Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2-15124-989/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-01
Bylos Nr.: e2-15124-989/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02560-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Ieškovas: užsienio bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“
Advokatai: Martynas Stankevičius

Kategorijos

3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka

Civilinė byla Nr. e2-15124-989/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02560-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pareiškimą dėl 2023 m. birželio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 761,37 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 127 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

3. Ieškovė pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

5. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui UAB „Elektrum Lietuva“ buvo įteikti 2023 m. kovo 24 d. (e. b. priedo l. 3), trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Trečiasis asmuo UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. birželio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl pašalinimo iš bylos (e. b. l. 122-123).

6. Į teismo posėdį, vykusį 2023 m. birželio 7 d., neatvyko ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius, kuris apie posėdį buvo informuotas EPP sistema išsiuntus šaukimą į teismo posėdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis) (e. b. l. 100-101). Atsakovės atstovas, ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, prašė priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje e2-6817-989/2023, ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės valstybei 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Šalies argumentai

7. Ieškovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti S. S..

8. Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nepanaikinus 2023 m. birželio 12 d. sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, įsiteisėtų akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, tokiu būdu būtų pažeista ieškovės teisė į efektyvią teisminę gynybą, kadangi sprendimas priimtas vadovaujantis vien tik formaliai vertinant atsakovės pareiškimus, kurių atsakovė net nebandė pagrįsti objektyviais įrodymais. Teismas išsprendė ginčą net nevertinęs ir neištyręs esminių įrodymų dėl žalos padarymo aplinkybių, t. y. net neišklausė, nesusipažino ir nevertino, nukentėjusiosios pranešimo apie įvykį, kuriame išdėstytos tiek įvykio aplinkybės, tiek atsakovės pripažinimas dėl atsakomybės už padarytą žalą. Teismas sprendė, kad net neištyrus nukentėjusiosios paaiškinimų, neįtraukus į bylą trečiuoju asmeniu nukentėjusiosios, galima daryti išvadas, kad apie „neva padarytą žalą“ (sprendimo už akių 43 punktas), t. y. teismas pripažino, kad nukentėjęs asmuo nepatyrė žalos, o apie žalos padarymo priežastis pats susigalvojo ir tokiu būdu apgaule, gavo draudimo išmoką iš draudimo kompanijos. Dėl šių priežasčių ginčas galimai bus išspręstas netinkamai, atmetus ieškinį, t. y. pripažinus, kad buvo tiekiama kokybiška elektra (nors atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl tiektos elektros kokybės), o nukentėjusios pranešimas dėl įvykio aplinkybių yra paneigtas, tačiau paneigimui užteko vien tik atsakovės teiginių, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tokiu būdu akivaizdžiai bus pažeistos tiek ieškovės teisės, tiek nukentėjusiosios, kuri nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, negalėjo būti išklausyta, kuriai pabrangs draudimo įmoka vien todėl, kad teismas nusprendė, jog nukentėjusioji draudimo kompanijai nurodė neteisingas aplinkybes dėl sugadinto turto priežasčių ir dėl pokalbio su atsakove turinio.

Atsiliepimas

9. Dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasties ieškovė nurodė, kad jos atstovas aktyviai dalyvavo nagrinėjamoje byloje, šalinant trūkumus teikė papildomus įrodymus, įvertinus atsakovės atsiliepime nurodytus formalius atsikirtimus, pateikė dubliką bei nurodė teismų praktiką ir būtinybę atsakovei pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų tiektos elektros energijos kokybę. Teismas papildomai pateikto įrodymo – nukentėjusiosios pranešimo apie įvykį (MP3) net neištyrė, priėmė į bylą, bet pranešimo neišklausė ir niekaip neįvertino. Ieškovės argumentų dėl to, kad tik atsakovė turi galimybę matuoti savo teikiamos elektros energijos kokybę, ir tik atsakovė gali pateikti įrodymus dėl kokybiškos elektros energijos, teismas nevertino, įrodymų neišreikalavo, tačiau nusprendė, kad draudimo kompanija turi teikti įrodymus apie atsakovės tiekiamą elektros energiją, t. y. nurodė įrodyti tai, ko neįmanoma įrodyti, nes ieškovė neturi jokių įrankių tam, kad gautų įrodymus, kuriuos gali turėti tik atsakovė.

