Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

jis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 01.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 prom. neblaivumas), tyčia, fotelyje sėdinčiam P. M., kumščiu smogė į veido sritį bei kumščiais 3 kartus smogė į galvos viršutinę dalį, kumščiais 5 kartus į rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, keliu spyrė į kaktos sritį bei koja spyrė į rankas ir taip nukentėjusiajam P. M. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodines kraujosruvas su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam P. M. sveikatą.

Minėtais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Kaltinamasis D. L. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. prieš 20 val. jis su D. B. nutarė susitikti ir išgerti alkoholio. Vėliau jie ėjo nusipirkti alkoholio dar ir susitiko P. M., pasiūlė jam prisijungti prie jų. Po to, jis (kaltinamasis) ir D. B. grįžo pas jo (kaltinamojo) močiutę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir toliau vartojo alkoholį. Tuomet telefonu parašė P. M., kad ateitų pas juos. P. M. atvežė žmona. Pas močiutę namuose jie sėdėjo trise. Bendravo, nes su P. M. buvo pažįstami nuo vaikystės. Po to, jie visi trys nuvažiavo iki P. M. namų paimti dar alkoholio ir grįžo į močiutės namus. Jis (kaltinamasis) buvo pametęs namų raktus, todėl paskambino močiutei, kad ji atvežtų kitus raktus. Belaukiant močiutės, poro šalį ėjo vyriškis. Jie tą vyriškį pasikvietė išgerti kartu. Atvažiavus močiutei, visi suėjo į vidų ir toliau vartojo alkoholį. Vakaro metu močiutė buvo užsidariusi kitame kambaryje. Jie netriukšmavo, tik grojo muzika. Močiutė buvo užėjusi, pasakė skirstytis, bet jis pasakė, kad dar pabus ir paprašė močiutės išeiti. Apie 01 val. jie pradėjo kalbėti apie pinigus. Tuo metu kambaryje, kuriame gėrė, buvo D. B. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Pokalbio metu P. M. pradėjo elgtis neadekvačiai, įžeidinėti jį (kaltinamąjį). Tuomet jis (kaltinamasis) paprašė, kad P. M. išeitų iš namų. bet jis nereagavo, toliau įžeidinėjo. Tuomet jis (kaltinamasis) griebė P. M. už peties, kairės rankos, o P. M. trenkė jam per ranką. Jis (kaltinamasis) čiupo P. M. ir jie susigrūmė, jis (kaltinamasis) tempė P. M. į save per stalą, jie virto per stalą, pradėjo voliotis, išgriuvo iš to kambario, kuriame gėrė, bet jis P. M. nesmūgiavo. Jis (kaltinamasis) pradėjo P. M. vyti lauk, jis (P. M.) pradėjo pulti ir jie vėl susigrūmė, trenkėsi į durų staktą, stakta buvo įlaužta. Gal per imtynes P. M. kliuvo į galvą, jie abu susitrenkė kojomis, rankomis, bet kad jis (kaltinamasis) muštų P. M. pastačius – taip nebuvo, koja nespyrė. Imtynių metu buvo garsas, apvirto kėdės, bet jokie daiktai nedužo. Tuomet P. M. pasakė: „aš tau padarysiu“ ir pabėgo. Jie toliau liko gerti. Nepamena, ar konflikto metu kambaryje buvo nepažįstamas vyriškis. Po pusantros ar dviejų valandų P. M. grįžo su policija. Pradėjo kaltinti jį (kaltinamąjį), kad jis pavogė telefoną, bet telefoną P. M. rado ten, kur sėdėjo. Jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, jam nustatė 2,58 prom. girtumą, bet visą konfliktą jis pamena. P. M. buvo panašaus neblaivumo. Jei nebūtų vartoję alkoholio, jo (kaltinamojo) elgesys būtų buvęs ramesnis, alkoholis turėjo įtakos konfliktui. Po grumtynių jam (kaltinamajam) ant rankos buvo mėlynės ir guzas galvoje, bet dėl to jis niekur nesikreipė. Atsimena, kad P. M. iki konflikto atvažiavo nesužalotas. Kai P. M. grįžo su policija, jis (kaltinamasis) matė P. M. gumbą prie kaktos, kitų sužalojimų nematė. Sužalojimai gal grumtynių metu atsirado, o gal tuo metu, kai P. M. beveik dvi valandas buvo išėjęs. Jis (kaltinamasis) nežino, kur tiek laiko (iki atvykimo su policijos pareigūnais) buvo P. M.. Atvykusi policija jo (kaltinamojo) klausė, ar jis puolė nukentėjusįjį. Jis (kaltinamasis) atsakė, kad P. M. jo nepuolė, tik jis (kaltinamasis) jį (P. M.) puolė – turėjo mintyje, kad čiupo už rankos ir norėjo išvyti iš namų. P. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta (2 t., b. l. 146-150).

Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Svetainės patalpoje ant stalo buvo rastas alkoholinio gėrimo butelis, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 44-53).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Kaltinamasis nurodė, kad įvykus konfliktui, jis (kaltinamasis) griebė P. M. už peties, kairės rankos, o P. M. trenkė jam per ranką. Tuomet kaltinamasis nurodo čiupęs P. M. ir jie abu susigrūmė, kaltinamasis tempė P. M. į save per stalą ir jie virto per stalą, pradėjo voliotis, išgriuvo iš to kambario, kuriame gėrė, bet kaltinamasis nurodo P. M. nesmūgiavęs. Kai kaltinamasis pradėjo P. M. vyti lauk, jis (P. M.) pradėjo pulti ir jie vėl susigrūmė, trenkėsi į durų staktą, stakta buvo įlaužta. Imtynių metu buvo garsas, apvirto kėdės, bet jokie daiktai nedužo (2 t., b. l. 146-150). Tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, tokias aplinkybes neigia nukentėjusysis P. M., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, laiko juos nuosekliais, neprieštaringais, todėl patikimai. Antra, kaltinamasis nurodo, kad grumtynių metu jie su nukentėjusiuoju virto per stalą, pradėjo voliotis ant grindų, virtimo metu buvo garsas, apvirto kėdės, vėliau buvo įlaužta durų stakta. Tačiau, liudytoja Z. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad būdama kitame kambaryje jokio triukšmo negirdėjo, buvo ramu (1 t., 142-144; 2 t., b. l. 146-150). Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, kuriame buvo vartojamas alkoholis, kėdžių nėra, matyti tik sofą ir du fotelius (1 t., b. l. 44-53), todėl mažai tikėtina, kad grumtynių metu galėjo apvirsti foteliai, įlužti durų stakta. Teismo vertinimu, iš tiesų buvus tokioms aplinkybėms, liudytoja Z. M. bent kažkokius grumtynių garsus būtų girdėjusi. Taigi, kaltinamojo versija neįtikina teismo, kad grumtynių metu buvo garsas, virto kėdės. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, pats kaltinamasis D. L. iš karto po įvykio policijos pareigūnui nurodė, kad jis (kaltinamasis) buvo blogas. Pareigūnui paklausus, kaip ten viskas buvo? Šis atsako, kad nieko nenori sakyti, po to pasako, kad buvo blogas. Pareigūnas paklausia „ar jis (P. M.) tave puolė?“, o šis atsako, kad „niekas manęs nepuolė, aš pats puoliau“. Pareigūnas paklausia, ar P. M. trenkė, tačiau šis tai paneigia (1 t., b. l. 177-179).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą parodė, kad svetainėje begeriant, tarp P. M. ir D. L. įvyko konfliktas. Matė, kaip konflikto metu D. trenkė P., tačiau kur trenkė ir kiek kartų, nežino, neprisimena. Ar P. trenkė atgal D., nepamena. Kiek pamena, P. tik gynėsi uždengdamas save rankomis (1 t., b. l. 123-125). Tokius parodymus liudytojas D. B. davė apklausiamas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Iš 2023 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. B. policijos tarnybinėse patalpose, sėdėdamas ir pozuodamas nukentėjusįjį P. M. parodė, kaip besiginančiojo pozicijoje sėdėjo susirietęs P. M. ir rankomis dengė savo veidą, o šalia jo stovėjo D. L. ir link P. M. tiesė savo kumštį (1 t., b. l. 130-139). Tokie liudytojo D. B. parodymai visiškai patvirtina nukentėjusiojo P. M. parodymus, kad po smūgio, sėdėdamas fotelyje, jis buvo susirietęs į kamuoliuką ir rankomis dengė savo veidą. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis P. M.. Iš 2023 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus parodydamas, kokiomis aplinkybėmis ir būdu buvo sumuštas (1 t., b. l. 67-82). Tuo tarpu vėlesni liudytojo D. B. parodymai kito. Akistatos su kaltinamuoju metu 2024 m. sausio 15 d. liudytojas D. B. jau nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis tik žodžius susibarė, nematė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam būtų trenkęs (2 t., b. l. 14-18). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir teisiamajame posėdyje. Tačiau teismas remiasi liudytojo D. B. pirminiais parodymais, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir liudytojas D. B. yra draugai, kaip jie nurodė, ne kartą bendravo ir po įvykio. Teismo vertinimu, liudytojo D. B. parodymų kitimas yra nulemtas gerų santykių su kaltinamuoju, todėl, teismo vertinimu, proceso eigoje liudytojas duoda kaltinamajam palankesnius parodymus.

Nukentėjusiojo parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir jam nustatyti kūno sužalojimai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos pakartotinės 2024 m. kovo 8 d. specialisto išvados Nr. pG733/2024 (01) matyti, kad: P. M. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kaktoje galėjo būti padarytos smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (galimai kito asmens suduotu smūgiu kumščiu) ir nėra būdingos griuvimui. Ši išvados dalis taip pat paneigia kaltinamojo versiją apie griuvimą. Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją mažai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos kakle (viena), krūtinės kairėje pusėje (viena), poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje (du sužalojimai) galėjo būti padaryta griūnant ar /ir atsitrenkiant į kietus bukus, ribotus paviršius. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje galėjo būti padarytos dengiantis rankomis veidą P. M. nurodytu būdu (1 t., b. l. 117-119).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. L. tyčia, fotelyje sėdinčiam P. M., kumščiu smogė į veido sritį bei kumščiais 3 kartus smogė į galvos viršutinę dalį, kumščiais 5 kartus į rankų, krūtinės, dešinio ir kairio šonų, kaklo sritis, keliu spyrė į kaktos sritį bei koja spyrė į rankas ir taip nukentėjusiajam P. M. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodines kraujosruvas su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam P. M. sveikatą.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

Teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus nukentėjusiojo P. M. patirtus sužalojimus, kaltinamojo D. L. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. L., vadovaujasi BK 41, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 75-76), todėl jam skirtina su areštu bei terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 86), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 87), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (2 t., b. l. 88), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (2 t., b. l. 90), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 68-74). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio link minimumo, bei paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Siekiant nubausti kaltinamąjį ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai), jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Nors kaltinamajam skirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus yra negaliojančios, tačiau matyti, kad kaltinamasis praeityje yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus (dažnu atveju nustatytas artimas sunkiam neblaivumui laipsnis) ir naktį (2 t., b. l. 68-74). Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nurodyti duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus naktį ir kurių padarymui įtakos turi nesaikingas alkoholio vartojimas. Šį kartą kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, taigi jo neteisėtų veiksmų pobūdis sunkėja, nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas neblaivus, naktį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam ir įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose bei uždraudimą vartoti alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Teismo vertinimu, nurodytas įpareigojimas ir draudimas atims ar bent apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

VI. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 23,02 Eur sumai (1 t., 191-193). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam P. M. 2023 m. rugpjūčio 16 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2023 m. lapkričio 20 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 195).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo D. L. veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis P. M. patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 23,02 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 23,02 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam P. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis P. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad po įvyko patyrė didelius išgyvenimus, jį buvo ištikęs šokas, jautėsi nesaugiai, įgijo nepasitikėjimą aplinkiniais, naktimis sunku užmigti, kankina košmarai apie įvykusį užpuolimą. Dėl savo fizinės būklės, kraujosruvų ant kūno buvo gėda pasirodyti viešumoje, buvo užsidaręs namuose, negalėjo užsiimti darbu, kad dėl savo išvaizdos neprarastų reputacijos prieš klientus (1 t., b. l. 106).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. M. papildomai paaiškino, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą jis paskaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad dirbti negalėjo 15 dienų. Per dieną jis planavo uždirbti apie 150 Eur. Todėl ir prašo 3 000 Eur (15 d. x 200 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 147).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neturtinės žalos sumą iš dalies grindžia turtinio pobūdžio argumentais, t. y. neturtinės žalos dydį paskaičiuodamas kaip negautas pajamas, padauginus nedirbtų dienų skaičių ir galėjusias būti dienos pajamas. Tačiau teismas pažymi, jog negautos pajamos yra priskiriamos prie turtinės žalos ir jos turi būti įrodinėjamos atitinkamais įrodymais (pvz., įrodinėjant nedarbingumo laikotarpį ir iki įvykio gautų pajamų dydį ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą (ne negautas pajamas), teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesiremia nukentėjusiojo pateiktais paskaičiavimais.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam P. M. dėl neteisėtų kaltinamojo D. L. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus (kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, kakle, krūtinės kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės dešinėje, kairiame šone, poodines kraujosruvas su odos įbrėžimais dešiniame dilbyje, odos įbrėžimus dešinėje plaštakoje), akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą, sukrėtimą, pažeminimą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį (gausios kraujosruvos įvairiose kūno vietose, daugiausia matomose (veido srityje)), akivaizdu, kad nukentėjusysis po įvykio patyrė tam tikro pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio patyrė didelius išgyvenimus, jam sunku buvo užmigti, įgavo nepasitikėjimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dvasinių išgyvenimų ar kažkokių psichikos sveikatos sutrikimų (pvz., nemigos) nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, vartojęs atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kad būtų buvęs poreikis kreiptis specifinės pagalbos.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

- įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos (smurtinį elgesį keičiančioje) programoje;

- įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, civilinį ieškinį ir priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų dviejų euro centų) žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tenkinti nuketėjusiojo P. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiajam P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.