Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. gynėjo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus, galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo. 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeista 2022 m, birželio 29 d. nuosprendžio dalis veikos iš BK 182 straipsnio 2 dalies (3 veikos), perkvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip 1 nusikaltimas, veikos iš BK 300 straipsnio 1 dalies (5 veikos), perkvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip 2 veikos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi – galutinė bausmė 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis, pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, nusikalstamos veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2 veikos) perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos). bausmė 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 1 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – komisija) 2025 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertintina kaip vidutinė. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei ir nėra pagrindo abejoti dėl šios veiklos fiktyvumo. Finansiniai įsipareigojimai dengiami, jie dengiami ir savanoriškai. Turi patvirtinęs įsidarbinimo galimybes laisvėje. Nuteistasis viso teistas 8 kartus, šiuo metu atlieką pirmą realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Bausmę atlieka už 10 subendrintų nusikalstamų veikų. Nėra nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencijos, tačiau stebimas teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamo elgesio veikimo modelis, nusikaltimai vykdomi siekiant finansinio pobūdžio naudos. Nusikaltimai daryti veikiant bendrininkų grupėje, asmuo buvo nusikalstamų veiklų iniciatorius, nusikalstamas veikas minimizuoja. Šiuo metu dar stebimas asmens negebėjimas kryptingai siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Atliekant bausmę buvo baustas drausmine tvarka, dėl ko iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, grąžintas bausmę atlikti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija konstatavo, jog nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistojo R. V. gynėjas advokato padėjėjas Henrikas Ratautas teismui pateikė skundą, kuriu prašo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Taip pat nustatyti, jog terminas, kada nuteistasis gali pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo, yra 2025 m. gruodžio 13 d. Skunde nurodoma, jog Komisija tik formaliais pagrindais atmetė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nes iš tiesų nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, o BK 41 straipsnio tikslai bus pasiketi tik nuteistajam būnant laisvėje. Pažymėta, kad nuteistasis buvo skatintas, dirba ir dengia priteistą žalą, be to nuteistojo sveikatos būklė yra bloga, jam reikalingas intensyvus gydymas.

Nuteistojo R. V. gynėjo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, privalomas pagal įstatymą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. V., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliko tik 2025 m. lapkričio 1 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, Komisijos svarstymo dieną, jis buvo sutikęs, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau byloje nenustatytas materialiojo pagrindo egzistavimas, kuris taip pat reikalingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistojo gynėjas, pateiktame skunde, iš esmės tik abstrakčiai nurodo, kad nuteistasis R. V. atitinka visus kriterijus reikalingus lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko šis institutas ir turėtų būti taikomas nuteistojo atžvilgiu, vis tik teismas, su tokiais skundo argumentais nesutinka. Išanalizavus Socialinio tyrimo išvados duomenis, nustatyta, jog 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuteistojo R. V. atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra vertinama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis, kas BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme neatitinka materialiojo pagrindo egzistavimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nustačius tokią nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikalinga nustatyti ar nuteistasis deda pastangas, tokią riziką mažinant. Tačiau, nagrinėjamu atveju, jokios nuteistojo pastangos nėra stebimos, o tokią išvadą, teismas daro įvertinęs nuteistojo elgesyje egzistuojančius dinaminius kriminogeninius veiksnius (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui ir, kurie, siekiant lygtinio paleidimo, turi būti esmingai koreguojami. Tik ilgalaikės ir nuoseklios nuteistojo pastangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, galėtų sudaryti pagrindą spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas būtų pagrįstas ir nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, ko šiuo atveju konstatuoti, dar nėra galimybės.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo R. V. elgesys įkalinimo įstaigoje nepasižymi nuoseklumu ir išskirtiniu pozityvumu, kas jau savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis 2025 m. sausio 27 d. buvo baustas už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje, kas yra laikytina itin šiurkščiu įkalinimo įstaigos režimo taisyklių pažeidimu. Taip pat nuteistasis 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, ir nors tuo nuobauda skirta nebuvo, tačiau toks nuteistojo veikimas, priešingai jam taikomų ribojimų atžvilgiu, atskleidžia tai, kad nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, negeba savo elgesio išlaikyti išimtinai teigiamo ir laikytis jo atžvilgiu taikomų taisyklių, net ir būdamas su jomis gerai susipažinęs. Todėl šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis R. V. šiuo metu dirba ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tai niekaip išskirtinai teigiamai kaltinamojo necharakterizuoja, priešingai šios aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo atžvilgiu yra priteista atlyginti žalą, kurią sudaro 114842 Eur, iš kurios šiuo metu atlyginta tik minimali dalis. Taigi, darbinės veiklos aspektas apskritai niekaip teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, nes įvertinus jo turimus įsiskolinimus tai yra laikytina būtinybe, o ne nuteistojo savarankišku pasirinkimu. Šiuo aspektu įvertinama ir tai, kad nuteistojo nusikalstamų veikų modelis yra susijęs su finansinės naudos sau siekimu, o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik labai nedidelė turimų įsiskolinimų dalis yra atlyginta, dar esanti didelė finansinė našta, gali paskatinti nuteistąjį paleistą lygtinai vėl nusikalsti, juo labiau, kad tai yra vienas iš nuteistojo elgesyje fiksuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Skunde nurodoma ir nuteistojo sveikatos būklė, kuri, gynėjo nuomone, yra aktuali lygtinio paleidimo taikymui, vis tik teismas su tuo nesutinka, nes nuteistojo atleidimas nuo bausmės dėl ligos yra visiškai kitas institutas, nesusijęs su lygtinio paleidimo taikymui, todėl nuteistojo sveikatos būklė, jokia prasme neturi įtakos vertinant lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, esant poreikiui, gali gauti medicinines paslaugas, kurios atlieptų jų sveikatos būklę.

BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos. Šia įstatymo norma reglamentuota, jog termino, kuomet gali būti pakartotinai svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, nustatymas yra Lygtinio paleidimo komisijos kompetencijoje ir teismas neturi diskrecijos nustatyti kitokią pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo datą, nei tai nustatė Komisija.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio nuteistajam neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. V. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie turi neabejotinos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika fiksuojama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. V. gynėjo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. gynėjo advokato padėjėjo Henriko Ratauto skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.