Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-629-912/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-09
Bylos Nr.: e2A-629-912/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01617-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: Generalinės prokuratūros
Atsakovas: Elektrėnų savivaldybės
Trečiasis asmuo: R. S., Elektrėnų savivaldybės administracija

Kategorijos

1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-629-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01617-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.2.9; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybės sporto centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys: R. S., Elektrėnų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su Elektrėnų savivaldybės sporto centro (toliau – Sporto centras) dailiojo čiuožimo trenere R. S.. Ieškovas nurodė, kad R. S. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta kalta dėl mažametei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jai paskirta bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Dėl to ji negali dirbti mokytoja, ugdyti mokinių tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo ugdymo programas. Galimybė nuteistajai R. S. prašyti sutrumpinti arba panaikinti teistumą atsiras 2021 metų kovo mėn. Atsakovės direktorius ne kartą kompetentingų institucijų įspėtas apie pareigą užtikrinti, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir 5¹ straipsnis būtų įgyvendintas, bet darbo sutartis su trenere R. S. nenutraukta.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas teigė, kad neturi pagrindo nutraukti trenerės R. S. darbo sutartį. D. L. 2012 m., atsižvelgusi į tai, kad prieš dvejus metus (2010 metais) jos duktė galimai patyrė nesunkių sužalojimų treniruotėse, nutraukė dukters treniruotes pas šią trenerę, dar po 2 metų (2014 metais) apskundė trenerės 2010 metų veiksmus prokuratūrai. Vadovaujantis Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas) 5¹, 56³ straipsniais, 2017 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-592 (TAR, 2017, Nr. 2017-12081) 15 straipsnio 8 dalimi Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas (bet ne buvo įsigaliojęs) įsigaliojus įstatymui (nuo 2018 m. sausio 1 d.). Apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. iki įstatymo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkto. Teismo nuosprendyje neuždrausta R. S. dirbti trenere. Sprendimo nutraukti darbo sutartį negalima grįsti negaliojančiomis teisės normomis. Pagal Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktu (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.), mokytoju negali dirbti asmuo, kuris nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, bet ši nuostata negalioja. Nutraukiant darbo sutartį pagal Švietimo įstatymo 5¹ straipsnį ir taikant Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas nuostatas 2010 metų įvykiams, būtų pažeistas teisės principas „lex retro non agit“. Atsakovas pažymėjo, kad R. S. auklėtinių tėvai charakterizuoja ją teigiamai dėl sportinių pasiekimų, laimėjimų ir bendravimu su vaikais ir jų tėvais. Teismas neuždraudė jai dirbti su vaikais. Be to, trenerė R. S. neįtraukta į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tvarkomą registrą, kuriame kaupiami duomenis apie asmenis, pagal teismo sprendimus negalinčius dirbti pedagoginio darbo. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime konstatavo, kad nutraukti darbo sutartį su trenere nėra teisinio pagrindo.

3. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymą, neturi teisės spręsti dėl atsakovės ir trenerės darbo santykių nutraukimo. Trenerė dirba Sporto centre, kuris yra viešas juridinis asmuo, jam vadovauja direktorius ir darbo santykiai saisto sporto centrą ir darbuotoją.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo R. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Sporto centre dirba dailiojo čiuožimo trenere apie 20 metų, ji paskirta Čiuožimo trenerių asociacijos pirmininke. Trečiasis asmuo teigė, kad ja nepatenkinta ir suinteresuota ją atleisti tik viena buvusios auklėtinės motina, su kuria ji asmeniškai jokio konflikto niekada neturėjo. R. S. nurodė, kad neginčija, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl 2010 metais įvykusio įvykio. Švietimo įstatymo 5¹ straipsnis įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Be to, už to laiko įvykius jai taikyta drausminė atsakomybė – papeikimas. R. S. pažymėjo, kad tai buvo vienintelis jos darbo drausmės pažeidimo atvejis. Šiandien ji vertinama kaip labai gera specialistė, ją palaiko treniruojamų vaikų tėvai. Atsakomybę nustatančių įstatymų nuostatų įsigaliojimas ir taikymas turi būti susietas su teisės pažeidimo veiklos padarymo laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. S. nuteista už tai, kad 2010 m. liepos mėn., Kauno ledo arenoje vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos treniruočių metu, dėl netinkamai vykdomų nurodymų ar atliekamų užduočių, tyčia spausdama ir sukdama rankų pirštais mažametei sukėlė nežymų sveiktos sutrikdymą. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs nuosprendis sukūrė teisines pasekmes, todėl ieškinyje pagrįstai remiamasi Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio ir 48 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

7. Teismas sprendė, kad ieškinys, kuriuo ginamas viešasis interesas, negali būti grindžiamas tik formaliu Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio ir 48 straipsnio 8 dalies nuostatų aiškinimu. Būtina įvertinti priimto teismo sprendimo aplinkybes, sukėlusias teisines pasekmes, nes, tenkinus ieškinį, neigiamas teisines pasekmes patirtų ne tik trečiasis asmuo, su kuriuo būtų nutraukta darbo sutartis, bet taip pat ir kiti asmenys – trečiojo asmens R. S. globotiniai, lankantys šios trenerės čiuožimo pamokas. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą išsaugoti trenerės R. S. darbo vietą pasirašė ne mažiau 18 tėvų, netinkamą pareigų atlikimą ar neigiamai charakterizuojančių šią trenerę byloje duomenų nėra.

8. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Taigi, kaip ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas; 2001 m. liepos 12 d. nutarimas; 2001 m. sausio 11 d. nutarimas; 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas; 1998 m. kovo 25 d. nutarimas).

9. Teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens darbo santykiai trunka ilgą laiką, trenerė charakterizuojama teigiamai, ją teigiamai vertina ne tik darbovietės administracija, bet taip pat auklėtinių tėvai. Nuo 2018 metų Švietimo įstatyme atsiradusi 5¹ straipsnio nuostata, jog asmenys negali dirbti pedagoginio darbo, iš esmės pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens darbo santykių tęstinumą, formalus nuostatų taikymas sėkmingai 20 metų trunkantiems darbo santykiams suponuotų neigiamus teisinius padarinius, kurie, atsižvelgiant į teisinio tikrumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, niekaip neįgyventinų ieškinio reiškiamo viešojo interesų gynimo tikslų.

10. Teismas nurodė, jog, tenkinus ieškinį, būtų pažeistas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, pagal kurį, kai asmeniui pareikštas baudžiamasis kaltinimas, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas pažymėjo, kad asmens neteisėti veiksmai atlikti 2010 metų liepos mėn., apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d. ir sukūrė teisinius padarinius beveik po devynerių metų. Teismas padarė išvadą, jog Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio ir 48 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymas, sprendžiant dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, atliktų prieš 10 metų iki ieškinio šioje byloje padavimo, ir teisinių padarinių, kurie iš esmės kilo dėl ilgų teisminių procesų, atsiradimo, negalima suabsoliutinti, nes, taikant viešojo intereso gynimo institutą, tik formalus įstatymo taikymas sukurtų didesnius neigiamus padarinius negu jo netaikant ir prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nutraukti R. S. darbo sutartį pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį darbo sutartis privalo būti nutraukta, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Teismas vertino, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu trečiajam asmeniui paskirta bausmė (bauda) netrukdo jai vykdyti darbinių funkcijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus ir Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio ir 48 straipsnio 8 dalies imperatyvumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra viešojo intereso.

12.2. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti darbo santykius grindžiamas Švietimo įstatymo 5¹ straipsniu ir 48 straipsniu ir viešojo intereso pažeidimu, nes mokytoju dirba asmuo, kuris pagal įstatymą negali dirbti.

12.3. Įstatymų laikymasis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikloje bei nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga neabejotinai laikytina viešuoju interesu ir šiose srityse nustatyti grubūs įstatymų pažeidimai vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas, kurį ginti įpareigotas prokuroras.

12.4. Imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas savaime suponuoja viešojo intereso pažeidimą. Įstatymų laikymasis savivaldybėms pavaldžiose švietimo ir ugdymo įstaigose yra viešojo intereso dalis. Byloje pareikštu reikalavimu siekta, kad savivaldybei priklausanti biudžetinė įstaiga, kurios tikslas yra organizuoti ir vykdyti neformalųjį švietimą, laikytųsi teisės aktų ir būtų panaikinta situacija, kuomet pedagogu dirba asmuo, kuriam pagal įstatymą draudžiama užsiimti tokia veikla. Priešingu atveju pažeidžiamas viešasis interesas.

12.5. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė darbo santykių tęstinumui ir teigiamai trečiojo asmens charakteristikai, neatsižvelgdamas į Švietimo įstatymo keliamų reikalavimų mokytojo reputacijai tikslus ir paskirtį bei įstatyme įtvirtintą imperatyvųjį draudimą. Teismas neatsižvelgė, kad trenerė pripažinta kalta, jog 2010 m. liepos mėn. nežymiai sutrikdė vaiko sveikatą. Trenerė smurtavo prieš mažametį ugdytinį. Tai nesuderinama su jos, kaip mokytojos, nepriekaištinga reputacija ir visuotinai pripažintu interesu, jog ugdymo įstaigose būtų užtikrinama vaikams saugi aplinka. Nėra išimčių iš draudimo, kad ilgai dirbantiems ir teigiamai charakterizuojamiems asmenims galima dirbti mokytoju, nepaisant Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies. Imperatyvus reikalavimas mokytojo reputacijai, grįstas objektyviu pagrindu – asmens teistumu už nusikaltimą, negali būti paneigtas subjektyviu vertinimu. Tai prieštarauja įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principui.

12.6. Teismas nepagrįstai aktualias Švietimo įstatymo nuostatas įvertino kaip retroaktyvų veikimą ir jų netaikė, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu trenerė laikoma teista už veiką, padarytą iki Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio įsigaliojimo. Tokie teismo argumentai nepagrįsti, nes Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme nustatyta, kad pirmiau nurodyta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus įstatymui (nuo 2018 m. sausio 1 d.). Aptariama nuostata nepriekaištingą asmens reputaciją sieja ne su nusikalstamo veika, bet su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo momentu, kuris įsiteisėjo galiojant aktualioms Švietimo įstatymo nuostatoms.

12.7. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 135 straipsnio nuostatas, nurodydamas kad neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukta Darbo kodekse (toliau – DK) nustatytais pagrindais, bet ieškinyje nurodytas netinkamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kito teisinio pagrindo sutarčiai nutraukti ieškovas nenurodė. Ieškovas nurodė, jog Sporto centre čiuožimo trenere dirbanti čiuožimo trenerė neatitinka Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio ir 48 straipsniuose keliamų reikalavimų mokytojui ir darbo santykiai su ja turi būti nutraukti kaip prieštaraujantys minėtoms imperatyvioms Švietimo įstatymo nuostatoms. Taigi, ieškovas tintamai nurodė ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Tai, kad, teismo nuomone, ieškovas pasirinko netinkamą darbo santykių su trečiuoju asmeniu nutraukimo teisinį pagrindą, nėra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens darbo sutartis turi būti nutraukta vadovaujantis Švietimo įstatymo 5¹ straipsniu, 48 straipsnio 8 dalimi bei DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas teisingai pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu R. S. nuteista bauda. Ši bausmė netrukdo jai vykdyti savo darbo funkcijų. Ieškovas nenurodė kito DK teisinio pagrindo sutarčiai nutraukti.

13.2. Švietimo įstatyme yra nustatyta elgesio taisyklė, kad mokytojas gali būti tik asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, bet nereglamentuota klausimų bei procedūrų, kaip turėtų būti elgiamasi su mokytoju, kai jis, dirbdamas švietimo įstaigoje, praranda nepriekaištingos reputacijos statusą. Tam, kad mokytoją būtų galima atleisti dėl nepriekaištingos reputacijos statuso praradimo, turi būti taikomas DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tai reiškia, kad draudimas dirbti mokytoju turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.

13.3. Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. apkaltinamajame nuosprendyje nenustatytas draudimas dirbti mokytoju. Ieškovas reikalauja taikyti teisinį reglamentavimą, kurio nebuvo nei veikos padarymo metu, nei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu.

13.4. Trenerė nuteista 2017 m. gruodžio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d. Per šį laiką trenerė sėkmingai puoselėjo puikius santykius su savo auklėtiniais ir jų tėveliais, kurie ja visiškai pasitiki.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodo, kad Vietos savivaldos įstatyme nesuteikta savivaldybės administracijai teisės spręsti dėl trenerės ir atsakovės saistomų darbo santykių. Teismo sprendimas neturės įtakos administracijos teisėms ir pareigoms.

15. Trečiasis asmuo R. S. prašo atmesti apeliacinį skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

15.1. Nėra ginčo dėl fakto, kad priimtas 2017 m. gruodžio 21 d. apkaltinamasis teismo nuosprendis. Įvykis (nusikalstama veika) buvo 2010 metais. Švietimo įstatymo 5¹ straipsnis įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Be to, R. S. taikyta drausminė atsakomybė – papeikimas. Ji sumokėjo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudą.

15.2. Pažymi, kad tai buvo vienintelis darbo drausmės pažeidimas. Šiandien trenerę vertina kaip labai gerą specialistę. Ją labai palaiko treniruojamų vaikų tėvai.

15.3. Įstatymo leidėjas Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkto nuostatos įsigaliojimą ir taikymą susiejo su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Remiantis visuotinai pripažintais teisės principais, jurisprudencija ir teismų praktika, atsakomybę nustatančių įstatymų nuostatų įsigaliojimas ir taikymas turi būti susietas su teisės pažeidimo veiklos padarymo laiku. Tik tokiu būdu galima užtikrinti lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo taikymą.

15.4. Konstitucinė doktrina sutampa su Konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo metu.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Teismas teisingai pažymėjo, kad nuosprendžiu trenerei paskirta bauda. Ši bausmė netrukdo jai vykdyti savo darbo funkcijų. Prokurorė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir ieškinio reikalavimą grindė tik Švietimo įstatymo 5¹ ir 48 straipsniais. Švietimo įstatyme nereglamentuoti mokytojo atleidimo iš pareigų klausimai, todėl, manytina, kad mokytojo atleidimas turi būti vykdomas kartu taikant Švietimo įstatymą bei DK.

15.6. Trenerė nuteista už nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta 2010 metais, nukentėjusio vaiko motinos pareiškimas paduotas ir ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 metais, apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas 2017 gruodžio 12 d. Jis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d. Nuo veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo septyneri metai. Aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis jau suėjusi. Nepateisinamai ilgas baudžiamasis procesas reiškia, ne tik Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, bet taip pat ir dirbtinai sukurtą šio civilinio ginčo dalyką ir pagrindą.

15.7. Ieškovas pareiškė ieškinį, gindamas viešą interesą, bet bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškinti ir nurodyti neigiamų pasekmių. Ieškovas siekia teisinių padarinių, teisinės atsakomybės, kuri neegzistavo veikos padarymo metu ir kuri nebeaktuali. Trenerės 10 metų darbo veiklos rezultatai ir santykiai su auklėtiniais bei jų tėveliais puikūs. Nėra jokių neigiamų padarinių, susijusių su 2010 metų įvykiais.

15.8. Ieškovas tik dabar pradėjo uoliai ginti viešą interesą, nors galutinis teismo sprendimas įsiteisėjo jau 2019 m. balandžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje keliamas mokytojo, nuteisto už tyčinės veikos padarymą, galimybės dirbti pagrįstumo klausimas.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, bet apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

20. Atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bet nemotyvuoja šių prašymų. Teisėju kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai, į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai aprašomos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl atsakovo ir trečiojo asmens prašymai netenkinami. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. S. nuo 2000 m. sausio 3 d. dirba dailiojo čiuožimo trenere Elektrėnų savivaldybės sporto centre. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda. Taip pat nuosprendžiu nepilnamečiui vaikui priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Trenerė kaltinta tuo, kad 2010 m. liepos mėn., vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos treniruočių metu, tyčia nežymiai sutrikdė mažametės auklėtinės sveikatą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išteisino trenerę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

22. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su nuteista Sporto centro dailiojo čiuožimo trenere. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl įpareigojimo nutraukti darbo santykius ir darbo santykių pabaigos kvalifikavimo

23. DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (DK 60 straipsnio 2 dalis).

24. Pagal Švietimo įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 48 straipsnio 7 dalies 2 punktą, mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką.

25. Švietimo įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką.

26. Švietimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ir šiuo metu galiojanti) 48 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punktas). Pagal Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo 15 straipsnio 1, 7 dalis, Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punktas taikomas tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas įsigaliojus šiam įstatymui, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d.

27. Iš DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata taikytina, kai darbo sutarties šalys nesiekia nutraukti darbo sutarties, bet darbo sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad ji prieštarauja įstatymams.

28. Švietimo įstatymo 48 straipsnyje reglamentuota asmens teisė dirbti mokytoju. Iš šio įstatymo redakcijų, galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d., matyti, kad mokytoju negalėjo dirbti asmuo, nuteistas už bet kokią tyčinę nusikalstamą veiką. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad asmuo, dirbantis mokytoju, privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas Švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje įtvirtino nepriekaištingos reputacijos, taikomos mokytojams, kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi iki 2018 m. sausio 1 d. (R. S. nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu) ir nuo 2018 m. sausio 1 d. (kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu) galiojusius reikalavimus mokytojams, daro išvadą, kad asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo švelnesni reikalavimai. Padarytos nusikalstomos veikos diferencijuotos ir asmenys, padarę tyčinius nusikaltimus, išskyrus sunkius ir apysunkius, jeigu teistumas išnykęs ar panaikintas, gali dirbti mokytojo darbą.

29. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai aktualias Švietimo įstatymo nuostatas įvertino kaip retroaktyvų veikimą, jų netaikė, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu R. S. laikoma teista už veiką, padarytą iki Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nurodyto straipsnio taikymo vadovavosi Konstitucinio teismo išaiškinimais, kad vienas iš reikalavimų teisėkūros subjektams yra teisinės valstybės, teisinio saugumo principas (Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Savo nutarimuose Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d.; 2001 m. liepos 12 d.; o 2001 m. sausio 11 d.; 2007 m. lapkričio 29 d.; 1998 m. kovo 25 d. nutarimai).

30. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį iki Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio įsigaliojimo. Atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. nepagrįstai teigia, kad nurodytas straipsnis netaikytinas, sprendžiant klausimą dėl R. S. darbo sutarties nutraukimo. Pirma, įsigaliojusi Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkto nuostata palengvino asmenų, kurie yra padarę nusikalstamas veikas padėtį. Dėl to aptariama nuostata galėtų būti taikoma net ir tuo atveju, jei nuosprendis nebūtų apskųstas apeliacine tvarka.

31. Antra, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nesukelia teisnių padarinių (nereiškia asmens teistumo). Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtinta teismo priimtų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacine ir kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys). Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis[...]. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai (BK 97 straipsnio 2 dalis). Dėl to, tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui asmuo laikomas teistu ir gali būti suvaržyta jo teisė dirbti mokytoju. Nuosprendis, kuriuo trenerė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d., t. y. galiojant Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatoms.

32. Trečia, nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo metu nepertraukiamai galiojo imperatyvioji įstatymo nuostata, pagal kurią mokytoju negali dirbti asmuo, teistas už tyčinį nusikaltimą. Dėl to R. S., būdama mokytoja, turėjo suprasti savo elgesio padarinius. Trečiojo asmens nurodyta konstitucinė doktrina, kuria aiškinama ir plėtojama Konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais, taip pat, kad negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo metu, nagrinėjamoje byloje neaktuali, nes nusikalstamos veikos padarymo metu teisinis reguliavimas buvo griežtesnis.

33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra viešasis interesas, nepagrįstai prioritetą teikė darbo santykių tęstinumui ir teigiamai trečiojo asmens charakteristikai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Švietimo įstatyme keliamų reikalavimų mokytojo reputacijai tikslus ir paskirtį bei imperatyvųjį draudimą. Švietimo įstatyme įtvirtinti mokytojui keliamos nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Vadovaujantis šiais kriterijais sprendžiama, ar asmuo dėl savo moralės gali eiti mokytojo pareigas. Taigi, jeigu asmuo, pagal Švietimo įstatymo 5¹ straipsnį, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jis negali dirbti mokytoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis asmuo R. S. neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, įtvirtinto Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte, nes yra teista už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs bei nepanaikintas, todėl ji negali dirbti trenere.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tai – imperatyvioji teisės norma. Nesant įstatymuose nustatytų išlygų asmenims, kurių teistumas už tyčinius apysunkius ir nesunkius nusikaltimus neišnykęs ar nepanaikintas, negali būti daromos išimtys sprendžiant galimybės dirbti mokytoju klausimą. Aplinkybės, kad trečiojo asmens R. S. globotiniai, lankantys šios mokytojos čiuožimo pamokas, ir jų tėvai palaiko trenerę, jos kvalifikacija, teigiama charakteristika, ilgai trunkantys darbo santykiai, atsakovo nenoras nutraukti darbo sutartį, negali būti pagrindas modifikuoti Švietimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymą ar iš viso jo netaikyti. Asmens teistumas negali būti laikomas formaliu kriterijumi, kurio būtų galima nepaisyti ar sukurti išimtis.

