- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-05
- Bylos Nr.
- e2-389-676/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02741-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- T. P.
- Kategorijos
- 1.1.1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. M. – P. ir jos atstovui advokatui L. K., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. C., trečiajam asmeniui T. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. – P. ieškinį dėl neteisėto būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti, kad iki 2024-03-12 ji dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2007-01-15 darbo sutartimi jos sutartą su darbdaviu 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės režimą, o atsakovas T. P. vienašališkai neteisėtai be jos sutikimo pakeitė jos 2007-01-15 darbo sutarties būtinąją sąlygą dėl darbo laiko režimo iš 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės į 6 darbo dienų (42,5 darbo valandų) savaitę; pripažinti nepagrįstu 2023-06-19 ir 2023-06-28 pravaikštų žymėjimą 2023 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, priteisti iš atsakovo 86,71 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas; pripažinti nepagrįstu 2023-08-19 ir 2023-08-26 pravaikštų žymėjimą 2023 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) darbo laiko paskaitos žiniaraštyje, įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, priteisti iš atsakovo 95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas; jei teismas manys, kad praleistas terminas dėl pravaikštų žymėjimo pripažinimo neteisėtu ir nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, prašo dėl svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti; priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio nepriemoką už 6 mėnesius (nuo 2023-09-01 iki 2024-02-29) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), ir atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti; priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemoką 1 062,5 Eur (atskaičius mokesčius); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo atsakovės įkūrimo ji yra įmonės akcininkė, valdo 49 procentus akcijų. Pagal 2007-01-15 darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose. Per 17 darbo metų dirbo 5 dienų darbo savaitę, t. y. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., per šį laikotarpį nedirbo nei vieno šeštadienio. Tačiau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui su T. P., kuris yra (duomenys neskelbtini) akcininkas (valdo 51 procentą akcijų) ir (duomenys neskelbtini) direktorius, 2023 m. vasarą pastarasis darbe ėmė naudoti prieš ją įvairiausio pobūdžio psichologinį ir ekonominį smurtą - užblokavo kuro kortelę, įjungė sekimo funkciją jos darbiniam ir asmeniniam telefono numeriui, savavališkai atėmė jos naudojamą nurašytą įmonės kompiuterį ir jo pagalba neteisėtai rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą, įrengė vaizdo kamerą specialiai stebėti jos darbo vietą. Apie tai, kad iš jos reikalaujama dirbti šešių dienų darbo savaitę, sužinojo tik po VDI pareigūnų apsilankymo įmonėje tiriant jos skundą, kai 2023-09-13 iš jos pareikalauta pasiaiškinti, kodėl nebuvo darbe 2023-08-19, 2023-08-26, 2023-09-02, 2023-09-09. Savo 2023-09-15 pasiaiškinime darbdaviui ji nurodė, kad per 17 darbo įmonėje metų pirmą kartą gavo prašymą dėl nedarbo šeštadieniais, kuriais nedirbo, nėra pasirašiusi darbo sutarties ar jos pakeitimų, nustatančių 6 dienų darbo savaitę. Kaip (duomenys neskelbtini) akcininkė ji įtaria, kad direktorius T. P. fiktyvų darbą šeštadieniais įtraukinėjo į apskaitos dokumentus, kad galėtų per įmonę nurašinėti ir pagrįsti savoms reikmėms naudojamų degalų panaudojimą. Sodros duomenų bazėje sužinojo, kad darbdavys šeštadieniais 2023-06-19, 2023-06-28, 2023-08-19, 2023-08-26 jai pažymėjo pravaikštas. Dėl neteisėtų vadovo veiksmų ji 2023-09-21 skundu kreipėsi į VDI, 2023-11-07 iš VDI gavusi atsakymą Nr. SD-3 sužinojo, kad pagal 2007-01-15 darbo sutartį jai nustatyta 6 dienų darbo savaitė. Ji įtaria, kad direktoriaus pateikta VDI pirminė 2007-01-15 jos darbo sutartis gali būti suklastota, ją perspausdinant ir sutarties 5 punkto nuorodą dėl 5 dienų darbo savaitės pakeičiant fiktyvia nuoroda dėl 6 dienų darbo savaitės. Buvo pateikti 2023 m. birželio - rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose jai buvo žymimas 6 darbo dienų savaitės laikas, šie žiniaraščiai taip pat buvo falsifikuojami: jai pažymėtos pravaikštos už nedarbą 2 šeštadienius 2023-08-19, 2023-08-26, tačiau kitais nurodyto laikotarpio šeštadieniais, t. y. birželio 3, 10, 17, liepos 1, 8, 15, 22, 29, rugsėjo 2, 9, 16, 26, 30 dienomis ji taip pat nedirbo, o žiniaraščiuose buvo fiktyviai žymimas neva dirbtas laikas. Faktą, kad žiniaraščiuose fiksuotas jos darbo laikas šeštadieniais neatitinka tikrovės, patvirtina ir tai, jog darbdavys 2023-09-13 iš jos pareikalavo pasiaiškinti, kodėl nebuvo darbe šeštadieniais 2023-09-02, 2023-09-09, šiomis dienomis, kaip ir visais kitais šeštadieniais, ji nedirbo, tačiau paties darbdavio VDI pateiktame 2023 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuota, kad 2023 m. rugsėjo mėn. ji dirbo 26 darbo dienas, t. y. dirbo ir visus šeštadienius, tame tarpe 2023-09-02, 2023-09-09.
Ji 2024-02-02 kreipėsi į Klaipėdos DGK, prašydama įpareigoti darbdavį atstatyti darbo sutartyje sulygtas darbo sąlygas dėl 5 dienų darbo savaitės, kuriomis ji faktiškai dirbo 17 metų, ir kurios darbdavio vienašališkai neteisėtai buvo pakeistos, galimai suklastojant darbo sutartį, įpareigoti darbdavį mano darbo laiko apskaitą tvarkyti pagal faktiškai dirbamą darbo laiką, t. y. penkių dienų darbo savaitę po 8 darbo valandas per dieną, įpareigoti darbdavį panaikinti jai skirtą pravaikštų fiksavimą Sodros informacinėje sistemoje.
Po 2023-09-13 ji šeštadieniais nedirbo, 2024-03-05 vadovas vėl paprašė pasiaiškinti, kodėl nedirbo šeštadienį 2024-02-10, po ko direktoriaus 2024-03-12 įsakymu Nr. ATL-1 buvo atleista iš darbo pagal DK 58 str. 1 d., 2 d., 1 p. ir 3 d., 4 p., be kita ko, ir už tai, kad visą dieną be pateisinamos priežasties nebuvo darbe 2024-02-10. Ji 2024-03-21 kreipėsi į Klaipėdos DGK, 2024-03-26 sprendimu (Darbo byla Nr. APS-131-2791/2024) prašymas atmestas, nes jos pasirašyta 2007-01-15 darbo sutartimi šalys buvo sutarusios dėl 6 dienų darbo savaitės, ir pagal įmonės darbo tvarkos taisykles Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jos darbo laikas buvo žymimas pagal nurodytą 6 dienų darbo savaitės režimą, įrodymų, kad de facto visus 17 metų ji dirbo 5 dienų darbo savaitės režimu, nėra; Darbo sutarties suklastojimą DGK pripažino neįrodytu, darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys atitinka darbo sutartyje aptartą darbo laiko režimą.
2024-05-13 ji kreipėsi į DGK, pakartotinai prašydama priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką už 6 mėn. (nuo 2023-09-01 iki 2024-02-29) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), ir atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemoką 825 Eur (atskaičius mokesčius), papildomai 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją, papildomai kompensaciją 268,98 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024-03-12 iki 2024-04-24, patikslinti DGK 2024-04-24 sprendimą darbo byloje Nr. APS- 131-6615/2024 nustatant, kad priteisiama kompensacijos suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024-04-25 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos yra ne 59,84 per darbo dieną (neatskaičius mokesčių), o 45,45 Eur (atskaičius mokesčius)“. Klaipėdos DGK 2024-06-12 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-10633/2024 jos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Klaipėdos DGK 2023-08-17 sprendimu darbo byloje APS-131-14410/2023 ieškovės prašymą atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio išieškojimo, atmetė; šis sprendimas buvo priimtas dėl nepagrįsto 2023 m. birželio mėn. pravaikštų jai žymėjimo ir tuo pagrindu neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio. 2024-05-13 ji kreipėsi į DGK pakartotinai teikdama prašymą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo,
Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. imtinai jai buvo mokamas 950 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Po to nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio iki pat atleidimo iš darbo jai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis 921,35 Eur, tuo būdu per 6 mėn. (nuo 2023-09-01 iki 2024-02-29) 28,65x6 mėn. susidarė 171,90 Eur nepriemoka. 28,65 Eur skirtumas gaunasi iš ankstesnio 950 Eur atlyginimo minusavus naujai mokamą 921,35 Eur atlyginimą. Atleidžiant iš darbo, jai buvo sumokėta piniginė kompensacija už 76 darbo dienas nepanaudotų atostogų ir 2023 m. kovo mėnesį dirbtas 5 darbo dienas, viso pervedant į mano bankinę sąskaitą 2 785 Eur. Nustatant vienos atostogų ar darbo dienos vertę, vertinant kad įprastinės 5 darbo dienų savaitės metinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų, pagal 950 Eur skaičiuojamą gautą į rankas darbo užmokestį, vienos darbo dienos vertė 47,50 Eur. Už neišnaudotų 3 metų atostogų dienų 72 x 47,5 lygu 3 420 Eur. Taigi už 76 darbo dienas nepanaudotų atostogų ir 2023 m. kovo mėnesį dirbtas 5 darbo dienas, viso už 81 darbo dieną, jai turėjo būti sumokėta 3 847,50 Eur. Nepriemoka - 1 062,5 Eur. DGK 2024-04-24 sprendime darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024 skaičiuodama jos vidutinį darbo užmokestį ir jo pagrindu priteisdama kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 6 mėn. VDU dydžio kompensaciją, rėmėsi atsakovės pateiktais duomenimis, jog jos dieninis vidutinis darbo užmokestis buvo 59,84 Eur. Neįvertintos aplinkybės ir pateikti įrodymai, jog iki 2023 m. birželio mėn. jai mokamas 950 Eur dydžio darbo užmokestis. Skaičiuodama 6 mėn. VDU dydžio kompensaciją DGK laikė, jog už vieną mėnesį man turi būti sumokėtas 1 250,66 Eur darbo užmokestis; pagal internetinėje erdvėje VMI pateikiamą darbo užmokesčio skaičiuoklę tokiu atveju jos mėnesinis darbo užmokestis būtų 835,86 Eur; darbovietėje jai buvo mokamas 950 Eur darbo užmokestis; tokiu atveju jai už vieną mėnesį buvo priteista 114,14 Eur, o už 6 mėn. atitinkamai 684,84 Eur mažesnis darbo užmokestis, todėl tikslinant 6 mėn. vidutinių darbo užmokesčio kompensacijos dydį, prašo papildomai priteisti 684,84 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog šiuo ieškininiu reikalavimu ji nekvestionuoja DGK 2024-04-24 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024, kuriuo jai buvo priteista 6 mėnesių VDU dydžio kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo, tik prašo papildomai priteisti didesnę kompensaciją, atsižvelgiant į faktiškai mokėtą darbo užmokestį. Kaip matosi iš DGK 2024-04-2 sprendimo, skaičiuodama kompensacijų dydį DGK vertino, jog vienas mėnuo vidutiniškai turi 20,9 d. d., skaičiuojant pagal tai, kad jos mėnesinis darbo užmokestis buvo 950 Eur, jos vienos darbo dienos darbo užmokestis 45,45 Eur; taigi kompensacija už 30 d. d. nuo 2024-03-12 iki 2024-04-24 turėtų būti 1 363,50 Eur darbo užmokesčio, nors už šį laikotarpį priteisė 1 795,20 Eur, todėl už šį laikotarpį priteistą kompensaciją prašo padidinti 268,98 Eur. Taip pat prašo papildomai priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024-04-25 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas pilnai atsiskaitė tik 2024-07-03, šioje dalyje kompensaciją prašo padidinti 430,37 Eur. Tuo būdu bendroje sumoje kompensaciją už 78 darbo dienas priverstinės pravaikštos ji prašo padidinti 699,34 Eur darbo užmokesčio.
Ieškovė taip pat nurodo, jog šiuo ieškininiu reikalavimu, lygiai kaip 6 mėnesių VDU dydžio kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo priteisimo, ji nekvestionuoja DGK 2024-04-24 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024, kuriuo jai priteistas nuo 2024-04-25 po 59,84 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, tik prašo papildomai priteisti didesnę kompensaciją.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, jog
atsakovas 2024-08-05 pateikė teismui 2007-01-15 darbo sutarties originalą. Ieškovei teigiant apie sutarties suklastojimą, ji turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne kelti įvairias prielaidas civilinėje byloje, ir šiomis prielaidomis grįsti savo ieškinio reikalavimus. Ieškovė laikydamasi pozicijos apie darbo sutarties suklastojimą turėtų ne kelti prielaidas, o pateikti suklastojimo įrodymus, byloje gali būti skirta ekspertizė (CPK 184 str. 1 d.). Dėl 2023-06-19, 2023-06-28 pravaikštų ir 86,71 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už pravaikštas priteisimo, ieškovė parteikė įrodymus, kad su šiuo reikalavimu ji kreipėsi į DGK dar 2023-07-19, ir kad DGK 2023-08-17 sprendimu ieškovės reikalavimą išnagrinėjo iš esmės ir atmetė. Ieškovė su šiuo reikalavimu į teismą kreipėsi tik 2024-04-23, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo DGK sprendimo, užtat per tą laiką ieškovė į DGK kreipėsi dar du kartus: 2024-02-02 ir 2024-03-21, tačiau nematė reikalo kreiptis į teismą dėl DGK 2023-08-17 sprendimo. 2024-02-02 ieškovė kreipėsi į DGK su prašymu įpareigoti darbdavį darbo sutartyje atstatyti pirmines sulygtas sąlygas dėl penkių dienų darbo savaitės, kuriomis faktiškai ieškovė dirba 17 metų ir kurios darbdavio vienašališkai neteisėtai buvo pakeistos, galimai suklastojant darbo sutartį; įpareigoti darbdavį ieškovės darbo laiko apskaitą tvarkyti pagal faktiškai dirbamą darbo laiką, t. y., penkių dienų darbo savaitę po 8 val. per dieną; įpareigoti darbdavį panaikinti ieškovei skirtų pravaikštų fiksavimą Sodros informacinėje sistemoje už 2023 06 19, 2023 06 28, 2023 08 19, 2023 08 26. DGK 2024-03-26 sprendimu ieškovės prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė 2024-03-21 kreipėsi į DGK su prašymu 2024-03-12 atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo; priteisti patirtą neturtinę žalą (5 000 Eur); priteisti šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. DGK 2024-04-24 sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nutarė : pripažinti, kad ieškovė atsakovės (duomenys neskelbtini) iš darbo nuo 2024-03-21 DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu atleista neteisėtai; nustatyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 str. 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškoti ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1 795,20 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2024-03-12) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024-04-24); nuo 2024-04-25 išieškoti po 59,84 € vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025-03-12; išieškoti ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 7 503,96 Eur; kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė praleido įstatymo (DK 231 str. 1 d.) nustatytą vieno mėnesio terminą nuo 2023-08-17 DGK sprendimo priėmimo kreiptis į teismą, nors per tą laiką toliau aktyviai gynė tariamai pažeistas savo darbines teises DGK. 2023-08-17 DGK sprendimas yra seniai įsiteisėjęs, ieškovė savo ieškinyje neteikia absoliučiai jokių motyvų dėl minėto termino praleidimo ir neprašo jo atnaujinti. Nurodo, jog įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai. Ieškovės antrąjį reikalavimą atsisakytina priimti nagrinėti teisme dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kurio ieškovė net neprašo atnaujinti ir nenurodo jo praleidimą galinčių pateisinti priežasčių, jau nekalbant apie svarbias, todėl ieškinio reikalavimas negali būti priimtas ieškovei neturint subjektinės teisės, o priėmus – byla dėl šio reikalavimo nutrauktina kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Dėl 2023-08-19, 2023-08-26 pravaikštų ir 95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už pravaikštas priteisimo. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į DGK su ieškinyje nurodytu reikalavimu priteisti jai iš atsakovo 95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Kadangi šiuo metu šalių darbo teisniai santykiai yra pasibaigę, ieškovės reikalavimai dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, pravaikštų žymėjimo pripažinimo nepagrįstais, įpareigojimo ištaisyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neva neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikimo jų VSDFV, patys savaime nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių (turint omenyje, kad ieškovės pareikšti piniginiai reikalavimai šioje byloje nenagrinėtini dėl aukščiau nurodytų priežasčių). Esant tokioms aplinkybėms, šie reikalavimai palikti nenagrinėti. Taip pat ieškovės reikalavimą dėl tariamos nepriemokos už laikotarpį nuo 2023 09 01 iki 2024-02-29 atsisakytina priimti nagrinėti teisme dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino, dėl kurio praleidimo ieškovės nurodytos priežastys yra išgalvotos ir nelaikytinos svarbiomis, nesudarančios pagrindo terminą atnaujinti. Todėl ieškinio reikalavimas (kartu su išvestiniu reikalavimu dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas) nepriimtinas ieškovei neturint subjektinės teisės, o priėmus – byla dėl šio reikalavimo nutrauktina kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
Trečiasis asmuo T. P. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, jog įmonėje su sutuoktine dirbo nuo 2007 metų. Ieškovė 2023 metais nusprendusi nutraukti santuoką ėmė vadovautis emocijomis bei veikti priešingai įmonės interesams. Ieškovė iš darbo atleista ne kaip sutuoktinė, o kaip blogai dirbanti darbuotoja.
Teismo posėdžių metu ieškovė D. M. – P. bei jos atstovas advokatas L. K. palaiko savo reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. P. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
darbo byloje, kaip ir bet kokioje kitoje civilinėje byloje, galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
Darbo bylose įrodinėjimo procesui būdingi tam tikri ypatumai. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Taigi, vadovaujantis šia DK 214 straipsnio 3 dalies nuostata, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, tai aplinkybių, atitinkančių joje nurodytus požymius, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip buvusi darbuotoja, nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos ir ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti, o ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 10 31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023, 82 punktas).
Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
Tarp šalių kilo darbo ginčas, kuriam taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Remiantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis DK 24 straipsnio nuostatomis, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 24 straipsnio 2 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė reikalavimus dalyje pripažinti, kad iki 2024 m. kovo 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. sausio 15 d. darbo sutartimi jos sutartą su darbdaviu 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės režimą, o atsakovas T. P. vienašališkai neteisėtai be jos sutikimo pakeitė jos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties būtinąją sąlygą dėl darbo laiko režimo iš 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės į 6 darbo dienų (42,5 darbo valandų) savaitę; taip pat pripažinti nepagrįstu 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. birželio 28 d. pravaikštų žymėjimą 2023 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, priteisti iš atsakovo 86,71 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas; taip pat pripažinti nepagrįstu 2023 m. rugpjūčio 19 d. ir 2023 m. rugpjūčio 26 d. pravaikštų žymėjimą 2023 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) darbo laiko paskaitos žiniaraštyje, įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, priteisti iš atsakovo 95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas, reiškia, kaip ji nurodo – gavusi iš Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. SD-3 ir sužinojusi, kad 17 metų pas atsakovę (duomenys neskelbtini) dirba pagal 2007 metų sausio 15 d. Darbo sutartimi sutartą 6 darbo dienų per savaitę, o ne 5 darbo dienų per savaitę režimą. Ieškovė reikalavimus dalyje priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio nepriemoką už 6 mėnesius (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), ir atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti; 5.) priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemoką 1 062,5 Eur (atskaičius mokesčius), reiškia nesutikdama su Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. birželio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-10633/2024).
Nustatytos faktinės aplinkybės.
Neterminuota Darbo sutartis Nr. 5 sudaryta 2007 m. sausio 15 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir D. M. – P., kuria ieškovė susitarė su atsakove dėl ieškovės darbo įmonėje direktoriaus pavaduotojo pareigose sutariant dėl darbo savaitės šešių darbo dienų (Darbo sutarties 5 punktas); darbo sutartis šalių susitarimu buvo keičiama, nuo 2018 m. liepos 1 d. šalių susitarimu mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 600 Eur. Byloje atsakovės pateiktas ir šios Darbo sutarties originalas, sutartis šalių pasirašyta.
(duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D-3 (toliau – Taisyklės). Neatėjimas į darbą dėl nepateisinamos priežasties nurodytas kaip darbo drausmės pažeidimas (Taisyklių 1.7.1 punktas). Numatyta, jog visi darbuotojai dirba pagal nustatytą jiems darbo laiką (darbo grafiką), išskyrus avarijos atvejus (Taisyklių 4.1. punktas). Darbuotojų darbo laikas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Darbuotojams, kuriems nustatyta šešių darbo dienų savaitė, darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 16.00 val., šeštadienį nuo 9.00 val. iki 14.30 val. (Taisyklių 4.2. punktas). Administracijos darbuotojų darbo laiko pradžia ir pabaiga nenormuota ir gali kisti pagal atliekamus darbus (Taisyklių 4.4. punktas). Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (Taisyklių 4.8. punktas). Neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra žymima pravaikšta (Taisyklių 4.18. punktas). Kai dėl kokios priežasties darbuotojas negali atvykti į darbą laiku, jis privalo informuoti vadovą (Taisyklių 4.20. punktas). Neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Taisyklių 15.6.1. punktas).