10. Be to, pažymėjo, kad ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį todėl, kad apie jį nežinojo. Nors teismas nurodė, kad šaukimas buvo įteiktas, tačiau ieškovės atstovas jo negavo dėl nežinomų priežasčių, tačiau tai turėjo būti gedimai EPP sistemoje, kurie neleido pamatyti, atsispausdinti, išsaugoti ar pan. teismo siųsto šaukimo. Teismas net nebandė išsiaiškinti neatvykimo priežasčių, t. y. sprendė, kad procesinis prioritetas turi būti teikiamas formaliam įrodymų tyrimui ir greitesniam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo ir tai, kad advokatas gauna teismų siunčiamus dokumentus ir nepiktnaudžiauja procesu bei jo nevilkina. Ieškovės atstovas 2023 birželio 7 d. nuo 9 val. dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje, paskirtame civilinėje byloje Nr. e2-1823-861/2023. Jeigu advokatas būtų žinojęs apie teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje, būtų pateikęs prašymą dėl posėdžio perskyrimo arba nagrinėjamoje byloje, arba Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje, tačiau tai neįvyko, nes advokatas apie posėdį nagrinėjamoje byloje nežinojo.

11. Dėl teismo atlikto formalaus įrodymų vertinimo ieškovė nurodė, kad atsakovės atsikirtimai buvo lakoniški, šabloniški. Atsakovė, naudodamasi visomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų tiekė kokybišką elektrą, tačiau iš visų atsakovės teiginių bei pridedamų dokumentų, akivaizdu, kad atsakovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, t. y. nepateikė absoliučiai jokio įrodymo, kuris pagrįstų kokybiškos elektros tiekimą, kas iš esmės sudaro pagrindą atsakovės atsikirtimus pripažinti neįrodytais.

12. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė nurodė, kad atsakovę ir draudėją/ nukentėjusiąją – S. S. siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl to buvo sugadintas draudėjai priklausantis turtas. Abonentas (draudėja) turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovė, kaip turto draudėja, padarytą žalą atlygino ir išmokėjusi draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į atsakovę (CK 6.1015 straipsnis). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodo netinkamai vykdyta pareiga tiekti kokybišką elektros energiją (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); atsakovė teigė, kad ji tiekė kokybišką elektros energiją, tačiau nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo (CPK 12,178 straipsniai). Atsakovė siekė įrodinėjimo naštą dėl elektros kokybės perkelti ieškovei, nors akivaizdu, kad ieškovė neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, todėl toks atsakovė procesinis elgesys prieštarauja logikos ir protingumo principams. Teismas taip pripažino įrodinėjimo pareigą tokiu būdu, kuris yra neįmanomas. Be to, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaip civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą, įrodė netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Be to, atsakovė jokiu būdu nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės reikalaujamą žalą.

13. Ieškovė pažymėjo, kad nežino kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, jog būtų nustatytos gedimo priežastys. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei ir gavo atsakymą, kuriuo atsakovė pripažino tiek gavusi pranešimą apie žalos padarymo faktą, tiek apie tai, kad įvyko avarija atsakovės atsakomybės ribose, tuo pačiu, atsakovė pripažino, kad net netyrė žalos padarymo aplinkybių, bei apsiriboja pareiškimais bei prezumpcijomis, kad elektra yra kokybiška, o visi gedimai tėra pačių nukentėjusiųjų išsigalvojimai. Teismui užteko šių pareiškimų tam, kad pripažintų kokybiškos elektros tiekimą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ieškovė nurodė, kad teismas įtraukė trečiuoju asmeniu įmonę, kuri nesujusi su byla, tačiau neįtraukė asmens, kurio teisės ir pareigos ir šios bylos esmė, t. y. teismas priėmė sprendimą dėl žalos padarymo nukentėjusiajai S. S., neįtraukus pačios S. S. į bylą. Teismas sprendė, kad jai padaryta žala nėra susijusi su atsakovės tiekiama elektra, t. y. elektros prietaisai sugedo dėl kitos priežasties nei nurodė pati S. S.. Teismas sprendė, kad net nereikia vertinti nukentėjusios draudikei nurodytų aplinkybių, tam kad daryti išvadą, jog elektros prietaisai sugedo dėl kitos priežasties, nei nurodė draudėja ir tai yra niekaip nesusiję su atsakovės tiekiama nekokybiška elektros energija. Ieškovės nuomone, trečiojo asmens neįtraukimas į bylą, yra privalomas sprendimo naikinimo pagrindas.

