Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6546-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Visų pirma pažymėtina, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo atsakingai, nepažeidė eismo saugumo, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei A. G. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,45 (įvertinus paklaidą – 0,433) promilių neblaivumas, kuris yra artimas įstatyme nustatytai minimaliai lengvo neblaivumo ribai (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde akcentuojama, kad A. G. nustatytas neblaivumo laipsnis itin ne daug viršija leistiną normą. Pažymėtina, kad vien tik lengvo neblaivumo laipsnio nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taikant šias nuostatas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas administracinio nusižengimo ir administracinėn atsakomybėn traukią asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Nors A. G. policijos pareigūnų buvo sustabdytas Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), darbo dienos vakare apie vidurnaktį, žiemą, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti ne itin intensyvus, kita vertus, pareiškėjas iš Vilniaus miesto siekė grįžti namo, kurie buvo maždaug už 20 km. Pareiškėjas, būdamas po darbo dienos pavargęs ir neblaivus, žiemą, tamsiu paros metu, kai matomumas yra apsunkintas, turėjo tikslą nuvažiuoti gana nemažą atstumą. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad A. G. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę tą pačią dieną, kai vartojo alkoholį (alų), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai, juolab nuo alkoholio vartojimo iki automobilio vairavimo praėjo tik apie 1–2 val. Be to, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai A. G. nustatė 0,45 (įvertinus paklaidą – 0,433) promilių neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galioja iki 2025 m. gegužės 26 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad tą vakarą po ilgos darbo dienos susitikęs su kolega išgėrė du bokalus alaus (po 0,5 l) ir, pėsčiomis grįžęs iki biuro, atsigėręs vandens, sėdo prie automobilio vairo važiuoti namo. Taigi A. G., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio vakarą vartojo alkoholį ir praėjus gana trumpam laiko tarpui, maždaug 1–2 val., ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Teismas nenustatė kokių nors pateisinamų priežasčių, kurios kliudė A. G., pavyzdžiui, iškviesti taksi ir saugiai grįžti namo, nes žinojo, kad prieš mažiau nei dvi valandas vartojo alkoholį. Alkoholio, net ir silpno (alaus), vartojimas po darbo dienos žinant, kad vėliau bus vairuojama, nėra pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad A. G., prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus – kitaip nebūtų vairavęs. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Be to, 2025 m. vasario 26 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad pareiškėjui iš burnos sklido alkoholio kvapas ir jo kalba buvo nerišli. Tai, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi A. G. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, kad, skundžiamame nutarime individualizuojant A. G. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo paskirtą administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, kita vertus, tai tik reiškia, kad nebus kreipiamasi į antstolį dėl laiku nesumokėtos baudos išieškojimo. Teismas pažymi, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas daugiau kaip 30 kartų, daugiausia už įvarius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Vien per 2024 m. pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo traukas 9 kartus: 2024 m. vasario 29 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. kovo 14 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. balandžio 4 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. balandžio 11 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. gegužės 29 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 418 straipsnio 1 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. birželio 3 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. rugsėjo 17 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. gruodžio 4 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje (ROIK: (duomenys neskelbtini)); 2024 m. gruodžio 6 d. padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 1 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Taigi teigti, kad A. G. šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad minėti administraciniai nusižengimai yra ne vien tik jo, bet ir žmonos, kadangi kartu naudojasi automobiliu, kuris yra registruotas jo vardu. Be to, kai kurie administraciniai nusižengimai jam buvo paskirti neteisėtai, tačiau jų neapskundė. Teismas pabrėžia, kad nė viena A. G. administracinė nuobauda nėra panaikinta, o šiuo atveju nėra vertinamos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės. A. G. galimai žmonos padarytus administracinius nusižengimus galėjo perrašyti jai, o kitus administracinius nusižengimus ginčyti Institucijoms, to nepadarius visi administraciniai nusižengimai laikomi padaryti jo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. padarė administracinį nusižengimą neatsitiktinai, jis sistemingai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Tai itin neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Visa tai rodo, kad A. G. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. G. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad A. G. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes nagrinėjamo įvykio dieną (vakare) vartojo alkoholį ir už mažiau nei dviejų valandų vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dvi mažąsias bendrijas, kurioms jis pats vadovauja. Taigi A. G. nėra priklausomas nuo vadovo, su kuriuo reikėtų derinti darbo grafiką, todėl darbo laiką gali susidėlioti pagal save. Pareiškėjas nurodo, kad vykdant vienos iš bendrijos veiklą jam dažnai tenka vykti pas klientus (dažniausiai tą pačią dieną pas skirtingus) ir kartu vežtis kompiuterinę įrangą. Kita vertus, teismui jis nepateikė konkrečių duomenų, kiek dažnai tokie važiavimai vyksta. Nors pareiškėjas nurodo, kad automobilis yra tinkamiausia priemonė vykdant darbo funkcijas, tačiau, jis nenurodo, kad nuvykti pas klientus nėra galimybės kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis viešojo transporto paslaugomis arba taksi paslaugomis (ypač Vilniaus mieste). A. G. taip pat gali su klientais bendrauti ir nuotoliniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės vienos iš bendrijos veikla nėra visiškai apribota, todėl jos atliekamos funkcijos išliks sklandžiai vykdomos, taigi pareiškėjas nepraranda visiškai pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Teismas pažymi, kad A. G. turi įvertinti, jog jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė ir planuoti savo laiką taip, kad nenukentėtų jo interesai ir įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo vaikais, nuvežti juos į mokyklą, būrelius. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad, nors žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, bet dėl nelankstaus darbo grafiko (darbo pradžia 7 val., o vaikams pamokos prasideda 9 val.) ji negali nuvežti vaikų į mokyklą ar būrelius. Šiuo metu A. G. vaikus vežioja naudodamasis „Bolt“ paslaugomis arba prašo, kad juos nuvežtų kaimynas ar brolis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. G. nėra vienintelis artimasis, galintis nuvežti vaikus į mokyklą ir būrelius. Be to, A. G. šeimos interesų apsauga taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis turi vaikų, kuriais privalo rūpintis, vežioti į mokyklą, būrelius. Kita vertus, tai nepadarė įtakos A. G. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, šiuo metu A. G. rado alternatyvių būdų, kaip vaikus nuvežti į ugdymo įstaigas ir popamokines veiklas, be to, kaip ir skunde pareiškėjas nurodo, dukrai dėl esamos negalios yra suteikta pavėžėjimo paslauga iš namų iki mokyklos, o žmona kiekvieną dieną po darbo važiuoja jos pasiimti. Taigi, kaip ir buvo minėta, A. G. nėra vienintelis galintis nuvežti / pasiimti vaikus į / iš mokyklos ir būrelių. Teismas pažymi, kad pareiškėjui administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta minimaliam terminui, t. y. 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad už mėnesio baigsis mokslo metai, vaikų vežioti į mokyklą ir būrelius nebereikės, o rudenį pareiškėjas jau galės susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (nors ir su apribojimais). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, A. G. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties A. G. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

A. G. skunde nurodytos kitos aplinkybės (turi daugiau kaip 21 metų vairavimo stažą, neturi priklausomybės nuo alkoholio, turi būsto paskolą ir kt.), pridėti dokumentai, kad jis išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra baigęs papildomus vairuotojų kursus, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pateikiama įvairi teismų praktika, kur administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo sutrumpinta. Pažymėtina, kad kaip ir skunde nurodo pats pareiškėjas, administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje A. G. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. A. G. nurodo, kad po Institucijos priimto skundžiamo nutarimo jis, atidžiau pasidomėjęs, sužinojo, jog vieno antialkoholinio variklio užrakto įrengimas kainuoja daugiau nei 1 500 Eur. Kadangi jis naudojasi trimis automobiliais (darbo ir šeimos), ši priemonė jam būtų per brangi. Visų pirma pasakytina, kad A. G. administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nuoseklus dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo – Institucijai pateikė sutikimą dėl antialkoholinio variklio užrakto naudojimo, o skunde jau prašo panaikinti tokią administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas, būdamas išsilavinęs asmuo, prieš teikdamas prašymą skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, galėjo ir turėjo iš anksto atidžiai pasidomėti aktualia informacija, susijusia su antialkoholinio variklio užrakto naudojimu, įsirengimu asmeninėmis lėšomis (pavyzdžiui, kiek tai kainuos), ir įvertinti galimybes, ar tikrai nori taikyti šią administracinio poveikio priemonę. Be to, pareiškėjas gali pats pasirinkti, keliose transporto priemonėse įsirengti šį prietaisą, taip sumažindamas išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. G. antialkoholinio variklio užraktą gali įsirengti, pavyzdžiui, tik viename automobilyje, kuriuo naudosis tiek šeimos, tiek darbo poreikiams užtikrinti. A. G. nepateikė jokių įtikinamų argumentų, dėl kurių jam reiktų įrengti aptariamą užraktą iš karto trijuose automobiliuose. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas apskritai neturi finansinių lėšų įsirengti antialkoholinio variklio užraktą nors vienoje transporto priemonėje. Anksčiau aptartos aplinkybės, kurių teismas nebekartoja, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatytam terminui. Panaikinus paskirtą aptariamą administracinio poveikio priemonę, nebus pakankamai užtikrinta ANK nustatyta administracinės nuobaudos paskirtis ir bus pernelyg sušvelninta A. G. teisinė padėtis.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė A. G. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Šie terminai yra pakankami, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jų dydžiai yra proporcingi pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien A. G. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti.

Keisti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimą A. G. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

A. G. skunde taip pat keliamas klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino skaičiavimu. Prašoma, kad šis terminas būtų pradėtas skaičiuoti nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos – 2025 m. vasario 26 d.

ANK 686 straipsnis reglamentuoja specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. ANK 602 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas, ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada asmuo faktiškai netenka šios teisės.

Iš byloje esančio 2025 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. G. administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. vasario 26 d. apie 23.28 val., o sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones priimtas 2025 m. vasario 27 d., kuris galioja iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi nėra abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pareiškėjui skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. vasario 27 d. Pagal teisinį reglamentavimą, yra aišku, nuo kada atitinkamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra skaičiuojama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia, todėl atskirai to nustatinėti procesiniame sprendime nėra tikslinga. Šiuo aspektu keisti skundžiamą nutarimą taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6546-2025 palikti nepakeistą ir A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.