimas BUAB „Gaulesta“ naudai yra priteistas tik iš skolininko L. V. G.. Jau minėta, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko - fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą. Nagrinėjamu atveju antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/09353, kurioje skolininku yra tik L. V. G., todėl, nesant objektyvių, šią aplinkybę paneigiančių duomenų, CPK 667 straipsnio tvarka nenagrinėtinas kitų asmenų, tame tarpe ir skolininko sutuoktinės, atsakomybės klausimas.
37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės laiko teisingais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjas, manydamas, kad D. G. pažeidė pareiškėjo interesus, šiuo atveju galėtų reikšti savarankišką ieškinį ginčo teisenos tvarka atskiroje byloje, tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinas CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį pareiškėjo reikalavimų, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis naikinama aptartose dalyse ir klausimas tose dalyse perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitoje dalyje paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą.
39. Atsižvelgiant į tai, kad dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir atitinkami klausimai dėl ginčo esmės perduodami nagrinėti iš naujo, panaikinamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, perduodant jį nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį pakeisti:
Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo BUAB „Gaulesta“ pareiškimo reikalavimas dėl skolininko L. V. G. įpareigojimo įregistruoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą registruose, nustatyti skolininko dalį šiame turte ir 1600/77100 žemės sklypo dalyje bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šiuos reikalavimus perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.