Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. M. apeliacinį skundą, taip pat pagal atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. bei trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo bendrą apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4-385/2024, pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovams Z. M. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl dovanojimo sutarties bei žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, bei pagal atsakovo Z. M. priešieškinį ieškovei V. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Byloje pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro byloje pateiktų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti byloje pateiktų apeliacinių skundų ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-23844) pateikė rašytinius įrodymus – 2021 m. gegužės 21 d. (76 Eur ir 39 Eur) ir 2021 m. gegužės 25 d. (19 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius kvitus; 2021 m. gegužės 21 d. (900 Eur), 2021 m. rugsėjo 13 d. (800 Eur), 2022 m. kovo 25 d. (300 Eur), 2023 m. vasario 28 d. (400 Eur), 2024 m. kovo 21 d. (300 Eur), 2023 m. balandžio 6 d. (750 Eur) pinigų priėmimo kvitus už advokatės Irmos Grikšelienės suteiktas teisines paslaugas; 2021 m. gruodžio 9 d. (350 Eur) ir 2023 m. gegužės 23 d. (423,24 Eur) mokėjimo nurodymus apie atliktus pavedimus Tauragės apylinkės teismui už ekspertizės atlikimą; 2024 m. spalio 14 d. elektroninį laišką, kuriame užfiksuota advokatės kompiuterio ekrano nuotrauka su 2024 m. kovo 22 d. parengtu prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodytais rašytiniais įrodymais ieškovė siekia paneigti byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su jos naudai pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumu.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-23844) pateiktus naujus rašytinius įrodymus, susijusius su jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kurių byloje nėra, t. y. 2021 m. gegužės 21 d. (900 Eur), 2021 m. rugsėjo 13 d. (800 Eur), 2022 m. kovo 25 d. (300 Eur), 2023 m. vasario 28 d. (400 Eur), 2024 m. kovo 21 d. (300 Eur), 2023 m. balandžio 6 d. (750 Eur) pinigų priėmimo kvitus už advokatės Irmos Grikšelienės suteiktas teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai gali būti reikšmingi vertinant pateiktais apeliaciniais skundais keliamą klausimą, ar byloje teisingai buvo paskirstytos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad pateikti mokėjimo dokumentai buvo išrašyti civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o jų priėmimas niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl apeliacijos objekto

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais mirusios motinos sudarytą Dovanojimo sutartį bei jos vienasmeniškai pasirašytą Planą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

26. Bylos duomenys (2023 m. vasario 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (not. reg. Nr. 870; 2023 m. kovo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (not. reg. Nr. 1180)) patvirtina, kad ieškovė V. A. ir atsakovas Z. M. yra D. M. vaikai (dukra, sūnus).

27. Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad D. M. priklausė ginčo Žemės sklypas (t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) su statiniais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))).

28. 2018 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengė Planą, t. y. Žemės sklypo planą M 1:2000, kuriuo buvo išskirtos trys ginčo Žemės sklypo dalys – „A“ (14 874 kv. m), „B“ (10 398 kv. m) ir „C“ (245 kv. m). Minėtą Planą vienasmeniškai pasirašė vienintelė Žemės sklypo savininkė – D. M.

29. 2018 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta ginčo Dovanojimo sutartis, kurios pagrindu D. M. padovanojo atsakovui Z. M. 10540/25557 dalį ginčo Žemės sklypo bei Viralinę. Dovanojimo sutartimi (žr. minėtos sutarties 5.1–5.2 punktus) buvo patvirtinta ir naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka pagal Planą, t. y. D. M. paskirta naudotis Žemės sklypo dalis „B“, Z. M. paskirta naudotis Žemės sklypo dalis „A“, bendrai naudotis paskirta Žemės sklypo dalis „C“.

30. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1474-733/2020, D. M. buvo pripažinta neveiksnia visuose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai buvo nustatyta globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta dukra V. A..

31. Medicininis mirties liudijimas Nr. 22-28226662 patvirtina, kad D. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl Dovanojimo sutarties ir Plano pripažinimo negaliojančiais (ne) pagrįstumo

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, anksčiau nurodytus apeliacinių skundų argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

39. Teismas ginčo šalių įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

40. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 34 punkte, CK 1.89 straipsnio pagrindu ginčijant mirusio asmens sudarytus sandorius, viena iš pagrindinių įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) ir pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

41. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina, arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos, arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

42. Iš byloje pateikto Ekspertizės akto (t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d.–2024 m. sausio 17 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-123/2023) matyti, kad teismo ekspertas K. M., atlikęs pomirtinę D. M. psichiatrijos ekspertizę, padarė tokias išvadas: (1) D. M. sandorių, t. y. 2018 m,. gegužės 9 d. Dovanojimo sutarties sudarymo metu, o taip pat ir pasirašydama ant 2018 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) sudaryto Žemės sklypo Planą, negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. vasario 28 d., 2018 m. gegužės 9 d.) D. M. psichikos sutrikimo požymiai buvo akivaizdūs, leidžiantys net asmeniui, neturinčiam specialių medicininių žinių, bet turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, suabejoti, kad D. M. dėl savo psichikos sutrikimo gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti; D. M. ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu (nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.) buvo skiriami vaistai psichikos sutrikimui gydyti: (duomenys neskelbtini) (psichotropinis preparatas, antidepresantas), kuris pirmą kartą paskirtas 2017 m. liepos 8 d., vartotas su pertraukomis; (duomenys neskelbtini), priklausantis stiprių psichotropinių medžiagų grupei, kuris skiriamas žmonėms, sergantiems kraujagysline ir kita silpnaprotyste, skirtas pastoviai nuo 2016 m.; (duomenys neskelbtini), psichotropinių medžiagų grupės vaistas, veikiantis nerimo sukeltus įvairių sistemų sutrikimus.

43. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas K. M. visiškai palaikė Ekspertizės akte suformuluotas išvadas. Nurodė, kad D. M. medicininių dokumentų medžiaga buvo itin detali ir aiški, jos turinys akivaizdžiai (kas jo praktikoje pasitaikė tik gal šeštą kartą) liudijo, kad ji aktualiu laikotarpiu sirgo psichine liga, jos psichinė būklė sparčiai blogėjo. Pažymėjo, kad D. M. diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini), pagrindiniai požymiai ir yra pažintinių funkcijų sutrikimas, elgsenos sutrikimas, dezorientacija laike, vietoje, savyje. Diagnozė labai aiški, vietos interpretacijoms nėra. Pirmieji ligos požymiai konstatuoti dar 2013 m., jie laikui bėgant sparčiai progresavo, 2017 m. buvo konstatuotas vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas, kuris laikytina jau pakankamai sunkia ligos forma. Sudarydama Dovanojimo sandorį ir pasirašydama Planą ji savo veiksmų suprasti negalėjo, o tai turėjo būti akivaizdu bet kokiam protingam asmeniui.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pomirtinę D. M. teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Ekspertizės akte suformulavo kategoriškas išvadas, jas itin argumentuotai pagrindė teismo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ekspertizės aktą pripažintino byloje tiesioginiu įrodymu.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina Ekspertizės akte padarytas išvadas.

46. Atlikus D. M. medicininių dokumentų įrašų, atliktų nagrinėjamo ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu, analizę, nustatyta tai, kad: 2016 m. kovo 24 d. atliktame galvos smegenų tyrime matyti (duomenys neskelbtini); analogiški situacija nustatyta ir 2017 m. birželio 28 d. atlikto tyrimo metu; 2017 m. liepos 18 neurologo konsultacijos lape nurodoma, kad pacientės kalba nesklandi, sutrikęs kalbos suvokimas, supranta tik viepusius paliepimus, nesupranta pavienių žodžių reikšmės, konstatuota (duomenys neskelbtini); 2017 m. rugsėjo 11 d. gydytojų neurologų konsiliumo išvadoje Nr. KZ-17-38265 konstatuota (duomenys neskelbtini) (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinė asmens sveikatos istorija); 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros metu konstatuota, kad kontaktas su paciente gana ribotas, neproduktyvus, užduočių supratimas apsunkintas, psichinės veiklos tempas sulėtintas, orientacija laike sutrikusi, valinga dėmesio koncentracija apsunkinta, netolygi, siauros apimties, ypač susilpnėjusi trumpalaikė girdimoji atmintis – pateiktų žodžių neatgamina, skaičiavimo įgūdžiai sutrikę, naujos informacijos įsisavinimas ir išlaikymas atmintyje apsunkintas, atgaminimas sutrikęs – pateiktos informacijos nepajėgė atgaminti, MMSE (protinės būklės) tyrimo rezultatas – 13 balų (vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimas); 2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros metu konstatuota, kad pacientė visiškai nesusigaudanti, negeba atreaguoti, emocijos blankios, klausimų prasmės nesupranta, atsakymai neprasmingi, nesusiję su klausimais, nesusigaudo kur yra, orientacija laike, savyje, vietoje sutrikusi, MMSE (protinės būklės) tyrimo rezultatas – 0 balų (žymus kognityvinių funkcijų sutrikimas) (žr. UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorinė asmens sveikatos istorija); 2018 m. sausio 17 d. užfiksuota, kad dėl atminties ir kalbos sutrikimo pacientė sunkiai apsitarnauja buityje, pati nepasiima medikamentų, nenusiperka maisto produktų, dažnai būna dezorientacijos pablogėjimai, neadekvatumas, artimųjų žmonių įtarinėjimai, kaltinimai artimiems giminaičiams; 2018 m. vasario 8 d. nurodoma, kad stacionarizuota dėl (duomenys neskelbtini), nurodyti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos ((duomenys neskelbtini)); 2018 m. gruodžio 21 d. galvos smegenų KT tyrime nurodyta, kad vyrauja (duomenys neskelbtini) požymiai (žr. UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorinė asmens sveikatos istorija).

47. Byloje pateikti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos apsilankymo aktai (2018 m. spalio 30 d. aktas Nr. S3-3; 2019 m. rugsėjo 6 d. aktas Nr. S11-9; 2019 m. rugsėjo 18 d. apsilankymo aktas Nr. S11-10), priešingai nei kad savo apeliaciniame skunde teigia atsakovas Z. M., neleidžia daryti išvados, kad D. M., sudarydama ginčijamą Dovanojimo sutartį (2018 m. gegužės 9 d.) bei pasirašydama ginčo Planą (2018 m. vasario 25 d.), suprato savo veiksmų reikšmę. Pažymėtina, kad minėtuose aktuose nurodytos aplinkybės (kad D. M. nesiseka raiškiai kalbėti, kalba dažnai stringa; kad daugelio dalykų (vaikų vardų, kada buvo pas gydytojus) ji neprisimena; kad bendravimo metu pameta mintį) iš esmės sutampa su D. M. medicininiuose dokumentuose užfiksuota jos sveikatos būkle, buvusia ginčijamos Dovanojimo sutarties ir ginčo Plano pasirašymo metu, atitinka teismo eksperto teismo posėdžio metu įvardintus D. M. psichinės ligos požymius (pažintinių funkcijų sutrikimas, elgsenos sutrikimas, dezorientacija laike, vietoje, savyje). Nagrinėjamu atveju atsakovo ypač akcentuojama aplinkybė, kad tuo metu (2018–2019 m.) būtent jis rūpinosi motina ir ją prižiūrėjo, ji gyveno viena, augino gyvulius, jokios esminės reikšmės, vertinant išimtinai D. M. sveikatos būklę, neturi.

48. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantai byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės išvadų teisingumu bei leistų daryti kitokias išvadas negu nurodyta Ekspertizės akte. Be deklaratyvių apeliaciniuose skunduose dėstomų abejonių byloje nėra duomenų, kad ekspertizę atlikęs ekspertas būtų analizavęs netinkamą medicininę dokumentaciją, taikęs netinkamus medicininius tyrimo metodus. Aplinkybė, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, nevertino liudytojų parodymų, laikytina nereikšminga, nes dėl liudytojų giminystės santykių su ginčo šalimis, jų parodymų nevertino ir pirmosios instancijos teismas (apie tai plačiau bus pasisakyta šios nutarties 50–52 punktuose). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad teisinio pagrindo byloje nesivadovauti Ekspertizės aktu nebuvo.

49. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei kad teigia apeliantai, laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus.

50. Pažymėtina, jog vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Dažnu atveju, liudytojo (kaip ir ginčo šalių ar trečiųjų asmenų) parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Dėl nurodytų aplinkybių, asmenų liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

51. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tiesiogiai vadovavosi nešališkų ir civilinės bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų (gydytojos psichiatrės J. B. ir poliklinikos medicinos darbuotojos G. K.) parodymais, ir tai, apeliacinės instancijos vertinimu, darė pagrįstai, nes jie neprieštaravo byloje suriktiems kitiems objektyviems įrodymams (Ekspertizės aktui; medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems įrašams). Kartu teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė ir įvardijo priežastis, kodėl nevertina kitų byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų, t. y. kad jie, arba nenurodė reikšmingų aplinkybių (kaip kad ginčo Planą parengęs matininkas G. K.), arba su ginčo šalimis yra tiesiogiai susiję giminystės santykiais (kaip kad V. A. (ieškovės sutuoktinis), G. M. (atsakovo sutuoktinė), Z. A. (atsakovo uošvienė)).

52. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčijamą Dovanojimo sandorį tvirtinusios notarės elgesio, t. y. jai nekilo net menkiausių abejonių dėl D. M. faktinio veiksnumo, o jeigu tokios būtų kilusios – ji būtų atidėjusi notarinio veiksmo atlikimą arba apskritai būtų atsisakiusi jį atlikti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu notarė apklausta nebuvo, betarpiškai ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių ji teismui nepaaiškino. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ginčijamą sandorį tvirtinusiai notarei jokie D. M. sveikatos būklę liudijantys dokumentai pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, visiškai logiška ir tikėtina, kad notarei, kuri nėra sveikatos priežiūros specialistė, atliekant notarinį veiksmą (tvirtinant Dovanojimo sutartį, sudaromą tarp artimų giminaičių – motinos ir sūnaus), kuris laiko atžvilgiu trunka ne itin ilgai ir kurio metu su sandorio šalimis yra bendraujama tik epizodiškai, galėjo ir nekiltų abejonės dėl D. M. sveikatos būklės ir tikrosios jos valios, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal medicininius dokumentus jos fizinė būklė nebuvo bloga.

53. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) turi būti atsižvelgta ne tik į duomenis apie asmens būseną ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-2019/2017). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia sutikti su pateiktų apeliacinių skundų argumentais, kad neva sudaryta Dovanojimo sutartis bei dovanotojos dar prieš tokios sutarties sudarymą vienasmeniškai pasirašytas Planas atitiko tikrąją D. M. valią ir niekaip nepažeidė jos teisių bei interesų.

54. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, dovanojimo sutartis pagal savo pobūdį ir esmę apskritai negali būti vertinama pagal sandorio naudingumo kriterijų, nes ji dovanotojui paprastai visada yra ekonomiškai nenaudinga. Tačiau sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti konkrečius motyvus ir tikslus. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti dalį savo turto būtent apdovanojamo asmens nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas dovanojimo sutarties sąlygas (nagrinėjamu atveju – naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ginčo Planą).

55. Byloje yra pateiktas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-182-385/2014, kuriuo buvo patenkintas ieškovės D. M. ieškinys, pareikštas atsakovui Z. M., ir pastarasis su visu jam priklausančiu turtu iškeldintas iš žemės sklypo bei statinių (gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, daržinės, daržinės, tvarto, sandėlio, garažo), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Iš nurodyto teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad D. M. reikalavimą iškeldinti atsakovą iš jai priklausančių nekilnojamojo turto objektų grindė tuo, kad jai leidus sūnui po skyrybų gyventi sodyboje, pastarasis užėmė pirtelę, susidėjo savo daiktus visuose pastatuose; vėliau jis pradėjo reikalauti parduoti sodybą; pradėjo aiškinti, kad sodyboje viskas priklauso jam; pradėjo grasinti nužudyti, padegti ir pan.

56. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. V11-9 pažymėta, kad: Z. M. su D. M. atvykus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, seniūnijos darbuotoja išreiškė nuomonę, jog nelogiška deklaruoti gyvenamąją vietą ten, iš kur atsakovas jau buvo teismo tvarka iškeldintas; dėl tokios seniūnijos darbuotojos nuomonės, D. M. prieštaravimų nereiškė; aiškiai nenurodė, kad iš tikrųjų nori duoti sutikimą tam, kad atsakovas deklaruotų pas ją gyvenamąją vietą.

57. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-1474-733/2020, spręsdamas dėl globėjo neveiksnia pripažintai D. M. paskyrimo, konstatavo tai, jog Z. M. neįrodė, jog jo ir motinos emocinis ryšys buvo ir yra artimas, kad jų santykiai yra geri, dėl ko globėjos pareigas paskyrė atlikti V. A..

58. Šios nutarties 54–57 punktuose aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo ir jo motinos tarpusavio santykiai geri nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nelogiška ir sunkiai tikėtina, kad asmuo, galintis pilnai suprasti ir numatyti atliekamų savo veiksmų neigiamas pasekmes, dalį jam priklausančio nekilnojamo turto neatlygintinai perleistų asmeniui, su kuriuo jo nesieja artimas ryšys, su kuriuo jis jau anksčiau turėjo konfliktų ir net teisminių ginčų. Nors atsakovas ir teigė, kad D. M., padovanodama jam dalį Žemės sklypo ir Viralinę, taip atsilygino už tai, kad jis savo investiciniais čekiais prisidėjo motinai įgyjant įvarius žemės sklypus, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. M. nebuvo jokio pagrįsto motyvo ar priežasties skaidyti turimos vienintelės gyvenamosios paskirties sodybos ir dalį Žemės sklypo su Viraline padovanoti atsakovui. Šios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad Dovanojimo sandorio sudarymo metu D. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, o buvo veikiama ir įtakojama atsakovo, kuris tuo metu (iki D. M. buvo pripažinta neveiksnia) daugiausiai ją prižiūrėjo.

59. Analogiški argumentai taikytini ir ginčo Planui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. vasario 28 d. vienasmeniškai D. M. pasirašytu Planu buvo nustatyta neracionali, nelogiška ir sunkiai paaiškinama naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarka, pagal kurią į atsakovui priskirtą naudotis Žemės sklypo dalį pateko ir D. M. priklausantis Ūkinis pastatas. Vėl gi, bet koks asmuo, gebantis suprasti ir numatyti atliekamų veiksmų neigiamas pasekmes, nebūtų sutikęs su tokiu Planu bei juo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią jis netenka priėjimo (o kartu ir galimybės netrukdomai naudotis) prie nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto objekto – Ūkinio pastato. Atsakovo teiginiai, kad toks Planas buvo nubraižytas dėl to, jog D. M. ketino jam padovanoti ir Ūkinį pastatą, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino – pirmosios instancijos teismas atmetė jo priešieškinį dėl nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą pripažinimo, o atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu net neskundė.

60. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išdėstyta šios nutarties 32–59 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tiek 2018 m. gegužės 9 d. sudarydama Dovanojimo sutartį, tiek anksčiau, t. y. 2018 m. vasario 28 d. vienasmeniškai pasirašydama Planą, D. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pagrįstai tiek Dovanojimo sutartį, tiek Planą (kaip vienašalį sandorį) pripažino negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pateiktų apeliacinių skundų argumentai apeliacinės instancijos teismui priešingos išvados daryti neleidžia.

Dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne) pagrįstumo

61. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovei priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 2 178,62 Eur. Likusią nepaskirstytą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (600 Eur), teismas jai priteisė 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomu sprendimu, lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 300 Eur. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisė bendrą 4 957,24 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

62. Apeliantai pateiktais apeliaciniais skundais su tuo nesutinka. Nesutikimą su 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ir jo sudėtine dalimi – 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomu sprendimu, atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu grindžia tuo, kad ieškovei byloje pateikus patikslintą ieškinį ir sumažinus reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų skaičių, dalis sumokėto žyminio mokesčio jai turėjo būti teismo grąžinta, o ne priteista iš atsakovų. Taip pat ieškovei turėjo būti priteistos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurių apmokėjimą liudijantys dokumentai buvo pateikti byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis susijusius bylos duomenis (be kita ko, ir naujai priimtus rašytinius dokumentus), neturi pagrindo sutikti su anksčiau nurodytais apeliantų teiginiais.

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė 2023 m. kovo 1 d. pateiktu patikslintu ieškiniu reiškė du reikalavimus, t. y. dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (iš šio reikalavimo kilęs reikalavimas dėl restitucijos taikymo laikytinas išvestiniu) bei dėl Plano pripažinimo negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas laikytinas turtiniu, todėl atsižvelgiant į taikant restituciją grąžintino turto vertę (813,09 Eur), jis turėjo būti apmokėtas minimalaus dydžio žyminiu mokesčiu – 22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas laikytinas neturtiniu, todėl turėjo būti apmokėtas 105 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Pradiniu ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi ir procesinio pobūdžio reikalavimą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris turėjo būti apmokėtas 53 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bendras ieškovės byloje mokėtinas žyminis mokestis už patikslintą ieškinį turėjo sudaryti 180 Eur sumą. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė byloje yra realiai sumokėjusi kiek mažesnio dydžio žyminį mokestį, t. y. 134 Eur. Remiantis tuo, darytina išvada, kad visiškai tenkinęs patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą ieškovės byloje sumokėtą žyminį mokestį priteisė iš atsakovų.

65. Sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovų priteistų kitų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovė advokatė Irma Grikšelienė 2024 m. liepos 30 d. pateikė teismui paskutinį patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-17984). Pagal nurodytą prašymą (kuriame buvo detalizuotos ir advokatės suteiktos teisinės paslaugos), bendra ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma buvo 4 957,24 Eur (134 Eur žyminis mokestis + 773,24 Eur teismo ekspertizės išlaidos + 4 050 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos).

66. Kartu bylos medžiaga liudija ir tai, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos buvo pateikusi ne visus įrodymus, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, t. y. buvo pateikusi 2021 m. gegužės 21 d. žyminio mokesčio sumokėjimo kvitus (76 Eur + 39 Eur), 2021 m. gegužės 25 d. žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą (19 Eur), 2021 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimą (350 Eur už ekspertizės atlikimą), 2023 m. gegužės 23 d. mokėjimo pavedimą (423,24 Eur už ekspertizės atlikimą), 2024 m. gegužės 3 d. pinigų priėmimo kvitą už advokatės paslaugas (300 Eur) ir 2024 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitą už advokatės paslaugas (300 Eur) (bendra suma – 1 507,24 Eur).

67. Su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-23844) ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (žr. šios nutarties 22 punktas), pagrindžiančius ir likusios 3 450 Eur dydžio išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

68. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

69. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).

70. Nagrinėjamu atveju byloje susidarė situacija, kad teismui CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) buvo pateiktas ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame buvo nurodytas tikslus visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (4 957,24 Eur), tačiau į bylą savalaikiai nebuvo pateikti visi jas pagrindžiantys įrodymai. Ieškovės pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodoma, kad taip atsitiko dėl elementarios techninės klaidos (prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neprikabinus tai patvirtinančių kvitų), kurios be kita ko, nepastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus (ieškovės pateiktus teisinių paslaugų apmokėjimą liudijančius kvitus) matyti, kad jie buvo išrašyti dar civilinės bylos nagrinėjimo metu ir skirti būtent toje civilinėje byloje suteiktų advokatės Irmos Grikšelienės teisinių paslaugų apmokėjimui, o kvituose nurodytų teisinių paslaugų sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių. Dėl šių aplinkybių, pripažintina, kad pilna apimtimi tenkinęs ieškovės patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai priteisė visas civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, visos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš antros šalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje ieškovei priteisus mažesnio dydžio bylinėjimosi išlaidas, negu ji realiai patyrė, tai neatitiktų šios nutarties 69 punkte pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

71. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl teisiškai pagrįsto sprendimo, taip pat ir 2024 m. rugsėjo 2 d. priimto papildomo sprendimo, naikinti ar keisti pateiktų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Kiti byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentai, nepaminėti šioje nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam jos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

74. Atmetus apeliantų (atsakovo, atsakovės (notarės) ir trečiojo asmens) pateiktus apeliacinius skundus, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

75. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Irmos Grikšelienės teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. spalio 18 d. pinigų priėmimo kvitas). Atmetus byloje pateiktus apeliacinius skundus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei V. A. priteistinos lygiomis, po 666,66 Eur, iš apeliantų – atsakovo Z. M., atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė byloje nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą bei 2024 m. rugsėjo 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovo Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – po 666,66 (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 66 centus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.