Atsiliepimas

15. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16. Atsakovė nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi neegzistuoja nė viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų (įskaitant CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus atvejus, kuomet teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių).

17. Dėl ieškovės informavimo apie bylos nagrinėjimą žodiniame teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ieškovę šioje byloje viso proceso metu, t. y. nuo civilinės bylos iniciavimo momento pateikiant teismui ieškinį, atstovauja advokatas Martynas Stankevičius. Tai reiškia, jog ieškovei atstovaujantis advokatas turi įstatyme numatytą pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Antra, ieškovė nurodė EPP sistemoje neva buvusius sutrikimus, kurie lėmė, jog ieškovė neturėjo galimybės gauti ir/ar susipažinti su teismo šaukimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktiškai buvusius EPP sistemos sutrikimus. Trečia, ieškovė turi pareigą domėtis civilinės bylos proceso eiga, o to tinkamai ir laiku neatlikdama prisiima galimą neigiamų padarinių riziką.

Žemesnės instancijos teismas

18. Be to, atsakovė pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė teismui dubliką, o 2023 m. gegužės 8 d. atsakovė atitinkamai pateikė teismui tripliką. Teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. birželio 7 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka. Taip pat 2023 m. gegužės 25 d. teismas bylos šalims išsiuntė šaukimus į teismo posėdį kartu su 2023 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi. Taigi teismas aktualius procesinius veiksmus (nutarties priėmimas ir šaukimų išsiuntimas) atliko skirtingomis dienomis, o tai savaime sumažina neva abiem atvejais buvusių EPP sistemos sutrikimų tikėtinumą. Taip pat galima suprasti, jog ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 20 d. pateikęs dubliką daugiau visiškai nesidomėjo civilinės bylos eiga ir apie tolimesnius veiksmus byloje sužinojo tik gavęs 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių. Tai reikštų, jog ieškovė nesidomėjo, ar teismas priėmė ieškovės dubliką; ar atsakovė pateikė į bylą ir ar teismo buvo priimtas atsakovės triplikas; ar priėmus atsakovės tripliką buvo paskirtas teismo posėdis; jeigu buvo paskirtas, tai kokia forma (žodine ar rašytine) ir kada. Tad jeigu ieškovė veikė būtent tokiu būdu, ir daugiau nei 2 mėnesius absoliučiai nesidomėjo proceso eiga, neabejotina, jog tokiu savo elgesiu prisiėmė visą galimą neigiamų padarinių riziką.

19. Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą atsakovė nurodė, kad šios konkrečios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo ieškovės draudėją S. S. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi ieškovė neįrodė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms. Kadangi bylos ir šio potencialaus trečiojo asmens byloje materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Antra, ieškovė prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą teikia nesavalaikiai, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti šio prašymo. Ieškovė rengė pirminį procesinį dokumentą byloje – ieškinį – kuriame nebuvo formuluojamas prašymas dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą. Taip pat ieškovė teikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, o pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje rengė ir teikė teismui dubliką, tačiau nei viename iš šių procesinių dokumentų neformulavo prašymo dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog S. S. yra ieškovės (draudikės) sutartinių santykių kontrahentė (draudėja), apie kurią ieškovei buvo žinoma tiek iki šios civilinės bylos iniciavimo, tiek ir viso proceso metu, vertintina, jog ieškovė nesiekė ir neketino šio asmens traukti į bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

20. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

21. Taigi sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui yra būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.

Dėl sąlygų sprendimui už akių priimti

22. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį, vykusį 2023 m. birželio 7 d., neatvyko ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius, kuris apie teismo posėdį buvo informuotas EPP sistema išsiuntus šaukimą į teismo posėdį (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis) (e. b. l. 100-101). Atsakovės atstovas, ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, prašė priimti sprendimą už akių.

23. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius buvo tinkamai informuotas apie 2023 m. birželio 7 d. vykusį teismo posėdį, į kurį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių ir nepateikė prašymo bylą nagrinėti paskirtame teismo posėdyje jam nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės atstovo prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovės atstovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nurodė, kad neatvyko į teismo posėdį todėl, nes apie jį nežinojo. Ieškovės atstovas teigė, kad nors teismas nurodė, kad šaukimas buvo įteiktas, tačiau ieškovės atstovas jo negavo dėl nežinomų priežasčių, tačiau tai turėjo būti gedimai EPP sistemoje, kurie neleido pamatyti, atsispausdinti, išsaugoti ar pan. teismo siųsto šaukimo, o teismas net nebandė išsiaiškinti neatvykimo priežasčių, t. y. sprendė, kad procesinis prioritetas turi būti teikiamas formaliam įrodymų tyrimui ir greitesniam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo ir tai, kad advokatas gauna teismų siunčiamus dokumentus ir nepiktnaudžiauja procesu bei jo nevilkina. Ieškovės atstovas 2023 birželio 7 d. nuo 9 val. dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje, paskirtame civilinėje byloje Nr. e2-1823-861/2023. Jeigu advokatas būtų žinojęs apie teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje, būtų pateikęs prašymą dėl posėdžio perskyrimo arba nagrinėjamoje byloje, arba Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje, tačiau tai neįvyko, nes advokatas apie posėdį nagrinėjamoje byloje nežinojo.

26. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27. Ieškovės atstovas teigdamas, kad apie paskirtą posėdį nežinojo, nurodo nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims nežinomus EPP portalo gedimus. Nurodomos aplinkybės ieškovės atstovas apie paskirto teismo posėdžio datos nežinojimą nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), išskyrus savo subjektyvius samprotavimus, kurių teismas negali laikyti pagrįstais.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas negalėjo nežinoti apie paskirtą teismo posėdį nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi teismo posėdį nagrinėjamoje byloje skyrė 2023 m. birželio 7 d. 10.00 val.

Žemesnės instancijos teismas

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsta EPP sistema 2023 m. gegužės 25 d. Visi nurodyti įvykiai yra matomi nagrinėjamos bylos procese.

30. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovui advokatui Martynui Stankevičiui šaukimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo išsiųsti 2023 m. gegužės 25 d. 15:06 val., o pristatyti – 2023 m. gegužės 25 d. 15:42 val. Todėl darytina išvada, kad teismo nutartis ir teismo šaukimas ieškovės atstovui buvo išsiųsti ir apie jo pristatymą ieškovės atstovas negalėjo nežinoti.

31. Byloje duomenų, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties skirti teismo posėdį iki teismo posėdžio 2023 m. birželio 7 d. buvo techniniai EPP sistemos gedimai, dėl kurių ieškovės atstovas negalėjo žinoti apie paskirtą posėdį, nėra (CPK 178 straipsnis).

32. Pabrėžtina, kad ieškovė, atstovaujama advokato Martyno Stankevičiaus, inicijavo elektorinę civilinę bylą. Ieškovei atstovaujantis advokatas turi įstatyme nustatytą pareigą procesinius dokumentus priimti elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

33. Šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

34. Jei naudojantis paslaugomis, įvyksta LITEKO VEP posistemio techninis gedimas, sistemos klaida ar dėl kitų su LITEKO VEP posistemiu susijusių priežasčių paslaugų vartotojas negali prisijungti prie LITEKO VEP posistemio ar atlikti jame kokių nors veiksmų, jis privalo nedelsiant apie tai LITEKO VEP posistemyje nurodytu elektroniniu paštu ar LITEKO VEP posistemio priemonėmis, jei tokios yra prieinamos, pranešti apie gedimus ir klaidas ir, jei yra techninės galimybės, pridėti kompiuterinėmis ar kitomis techninėmis priemonėmis išsaugotą kompiuterio ekrane rodomo vaizdo (įskaitant galimą klaidos pranešimą), kopiją (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 31.1 punktas).

35. Ieškovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie EPP portalo gedimus, todėl ieškovės atstovo argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

36. Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas yra ir kitos proceso šalies (šiuo atveju atsakovo) procesinių teisių užtikrinimas, kai ieškovei be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, nesant CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių teismas neturėjo pagrindo atmesti.

37. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte (byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), nenustatyta.

Dėl pareiškėjos nurodytų įrodymų svarbos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

38. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

39. Ieškovei, siekiančiai teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog ji negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu – ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant ieškovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-787-614/2019).

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas sprendžia, kad ieškovė, nurodydama savo nesutikimą su 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių, nepateikė nei naujų, reikšmingų bylai įrodymų, nei argumentų, dėl kurių teismas galėtų spręsti, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą galėtų būti priimtas kitoks, t. y. ieškovės reikalavimus tenkinantis teismo sprendimas.

41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimas už akių yra pagrįstas aukštesnės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo) sprendimais suformuota nuoseklia praktika analogiškose bylose – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020 (šalys ir dalykas tokie patys, kaip šioje byloje – ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atsakovė – AB „Energijos skirstymo operatorius“; šioje byloje analogiškai kaip ir nagrinėjamoje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo dėl apdrausto turto – katilo – apgadinimo dėl elektros įtampos svyravimų ); 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021 (dalykas toks pats, šalys byloje – ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atsakovė – AB „Energijos skirstymo operatorius“; šioje byloje analogiškai kaip ir nagrinėjamoje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo dėl apdrausto turto – šilumos siurblio – apgadinimo dėl elektros įtampos svyravimų ); 2021 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022 (dalykas toks pats, šalys byloje – ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atsakovė – AB „Energijos skirstymo operatorius“; šioje byloje analogiškai kaip ir nagrinėjamoje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo dėl apdrausto turto – džiovyklės – apgadinimo dėl elektros įtampos svyravimų ).

42. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, t. y. ieškinyje ir dublike. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė nepateikė į bylą matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl, nurodė, nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.

Žemesnės instancijos teismas

43. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių nurodė, kad vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose – atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti.

44. Ieškovė ir teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos dėl elektros energijos svyravimų atsakovės tinkluose neįgyvendino, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), tačiau nurodytos apimties įrodinėjimo pareigą, tenkančią būtent ieškovei, ignoruoja, neatsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką.

45. Ieškovės akcentuojamos S. S. nurodytos aplinkybės pranešus ieškovei apie draudžiamąjį įvykį yra deklaratyvūs teiginiai, patvirtinantys, kad tik vien jais ieškovė grindė savo reikalavimus ir teiginius byloje dėl atsakovės tiektos netinkamos kokybės elektros. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ieškovė ir teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad S. S. turi specialių žinių ginčo klausimu ar pateikė ieškovei konkrečius įrodymus dėl atsakovės tiektos elektros energijos kokybės.

46. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

47. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

48. Ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepatvirtina ir nepagrindžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti pasyviosios šalies (ieškovės) teisės ir teisėti interesai, o 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių byla buvo išnagrinėta neteisingai. Teismas nenustatė jokių prielaidų spręsti, kad net ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pažymėtina, ką nurodė teismas ir 2023 m. birželio 12 d. sprendime už akių, kad didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

50. Pareiga įrodyti buvus civilinės atsakomybės sąlygas tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti (ieškovei). Šiuo atveju ieškovei teigiant, kad dėl laikino elektros energijos tiekimo nutraukimo (pertrūkio) buvo sugadintas draudėjos turtas, būtent ieškovei ir tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti. Šios įrodinėjimo pareigos ieškovė neįgyvendino ir teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

51. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pabrėžtina, kad neteisėti veiksmai ar neveikimas yra pagrindinis civilinės atsakomybės elementas, jos buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą, reikia taikyti protingumo, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus.

52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintais Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (toliau – Taisyklių) reikalavimais, atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis atsakovės pateiktais Neplaninių atsijungimų (nuo 2022 m. liepos 12 d. 00:00:00 iki 2022 m. liepos 12 d. 23:59:36) sąrašo duomenimis (e. b. l. 38), suveikus apsaugos aparatų automatikai T-11 10 kV skirstomojo tinklo dalyje transformatorių pastotėje (TP) Alizava 2022 m. liepos 12 d. 19:21:22 iki 20:40:27 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas visoms iš TP Alizava išeinančioms elektros linijoms, o tai lėmė, jog buvo atjungtas elektros energijos tiekimas 63 (šešiasdešimt trims) transformatorinėms, iš viso 794 vartotojams. Pašalinus gedimus, linija buvo įjungta – elektros energijos tiekimas atnaujintas 20:40:27, t. y. elektros energijos tiekimas objektui buvo atnaujintas per ne ilgiau kaip 1 valandą 19 minučių.

53. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato teisinis reguliavimas, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-55-656/2022; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

54. Pabrėžtina, kad nei pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su vartotojais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti nenutrūkstamai. Teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Taisyklių 135 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.

55. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus šalyje esančių elektros energijos tiekimo tinklų pajėgumus, kitus parametrus, Taisyklėse yra nustatytos aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos. Vadovaujantis Taisyklių 85.1. papunkčio reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas. Nagrinėjamu atveju atsakovė objektui užtikrina trečios (III) patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimą (e. b. l. 54), kas taip pat reiškia, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi objektui elektros energiją tiekti nepertraukiamai. Atsakovė pareigą atnaujinti elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip per 24 val. įgyvendino.

56. Vadovaujantis Taisyklėmis, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 punktas); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko.

57. Nagrinėjamu atveju objektui elektros energijos tiekimas 2022 m. liepos 12 d. buvo nutrauktas nuo 19:21:22 iki 20:40:27, t. y. ne ilgiau kaip 1 valandą 19 minučių. Taigi atsakovė nepažeidė nei elektros teikimo sutarties, nei teisės aktų reikalavimų.

58. Objekto vartotojui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas suveikus apsaugos automatikai transformatorių pastotėje TP Alizava, elektros energijos tiekimas objekto vartotojui atkurtas neviršijant Taisyklėse nustatyto laiko, todėl sutiktina su atsakove, jog akivaizdžiai matoma, kad susiklosčiusi situacija atitinka numatytąją aukščiau nurodytuose Taisyklių 150.7 ir 150.9 punktai, ir žalos atlyginimas ieškovei iš atsakovės tokiu atveju pagal Taisyklių nuostatas yra netaikytinas.

59. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad minėtas elektros energijos tiekimo linijos gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje. Ši dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų objektus dalių, tačiau objekto vartotojas tiesiogiai prie šios 10 kV linijos nėra prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai iš šios linijos negauna. Elektros energija keliaudama iki objekto pereina per kitas tinklo dalis, transformatoriuose transformuojama į 0,23 kV įtampą ir tik tuomet tiekiama objektui. Objekto vartotojas elektros energiją gauna iš transformatorinės A-213 elektros linija L-100 (e. b. l. 54), kurioje jokių gedimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 16 d. buvo atlikta transformatorinės A-213 periodinė apžiūra, kurios metu jokių gedimų ar netinkamai veikiančios įrangos transformatorinėje nenustatyta.

60. Aktualių elektros linijų schema, kurioje pažymėta: 1) transformatorių pastotė TP Alizava, kurioje, kaip minėta, suveikus apsaugos automatikai, įvyko elektros energijos tiekimo atsijungimas; 2) transformatorių pastotė A-213, būtent iš kurios yra tiekiama elektros energija objektui; bei 3) objekto buvimo vieta. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad šiuo atveju elektros energijos tiekimo atsijungimas įvyko geografiškai toli nuo transformatorinės A-213, iš kurios elektros energija tiekiama objekto imtuvams. Vadinasi, elektros energijos tiekimo atsijungimo vietą (transformatorių pastotę TP Alizava) ir objektą skiria kita elektros skirstomojo tinklo grandis – transformatorinė A-213, kurioje yra įrengti atitinkami apsaugos aparatai, skirti apsaugoti vartotojų įrenginius nuo potencialių neigiamų padarinių.

61. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės valdomas elektros tinklas yra įrengtas netinkamai ar nesilaikant saugumo reikalavimų, todėl tiek transformatorių pastotėje TP Alizava, kurioje suveikus apsaugos automatikai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tiek ir transformatorinėje A-213, iš kurios yra tiekiama elektros energija objektui, yra įrengti viršįtampių ribotuvai ir transformatorinės A-213 techninė schema, kuriose atitinkamai pažymėti įtampos ribotuvai.

62. Vadovaujantis Taisyklių 50.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti Sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Pagal šį Standartą leistinas įtampos svyravimo intervalas yra nuo 207 V iki 253 V. Atsakovės į bylą pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog objekto vartotojui elektros energija buvo tiekiama leistinose įtampos normos ribose.

63. Atsakovė į bylą pateikė jos Tinklų technologijų ir planavimo departamento Planavimo komandos vyresniojo inžinieriaus R. V. (turinčio aukštąjį universitetinį energetikos srities išsilavinimą) 2023 m. kovo 13 d. paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 12 d. įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kabelinės linijos gedimo 10 kV skirstomojo tinklo dalyje elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 63 transformatorinėms, iš viso 794 vartotojams, tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl neva sugadintos įrangos atsakovė nėra gavusi, kas taip pat pagrindžia, kad jokių neleistinų reiškinių, galinčių sąlygoti vartotojų įrangos gedimus, atsakovės valdomame tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama objekto vartotojui, nebuvo.

64. Atsižvelgdamas į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovės veiksmuose, laikinai nutrūkus elektros tiekimui, neteisėtų veiksmų (sutarties sąlygų ar įstatyminių nuostatų ar bendro pobūdžio rūpestingumo neįvykdymo) nenustatė.

65. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

66. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose - atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti.

67. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad kartu su ieškiniu, taip pat ir su prašymu peržiūrėti teismo sprendimą už akių, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2022 m. liepos 12 d. atsakovės valdomame elektros tinkle buvo įtampos svyravimai. Nei su ieškiniu, nei su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, nėra pateikti jokie įtampos matavimai, kurie rodytų buvusius svyravimus, o jei ir buvo, duomenų, kad tie svyravimai buvo neleistini, taip pat nėra. Vadovaujantis Taisyklių 50.4 punktu bei Standarto normomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.

68. Ieškovė įrodinėdama žalos atsiradimo priežastį į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Orestina“ Defektinį aktą (toliau – Defektinis aktas) (e. b. l. 18), kuriame nurodoma, kad galimai dėl įtampos svyravimų nustojo veikti elektriniai prietaisai – kieto kuro katilo Maga valdymo pultas, grindinio šildymo mazgo siurblys Grundfos, mažojo rato pamaišymo mazgas Ladomat.

69. Teismas 2023 m. birželio 12 sprendimu už akių įvertino minėtą Defektinį aktą ir atkreipė dėmesį į tai, kad Defektinis aktas yra grindžiamas prielaidomis (deklaratyviai nurodant, kad galimai, t. y. spėjant, o ne objektyviai nustačius, dėl įtampos svyravimų nustojo veikti elektriniai prietaisai).

70. Defektiniame akte nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta nurodomų elektrinių prietaisų gedimo priežastis, iš ko apžiūrą atlikęs asmuo nustatė, kad nurodyti elektriniai pritaisai sugedo būtent dėl elektros įtampos svyravimų ir būtent 2022 m. liepos 12 d. Sutiktina su atsakove, kad elektros energijos įtampos svyravimai gali būti patvirtinti tik objektyviais techniniais duomenimis, kurių šiuo atveju byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

71. Be to, Defektinis aktas surašytas praėjus pakankamai ilgam laikui (beveik 1 mėn.) po nurodomo 2022 m. liepos 12 d. buvusio įvykio. Dėl tos priežasties nėra galimybės nustatyti, ar Defektiniame akte nurodomos aplinkybės yra susijusios būtent su 2022 m. liepos 17d. įvykiu.

72. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas Defektinis aktas ir jame nurodoma informacija nepagrindžia ieškinio dalyko ir pagrindo, kadangi nedetalizuotas gedimo laikas (nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta komisija apžiūrėjo katilinę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau pats įvykis buvo 2022 m. liepos 12 d., taigi apžiūra įvyko beveik po mėnesio nuo įvykio, kas leidžia abejoti Defektinio akto duomenų tikslumu), metodai, kuriais vadovaujantis nustatyta gedimo priežastis, todėl nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog prietaisų gedimą sąlygojo būtent svyravimai elektros tinkle. Be to, kaip minėta, kryčiai bei viršįtampiai tiekėjui yra leistini. Ieškovės įrodinėjamų aplinkybių šis aktas taip pat nepagrindžia ir todėl, kadangi jį parengė asmuo, kurio kvalifikacija nėra patvirtina į bylą pateiktais įrodymais.

73. Įrodinėjama prietaisų sugedimo priežastis – įtampos svyravimai, tačiau byloje nepateikti jokie patikimi duomenys, patvirtinantys, kad prietaisai sugedo dėl atsakovės kaip elektros energijos tiekėjos veiklos, ieškovės nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti. Teismo vertinimu, į klausimą, kas sąlygojo prietaisų gedimą, turi atsakyti tinkamos srities specialių žinių turintis asmuo, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties objektyvų, išsamų vertinimą (CPK 177 straipsnio 1-2 d. dalys, 178 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės atsakomybės nėra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniu teiginiu, kad prietaisų gedimą galimai įtakojo įtampos svyravimai.

74. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, priežastinį ryšį ar žalos padarymo faktą tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti.

75. Taigi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai buvo patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei tektų pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovei neįrodinėjus konkrečių įtampos svyravimų nei ieškiniu, nei dubliku, nei prašymu peržiūrėti 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių, jų dydžių, atsakovei nekilo pareigos įrodyti galimai buvusių svyravimų leistinumą.

76. Atsižvelgiant į tai, kad nei pagal šalių sutarties sąlygas, nei pagal taisykles, nei pagal Standartą atsakovė neprivalėjo užtikrinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo bei pastovios įtampos, nes elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai, dėl to atsakovės neteisėti veiksmai (sutarties neįvykdymas, teisės aktų pažeidimas) šiuo atveju nenustatytini taip pat. Teismo vertinimu, galėtų būti konstatuotinas atsakovės veiksmų neteisėtumas, jeigu būtų byloje nustatyta, kad atsakovė nepadarė tokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, arba atvirkščiai, padarė tai, ko neprivalėjo. Ginčo atveju atsakovė laiku pašalino gedimą elektros tinkle, tačiau vertinti tai kaip jos neteisėtus veiksmus nėra objektyvaus pagrindo. Sutarties sąlygos nenumatė, kad atsakovė privalo nepertraukiamai tiekti elektros energiją, o Standartai nurodo, kad galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.

77. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė prašymu peržiūrėti 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl trečiųjų asmenų

78. Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo akcentavo, kad teismas įtraukė trečiuoju asmeniu įmonę, kuri nesujusi su byla, tačiau neįtraukė asmens S. S.. Ieškovė akcentavo, kad teismas sprendė, kad S. S. padaryta žala nėra susijusi su atsakovo tiekiamos elektros kokybe.

79. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti, kad S. S. turėjo būti traukiama į bylą trečiuoju asmeniu, o priimtas 2023 m. birželio 12 d. sprendimas už akių nustatė ar pakeitė S. S. materialines teises ar pareigas (CPK 47 straipsnis).

80. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės ir dėl to kilusios žalos atlyginimo.

81. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

82. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

83. 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių teismas nei pripažino, nei nustatė ar pakeitė S. S. materialines teises ar pareigas, todėl ieškovės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

84. Kaip jau minėta, 2023 m. birželio 12 d. sprendimas už akių yra pagrįstas nuoseklia teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022), kuriose draudimo išmoką gavę subjektai nėra traukiami trečiaisiais asmenimis, o apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) šių asmenų taip pat nelaiko asmenimis trauktinais į šio pobūdžio bylas trečiaisiais asmenimis. Šiuo pagrindu teismas taip pat atmeta ieškovės argumentus.

85. Pabrėžtina ir tai, kad civilinę bylą inicijavo ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato Martyno Stankevičiaus. Ieškinyje ieškovė nenurodė S. S. nei kaip trečiojo asmens, nei prašė apklausti šį asmenį kaip liudytoją.

86. Argumentą dėl trečiojo asmens įtraukimo ieškovė nurodė tik prašyme peržiūrėti 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių. Teismas dėl aukščiau nurodytų argumentų šį ieškovės prašymą atmeta, vertindamas ir tai, kad šiame proceso etape šis prašymas yra nei pagrįstas S. S. materialiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 47 straipsnis), nei suderinamas su proceso koncentruoto ir operatyvumo principais, nei sąžiningu procesinių teisių naudojimusi (CPK 2, 7 straipsniai).

87. Teismas UAB „Elektrum Lietuva“ į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, nes byloje esantys įrodymai (e. b. l. 122) patvirtino, kad elektros energijos tiekėja įvykio metu buvo UAB „Elektrum Lietuva“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas elektros energijos kokybės klausimas, o UAB „Elektrum Lietuva“ šiame santykyje yra dalyvaujantis subjektas, todėl teismas šį subjektą įtraukė į nagrinėjamą bylą, o 2023 m. birželio 12 d. sprendimo už akių 63 punkte detaliai pasisakė dėl pagrindų nešalinti UAB „Elektrum Lietuva“ iš nagrinėjamos civilinės bylos.

88. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės galutiniam teismo sprendimui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė