Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. T. ir K. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo R. T. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Kartus su apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. T. pateikė naujus įrodymus: Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimą, Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, antstolės A. M. 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl paveldimo turto aprašo sudarymo, antstolės A. M. 2024 m. rugsėjo 27 d. Turto apyrašą, V. V. telefono ekrano nuotrauką ir prašo juos prijungti prie bylos.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su naujai teikiamais įrodymais, ir naujai teikiamų dokumentų turinį, daro išvadą, kad nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo. Nauji teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes yra žinomi dalyvaujantiems byloje asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. T. ir suinteresuoti asmenys M. T., K. T. yra Z. T., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Gyventojų registro duomenimis duomenų apie palikėjo sutuoktinę nėra, palikėjas mirė būdamas ištuokoje. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis Z. T. vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto nuosavybė: a) 4/63 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini); b) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų valymo įrenginys - biologinis valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ ,,Registrų centras“ testamentų registro išrašą yra įregistruoti palikimo priėmimo faktai: 2024 m. gegužės 3 d. notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė K. T. ir palikimą priėmė pagal turto apyrašą; 2024 m. gegužės 17 d. notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė M. T.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. 2024 m. rugsėjo 19 d. M. T. pareiškė sutikimą įstatyminiam įpėdiniui R. T., praleidusiam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą, nesikreipiant į teismą priimti palikimą, likusį po tėvo Z. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir nurodė, jog sutinka, kad jis būtų įtrauktas į įpėdinių ratą, jam būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį.

17. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo Z. T. mirties (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šį pareiškimą tenkino.

18. Pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Suinteresuotas asmuo K. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo procesinė teisė, nes skundžiamo sprendimo priėmimo dieną apeliantui nebuvo suėjęs 14 dienų terminas atsiliepimui į R. T. pareiškimą pateikti ir tokio sprendimo teismas negalėjo priimti.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

21. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įpareigojantis tiek bylą nagrinėjantį teismą, tiek ir dalyvaujančius byloje asmenis imtis jiems prieinamų priemonių tam, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu.

22. Remiantis elektroninės bylos duomenimis, 2024 m. spalio 30 d. lydraščiu apeliantui procesiniai dokumentai – pažyma apie dokumentų įteikimą, pareiškimas su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, jo nustatytą 14 d. terminą skaičiuojant nuo šio pranešimo įteikimo dienos, buvo išsiųsti elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). 2024 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku apeliantas patvirtino minėtų dokumentų gavimą. 2024 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismui adresuotame elektroniniame laiške apeliantas aiškiai nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu. Tokį atsakymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė suinteresuoto asmens atsiliepimu į pareiškimą ir skundžiamame sprendime iš esmės teisingai pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo K. T. nors ir nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau jokių objektyvių dėl tokio nesutikimo motyvų nenurodė ir nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantas nesiėmė jam prieinamų priemonių ir neveikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylos eiga nesidomėjo. Nors nagrinėjamos bylos duomenys (elektroniniai laiškai) patvirtina, o ir pats apeliantas apeliaciniame skunde tai pripažįsta, kad posėdžių sekretorė jam išsamiai paaiškino kaip atsidaryti siunčiamus dokumentus, tačiau ilgą laiką jis nesinaudojo jam pateiktais išaiškinimais dėl teismo siųstų procesinių dokumentų atsidarymo. Kaip skunde nurodo apeliantas, 2024 m. lapkričio 5 d. patvirtinęs teismui dokumentų gavimą, juos atsidarė ir susipažino su jų turiniu tik 2024 m. gruodžio 3 d., gavęs kompiuterį. Apelianto argumentai, kad jo turimo mobiliojo telefono dokumentų atidarymui nepakako, o juos atsidarė ir susipažino su dokumentų turiniu tik gavęs kompiuterį, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nekeičia procesinių terminų skaičiavimo, kuomet vėliausiai 2024 m. lapkričio 5 d. gavus dokumentus (tai patvirtinimo apie gautus dokumentus data, bet ne dokumentų gavimo data), apeliantui atsiliepimo pateikimo nustatytas 14 d. terminas baigėsi 2024 m. lapkričio 19 d. Pastebėtina, kad beveik mėnesį užtrūkęs apelianto pasirūpinimas tinkama elementaria įranga (kompiuteriu) susipažinti su dokumentų turiniu (pastaba: apeliantas gyvena Norvegijos Karalystėje) kompiuterinio raštingumo laikmetyje yra logiškai nepaaiškinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dar 2024 m. gegužės 3 d. teikiant pareiškimą notarui ir visose paveldėjimo procedūrose, kaip ir šioje byloje, apeliantą atstovavo ta pati advokatė, vadinasi, apeliantas turėjo galimybę kreiptis pagalbos ir į advokatę bei pasirūpinti savalaikiu tinkamu atstovavimu byloje. 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. gruodžio 4 d. 9 val., joje konstatavęs, kad K. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Nutartyje nurodyta apie rašytinį procesą 2024 m. lapkričio 21 d. paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Tokia paskelbimo apie rašytinį teismo procesą tvarka yra įtvirtinta CPK 133 straipsnio 3 dalyje ir dalyvaujantiems byloje asmenims kita tvarka nėra pranešama.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai (aptarti 22 pastraipoje, įteikiant procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui dėl apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskiriant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paskelbiant apie rašytinį procesą) nepripažintini civilinio proceso normų pažeidimais, lėmusiais neteisingo teismo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas iš esmės vertina dviem aspektais. Pasak apelianto, pareiškėjas teigdamas, kad priėmė palikimą faktinio valdymo būdu, turėjo teismui pateikti duomenis apie tai, kad jis sumokėjo visas mirusiojo skolos. Pareiškėjas nenurodė viso palikėjo turto, t. y. nenurodė mirusiojo skolų ir teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Teismas neteisingai vertino pareiškime nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo viso nekilnojamojo turto priėmimą valdyti iš karto po palikėjo mirties; po palikėjo mirties palikimą pas notarą priėmė kiti du palikėjo vaikai – K. ir M. T.. Tokius ir juos detalizuojančius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

25. Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, išaiškinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Spręsdamas klausimą, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismas turi vertinti konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

27. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

28. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

29. Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis Nr. 3K-3-241/2007; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019).

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo kiti du broliai priėmė palikimą, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, neatima galimybės pareiškėjui taip pat reikšti reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Apelianto skundo argumentai, kad po palikėjo mirties palikimą pas notarą jau priėmė kiti du palikėjo vaikai, todėl teismas negalėjo nustatyti prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, yra teisiškai nepagrįsti. Iš esmės teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pareiškėjas, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo aiškintis pareiškėjo paveldimo turto dalies, nes tokių reikalavimų pareiškėjas byloje nekėlė. Palikimo padalijimas yra palikimo vietos notaro kompetencija, kuris ir nustato konkrečias paveldimo turto dalis, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą palikimą priėmusiems įpėdiniams.

31. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 24–25 pastraipos; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 pastraipa).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina palikimo priėmimo faktą, kad pareiškėjas po tėvo Z. T. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo, tačiau nėra įtvirtinta pareigos apmokėti visas palikėjo skolas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje akcentuotini du esminiai momentai, kuriais remiantis pripažintina, kad palikimo priėmimo teisinių santykių neatsirado. Pirma, potencialus įpėdinis (t. y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant. Tuo tarpu jeigu tam tikrus palikėjui priklausiusius asmeninio naudojimo paskirties daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir (ar) vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam (kitiems) įpėdiniui (įpėdiniams) priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Todėl nagrinėjamu teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo pareiškimo, šiam nenurodžius palikėjo skolų ir/ar jų neapmokėjus, nes palikėjo skolos yra padalinamos tarp palikimą priėmusių įpėdinių pagal CK nustatytas dalinės prievolės taisykles.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė įstatymo normas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei vertina apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

20. Šioje byloje pareiškėjo ir apelianto interesai yra priešingi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyvaujantys byloje asmenys įgijo teises į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnyje numatyta tvarka.

21. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, šis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui iš apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 245,82 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma būtų 2 909,27 Eur), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 245,82 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.