- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- eAN2-240-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00558-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6546-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. G. Institucijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2025 m. vasario 26 d. apie 23.28 val., Vilniuje, Pylimo g., vairavo automobilį „Kia Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemones likusiam laikotarpiui (nevairuoja daugiau kaip tris mėnesius) bei netaikyti antialkoholinio variklio užrakto, jį panaikinant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme jis paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes ir prašė atsižvelgti į tai, kad galėjo nepajusti viršytos alkoholio koncentracijos, kuri buvo 0,45 promilės. Apeliantas nurodo kasacinio teismo praktiką bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, taip pat mini Kauno apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019, kurioje nurodyta, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismui jis nurodė kompleksą aplinkybių, galinčių būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,45 promilės, nusižengimo padarymo metu nepadarė kitų nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, atsitiktinis, jokios grėsmės nepadarė, savo iniciatyva išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, papildomus vairavimo kursus prasižengusiems vairuotojams, paskirtą baudą, kuri didelė finansinė našta ir sukėlė neigiamas pasekmes, sumokėjo, per visą laikotarpį suvokė padaryto pažeidimo pasekmes ir pažada, kad daugiau ateityje tai nepasikartos, nėra priklausomas nuo alkoholio. Taip pat tai, kad jis nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis mokesčius, turi būsto paskolą, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kritiškai vertina savo poelgį, gavo medicininę pažymą, baigė pirmosios medicinos pagalbos kursus ir yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos.
3.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismui akcentavo ir kitas aplinkybes, dėl kurių jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Jis yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas lanko logopedo kursus, kitas – keramikos ir sporto būrelius, trečias – specialaus logopedo užsiėmimus, į kuriuos juos reikia nuvežti. Dukra turi (duomenys neskelbtini), jai suteikta pavežėjimo paslauga iš namų iki mokyklos, iš kurios dukrą pasiima žmona. Taip pat turi dvi įmones, kurių vadovu ir savininku jis yra, teikia informacinių technologijų paslaugas, kartais tenka vykti pas klientus ir gabentis įrangą, todėl automobilis yra tinkamiausia priemonė. Visų vaikų priežiūra daugiausiai tenka jam, nes sutuoktinė nors ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jai darbe tenka būti 07.00 val., o vaikams pamokos prasideda 09.00 val. Nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, nuo gyvenamosios vietos iki darbo atstumas yra 18 km.
3.3. Apeliantas skunde pažymi, kad nevairuojant daugiau kaip tris mėnesius, jis pajuto visas neigiamas pasekmes. Jaučiasi suvaržytas, pablogėjo darbo ir gyvenimo kokybė, nes tenka prašyti kitų asmenų jį pavežti. Taip pat sumažėjo pajamos. Darbo reikalai taip pat labai pablogėjo, sumažėjo ir pajamos. Apelianto teigimu, nepaisant to, padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir jau pasitaisė. Pasidomėjus antialkoholiniu variklio užrakto įmontavimu, suprato, kad jis nėra tinkamas ir varžytų jo galimybes, todėl būtina atsižvelgti į jo individualią situaciją. Apeliantas nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo netaikyti antialkoholinio variklio užrakto, nes tektų montuoti į kelias transporto priemones, o vieno įrenginio įdėjimas kainuoja apie 1 500 Eur. Apelianto nuomone, nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, yra įvykdyti.
3.4. Apeliantas, vardindamas pirmosios instancijos teismų nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. II-176-298/2022, II-464-1023/2024, eII-150922/2024, nurodo, kad teismų praktikoje buvo atvejų, jog teismas sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpi nuo šešių mėnesių iki trijų mėnesių ir metus laiko paskyręs draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl mano, kad ir jo atveju gali būti taikoma teismų praktikos analogija. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis pernelyg griežta, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į jo individualią situaciją.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu apeliantas A. G. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar A. G. buvo tinkamai nustatyti administracinio poveikio priemonių terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės identiškas skundui, paduotam pirmosios instancijos teismui. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju A. G. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
10. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto A. G. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus, nepaisant to, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris artimas leistinos normos minimumui. Kita vertus, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, A. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti apelianto padėtį – nėra.
11. Vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto A. G. skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose Nr. II-176-298/2022, II-464-1023/2024, eII-150922/2024, t. y. žemesnės instancijos teismų sprendimai neturi precedento galios, kadangi būtent žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o ne atvirkščiai. Taigi, precedento galią, saistančią tiek patį kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai. Tuo tarpu minima Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019 negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Be to, minėta nutartis priimta esant kitokiam teisiniam reguliavimui, kai už ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinio nusižengimo padarymą, ANK nebuvo įtvirtinta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui, procesinio sprendimo.
12. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos analogiškos aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. G. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jam skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemones. Apelianto A. G. apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų, dirbantis ir mokantis mokesčius bei kitos minėtos aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylose, todėl nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonių trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (reikalingumas artimųjų gerovės rūpinimuisi, asmeniniams poreikiams ar kt.) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva padarius A. G. inkriminuotą administracinį nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, vadinasi, apeliantui buvo nustatyta ne tik minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, bet ir skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonių alternatyva, nepaisant to, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad A. G. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis dėl turimų galiojančių administracinių nuobaudų bei baustumo skaičiaus (daugiau kaip trisdešimt kartų). Apeliantas A. G., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę A. G. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonių terminus, tiek apylinkės teismas, atmesdamas apelianto A. G. skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad apeliantas A. G. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo skirti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą ar jų iš viso neskirti.
15. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad turint kelis automobilius brangu įsidiegti antialkoholinius variklio užraktus, neįpareigoja teismo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, kadangi įsidiegti antialkoholinį variklio užraktą nėra privaloma, tačiau jo neįsidiegus ir pasibaigus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminui – šešiems mėnesiams, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui dar dvylika mėnesių draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, A. G., norėdamas ir toliau neprarasti vairavimo įgūdžių, tinkamai pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, darbine veikla, gali pasinaudoti paskirtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės sudaryta galimybe, o vien tik jo pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
16. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. G. Institucijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi paliktos nepakeistos administracinio poveikio priemonės nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.