Pateikti (duomenys neskelbtini) Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2023 metų sausio – 2024 metų kovo mėnesius, atsiskaitymo lapeliai.
Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 17 sprendimu atmestas ieškovės D. M. – P. 2023 m. liepos 19 d. prašymas dėl 86,71 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2023 m. birželio mėnesį išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) (darbo byla Nr. APS-131-14410/2023).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sprendimais, remiantis (duomenys neskelbtini) prašymais dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo, ieškovei fiksuotos pravaikštos 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. birželio 19 d.
Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. kovo 5 d. Prašymais pasiaiškinti dėl padaryto drausmės pažeidimo ieškovės D. M. – P. prašė pasiaiškinti, kodėl ji 2023 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 9 d., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. vasario 10 d. nebuvo darbe atlikti darbo sutartimi sulygtų funkcijų. Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimus, nurodydama, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. nebuvo darbe, nes jos vairuojamo automobilio padanga buvo nuleista; 2024 m. kovo 8 d. atsakymu nurodė, jog šeštadieniais ji įmonėje nedirba jau 18 metų.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimu Nr. SD-03, išnagrinėjus ieškovės skundą, ieškovei pranešta, jog patikrinimo metu nustatyta, jog pagal 2007 m. sausio 15 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 5 ieškovė įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba direktoriaus pavaduotojos pareigose, darbo sutartis ir priedai pasirašyti abiejų šalių parašais, paskutinis priedas pasirašytas 2018 m. birželio 29 d., pagal kurį ieškovei nustatytas darbo užmokestis atskaičius mokesčius 600 Eur. Taip pat išaiškinta, jog jei darbuotojas, sužinojęs apie neteisėtą jo darbo sutarties sąlygų pakeitimą į DGK nesikreipia per 3 mėnesius, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis ir tokiu atveju ginčyti darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo nebegalima, nebent darbuotojas pateikia įrodymus, kad jo atžvilgiu taikyta prievarta, psichologinis spaudimas, apgaulė ar egzistavo kitos svarbios priežastys, kodėl darbuotojas per 3 mėnesius nereiškė prieštaravimo dėl darbdavio atliktų veiksmų. Taip pat nustatyta, jog 2007 m. sausio 15 d. darbo sutartimi Nr. 5, sutarties 5 punktu, šalys susitarė dėl šešių darbo dienų, 40 valandų darbo savaitės; įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovės laikas žymimas šešių darbo dienų savaitės laikas. 2023 m. birželio mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovės faktiškai dirbtas laikas 23 d. d., iš viso – 153 valandos, birželio 19 d. ir 28 d. pažymėtos pravaikšta, priskaičiuotas darbo užmokestis – 863,29 Eur.; 2023 m. liepos mėn. faktiškai dirbtas laikas 25 d. d., iš viso – 164 valandos, priskaičiuotas darbo užmokestis – 921,35 Eur.; 2023 m. rugpjūčio mėn. faktiškai dirbtas laikas 12 d. d., iš viso – 84 valandos (rugpjūčio 14 d. – atostogos, rugpjūčio 19 d. ir 26 d. – pravaikštos), priskaičiuotas darbo užmokestis – 863,64 Eur.; 2023 m. rugsėjo mėn. faktiškai dirbtas laikas 26 d. d., iš viso – 172 valandos, priskaičiuotas darbo užmokestis – 921,35 Eur.
Ieškovė 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją prašydama įpareigoti darbdavį darbo sutartyje atstatyti pirmines sulygtas sąlygas dėl penkių dienų darbo savaitės, kurios darbdavio vienašališkai neteisėtai buvo pakeistos, galimai suklastojant sutartį; įpareigoti darbdavį ieškovės darbo laiko apskaitą tvarkyti pagal jos faktiškai dirbamą darbo laiką, t. y. penkių dienų darbo savaitę po 8 darbo valandas per dieną; įpareigoti darbdavį panaikinti ieškovei skirtą pravaikštų fiksavimą SODROS informacinėje sistemoje už 2023 m birželio 19 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės D. M. – P. prašymas atsakovui (duomenys neskelbtini) atmestas, nes Darbo sutartimi šalys buvo susitarusios dėl šešių dienų darbo savaitės, 40 valandų per savaitę, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovei buvo žymimas darbas pagal nurodytą šešių dienų darbo savaitės režimą.
Atsakovės 2024 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ATL-1 nutraukta su ieškove 2007 m. sausio 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 5 nuo 2024 m. kovo 12 d. be įspėjimo dėl darbuotojo kaltės.
Klaipėdos darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės D. M. – P prašymą tenkino iš dalies, pripažino, kad ji atsakovės (duomenys neskelbtini) iš darbo nuo 2024 m. kovo 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleista neteisėtai; nustatė, jog darbo sutartis tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškoti ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1 795,20 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2024 m. kovo 12 d.) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. balandžio 24 d.), nuo 2024 m. balandžio 25 d. išieškoti po 59,84 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 12 d.; išieškoti ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 7 503,96 Eur (neatskaičius mokesčių); kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atsakovei atmesti kaip nepagrįstus. Komisijos sprendimu taip pat konstatuota bei nurodyta, jog remiantis atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovės dieninį vidutinį darbo užmokesčio dydį (toliau – VDU) (59,84 Eur), vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, Komisija apskaičiuoja, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 795,20 Eur
(59,84 Eur/d.d x 30 d.d.) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį (nuo atleidimo iš darbo dienos, 2024 m. kovo 12 d.), iki (Komisijos sprendimo priėmimo dienos, 2024 m. balandžio 24 d.), ir po 59,84 Eur per darbo dieną (neatskaičius mokesčių) nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 12 d.; taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2024 m. kovo 12 d., vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi iš atsakovės ieškovės naudai išieškotina šešių VDU dydžio kompensacija, t. y. 7 503,96 Eur (neatskaičius mokesčių) (darbo byla Nr. APS-131-6615/2024).
Klaipėdos darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 12 d. sprendimu atmestas ieškovės D. M. – P. prašymas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio nepriemoką už 6 mėn. (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), ir atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti; kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemoką 825 Eur (atskaičius (darbo mokesčius); papildomai priteisti iš atsakovo 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją; papildomai priteisti kompensaciją 268,98 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. balandžio 24 d.; patikslinti DGK 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024 nustatant, kad priteisiama kompensacijos suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos yra ne 59,84 per darbo dieną (neatskaičius mokesčių), o 45,45 Eur (atskaičius mokesčius) (darbo byla Nr. APS-131-10633/2024).
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10514-1025/2024, sprendžiant dėl ieškovės D. M. – P. ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, priėmimo, nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinio reikalavimus : papildomai priteisti iš atsakovės 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; papildomai priteisti iš atsakovės kompensaciją 699,34 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. liepos 3 d. Nutartimi konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad DGK 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-3342 (darbo bylos Nr. APS-131-6615/2024) buvo pripažinta, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai ir ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 795,20 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei po 59,84 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 12 d., taip pat priteista 7 503,96 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija už neteisėtą atleidimą; šis DGK sprendimas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2024 m. gegužės 24 d.; ieškovė nurodė, jog atsakovė DGK sprendimą įvykdė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi, nagrinėjant šį klausimą apeliacine tvarka, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis palikti nepakeista (civilinė byla Nr. e2S-2333-863/2024).
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta sujungti civilinę bylą Nr. 2-10514-1025/2024 su civiline byla Nr. e2-5569-676/2024 į vieną bylą, civilinei bylai suteikti numerį Nr. e2-5569-676/2024 ir perduoti civilinę bylą toliau nagrinėti dabar bylą nagrinėjančiam teisėjui (civilinė byla Nr. e2-10514-1025/2024).
Dėl reikalavimo pripažinti 5 darbo dienos režimą per savaitę
Nustatyta, jog 2007 m sausio 15 d. Darbo sutartis Nr. 5 sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir D. M. – P., kuria ieškovė susitarė su atsakove dėl ieškovės darbo įmonėje direktoriaus pavaduotojo pareigose sutariant dėl darbo savaitės šešių darbo dienų; fiksuoti darbo sutartis pakeitimai dėl ieškovės darbo užmokesčio. Byloje pateiktas ir šios Darbo sutarties originalas. Darbo sutartis, jos pakeitimai šalių pasirašyti. Darbo sutartis bei jos pakeitimai daugiau kaip 18 metų galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka neginčijama, nenuginčyta.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose nurodė ir paaiškino, jog ši 2007 m. sausio 15 d. Darbo sutartis dalyje dėl sutarto/nustatyto jos darbo savaitės šešių darbo dienų režimo (duomenys neskelbtini) yra suklastota, neatitinka jos valios, todėl neteisėta, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių galimo Darbo sutarties suklastojimo faktą patvirtinančių duomenų, įrodymų neteikė, nors teismas ir siūlė pateikti papildomus įrodymus; taip pat ieškovė šios Darbo sutarties neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nors bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovės atstovas, tiek teismas siūlė pasinaudoti ir spręsti dėl Darbo sutarties dokumentinės, techninės ar kitos ekspertizės skyrimo. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog ieškovė šia Darbo sutartimi vadovavosi teikiant prašymą Klaipėdos darbo ginčų komisijai dėl darbo ginčo su atsakove sprendimui darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024, ir Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovės prašymas tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad ji atsakovės (duomenys neskelbtini) iš darbo nuo 2024 m. kovo 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleista neteisėtai bei ieškovei vertinant Darbo sutartimi sutartas sąlygas bei darbo užmokestį priteistos kompensacijos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-6615/2024 nustatyta tvarka šalių nebuvo ginčijamas, įsiteisėjęs, taip pat jau pilnai įvykdytas.
Kaip matosi iš pateiktos byloje ginčo Darbo sutarties, ji kelis kartus šalių buvo keičiama dalyje dėl darbo užmokesčio, šie pakeitimai taip pat šalių pasirašyti, jie nustatyta tvarka neginčijami, nenuginčyti, todėl galiojantys. Atliekant šiuos sutarties pakeitimus, šalims kiekvieną kartą pasirašant sutartyje, sutarties bei jos turinys šalims buvo laisvai prieinamas, byloje šalys nenurodė aplinkybių bei neteikė tai patvirtinančių įrodymų, jog susipažinimo bei pasirašymo metu buvo/egzistavo kokios nors objektyvios/subjektyvios priežastys/kliūtys skaityti keičiamą 2007 m. sausio 15 d. Darbo sutartį Nr. 5.
Bylos duomenimis, šios Darbo sutarties bei jos pakeitimų pagrindu įmonėje nuo 2007 metų buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių pagrindu ieškovei buvo skaičiuojamas ir išmokamas darbo atlyginimas, mokami mokesčiai, nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti liudytoja Z. Ž.. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų bei įrodymų, jog įmonėje nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių pagrindu nuo 2007 metų įmonėje iki ginčo laikotarpio buvo apskaitomas ieškovės darbo laikas ir jų pagrindu skaičiuojamas bei išmokamas ieškovei darbo užmokestis, taip pat skaičiuojami bei mokami mokesčiai valstybei nuo paskaičiuoto ieškovės darbo užmokesčio, buvo rašomi/pildomi neteisėtai, nepagrįstai ar/ir klastojant kokiu nors būdu atsakovės darbuotojų ar/ir kitų asmenų, nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teismui, taip pat teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu pastoviai aiškino, kad tiek pati Darbo sutartis, tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra fiktyvūs, suklastoti dalyje dėl nustatytos 6 darbo dienų savaitės.
Įstatymas numato, jog jei pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais; jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Įvertinama ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovei pastoviai tvirtinant bei įrodinėjant, jog Darbo sutartis bei atsakovės pildyti jos darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra suklastoti, teismas siūlė teikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat spręsti apie atitinkamos teismo ekspertizės skyrimą; taip pat ir tai, jog ieškovė ne kartą teismo posėdžių metu aiškino, jog pateiks tai patvirtinančius įrodymus, jog kreipsis dėl jų tyrimo, tačiau tokių įrodymų neteikė; taip pat ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės atstovai patys siūlė ieškovei spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo siekiant objektyviai išsiaiškinti jos nurodomas aplinkybes dėl dokumentų klastojimo, tačiau ieškovė šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo, papildomų įrodymų neteikė.
Ieškovė nurodo, jog tik gavusi iš Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. SD-3 sužinojo, kad 17 metų pas atsakovę (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose ji dirba pagal 2007 metų sausio 15 d. Darbo sutartimi sutartą 6 darbo dienų per savaitę, o ne 5 darbo dienų per savaitę režimą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, įvertinęs taip pat ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, tuo pačiu esant skirtingai šalių pozicijai, daro išvadą, jog Darbo sutartimi šalys sutarė ir fiksavo ieškovės šešių darbo dienų darbo savaitę, ir ieškovės darbo laikas buvo nustatytas šalių susitarimu šešių darbo dienų savaitė, jog ieškovei dirbant pas atsakovę sutartą šešių darbo dienų savaitę buvo pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurių pagrindu ieškovei buvo skaičiuojamas ir ieškovei išmokamas jos darbo užmokestis, kuris, iki šalių konfliktinės situacijos atsiradimo dėl šalių santuokos nutraukimo proceso eigos, ieškovę pilnai tenkino ir ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl galimai šalių sutartos Darbo sutartimi 5 dienų darbo savaitės nebuvo ieškovės keliamos, nagrinėjamos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismas tuo pačiu įvertina ir pačios ieškovės nurodytas, įrodinėjamas aplinkybes apie šalių konfliktiškus santykius, kurie atsirado/ypač pablogėjo prasidėjus tarp jos ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. P. santuokos nutraukimo procesui teisme; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis su šeimos santykiais susiję ginčai tarp ieškovės ir T. P. teisme nagrinėjami nuo 2023 m. gruodžio 21 d. (civilinės bylos Nr. eL2-11144-922/2023, Nr. e2-188-980/2025).
Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. birželio 12 d. sprendimais nagrinėjant ieškovės taip pat nurodytas analogiškas aplinkybes dėl 2007 m. Darbo sutartimi šalių galimai sutartų 5 darbo dienų savaitės, dėl 2007 m. Darbo sutarties bei ieškovės darbo laiko apskaitos bei ieškovės dirbto laiko fiksavimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose klastojimo, nebuvo nustatyti, konstatuoti ieškovės nurodyti nurodytų dokumentų klastojimo faktai, tokių įrodymų teikta nebuvo (Klaipėdos darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr.APS-131-14410/2023, Nr. APS-131-6615/2024, Nr. APS-131-10633/2024). Nurodytų faktų taip pat nebuvo nustatyta ir Valstybinei darbo inspekcijai atlikus atsakovės patikrinimą pagal ieškovės skundą (Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. SD-3).
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog Darbo sutartimi šalys sutarė ir fiksavo ieškovės šešių darbo dienų darbo savaitę, ir ieškovės darbo laikas buvo nustatytas šalių susitarimu šešių darbo dienų savaitė, daroma išvada, nesant kitų byloje tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, jog ieškovė turėjo atlikti sulygtą Darbo sutartimi darbą ir atsakovės nurodytomis dienomis – 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 9 d., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2024 m. vasario 10 d., 2024 m. kovo 8 d. Ieškovė, teikdama paaiškinimus įmonės vadovui pareikalavus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių, vienu atveju paaiškino, jog priežastis buvo nuleista automobilio padanga, o jau nuo 2024 metų – jog ji šeštadieniais įmonėje nedirba jau 18 metų.
Teismo sprendimas negali remtis prielaidomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis įtvirtina pagrįsto įsitikinimo standartą, pagal kurį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).
Įvertinęs byloje pateiktus bei tirtus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių, liudytojos paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų/naujų įrodymų, patikimai leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė iki 2024 m. kovo 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. sausio 15 d. darbo sutartimi jos sutartą su darbdaviu 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės režimą, o atsakovas T. P. vienašališkai neteisėtai be jos sutikimo pakeitė jos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties būtinąją sąlygą dėl darbo laiko režimo iš 5 darbo dienų (40 darbo valandų) savaitės į 6 darbo dienų (42,5 darbo valandų) savaitę, todėl reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Taip pat įvertinęs byloje pateiktus bei tirtus duomenis, įrodymus, taip pat ir šalių, liudytojos paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų/naujų įrodymų, patikimai leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. birželio 28 d. žymėtos pravaikštos atsakovės (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, bei priteisti iš atsakovo 86,71 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas, todėl reikalavimas netenkintinas. Analogiškai teismo vertinamas ir ieškovės reikalavimas pripažinti nepagrįstu 2023 m. rugpjūčio 19 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d. pravaikštų žymėjimą 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovės (duomenys neskelbtini) darbo laiko paskaitos žiniaraštyje, bei įpareigoti atsakovą ištaisyti 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl neteisėtai žymėtų pravaikštų ir pateikti juos VSDFV, bei priteisti iš atsakovo 95 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už nepagrįstai žymėtas pravaikštas, todėl reikalavimai netenkintini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Bylos duomenimis ieškovė 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją dėl jos 2024 m. kovo 12 d. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos bei 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos priteisimo; darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir nusprendė : pripažinti, kad ieškovė atsakovės iš darbo nuo 2024 m. kovo 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleista neteisėtai; nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškoti ieškovei iš atsakovės 1 795,20 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos; nuo 2024 m. balandžio 25 d. išieškoti po 59,84 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 12 d.; išieškoti ieškovei iš atsakovės 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 7 503,96 Eur (neatskaičius mokesčių); šis Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 24 d.; ieškovė patvirtino, jog atsakovė sprendimą įvykdė. Ieškovė 2024 m. gegužės 13 d. vėl kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją ir prašė priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio nepriemoką už 6 mėn. (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), ir atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti; kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemoką 825 Eur (atskaičius mokesčius); papildomai priteisti iš atsakovės 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją; papildomai priteisti iš atsakovės kompensaciją 268,98 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. balandžio 24 d.; patikslinti darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą darbo byloje nustatant, kad priteisiama kompensacijos suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos yra ne 59,84 Eur per darbo dieną (neatskaičius mokesčių), o 45,45 Eur (atskaičius mokesčius); Klaipėdos darbo ginčų komisija 2024 m. birželio 12 d. sprendimu darbo byloje šį ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą, po ko, nesutikdama su šiuo darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovė pateikė ieškinį teismui.
Įstatymas numato, jog teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2024 m. liepos 12 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė ir papildomai priteisti iš atsakovės 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, taip pat papildomai priteisti iš atsakovės 699,34 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. liepos 3 d., nors įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu jau buvo išspręstas šalių ginčas dėl 2024 m. kovo 12 d. ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat ir reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacijos priteisimo, ir kas turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl nurodytų ieškovės reikalavimų priėmimo. Ieškovė su minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu sutiko, po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo nesikreipė. Todėl teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus – papildomai priteisti iš atsakovės 684,84 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; papildomai priteisti iš atsakovės kompensaciją 699,34 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. liepos 3 d.
Taip pat iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matosi, jog ieškovės reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos už 6 mėnesius (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), priteisimo bei dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemokos 1 062,5 Eur (atskaičius mokesčius) priteisimo, siejamos su ieškovei – kaip kad ji nurodo – nežinomomis priežastimis bei galimais darbo sutarties pakeitimais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartis bei visi jos pakeitimai buvo pasirašyti šalių parašais, jų pagrindu įmonėje buvo pildomi ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių pagrindu ieškovei buvo skaičiuojamas ir mokamas atlyginimas už atliktą darbą, nuo mokamo atlyginimo atsakovė skaičiavo ir mokėjo nustatytus mokesčius, taigi Darbo sutartis ir jos pakeitimai atitiko šalių valią ir jų buvo vienodai vertinama bei suprantama, tačiau, teismo vertinimu, nuo 2023 metų tarp ieškovės ir T. P. kilę konfliktiniai santykiai dėl jų santuokos nutraukimo, sudarė sąlygas ir pagrindą ieškovei kitaip vertinti jos darbinius teisinius santykius. Atsakovės atstovai, taip pat teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. Ž. paaiškino, jog ieškovei išmokų dydis kito ir dėl jos pravaikštų ir jų žymėjimo ieškovės Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ką patvirtina ir Darbo sutartis dėl šalių sulygto ieškovės 6 darbo dienų savaitės, taip pat pateikti ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už ginčo laikotarpį, taip pat ir SODROS duomenys apie atsakovės draudžiamas pajamas – nurodyti duomenys bei įrodymai nustatyta tvarka nenuginčyti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog Klaipėdos darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimus dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, vadovavosi ieškovės pateiktais Darbo sutartimi ir jos priedais dėl šalių sulygto ieškovės 6 darbo dienų savaitės, taip pat ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiais už ginčo laikotarpį paskaičiuojant bei priteisiant iš atsakovės nurodytas kompensacijas, kurios buvo skaičiuojamos vadovaujantis atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį; minėtas darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas įsiteisėjęs, pilnai įvykdytas. Daroma išvada, jog ieškovės reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos už 6 mėnesius (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.) 171,90 Eur (atskaičius mokesčius), priteisimo bei dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 2024 m. kovo mėn. darbo užmokesčio nepriemokos 1 062,5 Eur (atskaičius mokesčius) priteisimo, tenkinti nėra jokio pagrindo, todėl jie netenkintini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, atsakovei priteistina iš ieškovės rašytiniais įrodymais pagrįstos 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M. – P. 4 235 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.