Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone atstovei I. G. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. S., atstovaujamos mamos J. S. ir J. S., atstovaujamos advokatės E. M., ieškinį atsakovui A. R., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pagėgių savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės G. S. ir J. S. (toliau – ieškovės) prašo: 1) pripažinti, kad A. R. yra G. S. tėvas, o G. S. yra A. R. dukra. D. G. S. pavardę palikti nepakeistą „S.“; 2) priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – atsakovas) dukros G. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. S.. Lėšas pervesti iki einamo mėnesio 20 dienos į AB Šiaulių banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo A. R. 108000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti sekančią G. S. ir jos tėvo A. R. bendravimo tvarką: 1. A. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra G. S.,kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį, nuo 12 val. iki 15 val. Bendravimas pirmus 6 mėnesius vyksta dukters G. S. aplinkoje, susitikimų metu kartu dalyvaujant dukters mamai J. S.; 2. A. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra G. S. ir kitu, abiem dukters tėvams ir pačiai G. S. palankiu ir iš anksto sutartu, laiku.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė J. S. nurodė, kad 2005 metais susipažino su atsakovu A. R.. Pradėjo gyventi kartu pas atsakovo mamą D. R.. Vedė bendrą ūkį, 2006 metais jiems gimė dukra K. S.. A. R. tėvystę pripažino gera valia, patvirtino ją notariškai. Toliau tęsė bendro ūkio vedimą, 2007 m. pasijuto besilaukianti antro atsakovo vaiko. Gulėdavo ligoninėse dažnai su pirmu vaiku, per tuos grįžimus iš ligoninių pastojo. Būnant nėščiai, pirmoji dukra K. S. mirė. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu sužinojo, kad atsakovas yra padaręs nusikaltimą ir bus teisiamas. Dar negimus jų antram vaikui, atsakovas buvo įkalintas aštuoneriems metams. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S.. Kadangi atsakovas A. R. buvo įkalinimo įstaigoje, dukters tėvystės nepatvirtino ir jos gimimo įraše nebuvo įrašyti jokie duomenys apie tėvą. Yra įsitikinusi, kad dukros tėvas yra A. R.. Po dukters gimimo dar apie vieną mėnesį laiko gyveno pas atsakovo mamą. Vėliau išsikraustė su dukra gyventi į K., pas savo mamą. Ten buvo gyventi patogiau ir visapusiškai saugiau. Su atsakovu bendravo laiškais. Siuntė jam dukters nuotraukas, aprašydavo kaip auga, keičiasi dukra. Po kurio laiko iš atsakovo bendravimo suvokė, kad jis daugiau domisi jos gyvenimu, bet ne dukros. Be to sužinojo, kad jo artimieji pradėjo kištis į jų gyvenimą. Kažkas atsakovui davė mintį, kad dukra gali būti ne jo, kad nuolat būdama gydymosi įstaigose su pirma dukra galėjo būti atsakovui neištikima ir būtent ten nuo kažko pastoti. Būtent taip atsakovas ir pradėjo teigti, žeminti ir kalbėti nebūtus dalykus, kurie labai žeidė. Faktiškai labai buvo palūžusi po pirmos dukros mirties, kelis metus buvo depresijoje, todėl ir tuo metu, kai atsakovas nesistengė padėti išgyventi, nekalbant apie finansinę paramą, kuri buvo labai reikalinga auginant mažą vaiką, nesureikšmino jo atsisakymo patvirtinti tėvystę, bet priešingai – nusprendė, kad pati, be atsakovo pagalbos sugebės dukrą užauginti ir visapusiškai patenkinti jos poreikius. Augant dukrai pasidarė sunkiau ją išlaikyti. Šiuo metu dukrai yra beveik 16 metų amžiaus. Vaiko poreikiai didėja, reikėjo kompiuterio ir kitų dalykų. Turėjo net skolintis pinigų, nebeišgalėjo išlaikyti dukros. Pati dirba įmonėje „P.“ puse etato, gauna 800 Eur atlyginimą. Dukrai per mėnesį išleidžia apie 700 Eur. Dukra lanko šokių būrelį, reikia rūbus pirkti. Pinigus išleidžia dukros rūbams, batams, sporto, mokyklinei aprangai, vaistams, ekskursijoms maistui, komunaliniams patarnavimams, kišenpinigiams. Visą algą išleidžia dukros išlaikymui. Gerai, kad yra sugyventinis, jis padeda, prisideda prie dukros išlaikymo, kitaip neišgyventų. Sugyventinis gauna apie 1000 Eur atlyginimo. Jis turi savo sūnų, kuris yra pilnametis, tačiau moka jo įsiskolinimus. Dukrai paaiškino kas yra jos tėvas, parodė kaip atrodo, ji žino, kad jos biologinis tėvas yra A. R.. Dukra susirado tėvą, pradėjo bendrauti su juo per messenger programėlę. Tėvas pažadėjo dovanų, nes artėja jos gimtadienis, tačiau dabar šią programėlę užblokavo. Mergaitė jautri, pergyveno. Atsakovas į vaiko sąskaitą pervedė tris kartus, iš viso 600 Eur. Už tuos pinigus pirko dukrai reikalingus daiktus. Įsiskolinimo pinigai bus naudojami vaiko gerovei. Leidžia bendrauti vaikui su tėvu. Su atsakovu nebendravo, nes turėjo savo šeimą. Su dukra atsakovas galėjo bendrauti. Reikšti ieškinį buvo dukros iniciatyva, nes kur ėjo į valstybines institucijas, visur kliūdavo, nes vaikui nebuvo nustatyta tėvystė. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Siekdama tinkamai atstovauti dukters interesus bei siekdama užtikrinti vaiko teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas, bei atitinkamai šį žinojimą įteisinti – kreipėsi į atsakovą su prašymu nuvykti pas notarą ir analogiškai kaip ir pirmai jų dukrai, patvirtinti tėvystę. Atsakovas su ja šia tema nebendravo, užblokavo galimus susisiekimus, todėl kreipėsi pagalbos į mediatorius, tikėdamasi tokiu būdu rasti kontaktą su atsakovu. Tačiau ir šį kartą atsakovas vengia bendravimo, o tuo pačiu ir atsakomybės, kuri atsirastų patvirtinus dukros tėvystę. Kur atsakovas dirba ir kiek uždirba nežino, tačiau jis yra sveikas ir darbingas vyras. Iš viešų jo nuotraukų bei iš bendravimo su dukra galima teigti, kad atsakovas gyvena pasiturinčiai, todėl galima teigti, kad teikiamas 300 Eur, t. y. puse reikiamo per mėnesį dydžio išlaikymas atsakovo materialinės padėties ženkliai nepablogins. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaiko aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimybės dirbti ir uždirbti yra ženkliai didesnės nei jos, dukros išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteistas po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovei teikiant tokio pat dydžio išlaikymą bei pridėjus valstybės mokamą išmoką vaikui, bus patenkinti būtiniausi dukros poreikiai.

Ieškovių atstovė advokatė E. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė. Tikslina reikalavimą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pagal mamos gyvenamąją vietą. Sutinka, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta palanki atsakovui grįžus į Lietuvą. Jei grįžta du kartus per metus dviem savaitėms, tai būtų gerai, kad praneštų prieš savaitę, kad grįžta. Ieškovė sudarytų sąlygas susitikti su dukra.

Atsakovas A. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Patvirtinime apie šaukimo į teismo posėdį gavimą el. paštu nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negalės, nes turi daug skolų, be to dar reikia dukrai pervesti pinigų. Sutinka (dėl tėvystės) jau seniai, J. (ieškovei) sakė, kad nori susitikti su dukra, bet jis jai buvo „miręs“, su dukra pradėjo bendrauti neseniai. Nežino, kodėl J. anksčiau nenorėjo įforminti jo tėvystę, nes jis to labai norėjo, bet ji nenorėjo.

Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, jog yra G. tėvas, ji turi panašumų į jį. Kai dukra buvo maža, norėjo, kad pripažintų jį tėvu - kai sėdėjo kalėjime, ieškovei išsiuntė raštą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau ieškovė jo atsisakė. Jei teismas nustatys tėvystę, nori, kad dukra turėtų jo pavardę ir planuoja su ja bendrauti. Kitų vaikų neturi. Yra dirbantis ir registruotas Vokietijoje, Lietuvoje būna mėnesį per metus - grįžta du kartus po dvi savaites. Vokietijoje dirba siuntų surinkėju Amazon įmonėje. Gauna kintantį atlyginimą - apie 1200 Eur per mėnesį, bet turi skolos kreditoriams, apie 40 tūkst. Pasiėmė paskolą ir moteris, dėl kurios ją ėmė, jį paliko. Moka kreditą, išmokėjęs nedaug. Turi naują šeimą, sugyventinę. Dukrai pervedė 600 eurų. Dukrai pervedinės pinigus ir toliau, pagal galimybes. Bendraus su dukra per messenger programėlę. Nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo, neturi iš kur gauti 10000 eurų, bet to, anksčiau jis vaiko motinai buvo nereikalingas.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone (toliau – Skyrius) atstovė I. G. teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą ir ieškovės pateiktą ieškinį. Nurodė, kad yra pateikę išvadą, šeimos sąlygų tyrimo aktus. Atsakovas patvirtino tėvystę, ginčo dėl to nekyla. Nepilnametė teigė, kad bendrauja, žino, kas jos tėvas. Abu tėvai turi išlaikyti vaiką. Tėvas neteikė vaikui išlaikymo. Paskui pravedė per tris mėnesius 600 eurų. Ieškovės prašoma išlaikymo suma dukrai atitinka vaiko interesus. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo su tėvu mama neprieštarauja. Reikia nustatyti realią bendravimo tvarką, nes tėvas gyvena užsienyje. Pritaria vaiko gyv. vietos nustatymui su ieškove. Dėl vaiko pavardės keitimo, tai keičiant vaiko pavardę, kai jis tokio amžiaus, reikia pačio vaiko sutikimo. Gal vaikui nepatogu būtų keisti pavardę ir prie jos priprasti. Mano, papildomai turi būti išklausyta vaiko nuomonė ir gautas vaiko sutikimas. Tėtis savo pareigų nevykdė. Nežino ar tas reikalavimas pakeisti pavardę adekvatus. Ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Dėl pavardės sprendžia teismas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

J. S. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. S. gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 389 straipsnis).

CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimą, kad yra G. S. tėvas. Teigė, kad dukra turi į jį šiek tiek panašumų. Tvirtino, kad gimus dukrai, atliko bausmę kalėjime ir siuntė ieškovei raštą apie tėvystės pripažinimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, įvertindamas ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pateiktus įrodymus, kad iki gimstant dukrai G. S., šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, šalių pirmoji dukra K. S., kurios tėvystę atsakovas pripažino, mirė, bei išklausęs atsakovo paaiškinimus, susipažinęs su Skyriaus išvada, reikalavimą dėl tėvystės nustatymo teismas laiko pagrįstu. Atsakovas paskutiniu metu bendravo su dukra, keletą kartų pervedė pinigų sumas jos išlaikymui, planuoja tai daryti ir ateityje, taigi jis atliko veiksmus, kurie įrodo, kad jis patvirtina faktinį tėvystės faktą. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas nustato, kad A. R. yra G. S. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė G. S. yra jo dukra. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

Ieškovė ieškiniu prašo teismo palikti turimą dukros pavardę – S.. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė. Skyrius nurodė, kad keičiant vaiko pavardę, kai jis tokio amžiaus (balandžio 17 d. mergaitei bus 16 metų), reikia pačio vaiko sutikimo. Vaikui nepatogu būtų keisti pavardę ir prie jos priprasti. Nežino ar tas reikalavimas pakeisti pavardę adekvatus, nes tėvo pareigų atsakovas nevykdė.

Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

Teismų praktikoje konstatuota, jog vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Vienintelė išimtis, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimui nereikalingas kito iš tėvų sutikimas – kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvo valdžia.

Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus.

Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas priešieškinio nepateikė, jokių pagrįstų argumentų, kodėl dukrai turėtų būti suteikta jo pavardė nenurodė, kad iš esmės daugelį metų atsakovas su dukra nebendravo, išlaikymo jai neteikė, darytina išvada, jog nepilnamečiam vaikui suteiktos pavardės išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas sprendžia, kad sprendimo priėmimo metu suteikti dukrai tėvo pavardę, pagrindo nėra. Dėl aptartų priežasčių G. S., pavardė paliktina nepakeista. Išaiškintina šalims, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio šalims ir vaikui, kai jis to pageidaus, klausimą dėl vaiko pavardės spręsti ateityje.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė G. S. gyvena kartu su motina – ieškove. Ieškovė rūpinasi dukterimi, jos sveikata, tenkina visus vaiko poreikius. Atsakovas nepilnametės dukters nelanko, su ja anksčiau nebendravo, nedalyvavo jos gyvenime, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje pritariama pareikštam reikalavimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkinamas, nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove J. S..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių dukra yra beveik 16 metų amžiaus. Skyriaus pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad, ieškovės teigimu šalių dukra sveika, specialių poreikių neturi, vaikas mokosi pagal pritaikytą ugdymo programą. Ieškovė nuo pat dukros gimimo viena išlaiko dukrą, atsakovas išlaikymo neteikė, nors žinojo, kad turi dukrą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra 924 Eur/mėn. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo po 300 Eur, prašo priteisti išlaikymo sumą, kuri net mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Atsakovas vaiko poreikių neginčijo, duomenų apie savo finansinę ir turtinę padėtį nepateikė. Teismo posėdžio metu teigė, kad sutiktų mokėti po 200 Eur, nes sunki finansinė padėtis. Nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Gauna kintantį mėnesį atlyginimą apie 1200 Eur. Turi apie 40000 Eur skolos kreditoriams. Moka skolas kreditoriams, nes moteris, dėl kurios paėmė paskolą jį paliko, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kitų išlaikytinių vaikų neturi, turi sugyventinę. Atsakovas duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė. Iš Sodros išrašo nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu duomenų apie atsakovo darbo vietą Lietuvoje nėra. Nekilnojamojo registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Antstolių registro duomenimis, vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu nėra vykdoma.

Ieškovė paaiškino, kad dukrai per mėnesį išleidžia apie 700 Eur. Vaiko poreikiai didėja, reikėjo pirkti kompiuterį ir kitų dalykų. Pinigus išleidžia sporto, mokyklinei aprangai, vaistams, ekskursijoms, maistui, komunaliniams patarnavimams, kišenpinigiams. Dukra lanko šokių būrelį, reikia pirkti rūbus. Nebeišgalėjo išlaikyti dukros, padėjo sugyventinis. Pati dirba įmonėje „P“ puse etato, gauna 800 Eur atlyginimą. Turi vieną išlaikytinį – šalių dukrą. Nekilnojamojo registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) . VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė – automobilis O. V. 1999 m. laidos. Antstolių registro duomenimis vykdomųjų bylų ieškovės atžvilgiu nėra vykdoma.

Kitas kriterijus, į kurį atsižvelgti teismas nustatydama tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas laiko, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, šalys turi nekilnojamąjį turtą, ieškovė ir transporto priemonę. Nors atsakovo gaunamos pajamos, bylos duomenimis didesnės, tačiau, atsakovo teigimu Vokietijoje, kur šiuo metu gyvena ir dirba, turi apie 40000 Eur kreditorinį įsiskolinimą. Teismas negali sutikti su atsakovo argumentu, kad jo finansinė padėtis šiuo metu tokia sunki, kad jis vaiko išlaikymui tegali teikti 200 Eur periodinę išmoką, nes ne visus atsakovo nurodytus duomenis, pagrindžiančius jo finansinę padėtį, objektyviai yra įmanoma patikrinti. Byloje objektyvių ir patikimų duomenų, jog atsakovas turi 40000 Eur skolą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas į šiuos duomenis, vertindamas jo turtinę padėtį, neatsižvelgia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, įvertinus aplinkybę, kad G. S. jau yra beveik 16 metų amžiaus, taigi jos finansiniai poreikiai, lyginant su mažamečiais vaikais, natūraliai yra žymiai didesni, taip pat į aplinkybes, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis (tenka ne tik dirbti, bet užsiimti vaiko priežiūra, jo lavinimu, vežiojimu į ugdymo įstaigas), tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (neskiria laiko vaiko priežiūrai, ugdymui ir pan.), jo nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, tai, kad jis vaiko poreikių neginčijo, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas už kiekvieną einamąjį mėnesį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 10 d.). Byloje nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas tik tris kartus prisidėjo prie dukros išlaikymo pervesdamas į jos sąskaitą 600 Eur, kuriuos, ieškovės J. S. teigimu, panaudojo dukros poreikiams tenkinti.

Atsakovas teigia, kad ieškovės negalėjo reikšti reikalavimo dėl įsiskolinimo, kadangi J. S. jo atsisakė, kai gimė dukra. Dabar neturi iš ko sumokėti tokį įsiskolinimą.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės pajamos yra mažos, ji viena rūpinasi savo dukra, ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o tik dukrai jį susiradus per socialinius tinklus, pervedė 600 Eur, tačiau vėliau užblokavo galimus susisiekimus.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies, nepilnamečiui vaikui G. S. priteistinas 10200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus (300 Eur x 36 mėn.)-600 Eur). Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavedamas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LAT 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (LAT 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. Atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje, o į Lietuvą atostogų grįžta du kartus per metus po porą savaičių. Ieškovė niekada netrukdė ir neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su dukra, ją lankytų ir su ja bendrautų. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į ateityje galimai atsirasiantį atsakovo norą bendrauti su dukra, jos amžių, atsakovas su vaiku kol kas galėtų bendrauti tik iš anksto suderinęs laiką su ieškove ir iš pradžių jai dalyvaujant. Neprieštarauja, kad dukra su atsakovu galėtų bendrauti internetinių programų pagalba ir telefonu.

Skyrius išvadoje nurodė, kad jo specialistams bendraujant su ieškove, ji teigė, kad nepilnametė dukra šiuo metu bendrauja su savo biologiniu tėvu, susirado jį socialiniuose tinkluose, kartais susirašo su tėvu žinutėmis. Motina teigė, kad dukra jai kartais parodo tėvo rašytas žinutes. Kadangi vaiko tėvas su vaiku nebendravo labai daug metų, vaiko nėra susitikęs, ieškovės manymu, tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Jei tėvas išreikštų pageidavimą bendrauti su vaiku, pirmiausia jis turėtų atkurti ryšį, todėl nustatytina 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu tėvas galėtų bendrauti su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val. vaiko aplinkoje, kartu dalyvaujant ir motinai. Po šio laikotarpio vaiko tėvas galėtų bendrauti su vaiku tarpusavio sutarimu, iš anksto sutartu ir pačiai nepilnametei palankiu laiku. Skyriaus specialistams nepilnametė G. S. pasakojo, kad gyvai tėčio nėra mačiusi, nei sutikusi, bendrauja tik per Facebook, žinutėmis. Jau senokai susirašinėja su tėvu. Pasak nepilnametės, jai būtų įdomu susitikti ir pamatyti tėtį. Vaikas teigė, kad mama jai nedraudžia bendrauti su tėvu. Pasak vaiko, kartais ji mamai parodo iš tėčio gautas žinutes, susirašinėjimą. Vaikas sakė, kad tiksliai nežino, kur yra jos tėtis, lyg užsienyje, Vokietijoje. A. Š. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone specialistams taip pat nurodė, kad su dukra ryšį palaiko ir bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Skyriaus manymu, turėtų būti nustatoma tokia vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kurią realiai galima būtų vykdyti, nes tik formalus bendravimo tvarkos nustatymas neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė G. S. bendrauja su tėvu nuotolinėmis ryšio priemonėmis, ir į tai, kad vaiko tėvas vyksta dirbti į užsienį, Skyriaus manymu, tikslinga būtų papildyti prašomą nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nurodant, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko ugdymosi ir poilsio režimą.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Nustatytina, kad šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos yra iš esmės vienodi.

Teismas vadovaudamasis teismų praktika, įvertinęs šalių paaiškinimus, Skyriaus išvadoje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas, kad tokio pobūdžio bylose būtent vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos tenkina iš dalies, ir nustato tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus: A. R. planuodamas atvykti į Lietuvą ir praleisti laiką su dukra G. S., informuoja vaiko mamą J. S. ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamos grįžimo datos, kad mama galėtų suplanuoti dukros ir bendrai leidžiamą laiką. A. R. grįžęs į Lietuvą su dukra G. S. galės bendrauti, jei vaikas tam neprieštaraus, tai netrukdys jo poilsiui ar gydymui, jo užimtumui ugdymo įstaigoje, pirmus du kartus dalyvaujant vaiko mamai J. S.. A. R. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su dukra G. S. mobiliuoju telefonu ir per internetines programėles, kai tai netrukdo dukros ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pati dukra to nori. A. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, bei sutikimą iš anksto suderinęs su dukros mama J. S.. Tėvas negali išsivežti vaiko iš jo gyvenamosios vietos į užsienio valstybę, nesuderinęs su motina J. S. ir negavęs raštiško jos leidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Pateikta 2024-03-19 pažyma Nr. APD-2024-03066 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 375 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 109 Eur žyminio mokesčio už tėvystės nustatymo reikalavimą, 81 Eur už išlaikymo reikalavimą, 230 Eur už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą, t. y. iš viso 420 Eur žyminio mokesčio bei 375 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)., tėvas, o G. S. yra A. R. dukra. G. S. pavardę palikti nepakeistą.

Nustatyti nepilnametės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 10 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lėšas pervesti iki einamo mėnesio 20 dienos į AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10200 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1) A. R. planuodamas atvykti į Lietuvą ir praleisti laiką su dukra G. S., informuoja vaiko mamą J. S. ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamos grįžimo datos, kad mama galėtų suplanuoti dukros ir bendrai leidžiamą laiką;

2) A. R. grįžęs į Lietuvą su dukra G. S. galės bendrauti, jei vaikas tam neprieštaraus, tai netrukdys jo poilsiui ar gydymui, jo užimtumui ugdymo įstaigoje, pirmus du kartus dalyvaujant vaiko mamai J. S.;

4) A. R. turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su dukra G. S. mobiliuoju telefonu ir per internetines programėles, kai tai netrukdo dukros ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pati dukra to nori;

5) A. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, bei sutikimą iš anksto suderinęs su dukros mama J. S.;

3) Tėvas negali išsivežti vaiko iš jo gyvenamosios vietos į užsienio valstybę, nesuderinęs su motina J. S. ir negavęs raštiško jos leidimo.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį. Išaiškinti, jog šias išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (mokamos į vieną iš pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šilutės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.