Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-3-1069/2020

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-24
Bylos Nr.: e2-3-1069/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01198-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Nainienė
Ieškovas: D. M.
Atsakovas: P. B.

Kategorijos

2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-3-1069/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01198-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei, Dovilei Benediktavičienei,vertėjaujant vertėjai V. M.,dalyvaujant ieškovei D. M. (buvusi pavardė – B.) ir jos atstovei advokatei R. A.,atsakovui P. B. ir jo atstovei advokatei I. G.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms – D. D., L. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui P. B. dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį išdavimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovo P. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė D. M. 2018-04-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, 2019-01-31 patikslinusi jo reikalavimus (t. 1, el. b. l. 1-10; t. 3, el. b. l. 72-77) prašė: 1) išduoti leidimą išvežti sūnų M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę); 2) pakeisti 2017-03-17 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-144635/2017 nustatytą atsakovo P. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu M. B. ir nustatyti naują atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 2.1. Ieškovė sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką), atsižvelgiant į sūnaus dienos rėžimą; 2.2. Atsakovas turi teisę su sūnumi praleisti iki 5 dienų vaiko rudens atostogų metu, iki 14 dienų vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu bei iki 36 dienų vaiko vasaros atostogų metu. Bet kuriuo atveju kiekvienais metais paskutinę vasaros atostogų savaitę vaikas laiką leidžia Jungtinėje Karalystėje kartu su ieškove, nes tai yra būtina pasiruošti naujiems mokslo metams. Šiame punkte numatytas atsakovo bendravimo su sūnumi per žiemos ir pavasario atostogas laikas negali sutapti su Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų bei Naujųjų Metų šventimu, jeigu atitinkamas šventes tais metais sūnus turi teisę švęsti su mama (ieškove); 2.3. Atsakovui ketinant atostogas su sūnumi leisti Lietuvoje, atsakovas pasiima sūnų iš oro uosto, į kurį pagal susitarimą yra atskraidinamas vaikas, ir pasibaigus atostogų laikui, pristato vaiką atgal į oro uostą bei pasirūpina jo įsodinimu į lėktuvą; 2.4. Tuo atveju, kai savo bendravimo laiku visą ar dalį rudens, žiemos, pavasario ir (ar) vasaros atostogų laiko atsakovas su sūnumi bendrauja Lietuvoje, atsakovas privalo leisti sūnui bendrauti su ieškovės tėvais, sūnaus M. seneliais V. E. ir V. E. tokia tvarka: 2.4.1. Rudens atostogų metu - vieną dieną su nakvyne bei du vakarus nuo 18 val. iki 21 val.; 2.4.2. Žiemos ir pavasario atostogų metu - 7 dienas iš eilės nepertraukiamai, t. y. su nakvyne; 2.4.3. Vasaros atostogų metu - 18 dienų nepertraukiamai, t. y. su nakvyne; 2.4.4. Ieškovės tėvai su anūku bendrauja nuo antrosios žiemos ir pavasario bei vasaros atostogų pusės; 2.5. Ieškovei ir atsakovui suderinus numatomą ieškovės tėvų bendravimo su anūku M. laiką, atsakovas pristato vaiką į ieškovės tėvų gyvenamąją vietą sutartos dienos 8 val. ryto, o pasibaigus bendravimo laikui, ieškovės tėvai grąžina vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2.6. Kiekvienais neporiniais metais atsakovas bendrauja su sūnumi Šv. Kūčių vakarą ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei sutinka Naujuosius Metus, o poriniais metais - antrąją Šv. Kalėdų dieną ir Šv. Velykų dienomis su nakvyne nuo atitinkamos šventinės pirmos dienos 10 val. ryto iki paskutinės šventinės dienos 17 val.; 2.7. Ieškovė iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 9 mėnesius, turi pateikti atsakovui informaciją apie sūnaus numatomų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiką; 2.8. Vaiko ir jį lydinčiojo asmens kelionės išlaidas su atsakovu Lietuvoje praleidžiamų vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų metu šalys pasidalina taip: 2.8.1. Poriniais metais bilietus į abi puses pavasario ir rudens atostogoms perka ieškovė, o vasaros ir žiemos atostogoms - atsakovas; 2.8.2. Neporiniais metais bilietus į abi puses pavasario ir rudens atostogoms perka atsakovas, o vasaros ir žiemos atostogoms - ieškovė; 2.8.3. Ieškovė visada yra atsakinga už vaiko palydą iš Jungtinės Karalystės iki Lietuvos oro uosto, o atsakovas visada yra atsakingas už vaiko palydą iš Lietuvos oro uosto iki Jungtinės Karalystės; 2.9. Tais atvejais, kai ieškovė pati atvyks žiemos atostogų laikotarpiu ar papildomiems, aukščiau nenumatytiems vizitams į Lietuvą, savo kelionės išlaidas apmoka pati ieškovė; 2.10. Apie numatomą papildomą ieškovės su vaiku viešnagę Lietuvoje ieškovė privalo pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš 15 dienų ir suderinti su atsakovu jo bendravimo su sūnumi laiką, kuris negali būti trumpesnis nei dvi darbo dienos per savaitę; 2.11. Siekiant maksimalaus ekonomiškumo, kelionių bilietai turi būti perkami ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomos kelionės datos, arba nedelsiant kai yra sužinomas vaiko pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų grafikas. Šalys ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius arba nedelsiant įsigijus bilietus, privalo pateikti viena kitai duomenis (įrodymus) apie numatomą atvykimą (kelionės bilietų kopijas), kurie užtikrintų kiekvienos šalies žinojimą, jog kelionės išlaidos yra apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks; 2.12. Vaikas skrenda iš artimiausio oro uosto į artimiausią oro uostą atsižvelgiant į tai, ar į artimiausią oro uostą yra tiesioginis skrydis. Vaikas skrenda tik tiesioginiais skrydžiais; 2.13. Ne vėliau kaip prieš dvi savaites susiderinęs su ieškove SMS žinute ar el. paštu, atsakovas papildomai gali pasiimti sūnų bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį, bet ne daugiau kaip keturis kartus per metus, prisiimdamas visas su tuo susijusias kelionės į Jungtinę Karalystę ir atgal išlaidas; 2.14. Kartą per metus savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu atsakovas turi teisę savaitei laiko su sūnumi išvažiuoti į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo. Bet kuriuo atveju, savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu į užsienį su sūnumi išvykstantis atsakovas privalo informuoti ieškovę apie suplanuotą kelionę iki ieškovei nuperkant sūnui bilietus į Lietuvą. Kelionės išlaidų į kitas šalis ieškovė neapmoka ir už palydos vaikui parūpinimą nėra atsakinga; 2.15. Ieškovei nupirkus sūnui bilietus į Lietuvą, o atsakovui negalint jo pasiimti, atsakovas privalo sumokėti ieškovei už nupirktus bilietus; 2.16. Atsakovui negalint vaiko parskraidinti į Jungtinę Karalystę laiku, siekiant pateisinti praleistų pamokų priežastis, atsakovas privalo pateikti oficialią pažymą, išverstą į anglų kalbą, patvirtinančią, kad vaikas iš tiesų negalėjo būti grąžintas į Jungtinę Karalystę laiku; 2.17. Atsakovui laikinai (ne ilgiau kaip 10 dienų) atvykus į Jungtinę Karalystę, ieškovė privalo leisti jam bendrauti su sūnumi kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., jei šis laikas nesutampa su švenčių dienomis, kurios aptartos aukščiau. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Jungtinėje Karalystėje laiką atsakovas praneša ieškovei į jos elektroninį paštą arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį; 2.18. Savo bendravimo su sūnumi metu atsakovas privalo sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką), atsižvelgiant į sūnaus dienos rėžimą, taip pat nedelsiant suteikti ieškovei visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, jo sveikatos būklę ar bet kokias kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiu šalių vaiku; 2.19. Savo bendravimo su sūnumi metu atsakovas privalo užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimui, žaidimams ir kitai vaiko amžių ir brandą atitinkančiai veiklai; 2.20. Ieškovė įsipareigoja atsakovui pareikalavus suteikti jam visą informaciją apie sūnaus sveikatą, pasiekimus mokykloje bei bet kokias su ugdymu susijusias problemas, mokymo įstaigas, jų pakeitimus, lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, pasiekimus užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti bet kokias kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiu šalių vaiku; 2.21. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie ieškovės gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, „Skype“ programos adreso pasikeitimą bei apie sūnaus ugdymo įstaigos, vaiko gydymo įstaigos ar gydytojo pasikeitimą; 2.22. Atsakovas privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie atsakovo gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, „Skype“ programos adreso pasikeitimą; 2.23. Ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama abipusiu ieškovės ir atsakovo rašytiniu susitarimu, SMS žinute ar el. paštu ir toks susitarimas tampa privalomu tiek ieškovei, tiek atsakovui; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje, bei teismo posėdžių metu, nurodė, kad nutrauktus jos ir atsakovo santuoką buvo patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių sūnaus M. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. 2018-04-20 Jungtinėje Karalystėje, ieškovės sudarė naują santuoką su P. D. M.. Ieškovės sutuoktinis šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, Wigan mieste, turi nuosavą trijų aukštų, penkių gyvenamųjų kambarių namą. Šiame name kartu su būsimu sutuoktiniu gyveno ieškovė su sūnumi iki 2017 m. balandžio – 2018 m. sausio mėn., kol Anglijos teismo nurodymu pagal pateiktą atsakovo prašymą ieškovė su vaiku buvo priversti grįžti į Lietuvą. Atsakovas, siekdamas išimtinai savanaudiškų tikslų, kerštaudamas ieškovei dėl to, jog ji nusprendė nutraukti su juo santuoką, siekia bet kokiais būdais pakenkti buvusiai sutuoktinei, kliudyti jai sukurti naują šeimą, kurioje būtų laiminga tiek pati ieškovė, tiek ramioje, harmoningoje ir mylinčioje aplinkoje augtų šalių mažametis sūnus. Atsakovo ir jo giminaičių pozicija, berniuko nuteikinėjimas prieš mamą ir jos naująjį sutuoktinį akivaizdžiai demonstruoja atsakovo rūpinimąsi ne vaiko interesais ir geriausiomis gyvenimo sąlygomis vaikui, o išimtinai savo interesais. Vien aplinkybė, kad santuokos nutraukimo ir sutarties dėl pasekmių patvirtinimo metu ieškovė gyveno Lietuvoje, negali apriboti jos konstitucinių teisių laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka atitiks tiek vaiko interesus, jo teisę, pagal gyvenimiškai susiklosčiusias aplinkybes, maksimaliai matytis su atskirai gyvenančiu tėvu, tiek atsakovo pareigą ir teisę kaip įmanoma aktyviau dalyvauti savo sūnaus gyvenime. Šalių vaikas pateks į jam jau pažįstamą aplinką, kur jis kurį laiką gyveno ir jautėsi puikiai, lankė darželį, pakankamai pramoko anglų kalbos, kad galėtų laisvai bendrauti su aplinkiniais. Vaikas gerai pažįsta dabartinį ieškovės sutuoktinį. Ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto prieš sutuoktinę, sudaromų nepakeliamų gyvenimo sąlygų šeimoje tiek ieškovei, tiek šalių mažamečiui vaikui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimuose į ieškovės ieškinį (t. 1, el. b. l. 63-68, 138-140; t. 3, el. b. l. 100-105) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės reikalavimu išduoti teismo leidimą išvežti vaiką gyventi į užsienį nesutinka. Atsakovas, priešingai nei nurodo ieškovė, neturi tikslo nei kerštauti, nei pakenkti ieškovei, nei trukdyti jai sukurti naują šeimą. Pats vaikas jam ir atsakovo mamai ne kartą sakė, kad jis turės su mama išvykti į Angliją ir kad ten vykti nenori. Atsakovas visapusiškai aprūpina vaiką pramogomis ir žaidimais, nuolat kažkur vyksta, ką nors veikia, kad tik turiningai praleistų kartu laiką, kad vaikas tobulėtų kaip asmenybė, todėl būtent atsakovas, o ne ieškovė labiau rūpinasi vaiko geriausiais interesais. Ieškovei buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti Anglijoje, tačiau šio dokumento ji teismui nepateikė. Akivaizdu, kad ji ten neturės galimybės dirbti ir užsidirbti, dėl ko sūnaus interesai tikrai nukentės. Ieškovės teiginiai, kad jos sutuoktinis turi „gerai apmokamą darbą“ ir kad ieškovės sutuoktiniui nuosavybės teise (bendra nuosavybės teise su Ieškove) priklauso trijų aukštų namas, esantis Wigan mieste, Anglijoje taip pat yra tik jos teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Jos sutuoktinis atsisakė nurodyti savo gaunamas pajamas, nurodydamas tik savo didžiules skolas bankams ir pasakydamas, kad jo atlyginimo užtenka kreditams padengti. Taigi, išvežus vaiką į Jungtinę Karalystę, jo interesai į tinkamą jo išlaikymą būtų pažeisti. Be to, šiai dienai visiškai neaiškus kitų valstybių piliečių likimas Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“. Ieškovė su savo sutuoktiniu daro didžiulę žalą jų sūnui, siekia atsakovą atriboti nuo vaiko. Ieškovė nepateikė duomenų, ar ji su vaiku yra registruota sutuoktinio name, ar iš tiesų namas, kuriame gyvena jos sutuoktinis, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, taip pat nepateikė atitinkamų institucijų išvadų dėl šios gyvenamosios vietos sąlygų vaikui augti, kiek šiame name yra registruotų žmonių ir kiek realiai gyvena, taip pat nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinio asmenybę. Vaiko interesus atitinka pastovumo principas, todėl vaikui įprastos aplinkos pakeitimas tikrai padarys jam socialinę, psichologinę žalą bei sukels didelius emocinius išgyvenimus, nes sūnui socialinė aplinka yra įprasta Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje.