35. Mokytojai – vienas iš visuomenės socialinių sluoksnių, kuriam keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Nepriekaištinga mokytojo reputacija itin svarbi dirbant su nepilnamečiais vaikais. Vaikas privalo gerbti mokytoją, bet neturi bijoti, negali būti baudžiamas fiziškai. Mokytojas turi būti vaikui autoritetas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymų laikymasis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikloje bei nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga laikytina viešuoju interesu ir šiose srityse nustatyti įstatymų pažeidimai vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas, kurį ginti įpareigotas prokuroras.

36. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ieškovas tintamai nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą. Tai, kad, teismo nuomone, ieškovas pasirinko netinkamą darbo santykių su trečiuoju asmeniu nutraukimo teisinį pagrindą, nėr priežastis atmesti ieškinio reikalavimus.

37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, bet šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

38. Ieškovas teigė, kad trečiojo asmens darbo sutartis turi būti nutraukta vadovaujantis Švietimo įstatymo 51 straipsniu, 48 straipsnio 8 dalimi bei DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu. DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. S. 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteista ir jai paskirta bauda, tai netrukdo jai vykdyti darbo funkcijų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovas tinkamai nurodė faktinį ieškinio pagrindą. Teismas ignoravo imperatyviąsias įstatymo nuostatas, kvalifikavo atsakovės ir trečiojo asmens teisinius santykius tik pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, konstatavęs, jog R. S. negali būti laikoma asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nurodė netinkamą teisinį pagrindą sutarčiai nutraukti. Teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovės ir trečiojo asmens darbo sutartis nutrauktina vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Nors nuosprendžiu neapribota trečiojo asmens teisė eiti kokias nors pareigas, atlikti darbo funkcijas ar kita speciali teisė, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis turėjo lemiamos įtakos nuteisto asmens reputacijai, kuri svarbi dirbant mokytoja. Dėl to R. S. neatitinka mokytojui keliamų reikalavimų, jos darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti. Aplinkybė, kad 2021 m. kovo mėn. R. S. galės kreiptis dėl teistumo panaikinimo, nereiškia, kad jos teistumas išnyks tą pačią dieną. Byloje nėra duomenų, kad teismo nutartimi R. S. teistumas būtų panaikintas.

39. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsakovui nevykdant imperatyviosios įstatymo nuostatos, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę nutraukti trečiojo asmens R. S. darbo sutartį.

40. Trečiasis asmuo teigia, kad nuo veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo septyneri metai, suėjo aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nepateisinamai ilgas baudžiamasis procesas reiškia, ne tik Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, bet taip pat ir dirbtinai sukurtą civilinio ginčo dalyką ir pagrindą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs ne su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, kurioje asmeniui pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, bet sprendžiamas klausimas, ar asmuo, neatitinkantis imperatyviojo įstatymo reikalavimo, keliamo mokytojui, gali dirbti šį darbą. Darbo sutarties šalys, žinodamos, kad trečiasis asmuo nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ignoravo Švietimo įstatyme mokytojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atsakovas teigia, kad negavo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio tinkamai patvirtintos kopijos, bet nepateikia duomenų, pagrindžiančių, jog pats ėmėsi veiksmų, kad įsitikintų, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo. Kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl darbo vietos R. S. išsaugojimo, į teismą dėl teistumo panaikinimo patvirtina, kad darbdavys ir darbuotoja suprato apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo padarinius, bet siekė jų išvengti. Dėl to civilinės bylos, kurioje prokuroras, ginantis viešą interesą, prašo įpareigoti darbdavį laikytis įstatymo nuostatų ir atleisti darbuotoją, nagrinėjimas neturi įtakos baudžiamojo proceso trukmei ir priešingai – baudžiamojo proceso trukmė neturi įtakos imperatyviajam Švietimo įstatyme nustatytam draudimui taikyti.

42. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

43. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, kuriose reglamentuota asmens teisė dirbti mokytoju. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, atsakovas įpareigotinas per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su dailiojo čiuožimo trenere R. S. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patenkinti ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Įpareigoti atsakovą Elektrėnų savivaldybės sporto centrą (kodas 304104330) per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su dailiojo čiuožimo trenere R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus