Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.4.4.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.16.11.1; 2.6.16.12; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

2018 m. lapkričio 6 d.

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Ramūnui Girevičiui, advokato padėjėjai Jurgitai Jurkonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. (D. P.) ieškinį atsakovui D. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo D. U. 1800,00 Eur nuomos mokesčio, 182,36 Eur už komunalines paslaugas, 1384,99 Eur nuostolių atlyginimo, 488,40 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2017-03-31 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui laikinai – nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31, suteikė teisę naudotis ir valdyti už užmokestį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už visą nuomos laikotarpį mokėti tokį nuomos mokestį: 1) už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 – 2000,00 Eur, tokia tvarka: 2017-03-31 – 500,00 Eur, 2017-04-30 – 500,00 Eur, 2017-05-31 – 1000,00 Eur; 2) už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-05-31 – po 200,00 Eur per mėnesį. Nuomos mokestis mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos. Atsakovas taip pat įsipareigojo kiekvieną mėnesį sumokėti nuomos, buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovo teigimu, atsakovas pirmąsias įmokas už buto nuomą sumokėjo sutartyje nustatyta tvarka, tačiau nuo 2017-09-01 kitų nuomos įmokų pagal sutartį nebemokėjo, į daugkartinius raginimus sumokėti nuomos mokestį ir už komunalinius buto mokesčius atsakovas nuolat žadėjo tai padaryti ateityje, o galiausiai į raginimus apskritai nebereagavo. Ieškovas nurodo, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, jis 2018-03-04 telefonu bei 2018-03-05 registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kadangi atsakovas pagal sutartį už buto nuomą yra sumokėjęs tik 2000,00 Eur, o kitų nuomos mokesčio įmokų atsakovas nemokėjo, prašo iš atsakovo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki nuomos sutarties termino pabaigos (2018-05-31) 1800,00 Eur (200,00 Eur x 9 mėn.). Ieškovas, remdamasis sutarties 6.1 punktu, taip pat prašo priteisti 488,40 Eur delspinigių.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 182,36 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių: 18,46 Eur BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“ už komunalinių atliekų surinkimą, 14,48 Eur UAB „Balticum TV“ TV abonentinio mokesčio, 102,52 Eur UAB „Palangos vandenys“ už vandenį, 13,11 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energiją; 25,81 Eur UAB „Palangos komunalinis ūkis“ už administravimo paslaugas, 7,98 Eur UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už dujas.

Ieškovo teigimu, apsilankęs bute, nustatė, jog per atsakovo naudojimosi butu laikotarpį yra žymiai pabloginta buto būklė. Atsakovas sulaužė/sugadino buto baldus, kurie nebegali būti naudojami pagal savo tikslinę paskirtį – sudaužė virtuvinės spintelės stiklą, sulaužė sofą–lovą bei ištepė jos gobeleną, sugadino buto užuolaidas, taip pat sugadino virtuvės maišytuvą, rozetę, nuėmė bei pasisavino kambario lango žaliuzes. Taip pat atsakovas nuo dviejų kambario sienų nuplėšė tapetus, ištepliojo prieškambario sienas, dėl ko bus būtina atlikti kosmetinį remontą iš naujo išklijuojant kambarį tapetais, perdažant sienas, kas kainuos 400,00 Eur (tapetai, klijai, dažai, remonto paslaugos nuimant senus tapetus, paruošiant sienas, klijuojant naujus tapetus, dažant sienas). Nurodė, jog atsakovas su ieškovu bendrauti vengia. Atsakovas buto raktų negrąžino, todėl bus keičiama buto spyna ir dėl to patirs dar 100,00 Eur išlaidų. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad bute yra sulaužyta 500,00 Eur vertės lova su patalynės dėže, todėl suma dėl nuostolių atlyginimo yra: 1384,99 Eur (1784,99 Eur (virtuvinės spintelės stiklas kartu su jo įdėjimu – 100,00 Eur, nauja sofa–lova – 300,00 Eur, nauja lova – 500,00 Eur, nauja rozetė – 5,00 Eur, žaliuzės – 219,99 Eur, užuolaidos – 100,00 Eur, maišytuvas su jo pakeitimu – 60,00 Eur, remontas – 400,00 Eur, buto raktai – 100,00 Eur) – 400,00 Eur depozitas). Pažymėjo, kad atsakovas sutarties sudarymo dieną sumokėjo 400,00 Eur depozitą.

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo netenkinti pareikšto ieškinio ir jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra padengęs nuomos mokestį. Pažymėjo, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Atkreipia dėmesį, kad šalys nebuvo sudariusios patalpose esančių daiktų priėmimo perdavimo akto, jame konstatuotų daiktų stovio, aprašymo ir t. t. Taip pat minėti daiktai nebuvo nauji, turi būti atsižvelgta į daiktų nusidėvėjimą. Atsakovas atsiliepimu nesutinka su prašoma priteisti 500,00 Eur suma už lovą, nes iš internetinių skelbimo puslapių matyti, kad vėl nuomojamas minimas butas, nuomos laikas nuo rugpjūčio 4 d. iki 6 d. ir t. t. Skelbime nurodoma, kad apartamentai nuomojami su patalyne, indais, buitine technika, užfiksuota miegamojo lova, už kurios sugadinimą prašoma priteisti 500,00 Eur. Atsakovas abejoja, kad buvo keistas virtuvinės spintelės stiklas, nes vietoj tariamai spintelės su išdaužtu stiklu internetinėje skelbimų svetainėje matosi spintelės be jokių stiklų. Atsakovas nurodo, kad paties ieškovo pateiktuose prieduose yra nuotrauka su vandens maišytuvu, kuris pasidengęs kalkėmis. Atsakovui nėra aišku, kodėl jis turėtų atsakyti už Palangos vandenų tiekiamo vandens kokybę ir atlyginti nuostolius, už kuriuos nėra atsakingas. Teigia, jog sulyginus sofas skelbimuose dėl nuomojamų apartamentų ir pateiktuose rašytiniuose ieškovo įrodymuose, matyti, jog tai ta pati sofa lova. Atsakovas pareiškia, kad žaliuzių nesisavino ir jos buvo paliktos tokios, kokios rastos nuomos pradžioje. Atsakovui nėra aišku, kodėl jis turėtų mokėti naujo daikto kainą už nudėvėtą daiktą. Teigia, kad su patikslintu ieškiniu nepateikiamas nei vienas mokėjimo pavedimas ar grynųjų pinigų priėmimo kvitas, čekis už tariamai pirktus daiktus. Atsakovas nurodo, kad žaliuzės nėra skirtos Palangos apartamentams, nes UAB „Dextera“ sąskaitoje išskirta atskira grafa transportavimo išlaidos, imamas 10 km atstumas ir sąskaitoje už jį taikomas 0,41 Eur be PVM tarifas. Todėl teigia, jog pateikiamos žaliuzės nėra skirtos Palangos apartamentams, nes pagal atstumą tai būtų Sportininkų, Priestočio, S. Neries, J. Janonio, Kretingos gatvės ir/ar aplink esančios kitos gatvės, bet tikrai ne Palanga. Atsakovo teigimu, žmonėms gyvenant patalpose vyksta natūralus daiktų dėvėjimasis, išsisėdi, apsitrina baldai, dėvisi buitinė technika, gaminant susikaupusi drėgmė ir riebalų kondensatas keičia sienų spalvą ir t. t. Teigia, jog į bylą nepateikti jokie remonto kaštus pagrindžiantys dokumentai, įrodymai apie įsigytas medžiagas, apmokėtus darbus ir t. t. Atsakovas nurodo, kad nepripažįsta, jog yra pažeidęs savo prievolę, todėl delspinigių skaičiavimas negalimas. Taip pat pažymi, kad 0,3 proc. delspinigių norma yra per didelė, todėl turėtų būti taikoma 0,03 proc. delspinigių norma.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį trečiasis asmuo J. P. neatvyko, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. P..

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Teigė, kad atsakovas pagal nuomos sutartį nuomojosi ieškovo butą nuo 2017 m. vasaros sezono. Atsakovas po vasaros sezono mokėjo tik komunalinius mokesčius, nuomos mokesčio nemokėjo. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki 2018 m. gegužės mėn. Nurodė, kad ieškovas su sutuoktine nuomojamame bute aptiko didelę netvarką, kas yra užfiksuota SMS žinutėse. Atsakovas į žinutę nieko neatsakė, telefono nekėlė, tik vėliau parašė, kad pervedė sumą. Atsakovas nuomojamame bute sudaužė virtuvės spintelės stiklą, sulaužė sofą–lovą bei sugadino jos gobeleną, sugadinto užuolaidas (pradegintos, suplėšytos), sugadintas virtuvės maišytuvas, rozetė, nuimtos bei pasisavintos žaliuzės, sugadintos sienos, jos nubraižytos, ištepliotos, nuplėšti tapetai, sulaužyta miegamojo lova. Visa tai pagrįsta nuotraukomis. Taip pat vietoj žaliuzių ieškovas pakabino užuolaidas, tai matoma byloje pateiktose nuotraukose. Taip pat jose matyti sienų sugadinimas. Atstovo teigimu, 2017-08-09 atliktas mokėjimas 240,00 Eur, ši suma sumokėta už vasaros komunalinius mokesčius, nors atsakovas ir įvardijo kaip nuomą, tačiau sutartyje net nėra tokios sumos numatyta, o atsakovas 2000,00 Eur už vasaros sezoną jau buvo sumokėjęs. 2018-01-26 J. P. pavedimu atsakovas sumokėjo 135,00 Eur, nurodymas pavadino „Papildymas“, ši suma buvo pervesta už komunalinius mokesčius, visa tai įrodo SMS žinutės. 2018-02-20 atsakovo darytas 380,00 Eur pavedimas, t. y. 180,00 Eur už komunalinius mokesčius, 200,00 Eur už to mėnesio nuomą, tačiau ši suma turėtų būti užskaityta už komunalinius, tokiu būdu pripažįstant, kad 182,36 Eur komunalinių patarnavimų reikalavimas gali būti kaip ir įvykdytas, likusius pinigus įskaičiuojant į delspinigius. Nurodė, kad jeigu atsakovas prašydavo pakvitavimų, ieškovas pakvitavimus išrašydavo. Sutarties nutraukimas (įspėjimas apie nutraukimą) buvo 2018 m. kovo mėn., tačiau sutartis nebuvo nutraukta. Faktiniai nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, kadangi faktiškai butas buvo atlaisvintas tik 2018 m. gegužės mėn. Pažymėjo, kad sutartis nebuvo nutraukta anksčiau laiko, komunalinius mokesčius teprašo priteisti iki 2018 m. kovo mėn. Dėl žaliuzių pristatymo kilometražo, tai paslaugų tiekėjas (UAB „Dextera“) taip nurodė savo nuožiūra. Advokatas pažymėjo, kad tai nėra įrodymas, jog žaliuzės yra sumontuotos kur nors kitur. Nurodė, kad nuo 2018-05-31 iki rugsėjo mėn. nėra ginčo laikotarpis, todėl negali atsakyti, ar ten kas gyveno, neturi duomenų, ar tuo laikotarpiu butas buvo nuomojamas. Šiuo metu remontas nėra atliktas. Dėl skolos apmokėjimo ieškovas tiek ilgai nesikreipė, nes iš geros valios vis tikėjosi, kad atsakovas sumokės, taip pat ne vasaros sezono metu yra sunkiai surasti nuomotojus. Esminiai priekaištai dėl daiktų sugadinimo buvo nurodyti atsakovui SMS žinute. Butas praktiškai buvo išnuomotas visiškai naujas. Sugadinti baldai šiuo metu nėra naudojami. Negali atsakyti ar šiame bute kas nors gyveno 2016 metais. Atsakovas iki kovo mėn. butu naudojosi. Pažymėjo, kad atsakovas jokio remonto neatliko. Taip pat ieškovas išrašydavo pinigų priėmimo perdavimo kvitus.

Teismo posėdyje atsakovas D. U. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokių skolų ieškovui neturi. Pažymėjo, kad prieš išsikraustant jo skola už nuomą ir mokesčius buvo 360,00 Eur. Kadangi ieškovas negrąžino 400,00 Eur depozito, todėl 360,00 Eur turėjo išskaityti iš 400,00 Eur depozito. Šiuo metu skelbimuose rašoma, kad butas yra puikios būklės, naudojami tie patys baldai. Virtuvinis yra pakeistas dabar ir jokių stiklinių durelių nesimato. Paaiškino, jog butą nuomojo nuo 2016-09-01, sąžiningai mokėjo nuomą. Ieškovas prašydavo nuomos mokestį mokėti mėnesio pradžioje, nors sutartyje numatyta, kad nuoma galėjo būti mokama mėnesio gale. Kartais nuomos mokestį sumokėdavo ir mėnesio viduryje. Nurodė, kad su ieškovu kilo konfliktų dėl to, kad prakiuro stogas, buvo prašymai dėl stogo remonto, niekas stogo netvarkė, įvyko ginčas, buvo uždelsti mokėti mokesčiai, ieškovas supyko, kad nėra mokami pinigai. Atsakovas nurodė, kad po ieškovo gąsdinimo susirado kitą butą. Išsikraustė į kitą butą nuo 2018 m. vasario mėn. pradžios. Po išsikraustymo pradėjo remontuoti ieškovo butą, tuomet atvyko ieškovas ir pamatė, jog butas yra netvarkingas. Butas buvo remontuojamas. Virtuvės spintelės stiklas buvo seniai skilęs, ieškovas sakė, kad nesvarbu stiklas, vis tiek virtuvinis bus keičiamas. Dėl lovų būklės nurodė, jog jos buvo paliktos tokios, kokios buvo 2016 m., kai jis pradėjo ten gyventi. Žaliuzės, kurios kabėjo buvo visos sulaužytos, todėl pakabintos naujos užuolaidos. Atsakovo teigimu, tuo metu kai gyveno bute, jis pasikabino savo užuolaidas, po išsikraustymo uždėjo ieškovo užuolaidas, kurios buvo sugadintos jau prieš pradedant nuomotis butą. Ieškovas nenorėjo, kad nuomos mokestis būtų mokamas per banką. Nurodė, kad ieškovas atsisakė grąžinti 400,00 Eur depozitą, nes sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko. Atsakovas pripažino, kad nesumokėjo paskutinio mėnesio 200,00 Eur nuomos bei 180,00 Eur komunalinių mokesčių, tačiau tik dėl to, kad jie turėjo būti įskaičiuoti į negrąžintą depozitą. Pažymėjo, kad lovos nesugadino, virtuvinio spintelės stiklą sugadino, trūko stiklas, tačiau ieškovas sakė nekeisti, nes bus keičiamas visas virtuvinis. Maišytuvas paprasčiausiai susidėvėjo per tokį laiką. Žaliuzės buvo pakeistos net 2016 metais ir su ieškovo sutikimu išmestos, nes jos buvo sulaužytos, netinkamos naudoti. Butas tiek prieš apsigyvenant, tiek po išsikraustymo buvo nuomojamas. Visada nuomos mokestis buvo mokamas grynais pinigais, jokių pakvitavimų nebūdavo. Kategoriškai nesutinka mokėti ieškovui, nes butas buvo paliktas dar geresnės būklės negu prieš išsinuomojant, buvo atliktas remontas. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad iki šiol turi buto raktus, nes neturi kam atiduoti. Butu tikrai nesinaudoja. Jokie priėmimo perdavimo aktai nebuvo pasirašyti. Butas buvo remontuotas nuo 2018-02-01, o pabaigtas remontas 2018-03-15, kada nuomos sutartis buvo nutraukta, kai gavo pranešimą. Akcentavo, kad iš žinučių turinio matyti, jog ieškovas reikalavo tik einamųjų mokesčių, ar to, ko nebuvo sumokėjęs. Atsakovas nurodo, kad jeigu jis visą laiką nebūtų mokėjęs nuomos mokesčio, tada ieškovas savo žinutėse irgi būtų reikalavęs tos skolos, pvz. 1000,00 Eur, tačiau šiuo atveju žinutėse skolos reikalavimo nėra, vadinasi, nuomos mokestis buvo mokamas ir dėl to jokios skolos negali būti. Už vasario mėn. nuoma ir mokesčiai buvo mokėti, už kovo mėn. mokesčių nebemokėjo, nes tie mokesčiai turi būti išskaičiuoti iš depozito. Atsakovas paaiškino, kad 2016 metų sutartis buvo pakeista ir pasirašyta 2017 m. sutartis, nes ieškovas už vasaros sezoną norėjo 2000,00 Eur. Sukonkretino, kad bute išdažė 4 sienas, dėl to atėjęs ieškovas parašė žinutę, nes pamatė remontuojamą, netvarkingą butą. Dėl rozetės paaiškino, kad ta rozetė yra užstumta šaldytuvo, rozetė laikosi kai šaldytuvo jungiklis yra įdėtas, tokia rozetė buvo prieš įsikraustant į butą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuomos mokestis buvo mokamas grynais pinigais, siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei. Pažymėjo, kad niekada pinigų priėmimo perdavimo kvitų ieškovas neišrašydavo. Akcentavo, kad įskilusio stiklo matmenys yra per dideli, neatitinkantys įskilusio stiklo matmenų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui D. P. ir jo sutuoktinei J. P. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas 2017-03-31 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui laikinai, nuomos terminui, naudotis ir valdyti už mokestį gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios paskirties, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, t. y. už buto nuomą nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 – 2000,00 Eur, nuo 2017-09-01 iki 2018-05-31 – 200,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Taip pat susitarė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį mokės ieškovui nuomos, buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1800,00 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Tuo tarpu atsakovo teigimu, jis nuomos mokestį mokėdavo reguliariai, todėl jokia skola už buto nuomą nėra susidariusi.

Teismas pažymi, jog Civiliniame procese (toliau CPK) galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamoje byloje atsakovui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo už buto nuomą faktą, tą pripažino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, tuo tarpu ieškovui – paneigti pinigų gavimą.

Remiantis tarp šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.5 punktu nustatyta, jog šalys susitarė, kad nuomos mokestis turi būti pervestas į sutartyje žemiau nurodytą sąskaitą banke arba sumokėtas grynais. Taigi šalys sutarė dvejopo pobūdžio atsiskaitymą už nuomojamą gyvenamąją patalpą. Atsakovas teigia, kad jis nuomos mokestį mokėdavo grynais, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes į bylą nepateikė, t. y. nepateikė nei pakvitavimų apie pinigų sumokėjimą, nei įrašų ant sutarties, jog pinigus sumokėjo ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuomos mokestis buvo mokamas. Kaip minėta, šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą, o ieškovui tokius įrodymus paneigti.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis mokėdavo nuomos mokestį grynais, tačiau ieškovas jokio pakvitavimo jam neišrašydavo. Teismas pastebi, jog teisinis reglamentavimas bei protingumo ir sąžiningumo principai įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Bet kuris apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną besielgiantis asmuo, turėjo suprasti, jog bet koks pinigų mokėjimas patvirtinamas atitinkamu įrodymu apie sumokėjimą. Taigi, šiuo atveju, teismo vertinimu, jei, kaip nurodė atsakovas, mokėdavo nuomos mokestį, tačiau jokiais būdais neužsitikrindavo šių pinigų apmokėjimo patvirtinimo, jis pats savo nuožiūra prisiėmė riziką dėl savo elgesio pasekmių. Kita vertus, abejonių dėl tokių atsakovo teiginių, kad ieškovas neišrašydavo pakvitavimų kelia ir tai, jog ieškovas neprašo nuomos mokesčio už visą nuomos laikotarpį, o tik už paskutinius nuomos laikotarpio mėnesius. Iš tokių aplinkybių pagrįstai galima daryti išvadą, kad atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio.

Atsakovas taip pat nurodė, kad tai, jog nuomos mokesčio skolos nėra patvirtina tarp šalių buvęs susirašinėjimas, t. y. kad ieškovas SMS žinutėse mini tik skolą už komunalines paslaugas, o apie nuomos mokesčio skolą nekalbama. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, nesutinka su tokiais atsakovo teiginiais. Iš SMS žinučių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018-01-03 iki 2018-02-12 tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl komunalinių mokesčių apmokėjimo, skaičiukų parodymų bei deklaravimo. 2018-02-12 ieškovas atsakovui rašė „Pasibaisėjau bute pamatytų vaizdu. Jeigu dviejų dienų bėgyje butas nebus sutvarkytas, daiktai bei šiukšlynas neišvežti, nesuremontuotas, nesumokėta už nuomą ir komunalinius, neatlyginta žala už sugadintą turtą, bus kreipiamasi į policiją, teismą. Bus paviešinti jūsų visi duomenys. Viskas yra užfiksuota. Po dviejų dienų aš ateisiu su antstoliu užfiksuoti padarytą žalą turtui“ (ieškovo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš minimos žinutės, ieškovas šia žinute reikalauja sumokėti ne tik skolą už komunalinius patarnavimus, bet ir nuomos mokestį, žalos atlyginimą. Iš žinutės turinio spręstina, kad reikalauti ne tik skolos už komunalinius mokesčius, bet ir už nuomą ieškovą paskatino pamatytas buto stovis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas, būdamas pakantus bei geranoriškas, atsižvelgdamas į tai, kad būsto nuoma Palangoje žiemos laikotarpiu yra ženkliai mažesnė negu vasaros laikotarpiu, kantriai laukė, kol atsakovas sumokės įsiskolinimą už buto nuomą. Vertinant tokius teiginius, teismo nuomone, tikėtina, jog tarp šalių ilgą laiką besitęsiant nuomos teisiniams santykiams, ieškovui buvo labiau aktualu, kad butas nebūtų tuščias ir už jį būtų mokami komunaliniai mokesčiai.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių, kad tinkamai įvykdė iš nuomos sutarties kylančią prievolę laiku mokėti nuomos mokestį, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-05-31 prašo priteisti iš atsakovo 1800 Eur. Tuo tarpu atsakovo teigimu, nuomos sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta 2018-03-15, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio bei gegužės mėnesius. Ieškovas teigia, kad faktiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2018 m. gegužės mėn.

Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laiką stabilumą. CK 6.496 straipsnis numato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas. Pagal CK 6.497 straipsnį terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu, o CK 6.498 straipsnis numato nuomininko teisę nutraukti terminuotą sutartį. Šios CK normos numato, kad dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo nuomotojas ir nuomininkas turi kreiptis į teismą, t. y. teisme pareikšti reikalavimą dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau pastebėtina ir tai, kad sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis), leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis, taip pat savo susitarimu panaikinti sutartines prievoles, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Taigi, sutarties laisvės principas, leidžiantis šalims sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, leidžia šalims ir laisvai susitarti dėl sutarčių pabaigos ir šio veiksmo teisinių pasekmių. Šalių valia nutraukiant sutartį gali būti išreikšta įvairia forma – žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Prievolės pasibaigimo teisinis pagrindas yra šalių susitarimas, kuris gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos (CK 6.125 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių sudarytos nuomos sutarties punktų, reglamentuojančių sutarties galiojimo terminą ir nutraukimo tvarką, nustatyta, jog šalys 4.1. punkte numatė, kad butas išnuomojamas nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31. Sutarties 4.2. nurodyta, jog kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš du mėnesius. Pagal 4.3. punktą nuomotojas turi teisę vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti šią sutartį nesilaikant 4.2. punkte nurodyto įspėjimo termino, jeigu: 4.3.1. Nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 4.3.2. Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 4.3.3. Nuomininkas bent vieną mėnesį pilnai nesumoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį; 4.3.4. Nuomininkas nevykdo vidaus inžinierinių tinklų priežiūros ir nedaro einamojo remonto arba nedaro kapitalinio nuomojamų patalpų remonto, kurį jis privalo daryti remiantis atskiru rašytiniu šalių susitarimu; 4.3.5. Nuomininkas blogina buto ar jame esančių inžinierinių tinklų būklę. Taigi, iš sutarties 4.3 punkto matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos, nesikreipiant į teismą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018-03-04 ieškovui išsiuntė SMS pranešimą: „Nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo D. P., gyv. (duomenys neskelbtini) ir nuomininko D. U. a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra nutraukiama pagal punktus 4.3.2, 4.3.3. Reikalavimas atlaisvinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 kovo 15 d. Iki kovo 15 d. apmokėti visus komunalinius mokesčius. Iki kovo 15 d. apmokėti visus nuomos mokesčius ir delspinigius (p. 6.2). Pagal p. 6.3 perduoti butą ne blogesnės būklės, nei buvo sudarant nuomos sutartį. Noriu pranešti, kad iki kovo 15 d. neatlikus visus nurodytus reikalavimus, būsiu priverstas kreiptis į atitinkančias instancijas. Pagarbiai, D. P.“ (ieškovo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat 2018-03-05 ieškovas atsakovui išsiuntė 2018-03-04 pranešimą, kuriame nurodyta „Nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojo D. P., gyv. (duomenys neskelbtini) ir nuomininko D. U. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) yra nutraukiama pagal punktus 4.3.2, 4.3.3.“

Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas, tiek tekstine žinute, tiek pranešimu nutraukė nuomos sutartį dėl sutarties 4.3.2, 4.3.3. punktų pažeidimų, t. y. dėl to, kad atsakovas tyčia ar dėl neatsargumo blogino daikto būklę bei pilnai nesumokėjo mokesčių pagal sutartį. Iš pranešimo bei tekstinės žinutės turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad sutartis yra nutraukiama ir jokio kitokio šios frazės interpretavimo negali būti, todėl ieškovo teiginiai, kad faktiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2018 m. gegužės mėn. yra prieštaringi. Išvadą, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2018-03-15 leidžia daryti ir tai, jog ieškovas prašo priteisti komunalinius mokesčius tik už kovo mėn., už balandžio bei gegužės mėn. neprašoma priteisti komunalinių mokesčių. Be to, iš tolimesnio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas 2018-03-17 klausė kur ir kada gali perduoti raktus. 2018-03-17 ieškovas atsakovui rašė „Lava diena. Dar norėjau paklausti dėl vertikalių žaliuzių salone, ar pakabinot atgal. Ar viską grąžinote?“ (ieškovo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018-03-17 atsakovas ieškovui rašė „Viską grąžinom“ (ieškovo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš minimo šalių susirašinėjimo, pagrįstai galima daryti išvadą, jog nuomos sutartis tarp šalių buvo pasibaigusi (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vien ta aplinkybė, kad pirminiame ieškinyje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl sutarties nutraukimo ir nesuponuoja išvados, jog faktiniai nuomos santykiai tęsėsi.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už 2018 m. balandžio bei gegužės mėn. yra nepagrįstas, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1400,00 Eur nuomos mokestis (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis, CK 6.497 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl delspinigių

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sutarties 6.2 punktu susitarė, kad nuomininkas moka nuomotojui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal šią sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Ieškovas pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, iš kurios nustatyta, kad ieškovas paskaičiavo delspinigius nuo nesumokėto septynių mėnesių laikotarpio, t. y. už tokią nuomos mokesčio sumą, kurią teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti. Atsakovas delspinigių, jų paskaičiavimo iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad, jo manymu, delspinigiai turėtų būti mažinami iki 0,03 proc. kadangi 0,3 proc. delspinigių norma yra aiškiai per didelė.

Pastebėtina, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Teismas pažymi, jog sutarties laisvės principas ne tik reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią, bet ir tai, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias praras. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartimi ieškovo ir atsakovo sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad pasirašydamas nuomos sutartį nesuprato ką jis pasirašė ir kokias prievoles prisiėmė, nes nuomos sutartyje vienareikšmiškai numatyta, kad numatytas 0,3 proc. delspinigių dydis nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną uždelstą dieną.

Teismas, įvertinęs prievolės pobūdį, prievolės sumą, prievolės pažeidimo laikotarpį bei tai, kad šalys laisva valia suderino sutarties sąlygas ir atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, daro išvadą, jog nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi sulygtos delspinigių normos už prievolės pažeidimą ir konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 488,40 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas (CK 6.71 straipsnis, 6.156 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad 2018-02-20 atsakovas J. P. bankiniu pavedimu pervedė 380,00 Eur, kurie nebuvo įskaičiuoti į skolos dydį, todėl prašė iš šios sumos užskaityti 182,36 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimą, o likusią dalį – delspinigių dengimui kaip pirmiau mokamai prievolei. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo prašymą, priteistinų delspinigių suma mažintina iki 290,76 Eur (488,40 Eur – 197,64 Eur (380,00 Eur – 182,36 Eur).

Dėl komunalinių mokesčių priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 182,36 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimą. Atsakovas prašomos priteisti komunalinių mokesčių sumos neginčijo, pripažino, jog nesumokėjo komunalinių mokesčių.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė iš atsakovo 2018-02-20 atlikto 380,00 Eur pavedimo užskaityti 182,36 Eur komunalinių mokesčių įsiskolinimą.

Iš esmės nesant ginčo dėl komunalinių mokesčių įsiskolinimo bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pripažino, kad skolos suma nebuvo sumažinta atsižvelgiant į 2018-02-20 atsakovo atliktą 380,00 Eur pavedimą, kuriuo prašoma užskaityti komunalinių mokesčių įsiskolinimą, teismas plačiau nepasisako dėl komunalinių mokesčių skolos ir konstatuoja, jog komunalinių mokesčių įsiskolinimas padengtas atsakovo 2018-02-20 atliktu 380,00 Eur pavedimui J. P. (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo tenkinti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žala (nuostolius)) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1384,99 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro 100,00 Eur virtuvinės spintelės stiklas kartu su jo įdėjimu, 300 Eur vertės nauja sofa-lova, 500 Eur vertės lova, 5 Eur vertės rozetė, 219,99 Eur vertės žaliuzės, 100,00 Eur vertės užuolaidos, 60,00 Eur vertės maišytuvas su jo pakeitimu, 400,00 Eur vertės remontas, 100,00 Eur vertės buto remontas.

Kaip minėta, CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, pažymėtina, kad ieškovui reiškiant reikalavimą dėl žalos priteisimo, žalos faktą turi įrodyti ieškovas.

Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kokios būklės buvo perduotas butas bei jame esantys daiktai atsakovui. Nors šalys sutarties 3.1.1 punktu susitarė, kad butas nuomininkui perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktą, tačiau, kaip nurodė šalys, aktas pasirašytas nebuvo. Tas pats pasakytina ir apie buto perdavimą pasibaigus nuomos laikotarpiui. Pagal sutarties 3.2.8 punktą šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas nuomininkas įsipareigoja perduoti nuomotojui butą remiantis perdavimo-priėmimo aktu. Toks aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo. Taigi, iš esmės byloje nėra konkrečių ir objektyvių duomenų nei kokios būklės butas buvo perduotas atsakovui, nei kokios būklės perduotas ieškovui po nuomos sutarties nutraukimo.

Nors ieškovas nurodė, kad butas buvo suremontuotas ir naujas, tačiau byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai kelia abejonių dėl tokių ieškovo teiginių. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nuomojamas butas ieškovui bei trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso nuo 2004-02-20. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad buto nuomos santykiai tarp šalių buvo ir 2016 m. Iš pateiktų internetinių portalų nuorodų nustatyta, jog butas buvo nuomojamas nuolat. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, tikėtina, kad nuo 2004 m. buvo buto bei jame esančių daiktų nusidėvėjimas, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog butas ir jame esantys daiktai atsakovui buvo perduoti nauji.

Ieškovas į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti suteptos sienos, įplyšę tapetai, murzinos grindys bei sofa-lova, nusidėvėjęs maišytuvas, rozetė, tačiau nesant duomenų, kokios būklės buvo perduotas atsakovui butas bei jame esantys daiktai, iš esmės negalima nustatyti ir žalos fakto, susijusio su paminėtais trūkumais. Iš fotonuotraukos Nr. 5 taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, ar sofos-lovos atramos skilimas yra natūralus, ar įtakotas pašalinių veiksnių. Tas pats pasakytina ir apie fotonuotraukoje Nr. 6 matomą sofos-lovos vaizdą, iš kurios labiau tikėtina, kad yra atpleišėjusi nekokybiška sofos-lovos pamušalinė dalis. Apie fotonuotraukoje Nr. 8 matomą užuolaidą pastebėtina, kad iš matomo vaizdo apskritai negalima spręsti, kokie yra trūkumai, ar nuotraukoje matomos murzinos dėmės yra neišplaunamos. Taigi, iš paminėtų duomenų, darytina išvada, kad ieškovas pateiktomis fotonuotraukomis neįrodė žalos fakto. Kitų įrodymų (apžiūros akto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir kt.) į bylą pateikta nebuvo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl nurodomų 500,00 Eur nuostolių, susijusių su lova, atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl šių nuostolių atsirado jau nagrinėjant bylą teisme, teigiant, kad jie buvo pastebėti tik rugsėjo mėn., tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018-03-15, kai buvo nutraukta nuomos sutartis, iki rugsėjo mėn. bute niekas negyveno.

Be to, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už pakeistą spyną, įsigijo naują sofą-lovą, lovą, užuolaidas ar sumokėjo už jų valymo/skalbimo darbus. Nors byloje pateiktas kvitas maišytuvo pirkimui, tačiau pirkinio suma sudaro tik 33,97 Eur, duomenų apie jo keitimo išlaidas nėra. Ieškovas į bylą pateikė Mėmelio stogai lokalinę sąmatą tapetavimo darbams, tačiau pateikta sąmata yra visiškai neinformatyvi, kadangi iš jos negalima nustatyti darbų apimties. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti, kur ir kokios apimties darbai turėtų būti atliekami, negalėjo paaiškinti tapetų kaštų.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė žalos fakto dėl sugadintų daiktų: sofos-lovos, lovos, rozetės, užuolaidų, maišytuvo bei buto remonto, spynos keitimo (CK 6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovui neįrodžius žalos fakto, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas atskirai nepasisako.

Dėl nuostolių susijusių su virtuvinės spintelės stiklo keitimu ir žaliuzių teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jam gyvenant bute buvo sudaužytas virtuvinės spintelės stiklas bei kad jis išmetė žaliuzes. Nors atsakovas nurodė, kad žaliuzės buvo išmestos su ieškovo sutikimu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius atsakovo teiginius (CPK 177 straipsnis). Priešingai, iš šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas tikslinosi, ar atsakovas pakabino atgal žaliuzes. Tas pats pasakytina ir apie virtuvinės spintelės stiklą. Atsakovo teigimu, ieškovas nurodęs nekreipti dėmesio į sudužusį stiklą, kad vėliau bus keičiamas virtuvinis, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius atsakovo teiginius nebuvo pateikta. Taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, esančių priežastiniame ryšyje ieškovui buvo padaryta 319,99 Eur (100,00 Eur + 219,99 Eur) žala. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą žalos dydį paneigiančių duomenų (CPK 177 straipsnis). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei į tai, kad byloje pateikti stiklo keitimo bei žaliuzių pirkimo išlaidas, pagrindžiantys duomenys, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 319,99 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal šalių 2017-03-31 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.4 punktą sutarties pasirašymo dieną nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui dviejų mėnesių nuomos dydžio užstatą – depozitą 400,00 Eur. Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui nutraukus sutartį anksčiau termino, užstatas panaudojamas komunaliniams mokesčiams, išlaidoms, sugadinto turto nuostolio atlyginimui.

Byloje ginčo, jog 400,00 Eur užstatas yra sumokėtas, nėra. Taip pat nėra ginčo, jog depozitas yra negrąžintas. Taigi ieškovas šiai dienai disponuoja užstatu, kuris pagal šalių sutarties 4.4 punktą yra negrąžinamas ir yra skirtas 4.4 punkte numatytoms išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei šalių susitarimą, konstatuotina, jog ieškovo patirti nuostoliai dengtini iš užstato lėšų. Nors teismas darė išvadą, kad realūs ieškovo patirti nuostoliai sudaro 319,99 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima daryti kategoriškos išvados, jog buto ir jame esančių daiktų būklei įtakos padarė tik natūralus nusidėvėjimas ir bus reikalingi kosmetiniai darbai, teismo nuomone, yra pagrindas šių darbų atlikimui ieškovui palikti visą atsakovo sumokėtą depozitą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismui konstatavus, jog iš atsakovo sumokėto 400,00 Eur depozito dengtini ieškovo patirti nuostoliai, atsakovo teiginiai, kad nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai turėtų būti padengti iš depozito lėšų atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1400,00 Eur nuomos mokestis, 290,76 Eur delspinigiai (CK CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis, CK 6.497 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.156 straipsnis, CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies tenkinus (43,85 proc.) ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistina 317,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistina 336,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Byloje 2018-05-07 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų – 3252,51 Eur.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškovo ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas sumažinti teismo 2018-05-07 nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1690,76 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo D. U. 1400,00 Eur nuomos mokesčio, 290,76 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1690,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 317,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. U. iš ieškovo D. P. 336,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 3252,51 Eur sumažinti iki 1690,76 Eur. Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.