Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1149-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-108-399/2017Nutartis · 2017-02-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
2S-1149-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05825-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
Ž. K.
Kreditorius
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1149-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05825-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.19.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui L. L., išieškotojui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Ž. K. pateikė antstoliui L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų, būtinų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, panaikinti areštą skolininko sąskaitai, kurią administruoja pataisos namai, bei, jeigu patvarkymu buvo nurašytos (išskaitytos) lėšos ar jos areštuotos, tai panaikinti lėšoms areštą ir jas grąžinti pareiškėjui. Nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į piniginių lėšų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skundžiamu patvarkymu yra išieškoma iš skolininko visų lėšų, esančių asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija 1 MMA, ar ne, todėl nelieka pajamų savo reikmėms tenkinti.Antstolis L. L. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo Ž. K. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-31-500/2016 dėl 1 044,59 Eur išieškojimo iš skolininko Ž. K. išieškotojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu. 2016 m. lapkričio 11 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bendrai su vykdymo išlaidomis sumai – 1 282,63 Eur. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas sąskaitoje turėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, likusią iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ir kad ši suma ginčijamų antstolio patvarkymų pagrindu būtų buvusi nuskaityta skoloms išieškoti. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jam priklausančios lėšos, esančios pataisos namuose, patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą. Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti antstolį L. L. panaikinti areštą pinigų sumai, neviršijančiai Vyriausybės nustatytos 1 MMA, esančiai sąskaitoje, administruojamoje Marijampolės pataisos namų, ir vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nepagrįstai nurodė, kad likusiai iš darbo užmokesčio pinigų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA. CPK 668 straipsnis nereglamentuoja lėšų iš darbo užmokesčio ir nieko bendra neturi su darbo užmokesčiu. Jame nurodyta, kad negali būti nukreipiamas išieškojimas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, kadangi nuteistajam pataisos namuose negalima turėti grynųjų pinigų.Pagal kasacinio teismo praktiką teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Ž. K. skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, areštu, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas sąskaitoje turėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, likusią iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ir kad ši suma ginčijamų antstolio patvarkymų pagrindu būtų buvusi nuskaityta skoloms išieškoti, taip pat kad jam priklausančios lėšos, esančios pataisos namuose patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sprendė, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA.Apeliantas (pareiškėjas) Ž. K., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamu patvarkymu yra išieškoma iš skolininko visų lėšų, esančių asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija 1 MMA, ar ne, todėl nelieka pajamų savo reikmėms tenkinti.

Dėl CPK 668 straipsnio ir 736 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų matyti, kad antstolio L. L. kontoroje yra vykdomas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-31-500/2016 dėl 1 044,59 Eur išieškojimo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (vykdomosios bylos Nr. 0187/16/00303). Antstolis L. L., nustatęs, kad skolininkas Ž. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininkui Ž. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje 1 282,65 Eur sumai (1 044,59 Eur skola ir 238,06 Eur vykdymo išlaidos). Duomenų, kad pagal šį patvarkymą kokia nors lėšų suma būtų pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra.Pareiškėjas Ž. K. 2016 m. lapkričio 23 d. antstoliui L. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nenukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, neviršijančias 1 MMA, panaikinti patvarkymu taikytą areštą ir grąžinti išieškotas sumas. Nurodė, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolis L. L. 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu netenkino skolininko skundo ir persiuntė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 668 ir 736 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, todėl be pagrindo vertino, jog antstolio veiksmai, kuriais buvo areštuotos visos piniginės lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepažeidžia įstatymų reikalavimų ir teisėtų pareiškėjo interesų.Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos, iš kurių gali būti atliekamos išskaitos – darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos, prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).Taigi, vadovaujantis naujausia teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo visas lėšas, priklausančias Ž. K., gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje. Tokiu būdu antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neįvertino skolininko gaunamų piniginių lėšų pobūdžio ir, nesilaikydamas CPK 668 straipsnyje nustatytų draudimų/ribojimų, pažeidė išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką. Vien tai, kad pareiškėjo (skolininko) Ž. K. sąskaitoje, esančioje įkalinimo įstaigoje, šiuo metu nėra gauta ir areštuota (nurašyta) jokių lėšų, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus ir priimdamas skundžiamą patvarkymą.Pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė tuo atveju, jeigu buvo nurašytos (išskaitytos) lėšos ar jos areštuotos, panaikinti lėšoms areštą ir jas grąžinti pareiškėjui. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad jokie išskaitymai pagal ginčijamą 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos nebuvo atlikti, todėl minėtas prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo (skolininko) skundo dėl 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neteisingai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Ž. K. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas antstolio L. L. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymas Nr. S-16-187-2997 panaikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Ž. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio L. L. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-16-187-2997 vykdyti išieškojimą iš skolininkui Ž. K. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Kitą skundo dalį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė