Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-4-385/2024 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00719-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.6.15; 2.4.2.2.

2024 m. rugpjūčio 28 d.

atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei advokatei L. A. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams Z. M., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, bei atsakovo Z. M. priešieškinį ieškovei V. A., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovai Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K., Z. M., apie posėdį informuoti.

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) sudarytą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Z. M. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. M. neatlygintinai perleido atsakovui Z. M. 10540/25557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;

2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) sudarytos D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Z. M. Dovanojimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinę dalį - (duomenys neskelbtini) UAB ,,Drava“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuriame nurodytos D. M. ir atsakovo Z. M. naudojamo žemės sklypo (sklypo plotas 25557 kv. m.), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ribos;

3) taikyti restituciją ir 10540/25557 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., sugrąžinti D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn;

4) priteisti jai iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ji yra mamos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja. 2017-09-08 D. M. buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas, ji 2017-12-20 (duomenys neskelbtini) gydytojos J. B. buvo siųsta specialistui dėl spec. poreikių įvertinimo, ir tuomet ši gydytoja konstatavo, kad mama dėl savo psichinės sveikatos būklės jau nebegali sudaryti jokių notarinių sandorių. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms V. Ž. įvertino D. M. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus ir pateikė 2020-03-03 Išvadą, kad ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-1474-733/2020 gautame VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės akte Nr. TPE-143/2020 konstatuota, kad D. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - demencija, sergant Piko liga, todėl ji dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. 2020-11-24 Tauragės apylinkės teismo sprendimu D. M. buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa ir ji, ieškovė, paskirta jos globėja ir turto administratore. Iš 2018-04-10 (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštvedės rašto Z. M. matyti, kad atsakovas siekė, kad jo gyvenamoji vieta būtų deklaruota pas mamą. t. y. D. M., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam raštvedė paaiškino, kad nelogiška deklaruoti gyvenamąją vietą ten, iš kur jis buvo iškeldintas teismo sprendimu. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad savininkė D. M. dėl tokios jos nuomonės „pretenzijų nereiškė, neaiškino, kad ji šiuo metu iš tikrųjų nori duoti sutikimą“, kad jis deklaruotų pas ją savo gyvenamąją vietą, „labai už viską dėkojo“. Iš pažymoje aprašyto D. M. elgesio matyti, kad dar 2018 m. pradžioje D. M. visiškai nesiorientavo, ką atsakovas nori atlikti, todėl akivaizdu, kad jos psichinė būklė jau tuomet buvo tokia bloga, kad ji nebegalėjo sudaryti jokių sandorių, nes visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš gydytojos psichiatrės J. B. 2019-11-19 įrašo matyti, kad protinės būklės mini tyrimo rezultatai (MMSE) tuo metu jau rodė žymų kognityvinių funkcijų sutrikimą - 0 balų. 2017-05-10 psichiatro E. J. išraše konstatuota, kad jai apie 3 metai vyrauja aterosklerozinė demencija, nuo 2016 metų nieko neprisimena ir t. t. Byloje yra ir kiti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad dar 2016 m. D. M. galvos smegenų kompiuteriniu tyrimu buvo nustatyti galvos smegenų pakitimai ir kt. Mamos psichinė būklė buvo bloga nuo 2017 metų, todėl nesuprantama, kaip atsakovė - notarė A. K., (duomenys neskelbtini) sudarė ir patvirtino atsakovo ir sunkios psichinės būklės D. M. Dovanojimo sutartį, pagal kurią pastaroji neatlygintinai perdavė, t. y. padovanojo Z. M. asmeninės nuosavybės teise 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). . Kadangi mama šio sandorio sudarymo metu, t. y. minėto nekilnojamojo turto dovanojimo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, jis turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šio turto atžvilgiu taikyta restitucija. Be to, visiškai nesuprantama, kaip notarė Dovanojimo sutartyje nustatė minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Drava“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo planas), kuri akivaizdžiai pažeidė D. M. kaip 15017/25557 dalių šio žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, o dabar jau jos, ieškovės, teises ir teisėtus interesus, kadangi pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką minėtas ūkinis pastatas atsidūrė atsakovo naudojamoje žemės sklypo teritorijoje ir priėjimo prie šio pastato mama neturėjo, o dabar ji, ieškovė, neturi. Be to, surašydama ir patvirtindama minėtą Dovanojimo sutartį su naudojimosi žemės sklypu tvarka, notarė neįvertino ir to, kad mamos kanalizacijos šulinys taip pat atsidūrė atsakovo naudojamos žemės teritorijoje, todėl mama, o dabar jau ji, ieškovė, nebeturi galimybės jį prižiūrėti. Taigi, UAB „Drava“ netinkamai sudarė minėtą Žemės sklypo planą, o notarė neteisėtai patvirtino Dovanojimo sutartį su minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu. Tas faktas, jog D. M. pasirašė jos interesus akivaizdžiai pažeidžiantį žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, įrodo, kad ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šis planas buvo sudarytas išimtinai tenkinant atsakovo interesus. Naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka neatitinka tiek bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis. 4.72 straipsnis), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Žemės sklypo planą pasirašė D. M., kuri tuo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl žemės sklypo planas turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.89 straipsnio 1 dalie pagrindu. Notarė, tvirtindama minėtą sandorį, pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, CK 1.89 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnį, 6.263 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju yra notarės neteisėti veiksmai, kaltė dėl neteisėto sandorio patvirtinimo (D. M. buvo tokios blogos psichinės būklės, kad net neturintys medicininių žinių asmenys aiškiai galėjo tai suprasti, o notarui atsakomybė kyla dėl mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo), yra padaryta žala ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių (žalos), todėl jos atsakomybė šiuo atveju kyla pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė patikslinto priešieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. Nesutinka, kad Dovanojimo sutartyje per klaidą nebuvo įrašytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo ūkinis pastatas), dėl kurio, kaip teigia atsakovas, dovanojimo buvo susitarusios šalys ir atitinkamai buvo parengtas Žemės sklypo planas. Sutartį tvirtinusi notarė turėjo Žemės sklypo planą, kuriame atsispindėjo, kad toje žemės sklypo dalyje, kuria naudosis atsakovas, yra ir ūkinis pastatas, tačiau, kaip galima suprasti, D. M., kuri tuo metu buvo tokios psichinės būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, nenurodė notarei, kad ji atsakovui dovanoja ir ūkinį pastatą, todėl šis pastatas ir nebuvo įtrauktas į Dovanojimo sutartį. Atsakovui buvo padovanota tik dalis žemės sklypo su išskirtinai vienu pastatu, t. y. viraline, kas reiškia, kad, jei D. M. šio sandorio sudarymo metu būtų buvusi sąmoninga ir išties būtų norėjusi padovanoti ūkinį pastatą, tai tokią valią ji ir būtų išreiškusi notarei. Ieškovė pažymi tai, kad šioje sodyboje pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausęs motinai, o dabar ir jai su atsakovu, o antraeilis - ūkinis pastatas. Išties viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai, kurie yra skirti pagrindiniam daiktui tarnauti. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Būtent gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas turi bendras komunikacijas (vandens, nuotekų sistemas, elektrą), gyvenamajame name gyveno motina, kuriai ūkinis pastatas buvo reikalingas kaip gyvenamojo namo priklausinys, kur ji leisdavo laiką su visa šeima, giminėmis ir artimaisiais. Tiek jos šeima, tiek brolio K. šeima, tiek mama švęsdavo ten gimtadienius ir kitas šventes. Be to, nors atsakovas nurodo, kad jis prisidėjo prie mamos žemės sklypų įsigijimo savo investiciniais čekiais, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų; antra, jeigu taip ir buvo, jis mamai jokių reikalavimų niekada dėl to nereiškė. Nors atsakovas nurodo, kad mama labai norėjo jam padovanoti minėtą turtą, tačiau tokių mamos teiginių ji nėra girdėjusi, be to, nemano, kad mama būtų norėjusi tai padaryti, jei būtų buvusi sąmoninga, nes būtent pagal mamos ieškinį atsakovas teismo buvo net iškeldintas iš jos sodybos, kadangi jis su ja blogai elgėsi. Atsakovas meluoja, kad neva jis tik savo lėšomis ir jėgomis ūkinį pastatą suremontavo, įrengė gyvenamąsias patalpas, pirtelę, santechniką, pastatė nedidelį priestatą. Atsakovas ne vienerius metus valdė mamos banko kortelę ir iš jos nuimdavo pinigus, o taip pat naudojo medieną, gautą iš mamai priklausančių miškų ūkio žemės sklypų, naudojosi mamai priklausančiais žemės sklypais ir už juos gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Prie šio pastato remonto prisidėjo visi mamos vaikai ar/ir jų šeimos nariai, o ne tik atsakovas. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog Dovanojimo sutarties sąlyga, kad pasikeitus turto savininkui dovanotame turte joks asmuo, išskyrus apdovanotąjį, neišsaugo teisės naudotis juo ar jo dalimi, bei Žemės sklypo planas, kuriame D. M. nėra palikta jokia žemės sklypo dalis, įrodo faktinę aplinkybę, kad tikroji mamos valia buvo padovanoti atsakovui žemės sklypą su visais statiniais, įskaitant ginčo Ūkinį pastatą, todėl Dovanojimo sutartimi mama jam perleido nuosavybę į abu statinius. Būtent tai, jog Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad mama dovanoja atsakovui ir ginčo Ūkinį pastatą, yra tikroji mamos valia, tačiau kyla klausimas, ar ji sandorio sudarymo metu turėjo galimybę išreikšti savo valią, suvokdama ją, ar ne. Atsakovo teiginys, kad sudarius Dovanojimo sutartį D. M. pretenzijų dėl ūkinio pastato atlaisvinimo atsakovui niekada nereiškė, kas įrodo, kad ji nebelaikė šio pastato savo nuosavybe, yra visiškai nepagrįstas, nes D. M. buvo tokios sunkios psichinės būklės, kad net savo nuomonės tam tikrais klausimais nesugebėjo išreikšti. Kadangi nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl pripažinimo jam nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo prašomas paveldėjimo teisės liudijimų dalis.

Atsakovo Z. M. atstovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovės argumentai, jog Dovanojimo sutarties sudarymo metu D. M. nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, paremti tik prielaidomis, jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), t. y. Dovanojimo sutarties sudarymo dieną, ji nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, byloje nepateikta. Psichikos sveikatos sutrikimo diagnozė savaime nereiškia, kad žmogus nebegali mąstyti ir suvokti savo veiksmų reikšmės iš karto, kai tokia diagnozė nustatoma. Paprastai liga vystosi palaipsniui, taip buvo ir D. M.. Nei 2017-12-20 (duomenys neskelbtini) gydytojos J. B. siuntime dėl spec. poreikių įvertinimo, nei 2019-11-19 gydytojos psichologės R. K. įraše nėra nurodyta, kad D. M. serga psichine liga ar turi psichikos sutrikimą, nenurodyta ir ligos diagnozė. Ieškovės nurodyto teiginio, kad gydytojos psichiatrės J. B. paaiškinimu, D. M. nebegali sudaryti notarinių sandorių, nepatvirtina jokie bylos duomenys. D. M. medicininiuose dokumentuose iki ginčijamo sandorio esantys įrašai apie atminties sutrikimus ar galvos smegenų pakitimus taip pat neleidžia neabejotinai spręsti apie D. M. veiksmų nesuvokimą Dovanojimo sutarties sudarymo metu. (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštvedės 2018-04-10 raštas, kuriame kalbama apie D. M. mandagų elgesį, taip pat nėra pagrindas spręsti apie neva blogą D. M. psichinę būklę. D. M. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse tik 2020-11-24, t. y. po 2,5 metų nuo Dovanojimo sutarties sudarymo dienos, remiantis VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės aktu Nr. TPE-143/2020, kuriame jai konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant Piko liga. Iš to galima spręsti, kad liga vystėsi palaipsniui ir prieš 2,5 metų Dovanojimo sutarties metu jos psichinė būklė dar nebuvo tiek bloga, kad negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai, kad Dovanojimo sutarties metu D. M. buvo pakankamai sveiko proto, įrodo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-10-30, 2019-09-06 ir 2019-09-18 Apsilankymo aktai, kuriuose nurodyta, kokiomis sąlygomis tuo metu gyveno D. M., kas ją prižiūrėjo ir rūpinosi bei kaip ji bendravo su (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistėmis. Iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro pateiktų duomenų apie D. M. laikytus ūkinius gyvūnus matoma, kad ūkinius gyvūnus ji laikė net iki 2018-12-31, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo, kas vėlgi leidžia spręsti, kad tuo metu ji dar suvokė savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Iki D. M. apsigyvenant pas ieškovę, atsakovas nuolat bendravo su mama ir matė, kad nors mamos fizinės jėgos po truputį silpo, tačiau jos psichinė būklė buvo normali, ji suprantamai reikšdavo savo mintis ir norus. Taip buvo ir Dovanojimo sutarties pasirašymo dieną. D. M. aiškiai pasakė notarei, ką nori padovanoti ir suprato, jog dalį savo turto dovanoja atsakovui, t. y. suprato Dovanojimo sutarties esmę bei pasekmes. Notarė asmeniškai bendravo su D. M. ir jai nekilo abejonė, jog D. M. gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ar negalėtų jų valdyti.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudarytą žemės sklypo planą, kaip (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties sudėtinę dalį. Sprendžiant, ar Žemės sklypo planas kaip neatskiriama Dovanojimo sutarties dalis, pažeidžia ieškovės teises, kartu turi būti vertinamas atsakovo patikslintas priešieškinis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo Ūkinį pastatą, nes per klaidą šis ūkinis pastatas nebuvo įrašytas į Dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutarties šalys buvo susitarusios sudaryti dovanojimo sandorį, pagal kurį D. M. atsakovo nuosavybėn turėjo perleisti žemės sklypą su statiniais. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) buvo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nustatytos dovanotino žemės sklypo ribos, apimančios abu statinius, taip pat apibrėžtos ribos žemės sklypo, kuriuo šalys naudosis bendrai. Kadangi ginčo ūkiniu pastatu D. M. nesinaudojo, o juo naudojosi atsakovas, jam tenkančio sklypo dalyje D. M. nėra palikta jokia žemės sklypo dalis, o tai įrodo faktinę aplinkybę, kad tikroji motinos valia buvo padovanoti jam žemės sklypą su visais statiniais, įskaitant ginčo Ūkinį pastatą. Kadangi Dovanojimo sutartyje nėra aptartas žemės sklype esančio Ūkinio pastato likimas, pripažintina, kad Ūkinis pastatas, esantis atsakovo žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise jam CK 4.14 str. 1 d. pagrindu, o D. M. nebeteko į jį jokių teisių. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo planą pasirašė pati D. M.. Objektyvių įrodymų, kad pasirašydama Žemės sklypo planą ji nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, byloje nėra. Ieškovės argumentai, kad patvirtindama Dovanojimo sutartį ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, notarė neįvertino to, kad D. M. kanalizacijos šulinys atsidūrė atsakovo naudojamos žemės teritorijoje, todėl D. M., o dabar ieškovė nebeturi galimybės jį prižiūrėti, yra visiškai nepagrįsti.

1) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro išduotą 2023-02-09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią ieškovė paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro išduotą 2023-02-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią ieškovė paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro išduotą 2023-03-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią atsakovas Z. M. paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

5) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priešieškinio atstovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas ir jo mama D. M. sudarė Dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad dovanotojas (D. M.) neatlygintinai perduoda apdovanotajam (Z. M.) asmeninės nuosavybės teise 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 5 (2.1. p.). Dovanojimo sutartyje nustatyta, kad apdovanotasis atskirai naudosis padovanotomis 10540/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis žalia spalva, indeksu B (10398 kv. m), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 142/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis mėlyna spalva, indeksu C (142 kv. m) (5.1. p.). Dovanotojui nuosavybės teise lieka ir dovanotojas atskirai naudosis 14874/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis raudona spalva, indeksu A (14874 kv. m), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 143/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis mėlyna spalva, indeksu C (143 kv. m) (5.2. p.). Pagrindas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymui – žemės sklypo planas M 1:2000, sudarytas UAB „Drava“ (duomenys neskelbtini), kuris laikomas neatskiriama Dovanojimo sutarties dalimi. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad atsakovui padovanotame žemės sklype, plane pažymėtame žalia spalva, indeksu B (10398 kv. m), yra du statiniai ir jokių plotų šiame žemės sklype D. M. naudotis neišskirta. Pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninio paso duomenis ir sklypo plano duomenis, ant atsakovo žemės sklypo yra du pagalbinio ūkio paskirties pastatai – ūkinis (žymėjimas plane 3I1m, 39,00 kv. m ploto) ir viralinė (žymėjimas plane 2I1ž, 19,00 kv. m ploto.) Šių pastatų unikalūs numeriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje per klaidą neįrašytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio dovanojimo buvo susitarusios šalys ir atitinkamai buvo parengtas Žemės sklypo planas. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta D. M. iniciatyva ir jos laisva valia. D. M. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise valdė kelis 15 ha bendro ploto žemės sklypus su statiniais. Dalį žemės sklypų mama paveldėjo, o dalį nusipirko už investicinius čekius. Atsakovas prisidėjo prie mamos žemės sklypų įsigijimo savo investiciniais čekiais, už kuriuos ji papildomai įsigijo 2 ha ploto žemės, todėl ji išreiškė norą atsakovui padovanoti dalį žemės sklypo kartu su žemės sklype esančiu ginčo Ūkiniu pastatu ir viraline kaip kompensaciją už jo indėlį į jos turtą. D. M. nesinaudojo ginčo Ūkiniu pastatu, šis pastatas buvo apleistas, todėl jai leidus, atsakovas ginčo Ūkinį pastatą savo lėšomis ir jėgomis suremontavo, įrengė gyvenamas patalpas, pirtelę, santechniką, pastatė nedidelį priestatą. Atsakovas susitarė su mama, kad ji jam padovanos 1 ha ploto žemės sklypą su statiniais – viraline ir ginčo Ūkiniu pastatu. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ parengė Žemės sklypo planą, kuriame atskirai pažymėjo D. M. ir atsakovui tenkančias žemės sklypo dalis bei žemės sklypo dalį, kuria šalys naudosis bendrai, o jam dovanojamą žemės sklypą suformavo taip, kad į jį patektų ginčo Ūkinis pastatas ir viralinė, kuriuos mama ketino padovanoti atsakovui. Ūkinis pastatas Dovanojimo sutartyje, kaip šios sutarties dalykas, neindividualizuotas, tačiau sutartyje nurodyta, kad pasikeitus turto savininkui dovanotame turte joks asmuo, išskyrus apdovanotąjį, neišsaugo teisės naudotis juo ar jo dalimi (7.1. p.). Ši Dovanojimo sutarties sąlyga bei Žemės sklypo planas, kuris parengtas taip, kad apimtų abu statinius, ir kuriame D. M. nėra palikta jokia žemės sklypo dalis, įrodo faktinę aplinkybę, kad tikroji D. M. valia buvo padovanoti jam žemės sklypą su visais statiniais, įskaitant ginčo Ūkinį pastatą. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad Ūkinis pastatas išlieka buvusios savininkės D. M. nuosavybe ir kartu su žemės sklypu neperduodamas atsakovo nuosavybėn, todėl pripažintina, kad Ūkinį pastatą, kaip antraeilį daiktą, ištiko pagrindinio daikto (žemės sklypo) likimas, t. y. Ūkinis pastatas kartu su žemės sklypu perėjo jo nuosavybėn. Ginčo Ūkiniu pastatu, kaip ir kitu padovanotu turtu, naudojasi, rūpinasi ir prižiūri daugiau nei 15 metų tik atsakovas. Sudarius Dovanojimo sutartį D. M. pretenzijų dėl Ūkinio pastato atlaisvinimo atsakovui niekada nereiškė, o tai įrodo, kad ji Ūkinio pastato nebelaikė savo nuosavybe. Taip pat nurodo, kad po D. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo atsakovas ir ieškovė. Pripažinus atsakovo nuosavybės teisę į ginčo Ūkinį pastatą yra pagrindas pripažinti jam ir ieškovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyje dėl paveldėto Ūkinio pastato negaliojančiais.

Atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį dalyje dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notarės, dėl likusios dalies patikslinto ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo spręsti savo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens naudai iš ieškovės visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarė prieš Dovanojimo sutarties notarinį patvirtinimą iš šio sandorio šalių bei valstybinių registrų surinko, patikrino ir įvertino šiuos dokumentus bei duomenis: UAB „Drava“ (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo planą, išrašą iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro apie perleidžiamus nekilnojamuosius daiktus, D. M. nuosavybės teisę į perleidžiamus nekilnojamuosius daiktus patvirtinančius dokumentus, t. y. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 1995-02-06 Šilutės rajono valdybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.17.110), UAB „Drava“ 2014-12-22 parengtą Žemės sklypo planą, išrašus iš VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro apie perleidžiamus nekilnojamuosius daiktus ir D. M., jos tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro, duomenis apie D. M. veiksnumą iš VĮ „Registrų centras“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, 2018-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus atsakovui išduotą Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 17STŽ-108-(14.17.142.), atsakovo 2018-03-08 Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją, atsakovo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro, duomenis apie atsakovo veiksnumą iš VĮ „Registrų centro“ neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro. Taigi, notarė prieš notarine tvarka patvirtindama ginčijamą Dovanojimo sutartį tinkamai nustatė sandorį ketinančių sudaryti asmenų tapatybę (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 31 straipsnio 1 dalis), įsitikino jų veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalis), patikrino sandorio sudarymui reikšmingus duomenis apie šalis ir perleidžiamą nekilnojamąjį turtą valstybiniuose registruose (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis), išaiškino šalims ketinamo sudaryti sandorio teisines pasekmes (Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalis) ir būdama įsitikinusi, kad sandorio sudarymui nėra jokių faktinių ir/ar teisinių kliūčių, sandorį pagrįstai patvirtino. Aplinkybių, dėl kurių Dovanojimo sutarties tvirtinimas turėtų būti atidėtas ar iš viso atsisakyta atlikti notarinį veiksmą nebuvo nustatyta. Dovanojimo sutarties sudarymo metu notarė asmeniškai bendravo su D. M., tačiau notarei nekilo nė menkiausios abejonės, kad pastaroji gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ar negalėtų jų valdyti, todėl neturėjo jokio pagrindo atsisakyti atlikti prašomo notarinio veiksmo. Nei pati D. M., nei atsakovas notarės neinformavo, jog D. M. skųstųsi kokiais nors sveikatos sutrikimais, kurie galėtų turėti įtakos sudaromo sandorio teisėtumui. Remiantis pateiktais duomenis, jos artimieji apie D. M. tariamai turimas psichikos sveikatos problemas žinojo dar nuo 2017 m., tačiau iki pat 2020 m. galimai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia. Tai leidžia spręsti, jog D. M. iki pat 2020 m. gebėjo savarankiškai dalyvauti turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose. Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudaryto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano pripažinimo negaliojančiu pažymėjo, kad notarė Žemės sklypo plano nerengė ir už šio dokumento turinį bei formą ji neatsako. Šį planą pateikė pačios sandorio šalys. Notarė Dovanojimo sutarties penktame skyriuje pagrįstai nustatė naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pagal šalių pateiktą Planą ir pagrįstai ją patvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias su Dovanojimo sutarties (visa apimtimi) notariniu patvirtinimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai, t. y. notarė nėra atlikusi jokių kaltų ir/ar neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sudaryti kokias nors prielaidas ieškovei ir/ar tretiesiems asmenims ateityje patirti kokią nors realią žalą, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su notarės atliktais veiksmais. Nesant notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų reiškia, jog nėra ir nebus draudiminio įvykio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnio ir Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkto prasme, ko pasėkoje draudikui negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje.

Notarės A. K. ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarės patvirtinta Dovanojimo sutartis atitinka tikrąją D. M. valią, turėtą Dovanojimo sutarties sudarymo metu, inter alia ir dėl sutarties dalyko, t. y. koks konkretus turtas neatlygintinai yra perleidžiamas atsakovui. Sutarties 2.1. punkte yra aiškiai numatyta, jog Sutartimi yra perleidžiama tik du nekilnojamojo turto objektai/jų dalys: 1) 10540/25557 dalių žemės sklypo ir 2) viralinė. Joks kitas nekilnojamasis turtas, esantis žemės sklype (tame tarpe ginčo Ūkinis pastatas, gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, sandėlis, garažas bei kiti kiemo statiniai), Sutartimi nėra perleistas. Jeigu notarė būtų buvusi informuota, jog D. M. Sutartimi atsakovui siekia perleisti, be kita ko, ir ginčo Ūkinį pastatą, tokiu atveju Sutarties 2.1. punkte būtų papildomas papunktis, t. y. 2.1.3. papunktis, kuriame tai būtų buvę aiškiai įvardinta. Tai tik patvirtina, jog šis turtas sąmoningai į Sutartį nebuvo įtrauktas ir jokios klaidos tvirtinant ginčo Sutartį nėra padaryta. D. M. aiškaus ir neabejotino pareiškimo, jog jos tikroji valia yra Sutartimi, be kita ko, atsakovui neatlygintinai perleisti ne tik atitinkamą dalį žemės sklypo bei viralinę, o taip pat ir ginčo Ūkinį pastatą, nebuvo nustatyta. Dėl nurodytos priežasties laikytina, jog esamas Sutarties turinys atitinka tikrąją jos valią, turėtą jos sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju sūnus ir motina susitarimu nusistatydami naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką susitarė, kad D. M. priklausantis Ūkinis pastatas liktų atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje ir už tai jam nereikalaujant jokios kompensacijos paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje. Ieškovė yra laikytina vienintele teisėta ginčo Ūkinio pastato savininke, kurios teisių galiojimui įtakos neturi šalių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. M., perleidusi atsakovui nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo ir viralinę bei susitardama dėl konkrečios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kartu siekė perleisti atsakovui nuosavybės teisę ir į ginčo Ūkinį pastatą. Priešingai, Sutartis yra sudaryta ir joje susitarta dėl nuosavybės teisių perleidimo į konkrečius nekilnojamojo turto objektus ir D. M. nėra atlikusi jokių valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo Ūkinį pastatą. Pažymi, jog reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo pripažinti atsakovo nuosavybės teisę į ginčo Ūkinį pastatą. Šiuo atveju Šilutės rajono 3-ojo notaro biuro išduoti Paveldėjimo teisės liudijimai nėra nuginčyti, todėl galiojantys. Taigi, atsakovo reikalavimui dėl nuosavybės teisės į ginčo Ūkinį pastatą pripažinimo esant nepagrįstam ir neįrodytam, išvestinis reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais taip pat yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis atmestinas

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas Z. M. yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė A. K. patvirtino tarp D. M. ir atsakovo sudarytą Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. M. neatlygintinai perleido atsakovui asmeninės nuosavybės teise 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., taip pat nusistatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Drava“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), kuris laikomas neatskiriama Dovanojimo sutarties dalimi (Dovanojimo sutarties V skyrius (5.1.-5.2. punktai)). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1474-733/2024 D. M. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta dukra V. A. (ieškovė). D. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po D. M. mirties jos palikimą priėmė ieškovė (pagal testamentą ir pagal įstatymą) ir atsakovas (pagal įstatymą), t. y. ieškovė paveldėjo 5/6 dalis, o atsakovas - 1/6 dalį mirusiosios turto. 2023-02-09 ieškovei išduoti: paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, patvirtintas Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, patvirtintas Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-03-07 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, patvirtintas Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties ir jos sudėtinės dalies - (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudaryto Žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija Dovanojimo sutartį, kuria D. M. neatlygintinai perleido atsakovui asmeninės nuosavybės teise 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., ir Dovanojimo sutarties sudėtinę dalį - (duomenys neskelbtini) UAB ,,Drava“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą tuo pagrindu, kad D. M. tiek pasirašydama Žemės sklypo planą, tiek sudarydama Dovanojimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės būklės. Atsakovo atstovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad tiek Žemės sklypo plano pasirašymo, tiek Dovanojimo sutarties sudarymo metu D. M. psichinė sveikatos būklė nebuvo tiek bloga, kad negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovės (notarės) A. K. atstovė su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat nesutinka, nurodydama, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu notarė asmeniškai bendravo su D. M., tačiau notarei nekilo nė menkiausios abejonės, kad pastaroji gali nesuprasti savo veiksmų prasmės ar negalėtų jų valdyti.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti reikšminga tai, ar sandorio šalis suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Pastebėtina, kad sandorio šalies gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tauragės apylinkės teismo 2023-05-22 nutartimi šioje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2024-01-31 teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-123/2023. Šiame ekspertizės akte teismo psichiatrijos pomirtinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad „D. M. daug metų sirgo cerebrovaskuline galvos smegenų liga, su dažnomis tranzitorinėmis išeminėmis galvos smegenų atakomis, jų pasėkoje vystėsi galvos smegenų encefalopatiniai pakitimai, galvos smegenų atrofija. 2013 m. gydyta stacionare, buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, nustatyti galvos smegenų struktūros pažeidimas: tuomet nežymūs aterosklerotiniai encefalopatiniai pakitimai. Progresavo silpnaprotystės simptomatika. Silpnėjo pažintinės funkcijos. 2016 m. spalio mėn. yra nustatytas prognozuojamas kalbos sutrikimas, ko pasėkoje nerasdavo žodžių, sunkiai sekė pokalbius. Ir buvo diagnozuota frontotemporalinė (kaktinės smilkininės) silpnaprotystė. Vyraujant pirminei progresuojančiai nesklandžiai afazijai, 2017-05-23 konsultuota psichiatro, kadangi skundėsi blogėjančia atmintimi, buvo stebima nuotaikos, emocijų, valios sutrikimai (užsispyrusi, vaikiška, pikta), būklei nekritiška. Frontotemporalinės silpnaprotystės fone buvo diagnozuojama ir organiniai nuotaikos sutrikimai. 2017-12-20 protinės būklės tyrime (MMSE) gauta 13 balų, ir tai rodo vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimą. Sutriko orientacija laike, vietoje, taip pat apsunkinta dėmesio koncentracija. Atmintis dabarčiai žemiau normos. Pateiktos informacijos nepajėgdavo atminti. 2017-12-20 silpnaprotystės Blessedo skalėje gauta 13 balų, kas rodė vidutinį silpnaprotystės pablogėjimą. 2018-01-17 diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija aterosklerozės pasėkoje ir frontotemporalinė silpnaprotystė. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrime rasti atrofiniai pakitimai kaktinėje smilkininėje srityje vyraujant kairio smilkinio atrofiniams pakitimams (testamentas ir sandoriai buvo sudaryti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Ligos dinamika blogėjo. Psichikos būklėje buvo stebima visų psichikos funkcijų sutrikimai, ko pasėkoje sutriko orientacija laike, vietoje, savyje. 2019-11-25 nustatyta senatvinė silpnaprotystė. Pacientė nebegali gyventi viena, nebegali pasirūpinti savimi. Vyraudavo disforiška nuotaika. Sutriko atmintis einamajam laikotarpiui. Silpnaprotystės fone vystėsi organinis nuotaikos sutrikimas. Dėl to 2019-12-30 buvo nustatytas I lygio specialusis nuolatinės pagalbos poreikis. O 2020 metais Nepriklausoma teismo psichiatrijos ekspertų tarnyba diagnozavo silpnaprotystę sergant Piko liga. 2020-11-24 Tauragės apylinkės teismo sprendimu D. M. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse“. Remiantis padaryta išvada ekspertas atsakė į teismo užduotus klausimus, t. y. nurodė, kad: D. M. sandorių, t. y. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo metu, o taip pat ir pasirašydama (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudaryto žemės sklypo planą negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ginčijamų sandorių sudarymo metu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) D. M. psichikos sutrikimo požymiai buvo akivaizdūs, leidžiantys net asmeniui, neturinčiam specialių medicininių žinių, bet turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, suabejoti, kad D. M. dėl savo psichikos sutrikimo gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti; D. M. ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo skiriami vaistai psichikos sutrikimui gydyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas K. M. savo išvadą patvirtino. Jis papildomai nurodė, kad jo visoje medicininėje praktikoje tai tik 5-6 atvejis, kai vien tik asmens medicininių dokumentų turinys akivaizdžiai įrodo, jog D. M. sirgo psichikos liga ir ginčijamų sandorių sudarymo metu ji aiškiai negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų valdyti. Jis nesigilino į kitus byloje esančius duomenis, į kitus įrodymus, kadangi jie nėra objektyvūs. Magnetinio rezonanso tyrimas pasako viską, čia nėra vietos interpretacijoms.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja psichiatrė J. B. nurodė, kad jai teko bendrauti su paciente D. M. 2017 – 2019 m. 2017 m. gruodžio mėn. ji atliko atminties testą, kurio metu nustatytas vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimas. Bendraujant matėsi, kad yra sujaudinta, nesugebėjo palaikyti pokalbio, normalaus kontakto surasti nepavyko, buvo sutrikusi orientacija laike, erdvėje, savyje. 2019 m. lapkričio mėn. atlikus tokį patį testą nustatytas sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Tų metų pabaigoje D. M. jau nebekalbėjo ir nebevaikščiojo.

Liudytoja apklausta medicinos darbuotoja G. K. parodė, kad ji du kartus buvo sutikusi D. M. poliklinikoje 2016-2018 m., kur aiškiai matė sutrikusią psichinę būseną. Kadangi šią moterį pažinojo iš seniau, psichinės būsenos pablogėjimas buvo akivaizdus. Ji buvo sutrikusi, neaiškiai kalbėjo.

Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – V. A., G. K., G. M., Z. A. reikšmingesnių aplinkybių nenurodė, be to jie vienaip ar kitaip susiję su ginčo šalimis, todėl jų parodymai nevertintini.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas).

Šioje byloje pateikta eksperto išvada yra kategoriška, todėl laikytina tiesioginiu įrodymu.

2019-11-19 gydytojos psichologės R. K. išraše nurodyta, kad D. M. „Kontaktas apsunkintas, tyrimo metu pacientė visiškai nesusigaudanti, negeba atreaguoti. Emocijos blankios. Klausimų prasmės nesupranta, atsakymai neprasmingi, nesusiję su klausimais. Į kabinetą įeina atlydima dukters, nesusigaudo, kur esanti, viena neranda kur atsisėsti, nesusigaudo kur kėdė. Baigus vertinimą ir leidus eiti, pati savarankiškai atsistoja, susiranda duris, išeina. Orientacija laike, savyje, vietoje sutrikusi. Tyrimo metu stebima agravacija, todėl tyrimo duomenys kelia abejonių ir yra nepatikimi. Protinės būklės mini tyrimo rezultatai (MMSE) rodo žymų kognityvinių funkcijų sutrikimą – 0 balų.

Atsakovas, tvirtindamas, kad D. M. tiek Žemės sklypo plano pasirašymo, tiek ir Dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo pakankamai sveiko proto, pateikė teismui (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-10-30, 2019-09-06 ir 2019-09-18 Apsilankymo aktus, kuriuose nurodyta, kokiomis sąlygomis tuo metu gyveno D. M., kas ją prižiūrėjo ir rūpinosi bei kaip ji bendravo su (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistėmis. 2018-10-30 Apsilankymo akte nurodyta, kad apsilankymo metu D. M. pati įsileido seniūnijos darbuotojas, pakvietė jas į kambarį, pati paaiškino, kad ja rūpinasi sūnus Z. M., jis ją lanko tris keturis kartus per savaitę, ją apiperka, nuveža sekmadieniais į bažnyčią, jeigu jis negali, susitaria su kaimynu, kad ją nuvežtų, prineša malkų krosniai kūrenti. Apsilankymo akte pažymėta, kad apsilankymo metu moteris labai noriai bendravo, tik nelabai sekėsi raiškiai kalbėti, kalba dažnai strigo, ji pati teigė, kad po dukters M. mirties sutriko kalba. Pastebėta, kad moters atmintis pablogėjusi, dažnai bendravimo metu pameta atmintį, paklausta apie kitus vaikus, kaip jiems sekasi, moteris negalėjo atsakyti. Pas gydytojus moteris neatsimena kada buvusi, vaistų beveik nevartoja. 2019-09-06 Apsilankymo akte pažymima, kad su D. M. susikalbėti sekėsi sunkiai, moters kalba labai stringa, neišeina taisyklingai ir raiškiai pasakyti sakinio.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu, minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad D. M. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties sudarymo metu, o taip pat ir pasirašydama (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudarytą Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą buvo tokios būklės, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Dėl (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties sudėtinės dalies - (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudaryto Žemės sklypo plano, pažeidus bendraturčio teisėtus interesus, pripažinimo negaliojančiu

Dėl nuosavybės teisės į ginčo Ūkinį pastatą pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, Dovanojimo sutarties sudėtinę dalį - (duomenys neskelbtini) UAB ,,Drava“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą ginčija dar ir tuo pagrindu, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidė D. M., o dabar ir jos, ieškovės, interesus, šis planas neatitinka tiek bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis. 4.72 straipsnis), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovo atstovė su tuo nesutinka, nurodo, kad Žemės sklypo planas parengtas tinkamai, kadangi D. M. buvo išreiškusi valią ginčo Ūkinį pastatą padovanoti atsakovui, dėl šio ūkinio pastato dovanojimo šalys buvo susitarusios, tačiau per klaidą pastatas nebuvo įrašytas į Dovanojimo sutartį. Tuo pagrindu atsakovo atstovė prašo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančiais Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro išduotus: 2023-02-09 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią ieškovė paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ½ dalį ginčo Ūkinio pastato, 2023-02-09 pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr(duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią ieškovė paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ginčo Ūkinio pastato, 2023-03-07 pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, pagal kurią atsakovas paveldėjo D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį ginčo Ūkinio pastato. Atsakovo atstovė tvirtina, kad sudarant Dovanojimo sutartį, tikroji D. M. valia buvo padovanoti atsakovui žemės sklypą su jame esančiais dviem statiniais – ginčo Ūkiniu pastatu ir viraline pagal parengtą Žemės sklypo planą, kurį D. M. pati ir pasirašė. Su tokiu atsakovo atstovės reikalavimu ir argumentais nesutinka nei ieškovė, nei atsakovė (notarė). Ieškovė teigia, kad tiek D. M., tiek ir jos bei kito brolio šeima naudojosi ginčo Ūkiniu pastatu, D. M. niekada nėra išreiškusi noro padovanoti šį ginčo Ūkinį pastatą atsakovui. Atsakovės (notarės) atstovė tvirtina, kad pasirašyta Dovanojimo sutartis atitinka tikrąją D. M. valią, turėtą Dovanojimo sutarties sudarymo metu, D. M. aiškaus ir neabejotino pareiškimo, jog jos tikroji valia šia Dovanojimo sutartimi, be kita ko, yra atsakovui neatlygintinai perleisti ne tik atitinkamą dalį žemės sklypo bei viralinę, o taip pat ir ginčo Ūkinį pastatą, nebuvo nustatyta.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kaip tvirtina atsakovės (notarės) atstovė, tokios valios D. M. Dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo išreiškusi, tokios informacijos nei iš D. M., nei iš atsakovo notarė negavo. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, jog ginčo ūkinis pastatas turėjo būti sutarties objektas ir kad sutarties sudarymo metu buvo aptarti jo perleidimo klausimai, tačiau grynai per klaidą jis nepateko į surašytą sutartį.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo Ūkinis pastatas į Dovanojimo sutartį nebuvo įrašytas per klaidą, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo Ūkinį pastatą nuo (duomenys neskelbtini) (nuo Dovanojimo sutarties sudarymo) tuo pagrindu, kad šis ginčo Ūkinis pastatas per klaidą nebuvo įrašytas į Dovanojimo sutartį, laikytinas nepagrįstu. Be to, teismui nustačius, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu D. M. buvo tokios būklės, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir šiuo pagrindu atsakovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo Ūkinį pastatą nuo (duomenys neskelbtini) negali būti patenkintas. Netenkinus šio atsakovo reikalavimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi privačios namų valdos Žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Iš Dovanojimo sutarties matyti, kad D. M. ir atsakovas Dovanojimo sutartimi nusistatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, sutardami, kad apdovanotasis atskirai naudosis padovanotomis 10540/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis žalia spalva, indeksu B (10398 kv. m), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 142/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis mėlyna spalva, indeksu C (142 kv. m) (5.1. p.). Dovanotojui nuosavybės teise lieka ir dovanotojas atskirai naudosis 14874/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis raudona spalva, indeksu A (14874 kv. m), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 143/25557 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis mėlyna spalva, indeksu C (143 kv. m) (5.2. p.). Pagrindas: žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), sudarytas UAB „Drava“ (duomenys neskelbtini), kuris laikomas neatskiriama Dovanojimo sutarties dalimi. Iš Žemės sklypo plano matyti, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs D. M., pagal Dovanojimo sutartį yra atsakovui padovanotoje žemės sklypo dalyje. Kaip teigia ieškovė, jokio priėjimo prie šio ūkinio pastato nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sutinka su ieškove, kad Žemės sklypo plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidė D. M., o dabar ir ieškovės, interesus, kadangi kiekvienas bendrasavininkis turi turėti priėjimą (privažiavimą) prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, o šiuo atveju matyti, kad priėjimo prie ginčo Ūkinio pastato nėra.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti ir pripažinti Dovanojimo sutartį ir jos sudėtinę dalį - (duomenys neskelbtini) UAB „Drava“ sudarytą Žemės sklypo planą negaliojančiais. Atsakovo patikslintas priešieškinis dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais, atmestinas.

Dėl restitucijos taikymo

Pažymėtina, kad pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą. Remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje nustatytu reguliavimu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Pripažinus Dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija, grąžinant 10540/25557 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 5, D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn (CK 1.89 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo 2021-05-26 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - Z. M. priklausančio turto: 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas, paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų Z. M. ir notarės A. K. 134 Eur žyminio mokesčio, 3 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 773,24 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, viso 4 357,24 Eur.

Atsakovas Z. M. ir atsakovė notarė A. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė taip pat prašo priteisti atstovaujamojo naudai bylinėjimosi išlaidas – 6 586,94 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš atsakovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taigi, ieškovės prašomos priteisti sumos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, tai yra po 2 178,62 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir Z. M. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. M. neatlygintinai perleido Z. M. 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir Z. M. Dovanojimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinę dalį - (duomenys neskelbtini) UAB ,,Drava“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą, kuriame nurodytos D. M. ir Z. M. naudojamo žemės sklypo (sklypo plotas 25557 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.

Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.

Priteisti iš Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 178,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš notarės A. K. V. A., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 178,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-05-26 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - Z. M. priklausančio turto: 10540/25557 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.