4. Be to, tuo atveju jei ieškovei būtų išduotas leidimas išvykti su vaiku į užsienio valstybę, atsakovas pasiūlė nustatyti tokią jo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1. P. B. turi teisę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis su vaizdu į kalbančiuosius, o D. M. įsipareigoja sudaryti tam sąlygas; 2. Kiekvienais mokslo metais P. B. bendrauja su sūnumi nepertraukiamai penkias dienas jo rudens atostogų laikotarpiu bei nepertraukiamai 14 dienų per jo ilgąsias pavasario mokymosi atostogas, tikslesnį laiką P. B. ir D. M. suderina per penkias dienas nuo pranešimo apie atostogų laiką dienos. Poriniais metais P. B. bendravimo su vaiku laikas per jo ilgąsias pavasario mokymosi atostogas turi sutapti su šv. Velykomis. D. M. apie rudens atostogų laiką privalo pranešti P. B. kiekvienais metais iki rugsėjo mėn. 10 dienos, o apie pavasario atostogų laiką - ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių atostogų pradžios; 3. Kiekvienais poriniais metais P. B. bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio mėn. 24 d. iki gruodžio mėn. 30 d., o neporiniais metais - nuo gruodžio mėn. 27 d. iki sausio mėn. 3 d.; 4. P. B. kasmet bendrauja su sūnumi vasarą nepertraukiamai nuo liepos mėn. 25 d. iki rugpjūčio mėn. 25 d.; 5. D. M. privalo savo lėšomis nupirkti sūnui kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą į ir atgal lėktuvo bilietus su palyda (jei jo nelydi jam artimas asmuo ir sūnui nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti P. B. į jo elektroninį paštą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki skrydžio, o P. B. privalo savo lėšomis organizuoti sūnaus savalaikį parsivežimą iš oro uosto ir atvežimą į oro uostą; 6. D. M. nupirkus sūnui bilietus į Lietuvą ir atgal, o P. B. negalint jo pasiimti, P. B. privalo apmokėti D. M. jos nupirktų sūnaus kelionės bilietų kainą, jeigu sūnus nepasinaudoja šiais bilietais, t. y. neišskrenda į Lietuvą pas kitus giminaičius ar artimuosius. P. B. dėl tam tikrų priežasčių negalint savalaikiai įlaipinti sūnų į lėktuvą skrydžiui pas mamą, P. B. privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą sūnui artimiausiu skrydžiu į Jungtinę Karalystę ir apie tai nedelsiant informuoti D. M. bei pateikti D. M. pažymą su vertimu į anglų kalbą, patvirtinančią, kodėl negalėjo būti laiku sūnus parskraidintas į Jungtinę Karalystę, jeigu tokia informacija nėra viešai paskelbta internete (pvz. apie skrydžių atšaukimą ir kt.); 7. P. B. papildomai ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su D. M. SMS žinute ar el. paštu, gali pasiimti sūnų bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį, bet ne daugiau kaip keturis kartus per metus, prisiimdamas visas su tuo susijusias kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidas. P. B. nupirkus sūnui bilietus į Lietuvą ir atgal, o D. M. dėl tam tikrų priežasčių negalint savalaikiai įlaipinti sūnų į lėktuvą skrydžiui pas tėtį, D. M. privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą sūnui artimiausiu skrydžiu į Lietuvą ir apie tai nedelsiant informuoti P. B., o dėl tam tikrų priežasčių D. M. neįlaipinus į lėktuvą sūnų skrydžiui pas tėtį, ji privalo apmokėti P. B. jo nupirktų sūnaus kelionės bilietų kainą; 8. D. M. P. B. laikinai (ne ilgiau kaip 10 dienų) atvykus į Jungtinę Karalystę, privalo leisti jam bendrauti su sūnumi kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., jei šis laikas nesutampa su švenčių dienomis, kurios aptartos aukščiau. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Jungtinėje Karalystėje laiką P. B. praneša D. M. į jos elektroninį paštą ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Tuo atveju, jeigu P. B. liks Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei dešimt dienų, tuomet jis ir D. M. turi raštu suderinti kitą P. B. ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri jiems taps privaloma vykdyti, o nepavykus suderinti, kreiptis į Tauragės apylinkės teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms; 9. D. M. su sūnumi atvykus viešnagei į Lietuvą, D. M. privalo apie šią kelionę parnešti P. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas, nurodant tikslų buvimo Lietuvoje laiką ir pateikiant tai patvirtinančius kelionės dokumentus, bei suderinti su P. B. jo ir sūnaus tikslų bendravimo laiką, kuris negali trukti trumpiau nei pusė visų D. M. ir sūnaus buvimo Lietuvoje laiko, o tuo atveju, jeigu D. M. grįžtų su sūnumi gyventi į Lietuvą, tuomet ji privalo su P. B. suderinti kitą jo bendravimo su sūnumi tvarką, o, nepavykus susitarti, kreiptis į Tauragės apylinkės teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms; 10. Savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu P. B. iš Lietuvos turi teisę išvykti su sūnumi į kitą valstybę be atskiro D. M. sutikimo, tačiau privalo apie tai informuoti D. M. ne vėliau kaip prieš dieną iki kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę; 11. D. M. privalo, P. B. pareikalavus, suteikti jam visą informaciją apie sūnaus sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaiko problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku; 12. P. B., kai sūnus bus su juo, privalo sudaryti sąlygas, kad D. M. turėtų galimybę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) pakalbėti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis su vaizdu į kalbančiuosius, o taip pat privalo nedelsiant informuoti D. M. apie sūnaus sveikatos sutrikimus ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku; 13. D. M. privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, vaiko ugdymo įstaiga, vaiko gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant apie tai informuoti P. B.; 14. P. B. tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, privalo nedelsiant apie tai informuoti D. M.; 15. Ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama abipusiu D. M. ir P. B. rašytiniu susitarimu ar SMS žinute, ar el. paštu ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem (el. b. t. 3, b. l. 100-105).

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

5. Atsakovas priešieškiniu (t. 1, el. b. l. 83-93) teismo prašo: 1) pakeisti 2017-03-17 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-144-635/2017 nustatytą nepilnamečio M. B. gyvenamąją vietą su mama D. B. ir nustatyti naują jo gyvenamąją vietą su tėvu P. B.; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nustatyti ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką: 3.1. Jei D. B. gyvens Lietuvoje, tuomet nustatoma tokia bendravimo tvarka: 3.1.1. D. B. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai 3.1.7 – 3.1.11 punktuose) 10 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo ugdymo įstaigą, o, jei jis jos nelanko, į jo gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8 val.; 3.1.2. D. B. kiekvieną trečiadienį (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai 7 - 11 punktuose) 17 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o, jei jis tuo metu jos nelanko, tai iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo ugdymo įstaigą, o, jei jis jos nelanko, į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 8 val.; 3.1.3. Kiekvienais metais sūnaus gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini)d. 17 val. D. B. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o, jeigu tuo metu jis jos nelanko, tai iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 3.1.4. Kiekvienais metais per Motinos dieną - pirmą gegužės sekmadienį D. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį į jo ugdymo įstaigą, o, jei jis jos nelanko, į jo gyvenamąją vietą pirmadienį iki 8 val.; 3.1.5. D. B., kai sūnus lankys mokyklą, turi teisę kiekvienais metais vaiko mokymosi atostogų (išskyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu pusę visų atostogų laiko praleisti su sūnumi, jį pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama jį atgal, apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką informuodama atsakovą ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų. Atsakovas nuo šio pranešimo gavimo per dvi dienas privalo patvirtinti ieškovei SMS žinute, kad sutinka su šiuo vaiko pasiėmimo laiku, o, jei nesutinka, tai nurodyti kitą ieškovės bendravimo su sūnumi laiką. D. B. turi teisę šiam laikotarpiui išvykti su sūnumi iš Lietuvos, tačiau privalo SMS žinute apie tai informuoti P. B., nurodant į kurią valstybę, kuriam laikui ir kokiu tikslu išvyksta su vaiku; 3.1.6. Papildomai D. B. savo atostogų metu pasirinktinai birželio, liepos ar rugpjūčio mėn. su sūnumi bendrauja 30 parų, pasiimdama jį iš jo gyvenamosios vietos ir parveždama atgal į gyvenamąją vietą, apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką informuodama atsakovą ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų. P. B. nuo šio pranešimo gavimo per dvi dienas privalo patvirtinti ieškovui SMS žinute, kad sutinka su šiuo vaiko pasiėmimo laiku, o, jei nesutinka, tai nurodyti kitą ieškovės bendravimo su sūnumi laiką. D. B. turi teisę šiam laikotarpiui išvykti su sūnumi iš Lietuvos, tačiau privalo SMS žinute apie tai informuoti atsakovą, nurodant į kurią valstybę, kuriam laikui ir kokiu tikslu išvyksta su vaiku; 3.1.7. Kiekvienais poriniais metais Šv. Kūčių dieną, t.y. gruodžio 24 d. D. B. 17 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 13 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir tėvo bendravimui; 3.1.8. Kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. D. B. 13 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 13 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir tėvo bendravimui; 3.1.9. Kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. D. B. 16 val. pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos, o, jei jis tuo metu jos nelanko, iš gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir tėvo bendravimui; 3.1.10. Kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš Šv. Velykas 17 val. D. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą Šv. Velykų dieną iki 16 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir tėvo bendravimui; 3.1.11. Kiekvienais neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną 16 val. D. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą Šv. Velykų dieną iki 16 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas sūnaus ir tėvo bendravimui; 3.1.12. D. B. turi teisę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su sūnumi telefonu ar per ,,Skype“ programą, netrukdomai jį lankyti visose jo ugdymo įstaigose, gydymo įstaigose; 3.1.13. Kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį sūnus praleidžia su tėvu P. B., nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su mama; 3.1.14. Jeigu D. B. negali laiku paimti sūnų, ji apie tai informuoja P. B. ne vėliau kaip prieš vieną valandą; 3.1.15. Tuo atveju, jeigu D. B. vėluoja paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos daugiau kaip 1 val. laiko, tuomet P. B. turi teisę laiką su vaiku leisti savo nuožiūra; 3.1.16. D. B. ir P. B. turi teisę susitarti tarpusavyje raštiškai dėl kito ieškovės bendravimo su sūnumi laiko, atsižvelgdami į vaiko poreikius; 3.1.17. P. B. turi teisę pusę sūnaus mokymosi atostogų bei vasarą, išskyrus šventines dienas, kuriomis nustatytas D. B. ir vaiko bendravimas, nepertraukiamai dvidešimt dienų praleisti su sūnumi savo nuožiūra, o taip pat ir išvykstant tam laikotarpiui į užsienio valstybę, apie tai SMS žinute informuojant D. B. (nurodant į kurią valstybę, kuriam laikui ir kokiu tikslu išvyksta su vaiku) ir tuo laikotarpiu netaikoma D. B. bendravimo tvarka, nurodyta kituose sutarties punktuose; 3.1.18. Sūnaus rimtos ligos (kai jis dėl karščiavimo ar kitų ligų negali išeiti į lauką ir pan.) atveju, kai jis gydosi namuose, P. B. sūnaus gyvenamojoje vietoje įsipareigoja sudaryti D. B. sąlygas atskirame kambaryje su vaiku netrukdomai pabendrauti ne mažiau kaip vieną valandą; 3.1.19. P. B. ir D. B. privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie sūnaus sveikatos sutrikimus; 3.1.20. P. B. turi teisę gauti visą aktualią informaciją apie vaiką, jam būnant su mama, D. B. privalo kuo skubiau atsakyti jam į visus su vaiku susijusius klausimus, bei, esant pagrįstam poreikiui, sudaryti galimybę pačiam įsitikinti, ar vaikas yra saugus; 3.1.21. D. B. turi teisę gauti visą aktualią informaciją apie vaiką, jam būnant su tėvu, P. B. privalo kuo skubiau atsakyti jai į visus su vaiku susijusius klausimus, bei, esant pagrįstam poreikiui, sudaryti galimybę pačiai įsitikinti, ar vaikas yra saugus; 3.2. Tuo atveju, jeigu ieškovė D. B. gyvens Jungtinėje Karalystėje, nustatyti tokią jos ir sūnaus M. B. bendravimo tvarką: 3.1. Iki vaikas lankys mokyklą D. B. kiekvienais metais su sūnumi bendrauja po penkias dienas spalio mėnesį bei pasirinktinai kovo ar balandžio mėnesį, tikslesnį laiką suderinusi su P. B. ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šio bendravimo laiko. Kiekvienais poriniais metais atostogų kovo ar balandžio mėnesį laikas turi sutapti su Šv. Velykomis; 3.2. Kai sūnus lankys mokyklą, kiekvienais mokslo metais D. B. bendrauja su sūnumi po penkias dienas jo vienų rudens bei vienų pavasario mokymosi atostogų laikotarpiu, tikslesnį laiką suderinusi su P. B. per penkias dienas nuo P. B. pranešimo apie atostogų laiką dienos. Poriniais metais pavasario mokymosi atostogų laikas turi sutapti su šv. Velykomis. P. B. apie rudens atostogų laiką privalo pranešti D. B. kiekvienais metais iki rugsėjo mėn. 10 dienos, o apie pavasario atostogų laiką - ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių atostogų pradžios; 3.3. Kiekvienais poriniais metais D. B. bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio mėn. 24 d. iki gruodžio mėn. 30 d., o neporiniais metais - nuo gruodžio mėn. 27 d. iki sausio mėn. 3 d.; 3.4. D. B. kasmet bendrauja su sūnumi vasarą nepertraukiamai 30 dienų, atostogų laiką suderinusi su P. B. kiekvienais metais iki balandžio mėn. 1 d.; 3.5. P. B. privalo savo lėšomis nupirkti sūnui kelionės iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir atgal lėktuvo bilietus su palyda (jei jo nelydi jam artimas asmuo ir sūnui nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti D. B. į jos elektroninį paštą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki skrydžio, o D. B. privalo savo lėšomis organizuoti sūnaus savalaikį parsivežimą iš oro uosto ir atvežimą į oro uostą; 3.6. P. B. nupirkus sūnui bilietus į Jungtinę Karalystę ir atgal, o D. B. negalint jo pasiimti, D. B. privalo apmokėti P. B. jo nupirktų sūnaus kelionės bilietų kainą, o D. B. neužtikrinus sūnaus savalaikio įlaipinimo į lėktuvą skrydžiui pas tėvą, D. B. privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą sūnui artimiausiu skrydžiu į Lietuvą ir apie tai nedelsiant informuoti P. B.; 3.7. D. B. papildomai ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinusi su P. B. SMS žinute ar el. paštu, gali pasiimti sūnų bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį, bet ne daugiau kaip keturis kartus per metus, prisiimdama visas su tuo susijusias kelionės į Jungtinę Karalystę ir atgal išlaidas; 3.8. P. B. laikinai (ne ilgiau kaip 10 dienų) D. B. atvykus į Lietuvą, privalo leisti jai bendrauti su sūnumi kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., jei šis laikas nesutampa su švenčių dienomis, kurios aptartos aukščiau. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Lietuvoje laiką D. B. praneša P. B. į jo elektroninį paštą ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Tuo atveju, jeigu D. B. liks Lietuvoje ilgiau nei dešimt dienų, turi būti taikoma aukščiau nurodyta bendravimo tvarka, kuri būtų taikoma, jei ji gyventų Lietuvoje; 3.9. D. B. turi teisę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su sūnumi telefonu bei per ,,Skype“ programą, o P. B. įsipareigoja sudaryti tam sąlygas; 3.10. Savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu D. B. iš Jungtinės Karalystės turi teisę išvykti su sūnumi į kitą valstybę be atskiro P. B. sutikimo, tačiau privalo apie tai informuoti P. B.; 3.11. P. B. privalo, D. B. pareikalavus, suteikti jai visą informaciją apie sūnaus sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaiko problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku; 3.12. D. B., kai sūnus bus su ja, privalo sudaryti sąlygas, kad P. B. turėtų galimybę kiekvieną dieną pakalbėti su sūnumi telefonu bei per ,,Skype“ programą, o taip pat privalo nedelsiant informuoti P. B. apie sūnaus sveikatos sutrikimus; 3.13. P. B. privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, vaiko ugdymo įstaiga, vaiko gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant apie tai informuoti D. B.; 3.14. D. B., tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, privalo nedelsiant apie tai informuoti P. B.; 3.15. Ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama abipusiu P. B. ir D. B. rašytiniu susitarimu ar SMS žinute, ar el. paštu ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje sutiko sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tik dėl to, kad buvo sutarta nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką Lietuvoje. Tačiau ieškovė vos įsiteisėjus 2017-03-17 teismo sprendimui nutraukti santuoką, nepaisydama nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos Lietuvoje, iš karto išvyko gyventi į Angliją, net neleisdama sūnui su juo atsisveikinti, apie išvykimą informuodama SMS žinute. Ieškovė pat savo noru negrįžo su sūnumi į Lietuvą ir tuomet, kai prasidėjo teisminis procesas Anglijoje dėl sūnaus sugrąžinimo į Lietuvą. Pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, laikytina ir tai, kad ieškovė ištekėjo už anglo ir siekia išvykti gyventi kartu su sūnumi į Jungtinę Karalystę, dėl ko vaiko interesai tikrai būtų pažeisti, kadangi vaikas nebeturėtų galimybės betarpiškai bendrauti su tėvu taip dažnai, kaip bendravo iki šiol, jis neturėtų galimybės taip dažnai bendrauti su savo seneliais, nebegalėtų lankyti savo darželio, kur jis jaučiasi labai gerai, turi daug draugų, jis atsidurtų svetimoje aplinkoje su jam visiškai svetimais žmonėmis, svetima kalba, kurios jis nemoka. Sūnui būtų daug saugiau, emociškai stabiliau gyventi su atsakovu Lietuvoje, kur jis augo nuo gimimo, kur jį supa jo artimi ir labai jį mylintys giminaičiai, kur visi kalba jam suprantama kalba, kur jis turi savo draugų ratą ir lanko darželį. Vaiko gyvenime yra būtini abu tėvai, tačiau to užtikrinti ieškovė nesistengė, dėl ko jau yra padariusi sūnui didžiulę žalą. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose matosi ant stalo sudėti ir į taures supilti alkoholiniai gėrimai, kas tik įrodo, kad buvo girtaujama vaiko akivaizdoje. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaiko saugumas buvo ne kartą pažeistas, nes jis buvo fotografuotas, kai buvo užsilipęs ant spintelės, ant kėdės. Ieškovė piktnaudžiavo savo kaip mamos valdžia ir daro žalą sūnui. Atsakovas yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, esantį V. Kudirkos g. 8-53, Šilutės mieste, kuriame pasidarė kapitalinį remontą. Šiame bute yra atskiras kambarys sūnui. Todėl jis galės suteikti daug geresnes gyvenimo sąlygas sūnui nei ieškovė.

7. Ieškovė, atsiliepime į priešieškinį (t. 2, el. b. l. 1-6) prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė jokių esminių aplinkybių pasikeitimo, neįrodo, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas o taip pat neįrodė, kad vaiko gyvenimo sąlygos, vaikui gyvenant su atsakovu, būtų geresnės ir atsakovas sugebėtų geriau rūpintis vaiku, negu tai daro ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar kad vaikas gyventų nesaugioje, netinkamoje vaikui augti ir lavintis aplinkoje. Atsakovo kaltinimai ieškovei ar jos tėvams tuo, kad vaikas yra girdomas alkoholiu, ar kad ieškovės aplinkoje yra girtaujama yra visiškai nepagrįsti. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų tik matosi, kad ant stalo yra padėtos taurės su gėrimais, galimai, visai ne alkoholiniais. O jeigu tai ir šampanas, tai pagal visuotinus papročius ir tradicijas yra įprasta per Šv. Kalėdas arba Naujuosius Metus išgerti po taurę šampano ir tai tikrai nėra laikoma girtavimu. Atsakovui kreipusis į teismą Jungtinėje Karalystėje dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą, iš ieškovės buvo paimti tiek jos, tiek ir vaiko kelionės dokumentai, todėl ieškovė negalėjo su vaiku atvykti į Lietuvą, užtikrinti atsakovo bendravimo su vaiku galimybę. Nepagarba tiek saviems, tiek ir svetimiems žmonėms girtavimas, viešosios tvarkos pažeidimas ir įstatymų negerbimas atsakovui yra visiškai natūralus elgesys, tačiau tai negali būti laikomas tinkamu pavyzdžiu vaikui kurio pasaulėžiūra, pagarba žmonėms bei įstatymas (taisyklėms) formuojasi būtent dabar. Atsakovas vaiku negalėtų rūpintis ir dėl savo sveikatos būklės. Iš byloje esančio Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matosi, kad atsakovas 2017-08-07 iki 2017-10-25 gulėjo ligoninėje dėl ūmaus nekrotinio pankreatito su gretutiniais susirgimais ir komplikacijomis. Atsakovo smurtas prieš artimuosius, nepagarba aplinkiniams ir įstatymams, alkoholio vartojimas ir sveikatos būklė pagristai leidžia teigti, kad vaiko saugumas ir emocinis stabilumas gyvenant su atsakovu butų užtikrintas žymiai mažiau, negu jam gyvenant su ieškove. Iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme atsakovui nei vaikas, nei šeima iš viso nerūpėjo. Dar gyvendama santuokoje net porą kartų ieškovė kartu su vaiku buvo išėjusi pas savo tėvus, nes nebegalėjo pakęsti nuolatinio atsakovo užgauliojimo, žeminimo, smurto, girtavimo ir visa tai vyko vaiko akivaizdoje. Atsakovas neįrodė būtinumo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, neįrodė, kad ieškovė negalės tinkamai rūpintis vaiku ir sudaryti jam tinkamų gyvenimo sąlygų. Lietuvoje ieškovės šeima niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą jokių duomenų apie jos netinkamą elgesį ar tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko atžvilgiu nebuvo todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad gyvendama užsienyje, ieškovė vaiku rūpinsis tinkamai

III. Liudytojų parodymai

8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. D. M. (ieškovės sutuoktinis), nurodė, kad jis puikiai sutaria sutuoktine, su kuria susipažino 2016-09-02 per jo draugo vestuves, ir jos sūnumi M.. Jie daug laiko praleido kartu, žaidė ir pramogavo. Berniukas yra laimingas ir linksmas. Jis buvo linksmas žaisdamas, su juo. Berniukas jį vadina tėčiu, jo manymu tai yra miela, nors jis pats to niekuomet neprašė. Jo manymu berniukas supranta, kad jis nėra jo biologinis tėvas, tačiau supranta ir vertina normalų jų šeimos gyvenimą. Jis tikisi, kad ateityje jie taps normalia šeima. Savo biologinių vaikų neturi, ši santuoka jam pirma. Su vaiku jie bendrauja anglų kalba. Jam su sutuoktine gyvenant Anglijoje P. B. kartu su savo mama buvo apsilankęs jų namuose 2017 metais per berniuko gimtadienį. Tuo metu P. D. M. buvo susilaužęs pėdą, buvo namuose. Nors svečių nematė, bet juos girdėjo. D. M. davė vaiką tėvui, o kai jie grįžo su vaiku įvyko konfliktas. P. B. ir jo motina buvo labai agresyvūs, bandė įsiveržti į namus, pastūmė D. M. matant sūnui. Paties konflikto jis nematė, nes buvo kitoje namo patalpoje. Konfliktą matė jo kaimynas dažęs namą. Jei nebūtų buvę kaimyno, mano, kad jie būtų įsiveržę į namą. Jo nuomone, tokį atsakovo elgesį nulemia pavydas dėl jo ir sutuoktinės laimingos santuokos. Po šio konflikto D. M. drebėjo ir laikė berniuką rankose. Jis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, kurio pirkimui paimta paskola, namas tvarkingas, jame yra pakankamai vietos vaikui. Jis gyvena netoli pradinės mokyklos, netoli stotelės, aplink gyvena daug mažamečių vaikų. Berniukas jau yra įrašytas į mokyklos mokinių sąrašus. Šią dieną jis neturi dokumentų, patvirtinančio berniukui galimybę lankyti mokyklą Anglijoje 2019 metais, bet toks dokumentas bus gautas žinant kada berniukas pradės lankyti mokyklą. Jis dirba duomenų analitiku apie pusseptintų metų. Vaikas gerai supranta anglų kalbą, ir kalba šia kalba. Berniukas būdamas Anglijoje bendrauja su jo mama ir su jo teta, jų santykiai geri ir šilti. Jie gyvendami Anglijoje visi kartu stengtųsi užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais Lietuvoje. Jis savo sutuoktinę vedė iš meilės, o teisminiai procesai neturėjo jokios įtakos santuokos sudarymui. M. gyvendamas Anglijoje lankė darželį apie 8 mėnesius. Jo kreditoriniai įsipareigojimai yra 80 000 svarų būsto paskola ir 12 400 svarų studijų paskola, kas mėnesį mokama 400 svarų dydžio įmoka. Jo gaunamos pajamos yra kintamos, kurių atskleisti jis nepageidautų. Tačiau jo pajamų visiškai pakanka įsipareigojimams vykdyti. Jis neturi duomenų apie tai, ar jo sutuoktinei po „Brexit“ bus leista toliau gyventi Anglijoje. Jo sutuoktinė šiuo metu neturi numerio, reikalingo įsidarbinimui Anglijoje, tačiau bet kada gali jį gauti. Tam, kad gauti šį numerį jo sutuoktinė turėtų turėti pasą ir tada nueiti į darbo centrą ir gaus draudimo numerį. Tam reikia turėti gyvenamąją vietą Anglijoje ir pakanka turėti banko sąskaitą Lietuvoje. Ji bandė gauti šį numerį, bet neturėjo paso, todėl negavo.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. N. (lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ direktorė) parodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnus lankė lopšelį-darželį „Raudonkepuraitė“. Vasaros metu D. M. atvyko su prašymu uždrausti vaiko tėvui ir močiutei (tėvo mamai) bendrauti su vaiku. Moteris buvo suirzusi, skundėsi, jog vaiko tėvas trukdo jai gyventi, nurodė, kad vyksta teisminiai ginčai dėl vaiko, bet jokių dokumentų nepateikė. Tokio prašymo netenkino, nurodė auklėtojoms leisti tiek tėvui tiek močiutei bendrauti su vaiku. Darželyje yra taisyklės, leidžiančios vaiką iš darželio pasiimti vaiko tėvams. Pati asmeniškai matė kaip vaiko močiutė bendravo su berniuku, žaidė su juo lauke. Jų santykiai buvo geri, vaikas buvo linksmas. Nesutikus uždrausti vaikui bendrauti su tėvu ir močiute moteris vaiko į darželį nebeleido. Vaiko auklėtojos apie berniuko šeimą atsiliepia gerai. Susidarė įspūdis, kad vaiko mama daro kliūtis vaiko tėvui ir jo artimiesiems bendrauti su vaiku.

10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. A. B. (atsakovo mama), parodė kad dėkinga ieškovei už pagimdytą anūką, tačiau pačią ieškovę apibūdina kaip piktą, irzlią nuo pat pradžių neigiamai nusistačiusią prieš jų šeimą. Ji jai į akis yra sakiusi, kad nekenčia jos sūnaus, yra nagais sudraskiusi P. B. veidą. Jos sūnus taip pat nėra be trūkumų, dažnai nesusivaldo. Tačiau jos sūnus yra geros širdies, jautrus ir atsakingas. Anūkas noriai bendrauja su tėvu, yra labai prie jo prisirišęs. D. M. labai pasipiktino kai P. B. krikšto mama pasakė, jog berniukas panašus į tėvą. Giminių susiėjimo metu kartą D. M. buvo stipriai neblaivi, tačiau daugiau tokių atvejų nebuvo mačiusi. Berniukui būnant pas jų namie, per programą „Skype“ paskambinusi vaiko mama savo naująjį sutuoktinį pavadino tėčiu, o P. B. dėl to pasipiktinus atšovė, kad tėvas yra tas, kuris maitina. Vaikui gyvenant Anglijoje jo bendravimas su tėvu būtų labai sunkus, ji visaip stengiasi trukdyti mūsų giminės bendravimui su vaiku. D. M. nuo pat santuokos pradžios buvo šalta P. B. atžvilgiu. Kartą nuvykus aplankyti anūko į darželį, jai auklėtoja pasakė, kad vaiko mama draudžia tėvui ir jai bendrauti su vaiku. Tačiau tą kartą ji su vaiku bendravo darželio teritorijoje, vaikas teiravosi apie tėtį. Anūkui sulaukus trečio gimtadienio ji su sūnumi nuvyko į Angliją aplankyti anūko. Pasiėmę vaiką dieną praleido su juo, o grįžę pristatyti vaiką mamai P. B. paprašė su vaiku pabūti dar vieną dieną, tada ji norėjo trenkti durimis, sūnus rankomis sulaikė duris padavė vaikui skirtas dovanas. D. M. tada pradėjo piktintis, nervintis, nusitempė vaiką į vidų ir užtrenkė duris. Berniukas paklaustas ar nori gyventi Anglijoje atsakė, kad nenori ten gyventi, tik svečiuotis. P. B. alkoholio nevartoja, o jo sveikatos būklė jam leidžia auginti vaiką. Tiek jos namas, kuriame dabar laikinai gyvena ir sūnus, tiek sūnaus baigiamas remontuoti butas yra pritaikyti vaiko poreikiams. Mano, kad vaikui reikia abiejų tėvų. Ieškovei kaip mamai jokių pretenzijų neturi, tačiau jaučia, kad ji nuteikinėja vaiką. Vaikas minėjo, kad jo senelis (mamos tėtis) geria alų. Jos sūnus taip pat iki ligos vartodavo alkoholį, tačiau tai darė saikingai, tačiau tai darė ne vaiko akivaizdoje.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. E. (ieškovės mama) paaiškino, kad dukters santuoka iširo dėl sutuoktinio alkoholizmo. Jis nuolat vartodavo alkoholį, tam net nereikėdavo kompanijos, gerdavo vienas. Nuolat grasindavo jos dukrai, kartą net puolė ją su peiliu. Atsakovą apibūdino, kaip agresyvų, tuo metu, kai būna išgėręs. Įtūžio momentais jis smarkiai keikdavosi ir visa tai vykdavo vaiko akivaizdoje. Vaiko jis neskriaudžia, tačiau nuteikinėja prieš mamą ir jos šeimą, vaikas iš jo išmoksta rusiškų keiksmažodžių. Vaikas noriai važiuoja pas tėvą, nes šis jam nuolat viską perką, lepina jį. Jos dukra yra labai rami, šeimos žmogus, neturi žalingų įpročių. Anksčiau nesuprato vaikui daromos žalos, kad naują dukters vyrą leisdavo vadinti tėčiu, tačiau dabar vaikui yra paaiškinta, kad mamos sutuoktinis yra dėdė, o P. B. yra tėtis. Vaikas tai supranta. Mano, kad vaikui geresnės sąlygos, ypač ekonomine prasme, būtų sudarytos Jungtinėje Karalystėje. Naująjį dukters sutuoktinį apibūdina išimtinai teigiamai. Paaiškino, kad jos pačios ir anūko santykiai yra labai šilti, juos sieja stiprus ryšys.

12. Liudytojas N. T. 2018-05-13 rašytiniuose parodymuose (t. 2, el. b. l. 13-14) nurodė, kad dažydamas savo namą išgirdo sustojanti automobilį, todėl atsisuko pasižiūrėti. Iš automobilio išlipo vyresnio amžiaus moteris ir vyras, laikantis vaiką. Buvo akivaizdžiai matoma, kad moteris ir vyras buvo nepatenkinti. Jie pabeldė į duris. D. M. atidarius duris vyresnė moteris ir vyras ėmė šaukti ant namuose esančios moters, berniukas nusiminė ir įėjo i namų vidų. Tuomet vyras pastūmė name esančią moterį ir pradėjo rėkti dar garsiau, vyresnė moteris stovėjo už vyriškio ir taip pat rėkė. Tuomet vyras prievarta bandė įsiveržti į namą. D. M. bandė uždaryti duris, o vyras užkišo rankas į durų tarpą. Tuomet vyriškis pastebėjo, kad yra jo stebimas stabtelėjo ir tuomet D. M. pavyko užverti duris. Tuomet vyresnė moteris ir vyras sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Tai truko iš viso tik apie 3-4 minutes, bet buvo tikrai „karšta“, nes vyras ir vyresnio amžiaus moteris buvo labai agresyvūs

IV. Eksperto išvada ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, išvada

13. 2019-03-22 teismo nutartimi byloje buvo paskirta vaiko psichologijos ekspertizė, pavedant teismo psichiatrijos ekspertei atsakyti į teismo nustatytus klausimus (t. 3, el. b. l. 143-147).

14. Byloje pateiktas teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-117/2019 (t. 4, el. b. l. 2-28), suformuluotos ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės išvados, o taip pat pateikti atsakymai į ginčo šalių suformuluotos ir teismo atrinktus klausimus: „1. M. B. individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo mažą amžių ir gyvenimo patirtį. Tai judrus, smalsus, jautrus, konkretaus egocentriško mąstymo, visapusiškai priklausomas nuo jam reikšmingų suaugusiųjų vaikas, į įtampą ir nerimą reaguojantis nenustygimu vietoje, negalėjimu ilgiau susikaupti ties viena veikla bei ją užbaigti. 2. M. B. nėra linkęs fantazuoti daugiau, nei įprasta tokio amžiaus vaikui. 3. Šiuo metu M. B. emocinėje būsenoje vyrauja pozityvios, gyvos, labilios emocijos, tokios, kaip džiaugsmas, smalsumas, tačiau kartu stebimas susiklosčiusioje situacijoje vaiko išgyvenamas nerimas, pyktis ir stresas dėl patiriamo lojalumo konflikto bei emocijų reguliavimo sunkumai. 4. M. B. negali suformuoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos (šalies ir gimdytojo, su kuriuo norėtų nuolat gyventi) ir bendravimo su kartu negyvenančiu gimdytoju tvarkos tiek dėl natūralių jo mažo amžiaus ir išsivystymo lygio sąlygotų priežasčių, tiek dėl išgyvenamo lojalumo konflikto bei jam daromo tiesioginio motinos ir netiesioginio abiejų tėvų poveikio. 5. Atsižvelgiant į mažą amžių, M. B. nuomonės ir sprendimai formuojasi natūraliai veikiami jį supančių reikšmingų artimųjų elgesio, reiškiamų nuomonių, jų tarpusavio santykių bei santykių su vaiku. Nustatyta, jog abu tėvai daro netiesioginį poveikį vaikui, formuodami labiau neigiamą vaiko nuomonę apie kitą gimdytoją. 6. M. B. patiria tiesioginį ir netiesiogį motinos D. M. poveikį dėl jo pasirinkimo su kuo gyventi (plačiau psichologinio įvertinimo ir išvadų dalyse). 7. Abu tėvai yra emociškai reikšmingi M. B., su abiem jis sieja įvairių savo poreikių patenkinimą ir su abiem mielai užsiima bendra veikla. Stebėjimo duomenimis, vaiko ryšys su motina D. M. yra intensyvus, priklausomas, tačiau permainingas ir stokojantis giluminio saugumo, tai yra, pasižymi nesaugiam ambivalentiškam prieraišumui būdingais požymiais. Su tėvu P. B. berniuką sieja saugesnis, labiau vaikui nuspėjamas ir jo unikalų individualumą pripažįstantis prieraišumo ryšys, tačiau motinos akivaizdoje vaikas yra linkęs slopinti savo jausmus tėvui ir norą su juo bendrauti. 8. Autentiškas ekspertizės metu išsakytas M. B. noras gyventi ir bendrauti su abiem tėvais, turint teisę abu mylėti, atitinka jo psichologinį poreikį apsaugoti savo individualumą, autonomiją ir išlaikyti artimą emocinį ryšį su abiem tėvais. Tai, kad yra verčiamas rinktis vieną iš dviejų dėl jo globos nesutariančių mylimų žmonių, kelia vaikui įtampą, frustraciją ir pyktį. (Taip pat žiūrėti atsakymą Nr. 4.). 9. Abu tėvai su vaiku bendrauja šiltai ir abu patiria sunkumų. Stebėjimo ir individualių pokalbių su ieškove ir atsakovu duomenimis, M. B. tėvas P. B. demonstruoja didesnį gebėjimą atskirti savo paties ir sūnaus individualius išgyvenimus, suvokti ir pripažinti sūnaus poreikį turėti abu mylinčius tėvus; ieškovės meilės sūnui ir sūnaus meilės motinai pripažinimą; kiek didesnį lankstumą, įvairesnių susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų svarstymą. 10., 11. M. B. išreiškia savo džiaugsmą dėl jo laukiamos trumpos išvykos į Angliją, tačiau dar negali savarankiškai įvertinti, kurioje šalyje jam būtų geriau gyventi, juolab, kad laimės pojūtį jam kelia tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje patiriami dalykai. 12. Atsakymas į klausimą, ar išvykimas nuolat į gyventi Jungtinę Karalystę gali negatyviai paveikti M. B., nevienareikšmis ir priklauso nuo tolimesnio jo tėvų elgesio ir šeimai suteiktos psichologinės pagalbos (plačiau išvadų dalyje). 13. D. M., neužtikrindama sūnaus M. B. emocinio ryšio su tėvu P. B., su kuriuo tiesioginis vaiko bendravimas nutrūko jos iniciatyva, išlaikymo, nepaaiškindama mažamečiui vaikui jį su jos sutuoktiniu P.D. M. siejančių santykių pobūdžio ir liepdama sūnui tėvu vadinti ir, atitinkamai, laikyti P.D. M., neatsižvelgė į vaiko psichologinius poreikius ir pakenkė vaiko pamatinio tapatumo (žinojimo, kas aš esu, kokia mano kilmė, kas mano tėvai, į kuriuos aš esu panašus) jausmui, kadangi vaiko turimi motinos ir tėvo vaizdiniai yra sudėtinė vaiko savivokos dalis. 14. Ekspertizės atlikimo metu stebima, kad M. B. iki šiol abu vyrus: savo tėvą P. B. ir mamos sutuoktinį P.D. M. - vadina savo tėvais ir negali apibūdinti, kuo ypatingas jj siejantis ryšys su tikruoju tėvu. Projekciniai psichologinio įvertinimo duomenys atspindi besiformuojantį vaiko intuityvų suvokimą, jog P. B. vaikui yra emociškai svarbesnė figūra nei motinos sutuoktinis. 15. M. B. išsako pozityvų, simpatizuojantį, tačiau gana mažai informatyvų, stokojantį detalių, konkrečių malonių prisiminimų, požiūrį į naująjį mamos sutuoktinį P.D. M.. 16. M. B. patinka mamos naujojo sutuoktinio P. D. M. motina, kurią vadina „močiute S.”, tačiau vaiko emocinis santykis su ja yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nebeplėtojamas. Apie P.D. M. tėvą M. B. nė karto neužsiminė ir jo nevaizdavo. 17. M. B. bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu P. B. pagal šiuo metu galiojančią tvarką laikytinas atitinkančiu vaiko poreikius“.

15. Ieškovė, pasisakydama dėl ekspertizės išvadų pažymėjo, kad ekspertizės akte teismo ekspertė I. K. – K., atlikdama M. B. teismo psichologijos ekspertizę, nurodė vaiko psichologiniam įvertinimui naudojant: (i) vaiko elgesio ir jo sąveikų su mama ir tėvu stebėjimą; (ii) bendros abiejų tėvų ir vaiko sąveikos stebėjimą; (iii) pusiau struktūrizuotus interviu su vaiku ir jo tėvais; (iv) psichologinio įvertinimo metodikas; (v) gautos bylos ir medicininės dokumentacijos analizę. Lietuvos psichologų sąjunga, būdama EFPA (Europos profesionalių psichologų asociacijos) nare, priėmė Testų naudojimo reglamentą, kuris įpareigoja visus specialistus, naudojančius testavimą savo profesinėje praktikoje, vadovautis ir laikytis principų, taikomų darbui su standartizuotais instrumentais, kurie turi būti suderinti su įstatymais, reglamentuojančiais Žmogaus ir vaiko teises, autorių teises, duomenų apsaugą, pacientų žalos atlyginimą bei psichologo profesinę etiką. Testu laikomas standartizuotas psichologinio įvertinimo instrumentas, sudarytas iš užduočių ar teiginių įvairioms žmogaus ypatybėms įvertinti, kuris pateikiamas standartinėmis sąlygomis ir naudoja standartinę duomenų interpretacijos sistemą. Šis reglamentas taikytinas ir daugeliui kitokių įvertinimo instrumentų, nepavadintų „testais“ (pvz., klausimynai, skalės, aprašai, projekcinės technikos, metodikos). Ekspertė I. K. – K. ekspertizės akte nurodė psichologiniam įvertinimui naudojanti „pusiau struktūrizuotus interviu su vaiku ir jo tėvais“, kas laikytina testavimo (klausimyno) forma, o taip pat ekspertizės akte neįvardintas „psichologinio įvertinimo metodikas“. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos psichologų sąjunga tvirtina Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus. Kadangi ekspertizės akte apskritai nėra įvardinama, kokias konkrečiai „psichologinio vertinimo metodikas“ bei testus (pusiau standartizuotus interviu – klausimynus) ekspertė naudojo, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar ekspertizei naudotos metodikos ir testavimo būdai yra akredituoti Lietuvos psichologų sąjungos ar kitos kompetentingos institucijos, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. šiuo metu nemato galimybės pripažinti, jog į bylą pateiktas ekspertizės aktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar jo išvadas galima laikyti patikimomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje turi būti išreikalauta papildoma informacija iš ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM, kokių kompetentingų institucijų akredituotomis (patvirtintomis) kokiomis konkrečiai standartizuotomis, akredituotomis, patvirtintomis metodikomis, psichologinio vertinimo instrumentais naudojantis buvo atlikta M. B. teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvados teismui pateiktos nurodytame ekspertizės akte.

16. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo pat ekspertizės pradžios jautė ekspertės nusistatymą jos atžvilgiu, susidarė įvaizdis, kad ekspertizė buvo atlikta dar net nepradėjus pokalbio. Ekspertė agresyviu ir nedraugišku tonu pradėjo pokalbį, jos kūno kalba ir veido mimikos rodė priešišką nusistatymą. Ekspertė pačioje pradžioje pasakė, kad ji jau kalbėjo su teisėja, todėl paragino nebūti tikra jog pavyks išvažiuoti, liepė nemeluoti, kad nežinojo, jog negali su vaiku išvykti iš Lietuvos be tėvo leidimo ir nemeluoti, kad buvusi atstovė ją klaidingai dėl to informavo. Išsakė savo nuomonę, kad P. M. pats turėtų atvykti gyventi į Lietuvą. Bandė jai paaiškinti, kad jis ten yra įsitvirtinęs, turi darbą, o ir lietuvių kalbos nemoka, kad Anglijoje yra geresnės perspektyvos, tačiau ekspertė tokių paaiškinimų nepaisė. Ekspertė nurodė, kad tėvas pats gali auginti vaiką Lietuvoje. Ekspertė neleido jai laisvai pasisakyti, ji nuolat ją puolė ir nuolat pertraukinėjo ją, reiškė pastabas ir savo nuomonę. Ekspertė piktu tonu nuolat ją mokė, kaip reikia bendrauti su vaiku, barė jei ji ką pasako vaikui, kaltino, kad ji keliaklupsčiauja prieš vaiką, kad pataikauja jam, kaltino, kad tai ji daro dėl savanaudiškų paskatų. Kaltino, kad vaikas yra nebrandus dėl jos kaltės. Ekspertės išvadose jos pasakytos frazės yra pateiktos su perdėtu dramatizmu. Išvadoje neabejotinai jaučiasi ekspertės šališkumas. Kaip pavyzdys paminėtina aplinkybė, kad vaikas garsiai ir linksmai pasakė norintis gyventi Anglijoje, o ekspertė tokį jo pasakymą apibūdino kaip kalbėjimą liūdnai nuleidus galvą ir paskatintą mamos.

Šalies argumentai

17. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ekspertizės akte jaučiamas ekspertės nusistatymas prieš ieškovę, visos aplinkybės vertinamos jos nenaudai, kaip pavyzdžiui jos nusiavimas batų prieš einant žaisti su vaiku vertinamas taip pat nepalankiai kaip ir vaiko batų nenuavimas tiksliu nesušaldyti jo kojų, arba, jos vaikui leidžiamas intensyvus bendravimas su mama vertinamas kaip trūkumas, o analogiškas tėvo leidimas vaikui užlipti jam ant galvos vertinamas kaip privalumas. Ekspertizės išvados negali būti laikomos ekspertizės aktu, kadangi čia nėra pateikta konkrečių atsakymų į rūpimus esminius bylos klausimus, ekspertė nurodo, kad būtina atlikti papildomas ekspertizes, todėl tai negali būti vertinama kaip aksioma.

Žemesnės instancijos teismas

18. Atsakovas, teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl ekspertizės išvadų, pažymėjo, kad ekspertė atsakė į visus jai pateiktus klausimus, eksperto išvada aiški ir išsami. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu, jokių ypatingų nesusipratimų nebuvo, buvo nemalonių klausimų ir akimirkų, jautėsi, kad ekspertė siekė daryti spaudimą, kad pamatytų apklausiamojo reakciją. Tikrai nejautė ekspertės palankumo, anaiptol, manė, kad ekspertė bus palankesnė ieškovei. Jokių kitų pastebėjimų dėl ekspertizės neturi.

19. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VTAS) atstovė teismo posėdžio teikdama byloje išvadą, nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad vaiko išvežimas gyventi į užsienį pakenktų vaiko interesams ir būtų pagrindas pakeisti jo nustatytą gyvenamąją vietą su mama. Nėra duomenų, kad D. M. išsivežus vaiką į užsienį nebūtų užtikrinti vaiko poreikiai, kad vaikas augtų nesaugioje aplinkoje, sudarytos netinkamos jo gyvenimo, auklėjimo poilsio sąlygos, kad vaikas neturėtų galimybės lankyti ugdymo įstaigos, todėl teismo išduotas leidimas nepakenktų vaiko interesams. Atsakovo nuogąstavimai, kad vaikas išvežtas į užsienį, į jam nepažįstamą aplinką, patirs didelius psichologinius išgyvenimus, nėra pagrįsti. Vaikas jau yra gyvenęs toje aplinkoje, iš dalies jau yra prisitaikęs joje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikui ten sukurta palanki aplinka, ugdymo įstaigoje vaikas jaučiasi saugiai. Iš pateiktų ekspertės atsakymų į klausimus, akivaizdu, kad M. nėra tokio amžiaus, jog sugebėtų išsakyti nuomonę su kuriuo iš tėvų ir kokioje šalyje norėtų gyventi, taip pat nustatyta, kad vaiką džiugina laikas leidžiamas tiek su mama Anglijoje, tiek su tėvu Lietuvoje. Kritiškai vertinama tai, kad mama skatina vaiką naująjį sutuoktinį vadinti tėčiu, tokiu būtų pažeidžiamos vaiko prigimtinės teisės žinoti kas yra jo tėvai. Jis turi vieną tėvą, kuris gyvena Lietuvoje, negali būti kad vaikas turėtų tėtį ir Anglijoje ir Lietuvoje. Mama turi padėti vaikui susivokti, kas yra jos tikrasis tėtis ir kas jam yra mamos sutuoktinis. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad mama darė poveikį vaikui, formuojant juo nuomonę su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi ir kurioje šalyje. Tačiau tėvo dažnai išsakomi prašymai vaikui nevažiuoti į Angliją taip pat laikytini poveikiu vaikui. Nesuprantama, kaip tėvas gali vaikui girdint išsakyti grasinimus vaiko mamai ir jos sutuoktiniui, vaikui tokiu būdu neabejotinai daroma žala. Nepaisant to, kad vaikas ne visiškai supranta anglų kalbą, tačiau jis mato emocijas ir girdi pakeltą toną. Palankiai vertintina tėvo apsisprendimas lankyti pozityvios tėvystės kursus, tai rekomenduotina ir mamai. Ekspertė nurodė, kad bendraujant su vaiku tiek tėtis tiek mama patiria sunkumų, todėl pozityvios tėvystės kursai jiems abiem būtų naudingi. Teismui išdavus mamai leidimą išsivežti vaiką į užsienį, vaiko bendravimo su tėvu tvarka turėtų būti kiek įmanoma maksimali ir kol kas labai konkreti, kad neliktų žodelių „iki“, kad nebūtų vietos interpretacijai. Taip pat sutinka su atsakovo pozicija, jog bendravimo tvarkoje turi būti sprendžiamas tik vaiko iš tėvo bendravimo klausimas. Seneliai nėra šios bylos šalimi ir jų atžvilgiu bendravimo tvarka nenustatytina. Dėl kelionės išlaidų pasisakytina tiek, kad pagal bendrą praktiką, nėra pagrindo nustatyti, jog visas vaiko kelionės iš vienos šalies į kitą išlaidas turėtų apmokėti mama. Sutiktina, kad šioje vietoje galima nukrypti nuo lygybės principo, tačiau finansinė vaiko kelionių našta negali gulti vien ant mamos pečių. Be to, labiau priimtina atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Tėvų geranoriškumo dėka turėtų būti užtikrinamas vaiko senelių bendravimas su vaiku. Mamai yra vietos tobulėjimui, jai reikia daryti tam tikras išvadas, tačiau įrodymų, kad vaikas su ja būtų nesaugus nėra. Mano, kad mamai išduotinas leidimas išvežti vaiką iš šalies, o tėvui nustatytinas maksimali bendravimo su vaiku tvarka. Geriausius vaiko interesus atitiktų jo gyvenimas kartu su mama, su kuria jis yra nuo pat gimimo. Jokių kliūčių tėvui maksimaliai, kiek leistų juos skiriantis atstumas, bendrauti su vaikui nėra. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu taip pat nepadarytų vaikui žalos. Iki teismo sprendimo šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skyriaus nuomonė dėl vaiko vykimo į Anglija buvo priešinga. Taip buvo todėl, kad tuometinė išvada buvo teikta netrukus po to, kai vaikas kartu su mama buvo grąžintas į Lietuvą, po neteisėto jo išvežimo, jis ilgą laiką nebuvo matęs tėčio, bendravęs su juo. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, kaip ir nurodyta ekspertės, vaikas vykdamas į Angliją nepatiria streso, gerai jaučiasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimu buvo nutraukta ieškovės D. M. (buvusi pavardė – B.) ir atsakovo P. B. santuoka bei patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, numatanti jų bendro sūnaus M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarką (t. 1, el. b. l. 21-24, 25).

21. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad ieškovė, nutraukusi santuoką su atsakovu P. B., sudarė naują santuoką su P. D. M. (santuoka sudaryta 2018-04-20, t. 1 el. b. l. 26, 54), be to, ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio, su sūnumi M. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyveno iki 2018 m. sausio mėnesio, kuomet pagal Jungtinės Karalystės Aukštųjų Teisingumo rūmų šeimos skyriaus 2017-12-15 sprendimą berniukas su mama buvo grąžintas į Lietuvą.

22. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi, ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su tokiu reikalavimu ir teismo prašo išduoti leidimą išsivežti sūnų M. nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę). Tuo tarpu atsakovas pateikė priešingus reikalavimus – prašo teismo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą – nustatyti ją su tėvu bei nustatyti skyriumi gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi tvarką.

Dėl leidimo išvežti vaiką į užsienį

23. Kaip minėta, skyrimui gyvenančio tėvo (atsakovo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu motina, su nuo kuria nuo 2017-03-17 yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, siekia pakeisti nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos valstybę. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir, kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 38 punktą).

25. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktas).

26. Visų pirma, pažymėtina, jog geriausi vaiko interesai yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti įvertinamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus bei įvertinti vaiko poreikius. Šioje situacijoje reikšminga tai, kad nepilnametis šalių sūnus nuo pat gimimo ((duomenys neskelbtini)) gyveno su abiem tėvais, o nutraukus šalių santuoką, liko gyventi būtent su mama bei kurį laikotarpį gyveno Jungtinėje Karalystėje, be to, ir šiuo metu joje periodiškai lankosi teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrindu (t. 2, el. b. l. 178-182). Byloje pateikti duomenys (t. 1, el. b. l. 16-20), tarp kurių ir Jungtinėje Karalystėje registruotos socialinės darbuotojos parengta Namų aplinkos ataskaita (t. 3. el. b. l. 61-64, 65-68, 69-70) bei nekilnojamojo turto registro išrašas (t. 2, el. b. l. 97-98) leidžia spręsti apie tai, kad šioje šalyje vaikui bus sukurta tinkama namų aplinka ir gyvenimo sąlygos, ieškovės sutuoktinio nuosavybės teise valdomas būstas yra tvarkingas ir tinkamas gyventi nepilnamečiui. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad M. Wigano mieste, turės galimybę būti ugdomas – berniukas šiame mieste jau buvo gavęs pasiūlymą lankyti pradinę mokyklą (t. 1, el. b. l. 15, 53), taip pat turėjo galimybę lankyti darželį (t. 2 el. b. l. 57-58), šiuo tikslu jam buvo atlikta ankstyvojo amžiaus pamatinio etapo pažangos ataskaita (t. 2. el. b. l. 59-75, 76-88), buvo tikrinama sveikata (t. t. el. b. l. 55-56, 91-92, 102). Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad ieškovės sutuoktinis P. D. M. nėra įtrauktas į policijos duomenų bazės registrus (t. 2, el. b. l. 7-8, 160-166), teismo posėdžio metu jis nurodė, jog daugiau nei septynerius metus dirba duomenų analitiku. Pati ieškovė yra įgijusi anglų kalbos filologijos išsilavinimą (t. 2, el. b. l. 105), vykdo individualią veiklą (yra anglų kalbos vertėja), turi praktinio darbo patirties, darbdavys ją charakterizuoja teigiamai (t. 2, el. b. l. 9-12), be to, ieškovė šiuo metu jau disponuoja leidimu, suteikiančiu teise gyventi Jungtinėje Karalystėje (t. 4, el. b. l. 78-79).

27. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, ieškovė negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką, kad būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu. Klaipėdos apskrities VTAS atstovė teismo posėdžio metu, teikdama byloje išvadą, taip pat patvirtino, kad nėra duomenų, kurie leistų abejoti ieškovės keliamo reikalavimo pagrįstumu. Vien tai, jog atsakovas iš principo nesutinka su vaiko išvežimu nuolat gyventi į užsienio valstybę, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiais atitiks jo interesus (CPK 185 straipsnis).

28. Teismas taip pat nenustatė jokių esminių vaiko etninės kilmės ir (ar) kultūrinės ir (ar) religinės priklausomybės aplinkybių dėl kurių jo gyvenimas Jungtinėje Karalystėje būtų nesuderinamas su jo interesais. Atsakovo akcentuotos ekonominio ir socialinio pobūdžio aplinkybės, susijusias su šios šalies išstojimu iš Europos Sąjungos („Brexit“) teismas laiko esančiomis hipotetinio pobūdžio prielaidomis, savaime nesudarančiomis pagrindo spręsti apie vaiko interesų pažeidimą laiko perspektyvoje.

29. Antra, CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008-09-03. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

31. Būtent šiuo tikslu, įvertinus šalių sūnaus M. amžių ir charakterio savybes, 2019-03-22 teismo nutartimi byloje buvo paskirta vaiko psichologijos ekspertizė (t. 3, el. b. l. 143-147) ir bylos svarstymui pateiktas teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-117/2019, kuriame suformuluotos ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės išvados, o taip pat pateikti atsakymai į ginčo šalių suformuluotus ir teismo atrinktus klausimus (t. 4, el. b. l. 2-28).

32. Ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose (išdėstytuose ekspertizės akto 21-25 psl.) konstatuota, kad jog M. B. negali suformuoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos (šalies ir gimdytojo, su kuriuo norėtų nuolat gyventi) ir bendravimo su kartu negyvenančiu gimdytoju tvarkos tiek dėl natūralių jo mažo amžiaus ir išsivystymo lygio sąlygotų priežasčių, tiek dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, tiek dėl jam daromo tiesioginio motinos ir netiesioginio abiejų tėvų poveikio. Ekspertizės metu berniukas pats dar negali savarankiškai įvertinti, kurioje šalyje jam būtų geriau gyventi, juolab, kad laimės pojūtį jam kelia tiek Jungtinėje Karalystėje patiriami dalykai, pavyzdžiui, atostogos su mama ir Polu, tiek Lietuvoje patiriami dalykai, pavyzdžiui, ėjimas su močiute į darželį, bendravimas su seneliu Virgiu, laiko praleidimas su tėčiu (žr., 23-23 psl. bei atsakymą į 4 klausimą).

33. Ekspertizės akte teismo ekspertė I. K. – K., apibendrinus visus duomenis, padarė išvadą (žr., 23 psl.), jog šiuo metu abu gimdytojai yra svarbūs prieraišumo asmenys, svarbios ir pastovios vaiko suvokiamo šeimos modelio figūros, su kuriomis M. sieja įvairių savo žaidybinių ir emocinių poreikių patenkinimą bei mielai užsiima bendra veikla.

34. Viena vertus, teismo ekspertė, konstatavo, kad būtent su tėvu berniuką sieja saugesnis, labiau vaikui nuspėjamas ir jo unikalų individualumą pripažįstantis prieraišumo ryšys. Kita vertus, teismo ekspertė pažymėjo ir tai, kad atsakymui į klausimą, kuris iš tėvų gali užtikrinti palankesnes psichologines sąlygas vaiko vystymuisi ir jo emocinei raidai, reikalingas išsamus abiejų tėvų individualių psichologinių asmenybės, prieraišumo, auklėjimo stiliaus ypatumų ir tėvystės įgūdžių įvertinimas, kuris būtų kiekvienam iš jų atliekamos teismo psichologijos ekspertizės objektas, o šios ekspertizės objektas yra vaikas ir jo emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų (žr., 24 psl.).

35. Be to, teismo ekspertė nurodė, kad galima teigti, jog tiek motina, tiek tėvas su vaiku elgiasi šiltai, švelniai, tačiau stokoja nuoseklaus, autoritetingo auklėjimo, derinant pagarbaus, empatiško ryšio su vaiku užmezgimą su mokymu, elgesio taisyklių ir ribų nustatymu bei leidimu pajusti natūralias bei logines netinkamo elgesio pasekmes, įgūdžių. Todėl abiem tėvams rekomenduojami pozityvios tėvystės įgūdžių kursai (žr., 25 psl.).

36. Sumažinus tėvų tarpusavio konfliktą, motinai pripažinus tėvo reikšmę ir bendravimo su tėvu poreikį bei svarbą vaiko gyvenime bei koregavus pačios motinos santykius su vaiku, siekiant jo saugesnio prisirišimo prie jos, tikėtina, kad ir gyvendami skyrium vaikas ir tėvas turės galimybę išlaikyti prieraišų tarpusavio ryšį kasdieninio bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis bei kiek įmanoma dažnesnių susitikimų Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje pagalba (žr., 25 psl.).

37. Atsakydama į klausimus teismo ekspertė nurodė, kad abu tėvai yra emociškai reikšmingi M., su abiem jis sieja įvairių savo poreikių patenkinimą ir su abiem mielai užsiima bendra veikla. Stebėjimo duomenimis, vaiko ryšys su motina yra intensyvus, priklausomas, tačiau permainingas ir stokojantis giluminio saugumo, tai yra, pasižymi nesaugiam ambivalentiškam prieraišumui būdingais požymiais. Su tėvu berniuką sieja saugesnis, labiau vaikui nuspėjamas ir jo unikalų individualumą pripažįstantis prieraišumo ryšys, tačiau motinos akivaizdoje vaikas yra linkęs slopinti savo jausmus tėvui ir norą su juo bendrauti (žr., 7 atsakymą). Autentiškas ekspertizės metu išsakytas M. noras gyventi ir bendrauti su abiem tėvais, turint teisę abu mylėti, atitinka jo psichologinį poreikį apsaugoti savo individualumą, autonomiją ir išlaikyti artimą emocinį ryšį su abiem tėvais. Tai, kad yra verčiamas rinktis vieną iš dviejų dėl jo globos nesutariančių mylimų žmonių, kelia vaikui įtampą, frustraciją ir pyktį. (žr., 8 atsakymą). Abu tėvai su vaiku bendrauja šiltai ir abu patiria sunkumų. Stebėjimo ir individualių pokalbių su ieškove ir atsakovu duomenimis, M. tėvas demonstruoja didesnį gebėjimą atskirti savo paties ir sūnaus individualius išgyvenimus, suvokti ir pripažinti sūnaus poreikį turėti abu mylinčius tėvus; ieškovės meilės sūnui ir sūnaus meilės motinai pripažinimą; kiek didesnį lankstumą, įvairesnių susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų svarstymą (žr., 9 atsakymą). M. išreiškia savo džiaugsmą dėl jo laukiamos trumpos išvykos į Angliją, tačiau dar negali savarankiškai įvertinti, kurioje šalyje jam būtų geriau gyventi, juolab, kad laimės pojūtį jam kelia tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje patiriami dalykai (žr., 10 ir 11 atsakymus).

38. Teismas, atsižvelgdamas į psichologės išvadą, sprendžia, kad berniukas iš esmės myli abu tėvus, su abiem jaučiasi gerai ir kategoriškos nuomonės šiuo metu dėl savo amžiaus negali pareikšti. Tokiu atveju, vaikui neišreiškus jokios kategoriškos pozicijos ir (ar) nusistatymo vieno iš tėvų atžvilgiu, yra pagrindas manyti, kad jis vienodai yra prisirišęs prie abiejų tėvų (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis).

39. Trečia, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 27 punktas).

40. Šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyveno būtent su motina, todėl minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste atidžiai vertinant galimybę pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu, būtina įvertinti ir byloje pateiktus duomenų, charakterizuojančius atsakovo asmenybę, visumą, kuri taip pat leidžia spręsti apie šiuo metu galimai esantį gan ribotą atsakovo pasirengimą faktiškai gyventi vienam su mažamečiu vaiku ir juo rūpintis.

41. Byloje iš esmės liko nepaneigta aplinkybė, jog viena iš ginčo šalių santuokos nutraukimo priežasčių buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo: 2016-08-13 vaizdo įrašu (t. 4. el. b. l. 135); 2017-10-25 medicinos dokumentų išrašu, liudijančiu, kad atsakovui buvo diagnozuotas ūminis nekrotinis pankreatitas ir galimomis tokio susirgimo priežastimis (t. 1, el. b. l. 144-153, 160-163); 2018-10-26 išrašu iš administracinių nusižengimų registro, liudijančio apie nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio ir tokių nusižengimų pobūdi (t. 2, b. l. 107-108, 158, 159). Ir nors šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, išklausytų tėvystės kursų naudą (t. 4, el. b. l. 137), su kuo iš esmės sutiko ir Klaipėdos apskrities VTAS, savo išvadoje pažymėdamas, kad nėra aplinkybių dėl kurių tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimas galėtų būti ribojamas. Tačiau, teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma, taip pat sudaro pagrindą išvados, jog nėra pakankamo pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, susiformavimui (CPK 185 straipsnis).

42. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir argumentus, išdėstytus jo 27, 28, 39 ir 42 punktuose, o taip pat įvertinęs priežastis, dėl kurių ieškovė siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę, geriausių vaiko interesų kontekste, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įsitikinti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienio valstybę atitiks jo interesus bei tuo pačiu nepaneigs skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) teisių įgyvendinti tėvo valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) pažeidimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos

43. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

44. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

45. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

46. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-09-27 sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).

47. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sūnaus teisių ribojimas yra reikalingas ir (ar) būtinas, t. y., kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie atsakovo ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi nenustatyta. Priešingai, bylos svarstymui atsiųsto ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad esant galimybei, rekomenduojama nemažinti vaiko bendravimo su tėvu. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad sumažinus tėvų tarpusavio konfliktą, motinai pripažinus tėvo reikšmę ir bendravimo su tėvu poreikį bei svarbą vaiko gyvenime bei koregavus pačios motinos santykius su vaiku, siekiant jo saugesnio prisirišimo prie jos, tikėtina, kad ir gyvendami skyrium vaikas ir tėvas turės galimybę išlaikyti prieraišų tarpusavio ryšį kasdieninio bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis bei kiek įmanoma dažnesnių susitikimų Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje pagalba (žr., 25 psl.). Klaipėdos apskrities VTAS, savo išvadoje taip pat pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi ir pažymėjo, kad būtent atsakovo pateiktas bendravimo tvarkos variantas labiau padėtų tai užtikrinti.

48. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, į vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir skyrium gyvenančio tėvo pareigą ir teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą nekliudyti ir sudaryti tinkamas sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, o taip pat įvertinęs bylos svarstymui pateiktus duomenis apie vaikų atostogų Jungtinėje Karalystėje trukmę (t 3. el. b. l. 105-106), teismas sprendžia, jog iš esmės nustatytina atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, kuri koreguotina vadovaujantis vaiko interesais ir taip, kad nesukeltų ginčo šalims papildomų keblumų dėl bendravimo tvarkos teksto aiškinimo (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

49. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo nustatyta vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka yra privaloma, tačiau tuo pačiu nesudaro kliūčių šalims susitarti ir dėl kitokio – papildomo bendravimo.

50. Atsakydamas į ginčo šalių argumentus dėl vaiko kelionės išlaidų padengimo apimties, teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą).

51. Vaiko teisė būti auklėjamu ir bendrauti su abiem savo tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, yra vienas iš esminių vaiko poreikių. Šiuo atveju ieškovės vienašališkas sprendimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, neturėtų suponuoti kitam tėvui papildomų išlaidų, vien tam, kad šis galėtų įgyvendinti savo teises bendrauti su sūnumi. Būtent ieškovei tenka atsakomybė už tai, kad išvežus vaiką nuolat gyventi į kitą šalį iš Lietuvos, atsakovas neteko galimybės bendrauti su sūnumi nepatirdamas papildomų išlaidų kelionėms. Teismas, įvertinęs skrydžių į Jungtinę Karalystę pasiūlą, kainas ir galimybes, siekiant ekonomiškumo, tokius bilietus įsigyti daug anksčiau, sprendžia, kad didžioji tokių išlaidų dalis turėtų tekti būtent pačiai ieškovei, atsakovui kompensuojant vaiko kelionės į oro uostą ir atgal išlaidas bei savo kelionės išlaidas, tuo atvejų, jeigu atsakovas priimtų sprendimą savarankiškai aplankyti sūnų užsienio valstybėje. Tokiu būdu atsakovas taip pat prisidės prie dalies pasimatymo su vaiku kaštų. Bylos svarstymui pateikti duomenys apie atsakovo finansinės galimybės (t. 3, el. b. l. 80) taip pat neteikia pagrindo kitokiai išvadai, kad būtų pagrindas kitaip paskirstyti kelionių išlaidas bylos šalims (CK 1.5 straipsnis). Kita vertus, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktą), todėl dėl jos pakeitimo (tame tarpe ir dėl kelionės išlaidų paskirstymo) tėvas ar motina galės kreiptis ateityje tuo atveju jeigu susiklostys tam būtinos aplinkybės.

52. CPK 266 straipsnis įtvirtina taisyklę, draudžiančią teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Tokiu atveju ieškovės išsakyti pageidavimai į bendravimo su vaiku tvarką įtraukti ir vaiko senelius (Lietuvoje gyvenančius ieškovės tėvus) šioje byloje nesvarstytini, atsižvelgiant į tai, kad seneliai iš motinos pusės nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais gali būti priimtas ir šis klausimas sprendžiamas CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

53. Tauragės apylinkės teismo 2018-11-15 nutartimi (t. 2, el. b. l. 178-182) šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išduotas laikinas leidimas ieškovės ir vaiko išvykoms į užsienį. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis).

55. Siekiant teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti bylą laimėjusią šalį, būtina nustatyti, koks ir kieno naudai buvo priimtas sprendimas dėl pagrindinio bylos ginčo klausimų.

56. Šioje byloje pagrindinis ginčas vyko dėl vieno esminio dalyko – vaiko gyvenamosios vietos (valstybės) parinkimo, tuo tarpu reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymas šiuo atveju laikytinas išvestiniu.

57. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl leidimo išvykti su vaiku gyventi į užsienio valstybę, tačiau parinko atsakovo atsiliepime pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarkos variantą (su atitinkamais teismo patikslinimais, t. y., iš dalies patenkino ieškinį ir visa apimtimi atmetė priešieškinį. Taigi, laikytina, kad byloje, kurioje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, ieškovė laimėjo ¾ ginčo, kas sudaro pagrindą jai kompensuoti 75 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų.

58. Ieškovė už byloje pareikštą neturtinį reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (t. 1. el. b. l. 13), taip pat pateikė detalizacijas apie patirtas atstovavimo išlaidas ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas bei dokumentus patvirtinančius tokių išlaidų realumą (apmokėjimo faktą) 2 860,71 Eur + 84,70 + 688 Eur (t. 3, el. b. l. 111-123) + 405,35 Eur (2020-01-06 detalizacija ir 2019-12-03 mokėjimo nurodymas, atliktas iš Luminor banko sąskaitos). Nustatyta, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma 4 113,76 Eur. Konstatavus, kad šioje byloje buvo patenkinta ¾ (t. y. 75 proc.) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 085,32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Minėta, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šios taisyklės išimtis numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismo vertinimu, tokia išimtis šiuo atveju taikytina ekspertizės išlaidoms. Nustatyta, kad tokių išlaidų bendra suma 176,78 Eur, ginčo šalių lygiomis dalimis (po 88,39 Eur) buvo sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą (t. 3, el. b. l. 153-154, 155-156). Būtinybė skirti ekspertizę lėmė abiejų ginčo šalių procesinės pozicijos, o ekspertizės akto išvados nebuvo išimtinai palankios nei vienai iš jų. Todėl yra pagrindas spręsti, kad abiem šalims turi tekti finansinės su ekspertizės atlikimu susijusios pasekmės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Išduoti leidimą išvežti M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę).

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-144635/2017 nustatytą atsakovo P. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu M. B. ir nustatyti, kad atsakovas P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

1. P. B. (toliau ir – tėvas) bendrauja su sūnumi kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis su vaizdu į kalbančiuosius (telefonu, „Viber“ ar „Skype“ programa ir kt.). Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 22 valandos Lietuvos (arba iki 20 val. Jungtinės Karalystės laiku), atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vaiko pageidavimus ir sveikatos būklę, D. M. (toliau ir – mama) įsipareigoja sudaryti tam sąlygas;

2. kiekvienais mokslo metais tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai: 1) 5 kalendorines dienas jo rudens atostogų laikotarpiu; 2) 14 kalendorinių dienų per jo ilgąsias pavasario mokymosi atostogas. Mama apie rudens ir pavasario atostogų laiką privalo pranešti tėvui ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki tokių atostogų pradžios. Tikslų tėvo ir sūnaus bendravimo atostogų metu laiką tėvas ir mama suderina per 5 dienas nuo pranešimo apie atostogų laiką dienos;

3. poriniais metais tėvo bendravimo su vaiku laikas per jo ilgąsias pavasario mokymosi atostogas turi sutapti su Šv. Velykomis.;

4. tėvas kasmet bendrauja su sūnumi vasarą nepertraukiamai nuo liepos mėn. 25 d. iki rugpjūčio mėn. 25 d. (įskaitytinai);

5. kiekvienais poriniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio mėn. 27 d. (įskaitytinai), o neporiniais metais – nuo gruodžio 27 d. iki sausio mėn. 3 d. (įskaitytinai);

6. mama privalo savo lėšomis nupirkti sūnui kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą į ir atgal lėktuvo bilietus su palyda (jei jo nelydi jam artimas asmuo ir sūnui nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti tėvui į jo elektroninį paštą ne vėliau kaip dieną iki skrydžio, o tėvas privalo savo lėšomis organizuoti sūnaus savalaikį parsivežimą iš oro uosto ir atvežimą į oro uostą;

7. mamai nupirkus sūnui bilietus į Lietuvą ir atgal, o tėvui negalint jo pasiimti, tėvas privalo apmokėti mamai jos nupirktų sūnaus kelionės bilietų kainą, jeigu sūnus nepasinaudoja šiais bilietais (t. y. neišskrenda į Lietuvą pas kitus giminaičius ar artimuosius);

8. tėvui dėl tam tikrų priežasčių negalint savalaikiai įlaipinti sūnų į lėktuvą skrydžiui pas mamą, tėvas privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą sūnui artimiausiu skrydžiu į Jungtinę Karalystę ir apie tai nedelsiant informuoti mamą bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kodėl sūnus negalėjo laiku būti parskraidintas į Jungtinę Karalystę, jeigu tokia informacija nėra viešai paskelbta internete (pvz. apie skrydžių atšaukimą ir kt.);

9. tėvas papildomai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę suderinęs su mama SMS žinute ar el. paštu, gali pasiimti sūnų bendravimui bet kurį kitą nei aukščiau neaptartą savaitgalį, bet ne daugiau kaip keturis kartus per metus, prisiimdamas visas su tuo susijusias kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidas. Tėvui nupirkus sūnui bilietus į Lietuvą ir atgal, o mamai dėl tam tikrų priežasčių negalint savalaikiai įlaipinti sūnų į lėktuvą skrydžiui, mama privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą sūnui artimiausiu skrydžiu į Lietuvą ir apie tai nedelsiant informuoti tėvą.

10. tėvui laikinai atvykus į Jungtinę Karalystę, mama privalo leisti jam pabendrauti su sūnumi nuo 10 val. iki 20 val. (Jungtinės Karalystės laiku), jei šis laikas nesutampa su švenčių dienomis, kurios aptartos aukščiau. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Jungtinėje Karalystėje laiką tėvas praneša mamai į jos el. paštą ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną. Tuo atveju, jeigu tėvas lieka Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, tuomet tėvas ir mama turi raštu suderinti kitą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri jiems taps privaloma vykdyti, o nepavykus suderinti, kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms;

11. mamai su sūnumi atvykus viešnagei į Lietuvą, ji privalo apie šią kelionę pranešti tėvui ne vėliau kaip prieš dieną, nurodant tikslų buvimo Lietuvoje laikotarpį, pateikiant tai patvirtinančius kelionės dokumentus, bei suderinti su tėvu jo ir sūnaus bendravimo laiką, kuris negali trukti trumpiau nei pusė viso mamos ir sūnaus buvimo Lietuvoje laiko;

12. tuo atveju, jeigu mama grįžtų su sūnumi gyventi į Lietuvą, tuomet ji privalo su tėvu suderinti kitą jo bendravimo su sūnumi tvarką, o jiems nepavykus susitarti, kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms;

13. savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu tėvas iš Lietuvos turi teisę išvykti su sūnumi į kitą valstybę be atskiro mamos sutikimo, tačiau privalo apie tai informuoti mamą ne vėliau kaip prieš dieną iki kelionės iš Lietuvos į kitą valstybę;

14. mama privalo el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis teikti tėvui visą informaciją apie sūnaus sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaiko problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku;

15. tėvas, kai sūnus bus su juo, privalo sudaryti sąlygas, kad mama turėtų galimybę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) pakalbėti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis su vaizdu į kalbančiuosius, o taip pat privalo nedelsiant informuoti mamą apie sūnaus sveikatos sutrikimus ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku;

16. mama privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, vaiko ugdymo įstaiga, vaiko gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant (per 3 kalendorines dienas) apie tai informuoti tėvą. Tėvas tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, ,,Skype“ programos adresas, privalo nedelsiant (per 3 kalendorines dienas) apie tai informuoti mamą;

17. ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama abipusiu mamos ir tėvo rašytiniu susitarimu ir (ar) SMS žinute, ir (ar) el. paštu ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem.

Priteisti ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 085,32 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė