Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:

- įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos (smurtinį elgesį keičiančioje) programoje;

- įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nutarta tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų dviejų euro centų) žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarta tenkinti nuketėjusiojo P. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiajam P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. L. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 01.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 prom. neblaivumas), tyčia, fotelyje sėdinčiam P. M., kumščiu smogė į veido sritį bei kumščiais 3 kartus smogė į galvos viršutinę dalį, kumščiais 5 kartus į rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, keliu spyrė į kaktos sritį bei koja spyrė į rankas ir taip nukentėjusiajam P. M. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodines kraujosruvas su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam P. M. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje surinktus įrodymus, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis ir motyvais dėl byloje surinktų įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiojo parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tarp jų ir liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, rašytinius bylos duomenis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pakartotinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parodymų patikrinimo vietoje protokolus, akistatų protokolus, įvykio vietos apžiūros protokolą, asmens apžiūros protokolą, byloje esančius policijos pareigūnų kūno (BODY) kameromis fiksuotus vaizdo įrašus, bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Nors akistatos su D. L. metu (2024 m. sausio 15 d.) (2 t., b. l. 14-18), tiek ir teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad D. su P. susibarė tik žodžiu, nematė, kad D. būtų trenkęs P., tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokį liudytojo parodymų kitimą, duodant nuteistajam palankesnius parodymus, įvertino kaip siekė padėti nuteistajam D. L.. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis D. L. ir liudytojas D. B. yra draugai, kaip jie nurodė, ne kartą bendravo ir po įvykio, o tai leidžia spręsti, kad toks liudytojo D. B. parodymų kitimas yra nulemtas gerų santykių su D. L.. Todėl, apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pirminiais liudytojo D. B. parodymais, kad D. L. smūgiavo nukentėjusiajam, ir kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus.

11. Be nukentėjusiojo, liudytojų A. Ž., D. B., A. P.parodymų, nukentėjusiojo versiją, jog sužalojimai atsirado būtent dėl tyčinių D. L. veiksmų, kai pastarasis 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 01.00 val. tyčia smogė vieną smūgį į veido sritį bei kumščiais 3 kartus smogė į galvos viršutinę dalį, kumščiais 5 kartus į rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, keliu spyrė į kaktos sritį bei koja spyrė į rankas, o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tame tarpe ir, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusiajam susižalojus (griuvus) pakeliui į policijos komisariatą, patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta pakartotinė 2024 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110-112, 117-119). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad iškart po įvykio nukentėjusysis P. M. kreipėsi medicinos pagalbos į VšĮ Utenos ligoninę dėl to, kad sumušė draugas namuose (1 t., b. l. 120). Iš specialisto išvados (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (nustatytas odos įbrėžimas galėjo būti padarytas briauną turinčiu daiktu/daiktais) dėl nemažiau kaip 17 trauminio poveikio, o jų lokalizacija, vaizdas, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Siekiant nustatyti P. M. padarytų kūno sužalojimų mechanizmą buvo atliktas pakartotinis tyrimas. Pakartotinio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad P. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (galimai kito asmens suduotu smūgiu kumščiu) (taigi, ir kojos keliu – teisėjų pastaba) ir pagal sužalojimų lokalizaciją, nėra būdingi griuvimui. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje ir poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame šone galėjo būti padaryta griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo pozicijos ir neprieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams dalyje dėl to, kokiu būdu buvo sužalotas P. M.. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų specialistų išvadoje, teisėjų kolegija neįžvelgia. Nukentėjusiajam nustatytas sužalojimo mastas, lokalizacija, pobūdis atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes ir paneigia nuteistojo D. L. versiją, kad P. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam nugriuvus, galimai pakeliui į policijos komisariatą.

13. Nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai, kad dėl konflikto pasekmių atsakomybė turėtų kilti abiem jo dalyviams, kadangi žodinį konfliktą pradėjo P. M. ir būtent jis pirmas smūgiavo D. L. į ranką. Priešingai nei teigia apeliantas, jokių duomenų, kad nukentėjusysis smūgiavo D. L. ir, kad įvykio metu buvo sužalotas pats nuteistasis, nėra. Antra, net jei ir būtų patvirtintas faktas, jog žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusysis, tai niekaip nepaneigtų D. L. pavojingų veiksmų, puolimo mechanizmo ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.

14. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo D. L.kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinėms versijoms, kad nukentėjusysis susižalojo kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. L. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas (bendrai devynių smūgių rankos kumščiu sudavimai į veido sritį, galvos viršutinę dalį, rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, taip pat spyris kojos keliu į kaktos sritį ir spyris koja į rankas), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodinėmis kraujosruvomis su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis, suduodamas smūgius rankos kumščiu, kojos keliu, koja nukentėjusiajam į veido sritį, galvos viršutinę dalį, rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Todėl tenkinti nuteistojo skundą ir jį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra faktinio bei teisinio pagrindo.

15. Kaip matyti, apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam bausmę, nevertino jo atsakomybę švelninančių aplinkybių - nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, jo įtakos apeliantui bei apelianto rodytų pastangų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kas pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. L.bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos stadiją – veika baigta, kaltės formą – veika padaryta veikiant tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – D. L.teisiamas pirmą kartą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, ir sprendė, kad nuteistajam turi būti paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kartu skiriant įpareigojimus: sudalyvauti elgesio pataisos (smurtinį elgesį keičiančioje) programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį. Taigi, nuteistajam buvo paskirta švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o jos dydis nustatytas šiek tiek mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. L.paskirta bausmė, kartu su ja nustatant aukščiau aptartus įpareigojimus ir vieną draudimą, glaudžiai susijusius su jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir jos padarinių šalinimu, bei iš esmės nesukeliančius ypatingų apribojimų nuteistajam, neskiriant intensyvios priežiūros, nelaikytina netinkama, per griežta ar neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek ir padarytai nusikalstamai veikai, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą.

17. Nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo pripažinti apeliaciniame skunde nurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina, o rizikingu – kai neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303/2023). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303/2023). Visgi, priešingai nei teigia apeliantas, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo veiksmuose nebuvo nustatyta.

18. Kaip matyti, apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis pradėjo įžūliai ir įžeidžiančiai kalbėti apie aplinką, kurioje vyko išgertuvės ir žeminti D. L. itin jautriomis temomis (nuteistasis nėra sukūręs šeimos, neturi vaikų, dirba eiliniu darbuotoju ir gauna mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį). Tuo tarpu nukentėjusysis P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, viskas buvo gerai, jie kalbėjosi apie darbą, ir vienu metu D. L. pasidarė nepatenkintas, gal pasijautė nuvertintas, gal iš pavydo pasakė „per gerai gyveni“ ir akimirksniu atsistojęs kumščiu smogė jam (nukentėjusiajam) sėdinčiam į veido sritį. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis P. M. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Nukentėjusysis P. M. parodė, kad su D. sportavo futbolą, buvo pažįstami, tačiau kai sukūrė šeimą, jų bendravimas paskutiniu metu buvo epizodinis, kas 3-4 metai. Tą vakarą jie kalbėjosi kam, kaip sekasi, ką veikia, kalbėjosi ir apie futbolą. Jokių provokuojančių ar žeminančių žodžių nebuvo. Pasidalino abu savo gyvenimo situacija ir čia jo (D. L.) vertinimas, kad jis (P. M.) geriau gyvena. D. L. nebuvo žeminamas, pastarasis dar jį (P. M.) pasveikino, kad gimė sūnus. Taigi iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad nukentėjusiojo pasakojimas apie save, savo šeimą, turimą gerą darbą, galėjo įžeisti nuteistąjį, galimai sukelti nepasitikėjimo savimi jausmą, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiojo elgesys yra provokuojantis ar rizikingas.

19. Nepagrįsti ir D. L. apeliacinio skundo argumentai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies punkte nurodytos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015). Šiuo atveju vertinti, jog D. L. veikė fiziologinio afekto būsenos nėra jokio objektyvaus pagrindo. P. M. elgesys net ir apelianto nurodytomis aplinkybėmis (tariamai žemino jį, įžūliai ir įžeidžiančiai kalbėjo apie aplinką, kurioje vyko išgertuvės), nevertinamas kaip galėjęs sukelti fiziologinį afektą.

20. Nors apeliantas teigia, kad po įvykio siekė geranoriškai susitaikyti su nukentėjusiuoju, bandė su juo susisiekti telefonu, bet nukentėjusysis turimais kontaktais buvo nepasiekiamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nelaikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Teisėjų kolegija tokio apelianto elgesio nelaiko nuoširdžiu, nes šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantas taip elgėsi tik siekdamas visais įmanomais būdais palengvinti savo teisinę padėtį. Gi, viso proceso metu D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, ginčijo jos padarymo aplinkybes, teismo posėdyje nukentėjusiojo neatsiprašė, neturtinės žalos neatlygino, ir tik priėmus skundžiamą nuosprendį, apeliantas ėmė deklaruoti savo buvusius siekius susitaikyti su nukentėjusiuoju.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas taip pat teisingai išsprendė ir klausimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis P. M.byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, sukrėtimo, sukeltų nepatogumų (1 t., b. l. 106). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo P. M.civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam iš nuteistojo D. L. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju dėl D. L.tyčinių smurtinių veiksmų P. M.buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodines kraujosruvas su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje), kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau įvertinus tai, kad dėl tokių nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo patirti išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos, taip pat atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, įvertinęs nustatytų sužalojimų mastą, jų pobūdį ir lokalizaciją, teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismas sprendė, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 800 Eur. Su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

23. Tiesa, kad nuosprendyje nurodyta teismų praktika analogiško pobūdžio bylose su priteistinais neturtinės žalos dydžiais nėra visiškai aktuali, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam P. M. dėl nuteistojo D. L.tyčinių smurtinių veiksmų patyrusiam žalą, priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas šios kategorijos bylose (kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas - kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-48-495/2021 – priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už abiejų dilbių, ją tampė, suėmęs už sprando lenkė jos galvą žemyn, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose ir sukėlė fizinį skausmą); kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-628/2020 – priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (kumščiu sudavė į veidą ir padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose) ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam P. M.skundžiamu nuosprendžiu priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga ir nepagrįsta, ir dėl to, turėtų būti dar labiau mažinama.

24. Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa, prašydama priteisti 23,02 Eur už nukentėjusiojo P. M.gydymą (1 t., b. l. 192-193). Aptariamu atveju įrodyta, jog P. M. buvo sužalotas dėl D. L. neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteiktos medicinos paslaugos. Prie Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad VšĮ Utenos ligoninėje nukentėjusiajam buvo suteiktos chirurgo paslaugos (kodas 1579 – gydytojo specialisto konsultacija) (1 t., b. l. 195). Kadangi medicinos paslaugos nukentėjusiajam P. M. buvo teikiamos būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, taip pat įvertinus tai, jog patirtų gydymo išlaidų dydis šiuo atveju yra pagrįstas, civilinis ieškovas nurodė, kokios medicinos paslaugos buvo suteiktos P. M.ir kokia yra šių paslaugų kaina, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisė nurodytą žalos atlyginimo sumą iš nuteistojo D. L.. Vien tai, kad nuosprendyje nedetalizuota kokios būtent sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam (apžiūra, konsultacija ir pan.) nepaneigia, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra įrodytas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas jį tenkinti – pagrįstas ir teisingas.

25. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. spalio 29-30 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4, 6, 11., 14.4.4., 30.1 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajam D. L.ir 316.11 Eur už nukentėjusiajam P. M.suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 198-199, 200-201).

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

29. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo D. L.apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Panevėžio apygardos teismas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosios bylose paslaugų administravimo skyrių dėl gynėjo parinkimo nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam D. L. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. L. nepriteistinos.

30. Tuo tarpu nukentėjusiajam P. M. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suteikė jo paties prašymu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje be kitų asmenų turi teisę dalyvauti ir nukentėjusysis bei jo atstovas (atstovai). Ir nors šių asmenų dalyvavimas nėra būtinas, tačiau atstovo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra viena iš nukentėjusiojo teisių garantijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą, kuris tiesiogiai įtakojo ir nukentėjusiojo teisinius interesus, ir, kuris yra atmetamas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus ir dirba, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam P. M.suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. L.valstybės naudai 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš nuteistojo D. L.valstybės naudai 316,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo P. M.atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.